Byla e2A-54-881/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-23631-779/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Antakalnio būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir UAB „Antakalnio būstas“ 263,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 5 d. iš ( - ), Vilniuje, esančio buto buvo aplietas butas ( - ), Vilniuje, kuris buvo draustas būsto draudimu. Kompensuodama ( - ) patalpų sugadinimu padarytą žalą ieškovė išmokėjo draudėjai draudimo išmoką ir pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Butas Nr. 38 nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., o draudėjos patalpos užlietos dėl nesandarių sujungimo alkūnių WC patalpose atsakovo bute. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad tretiesiems asmenims nebūtų daroma žala. Be to, pastatą ( - ), Vilniuje administruoja atsakovė UAB „Antakalnio būstas“, kuri turėjo prižiūrėti pastatą, jo bendrąsias konstrukcijas. Kadangi tiksli avarijos vieta nežinoma, ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų.
  2. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ( - ) buto savininkė inicijavo bendrųjų vandentiekio stovų keitimą name, ir 2012 m rugsėjo mėnesį šiuos darbus atliko UAB „Antakalnio būstas“ specialistai. Darbų vykdymo metu atsakovo bute buvo nuimtas unitazas, trukdęs atlikti darbus. Šių darbų metu darbuotojams pakeitus visus vandentiekio stovus ir kitą įrangą, paleidus vandentiekį, dėl netinkamų stovų sujungimo vanduo pasipylė vonios kambaryje ir tai buvo buto Nr. 38 užpylimo priežastis. UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai ištaisė padarytą klaidą, iš naujo užtvirtino sutvirtinimus, bet darbus atliko aplaidžiai, nes po minėtų darbų atlikimo 34 buto savininkė pradėjo skųstis drėgnomis lubomis jos vonios kambaryje. Buvo nuolat kviečiami UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai bei avarinės tarnybos, kad būtų pašalinta 34 buto lubų drėgnumo priežastis, tačiau nei vienu atveju specialistai nenustatė priežasčių ir užpylimo židinio. 2013 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai iškvietus UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojus, buvo nuspręsta atlikti santechninių mazgų patikrą. 2013 m. rugsėjo 30 d. avarinė tarnyba pakeitė WC sujungimą su vamzdynu atsakovo bute, ir nuo to laiko 34 buto savininkė skundų nebeturėjo.
  3. Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe nenurodyta, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas lėmė žalos atsiradimą. Atsakovė jokių avarinės tarnybos darbų 38 bute neatliko. Kadangi įvykis įvyko dėl nesandaraus vonios kambaryje esančio klozeto sujungimo, atsakyti turi 38 buto savininkas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti įrodymai yra nepakankami užliejimo židinio vietos konstatavimui.
  3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto sugadinimo, sunaikinimo akte ieškovės darbuotoja, kurios kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ieškovė į bylą nepateikė, spėjo, jog 34 butą užliejo 38 butas. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog 34 butas buvo užlietas iš 38 buto, byloje nėra. 2013 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti darbai bei atsakovo A. K. paaiškinimai dėl tų darbų gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl 2013 m. rugsėjo mėnesį įvykusio 34 buto užliejimo, bet ne dėl 2013 m. birželio mėnesio užliejimo. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kur buvo tikslus užpylimo šaltinis, kokiu pagrindu ieškovė nustatė, kad kalti abu atsakovai ar kad vienas iš jų. Taigi, iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, iš kurio buto, per kur pateko vanduo – iš aukščiau esančių, kaimyninių patalpų, ar bendro naudojimo įrenginių, t. y. visiškai nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė padarė išvadą, jog būtent iš atsakovo A. K. buto vanduo pateko į draudėjos gyvenamąsias patalpas. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nebuvo jokio konkretaus įrodymo, kad užliejimas įvyko iš atsakovo buto, nefiksuotas joks avarijos faktas, nesurašytas joks aktas, nepateikta jokių pažymų ar paaiškinimų iš avariją likvidavusių tarnybų. Į bylą pateiktas tik namo administratoriaus raštas, patvirtinantis, jog 34 buto gyventoja dėl užpylimo į administratorių 2013 metais kreipėsi keturis kartus: 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. rugsėjo 27 d. Šiame rašte nėra nurodyta, iš kur vanduo pratekėjo. Ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose: Turto sunaikinimo/ sugadinimo akte, fotonuotraukose, lokalinėje sąmatoje ir kt., yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir kokių nors neteisėtų atsakovų veiksmų. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, jog jo bute 2013 metais lankėsi keturios ar penkios komisijos dėl 34 buto užpylimo, tačiau nei viena komisija nenustatė, kur konkrečiai yra vandens pratekėjimas. Vienas iš įrodymų, tikėtinai galintis pagrįsti pratekėjimo židinį, iš kurio 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo užpiltas 34 butas, yra 2013 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ne 2013 m. rugsėjo mėnesio, o birželio mėnesio įvykis. Jokių sąsajų tarp šių užpylimų ieškovė nepateikė ir neįrodė, o žalos atlyginimo klausimas dėl rugsėjo mėnesio 34 buto užpylimo nagrinėjamas pagal ieškovės ieškinį kitoje byloje. Be to, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti, jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Šioje gi byloje neįrodyta, jog užpylimas įvyko iš atsakovo buto, kaip ir neįrodyta, jog užpylimas įvyko iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, kurias prižiūrėti privalo atsakovė UAB „Antakalnio būstas“.
  4. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė tik žalos dydį, kurį pagrindžia turto sugadinimo sunaikinimo aktas, lokalinė sąmata, 34 buto nuotraukos, darytos po užpylimo, tačiau teismas nenustatė nei vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. 2013 m. birželio mėnesį vandens išsiliejimo priežastis nebuvo nustatyta ir įranga nesuremontuota ne dėl 34 buto savininko ir ieškovės kaltės. Kadangi vanduo liejosi iš aukščiau esančio 38 buto, kuriame yra šio buto bei namo bendro naudojimo įranga, vandens bėgimo priežastį turėjo nustatyti 38 buto savininkas ir namo administratorius.
  2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas neįrodo, dėl kokios priežasties patalpos aplietos 2013 m. birželio mėnesį. Atsakovų pasyvus elgesys (nesugebėjimas ilgą laiką rasti defektą ir jį sutaisyti) buvo naudingas atsakovams, t. y. kuo vėliau bus rastas defektas, tuo ieškovei bus sunkiau įrodyti, kad patalpos aplietos dėl šio defekto.
  3. Trūkęs vamzdis buvo betoninėse grindyse. Šis paslėptas trūkumas buvo nustatytas 38 bute išdaužius grindis. Šį defektą galėjo nustatyti tik 38 buto savininkas ir namo administratorius. 34 buto gyventoja dėl užpylimo į administratorių 2013 metais kreipėsi 4 kartus: 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. birželio 6 d. ir 2013 m. rugsėjo 27 d. Visą šį laikotarpį buvo apliejamos 34 buto tos pačios patalpos. Suremontavus defektą, patalpos nebuvo apliejamos. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad patalpos visą laiką buvo apliejamos dėl to paties defekto.
  4. Byloje dėl 2013 metų rugsėjo mėnesį padarytos žalos atlyginimo atsakovo A. K. pateiktame atsiliepime nurodoma, kad apliejimas buvo tęstinis bei žala visą laikotarpį buvo daroma dėl tos pačios priežasties – kanalizacijos vamzdžio defekto. Kitų priežasčių bei kitos įrangos defektų nebuvo. Virš aplieto 34 buto vonios kambario yra 38 buto vonios kambarys. Namo administratorius apliejimo priežasties ieškojo 38 bute, ir tokie administratoriaus veiksmai patvirtina, kad apliejimo šaltinis, pagal butų ir namo inžinierinės įrangos išplanavimą, galėjo būti tik 38 bute. Ir ši nuomonė pasitvirtino, nes įrangos defektas buvo rastas 38 buto grindyse (perdengime tarp 38 ir 34 buto) esančiame vamzdyje.
  5. Civilinėje byloje apliejimo vandeniu priežastį turi įrodyti asmuo, iš kurio patalpų bėgo vanduo, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą.
  6. Ieškovas įrodinėjo abiejų atsakovų atsakomybę, nes avarija įvyko atsakovų valdomos įrangos sujungimo vietoje (trišakyje). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-679-560/2016 nurodė, kad sprendžiant dėl ginčo defektinės vamzdyno dalies nuosavybės teisės rūšies turi būti vadovaujamasi Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo D1-549 redakcija), nuostatomis, numatančiomis, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemos priskiriama vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), bei vadovaujantis nurodyta nuostata defektinė vamzdyno dalis yra priskirtina namo bendrojo naudojimo objektams. A. K. nurodė, kad buvo nesandari stovo ir į butą einančio kanalizacijos vamzdžio jungtis.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Apeliantės argumentai dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, motyvų nepakankamumo, tarp atsakovės ir ieškovės kilusių teisinių santykių netinkamo kvalifikavimo yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
  2. Ieškovė dėl nagrinėjamo įvykio pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, kad atsakovė neatliko būtinų veiksmų žalai išvengti, nepagrįsdama šių teiginių konkrečiais įrodymais. Atsakovė neneigia savo pareigos imtis visų prieinamų veiksmų rūpinantis pastatų technine būkle, tačiau nesutinka, kad privalo be kaltės atlyginti bet kokią žalą, atsiradusią daugiabučiame gyvenamajame name.
  3. Byloje nebuvo įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ ar sutarties nustatytas pareigas ir / ar netinkamai ar visiškai jų nevykdžiusi. Neužtenka konstatavimo, kad atsakovė yra namo administratorė, nes atsakovė neatsako už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Apeliantė apsiriboja tik atsakovės funkcijų išvardijimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kad atsakovė bet kurios iš nurodytų pareigų neatliko ar atliko ją netinkamai.
  4. Teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje trūko vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu; nėra duomenų apie tai, kaip šio vamzdžio nusidėvėjimas lėmė trūkimą; nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovė, būdama draudikė, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos – draudimo objektas. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kalbėti ir apie priežastinio ryšio buvimą.
  5. Byloje nėra pateikiami pagrįsti įrodymai, patvirtinantys tikrąją įvykio priežastį ir už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma atsakovės kaltė dėl kilusios žalos.
  6. Atsakovė nėra atsakinga už ieškinyje nurodytą žalą, todėl jai negali būti reiškiamas reikalavimas atsakyti solidariai.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl procesinio teisių perėmimo

  1. Ieškovė pateikė prašymą pakeisti byloje atsakovą A. K. jo teisių perėmėja T. K.. Nurodė, kad A. K. ( - ) mirė, jo palikimą priėmė T. K.. Atsižvelgdamas į tai, kad materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas, teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, ieškovės prašymą tenkina.

10Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto savininko ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigos atlyginti dėl kito buto užliejimo atsiradusią žalą.
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
  4. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė tvirtina, kad jos klientės butas buvo užlietas dėl paslėpto kanalizacijos sistemos trūkumo – trūkusio vamzdžio atsakovo valdomo buto betoninėse grindyse (perdengime tarp atsakovo ir žemiau esančio (t. y. apeliantės klientės) buto). Trūkumas nustatytas ir pašalintas tik išdaužius grindis atsakovo bute.
  5. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, viena vertus, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės klientės buto užpylimo šaltinis buvo atsakovo valdomame bute (patalpose) (apeliantė, kaip minėta, pati nurodo, kad trūkęs vamzdys buvo perdengime tarp dviejų butų), antra vertus, nėra taip pat pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai turtą valdė ar naudojo. Byloje nustatyta, kad atsakovo bute užpylimo požymių nesimatė, užpylimo priežastį pavyko nustatyti tik išdaužius grindis atsakovo bute, ieškoti ir šalinti užpylimo priežasčių atsakovas netrukdė.
  6. Tuo tarpu sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertinama, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas.
  7. Apeliantė neargumentavo, kokių konkrečių teisės aktais jam pavestų funkcijų administratorius nevykdė ar vykdė netinkamai, o reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš administratoriaus iš esmės grindžia tuo, kad avarija įvyko abiejų atsakovų valdomos įrangos sujungimo vietoje. Tačiau, kaip minėta, apeliantės nurodyta trūkusio vamzdžio vieta buvo paslėpta (grindyse/ butų perdangoje, t. y. nematomoje, sunkiai prieinamoje vietoje), todėl pats vamzdžio trūkimo faktas savaime neįrodo, kad administratorius nevykdė ar netinkamai vykdė jam pavestų funkcijų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų jo civilinės atsakomybės sąlygų.
  8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
  9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12pakeisti nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovą A. K. jo teisių perėmėja T. K. (asmens kodas ( - )

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai