Byla 3K-3-315/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus dizaino kolegijos ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo paslaugų sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

5Ieškovas VšĮ Vilniaus dizaino kolegija prašė priteisti iš atsakovės V. K. 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

6Ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. jis su atsakove sudarė Studijų sutartį Nr. N1-74, kuria įsipareigojo sudaryti sąlygas studijuoti pagal studijų programą, o atsakovė – laiku ir sutarties nustatyta tvarka mokėti 4056 Lt metinį mokestį už studijas. Pagal Studijų sutartį po pusę metinio studijų mokesčio atsakovė privalėjo sumokėti iki kiekvieno semestro pirmos dienos. Ieškovas sutinka, kad pareigą sumokėti pirmąją studijų mokesčio pusę atsakovė įvykdė tinkamai, tačiau antrosios mokesčio dalies nesumokėjo, o 2009 m. birželio 30 d. pateikė ieškovui prašymą nutraukti studijų sutartį nuo 2009 m. birželio 30 d. Ieškovo teigimu, atsakovė, pavėlavusi sumokėti už studijas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, turi sumokėti 100 Lt dydžio baudą.

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų.

8Atsakovė pareiškė prieštaravimus, prašydama panaikinti 2009 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad sumokėjo studijų mokestį už pirmąjį semestrą, o antrojo nelankė, nes dėl pablogėjusios finansinės padėties negalėjo tęsti mokslų, todėl 2008 m. lapkričio 25 d. faktiškai nutraukė studijas. Ieškovas iki 2009 m. birželio mėn. atsakovei jokių pranešimų nesiuntė ir pretenzijų nereiškė, tik pasibaigus mokslo metams pranešė, kad ji turi atvykti ir pasirašyti prašymą nutraukti sutartį. Atsakovė tokį prašymą parašė 2009 m. birželio 30 d., nors faktiškai studijos buvo nutrauktos 2008 m. lapkričio 25 d.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą to paties teismo 2009 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

11Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. liepos 29 d. sudarė Studijų sutartį Nr. N1-74, kurios pagrindu ieškovas sudarė sąlygas atsakovei studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, o atsakovė įsipareigojo laiku ir nustatyta tvarka mokėti mokestį už studijas, kurio dydis 31,2 MMG per metus, t. y. 4056 Lt. Pusę mokesčio atsakovė sumokėjo, ginčo dėl to nėra, tačiau mokesčio dalies už antrąjį semestrą, dėl kurios priteisimo kilo ginčas, – ne. Teismas nustatė, kad ieškovas savo sutartinę prievolę vykdė, teikė studijų paslaugas, tačiau 2009 m. vasario mėnesį prasidėjusio pavasario semestro atsakovė nelankė, apie ketinimą nutraukti paslaugų sutartį ieškovui pranešė tik 2009 m. birželio 30 d. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl ieškovo nesąžiningumo, šiam nepasinaudojus Studijų sutarties 7 ir 14.4 punktuose numatyta teise nutraukti sutartį dėl įmokos negavimo. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimas yra šalies teisė, o ne pareiga, sutartyje įtvirtinta galimybė ieškovui nutraukti sutartį neriboja jo teisės reikalauti priteisti nesumokėtą studijų mokesčio dalį. Be to, teisę nutraukti sutartį turėjo ir atsakovė, tačiau ja pasinaudojo tik 2009 m. birželio 30 d.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal šalių sudarytos Studijų sutarties 13 punktą atsakovė turėjo teisę bet kada, raštu informavusi kolegiją, vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ji, 2008 m. lapkričio 25 d. nusprendusi nutraukti studijas, ieškovo raštu neinformavo ir padarė tai tik 2009 m. birželio 30 d. Tokie atsakovės veiksmai sukūrė teisinius padarinius ir teisinį pagrindą priteisti iš jos ieškovui studijų mokestį už antrąjį pusmetį ir 100 Lt baudos už nesavalaikį studijų įmokos sumokėjimą. Teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčą, rėmėsi jų sudarytos Studijų sutarties nuostatomis, kurias įvertino kaip aiškias ir suprantamas vidutiniam studentui, kuris, būdamas rūpestingas ir apdairus, privalo raštu informuoti kitą šalį dėl studijų sutarties nutraukimo. Toks studijų sutarties aiškinimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.193 straipsnį ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat studijų sutarties 13 punkto prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16Teismai, pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypdami nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai nekvalifikavo šalių sudarytos sutarties kaip vartojimo, todėl nevertino sutarties sąlygų pagal CK 6.188 straipsnį ir pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sutarčių aiškinimo taisyklę. Remiantis teismų praktika, sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jeigu ji atitinka tokius požymius: prekes ar paslaugas, kurias teikia verslininkas, įsigyja fizinis asmuo savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji DNSB v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

18Kasatorės argumentai dėl šalių sudarytos Studijų sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi pripažintini pagrįstais, tačiau vien tai, kad teismai tiesiogiai neįvardijo sutarties kaip vartojimo, savaime nereiškia teismų sprendimo ir nutarties neteisėtumo. Teismų atliktas sutarties sąlygų (konkrečiai – 13 punkto) aiškinimas atitinka CK 6.193 straipsnį, sprendimo ir nutarties motyvacija leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės statusas buvo įvertintas kaip silpnesniosios šalies. Kasaciniame skunde nenurodyta nė vieno konkretaus teismų padaryto teisės normų pažeidimo. Šalių sudarytos Studijų sutarties 13 punkto sąlyga, pagal kurią studentas bet kada, raštu informavęs Kolegiją, gali vienašališkai nutraukti sutartį, neatitinka nė vieno CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis ji galėtų būti pripažinta nesąžininga. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį turi būti įgyvendinama laikantis nustatytos tvarkos, t. y. paslaugų teikėjui pranešus apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007). Šalių sudarytoje Studijų sutartyje įtvirtintas reikalavimas raštu pranešti apie sutarties nutraukimą nėra nesąžiningas, nepažeidžia kasatorės teisių ir leidžia užtikrinti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kuriose buvo visiškai kitokios faktinės aplinkybės, todėl kasacinio skundo argumentas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, grindžiamas pirmiau nurodytomis nutartimis, atmestinas kaip nepagrįstas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo

22Nagrinėjamoje byloje šalys (aukštoji mokykla ir jos buvusi studentė) nesutaria dėl Studijų sutarties nuostatų aiškinimo ir sutarties tinkamo vykdymo bei nutraukimo sąlygų. Taigi ginčas kilo iš santykių studijų srityje. Mokslo ir studijų santykiai dėl savo visuomeninio reikšmingumo ir aktualumo bei socialinio jautrumo svarbūs visai visuomenei, viešasis interesas reikalauja, kad jie būtų reglamentuojami aiškiai, skaidriai, laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų bendrųjų ir specialiųjų teisės principų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje keliami klausimai susiję su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, ir siekdama įgyvendinti pagrindinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą konkrečioje nagrinėjamoje byloje, – peržengia kasacinio skundo ribas ir pasisako dėl reikšmingų nagrinėjamo ginčo aspektų nepaisydama to, jog jie kasaciniame skunde nėra tinkamai pateikti ir argumentuoti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

23Dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų

24Šalių sudaryta Studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes šia sutartimi viena šalis – ieškovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovė (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys).

25Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai.

26Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai).

27CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.

28Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007). Šalių sudarytoje Studijų sutartyje nustatyta studento pareiga apie vienašalį sutarties nutraukimą informuoti raštu (sutarties 13 punktas). Tačiau sprendžiant dėl Studijų sutarties nutraukimo teisėtumo ši sutarties nuostata negali būti suabsoliutinta, nes, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus paslaugų teikimo sutarčių ypatumus ir kliento interesų prioriteto bei šalių bendradarbiavimo ir sąžiningo elgesio principus, turi būti įvertintos visos nagrinėjamo konkretaus atvejo aplinkybės.

29Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė apie vienašalį Studijų sutarties nutraukimą ieškovui pranešė žodžiu iki pavasario semestro pradžios (šių atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovas nepaneigė), taigi paslaugos teikėjas buvo informuotas apie tai, kad atsakovė neketina toliau tęsti studijų ir jas nutraukia. Be to, atsakovės valią nutraukti studijų sutartį patvirtino aplinkybės, kad ji ne tik nelankė paskaitų, bet ir nemokėjo įmokos už antrąjį studijų semestrą, prasidėjusį 2009 m. vasario 1 d. Šalių sudarytoje Studijų sutartyje nurodyta, kad Kolegija (ieškovas) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu studentas nesumoka mokesčio už studijas ar kitų su studijomis susijusių mokesčių (įmokų) šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 14.4 punktas). Studijų sutarties 7 punkte nustatyta, kad pusę metinio studijų mokesčio studentas privalo sumokėti iki kiekvieno semestro pirmos dienos, o pagal 8 punktą mokesčio nesumokėjimas daugiau kaip 45 kalendorines dienas pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę ieškovui vienašališkai nutraukti studijų sutartį. Byloje nustatyta, kad už 2009 m. vasario 1 d. prasidėjusį pavasario semestrą atsakovė studijų įmokos nesumokėjo, paskaitų nelankė. Ieškovas, negavęs iš atsakovės studijų įmokos už 2009 metų pavasario semestrą, iki pat šio semestro pabaigos nesiėmė jokių veiksmų (nei pareikalavo atsakovės sumokėti už studijas, nei nutraukė Studijų sutartį), taip nepagrįstai delsdamas ir didindamas skolininko nuostolius, tikėdamasis vėliau išsiieškoti mokestį už paslaugas, kurios klientui faktiškai nebuvo suteiktos (dėl aplinkybės, kad atsakovė nelankė paskaitų, šalių ginčo nėra). Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sąžiningo sutarties šalies elgesio principus.

30Įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą konstatuotina, kad abi šalys nesilaikė jų sudarytos studijų sutarties sąlygų, įtvirtinančių sutarties nutraukimo tvarką, todėl nėra pagrindo konstatuoti vien tik atsakovės atsakomybę už sutarties nevykdymą. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad ieškovas nesielgė kaip protingas ir apdairus asmuo, nuostolių kilo dėl jo paties neteisėto neveikimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė paslaugų sutartį reglamentuojančias CK nuostatas, neatsižvelgė į visų bylos aplinkybių visetą ir absoliučią reikšmę suteikė tik vienai aplinkybei – šalių sudarytos studijų sutarties sąlygai dėl rašytinio pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą. Tokia teismų argumentacija ir ja paremtos išvados pripažintinos nepagrįstomis. Konstatavus, kad ieškovui nuostolių kilo dėl jo paties neteisėto neveikimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys dėl mokesčio už studijas priteisimo atmetamas.

31Kasacinio teismo teisėjų kolegija, priėmusi sprendimą atmesti ieškinį, grindžiamą pirmiau išdėstytais argumentais, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie byloje neturi teisinės reikšmės.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, kuriais ieškinys buvo patenkintas, ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, atitinkamai perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo 64 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirta 36,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kasaciniame teisme – 22,55 Lt tokių išlaidų, iš viso – 58,67 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

36Priteisti atsakovei V. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegijos (kodas 111960928) 64 (šešiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37Priteisti valstybei iš ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegijos (kodas 111960928) 58,67 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo paslaugų sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų... 5. Ieškovas VšĮ Vilniaus dizaino kolegija prašė priteisti iš atsakovės V.... 6. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. jis su atsakove sudarė Studijų... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. preliminariu... 8. Atsakovė pareiškė prieštaravimus, prašydama panaikinti 2009 m. spalio 30... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. galutiniu... 11. Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. liepos 29 d. sudarė Studijų sutartį Nr.... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal šalių sudarytos Studijų sutarties 13... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010... 16. Teismai, pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypdami... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos... 18. Kasatorės argumentai dėl šalių sudarytos Studijų sutarties kvalifikavimo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo... 22. Nagrinėjamoje byloje šalys (aukštoji mokykla ir jos buvusi studentė)... 23. Dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų... 24. Šalių sudaryta Studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK... 25. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų teikimą,... 26. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl... 27. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai... 28. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti... 29. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė apie vienašalį Studijų sutarties... 30. Įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą konstatuotina, kad abi šalys... 31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, priėmusi sprendimą atmesti ieškinį,... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir... 36. Priteisti atsakovei V. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ Vilniaus... 37. Priteisti valstybei iš ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegijos (kodas... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...