Byla 3K-3-235/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Omnitel“ ieškinį atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ dėl 76 206 Lt baudos išieškojimo.

2Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad jis ir atsakovas 2000 m. liepos 25 d. sudarė skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui judriojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovas - naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2005 m. vasario 28 d. atsakovo pateiktų ieškovui „Savos komandos“ užsakymo formų pagrindu atsakovui buvo suteikta galimybė naudotis paslauga „Sava komanda“, pagal kurią atsakovui buvo taikyti palankesni mokėjimo tarifai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal užsakymo sąlygas įsipareigojo naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis iki 2008 m. vasario 28 d. ir nemažinti vartojimo judriojo telefono ryšio paslaugomis apimties, tačiau nevykdė šio įsipareigojimo. Dėl to ieškovas, remdamasis „Savos komandos“ užsakymo 4, 5, 8, 9 punktais, prašo priteisti iš atsakovo 76 206 Lt netesybų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad nei pagrindinėje sutartyje, nei užsakyme nėra aiškiai įvardyta, kokia atsakomybės rūšis tenka klientui už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir nevykdymą. Papildomo susitarimo (užsakymo) 4, 5 ir 8 punktuose įrašyta sąlyga yra standartinė, tačiau siurprizinė atsakovui ta prasme, kad už sutarties nutraukimą gali būti taikomos tokios neprotingai griežtos civilinio pobūdžio sankcijos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 Lt netesybų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė.

8Teismas nustatė, kad šalių pasirašytame 2005 m. vasario 28 d. užsakyme (b. l. 10) atsakovas įsipareigojo naudotis „Savos komandos“ paslauga 36 mėnesius, t. y. iki 2008 m. vasario 28 d. ir nemažinti vartojimo judriojo telefono ryšio paslaugomis apimties; jei nepasibaigus minimaliam naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis terminui, nurodytam 4 punkte, sumažės naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis apimtis daugiau nei apibrėžta 5 punkte, už kiekvieną mėnesį, kai sąskaita už suteiktas judriojo telefono ryšio paslaugas nesieks 5 punkte apibrėžtos sumos, sumokėti ieškovui skirtumą tarp realios to mėnesio sąskaitos ir 5 punkte apibrėžtos sumos (t. y. jei sumažėtų daugiau nei 50 proc. skaičiuojant nuo vidutinės 3 paskutiniųjų, prieš šio užsakymo pateikimą, mėnesių sąskaitos už ieškovo teikiamas judriojo telefono ryšio paslaugas). Teismo sprendime nustatyta, kad šalys neginčija ir pripažįsta, jog atsakovas neįvykdė užsakymu prisiimtų įsipareigojimų ir juos pažeidė. Teismas pažymėjo, kad užsakymo 8 punkte nenurodyta, kad yra mokamos netesybos už užsakymo sąlygų pažeidimą, tačiau sistemiškai aiškinant užsakymo sąlygas, užsakymo 8 punktas nustato ne ką kitą kaip sankciją (netesybas) už užsakymo sąlygų pažeidimą, ir ši užsakymo sąlyga nebuvo atsakovui siurprizinė (CK 6.186, 6.193 straipsniai). Teismas, atsižvelgęs į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, į tai, kad atsakovas neturi ieškovui neįvykdytos prievolės už suteiktas paslaugas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis dėl atsakovo kaltės patyrė nuostolių, padarė išvadą, kad ieškovo apskaičiuotos netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Teismas, siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą bei pašalinti galimą šalių interesų neatitiktį, netesybas sumažino iki 10 000 Lt ir nuo šios sumos, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisė 6 procentų dydžio palūkanas.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 76 206 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 272,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad tiek atsakovas, tiek teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti, o atsakovo pareigą mokėti netesybas, numatytas „Savos komandos“ užsakymo formos 8 punkte. Teisėjų kolegija nurodė, kad nuostoliai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl kai neįvykdoma prievolė ar ji įvykdoma netinkamai, t. y. esant sutartinės prievolės pažeidimui, nuostolių atlyginimas padeda kompensuoti kreditoriaus patirtą žalą. Tuo atveju, kai nuostolių dydis apibrėžtas sutartyje, kreditoriui nereikia įrodinėti jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys „Savos komandos“ užsakymo formos 8 punkte būtent ir susitarė dėl nuostolių atlyginimo dydžio atsakovui sumažinus naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis apimtis daugiau negu apibrėžta 5 punkte, t. y. šiuo atveju šalys nustatė, kad nuostolių sumą sudarys skirtumas už kiekvieną mėnesį, kai sąskaita už ieškovo suteiktas judriojo telefono ryšio paslaugas nesieks 5 punkte apibrėžtos sumos, tarp realios to mėnesio sąskaitos ir 5 punkte apibrėžtos sumos (50 proc. skaičiuojant nuo vidutinės 3 paskutinių, prieš šio užsakymo pateikimą, mėnesių atsakovo sąskaitos už ieškovo teikiamas judriojo telefono ryšio paslaugas). Esant tokiai užsakymo (susitarimo) sąlygai, nuostolių dydis neturi būti įrodinėjamas, nes atsakovo užsakymu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ir jų pažeidimo faktai, minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatyti. Dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti 76 206 Lt nuostolių (netesybų) atlyginimo, o atsakovas nurodyto netesybų dydžio neginčijo.

11Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad nurodytu užsakymo formos 8 punktu šalys abipusiškai išreiškė valią - susitarė dėl netesybų dydžio, užsakyme nesusitarta dėl išlygų ar dėl kitokių nuostatų, kuriomis galėtų būti mažinamas netesybų dydis arba atsakovas nuo jų atleidžiamas, todėl nėra iš sutarties kylančio pagrindo netesybų dydžiui mažinti. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad prisiėmusi įsipareigojimus sutarties šalis (skolininkas) negali remtis tų įsipareigojimų nevykdymu tik tuo, kad tų įsipareigojimų vykdymas yra skolininkui nenaudingas, nes toks skolininko rėmimasis prieštarautų sąžiningam sutarčių vykdymo principui (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutarties pagrindu šalių apskaičiuotos netesybos gali būti teismo sumažintos, jei jos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nurodyti du alternatyvūs pagrindai, kai teismas turi teisę sumažinti netesybas, tačiau šie pagrindai nėra besąlyginiai, įpareigojantys teismą mažinti netesybas. Pagal nurodytos normos prasmę netesybos gali būti sumažintos, jei skolininkas gera valia sąžiningai sumoka dalį pagrindinės prievolės sumos dar nepraleidęs vykdymo termino, tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenys rodo, jog atsakovas pagrindinės prievolės dalies nėra sumokėjęs. Taigi akivaizdžiai nėra pagrindo sumažinti atsakovui netesybų šiuo vienu iš CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindų. Dėl kito alternatyvaus delspinigių (netesybų) mažinimo pagrindo - kai skolininkas remiasi nepagrįstu delspinigių dydžiu, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į tai, kad netesybos nebūtų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, sumą. Šioje byloje iš šalių 2005 m. vasario 28 d. „Savos komandos“ užsakymo formos 8 punkto matyti, kad šalys susitarė dėl minimalių netesybų, kurios vertintinos kaip suma minimalių nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Šalys yra laisvos susitarti dėl kitokių, nei nurodytų įstatyme, delspinigių dydžio, tokia šalių teisė kyla iš sutarčių laisvės principo ir įstatymo nuostatų. Šioje byloje įvertinant didesnes, nei įprastos, šalių numatytas netesybas, atsižvelgtina į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, atsakovas laisva valia pasirašė „Savos komandos“ užsakymo formą ir savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su šio užsakymo akcijos sąlygomis, taip pat pagal sutarties specifinį pobūdį atsakovas naudojosi apelianto teikiamomis paslaugomis itin palankiomis sąlygomis (atsakovo abonentai tarpusavyje kalbėjosi nemokamai, o iki 2005 m. vasario 28 d. „Savos komandos“ paslaugos užsakymo formos pasirašymo – sumažintais tarifais), taigi ieškovo reikalaujama netesybų suma yra ir kompensuojamojo pobūdžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, ieškovui, siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, yra svarbu, kad atsakovas griežtai laikytųsi sutarties sąlygų, todėl šalių susitartas didesnis, nei įprastas, delspinigių dydis laikytinas normaliu ir pateisinamu. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neadekvačiai sumažino ieškovo netesybas, pažeisdamas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14Dėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymo. Šalių sudarytais susitarimais ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui judriojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovas - naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl ši sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnis). Nustačius, kad ginčo sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai - atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, nustatančioms šios rūšies sutarčių ypatumus. Remiantis CK 6.718 straipsniu, pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo, įpareigojančio paslaugų teikėją veikti sąžiningai ir protingai. Be to, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kliento teisė bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, t. y. klientui suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Vienašališkai nutraukęs sutartį, klientas privalo sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai CK yra nustatytas specifinis reguliavimas, kuriuo siekiama užtikrinti laisvą bei sąžiningą konkurenciją tarp paslaugų teikėjų neribojant kliento teisės laisvai rinktis paslaugų teikėją, o vienašališkai nutraukus sutartį su paslaugų teikėju, atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Toks reguliavimas iš esmės atitinka viešąjį interesą, todėl CK 6.721 straipsnio 1 dalis laikytina imperatyvaus pobūdžio norma, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.258 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti suma iš esmės yra negautos pajamos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino ieškovo reikalavimą ir pažeidė nurodytas CK teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005, kurioje nurodyta, kad paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, o galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme neįtvirtinta. Be to, apeliacinės instancijos teismas, padidindamas ieškovui priteistiną sumą, nenurodė, ką laiko tiesioginiais nuostoliais, o ką - negauta nauda.

15Ieškovas pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą yra nurodyta, kad kasatoriaus argumentas dėl CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų imperatyvaus pobūdžio nepagrįstas, nes civilinėje teisėje taikomi dispozityvumo ir sutarties laisvės principai, lemiantys tai, kad dauguma civilinės teisės normų nustato ne vienintelį privalomą šalių elgesio variantą, o tik galimą elgesio modelį, leisdamos šalims tarpusavio susitarimu nustatyti jį kitokį. Atsižvelgiant į tai bei sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas draudžia šalims susitarti ir dėl kitų sutarties nuostatų, taip pat ir nustatyti netesybų institutą. Dėl to ieškovas ir atsakovas – juridiniai asmenys (verslininkai), laisva valia sudarę sutartį ir susitarę dėl paslaugos „Sava komanda“ akcijos užsakymo sąlygų, turi pareigą jas vykdyti ir teisę reikalauti, kad kita šalis jas vykdytų, nes pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas taip pat nurodo, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra tapačios.

16Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat pažymima, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra specifinė atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšis, kurią reglamentuoja specialūs teisės aktai. Remdamasis Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktu bei 2003 m. spalio 16 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. IV-129 „Dėl abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą, užtikrinimo sąlygų patvirtinimo“ 12 punktu, ieškovas teigia, kad nepadidindamas paslaugų teikimo įkainių ir nepažeisdamas sutarties, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo netesybų atlyginimo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Šalys 2005 m. vasario 28 d. sudarė papildomą telekomunikacijų paslaugų teikimo terminuotą 36 mėnesių susitarimą „Sava komanda“. Pagal jį atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis nustatyta apimtimi ir tvarka, o jei nepasibaigus minimaliam naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis terminui sumažės naudojimosi paslaugomis apimtis daugiau nei apibrėžta sutartyje, už kiekvieną mėnesį, kai sąskaita už suteiktas judriojo telefono ryšio paslaugas nesieks apibrėžtos sumos, sumokėti ieškovui skirtumą tarp realios to mėnesio sąskaitos ir nurodytos sutartyje sumos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovas (paslaugų gavėjas) nevykdė šių įsipareigojimų, todėl priteisė ieškovui netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė 76 206 Lt netesybų, kurias sudarė minimali kas mėnesį mokėtina suma pagal paslaugų teikimo sutartį už visą sutarties galiojimo laikotarpį.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių paslaugų teikimo sutarčių nutraukimo tvarką bei nutraukimo pasekmes, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

22Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 straipsnis), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinesnė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo.

23Bylos duomenimis, šalių sudarytu „Savos komandos“ susitarimu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui judriojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis 36 mėnesių laikotarpiu nustatyta apimtimi bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, kad atsakovas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir reikalauja priteisti iš jo 76 206 Lt netesybų už dvidešimt septynis sutarties mėnesius, t. y. nuo tada, kai atsakovas nebevykdė sutarties iki sutarties termino pabaigos - 2008 m. vasario 28 d. Bylos šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį remiasi sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, nuo kurio momento atsakovas nebevykdė sutarties, taip pat nesiaiškino, ar šalių sudaryta sutartis yra nutraukta ir ar ji nutraukta teisėtai. Minėta, kad paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai. Atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo momento nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes nuo to priklauso šalių prievolių pagal sutartį vykdymo apimtis.

24Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių, pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir Ko“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (CK 6.721 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovui paslaugos buvo teikiamos su didele nuolaida ir kad atsakovas dėl to gavo papildomos naudos. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nekonstatuota, kad paslaugos atsakovui buvo teikiamos išskirtinėmis sąlygomis ir (ar) lengvatiniais tarifais ir kad tai lėmė tiesioginių nuostolių atsiradimą, atsakovui nevykdant nustatytų paslaugos apimčių ar sutartį nutraukiant (parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose teismui šalys kalba apie paslaugų apimtis, o kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį – apie sutarties nutraukimą). Be to, sprendžiant dėl priteistinų protingų išlaidų, vertintina ir tai, kad šalių sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal paslaugų teikėjo vienašališkai nustatytas sąlygas (CK 6.184, 6.185 straipsniai), t. y. paslaugų teikimo sąlygas ir įkainius nustatė paslaugų teikėjas, tai leidžia manyti, kad nustatyti tarifai ir paslaugų teikimo sąlygos yra ekonomiškai pagrįstos. Paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Atsiliepime į kasacinį skundą paslaugų teikėjas nurodo, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sutarties nustatytomis sąlygomis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus, be to, remiantis kliento interesų prioriteto principu, įpareigojančio paslaugų teikėją elgtis sąžiningai ir protingai, paslaugų sutartyje negali būti nustatytų sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ar apsunkinančių šių teisių įgyvendinimą.

25Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija laiko, kad nustatyti trūkumai dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo ir nevisiško teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių konstatavimo gali būti pašalinami apeliacinės instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.