Byla e2A-143-856/2020
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VRTKO d.o.o. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8394-772/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Rėkyva“ ieškinį atsakovei VRKTO d.o.o. (Slovėnijos Respublika) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Rėkyva“ kaip pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl skolos ir palūkanų iš skolininkės VRTKO d.o.o. (Slovėnijos Respublika) priteisimo. Skolininkei pareiškus prieštaravimą dėl minėto įsakymo išdavimo, teismas priėmė byloje ieškovės ieškinį atsakovei tuo pačiu teisiniu pagrindu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 24 272,51 Eur skolą, 525,92 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. spalio 16 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo parduoti atsakovei prekes: įvairių frakcijų palaidas, trupintines, atsijas ir blokines durpes, substratus ir kt. prekes, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą kainą ir priimti prekes. Sutarties pagrindu už atsakovei pristatytas prekes buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad už prekes, pristatytas 2018 metais, buvo susidariusi 2 263,12 Eur permoka, skolos suma mažinama šia suma, taip pat atsakovė po prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikimo dienos ieškovei atlygino 9 854,84 Eur, todėl ieškinio pateikimo dieną skolą sudaro 24 272,51 Eur už įsigytas prekes ir 525,92 Eur delspinigiai.

62.

7Atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, jog priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė ir jos atstovai nekalba ir nesupranta rusų kalbos. 2012 m. spalio 16 d. sutartis buvo parengta ir į rusų kalbą išversta ieškovės iniciatyva. Atsakovė skaitė ir akceptavo ieškovės pateiktos Sutarties tekstą anglų kalba, kadangi nesupranta kitų dviejų sutarties kalbų – lietuvių ir rusų. Šia aplinkybę byloje patvirtina šios aplinkybes: šalys tarpusavyje bendravo tik anglų kalba; ieškovė atsakovei teikė pasiūlymą sudaryti naują pirkimo - pardavimo sutartį, kuri buvo parengta dviem kalbomis - lietuvių ir anglų; 2012 m. spalio 16 d. sutarties priedas Nr. 1 yra sudarytas anglų kalba; ieškovės atsakovei siųsti raginimai dėl prievolės vykdymo yra parengti anglų kalba; ieškovės teikiamos sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas ieškovės pareikštas reikalavimas, yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis. Šios aplinkybės patvirtina tai, jog ieškovei suprantama kalba buvo lietuvių kalba, o atsakovei – anglų kalba, todėl, sprendžiant klausimą, kokį sutarties tekstą akceptavo atsakovė, turėtų būti vertinamas sutarties tekstas ir jo turinys anglų kalba. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog sutarties tekstas yra analogiškas visomis trimis kalbomis, yra paneigta atsakovės kartu su 2019-07-17 prašymu pateiktu rašytiniu įrodymu, iš kurio matyti, jog ieškovės pateiktos sutarties tekstas nebuvo analogiškas visomis kalbomis. Sutarties tekstas anglų kalba skyrėsi nuo sutarties teksto kitomis kalbomis. Sutartyje nėra pateikta ir ieškovė nenurodo, kokia licencijuota vertimų įmonė atliko sutarties teksto vertimą. 2012 m. spalio 16 d. sudarytos sutarties galiojimas pasibaigė 2014 m. spalio 16 d., kadangi šalys 2014 m. liepos mėn. - gruodžio mėn. derėjosi dėl naujos, savo turiniu analogiškos ankstesniajai, pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Ieškovė 2014-07-11 pateikė atsakovei naują pirkimo - pardavimo sutarties projektą Slovėnijos, Kroatijos ir Bosnijos rinkoms ir šalys derėjosi dėl sutarties sąlygų. Būtent pirmoji sutartis iš pateiktų trijų buvo skirta pakeisti - pratęsti jau anksčiau sudarytą ir tuo metu dar galiojusią 2012 m. spalio 16 d. sutartį dėl Slovėnijos rinkos. Iš šių abiejų šalių veiksmų galima spręsti, kad šalys laikė, jog 2012 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties galiojimas baigiasi 2014 m. spalio 16 d., taip kaip nurodyta sutarties tekste anglų kalba. Dėl šios priežasties šalys dar iki sutarties termino pasibaigimo vedė derybas dėl naujos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Nauja sutartis savo turiniu buvo iš esmės analogiška ankstesniajai sutarčiai ir turėjo ją pakeisti - pratęsti laikotarpiui po 2014 m. spalio 16 d., tačiau ji nebuvo šalių pasirašyta. 2012 m. spalio 16 d. sutarties galiojimui pasibaigus 2014 m. spalio 16 d. ir šalims nepasirašius naujos pirkimo - pardavimo sutarties projekto, nuo 2014 m. spalio 16 d. šalių nesiejo rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis ir atitinkamai nėra galiojančio šalių rašytinio susitarimo dėl jurisdikcijos. Atsakovė 2014-07-16 elektroniniame laiške teikė pastabas dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės sąlygų pakeitimo naujos sutarties projekte, o ieškovė 2014-07-22 nurodė, jog šias sąlygas pakeis pagal atsakovės pateiktus komentarus, tačiau tuo šalių susirašinėjimas dėl naujos sutarties sudarymo pasibaigė.

83.

9Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė iš ieškovės gautą produkciją pardavinėjo kitiems komerciniams partneriams, o tik po to ėmė ieškovei kelti nepagrįstas pretenzijas. Ieškovė buvo įsipareigojusi ir tiekė atsakovei tik tokią produkciją, dėl kokios buvo susitarta, o kur pastaroji bus panaudota, atsakovė ieškovei nenurodė ir šalys, sudarydamos dvišalę sutartį, dėl to nesitarė, todėl ieškovei negalėjo būti žinomi kiti atsakovės su trečiaisiais asmenimis teisiniai santykiai. Šalių sudarytoje sutartyje nurodytas ne tik tiekiamos produkcijos kiekis, bet ir tai, kad kiekvieno pardavimo atvejis atskirai nurodomas sutarties priede. Todėl ieškovė atsakovei skirtą produkciją išsiųsdavo prieš tai suderinusi su pastarąja jos kiekį, dėl to atsakovės argumentas dėl kito produkcijos kiekio, nei numatyta sutartyje, atmestinas. Atsakovei skirta produkcija buvo fasuojama į pastarosios įsigytą ir pateiktą pakuotę. Ieškovės tiekiama produkcija atsakovei atitiko ne tik sutarties ir priedo reikalavimus, bet ir tokios rūšies produkcijai keliamus reikalavimus. Atsakovė įrodymų, kad patiekta produkcija jos priėmimo momentu neatitiko sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų nepateikė, nors šie įsipareigojimai aiškiai aptarti sutartyje. Atsakovė pažeidė ir komercinėje praktikoje taikomą bendradarbiavimo principą, o iš teismui pateiktų duomenų nesimato, jog atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas, reklamacijas ir siuntusi kitus pranešimus dėl iškilusių problemų pirkimo pardavimo santykiuose. Atsakovė suprato, kokio turinio sutartį pasirašo, nes ji buvo pasirašyta jos darbo vietoje. Atsakovė iš ieškovės gautą produkciją įsitraukė į savo finansinę apskaitą, pagal vietos valstybės viešosios teisės aktus pasinaudojo teise į pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimą. Šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurie tęsėsi pagal konkliudentinius veiksmus, ir šių sutartinių santykių pagrindu teisme buvo iškelta atsakovei civilinė byla. Šalių sudarytos Sutarties 6.11 p. numatė automatinį santykių pagal ją pratęsimą kiekvienais metais. Nors tarp šalių 2014 m. ir vyko derybos dėl naujos redakcijos sutarties sudarymo, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl liko galioti ankstesnės redakcijos sutartis. Naujos redakcijos sutarties projekte tarp šalių nebuvo ginčo dėl 6.11 p. nuostatos, kuri identiška ir 2012 m. spalio 16 d. sutartyje esančiai teisės nuostatai.

104.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės išrašytose sąskaitos faktūrose nėra nuorodos į sutartį, kuria remiasi ieškovė. Šalių sudarytos sutarties galiojimas buvo pratęstas tik vieneriems metams, tai yra ji galiojo tik iki 2014 m. spalio 16 d. Būtent ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas dėl naujos redakcijos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo įrodo, kad kilo nesutarimas dėl ginčo teismingumo. Pasibaigus sutarties galiojimui, jų santykiai jau nebesirėmė šia sutartimi, nes angliškame sutarties 6.10 p. tekste nėra nuorodos į automatišką jos pratęsimą. Kadangi toliau šalių santykiai tęsėsi pagal atskirus užsakymus, todėl šios bylos teismingumas sietinas su atsakove, o ne ieškove. Be to, sutartyje nėra punktų, kad ieškovės produkcija buvo fasuojama į atsakovės Estijoje užsakytus ir pagamintus plastikinius maišus, todėl ieškovės ieškinys, remiantis CPK 782 straipsniu, turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

125.

13Atsakovės vadovas I. K. paaiškino teismui, kad jo santykiai su ieškove užsimezgė dar 2009 metais. Po to, esant ieškovės prašymui, šalys 2012 m. spalio 16 d. sudarė sutartį. Kadangi jis be gimtosios kalbos versle vartoja tik anglų kalbą, tai mano, jog ši sutartis galiojo tik iki 2014 m. spalio 16 d. Nurodė, kad 2014 m. ieškovė vėl pasiūlė sudaryti naujos redakcijos sutartį, tačiau, kilus nesutarimui dėl teismingumo, ji nebuvo pasirašyta. Jis pageidavo, kad sutartyje būtų apibrėžta parduodamos produkcijos pakavimas ir būtų pašalintos nuostatos dėl sankcijų (baudų), kadangi jų nenumato jo šalies įstatymai. Nors ieškovė žadėjo pakeisti paminėtas sutarties nuostatas, tačiau pažado neįvykdė. Jų santykiai ilgą laiką buvo normalūs, vyko pagal tarptautinės teisės nuostatas. Dalį skolos nors ir sumokėjo po bylos iškėlimo, tačiau šis mokėjimas nesietinas su teisme kilusiu ginču dėl sutartinių santykių. 2012 m. spalio 16 d. sutartį jis ir ieškovės atstovai pasirašė jo verslo įstaigos patalpose. Nurodė, kad nemoka rusų kalbos ir jos nevartoja.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

177.

18Teismas pripažino, kad šį byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo rūmams. Be to, ir pačios šalys, dar 2012 m. spalio 16 d. pasirašydamos sutartį, nurodė, kad tarp jų kilęs ginčas bus teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

198.

20Teismas sprendė, jog Sutarties tiek 6.10. p., tiek ir 6.11. p. tekstas yra gana aiškus, suprantamas ir nereikalaujantis papildomo aiškinimo visomis trimis kalbomis, įvertinus tai, kaip jis yra suformuluotas ir išverstas į atskiras kalbas. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad pagal minėtos sutarties 6.10 p. nuostatą, jos galiojimas buvo pratęsiamas dar vienerius metus, jeigu nėra pateiktas bet kurios šalies pranešimas dėl jos nutraukimo likus vienam mėnesiui iki termino pabaigos. Iš paminėto seka, kad šalys faktiškai sudarė terminuotą vienerių metų sutartį, tačiau jos galiojimas buvo pratęsiamas kiekvienu atveju dar vieneriems metams, jeigu nė vieną iš šalių nepateikia savo pareiškimo dėl jos nutraukimo. Sutarties galiojimą šalių teisiniams santykiams sąlygojo ir pačios atsakovės (pirkėjo) veiksmai, tai yra pastovus prekių įsigijimas iš ieškovės (pardavėjo), kas tuo pačiu neleidžia laikyti, kad šios sutarties galiojimas buvo ar būtų pasibaigęs. Analizuojant šį teisinį santykį teismui neegzistavo ir poreikis remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 str. nuostatomis. Be to, CK 6.194 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad tokiais atvejais pirmenybė teikiama pirmiausia surašytam tekstui, tai yra lietuvių kalba, kas savo ruožtu atitinka ir šalių sudarytos sutarties 6.11 p. nuostatą, ir ką savo atsiliepime yra pripažinusi atsakovė. Tai, kad šalys 2014 metais vedė derybas dėl naujos redakcijos pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, teismo vertinimu, neturi įtakos Sutarčiai ar jos galiojimui, kadangi šalių pozicija dėl naujos sutarties nuostatų išsiskyrė.

219.

22Teismas nurodė, jog net ir hipotetiškai vertinant, kad šalių santykiai susiję su Sutartimi, atsakovės prievolė ieškovei egzistuotų ir be rašytinės sutarties. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad abi ginčo šalys ne tik yra Europos Sąjungos narės, bet ir yra pasirašiusios 1980-06-19 Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Tai yra galioja locus regit actum (vietos taisyklės aktas) principas, numatytas CK 1.69 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė nenurodė ir neįrodė, kad šalių sutartiniai santykiai neturi causa, tai yra neegzistuoja priežastis, kurį kaip pagrindinį sutarties elementą pripažįsta ir Slovėnijos Respublikos civilinė teisė. Europos valstybių nacionalinių sutarčių teisė pripažįsta ir remiasi vadinamaisiais negriežtosios teisės (angl. soft law) instrumentais – Europos sutarčių teisės principais (PECL), Bendruoju pagrindų sistemos projektu (DCFR), o taip pat UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų naujomis 2004 ir 2010 m. redakcijomis. 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) nurodė, kad sutartinėmis prievolėmis laikomos savanoriškai prisiimtos prievolės. Bendrijos teisę teismai turi taikyti ex officio. Tai reiškia, kad Lietuvos ir Slovėnijos narystė Europos sąjungoje lemia privalomą ES teisės taikymą.

2310.

24Teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys yra įrodytas leistinais rašytiniais įrodymais, tai yra galiojančia 2012 m. spalio 16 d. sutartimi, tarptautiniais krovinių gabenimo važtaraščiais (CMR), pakavimo sąrašais, PVM sąskaitomis faktūromis (Invoice), patvirtinančiais prekių pateikimą ir jų perdavimą atsakovei ar jos nurodytam asmeniui, kitais papildomais rašytiniais šalių pateiktais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, nustatytomis bylos aplinkybėmis, kurių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus nepripažindama ieškinio, tarp jų, kad ieškovė jai patiekė/pardavė ne tos kokybės produkciją, kuri neatitiko asortimento ir kokybės reikalavimų, kurią ji ruošėsi pirkti ir kurios kokybės reikalavimus abi sutarties šalys tiesiogiai nurodė sutartyje ir/ar jos priede, nors šiuos dokumentus pasirašė, kas neduoda jokio pagrindo teigti ir manyti, kad ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų ar jas pažeidė.

2511.

26Teismas nurodė, kad atsakovė ginčija pačios pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau ne jos priedų galiojimą, bet pripažįsta, jog iš tikrųjų, faktiškai gavo joje ir/ar jos priede nurodytą bei išvardintą produkciją (tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, pakavimo sąrašai ir PVM sąskaitos faktūros (Invoice)), būtent juose nurodytą kiekį produkcijos, kurią visą priėmė kaip nusipirktą produkciją, ir po to ją pardavė tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad šia sutartimi (pagal jos priedus) atsakovė nupirko iš ieškovės įvairios produkcijos, dėl kurios ginčo byloje nėra, nes atsakovė ją taip pat panaudojo (pardavė) pagal komercinius sandorius. Iš tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių ir PVM sąskaitų - faktūrų (Invoice) matyti, kad atsakovė iš ieškovės gavo produkcijos už 34 127,35 Eur sumą. Už dalį gautos produkcijos atsakovė ieškovei sumokėjo, tačiau dar liko skolinga 24 272,51 Eur. Teismas pažymėjo, jog atsakovė už dalį iš ieškovės gautos produkcijos yra atsiskaičiusi. Ši aplinkybė kartu įrodo ir patvirtina, jog atsakovė prašė ir pagal sudarytą sutartį (jos priedą) nupirko iš ieškovės tas prekes (produkciją), kurios išvardytos sutartyje ir/ar jos prieduose, gerai suvokdama, ką ir kokiu tikslu perka, tarp jų ir kokios kokybės produkciją, kaip teisingai aiškina ieškovė. Atsakovė netvirtina, kad ieškovė jai perdavė ar kitaip nesąžiningai šias prekes pardavė. Tokią teismo išvadą patvirtina ir teismui pačios atsakovės pateiktas procesinis dokumentas, kuriame net nurodytas ir jau tretiesiems asmenims (materialine prasme) parduotos produkcijos kiekis, o sandoriai sudaryti priėmus produkciją iš ieškovės. Savo laiku atsakovė (pirkėjas) už jai parduotą produkciją pagal PVM sąskaitas faktūras, jokių pretenzijų, pavyzdžiui, dėl kokybės, ieškovei nereiškė.

2712.

28Teismas pažymėjo, jog šalys tiek pačioje sutartyje, tiek jos priede numatė ieškovės tiekiamos produkcijos kiekį, tačiau jis nėra vienodas. Pagal CK 6.330 straipsnį aiškiai galima daryti išvadą, kad tokios pareigos pažeidimo teisiniai padariniai priklauso nuo to, ar pardavėjas perduoda mažiau ar daugiau, nei numatyta sutartyje, daiktų. CK 6.330 straipsnio 1 dalyje nurodyti teisiniai padariniai atsirandantys kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje, kiekį daiktų. Šiuo atveju minėtoje normoje numatyti du alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Pirkėjas turi teisę pasirinkti: arba reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę natūra, t.y. perduoti trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, - reikalauti ją grąžinti. Remiantis paminėtu teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepasinaudojo nė viena iš minėtų alternatyvų, o gauta produkciją, kaip jau minėta, pardavė tretiesiems asmenims. Be to, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei iš vis dėl patiektos produkcijos kiekio nereiškė iki bylos iškėlimo teisme.

2913.

30Teismas nurodė, kad pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Tačiau šiame ginče tokių aplinkybių teismas nenustatė. Apie konkretų daiktų naudojimo tikslą pardavėjas gali būti informuojamas numatant tai pirkimo - pardavimo sutartyje. Joje gali būti nurodyta, kokiam tikslui ar kokiu būdu pirkėjas naudos daiktus, arba nurodomos savybės, kurias turi turėti daiktas (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Tačiau tokių išlygų nei sutartyje, nei jos priede šalys nenurodė, dėl to ir pirkėjas iš pardavėjo neturi teisės reikalauti, kad pastarasis žinojo apie konkretų daiktų naudojimo tikslą kitu pagrindu, net tokio tikslo ir nenurodžius sutartyje. Kita sąlyga norint taikyti daiktų naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisyklę yra tai, kad konkretus daiktų naudojimo tikslas pardavėjui turi būti žinomas sudarant sutartį. Kitaip tariant, pirkėjas negali remtis daiktų netinkamumu naudoti konkrečiam tikslui, jeigu jis apie tokį konkretų daiktų naudojimo tikslą pardavėją informavo jau sudaręs sutartį. Dėl to atsakovės argumentai ieškovei dėl tariamai netinkamos kokybės produkcijos patiekimo teismo buvo atmesti. Šalys, sudarydamos sutartį, nustatė ir paduodamos produkcijos kainą, kuri tokiais atvejais yra derybų objektas. Tai paneigia atsakovės aiškinimą, kad ji neva negavo tokios kainos po to, kai gautą iš ieškovės produkciją priėmė ir pardavė tretiesiems asmenims, kadangi atsakovė gerai žino, kokiu tikslu ir kokią produkciją perka, o pardavėjas neturėjo jokio pagrindo šios produkcijos neparduoti. Be to, reikalavimą sumažinti parduodamos produkcijos kainą pirkėjas gali pareikšti tik tuomet, jeigu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, o kaip jau yra konstatuota, tokių trūkumų atsakovei perduodant ir jai priimant iš ieškovės gautą produkciją nebuvo nustatyta.

3114.

32Teismas pažymėjo, jog atsakovė iki ieškovės ieškinio pareiškimo teisme ir po to galėjo pasinaudoti CK 6.204 straipsnio taisyklėmis, kreiptis į ieškovę ar teismą ir reikalauti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose, atitinkamai nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Jei atsakovė, kaip ji pati teigia, dėl tokių ieškovės veiksmų patyrė ir patiria žalą (nuostolius), galėjo reikalauti ją atlyginti (iškelti esant teisiniam pagrindui ieškovei atitinkamą bylą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo). Tačiau už prekes, kurias ji gavo, priėmė pagal šią pirkimo sutartį ir kurias po to dar kartą pardavė, privalo atsiskaityti.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3415.

35Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais pagrindiniais argumentais:

3615.1.

37Teismas turėjo nustatyti, ar Šiaulių apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti šią civilinę bylą vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012. Dėl šio Reglamento taikymo byloje ir jame numatytų išimčių teismas sprendime nepasisakė ir jų neanalizavo. 2012 m. spalio 16 d. sutarties galiojimas yra pasibaigęs, todėl nesant Reglamento 2 - 7 skirsniuose numatytų išimčių, teismas, vadovaujantis Reglamento 2 straipsniu, privalėjo atsisakyti išduoti Europos mokėjimo įsakymą ir palikti civilinę bylą nenagrinėta.

3815.2.

39Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos A. T. praktikoje suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, jų netaikė konstatuodamas, kad Sutarties tekstui papildomo aiškinimo nereikia, jis yra aiškus. Kaip savo atsikirtimuose teismui nurodė apeliantas, Sutarties tekstas (6.10 punktas, numatantis sutarties galiojimo terminą) nebuvo analogiškas visomis trimis Sutarties kalbomis. Sutarties 6.10 punkte anglų kalba nurodyta: „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Jei likus mėnesiui iki sutarties termino pabaigos nė viena iš šalių nepraneša apie sutarties nutraukimą, šios Sutarties galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams.“ Aiškinant šio punkto turinį anglų kalba šalys susitarė dėl Sutarties galiojimo vieneriems metams, kuris šalims nepateikus pranešimo apie sutarties nutraukimą, bus pratęstas dar vieneriems metams. Viso Sutarties galiojimas turėjo trukti dvejus metus. Vėlesnių sutarties pratęsimų Sutarties 6.10. punkte anglų kalba nėra numatyta, Sutarties galiojimas turėjo pasibaigti 2014 m. spalio 16 d. Tuo tarpu Sutarties tekste lietuvių kalba yra papildomas prierašas, kurio nėra tekste anglų kalba: „Tokių pratęsimų skaičius neribotas“. Šis prierašas suteikia Sutarties 6.10 punktui lietuvių kalba kitą prasmę nei 6.10 punkto tekstas anglų kalba. A. S. tekstų kitomis kalbomis nevertino ir neturėjo galimybės įvertinti, o pasirašydamas sutartį akceptavo Sutarties tekstą anglų kalba, kuris nenumato sutarties pratęsimo ilgiau nei dvejiems metams, todėl Sutarties galiojimas yra pasibaigęs 2014 m. spalio 16 d.

4015.3.

41Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės teiktų argumentų dėl tikrosios šalių valios, Sutarties galiojimo trukmės ir Sutarties sudarymo aplinkybių. Sutarties tekstą trimis kalbomis ir vėliau teiktos 2014-07-11 pirkimo - pardavimo sutarties tekstą dviem kalbomis parengė, išvertė ir atsakovei pateikė ieškovė, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Sutarties 6.11 punkte yra nurodyta, jog Sutarties sąlygų turinys sudarytas trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų) yra analogiškas visomis kalbomis, patvirtintas licencijuotos vertimų įmonės. Būtent ieškovė Sutartyje nurodė, jog Sutarties teksto vertimas yra patvirtintas licencijuotos vertimų įmonės ir yra analogiškas visomis trimis kalbomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti, kokia licencijuota vertimų įmonė atliko Sutarties teksto vertimą. Atsakovė į bylą pateikė licencijuotos vertimų įmonės atliktą Sutarties 6.10 punkto vertimą iš anglų į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad Sutarties 6.10 punktas į anglų kalbą išverstas klaidingai. Tai yra esminis skirtumas Sutartyje, kuris keičia Sutarties prasmę ir jos galiojimo trukmę. Sutarties turinio skirtumas ir iš to sekančios neigiamos pasekmės tenka šiuos veiksmus atlikusiai, Sutartį rengusiai, vertusiai ir pateikusiai Sutarties šaliai – ieškovei. Sutarties tekstą anglų kalba, nesuprasdama kitų Sutarties kalbų, pasirašydama Sutartį, akceptavo atsakovė.

4215.4.

43Šalys 2014 m. liepos - gruodžio mėnesiais derėjosi dėl naujos, savo turiniu analogiškos ankstesniajai, sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Būtent pirmoji sutartis iš pateiktų trijų buvo skirta pakeisti – pratęsti jau anksčiau sudarytą 2012 m. spalio 16 d. sutartį. Iš šių abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad šalys laikė, jog 2012 m. spalio 16 d. sutarties galiojimas yra pasibaigęs, taip kaip nurodyta sutarties tekste anglų kalba. Atsakovė 2014-07-16 elektroniniame laiške teikė pastabas dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės sąlygų pakeitimo naujos sutarties projekte, o ieškovė 2014-07-22 nurodė, jog šias sąlygas pakeis pagal atsakovės pateiktus komentarus, tačiau šalių susirašinėjimas dėl naujos sutarties sudarymo nutrūko.

4415.5.

45Atsakovė skaitė ir akceptavo ieškovės pateiktos Sutarties tekstą anglų kalba, kadangi nesupranta kitų dviejų sutarties kalbų – lietuvių ir rusų. Šia aplinkybę byloje patvirtina šios aplinkybės: šalys tarpusavyje bendravo tik anglų kalba; ieškovė atsakovei teikė pasiūlymą sudaryti naują pirkimo - pardavimo sutartį, kuri buvo parengta dviem kalbomis - lietuvių ir anglų; Sutarties priedas Nr. 1 yra sudarytas anglų kalba; ieškovės atsakovei siųsti raginimai dėl prievolės vykdymo yra parengti anglų kalba; ieškovės teikiamos sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas ieškovės pareikštas reikalavimas, yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis. Nurodytos faktinės aplinkybės, šalių konkliudentiniai veiksmai ir argumentai leidžia teigti, jog Sutarties ir jos 6.10. punktu šalys susitarė dėl dvejus metus galiosiančios Sutarties, kurios galiojimas pasibaigė 2014 m. spalio 16 d. Teismas aukščiau nurodytų aplinkybių neanalizavo, netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193-6.195 straipsniai), nesiekė nustatyti tikrosios sutarties šalių valios dėl sutarties galiojimo trukmės, visapusiškai neįvertino visų įrodymų, įrodymus vertino ir dėl jų pasisakė selektyviai, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

4615.6.

47PVM sąskaitos faktūros, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (CMR), pakavimo sąrašai nėra susiję su 2012 m. spalio 16 d. sutartimi, kadangi jie išrašyti ne pagal sutartį ir neturi ryšio su Sutartimi. Priešingai, PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytas kitos pirkimo - pardavimo sutarties numeris. Skiriasi ir 2012 m. spalio 16 d. sutarties išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dalykas. Sutarties 1.1. punkte nurodoma, jog: „pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui šias prekes: įvairių frakcijų palaidas, trupintines, atsijas ir blokines durpes, substratus ir kt. prekes“, t. y. sudarytoje sutartyje numatytas palaidų - nesupakuotų prekių pardavimas, o PVM sąskaitos išrašytos už supakuotas durpes įvairių dydžių „TerraVita“ ir kituose maišuose. Skirtingai nei tai nurodyta 2012 m. spalio 16 d. sutartyje, šalių susiformavusiuose komerciniuose santykiuose ieškovė: 1) atlikdavo produkcijos pakavimą į „TerraVita“ pakuotes; 2) šias pakuotes sandėliavo ir nuolat teikdavo ataskaitą dėl šių pakuočių likučio ieškovės sandėlyje; 3) teikdavo specifikacijas ir instrukcijas naujų pakuočių gamybai ieškovės nurodytam gamintojui AS ESTIKO- PLASTAR.

4815.7.

49CPK nesuteikia teisės teismui daryti prielaidų dėl teikiamų procesinių dokumentų formos ar turinio, teismas turi vadovautis CPK nuostatomis, o 2019-07-17 atsakovės prašymo laikyti atsiliepimu nebuvo pagrindo, jis neatitiko CPK 142 straipsnyje numatyto turinio, formos, jame nebuvo nurodyta ir išdėstyta atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų, nebuvo pateikti atsakovės atsikirtimai ir įrodymai, atsiliepimo pateikimo terminas nepasibaigęs. Teismas turėjo sulaukti atsakovės atsiliepimo arba atsiliepimo termino pateikimo pabaigos ir tuomet spręsti dėl tolimesnio pasirengimo bylai, kaip tai numato CPK 228 ir 232 straipsniai.

5015.8.

51Teismas, nesulaukęs atsiliepimo ar atsiliepimo termino pabaigos, pabaigė pasirengimą bylai, taip dalinai užkirsdamas kelią apeliantei teikti priešieškinį byloje, sudarydamas papildomą pagrindą atsisakyti jį priimti. Šiais procesiniais veiksmais buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis), rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) siekiant vienoje byloje išspręsti šalių visus susijusius tarpusavio teisinius ginčus, taip paspartinti šalių teisinės taikos atkūrimą, kuris yra vienas iš proceso tikslų (CPK 2 straipsnis).

5216.

53Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Rėkyva“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5416.1.

55Lingvistiškai aiškinant sutarties tekstą akivaizdu, jog šalys susitarė, jog Sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo/pratęsimo iki tol, kol viena iš šalių nepraneš kitai šaliai apie Sutarties nutraukimą. Tai reiškia, kad per vienerius metus nuo Sutarties sudarymo nei vienai iš šalių nepranešus apie Sutarties nutraukimą, Sutartis yra pratęsiama dar vieneriems metams analogiškomis Sutartyje numatytomis sąlygomis, įskaitant ir Sutarties 6.10. punktą. Jokių draudimų Sutartį pratęsti ar konkretaus Sutarties pratęsimų skaičiaus Sutartyje nėra numatyta, taip pat nenumatytas ir konkretus Sutarties galiojimo terminas. Kadangi nuo Sutarties sudarymo nei viena iš šalių kitai šaliai nepateikė pranešimo dėl Sutarties nutraukimo, Sutartis kasmet buvo pratęsiama ir yra galiojanti iki šiol.

5616.2.

57Tai, kad Sutartis yra pratęsiama kasmet iki tol, kol viena iš šalių pateiks kitai šaliai pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, pagrindžia tai, jog dviem iš trijų Sutarties kalbų – lietuvių ir rusų kalbomis, yra nurodyta, jog Sutarties pratęsimų skaičius nėra ribojamas, kas pagrindžia, kad sutartis kasmet buvo pratęsiama ir galioja iki šiol, nes nėra nutraukta.

5816.3.

59Sutarties 6.11. punktu abi šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė, patvirtino, kad Sutarties sąlygų turinys sudarytas trimis kalbomis (lietuvių, anglų, rusų). Ieškovė taip pat nesutinka su atsakove, kad ji skaitė ir suprato Sutarties tekstą tik anglų kalba, nes Sutarties tekstas vien dėl atsakovės buvo sudaromas rusų kalba, nes ieškovei yra suprantama lietuvių kalba, o užsienio kalbą rinkosi pati atsakovė. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad atsakovė suprato ir žinojo, kad Sutartis yra kasmet pratęsiama, Sutarties pratęsimų skaičius yra neribojamas ir niekada šios Sutarties sąlygos neginčijo. Sutarties tiek 6.10. p., tiek ir 6.11. p. tekstas yra gana aiškus, suprantamas ir nereikalaujantis papildomo aiškinimo visomis trimis kalbomis, įvertinus tai, kaip jis yra suformuluotas ir išverstas į atskiras kalbas.

6016.4.

61Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sutarties pagrindu iki pat 2019 metų teikė ieškovei užsakymus, pirko prekes, apmokėdavo jai pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovė tik nuo 2018 m. gruodžio mėnesio neapmokėjo jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, konstatuotina, kad Sutarties galiojimas nenutrūkęs.

6216.5.

63Kadangi atsakovei apie atsiliepimo pateikimo terminą buvo pranešta tinkamai, ji turėjo galimybę pateikti teismui atsiliepimą su atsikirtimais į ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovė savo rizika atsisakė teikti atsiliepimą į ieškinį bei vietoj to pateikė priešieškinį, kurio neprašė laikyti atsiliepimu teismui atsisakius jį priimti, tačiau net nepriklausomai nuo to teismas išklausė atsakovės poziciją teismo posėdžio metu, užtikrindamas vertėjo dalyvavimą, bei įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes priimdamas sprendimą.

6416.6.

65Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus nenurodydama priežasčių, kurios lėmė įrodymų netinkamą surinkimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bei nepateikdama jokių įrodymų. Atsakovė turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovei pateikus reikalavimą atsakovei grąžinti skolą už pristatytas prekes, atsakovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme teikti savo argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, naudotis kitomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis savo atsikirtimams pagrįsti, prašyti teismo atidėti terminus papildomiems įrodymams pateikti, tačiau šiomis teisėmis tinkamai nepasinaudojo.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

68argumentai ir išvados

69Apeliacinis skundas netenkinamas.

7017.

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

72Dėl naujų įrodymų pateikimo

7318.

74Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė prašo prijungti prie civilinės bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus – šalių tarpusavio elektroninę korespondenciją, vykusią 2013 m. sausio - vasario mėnesiais, iš kurios matyti, jog būtent ieškovė pateikia atsakovei šio ginčo 2012 m. spalio 16 d. sutarties projektą, kurį vėliau pasirašė šalys. Apeliantė nurodė, kad dėl ilgo laikotarpio nuo sutarties sudarymo praėjimo ir šalių tarpusavio korespondencijos gausos, apeliantė šiuos įrodymus gavo tik po bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl anksčiau pridedamų įrodymų pateikti negalėjo. Teikiami įrodymai yra svarbūs byloje, kadangi jie teismui padės aiškinant sutartį, jos sudarymo aplinkybes ir nustatant materialią tiesą byloje. Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (bylos šalims įrodymo turinys yra žinomas; aplinkybės, kurias jis pagrindžia, nurodytos procesiniuose dokumentuose – atsakovės teiktuose prašymuose), ieškovė dėl teikiamų papildomų įrodymų turės galimybę pasisakyti pateikdama atsiliepimą byloje.

7519.

76CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.

7720.

78Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198, 226 straipsniai). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir/ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.

7921.

80Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad būtent toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė.

8122.

82Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatyme numatyta išimtinė situacija, leidžianti priimti naujus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, galėjo šiuos įrodymus pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi tai duomenys iš apeliantei prieinamų šaltinių, kurių gavimas nėra apribotas ar trunkantis ilgą laiką. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, su apeliaciniu skundu pateiktų naujų dokumentų nepriima.

83Dėl ginčo esmės

8423.

85Ginčas sieja dviejose skirtingose ES valstybėse narėse (Lietuvos Respublikoje ir Slovėnijos Respublikoje) buveines turinčius juridinius asmenis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šių šalių tarpusavio ginčų jurisdikcijos klausimui išspręsti turi būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas).

8624.

87Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami (bylos keliamos) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau kartu Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos specialiosios (alternatyvios 4 straipsnio 1 daliai) jurisdikcijos taisyklės, numatančios, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta, parduodant prekes, yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, o teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunktis).

8825.

89Minėto Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

9026.

91Taigi, nustatant, ar ieškovės ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, visų pirmą būtina išsiaiškinti, ar atsakovės skoliniai įsipareigojimai kilo iš šalių sudarytos 2012 m. spalio 16 d. sutarties, ar visgi skola kilo iš prievolių nevykdymo, kurios nesusijusios su Sutartimi.

9227.

93Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui, rėmėsi šalių 2012 m. spalio 16 d. sudarytoje sutartyje nustatytu teismingumu. Teismas konstatavo, kad minėta sutartis atsakovės skolos susidarymo metu buvo galiojanti.

9428.

95Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog skola kilusi iš atskirų užsakymų, kurie nebuvo susiję su šalių sudaryta Sutartimi. Apeliantės įsitikinimu, Sutarties galiojimas yra pasibaigęs 2014 m. spalio 16 d. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, t. y.: 1) teismas nevertino, kad vėlesnių sutarties pratęsimų pirkimo - pardavimo sutarties 6.10. punkte anglų kalba nėra numatyta; 2) teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties turinio skirtumas ir iš to sekančios neigiamos pasekmės tenka šiuos veiksmus atlikusiai, Sutartį rengusiai, vertusiai ir pateikusiai Sutarties šaliai – ieškovei; 3) teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkybę, jog atsakovė akceptavo ieškovės pateiktos sutarties tekstą anglų kalba, nesuprasdama kitų dviejų sutarties kalbų - lietuvių ir rusų, patvirtina tai, jog: šalys tarpusavyje bendravo tik anglų kalba; ieškovė atsakovei teikė pasiūlymą sudaryti naują pirkimo - pardavimo sutartį, kuri buvo parengta dviem kalbomis - lietuvių ir anglų; Sutarties priedas Nr. 1 yra sudarytas anglų kalba; ieškovės atsakovei siųsti raginimai dėl prievolės vykdymo yra parengti anglų kalba; ieškovės teikiamos sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas ieškovės pareikštas reikalavimas, yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis; 4) teismas neatsižvelgė į tai, jog aplinkybę, kad Sutartis pasibaigė 2014 m. spalio 16 d., patvirtina tai, kad šalys 2014 m. liepos - gruodžio mėnesiais derėjosi dėl naujos, savo turiniu analogiškos ankstesniajai, sutarties sudarymo ir jos sąlygų; 5) teismas nevertino, kad PVM sąskaitos faktūros, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (CMR), pakavimo sąrašai nėra susiję su 2012 m. spalio 16 d. sutartimi, kadangi PVM sąskaitose nurodytas kitos pirkimo - pardavimo sutarties numeris, taip pat skiriasi ir 2012 m. spalio 16 d. sutarties ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dalykas – Sutartyje numatytas palaidų – nesupakuotų prekių pardavimas, o PVM sąskaitos faktūros išrašytos už supakuotas durpes įvairių dydžių „TerraVita“ ir kituose maišuose.

9629.

97Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

9830.

99Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 – 2019 m. PVM sąskaitos faktūrose, tarptautiniuose krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR), pakavimo sąrašuose, kuriais remiasi ieškovė prašydama priteisti skolą iš atsakovės, nėra nuorodos į 2012 m. spalio 16 d. sutartį (el. b. I t., 53-100 b. l.). Sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui šias prekes: įvairių frakcijų palaidas, trupintines, atsijas ir blokines durpes, substratus ir kitas prekes, nurodytas šios sutarties prieduose (el. b. I t., 11 b. l.). 2018-2019 m. PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta, kad parduodamos supakuotos durpės. Ieškovė nepateikė atsikirtimų į apelianto apeliacinio skundo argumentus, susijusius su PVM sąskaitose faktūrose nurodytu kitu, ne 2012 m. spalio 16 d. sutarties, numeriu bei skirtingu PMV sąskaitose faktūrose ir Sutartyje nurodytu pardavimo dalyku.

10031.

101Iš 2012 m. spalio 16 d. sutarties turinio anglų kalba nustatyta, jog 6.10. punktu šalys susitarė, kad „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Jei likus mėnesiui iki sutarties termino pabaigos nė viena iš šalių nepraneša apie sutarties nutraukimą, šios Sutarties galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams.“ Sutiktina su apeliante, jog lingvistiškai aiškinant minėto sutarties anglų kalbą punkto turinį, šalys susitarė dėl Sutarties galiojimo vieneriems metams, kuris, šalims nepateikus pranešimo apie sutarties nutraukimą, bus pratęstas dar vieneriems metams. Vėlesnių sutarties pratęsimų Sutarties 6.10. punkte anglų kalba nėra numatyta. Tuo tarpu Sutarties tekste lietuvių kalba yra papildomas prierašas, kurio nėra tekste anglų kalba: „Tokių pratęsimų skaičius neribotas“. Taigi, apeliantė pagrįstai teigia, jog šis prierašas suteikia Sutarties 6.10. punktui lietuvių kalba kitą prasmę, nei 6.10. punkto tekstas anglų kalba.

10232.

103Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio nustatyta, jog ieškovė neginčija, kad Sutarties vertime anglų kalba nėra numatyta, jog Sutarties pratęsimo skaičius yra neribotas, tačiau nesutinka su atsakovės argumentu, kad ji skaitė ir suprato Sutarties tekstą tik anglų kalba, nes, anot ieškovės, Sutarties tekstas vien dėl atsakovės buvo sudaromas rusų kalba, nes ieškovei yra suprantama lietuvių kalba, o užsienio kalbą rinkosi pati atsakovė. Teismas ieškovės nurodomas aplinkybes vertina kaip neįrodytas, be to, pažymi, kad atsakovės vadovas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis be gimtosios kalbos versle vartoja tik anglų kalbą, nemoka rusų kalbos, 2012 m. spalio 16 d. sutartį jis ir ieškovės atstovai pasirašė jo verslo įstaigos patalpose. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodamas aplinkybes dėl Sutarties akceptavimo tik anglų kalba patvirtina ir tai, jog ieškovė atsakovei teikė pasiūlymą sudaryti naują pirkimo - pardavimo sutartį, kuri buvo parengta dviem kalbomis - lietuvių ir anglų; Sutarties priedas Nr. 1 yra sudarytas anglų kalba; ieškovės atsakovei siųsti raginimai dėl prievolės vykdymo yra parengti anglų kalba; ieškovės teikiamos sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas ieškovės pareikštas reikalavimas, yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis.

10433.

105Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Sutarties turinio skirtumas ir iš to sekančios neigiamos pasekmės tenka šiuos veiksmus atlikusiai, Sutartį rengusiai, vertusiai ir pateikusiai Sutarties šaliai – ieškovei (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2012 m. spalio 16 d. sutartį, pažeidė sutarties vertinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad šalys faktiškai sudarė terminuotą vienerių metų sutartį, tačiau jos galiojimas buvo pratęsiamas kiekvienu atveju dar vieneriems metams, jeigu nė viena iš šalių nepateikia savo pareiškimo dėl jos nutraukimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais atsakovė įrodė, kad remiantis Sutarties teksto anglų kalba 6.10. punktu, Sutarties galiojimas pasibaigė 2014 m. spalio 16 d.

10634.

107Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (žr., Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., Lietuvos A. T. 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

10835.

109Nagrinėjamu atveju nustačius, jog 2012 m. spalio 16 d. sudarytos sutarties galiojimas pasibaigė 2014 m. spalio 16 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei susidarė prekių pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, dėl kurio sąlygų rašytinė sutartis nebuvo sudaryta.

11036.

111Kaip jau minėta šios nutarties 24 punkte, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta, parduodant prekes, yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, o teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunktis). Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai kilę iš prekių pirkimo – pardavimo teisinių santykių, jie gali būti pareikšti prievolių vykdymo vietos teisme.

11237.

113Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1215/2012 „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sąvokų neapibrėžia, todėl šiuo aspektu aktualūs yra Lietuvos A. T. išaiškinimai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto b) papunktį), sutarties šalys naudojasi autonomija nustatydamos prekių pristatymo vietą. Remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma ištrauka (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto b) papunkčio pirma ištrauka), kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iš esmės yra šalių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010-02-25 sprendimo Car Trim, C-381/08, 45, 46 punktai). Jeigu pagal sutarties nuostatas ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialine teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, ši vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti šiomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taške, vieta (ESTT 2010-02-25 sprendimo Car Trim, C-381/08, 2 punktas; 2011-06-09 sprendimo Electrosteel Europe, C-87/10, 26 punktas).

11438.

115Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas Reglamento nuostatas, t. y. kad iš pirkimo – pardavimo sutarties santykių kildinamas reikalavimas gali būti alternatyviai pareikštas toje valstybėje narėje, kurioje yra prievolės įvykdymo vieta, taip pat yra išaiškinęs, jog prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos. Todėl sprendžiant dėl jurisdikciją pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamą reikšmę turi fizinio prekių perdavimo vykdant sutartį vietos nustatymas. Nors nurodytoje kasacinėje byloje taip pat pažymima, jog fizinio prekių perdavimo vieta galėtų būti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniškai pasiėmė prekes iš pardavėjo (Lietuvos A. T. 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).

11639.

117Nagrinėjamu atveju, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, nėra galimybės iš rašytinių duomenų nustatyti šalių susitarimo turinio, t. y. kuri konkrečiai vieta šalių laikoma prekių pristatymo/jų perdavimo pirkėjui vieta, bei kokia yra rašytinė valia šiuo aspektu. Tačiau iš 2012 m. spalio 16 d. sutarties matyti, kad pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą perduoti prekes pirkėjui nuo prekių perdavimo pirmajam vežėjui momento (Sutarties 3.2 punktas). Sutartyje buvo taip pat buvo numatyta, kad pirkėjas, pasiimdamas prekę iš pardavėjo sandėlio, savo transportu ir savo lėšomis įsipareigoja padengti visas prekių transportavimo išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, prekių draudimą, muitinės mokesčius (Sutarties 3.7. punktas). Taigi, remiantis minėta šalių verslo praktika, įvertinus byloje pateiktų tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščių (CMR) turinį, darytina išvada, jog ir šiuo atveju šalys susitarė, kad prekės atsakovei turėjo būti ir buvo fiziškai pateiktos Lietuvoje, perduodant jas pačios atsakovės pasitelktam vežėjui.

11840.

119Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kartu atsižvelgiant ir į aptartą teisinį reglamentavimą, taikytiną Europos Sąjungos valstybėms narėms, darytina išvada, jog pagal byloje esančius duomenis prekių fizinio perdavimo atsakovei vieta vis tik yra faktinė jų perdavimo vieta, t. y. ieškovės sandėlis Šiaulių m., Lietuvos Respublikoje, nes nuo šio momento būtent atsakovė įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti prekėmis. Prekes perdavus atsakovės pasitelktam vežėjui, atsakovė turėjo teisę pati spręsti dėl jų galutinės pristatymo vietos, kuri nebūtinai galėjo būti Slovėnijos Respublikoje, o galėjo būti ir bet kurioje kitoje valstybėje. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus ir šis teismas turi jurisdikciją spręsti šalių ginčą.

12041.

121Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Tokiu būdu atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Atsakovės argumentai, kurie pagrįstų tinkamą prievolės įvykdymą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti kaip neįrodyti. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, susijusių su ieškovės prašoma priteisti skola, delspinigiais, palūkanomis, todėl teisėjų kolegija plačiau šioje dalyje nepasisako. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą kildino iš 2012 m. spalio 16 d. sutarties, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai leidžia ieškovės pareikštą ieškinį laikyti įrodytu ir teisiškai pagrįstu dėl priteistinos skolos, delspinigių, palūkanų bei jų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

122Dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo

12342.

124Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Atsiliepimo į ieškinį turinio reikalavimai numatyti CPK 111 straipsnyje (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir 142 straipsnio 2 dalyje (papildomi šiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai), kuriuos turi atitikti toks procesinis dokumentas. CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepime į pareikštą ieškinį turi būti nurodyta sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu, nesutikimo motyvai, įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai, atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų, ir informacija, ar byla bus vedama per advokatą, atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti. Atsiliepimas į ieškinį turi būti pateiktas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip keturiolikos ir ne ilgesnis kaip trisdešimties dienų. Teismas gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų (CPK 142 straipsnio 1 dalis).

12543.

126CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui (parengiamojo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu) arba, jei mano, kad bylos nagrinėjimui iš esmės jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes bylą iš esmės galima išnagrinėti, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies.

12744.

128Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. pranešimu nustatė atsakovei keturiolikos dienų terminą atsiliepimo pateikimui nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Atsakovė teismo procesiniu dokumentus gavo 2019-07-08, procesinis terminas pateikti atsiliepimą atsakovei baigėsi 2019-07-22. Atsakovė 2019-07-17 pateikė prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. 2019-07-18 atsakovė pateikė teismui naują prašymą dėl nepasibaigusio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir pratęsė atsakovei atsiliepimo pateikimo terminą iki 2019-08-26. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi, įvertinęs 2019-07-17 teismui teiktą atsakovės prašymą kaip atsakovės atsiliepimą į pareikštą ieškinį, sprendė, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas ir paskyrė žodinį teismo posėdį.

12945.

130Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2019-07-17 atsakovės prašymą laikė atsiliepimu į ieškinį, kadangi jis neatitiko CPK 142 straipsnio reikalavimų. Tuo pačiu teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi nepagrįstai nutarė, jog pasirengimą bylai galima baigti, nors terminas atsakovei pateikti atsiliepimą buvo pratęstas iki 2019-08-26. Teisėjų kolegijos vertinimu šiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę į bylos šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą (CPK 12, 17 straipsniai), tačiau, kita vertus, net ir po 2019 m. liepos 18 d. priimtos nutarties atsakovei iki pat 2019-08-26 nebuvo užkirstas kelias teismui pateikti pastabas dėl netinkamai įvertinto 2019-07-17 teikto procesinio dokumento ir į bylą pateikti atsiliepimą į ieškinį, atitinkanti CPK 142 straipsnio reikalavimus. Tačiau, kaip matyti, apeliantė pastabų teismui neteikė ir 2019-08-27 pateikė priešieškinį. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas išklausė atsakovės poziciją dėl pareikšto ieškinio teismo posėdžių metu.

13146.

132Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės 2019-08-27 teiktą priešieškinį dėl skolos ir nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad atsakovė priešiniame ieškinyje tik iš dalies remiasi atsikirtimais į ieškovės reikalavimą, o faktiškai atsakovė siekia iš ieškovės prisiteisti nuostolių atlyginimą. Šie atsakovės reikalavimai ieškovei siejasi ne tik su kita bylos šalimi, bet ir su trečiaisiais asmenimis (materialine prasme), kurie kaip ginčo šalys byloje ir neturi ES šalies statuso. Iš atsakovės priešinio ieškinio seka, kad ji remiasi skirtingais civilinės teisės institutais, kuriuos reguliuoja skirtingos civilinės ir proceso teisės normos. Teismas taip pat nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė savo reikalavimuose remiasi skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, kuriuos įrodinės skirtingomis priemonėmis, o tuo pačiu ir skirtingais reikalavimo (gynimosi) būdais ir priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo galimybę byloje pareikšti priešinį ieškinį ieškovei ir anksčiau, kuomet teismas dar nebuvo paskyręs byloje teismo posėdžio.

13347.

134CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: (1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; (2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; (3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Jei nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 4 dalis).

13548.

136Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, nesulaukęs atsiliepimo ar atsiliepimo termino pabaigos, pabaigė pasirengimą bylai, taip dalinai užkirsdamas kelią apeliantei teikti priešieškinį byloje, sudarydamas papildomą pagrindą atsisakyti jį priimti, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, apeliantė galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis), tačiau tinkamai šia galimybe nepasinaudojo, neteikdama išsamių argumentų bei įrodymų dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas priimti priešieškinį netrukdo šaliai pareikšti savarankišką ieškinį.

13749.

138CPK numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nenustačius neteisingai išspręstos bylos aplinkybių, nėra pagrindo dėl procesinių teisės normų pažeidimo formaliai panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

139Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

14050.

141Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

142Dėl procesinės bylos baigties

14351.

144Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

145Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14652.

147CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

148Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

149Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.

150Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Rėkyva“, juridinio asmens kodas 144929986, iš atsakovės VRTKO d.o.o., juridinio asmens kodas 5698227000, 992,20 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Rėkyva“ kaip pareiškėja... 6. 2.... 7. Atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos... 8. 3.... 9. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė iš... 10. 4.... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės... 12. 5.... 13. Atsakovės vadovas I. K. paaiškino teismui, kad jo santykiai su ieškove... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 17. 7.... 18. Teismas pripažino, kad šį byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo... 19. 8.... 20. Teismas sprendė, jog Sutarties tiek 6.10. p., tiek ir 6.11. p. tekstas yra... 21. 9.... 22. Teismas nurodė, jog net ir hipotetiškai vertinant, kad šalių santykiai... 23. 10.... 24. Teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys yra įrodytas leistinais... 25. 11.... 26. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčija pačios pirkimo - pardavimo sutarties,... 27. 12.... 28. Teismas pažymėjo, jog šalys tiek pačioje sutartyje, tiek jos priede numatė... 29. 13.... 30. Teismas nurodė, kad pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu... 31. 14.... 32. Teismas pažymėjo, jog atsakovė iki ieškovės ieškinio pareiškimo teisme... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 34. 15.... 35. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo... 36. 15.1.... 37. Teismas turėjo nustatyti, ar Šiaulių apylinkės teismas turi jurisdikciją... 38. 15.2.... 39. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir... 40. 15.3.... 41. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės teiktų argumentų... 42. 15.4.... 43. Šalys 2014 m. liepos - gruodžio mėnesiais derėjosi dėl naujos, savo... 44. 15.5.... 45. Atsakovė skaitė ir akceptavo ieškovės pateiktos Sutarties tekstą anglų... 46. 15.6.... 47. PVM sąskaitos faktūros, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai... 48. 15.7.... 49. CPK nesuteikia teisės teismui daryti prielaidų dėl teikiamų procesinių... 50. 15.8.... 51. Teismas, nesulaukęs atsiliepimo ar atsiliepimo termino pabaigos, pabaigė... 52. 16.... 53. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Rėkyva“ prašo... 54. 16.1.... 55. Lingvistiškai aiškinant sutarties tekstą akivaizdu, jog šalys susitarė,... 56. 16.2.... 57. Tai, kad Sutartis yra pratęsiama kasmet iki tol, kol viena iš šalių pateiks... 58. 16.3.... 59. Sutarties 6.11. punktu abi šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė,... 60. 16.4.... 61. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sutarties pagrindu iki pat 2019 metų... 62. 16.5.... 63. Kadangi atsakovei apie atsiliepimo pateikimo terminą buvo pranešta tinkamai,... 64. 16.6.... 65. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus nenurodydama... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 68. argumentai ir išvados... 69. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 70. 17.... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 72. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 73. 18.... 74. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė prašo prijungti prie civilinės bylos... 75. 19.... 76. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio... 77. 20.... 78. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi... 79. 21.... 80. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti... 81. 22.... 82. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatyme... 83. Dėl ginčo esmės... 84. 23.... 85. Ginčas sieja dviejose skirtingose ES valstybėse narėse (Lietuvos... 86. 24.... 87. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje,... 88. 25.... 89. Minėto Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys,... 90. 26.... 91. Taigi, nustatant, ar ieškovės ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos... 92. 27.... 93. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad... 94. 28.... 95. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia,... 96. 29.... 97. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl... 98. 30.... 99. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 – 2019 m. PVM sąskaitos faktūrose,... 100. 31.... 101. Iš 2012 m. spalio 16 d. sutarties turinio anglų kalba nustatyta, jog 6.10.... 102. 32.... 103. Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio nustatyta, jog ieškovė... 104. 33.... 105. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo... 106. 34.... 107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas... 108. 35.... 109. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog 2012 m. spalio 16 d. sudarytos sutarties... 110. 36.... 111. Kaip jau minėta šios nutarties 24 punkte, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4... 112. 37.... 113. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1215/2012 „pristatymo“ ir „pristatymo... 114. 38.... 115. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas Reglamento nuostatas, t. y. kad iš... 116. 39.... 117. Nagrinėjamu atveju, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės pirkimo –... 118. 40.... 119. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kartu atsižvelgiant ir į... 120. 41.... 121. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš... 122. Dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo... 123. 42.... 124. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas... 125. 43.... 126. CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų... 127. 44.... 128. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pirmosios... 129. 45.... 130. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sutiktina su apeliante, jog pirmosios... 131. 46.... 132. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė... 133. 47.... 134. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsakovas turi teisę iki nutarties... 135. 48.... 136. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas,... 137. 49.... 138. CPK numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų... 139. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 140. 50.... 141. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo... 142. Dėl procesinės bylos baigties... 143. 51.... 144. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas... 145. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 146. 52.... 147. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 148. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 149. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą... 150. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Rėkyva“, juridinio asmens kodas...