Byla B2-2358-781/2017

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Finazas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė R. A., pareiškimą dėl BUAB „Finazas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. K. (D. K.), V.-Z. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekskomisarų biuras“, Ž. B., V. B., D. B., K. C., L. D., E. D., D. J., K. J., A. J., M. L., M. M., S. M., J. P., S. N. P., V. R., E. Š., V. U., F. V., K. V., N. Z., ir

Nustatė

2Pareiškėjas pateiktu prašymu prašo pripažinti BUAB „Finazas“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Finazas“ bankroto bylą; įmonės bankroto administratore paskirta R. A.. Pareiškėjas aiškina, kad bankroto administratorė visais įmanomais būdais informavo buvusį BUAB „Finazas“ vadovą D. K. apie pareigą perduoti administratorei dokumentus ir įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tačiau iki šio prašymo pateikimo BUAB „Finazas“ valdymo organai nei dokumentų, nei turto bankroto administratorei neperdavė, galimai norėdami nuslėpti tikrąją įmonės padėtį.

3Pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorė, pažymi, kad jam pavyko nustatyti, jog UAB „Finazas“ veikla buvo glaudžiai susijusi su UAB „Guze“, kurio parduotuvėse faktiškai dirbo UAB „Finazas“ darbuotojai. Nurodo, kad tarp UAB „Finazas“ ir UAB „Guze“ 2015 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl darbuotojų paslaugų teikimo, t. y. UAB „Finazas“ darbuotojai dirbo UAB „Guze“ priklausančiose parduotuvėse „Dviratis Plius“. Pareiškėjas nustatė, kad tuo pagrindu UAB „Finazas“ vadovas D. K. per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš verslo partnerio UAB „Guze“ grynaisiais pinigais gavo 246 008,96 Eur. Pareiškėjo vertinimu, gautos lėšos nebuvo panaudotos tinkamai įmonės veiklai organizuoti, susidariusioms skoloms apmokėti; anot pareiškėjo, jos galimai galėjo būti iššvaistytos. Pareiškėjo teigimu, iš turimų dokumentų nustatyta, kad UAB „Finazas“ tinkamai nevykdė savo kreditorinių įsipareigojimų jau nuo 2015 m. I ketvirčio, o turimi įsiskolinimai tik didėjo. Pareiškėjas aiškina, kad įmonei buvo taikytos ir priverstinio poveikio priemonės, tačiau registruotino turto bendrovė neturėjo ir išieškoti reikiamų sumų nepavyko. Pareiškėjo bankroto administratorė pažymi, kad nors Juridinių asmenų registrui 2016 m. vasario 25 d. buvo pateiktas vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo išrinkimo (pakeitimo), kuris surašytas 2015 m. sausio 10 d., tačiau, anot administratorės, faktiniu vadovu ir toliau liko D. K., nes visus įmonės dokumentus UAB „Finazas“ vardu pasirašinėjo būtent jis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus UAB „Finazas“ bankroto bylą, buvo priimami nauji darbuotojai, pasirašomos darbo sutartys. Pareiškėjo bankroto administratorės nuomone, įmonės vadovas, kuris buvo ir vieninteliu akcininku, nuosekliai, kryptingai ir tyčia vedė įmonę prie bankroto.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo bankroto administratorės prašymą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, kad savo kreditorinį reikalavimą į BUAB „Finazas“ perleido VĮ Turto bankui, todėl VMI nėra BUAB „Finazas“ kreditorius ir neturi kreditoriaus teisių įmonės bankroto byloje.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į prašymą su prašymu sutinka ir jį palaiko. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad UAB „Finazas“ buvo įregistruotas 2014 m. rugpjūčio 18 d., veiklą pradėjo vykdyti ir skaičiuoti VSD įmokas nuo 2015 m. sausio mėn., tačiau jau nuo įmonės veiklos pradžios įmokų VSD biudžetui nemokėjo. Pažymi, kad UAB „Finazas“ nuo bendrovės veiklos pradžios priskaičiavo 50 608,04 Eur įmokų, o pagal debeto mokėjimo nurodymus buvo gauta tik 3708,58 Eur, todėl skola VSD biudžetui sudaro 46 899,46 Eur. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas išieškoti iš BUAB „Finazas“ nurodytą įsiskolinimą, taikė įmonei priverstinio poveikio priemones – kredito įstaigoms buvo teikiami mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka iš draudėjo sąskaitų, kurie dalinai buvo vykdomi iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Suinteresuoto asmens teigimu, 2015 m. liepos 2 d. trys sprendimai dėl skolos išieškojimo bendrai 5145,35 Eur sumai buvo perduoti antstoliui, tačiau jokių lėšų taip ir nebuvo gauta.

6Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos į prašymą neišreiškė.

7Prašymas tenkintinas, UAB „Finazas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

8Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

9Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi bankroto bylos BUAB „Finazas“ iškėlimo metu, t. y. 2016 m. vasario 9 d.) nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: <...> 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

10Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

11Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

12Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad BUAB „Finazas“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 10 d. buvo D. K., o nuo 2015 m. sausio 10 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo – V.-Z. N. (Rumunijos pilietis). Kita vertus, pažymėtina, kad 2015 m. sausio 10 d. prašymas dėl vadovo pasikeitimo Registrų centrui pateiktas tik 2016 m. vasario 25 d., t. y. jau po bankroto bylos UAB „Finazas“ iškėlimo. Tuo labiau, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad D. K. veikė įmonės vardu (pasirašinėjo įmonės dokumentus) iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad faktiniu UAB „Finazas“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo D. K..

13Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1684-781/2016 (dabar Nr. eB2-2706-781/2017), UAB „Finazas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. A.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi BUAB „Finazas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

14Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

15Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorė, kreipėsi dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės dviem pagrindais: 1) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; 2) bankroto administratorei, po bankroto bylos iškėlimo, neperduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas.

16Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu, jeigu, be kita ko, nustatoma, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo bankroto administratorės paaiškinimų nustatyta, kad tarp UAB „Finazas“ ir UAB „Guze“ 2015 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl darbuotojų paslaugų teikimo ir tuo pagrindu UAB „Finazas“ vadovas D. K. per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš verslo partnerio UAB „Guze“ grynaisiais pinigais gavo 246 008,96 Eur sumą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog šios lėšos (jų dalis) buvo panaudotos įmonės veiklai organizuoti, susidariusioms skoloms apmokėti ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonės skolos (vien VSDFV) pastoviai didėjo, tuo tarpu VSDFV taikytos priverstinio poveikio priemonės iš esmės nedavė jokių rezultatų, t. y. skolos nebuvo išieškotos, nesuradus įmonei priklausančio turto.

17Taigi, darytina išvada, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, t. y. gaunami grynieji pinigai buvo naudojami ne įmonės veiklai vykdyti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas taip pat apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217/2015). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą; tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

19Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1684-781/2016, kuria BUAB „Finazas“ iškelta bankroto byla, be kita ko, BUAB „Finazas“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1684-781/2016, BUAB „Finazas“ buvusiam vadovui D. K. paskirta 200 Eur bauda už nurodytų teismo įpareigojimų nevykdymą. Byloje nepateikta duomenų, kad BUAB „Finazas“ valdymo organai įvykdė nurodytus teismo įpareigojimus (CPK 178 straipsnis).

20Taigi, darytina išvada, kad buvęs BUAB „Finazas“ vadovas D. K. nevykdė 2016 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, be kita ko, perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratorei; be to, šios nutarties nevykdė (nevykdo) ir po teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria paskirta bauda už šio įpareigojimo nevykdymą, priėmimo; D. K. taip pat nenurodė teismui jokių priežasčių, dėl ko negali įvykdyti nurodytų įpareigojimų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad buvusiam faktiniam BUAB „Finazas“ vadovui D. K. neperdavus bankroto administratorei bendrovės dokumentų, bankroto administratorė dėl jų trūkumo negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl šios aplinkybės teikia pagrindo pripažinti BUAB „Finazas“ bankrotą buvus tyčinį remiantis ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

21Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nustatyta BUAB „Finazas“ valdymo organų (buvusio vadovo) veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti. Taigi, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos, ir dokumentų neperdavimas bankroto administratorei, todėl pareiškimas tenkintinas visiškai – BUAB „Finazas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

22Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia, jog pareiškėjo nurodyti įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis), o patikrinti aplinkybes, turinčias nusikalstamų veikų požymių, ir jas kvalifikuoti (jeigu tokios būtų) turi prokuratūra.

23Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25Byloje dalyvaujančios šalys nepateikė prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

27Pripažinti BUAB „Finazas“, j. a. k. 303372247, bankrotą tyčiniu.

28Įpareigoti bankroto administratorę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 (penkerių) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

29Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

30Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso... 2. Pareiškėjas pateiktu prašymu prašo pripažinti BUAB „Finazas“ bankrotą... 3. Pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorė, pažymi, kad jam... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo bankroto... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 6. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos į prašymą neišreiškė.... 7. Prašymas tenkintinas, UAB „Finazas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.... 8. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 9. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2... 10. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad,... 11. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 12. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad BUAB... 13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos... 14. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio... 15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorė,... 16. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įmonės bankrotas... 17. Taigi, darytina išvada, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad... 18. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme... 19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179... 20. Taigi, darytina išvada, kad buvęs BUAB „Finazas“ vadovas D. K. nevykdė... 21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 22. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 23. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 25. Byloje dalyvaujančios šalys nepateikė prašymų dėl patirtų bylinėjimosi... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 27. Pripažinti BUAB „Finazas“, j. a. k. 303372247, bankrotą tyčiniu.... 28. Įpareigoti bankroto administratorę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo... 29. Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti... 30. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti...