Byla 2S-1197-392/2011
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 44 075,74 Lt skolos, 2 170,08 Lt delspinigių, 6 094,96 Lt palūkanų, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Ieškovas nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas turi daug kreditorių, kurie yra pradėję skolų išieškojimo procesą. Pažymi, kad skola yra susidariusi net nuo 2009 m., tuo tarpu atsakovas iki šiol skolos neatlygina, vengia atsiskaityti su savo esamais klientais, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus sunku ar neįmanoma įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 52 340,78 Lt sumai, uždraudžiant tuo turtu disponuoti. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra nemaža, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodo, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl būtina vadovautis ekonomiškumo principu, įvertinti bendrovės vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, jos gaunamą pelną ir apyvartą bei kitus aspektus. Pažymi, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nėra didelė. Atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam vienetui, kurio turto vertė žymiai viršija pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo prielaidoms, kad yra grėsmė būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai, siekia paslėpti turtą, jį realizuoti ar kitaip bando sumenkinti savo turtinę padėtį. Atsisakymas vykdyti ieškovo pareikštą reikalavimą yra pagrindas ieškovui ginti savo teises teisme, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis tuo nepagrįstai suvaržydamas atsakovo teises.

6Atsiliepimu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo teismo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad atsakovo argumentai dėl jo geros turtinės padėties nėra paremti tinkamais įrodymais pripažintinais dokumentais. Teismas, neturėdamas išsamios informacijos apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, negali objektyviai vertinti, ar atsakovas yra mokus. Atsakovas nepranešė ieškovui apie neatsiskaitymo priežastis, nesiūlė situacijos išspręsti taikiai, o šiuo atveju yra išnaudotos visos priemonės nepriverstiniam skolos išieškojimui. Visa tai leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir finansiniu stabilumu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, esant didelei ieškinio sumai, preziumuojama, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nors ši prezumpcija nėra absoliuti, ji šiuo atveju taikytina, nes atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai gali neigiamai atsiliepti atsakovo vykdomai ūkinei – komercinei veiklai, todėl gali iškilti grėsmė atsakovo veiklos tęstinumui, taip pat ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Didelės vertės turtas ir pastovios kasmėnesinės pajamos patys savaime neleidžia spręsti dėl įmonės finansinės padėties stabilumo laiko perspektyvoje. Ieškovas nesutinka su argumentu, kad vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad egzistuoja tokios grėsmės atsiradimo tikimybė. Kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, matyti iš jo finansinių dokumentų – pajamos 2009 m. sumažėjo 8,5 procento, skolos tiekėjams buvo didesnės už prekių atsargas. Be to, atsakovas daugiausia turi tik trumpalaikio turto, didžiają dalį savo veiklos vykdo nuomojamose patalpose, o jo ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis. Atsakovas turi daugiau kaip 40 pradelstų kreditorinių įsiskolinimų. Bendras atsakovo įsiskolinimas vien ieškovui siekia 1 101 730,61 Lt. Atsakovas didžiąją dalį savo turto (daugiau kaip už 86 800 000 Lt) yra įkeitęs už dukterinės bendrovės UAB „Rivona“ paskolas (47 000 000 Lt) bankams. Viena iš UAB „Rivona“ paskolų – 19 999 999,36 Lt, kreditoriui „Swedbank“, AB turėjo būti grąžinta iki 2011-02-28, tačiau atsakovas jos negrąžino, todėl skola gali būti išieškota pardavus atsakovo įkeistą turtą. Taip pat, ieškovas pažymi, kad 2011-10-31 sueina ir terminas grąžinti 14 358 400 Lt paskolą kreditoriui Credit Bank. Teigia, kad nesant neabejotinų įrodymų apie gerą atsakovo finansinę padėtį bei nepaneigus ieškinyje nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 str.).

12Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1300/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1140/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 52 340,78 Lt skolos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu laikė didele. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi jos nepatvirtina nei byloje esantys įrodymai, nei formuojama teismų praktika.Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinę naujausius atsakovo veiklos duomenis, teismai sprendė, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1193-553/2011, 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje 2S-1515-258/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė kelti atsakovui bankroto bylą, konstatuodamas, kad įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, veiklą vykdo pelningai – 2011 m. pirmąjį pusmetį įmonės grynasis pelnas sudarė 7 967 166 Lt, tuo tarpu atsakovui teismuose pareikštų reikalavimų vertė nedaro reikšmingos įtakos atsakovo mokumo vertinimui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4071-585/2011). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas ieškinio reikalavimas 52 340,78 Lt sumai atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus ieškinį patenkinus, įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Norfos mažmena“ Lietuvoje yra gana stambus bei ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, turintis savo prekinį vardą bei autoritetą verslo srityje, todėl atsižvelgiant į jo ūkinės – komercinės veiklos pobūdį, kolegija neturi pagrindo manyti, kad atsakovas bandys paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą, siekiant išvengti savo prievolių vykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių duomenų, patvirtinančių aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios keltų grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvydymui, nepateikė ir ieškovas.

13Apelianto argumentai, susiję su atsakovo vengimu vykdyti savo prievoles ieškovui, dėl kurių pareikštas ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nevertina ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs teisinis ginčas dėl prievolės egzistavimo ar dydžio, kuris yra nagrinėjamas teisme, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo.

14Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ netenkinamas.

15Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

16Atskirąjį skundą patenkinti.

17Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai