Byla 2A-1259-730/2014
Dėl atsakovo kaltės, skolos už atliktus statybos rangos darbus, palūkanų ir kitų teismo išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Santeka“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ringesta“ ieškinį atsakovui UAB „Santeka“ su trečiuoju asmeniu UAB „Revasta“, pripažinti, kad statybos subrangos sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, skolos už atliktus statybos rangos darbus, palūkanų ir kitų teismo išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad 2012-05-18 statybos subrangos sutartis Nr. 12/05-18 buvo nutraukta dėl atsakovo UAB „Santeka" kaltės; priteisti ieškovui UAB „Ringesta" iš atsakovo UAB „Santeka" 64 948,05 Lt skolą; priteisti ieškovui iš atsakovo 9,5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas UAB „Ringesta" ir atsakovas UAB „Santeka" 2012-05-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 12/05-18, kurios pagrindu ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti švaraus vandens ir plovimo rezervuarų bei vandens gerinimo pastato statybos subrangos darbus objekte „Vandens gerinimo įrenginių statyba Kartenoje ir Kūlupėnuose“. Atsakovas (rangovas) UAB „Santeka" įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. 2012-07-21 tarp šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas sutarties vykdymo terminas. Atsakovas sutarties vykdymo metu už atliktus darbus apmokėjo 3 ieškovo pateiktas sąskaitas (sulaikydamas 5 procentus sumos pagal Statybos subrangos sutarties 5.2 punktą), o paskutiniąją PVM sąskaitą faktūrą Nr. RNG01535 (141 279,96 Lt sumai) apmokėjo tik iš dalies: sumokėjo ieškovui 66 388,28 Lt. Tokiu būdu atsakovo įsiskolinimas ieškovui ieškinio 2013-04-11 padavimo dieną buvo 90 660,55 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais ir 2013-10-22 iš dalies apmokėjo skolą, įvardindamas kaip sulaikytą garantinių įsipareigojimų įskaitymą 25712,50 Lt sumai. Likusi nesumokėta suma už atliktą darbą yra 64 948,05 Lt. Nurodo, kad visus ieškovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovas yra pasirašęs, patvirtindamas jų tinkamo atlikimo ir priėmimo faktą. Pasirašyti yra ir 2012-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. RNG01535 (141 279,96 Lt sumai) bei atliktų darbų priėmimo aktai šiai sumai. Atsakovas nesąžiningai siekia išvengti tinkamo prievolės įvykdymo. Visu statybos subrangos sutarties vykdymo laikotarpiu iš atsakovo pusės buvo aiškiai pastebimas trukdymas ieškovui laiku atlikti darbus, bendradarbiavimo ir kooperavimosi stoka, tikslu pasiekti galutinį atsakovui palankų rezultatą - išvengti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu. Ieškovui buvo nuolat teikiamos nepagrįstos pretenzijos dėl vėlavimo atlikti darbus (nors vėlavimą sąlygojo atsakovo veiksmai - darbo projektų ir kitos dokumentacijos nepateikimas, tinkamo darbo fronto neperdavimas ir kt.), ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros bei atliktų darbų perdavimo aktai būdavo nepagrįstai grąžinami. Ieškovo atstovai būdavo nekviečiami į gamybinius pasitarimus, priešingai - atsakovas reikalaudavo juose nedalyvauti. Atsakovas pastoviai grasino nutraukti sutartį ir teigė pareikalausiąs mokėti jo patirtus nuostolius. 2012-10-22 raštu atsakovas pareikalavo ieškovo nutraukti vykdomus darbus objekte, išvesti žmones ir pasiimti savo mechanizmus, medžiagas bei įrankius. Statybos subrangos sutartis buvo sudaryta 2012-05-18, joje buvo nustatytas darbų atlikimo terminas - iki 2012-07-27. Pabaigti darbus sutartyje nustatytu laiku ieškovui trukdė pats atsakovas -birželio mėnesį ieškovui atsakovas dar nebuvo pateikęs rezervuaro Kūlupėnuose ir pastato Kartenoje darbo projektų, taip pat nebuvo pateikti visi techniniai projektai ir statybos leidimas. Atsakovas nederino ir netvirtino sąmatų pagal jų pačių pateiktus darbo projektus. Darbų frontas taip pat buvo perduotas ieškovui netinkamai, nes buvo klaidingai sužymėtos pastato ašys, ką reikėjo tikslinti sutarties vykdymo metu. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo laiku vykdyti visų statybos rangos darbų. Nepaisant šių objektyvių aplinkybių ir fakto, kad darbai stabdomi dėl atsakovo kaltės, atsakovas vis tiek reikalavo vykdyti darbus pagal grafiką. 2012-08-20 pretenzija Nr. 01-222 atsakovas pareiškė, kad rangos darbai turėjo būti pabaigti iki 2012-08-20, todėl nurodė, kad kreipsis į draudimo kompaniją dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovas kreipėsi į „BTA Insurance Company" SE filialą Lietuvoje, reikalaudamas išmokėti 17 393,29 Lt draudimo išmoką pagal Atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą SĮLD Nr. 064698, motyvuodamas tuo, kad ieškovas pažeidė Statybos subrangos sutarties įvykdymo terminus. BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje atsisakė išmokėti atsakovo naudai jo reikalautą draudimo išmoką ir 2012-10-03 sprendime dėl pareikšto reikalavimo pažymėjo, kad atsakovas netgi nepateikė draudikui nuostolių dydį (17 393,29 Lt) pagrindžiančių dokumentų. Po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo (2012-08-20) ieškovas faktiškai tęsė darbus objekte. Minėtus atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina statybos projektinės ekspertizės išvada. Be to, atsakovas neteisėtai priskaičiavo ieškovui delspinigius už vėlavimą vykdyti sutartį pagal Statybos subrangos sutarties 10.2 punktą. Pagal šį punktą subrangovui (ieškovui) delspinigiai už atsilikimą nuo grafiko galėjo būti skaičiuojami tik tada, kai ieškovas vėluoja dėl savo kaltės. Dėl šios priežasties ieškovas pagrįstai nepriėmė atsakovo 2012-12-21 sąskaitos Nr. 5 (25 712,50 Lt sumai) ir ją atsakovui grąžino, nors 2013-10-22, ieškinį nagrinėjant teisme, šią sumą atsakovas apmokėjo kaip sulaikytą garantinių įsipareigojimų įskaitymą. Atsakovas nepagrįstai pateikė ieškovui 2012-12-21 sąskaitą Nr. 4 (42 115,18 Lt sumai) už tariamai atsakovo patirtus nuostolius, nes atsakovas pats neteisėtai nutraukė sutartį su ieškovu ir neleido ieškovui pačiam užbaigti objekte likusių darbų. Be to, atsakovas pateikė lokalines sąmatas, pasirašytas tarp atsakovo ir UAB „Revasta“, kuriose nurodytą dalį darbų buvo jau atlikęs ieškovas (ir priėmęs atsakovas), o dalis darbų net nebuvo numatyta sąmatoje prie Statybos subrangos sutarties bei nepateikė duomenų apie nuostolių realų patyrimą.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino, kad 2012-05-18 statybos subrangos sutartis tarp UAB „Ringesta" iš UAB „Santeka" Nr. 12/05-18 buvo nutraukta dėl atsakovo UAB „Santeka" kaltės. Priteisė ieškovui UAB „Ringesta" iš atsakovo UAB „Santeka" 64948.05 Lt skolą ir 9,5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš UAB „Santeka" priteisė bylinėjimosi išlaidas UAB „Ringesta" naudai. Nurodė, kad atsakovas UAB „Santeka" pažeidė esmines sutarties šalies pareigas bendradarbiauti ir kooperuotis su kita sutarties šalimi visu sutarties vykdymo metu. Atsakovas UAB „Santeka“ pažeidinėjo kooperavimosi pareigą ne iš nerūpestingumo, o piktybiškai, nes subrangos sutarties vykdymo metu trukdė ieškovui laiku ir tinkamai vykdyti darbus ir tuo pačiu metu teikė ieškovui pretenzijas dėl vėlavimo. Atsakovas grasino nutraukti sutartį ir pareikalausiąs mokėti jo patirtus nuostolius. 2012-10-22 raštu atsakovas pareikalavo ieškovo nutraukti vykdomus darbus objekte, išvesti žmones ir pasiimti savo mechanizmus, medžiagas bei įrankius. Atsakovo neteisėtus veiksmus iš dalies patvirtina ir faktas, kad UAB „Santeka" kreipėsi į „BTA Insurance Company" SE filialą Lietuvoje, išmokėti 17393,29 Lt draudimo išmoką pagal Atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą SĮLD Nr. 064698, BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje atsisakė išmokėti atsakovo naudai reikalautą draudimo išmoką ir 2012-10-03 sprendime dėl pareikšto reikalavimo pažymėjo, kad atsakovas netgi nepateikė draudikui nuostolių dydį (17 393,29 Lt) pagrindžiančių dokumentų. Teismas konstatavo, kad atsakovas 2012-08-20 neteisėtai nutraukė statybos subrangos sutartį ir ieškovas, esant nutrauktai subrangos sutarčiai, atliko darbų, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai. Atsakovas nesąžiningai siekia išvengti tinkamo prievolės įvykdymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos rangos darbus pagal sutartį, todėl teismas pagrįstai priteisia šią skolą iš atsakovo, priteisdamas ir 9,5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos 2013-03-12 iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Be to, teismo nuomone, atsakovas neteisėtai priskaičiavo ieškovui delspinigius už vėlavimą vykdyti sutartį pagal Statybos subrangos sutarties 10.2 punktą. Pagal šį punktą subrangovui (ieškovui) delspinigiai už atsilikimą nuo grafiko galėjo būti skaičiuojami tik tada, kai ieškovas vėluoja dėl savo kaltės. Dėl šios priežasties ieškovas pagrįstai nepriėmė atsakovo 2012-12-21 sąskaitos Nr. 5 (25712,50 Lt sumai) ir ją atsakovui grąžino, nors 2013-10-22, ieškinį nagrinėjant teisme, šią sumą atsakovas apmokėjo kaip sulaikytą garantinių įsipareigojimų įskaitymą. Atsakovas nepagrįstai pateikė ieškovui 2012-12-21 sąskaitą Nr. 4 (42115,18 Lt sumai) už tariamai atsakovo patirtus nuostolius, nes atsakovas pats neteisėtai nutraukė sutartį su ieškovu ir neleido ieškovui pačiam užbaigti objekte likusių darbų. Be to, atsakovas pateikė lokalines sąmatas, pasirašytas tarp atsakovo ir UAB „Revasta", kuriose nurodytus dalį darbų buvo jau atlikęs ieškovas (ir priėmęs atsakovas), o dalis darbų net nebuvo numatyta sąmatoje prie Statybos subrangos sutarties bei nepateikė duomenų apie nuostolių realų patyrimą. Ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino teismo eksperto atlikta statybos projektinės dokumentacijos ekspertizė (ekspertizės akto 16 lapas ir tiriamoji dalis 9-13 lapas).

4Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą ir priteisti iš UAB „Santeka“ ieškovui 6128,85 Lt skolos, o likusią teismo sprendimo dalį panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad statybos subrangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, esą atsakovas nesąžiningai nutraukė sutartį ir siekia išvengti tinkamo prievolės įvykdymo. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimas yra neaiškus ir nekonkretus. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, paaiškinimų, nenurodė argumentų, dėl kurių jie buvo atmesti. Nesutinka, kad atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti su ieškovu. Ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino, kuris ne kartą buvo pratęstas, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį su ieškovu. Nekonkrečios teismo išvados yra paimtos iš byloje atliktos statybos projektinės ekspertizės, šio ekspertizės akto kritikai atsakovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas į juos neatsižvelgė priimdamas sprendimą. Teismas neanalizavo įrodymų, tiesiog padarė nuorodą į ekspertizės aktą, kas atsakovo nuomone yra neleistina. Abstraktus teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teisę pilnavertiškai teikti nesutikimo su sprendimo motyvus, nes motyvų beveik nėra. Teismas neteisingai, neišsamiai išnagrinėjo ir įvertino statybos subrangos sutarties nutraukimo aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas. Neaišku, kodėl teismas skundžiamas sprendime įvertino atsakovo 2013-10-22 padarytą pavedimą ieškovui 25 712,50 Lt sumoje, kaip, neva, atsisakymo nuo delspinigių. Teismo pagrįstu įskaitymu turėjo būti pripažintas atsakovo atliktas įskaitymas dalyje dėl 33 106,70 Lt ir dalyje dėl 25 712,50 Lt, taigi ieškovui priteistina 64948,05 Lt skolos. Nepagrįsta teismo išvada, kad CK nenumato tokios įskaitymo sąlygos-sąskaitų priėmimas ir pasirašymas. Teismas privalėjo patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos. Nereiškė priešieškinio dėl įskaitymo, nes iki bylos iškėlimo teisme jis yra atlikęs įskaitymą. Teismas neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su UAB „Revasta“ ir paties atsakovo atliktais darbais Kūlupėnų ir Kartenos objektuose. Teismas sumažindamas žyminį mokestį tą patį turėjo padaryti ir su kitomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismas nepagrįstai priteisė 9,5 procentų procesines palūkanas. Ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, nes nebuvo klausimų, kurie reikalautų specialių žinių.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas pažeidė subrangos sutartį nesikooperuodamas su ieškovui ir trukdydamas atlikti statybos subrangos darbus. Faktą, kad atsakovas nesikooperavo su ieškovu patvirtina ir paties atsakovo pateikta medžiaga. Atsakovas pirmas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas pažeidė rangos sutartį nesilaikydamas paties pateiktos sutarties terminų. Atsakovo atstovas pats pripažino, kad vykdė požeminius darbus ir šie darbai trukdė ieškovui vykdyti antžeminius darbus. Teismas sprendime tinkamai įvardijo 25 712,50 Lt sumą. Kurią atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovui. Byloje nėra įrodymo, kad atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs 48 351,07 Lt. Be to, Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovo bendrai atlikti darbai Kartenoje ir Kūlupėnuose už 37 216,74 Lt atitinka ieškovo darbams. Atsakovas ne tik nepatyrė nuostolių, neleisdamas ieškovui užbaigti darbų pagal Statybos rangos sutartį, bet dar ir sutaupė. Įrodyti, kad medžiagos buvo faktiškai sunaudotos ginčo objekte ir užbaigiant ieškovo neatliktus darbus, privalėjo atsakovas. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė išlaidų, kurias neva patyrė baigdamas ieškovo neužbaigtus darbus. 2012-12-21 pranešimo apie įskaitymą dieną atsakovas nebuvo ieškovo kreditorius, nebuvo priepriešinių pareigų atsiskaityti, tebuvo tik atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas bei 9,5 procentų dydžio palūkanas. Atsakovas galėjo prašyti pakartotinės ekspertizės, jei manė, kad eksperto išvados nepagrįstos.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas UAB „Ringesta" ir atsakovas UAB „Santeka" 2012-05-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 12/05-18. Šalių sudaryta statybos subrangos sutartimi ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti švaraus vandens ir plovimo rezervuarų bei vandens gerinimo pastato statybos subrangos darbus objekte „Vandens gerinimo įrenginių statyba Kartenoje ir Kūlupėnuose", o atsakovas (rangovas) UAB „Santeka" įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (tomas 1, b.l. 42-49). 2012-07-21 tarp šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas sutarties vykdymo terminas iki 2012-08-20 (tomas 1, b.l. 50). 2012-09-14 raštu Nr. 01-264 atsakovas pareikalavo iki 2012-09-17 pateikti detalų darbų įvykdymo grafiką (tomas 1, b.l. 75). 2012-09-20 ieškovas pateikė atsakovui darbų vykdymo grafiką Kulūpėnų statybos ir Kartenos statybos objektuose (tomas 1, b.l. 76-80), iš kurio matyti, kad darbai turėjo būti baigti iki 2012-10-26. 2012-10-22 atsakovas pateikė ieškovui reikalavimą iki 2012-10-23 nutraukti darbus Kulūpėnų statybos objekte, kadangi ieškovas nesilaiko 2012-09-20 pateikto darbų vykdymo grafiko (tomas 1, b.l. 88). 2012-10-24 atsakovas pateikė pakartotinį reikalavimą ieškovui nutraukti darbus Kulūpėnų statybos objekte (tomas 1, b.l. 89). Ieškovas, nesutikdamas su šiais reikalavimais, 2012-10-25 rašte Nr. 12-119 atsakovui nurodė, kad darbų negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės (tomas 1, b.l. 90-91). 2012-10-26 atsakovas pareikalavo iki 2012-10-29 nutraukti darbus Kartenos statybos objekte, kadangi atsakovas nesilaiko 2012-09-20 pateikto darbų vykdymo grafiko (tomas 1, b.l. 92). Ieškovas pateikė atsakovui 2012-11-30 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RNG01535 (141 279,96 Lt sumai) bei atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus šiai sumai, pagal kuriuos atsakovas 2012-12-21 atliktus darbus priėmė ir iš dalies apmokėjo (tomas 1, b.l 93, 94-98). Ieškinio 2013-04-11 padavimo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovui už priimtus darbus 90660,55 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais ir 2013-10-22 (tomas 3, b.l. 43) apmokėjo ieškovui skolos dalį, įvardindamas kaip sulaikytą garantinių įsipareigojimų įskaitymą 25712,50 Lt sumai, liko nesumokėta suma už atsakovo priimtus darbus 64 948,05 Lt.

92012-12-21 atsakovas pateikė ieškovui raštą Nr. 01-386, kuriame nurodė, kad yra paskaičiavęs ieškovui 25 712,50 Lt delspinigių už vėlavimą atlikti darbus (tomas 1, b. l. 99-104), be to, atsakovas nurodė, kad ieškovo neužbaigtų darbų atlikimui ir defektų ištaisymui reikalinga suma 42 115, 18 Lt, tai sudaro atsakovo nuostolius, atsakovas kartu pateikė PVM sąskaitas – faktūras nurodytoms sumoms, kurias prašė ieškovo pasirašyti ir jas grąžinti. Be to, 2012-12-21 rašte Nr. 01-386 atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis sutarties 10.2 punktu ir CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka, atsakovas įskaito priešpriešinius, vienarūšius reikalavimus 67 827,68 Lt sumoje, atitinkamai sumažinant ieškovui mokėtiną sumą. Ieškovas, nepripažindamas atsakovo pateiktų sąskaitų delspinigiams ir nuostoliams, 2013-01-14 šias sąskaitas atsakovui grąžino (tomas 1, b.l. 105-106). Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas teismui pateikė 2013-10-18 rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslino 2012-12-21 atlikto įskaitymo sumą, ją sumažindamas ir nurodė, kad įskaitoma suma turėtų būti: 33 106,70 Lt nuostolių suma ir 25712,50 Lt delspinigių suma, iš viso įskaitoma suma sudaro 58 819, 20 Lt (tomas 3, b.l. 2-14).

10Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė dvi grupės reikalavimų ir jas pagrindžiančių aplinkybių, tai yra, ieškovo reikalavimas priteisti iš apelianto skolą už atliktus ir jam perduotus darbus bei pripažinti, jog šalių sudaryta statybos subrangos sutartis buvo nutraukta dėl apelianto kaltės. Apeliantas gynėsi nuo pareikštų reikalavimų, nepripažindamas savo kaltės dėl šalių sudarytos subrangos sutarties nutraukimo ir įrodinėdamas, jog jis turėjo įstatymu numatytą pagrindą atlikti įskaitymą.

11Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus ir nekonkretus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

12Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareikšto reikalavimo pripažinti, jog šalių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta dėl apelianto kaltės, pagrįstumo klausimą. Apelianto manymu, teismas klaidingai konstatavo, kad sutartį iš esmės pažeidė jis, o ne ieškovas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino, jog ieškovas iš esmės nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, apeliantas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties, sutartis buvo nutraukta dėl apelianto kaltės.

13CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

14CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, tai yra, net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

15Šalių sudarytų sutarčių nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

16Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių sudaryta statybos subrangos sutartis nutraukta, laikant, jog buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio pripažinimo esminiu šalys susitarė šalių sudarytoje statybos subrangos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vėlavimas atlikti statybos subrangos darbus buvo dingstis atsakovui nutraukti statybos subrangos sutartį šios statybos subrangos sutarties 11.6. punkto ir 11.7 punkto pagrindu. Šalių sudarytos statybos subrangos 11.7 punkte numatyti trys pagrindai, kai subrangovas yra laikomas iš esmės pažeidusiu statybos subrangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas konkretaus šalių sudarytos statybos subrangos sutarties nutraukimo pagrindo nenurodė, tačiau vertinant, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbų atlikimo terminų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta 11.7.1. punkte numatytu pagrindu. Šalys statybos subrangos sutarties 11.6 punktu numatė, kad sutarties šalis turi teisę vienašališkai, įspėjusi raštu apie sutarties nutraukimą kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų, nesikreipdama į teismą (arbitražą), nutraukti sutartį, jei kita sutarties šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas. Šalių statybos subrangos sutarties 11.7.1. punktas numatė, kad subrangovas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei nepaisydamas rangovo įspėjimo raštu, nesilaiko darbų ar jų dalies atlikimo terminų arba darbus atlieka taip lėtai, kad akivaizdu, jog sutartu laiku užbaigti nespės. Šiame sutarties 117.1. punkte šalių numatytos ir kitos aplinkybės, kurias šalys susitarė laikyti esminiais sutarties pažeidimais.

17Pirmosios instancijos teismas vienoje sprendimo dalyje nurodė nustatytas aplinkybes, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Ringesta" ir atsakovas UAB „Santeka" 2012-05-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 12/05-18, kurios pagrindu ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti švaraus vandens ir plovimo rezervuarų bei vandens gerinimo pastato statybos subrangos darbus objekte „Vandens gerinimo įrenginių statyba Kartenoje ir Kūlupėnuose" (tomas 1, b.l. 42-49). 2012-07-21 tarp šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas sutarties vykdymo terminas iki 2012-08-20 (tomas 1, b.l. 50). Teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „Santeka" nesąžiningai nutraukė sutartį ir siekia išvengti tinkamo prievolės įvykdymo, nes statybos subrangos sutarties vykdymo metu atsakovas vengė bendradarbiauti ir kooperuotis su UAB „Ringesta", tikslu pasiekti galutinį rezultatą. Be to, pirmosios instancijos teismas kitoje sprendimo dalyje nurodė nustatytas aplinkybes, kad statybos subrangos sutartis buvo sudaryta 2012-05-18, joje buvo nustatytas darbų atlikimo terminas - iki 2012-07-27. Pabaigti darbus sutartyje nustatytu laiku ieškovui trukdė pats atsakovas, nurodo kokie atsakovo veiksmai trukdė pabaigti sutartimi numatytus darbus. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė nustatytas aplinkybes, kad 2012-09-14 raštu Nr. 01-264 atsakovas pareikalavo pateikti detalų darbų įvykdymo grafiką (tomas 1, b.l. 66). Ieškovui pateikus, atsakovas jį patvirtino (darbų užbaigimo pabaiga nustatyta 2012-10-26). Esant pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms tokioms aplinkybėms, yra neaišku kokia pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta statybos subrangos darbų pabaigos data (CK 6.652 straipsnis).

18Taip pat pirmosios instancijos sprendime nurodė nustatytas aplinkybes, kad 2012-10-22 buvo gautas atsakovo reikalavimas nedelsiant nutraukti darbus (tomas 1, b.l. 88). 2012-10-24 - pakartotinis reikalavimas nutraukti darbus (tomas 1, b.l. 89). Ieškovas, nesutikdamas su šiais nepagrįstais reikalavimais, 2012-10-25 rašte Nr. 12-119 nurodė, kad darbų negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės (tomas 1, b.l. 90-91). 2012-10-26 raštu atsakovas pareikalavo palikti objektą (tomas 1, b.l. 92). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė nuo kada jis nustatė, kad buvo nutraukta šalių sudaryta subrangos statybos sutartis, tai yra, kokia buvo sutarties nutraukimo data.

19Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės dėl statybos subrangos darbų pabaigos, sutarties nutraukimo datos, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo, nutraukus sutartį tuo pagrindu, jog buvo nesilaikyta sutartyje numatytų statybos rangos darbų atlikimo terminų, yra esminės įeinančios į nagrinėjamo ginčo dalyką. Tik nustačius šias aplinkybes, objektyviai yra galimybė spręsti ar buvo realus sutarties nutraukimo pagrindas, kuriuo remiasi sutartį nutraukusi šalis, ir vertinti kas kaltas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, tai yra, ar yra šiuo atveju atsakovo kaltė. Teismo sprendime nenurodyta, kokias konkrečias aplinkybes iš nurodytų statybos subrangos sutarties 11.7.1. punkte, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog statybos subrangos sutartis buvo nutraukta tuo pagrindu, teismas laikė nustatytomis, ar tai, jog, subrangovas (ieškovas), nepaisydamas rangovo (atsakovo), įspėjimo raštu nesilaiko darbų ar jų dalies atlikimo terminų arba darbus atlieka taip lėtai, kad akivaizdu, jog sutartu laiku užbaigti nespės. Vertinant šalių sudarytos statybos subrangos sąlygas, matyti, kad sutartis turėjo būti įvykdyta, tai yra, atlikti statybos darbai per du mėnesius, nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. liepos 27 d., tačiau faktiškai darbai buvo atliekami apie penkis mėnesius. Vertinant, jog sutarties 11.7.1. punkte numatyta sąlyga atsirado ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovo kaltės, reikalinga buvo nustatyti kokioje konkrečioje apimtyje atsakovo neteisėti veiksmai įtakojo atliekamų darbų vėlavimą, kokį laikotarpį ieškovas dėl atsakovo nurodomų veiksmų faktiškai negalėjo atlikti darbų.

20Teisėjų kolegija, sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovas atliko pirmosios instancijos teismo nurodytus neteisėtus veiksmus ir šalių sudaryta statybos subrangos sutartis yra nutraukta dėl atsakovo kaltės, nepagrįstai šią išvadą padarė, nurodydamas, kad atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina bylos nagrinėjimo metu atliktas statybos projektinės dokumentacijos teismo ekspertizės aktas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant dėl šalių veiksmų teisėtumo, turi būti taikoma šalių sutartis, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos.

21Siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl šalių sudarytos subrangos sutarties nutraukimo teisėtumo, šalių kaltės nutraukiant sutartį, reikalinga analizuoti šalių sudarytos statybos rangos sutarties vykdymo sąlygas, nustatytus terminus, nustatytų terminų praleidimo priežastis, išspręsti rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindus.

22Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad įskaitymas 2012-12-21 neįvyko ir turėdamas pareigą, nepatikrino šio įskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo.

23Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kadangi ieškovas sąskaitų nepriėmė ir nepasirašė, laikytina, kad įskaitymas neįvyko. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2012-12-21 atsakovas pateikė ieškovui raštą Nr. 01-386, kuriame nurodė, kad yra paskaičiavęs ieškovui 25 712,50 Lt delspinigių už vėlavimą atlikti darbus (tomas 1, b. l. 99-104), be to, atsakovas nurodė, kad ieškovo neužbaigtų darbų atlikimui ir defektų ištaisymui reikalinga suma 42 115, 18 Lt, tai sudaro atsakovo nuostolius, atsakovas kartu pateikė sąskaitas – faktūras nurodytoms sumoms, kurias prašė ieškovo pasirašyti ir jas grąžinti. Be to, 2012-12-21 rašte Nr. 01-386 atsakovas nurodė, kad vadovaudamiesi sutarties 10.2 punktu ir CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka, atsakovas įskaito priešpriešinius, vienarūšius reikalavimus 67 827,68 Lt sumoje, atitinkamai sumažinant ieškovui mokėtiną sumą. Ieškovas, nepripažindamas atsakovo pateiktų sąskaitų delspinigiams ir nuostoliams, 2013-01-14 šias sąskaitas atsakovui grąžino (tomas 1, b.l. 105-106). Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas teismui pateikė 2013-10-18 rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslino 2012-12-21 atlikto įskaitymo sumą, ją sumažindamas ir nurodė, kad įskaitoma suma turėtų būti: 33 106,70 Lt nuostolių suma ir 25712,50 Lt delspinigių suma, iš viso įskaitoma suma sudaro 58 819, 20 Lt (tomas 3, b.l. 2-14).

24CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, tai yra prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408).

25Teisėjų kolegijos nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo nurodomas įskaitymas neįvyko.

26Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, tai yra, ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis ) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-408/2008 ).

27Kaip tik šiuo atveju tarp šalių ir susiklostė tokia situacija, todėl pirmosios instancijos teismas, esant įvykusiam įskaitymui turėjo pareigą patikrinti ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, tai yra, ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos.

28Norint atlikti įskaitymą, turi egzistuoti juridinių faktų visuma, tai yra, įskaitytini reikalavimai turi atitikti tam tikras sąlygas ir neturi būti CK 6.134 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių įskaitymas būtų draudžiamas. Iš CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad įskaitytini reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai ir vykdytini (arba turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas, arba prievolė turi būti neterminuota, arba terminas apibrėžtas pareikalavimo momentu).

29Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, tai yra, skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu - prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, tai yra, vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto (taip yra ir šios bylos atveju: ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties, o atsakovas – šios sutarties netinkamu vykdymu padarytos žalos). Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, tai yra, abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai yra, nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti. Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2012). Įskaitymui atlikti būtinos sąlygos turi egzistuoti įskaitymo atlikimo metu.

30Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo įskaitymo, netyrė nei nurodytų aplinkybių, būtinų įskaitymui atlikti, nei paties atsakovo apskaičiuotų nuostolių dydžio pagrįstumo. Todėl taip pat darytina išvada, kad nebuvo išsiaiškintos reikšmingos ir esminės bylos aplinkybės, tai yra, nebuvo atskleista bylos esmė.

31Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su šalių sudarytos subrangos sutarties nutraukimo teisėtumu, siekiant nustatyti, ar sutartis nebuvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, tai yra, siekiant išnagrinėti ieškovo reiškiamą reikalavimą, be to, nebuvo ištirtos aplinkybės dėl atsakovo atlikto įskaitymo, kurias yra būtina ištirti, siekiant išnagrinėti ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl skolos, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų galimybę į apeliaciją, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, kurie teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi.

33Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

34Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad 2012-05-18 statybos... 3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu ieškinį patenkino.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas prašo pakeisti Kretingos rajono... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas UAB „Ringesta" ir atsakovas UAB... 9. 2012-12-21 atsakovas pateikė ieškovui raštą Nr. 01-386, kuriame nurodė,... 10. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė dvi grupės reikalavimų... 11. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog... 12. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 13. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 14. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti... 15. Šalių sudarytų sutarčių nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų... 16. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, kad pirmosios instancijos... 17. Pirmosios instancijos teismas vienoje sprendimo dalyje nurodė nustatytas... 18. Taip pat pirmosios instancijos sprendime nurodė nustatytas aplinkybes, kad... 19. Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės dėl statybos subrangos darbų... 20. Teisėjų kolegija, sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog... 21. Siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl šalių... 22. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais,... 23. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kadangi ieškovas... 24. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam... 26. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės... 27. Kaip tik šiuo atveju tarp šalių ir susiklostė tokia situacija, todėl... 28. Norint atlikti įskaitymą, turi egzistuoti juridinių faktų visuma, tai yra,... 29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima atlikti... 30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,... 31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 32. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui... 33. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 34. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų... 35. panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d....