Byla 2A-260-117/2015
Dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VIA media“, uždaroji akcinė bendrovė „Trendmark“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VIA media“, uždaroji akcinė bendrovė „Trendmark“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 734 322,03 Lt nuostolių, 7 363,13 Lt skolą (komisinius), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. OMN-MHOl-6 (toliau tekste - Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui paslaugas, susijusias su atsakovo prekės ženklų „Ežys“ bei „OmniSurfPort“ reklamavimu. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d., vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei atsakovo duotą pavedimą, sudarė su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra Reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. R-26/2009 (toliau tekste - Reklamos paslaugų teikimo sutartis), pagal kurią UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra įsipareigojo reklamos paslaugų teikimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis išnuomoti spaudos kioskų reklaminius plotus po prekybiniu langeliu su priekinėmis plokštumomis ir šonines viršutines šviesdėžes su apatinėmis šoninėmis mažomis plokštumomis atsakovo reklamai ir juos apipavidalinti pagal pateiktą maketą. Ieškovas su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra susitarė, kad reklamos paslaugos atsakovo naudai bus teikiamos nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2009 m. gegužės 20 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą, pranešdamas, kad reklamos plotų nuomos ir apipavidalinimo paslaugų atsisako, todėl daugiau iš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra gautų sąskaitų jis neapmokės. UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nesutiko su vienašaliu reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu ir toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus (nuomojo reklamos plokštumas), o ieškovui neapmokėjus už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 3 mėn., nuo 2009 m. spalio 1 d. nutraukė Reklamos paslaugų teikimo sutartį bei kreipėsi į teismą, kuris priteisė 490 875,00 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo bei komisinių už paslaugas sumokėjimo, ieškovas 2013 m. birželio 29 d. atsakovui pateikė pretenziją, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

5Ieškovo teigimu, santykiuose su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra jis veikė ne savo iniciatyva, bet išimtinai kaip atsakovo tarpininkas, vykdantis atsakovo duotą pavedimą pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį. Ieškovui vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sudarius Reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai: 1) vidiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo; 2) išoriniai santykiai tarp ieškovo iš vienos pusės ir UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra iš kitos pusės. Ieškovo, atsakovo naudai sudariusio reklamos paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu, teises, pareigas ir atsakomybę santykiuose su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nustatė jų tarpusavio sudaryta sutartis, o atsakovo teises, pareigas ir atsakomybę dėl pavedimo nutraukti sutartį su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra nustatė šalių sudaryta sutartis. Atsakovas nusprendė atsisakyti UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros teikiamų paslaugų ir įpareigojo ieškovą nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį, todėl tokiais veiksmais prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria priteisė UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai skolą, nes Reklamos paslaugų teikimo sutartis negalėjo būti nutraukta, o tai patvirtina, kad atsakovo pavedimas nutraukti reklamos paslaugų teikimo sutartį sukėlė nuostolius ieškovui. Atsakovas, neatlygintinai naudojęsis išorinėmis spaudos kioskų plokštumomis ir reklamavęs savo prekės ženklus, turi pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t.y. šiuo atveju atlyginti ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius bei sumokėti komisinius.

6Atsakovas UAB „Omintel“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija dėl pavedimo teisinių santykių buvimo ir/ar sutarties trečiojo asmens naudai sudarymo. Tarp šalių buvo susiklostę dvišaliai paslaugų teikimo santykiai, todėl UAB „Omnitel“ nekyla jokia atsakomybė dėl UAB „Media House“ netinkamo pareigų vykdymo pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius apibūdina tik tarp šalių sudaryta Sutartis, tuo tarpu reikalavimas dėl 668 957,17 Lt nuostolių atlyginimo ieškinyje ieškovo kildinamas iš 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta, kad būtent ieškovas pažeidė su UAB „Lietuvos spauda“ sudarytą Reklamos paslaugų teikimo sutartį. UAB „Omnitel“ nėra šios Reklamos paslaugų teikimo sutarties šalimi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti nuostolių. UAB „Omnitel“ buvo tik paslaugos gavėjas, o paslaugos teikimas, įskaitant ir paslaugos teikimo būdo parinkimas, reikiamų sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymas bei, jei reikalinga, kitų pagalbinių priemonių pasitelkimas, buvo ieškovo prievolė ir jis asmeniškai atsakė už šių prievolių tinkamą vykdymą. Atsakovas priėmė sprendimą, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. atsisako reklamos kampanijos paslaugų ant kioskų, kurias teikė ieškovas pagal Sutartį ir apie tai aiškiai informavo ieškovą (CK 6.721 str.). Užsakymą dėl reklamos kampanijos nutraukimo atsakovas nutraukė teisėtai, ieškovas užsakymo nutraukimo neginčijo. Atsakovas nesutiko su ieškovo pozicija, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra buvo sudaryta vykdant atsakovo pavedimą. Pavedimo santykių nebuvimą patvirtina įsiteisėjusi 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, Sutarties sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo bei Reklamos paslaugų teikimo sutarties nuostatos. Ieškovas santykyje su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra veikė savo vardu, savo sąskaita ir savo rizika. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. CK 125 str. 8 d. yra numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atvejų, atsakovas nutraukė užsakymą dėl reklamos ant Lietuvos spaudos kioskų nuo 2009 m. birželio 1 d. Ieškovas apie reikalaujamas sumokėti sumas žinojo jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį pagal gaunamas iš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sąskaitas, tačiau ieškinys teisme priimtas tik 2013 m. spalio 17 d., t.y. praėjus daugiau nei keturiems metams po to, kai ieškovo teigimu, tariamai dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė nuostolius.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas su atsakovu sudarytą 2006 m. balandžio 28 d. Sutartį, pagal atsakovo nurodymus 2009 m. vasario 3 d. sudarė su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra Reklamos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią užsakė reklamos plotų nuomos ir apipavidalinimo paslaugas UAB „Lietuvos spauda“ valdomuose nuolatinės prekybos kioskuose. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie kai kurias sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos spauda“ sąlygas, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos spauda“ šalimi. Teismas nurodė, kad šioje sutartyje nenumatyta galimybė šalims vienašališkai nutraukti sutartį, priešingai, 8.2 punkte buvo numatyta, jog sutarties pakeitimai ar nutraukimas galimi šalims susitarus raštu, o įrodymai, kad atsakovui buvo žinoma ir priimtina ši sutarties sąlyga, byloje nepateikti.

9Teismas nurodė, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl to, kad su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė nutraukti šią sutartį vienašališkai, t.y. pats prisiėmė riziką tokiu atveju, jei jo klientas, šiuo atveju UAB „Omnitel“, sudarytą su ieškovu sutartį dėl reklamos paslaugos teikimo nutrauks vienašališkai. Atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2009 m. birželio 1 d., tokį nutraukimą numatė tarp šalių sudaryta sutartis, todėl atsakovas nėra atsakingas už pasekmes, kurias sukėlė ieškovui atsakovo elgesys, aptartas ir numatytas sudarytoje sutartyje. Teismas nurodė, kad nuostolių atsiradimą lėmė vienašališkas sutarties nutraukimas iš atsakovo pusės, tačiau nenumačius sutartyje, jog šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį, turi atlyginti kitai šaliai dėl to atsiradusius nuostolius, teismas sprendė, kad toks nuostolių atlyginimas nėra galimas, teisėtai sutarties sąlyga pasinaudojusi šalis neturi būti atsakinga dėl kilusių pasekmių.

10CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodo, jog nuostoliai jam būtų atsiradę dėl to, kad atsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, būtų jos neįvykdęs. Pareigą teikti reklamos paslaugas, t.y. vykdyti sutartį buvo prisiėmęs paslaugos teikėjas – ieškovas, todėl nuostoliai jam atsirado ne dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties. Teismas nurodė, kad kadangi atsakovas neprivalėjo mokėti už reklamą, kuri buvo vykdoma po sutarties nutraukimo, t.y. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., ieškovas atsakingas už nuostolius, atsiradusius dėl to, kad jis negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos spauda“, jam tenka rizika dėl to, kad UAB „Lietuvos spauda“ nesutiko nutraukti nuo 2009 m. birželio 1 d. sutarties su ieškovu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Media House“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ginčas byloje kilo dėl tarp šalių sudarytos Sutarties kvalifikavimo ir jos nutraukimo galimybės, tačiau teismas sutarties ne tik nekvalifikavo, bet ir vadovavosi sutarties nuostatomis, kurių sutartyje nebuvo. Teismas nustatė, kad atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2009 m. birželio 1 d., tokį nutraukimą numatė sutartis, todėl atsakovas nėra atsakingas už pasekmes, kurias sukėlė ieškovui atsakovo elgesys, numatytas sutartyje. Tačiau pagal Sutarties 13.4.2 punktą vienašališkas sutarties nutraukimas galimas apie tai įspėjus prieš 3 mėnesius, o ieškovas apie įpareigojimą nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį buvo informuotas prieš 25 dienas, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas sutarties dalį dėl reklamos demonstravimo nutraukė tinkamai. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas neprivalėjo mokėti už reklamą, kuri buvo demonstruojama po sutarties nutraukimo, nors Sutarties 13.3 punktas nustato, kad „sutarties pasibaigimas neatleidžia kliento nuo Sutartyje nurodytų mokėjimų, o agentūros nuo pradėtų vykdyti užsakymo įvykdymo užbaigimo, nebent šalys susitartų kitaip“. Aiškinant sutartis turi būti kvalifikuojamas tarp šalių susiklostęs materialinis teisinis santykis ir kvalifikuojama sudaryta sutartis. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, Sutartį aiškinant pažodžiui, t. y. taip, kaip ją aiškino pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys negalėjo būti atmestas, kadangi Sutarties dalis dėl reklamos demonstravimo spaudos kioskuose nebuvo nutraukta laikantis sutarties sąlygų ir sutartyje numatytais terminais. 2009 m. gegužės 6 d. atsakovui įspėjus ieškovą dėl reklamos paslaugų atsisakymo, sutartis būtų laikoma iš dalies nutraukta nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. Kadangi sutarties nutraukimas neatleido jos šalių nuo įsipareigojimų įvykdymo užbaigimo, atsakovas net ir nutraukęs sutartį, turėjo priimti ir atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, t. y. atlyginti ieškovo patirtas išlaidas už atsakovo reklamos demonstravimą bei sumokėti komisinius.
  2. Ieškovas įsipareigojo ne teikti lauko reklamos paslaugas, o užsakyti, pirkti ir kontroliuoti atsakovo reklamos laiką bei plotą žiniasklaidoje, užsakyti iš lauko reklamos tiekėjų atsakovo naudai reklamos plotus bei koordinuoti lauko reklamos kampanijas. Ieškovas, vykdydamas atsakovo užsakymą, sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra ir šios sutartys negalėjo būti aiškinamos atsietai. Jei atsakovas nebūtų atsisakęs reklamos ant spaudos kioskų paslaugos, Reklamos paslaugų teikimo sutartis nebūtų nutraukta, ji būtų visiškai įvykdyta.
  3. Teismas, spręsdamas, kad atsakovas, nebūdamas Reklamos paslaugų teikimo sutarties šalimi, neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, netinkamai aiškino tarp šalių pasirašytos Sutarties sąlygas ir jos dalyvių prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nekvalifikavo tarp šalių sudarytos sutarties. Bylos šalys sudarė mišrią sutartį. Ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas ir užsakyti, pirkti ir kontroliuoti atsakovo reklamos laiką bei plotą žiniasklaidoje. Šalių sudaryta sutartis turi netiesioginio atstovavimo – komiso sutarties požymių, t. y. ieškovas įsipareigojo atsakovo pavedimu sudaryti sandorius su trečiosiomis šalimis savo vardu, teikti atsakovui sąskaitų kopijas už paslaugas, pirktas iš trečiųjų šalių, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už tai komisinį atlyginimą ir atlyginti trečiųjų šalių kaštus. Byloje įrodyta, kad atsakovas užsakė reklamą ant spaudos kioskų ir ieškovui pavedė sudaryti Reklamos paslaugų teikimo sutartį ir sutartis buvo sudaryta atsakovo naudai. Pagal Reklamos paslaugų teikimo sutartį teises ir pareigas įgijo ieškovas, tačiau AB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra žinojo apie tai, kad reklamos paslaugos reikalingos ne ieškovui, o atsakovo iškeltiems tikslams įgyvendinti. Atsakovas sprendė, kaip turi būti apipavidalinti lauko reklamos plotai, teikė maketus ir kitą medžiagą. Atsakovas atlygindavo ieškovo patirtas išlaidas pagal AB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros išrašytas sąskaitas ir už pavedimo vykdymą mokėjo ieškovui 1,5 proc. komisinį mokestį. Tiek komisinių faktas, tiek jų dydis parodo, kad ieškovas veikė ne savo riziką ir paslauga buvo atstovaujamojo pobūdžio. CK 6.793 straipsnyje įtvirtinta atsakovo teisė atsisakyti sutarties ir panaikinti duotą pavedimą, tačiau tokiu atveju turi būti atlyginami ieškovo nuostoliai dėl pavedimo panaikinimo (CK 6.246 str. 3 d.). Reklamos paslaugų teikimo sutartis atsakovo nurodymu sudaryta 12 mėnesių ir tai reiškia, kad ieškovas negalėjo jos bet kada atsisakyti ir, neprisiimdamas neigiamų pasekmių rizikos, negalėjo atšaukti duoto ir jau įvykdyto pavedimo sudaryti sandorį. Pagal CK 6.793 straipsnį atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, atsiradusius panaikinus duotą pavedimą.
  4. Teismas neaiškino tarp šalių sudarytos sutarties ir nenustatė tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Atsakovo elgesys sprendžiant dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo patvirtina, kad jis vertino, kiek jam kainuos Reklamos paslaugų teikimo ir kitų sutarčių nutraukimas, teikė nurodymus, kurios sutarties nepratęsti, kurią nutraukti. Duodamas nurodymą nutraukti lauko reklamą, atsakovas nuolat vartojo išsireiškimus „jei mes nutrauktume sutartis“, „nutraukinėjame abi sutartis“, „jei mes iš vis norėtume atsisakyti visų kioskų“. Tik įvertinęs Reklamos paslaugų teikimo sutartį, jos sąlygas bei galimas patirti išlaidas, atsakovas davė nurodymą ieškovui inicijuoti Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimą. Taigi atsakovas suprato ir prisiėmė atsakomybę dėl Reklamos paslaugų sutarties nutraukimo išlaidų ir nebūtų inicijavęs Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, jeigu nebūtų manęs, jog sutarties nutraukimui taikomos atlygintinų paslaugų institutą reglamentuojančios teisės normos.
  5. Teismo išvada, kad ieškovas patyrė nuostolius ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl to, kad Reklamos paslaugų sutartyje nebuvo numatyta jos nutraukimo galimybė, yra nepagrįsta. Reklamos tarpininkas (ieškovas) reklamos užsakovo (atsakovo) pavedimu sudaro įvairius sandorius, kurių nutraukimui tiek įstatymas, tiek pačios sutarties nuostatos numato griežtesnes nutraukimo sąlygas. Jei reklamos paslaugų užsakovas bet kada galėtų nutraukti sutartis ir neprisiimti atsakomybės už jo interesais sudarytų sandorių nutraukimą, tokiu atveju jis įgytų nepagrįstą pranašumą sutarties kontrahento atžvilgiu. Be to, ilgalaikių sutarčių sudarymas sąlygoja ir sutarčių mažesnę kainą, todėl reklamos užsakovas, gavęs geresnes sąlygas, bet kada jos atsisakytų, nepatirdamas neigiamų pasekmių rizikos, kuri, teismo nuomos, tenka sandorį su trečiuoju asmeniu sudariusiai šaliai – reklamos tarpininkui. Toks aiškinimas sukelia neproporcingas pasekmes reklamos tarpininkui ir yra nesąžiningas jo atžvilgiu. Be to, tokios rizikos perkėlimas yra visiškai neproporcingas reklamos tarpininko, ieškovo, gaunamam komisiniam atlygiui, kuris šio ginčo atveju sudarė 1,5 proc. nuo sudarytų sandorių vertės, t. y. nuo 2006 m. iki 2009 m. gruodžio mėnesio atsakovas pirko reklamos už 22 906 140,46 Lt, iš kurių ieškovo komisiniai tesudarė 343 592, 11 Lt. Taigi vienos sutarties nutraukimas prieš terminą ieškovui sukėlė didesnius nuostolius nei ieškovas uždirbo per 4 bendradarbiavimo su atsakovu metus.
  6. Teismas nenagrinėjo ieškovo patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir komisinių priteisimo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Omnitel“ prašo skundą atmesti, palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pašalinti iš bylos nagrinėjimo trečiuosius asmenis UAB „Via Media“, UAB „Trendmark“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas skunde klaidingai pateikia faktus apie ieškovo ir atsakovo bendradarbiavimą. Pažymi, kad atsakovas nedavė ieškovui pavedimo sudaryti 2009 m. vasario 3 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra, atsakovui nebuvo žinomos šios sutarties sąlygos. Taip pat atsakovas netvirtino reklamos paslaugų teikimo sąmatos ieškovui, kurios pagrindu ieškovas galėjo susitarti su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra, kad reklamos paslaugos atsakovo naudai bus teikiamos iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas pranešė ieškovui 2009 m. gegužės 6 d., kad daugiau netalpins reklamos ant spaudos kioskų ir daugiau šios reklamos nuo 2009 m. birželio mėnesio nebeužsako. Atsakovas nebuvo sudaręs su ieškovu terminuotos sutarties dėl reklamos paslaugų ant spaudos kioskų. Taip pat atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad reklama ant spaudos kioskų kabo dar papildomai tris mėnesius, o priešingai, paslaugos atšaukimas buvo priimtas, sąskaitos už paslaugą teikiamos nebuvo. Ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl reklamos paslaugų teikimo ant spaudos kioskų nepateikė, sąskaitų už šias reklamas nerašė, nereikalavo tęsti sutartį, o pritarė šios reklamos paslaugos nebetęsimui, pareiškė UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai, kad taip pat nutraukia su jais sutartį.
  2. Teismas teisingai nustatė, kad nuostoliai ieškovui atsirado ne dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties. Ieškovui nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo neteisėto prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo prieš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrą.
  3. Tarp šalių sudaryta Sutartis 2009 metais buvo neterminuota, dėl to neįmanomas jos nutraukimas prieš terminą. Ieškovo nurodomas Sutarties 13.4.2 punktas, pagal kurį bet kuri iš šalių gali vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš 3 mėnesius iki nutraukimo, netaikytinas, nes, kaip minėta, termino nebuvo. Be to, užsakymas dėl reklamos ant spaudos kioskų taip pat nebuvo terminuotas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas užsakė pas ieškovą ir įsipareigojo metus laiko reklamuotis ant spaudos kioskų.
  4. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2009 m. birželio 1 d., tokį nutraukimą numatė tarp šalių sudaryta sutartis, todėl atsakovas nėra atsakingas už pasekmes, kurias sukėlė ieškovui atsakovo elgesys, aptartas ir numatytas sutartyje.
  5. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatliko sutarties kvalifikavimo. Teismas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas komercinę – ūkinę veiklą, pagal 2006 m. balandžio 28 d. tarp šalių sudarytą sutartį, teikė atsakovui reklamos paslaugas. Taigi, sutartis buvo dėl paslaugų teikimo. Tarp šalių sudaryta sutartis nėra laikytina nei pavedimo, nei komiso sutartis, nei sutartis trečiojo asmens naudai, o be to, atsakovas niekada nesuteikė ieškovui įgaliojimų sudaryti sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra.
  6. Santykių tarp šalių kvalifikavimas jau išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, kurioje teismas aiškiai nurodė, kokie santykiai siejo tiek ginčo šalis, tiek ginčo šalis su UAB „Lietuvos spauda“. Lietuvos apeliacinis teismas ne tik neįžvelgė jokių išorinių ir vidinių santykių tarp šalių, o atvirkščiai, aiškiai nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos spauda“ buvo susiklostę dvišaliai santykiai, turintys paslaugų ir nuomos sutarties bruožų.
  7. Ieškovo argumentas, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi atstovavimo, pavedimo ir komiso sutartims būdingų bruožų, yra nelogiškas ir teisiškai negalimas. Jokiuose bylos dokumentuose nėra nurodyta ieškovo galimybė atstovauti atsakovui, taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas santykiuose su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra veikė atsakovo vardu ir lėšomis, todėl nesant CK 6.756 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavedimo santykių buvimo sąlygų, ieškovas nepagrįstai nurodo ieškovą veikus pagal atsakovo pavedimą. Šalių tarpusavio santykiai neatitinka ir komiso sutarties požymių, nes ieškovas sudarydamas sandorį su UAB „Lietuvos spauda“ veikė savo vardu, savo lėšomis, savo rizika, savo nuožiūra (atsakovas nedavė jokių nurodymų dėl sutarties su UAB „Lietuvos spauda“ sudarymo), savo naudai (pagal su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarytą sutartį nauda buvo teikiama tiesiogiai ieškovui – išnuomotas plokštumas ant spaudos kioskų gavo būtent ieškovas). Visi byloje esantys įrodymai patvirtina tą faktą, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis laikytina paslaugų sutartimi. Atsakovas niekada nedavė jokių nurodymų dėl Reklamos paslaugų sutarties su UAB „Lietuvos spauda“ sudarymo, niekada nepriėmė iš ieškovo Reklamos paslaugos sutartimi išnuomotų spaudos kioskų plokštumų, neatliko jokių mokėjimų UAB „Lietuvos spauda“ ir nežinojo apie Reklamos paslaugų sutarties nuostatas. Dėl to darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra nei pavedimo, nei komiso, nei sutartis trečiojo asmens naudai.
  8. Byloje nėra įrodymų, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartis sudaryta atsakovo naudai, minėta sutartis sudaryta išimtinai tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros. Tarp šalių vykęs susirašinėjimas neįrodo, kad iš sutarties kylančios teisės ir pareigos atsiranda atsakovui, o atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštas UAB „Lietuvos spaudai“ parašytas tik ieškovo prašymu, siekiant padėti jam spręsti jo paties problemas.
  9. Byloje nėra įrodymų, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartis sudaryta atsakovo nurodymu ir kad atsakovas buvo įsipareigojęs užsakyti reklamą 12 mėnesių.
  10. Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus ieškovui neatsiskaičius su trečiaisiais asmenimis, taip pat yra nepagrįstas.
  11. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16Faktinės bylos aplinkybės

17Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. balandžio 28 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui Sutartyje nurodytas paslaugas aptarnaujant atsakovo prekinius ženklus „Ežys“ bei „OmniSurfPort“, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti (1.1 p.). Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo teikti tokias paslaugas: metinės strategijos parengimas prekiniams ženklams ir/ar paslaugoms (2.1.1 p.), kampanijų planavimas (2.1.2 p.), reklamos laiko bei ploto žiniasklaidoje užsakymas, pirkimas bei kontrolė, t. y. kampanijų užsakymas ir jų priežiūra per TV kanalus, spaudos leidiniuose, internetiniuose portaluose, radijo stotyse, lauko reklamos tiekėjų (2.1.3 p.), galimybės naudotis agentūrai priklausančiais tyrimų duomenimis bei įrankiais suteikimas klientui, jei tai neapribota agentūros sutarčių su trečiaisiais asmenimis (2.1.4 p.); galimybė naudotis specialia Extranet Interneto svetaine (2.1.5 p.); derybos ir pagalba derintis su žiniasklaidos priemonėmis dėl tradicinių ir netradicinių reklamos projektų (2.1.6); kliento tiesioginių sutarčių dėl paslaugų teikimo su trečiosiomis šalimis apimančių 2.1 punkto paslaugų esmę kuravimas (2.1.7 p.); sąskaitų kopijų pateikimas klientui paslaugoms, pirktoms iš trečiųjų šalių (2.1.8 p.). Sutarties 2.12 punkte šalys susitarė, kad paslaugoms teikti ieškovas turi teisę pasitelkti subrangovus (žiniasklaidos ar kitas įmones). 2009 m. vasario 3 d. ieškovas sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra, kuria pastaroji įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis išnuomoti ieškovui spaudos kioskų reklaminius plotus reklamai ir juos apipavidalinti pagal ieškovo pateiktą maketą (1.1 punktas). Minėta sutartimi sutarta, kad UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra teiks šias paslaugas ieškovui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (1 t., 40-43 b. l.). 2009 m. gegužės 6 d. atsakovo darbuotojas informavo ieškovą, kad atsisako reklamos ant Lietuvos spaudos kioskų (1 t., 44, 47 b. l.). Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl sutarties su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nutraukimo sąlygų (1 t., 44-55 b. l.). 2009 m. gegužės 20 d. atsakovas papildomai informavo ieškovą, kad atsisako reklamos plotų nuomos ir apipavidalinimo paslaugų, sąskaitos už šią paslaugą nebus apmokėtos (1 t., 50 b. l.). UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nesutiko su vienašaliu Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu nuo 2009 m. birželio 1 d., o minėtą sutartį su ieškovu nutraukė nuo 2009 m. spalio 1 d., kai ieškovas 3 mėnesius neapmokėjo už suteiktas paslaugas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai iš UAB „Media House“ priteista 490 875 Lt skolos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad tarp UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros ir UAB „Media House“ buvo sudaryta mišri sutartis, t. y. turinti nuomos ir rangos sutarties elementų. Teismas nustatė, kad minėtoje terminuotoje sutartyje nebuvo aptarta galimybė ją nutraukti vienašališkai, o sutarties šalims nepavykus susitarti dėl sutarties sąlygų keitimo, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra turėjo pagrindą toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus UAB „Media House“, t. y. laikyti jo užsakymui pagamintą ir jo nurodymu pritvirtintą reklaminę medžiagą, todėl priteisė iš jo skolą už reklamos plotų nuomą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas 2013 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.

18Ieškinį ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad atsakovo duotas pavedimas nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sukėlė jam nuostolius, kuriuos reikalauja priteisti iš atsakovo. Atsakovas gynėsi nuo pareikšto ieškinio nurodydamas, kad jis turėjo teisę bet kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų, ieškovo su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra pasirašyta sutartis yra dvišalė, todėl visos iš jos vykdymo ir nutraukimo kylančios pasekmės tenka jos šalims.

19Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl to, kad su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarytoje Reklamos teikimo sutartyje nebuvo numatyta galimybė nutraukti šią sutartį vienašališkai, t. y. pats prisiėmė riziką tokiu atveju, jei jo klientas sudarytą su ieškovu sutartį nutrauks vienašališkai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2009 m. birželio 1 d., kad tokį nutraukimą numatė Sutartis. Taigi teismas sprendė, kad teisėtai sutarties sąlyga pasinaudojusi šalis neturi būti atsakinga dėl kilusių pasekmių. Teismas nurodė, kad atsakovas neprivalėjo mokėti už reklamą, kuri buvo vykdoma po sutarties nutraukimo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nekvalifikavo tarp šalių sudarytos Sutarties, nesiaiškino Sutarties dalyvių tikrųjų ketinimų bei nepagrįstai sprendė, kad atsakovas Sutarties dalį dėl reklamos demonstravimo nutraukė tinkamai. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

20Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

21Įstatyminę galią turinčios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d.nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.).

22Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų) teismas gali spręsti, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-915/2015).

23Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo, šalys skirtingai aiškina tarp jų sudarytą Sutartį. Apelianto teigimu, šalys sudarė mišrią sutartį, t. y. ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas atsakovui, tačiau, apelianto manymu, sutartis turi daugiau netiesioginio atstovavimo – komiso sutarties požymių, dėl to atsakovas, panaikinęs savo duotą pavedimą, turi atlyginti ieškovui nuostolius (CK 6.793 str.). Atsakovo teigimu, šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį.

24Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Analizuojant šalių sudarytos Sutarties turinį, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui sutartyje nurodytas paslaugas, aptarnaujant atsakovo prekinius ženklus „Ežys“ bei „OmniSurfPort“, t. y. metinės strategijos parengimas prekiniams ženklams ir/ar paslaugoms, kampanijų planavimas, reklamos laiko bei ploto žiniasklaidoje užsakymas, pirkimas bei kontrolė, suteikimas klientui galimybės naudotis agentūrai priklausančiais tyrimų duomenimis bei įrankiais bei galimybė naudotis specialia Extranet Interneto svetaine, derybos ir pagalba derantis su žiniasklaidos priemonėmis dėl tradicinių ir netradicinių reklamos projektų, kliento tiesioginių sutarčių dėl paslaugų teikimo su trečiosiomis šalimis kuravimas, sąskaitų kopijų pateikimas klientui paslaugoms, pirktoms iš trečiųjų šalių, o atsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas apmokėti (Sutarties 2.1 p.). Taigi šalių sudarytos Sutarties dalykas (nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu) atitinka atlygintinų paslaugų sutarties dalyką (CK 6.716 str. 1 d.).

25Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Byloje nustatyta, kad ieškovo veikla yra profesionalus žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimas. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir tarp šalių pasirašytos Sutarties 2.4 punkte. Paslaugų teikimo sutarties specifika yra ta, kad šią sutartį paprastai privalo vykdyti pats teikėjas (CK 6.717 str. 1 d.). Pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą lieka atsakingas klientui. Šalių pasirašytos Sutarties 2.12 punkte numatyta ieškovo teisė paslaugų teikimui pasitelkti subrangovus (žiniasklaidos ar kitas įmones), o už trečiųjų asmenų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakomybė numatyta ieškovui.

26Apeliantas, nurodydamas, kad šalys sudarė mišrią sutartį, pažymi, kad šalių sudaryta sutartimi jis įsipareigojo teikti paslaugas (paslaugų priemonių parinkimas, laiko planavimas, reklaminės idėjos generavimas) ir užsakyti, pirkti ir kontroliuoti atsakovo reklamos laiką bei plotą žiniasklaidoje), tačiau, apelianto manymu, šalių sudaryta sutartis turi daugiau netiesioginio atstovavimo – komiso sutarties požymių, nes ieškovas įsipareigojo atsakovo pavedimu sudaryti sandorius su trečiosiomis šalimis savo vardu (sutarties 2.1.3 p., 2.1.3.5 p.), teikti atsakovui sąskaitų kopijas už paslaugas, pirktas iš trečiųjų šalių (sutarties 2.1.8 p.), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už tai komisinį atlyginimą ir atlyginti trečiųjų šalių kaštus (sutarties 3.1 ir 3.2 p.). Ieškovas nurodo, kad atsakovas užsakė reklamą ant spaudos kioskų, o vykdydamas šį užsakymą, ieškovas sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra pagal kurią teises ir pareigas įgijo ieškovas, tačiau minėta sutartis sudaryta atsakovo naudai, atsakovas atlygindavo ieškovo patirtas išlaidas pagal UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra išrašytas sąskaitas ir už pavedimo vykdymą ieškovui mokėjo 1,5 proc. dydžio komisinį mokestį ir tiek pats komisinių faktas, tiek komisinių dydis, apelianto manymu, parodo, kad jis veikė ne savo rizika ir paslauga buvo atstovaujamojo pobūdžio. Dėl to, apelianto manymu, atsakovas, panaikinęs duotą pavedimą (t. y. pavedimą sudaryti reklamos paslaugų teikimo su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sutartį 12 mėnesių), CK 6.793 straipsnio pagrindu turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka, kad apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė komiso santykiai ir šiuo atveju turi būti taikomos komiso teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

27Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis. Komiso sutarties sudarymas įprastai lemia tai, kad nors teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda komisionieriui, tačiau sutarties neįvykdymo rizika tenka komitentui, nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet komitento lėšomis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Sutarties 2.12 punkte numatyta, kad paslaugoms teikti ieškovas turi teisę pasitelkti subrangovus (žiniasklaidos ar kitas įmones), tačiau tame pačiame Sutarties punkte aiškiai nurodoma, kad „už trečiųjų asmenų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą Klientui atsako Agentūra. Agentūra atsako Klientui už žiniasklaidos įmonių prisiimtus įsipareigojimus dėl tose įmonėse skelbiamos Kliento reklamos (kokybės, savalaikiškumo ir pan.), jeigu Klientas savo vardu nesudaro sutarties dėl reklamos su žiniasklaidos įmone“. Tokios sutarties nuostatos patvirtina, kad ieškovas, sudarydamas sandorius su trečiaisiais asmenimis (šiuo atveju su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra) veikia savo vardu ir savo rizika, t. y. atsako už šių sandorių tinkamą įvykdymą. Be to, byloje esančios UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros PVM sąskaitos faktūros, išrašytos būtent ieškovui, jis jas apmokėdavo ir tai patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, veikė savo lėšomis, o ne atsakovo (1 t., 156-158 b. l.). Tai, kad atsakovas atlygindavo ieškovo patirtas išlaidas pagal ieškovui UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros išrašytas sąskaitas ir mokėjo ieškovui 1.5 proc. dydžio komisinius nuo suteiktų paslaugų sumos, nepatvirtina, kad ieškovas, sudarydamas sandorį su trečiuoju asmeniu, veikė ne savo rizika ir atsakovo lėšomis. Sutarties 2.1.8 punktu ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui sąskaitų kopijas už paslaugas, pirktas iš trečiųjų šalių, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir apmokėti (1.1 p.).

28Be to, tarp šalių susiklosčiusių paslaugų teisinių santykių buvimą patvirtina ir šalių sudarytos Sutarties tikslas, t. y. ieškovo kaip profesionalo žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimas atsakovui. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas ginčo santykiuose veikė ir gavo atlyginimą kaip paslaugų teikėjas, o ginčo Sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

29Dėl paslaugų gavėjo teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį ir tokio nutraukimo padarinių

30Šalys Sutarties 2.3 punkte susitarė, kokia tvarka bus užsakomos Sutartyje nurodytos paslaugos, t. y. turi būti raštiškas kliento (atsakovo) užsakymas ir abiejų šalių pasirašyta paslaugų teikimo sąmata. Ieškovas nurodo, kad Sutartyje nustatyta tvarka atsakovas užsakė lauko reklamą ant Lietuvos spauda kioskų reklaminių plotų 2009 metams už atitinkamą kainą. Vykdydamas šį užsakymą, sudarė su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra Reklamos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią metams laiko išnuomojo spaudos kioskų reklaminius plotus atsakovo reklamai. Atsakovas nurodo, kad netvirtino reklamos paslaugų teikimo sąmatos ieškovui, kurios pagrindu ieškovas galėjo susitarti su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra, kad reklamos paslaugos atsakovo naudai bus teikiamos metus laiko. Atsakovo teigimu, šalių pasirašyta Sutartis yra dvišalė paslaugų sutartis, ir pagal ją jis turėjo teisę vienašališkai bet kada atsisakyti paslaugos dėl reklamos ant spaudos kioskų. Ieškovas tokį atsisakymą priėmė. Atsakovo atstovės teigimu, užsakant reklamą, terminas nebuvo sutartas, užsakymas buvo neterminuotas.

31Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas nepateikė į bylą atsakovo raštiško užsakymo dėl lauko reklamos paslaugų užsakymo metams laiko, bei abiejų šalių pasirašytos paslaugų teikimo sąmatos, kaip tai numato Sutarties 2.3 punktas (CPK 178 str.). Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys sudarytą Sutartį vykdė, t. y. ieškovas teikė atsakovui reklamos paslaugas, aptarnaujant prekinius ženklus „Ežys“ ir „OmniSurfPort“, suteiktų paslaugų (rezultatų) priėmimas buvo įforminamas šalių pasirašomais paslaugų atlikimo suderinimo aktais ir atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškovu yra atsiskaitęs iki 2009 m. birželio 1 d. Ginčas tarp šalių kilo po to, kai atsakovas pranešė ieškovui, kad atsisako reklamos ant Lietuvos spaudos kioskų paslaugos nuo 2009 m. birželio 1 d., o UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nesutiko su vienašališku ieškovo UAB „Media House“ Reklamos paslaugų sutarties nutraukimu nuo minėtos datos, sutartį nutraukė nuo 2009 m. spalio 1 d., o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai iš ieškovo UAB „Media House“ priteista 490 875 Lt skolos už reklamos plotų nuomą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. bei bylinėjimosi išlaidos.

32Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v UAB Marijampolės gelžbetonis, bylos Nr. 3K-3-235/2007, 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Teledema“v M.P., bylos Nr. 3K-3-476/2013). Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Dėl to šiuo atveju neturi reikšmės apelianto nurodomi argumentai, kad jis tinkamai vykdė pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir jam nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį vienašališko sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraišką paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose; paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v V.K., bylos Nr. 3K-3-315/2012).

33Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys neteikia pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyse nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualiais konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai neapsunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Identia“ v UAB „Verslol sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014).

34Nagrinėjamoje byloje šalys Sutarties 13.4 punkte numačiusios šalių galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, o 13.4.2 punkte, kuris galėjo būti taikomas šio ginčo atveju, susitarta dėl 3 mėnesių įspėjimo termino vienašališkai nutraukiant sutartį. Tokia sutarties sąlyga nepaneigia ir neapriboja kliento teisės nutraukti sutartį, o ginčo santykių pobūdis neteikia pagrindo išvadai, kad šia sutarties sąlyga neleistinai pasunkinamas kliento teisės nutraukti sutartį įgyvendinimas. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui pranešus apie reklamos paslaugų ant Lietuvos spaudos kioskų atsisakymą, ieškovas su tokiu atsisakymu sutiko. Tai patvirtina tokie ieškovo veiksmai: ieškovas sąskaitų už šios paslaugos teikimą atsakovui nebesiuntė, atsakovo vienašališko paslaugos atsisakymo neginčijo, nereikalavo laikytis Sutartyje numatyto įspėjimo termino ir laikėsi bendros pozicijos su atsakovu prieš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrą, kad atsakovas bet kada gali su ieškovu nutraukti paslaugų teikimo Sutartį (1 t., 52 b. l.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Sutarties dalį dėl lauko reklamos paslaugų užsakymo nutraukė tinkamai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

35Dėl apelianto skundo argumento, kad atsakovas Sutarties dalį dėl reklamos demonstravimo nutraukė netinkamai, nes pagal Sutartį vienašališkas Sutarties nutraukimas galimas apie tai įspėjus prieš 3 mėnesius, todėl Sutarties dalis turėjo būti laikoma nutraukta nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d., teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo atsakovo vienašališko Sutarties dalies nutraukimo, nenurodė, kad Sutarties dalis galėjo būti nutraukta tik po Sutartyje numatyto įspėjimo termino, o priešingai, kaip minėta, sutiko su atsakovo vienašališku Sutarties dalies nutraukimu.

36Apeliantas nurodo, kad atsakovo veiksmai, įvertinant su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarytos Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo sąlygas ir duodant nurodymą nutraukti minėtą Reklamos paslaugų teikimo sutartį rodo, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo išlaidų ir dėl to turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovui atsisakius reklaminės kampanijos ant spaudos kioskų teikimo paslaugos, ieškovas nesielgė kaip protingas ir apdairus asmuo, t. y. UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai nesutikus nutraukti su juo sutarties nuo 2009 m. birželio 1 d. ir toliau vykdant įsipareigojimus ieškovui, siunčiant jam sąskaitas faktūras, ieškovas nereikalavo atsakovo laikytis Sutartyje numatyto 3 mėnesių įspėjimo termino ir sutiko su paslaugos atsisakymu, sąskaitų apmokėjimui atsakovui nebeteikė, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuostoliai ieškovui kilo dėl jo paties veiksmų (neveikimo), todėl civilinė atsakomybė atsakovui netaikytina (CK 6.253 str. 1,5 d.).

37Dėl ieškinio senaties termino

38Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

39Atsakovas pirmosios instancijos teisme reikalavo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad jis nutraukė užsakymą dėl reklamos nuo 2009 m. birželio 1 d., ieškovas jau 2009 metų rugpjūčio mėnesį pagal gaunamas iš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sąskaitas žinojo reikalaujamas sumokėti sumas, todėl, atsakovo manymu, reikšdamas ieškinį tik 2013 m. spalio 17 dieną, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovo manymu apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, dėl to ieškinio senaties nepraleido. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentu nesutinka.

40Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Omnitel“ 2009 m. gegužės 6 d. informavo ieškovą, jog nutraukia užsakymą dėl reklamos ant Lietuvos spaudos kioskų nuo 2009 m. birželio 1 d., apie šį atsakovo sprendimą ieškovas 2009 m. gegužės 20 d. informavo UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrą, nurodydamas, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. nutraukiama su juo sudaryta Reklamos paslaugų teikimo sutartis. Iš ieškovo elektroninio susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra dar 2009 m. gegužės mėnesį informavo ieškovą, kad jis nesutinka su ieškovo vienašališku informavimu apie Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, sutartį vykdo toliau ir siunčia ieškovui sąskaitas, kurias pastarasis grąžina (1 t., 55 b. l.). UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra 2009 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu dėl įsipareigojimo nevykdymo informavo ieškovą, kad tarp jų sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, yra vykdoma, o ieškovas nepagrįstai neatsiskaito už suteiktas paslaugas. Minėtame pranešime UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra taip pat siūlė šalių susitarimu nutraukti sutartį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., jei ieškovas UAB „Media House“ sumokėtų už paslaugas iki sutarties nutraukimo dienos (1 t., 154-155 b. l.). Ieškovui UAB „Media House“ nepateikus jokio atsakymo į pateiktą pranešimą, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešimu informavo ieškovą apie tarp jų sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2009 m. spalio 1 d. dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas, priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ieškovas būtų manęs, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, t. y. kad atsakovas nepagrįstai atsisakė reklamos kampanijos paslaugų ant spaudos kioskų, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas savo teisėmis besirūpinantis asmuo, per visą ieškinio senaties laikotarpį galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Taigi, vėliausiai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ieškovui turėjo būti žinoma apie jo teisių pažeidimą. Ieškinį ieškovas pareiškė tik 2013 m. spalio 15 d., taigi praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 str. 1 d.).

41Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šį sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą jis sumokėjo advokatų kontorai 726 Eur (3 t., 59 b. l.). Kadangi prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui UAB „Omnitel“ iš apelianto UAB „Media House“ priteistinas 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ (j.a.k. 11170707) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (j.a.k. 110305282) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Ieškovo teigimu, santykiuose su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra... 6. Atsakovas UAB „Omintel“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl to, kad su UAB... 10. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutarties nutraukimas nepanaikina... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Media House“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Omnitel“ prašo skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Faktinės bylos aplinkybės... 17. Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. balandžio 28 d. sudarė Sutartį, kuria... 18. Ieškinį ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad atsakovo duotas pavedimas... 19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas... 20. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo... 21. Įstatyminę galią turinčios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK... 22. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių... 24. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų... 25. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi... 26. Apeliantas, nurodydamas, kad šalys sudarė mišrią sutartį, pažymi, kad... 27. Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį komiso sutartimi viena šalis... 28. Be to, tarp šalių susiklosčiusių paslaugų teisinių santykių buvimą... 29. Dėl paslaugų gavėjo teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų... 30. Šalys Sutarties 2.3 punkte susitarė, kokia tvarka bus užsakomos Sutartyje... 31. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas nepateikė į bylą atsakovo raštiško... 32. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai... 33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies... 34. Nagrinėjamoje byloje šalys Sutarties 13.4 punkte numačiusios šalių... 35. Dėl apelianto skundo argumento, kad atsakovas Sutarties dalį dėl reklamos... 36. Apeliantas nurodo, kad atsakovo veiksmai, įvertinant su UAB „Lietuvos... 37. Dėl ieškinio senaties termino... 38. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 39. Atsakovas pirmosios instancijos teisme reikalavo taikyti ieškinio senatį,... 40. Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti... 41. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui priteistinos... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“...