Byla e2A-167-430/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ (toliau – UAB „Antakalnio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) ieškinį atsakovams UAB „Antakalnio būstas“ ir T. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Antakalnio būstas“ ir T. K. 570,26 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su N. S. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią draudikas apdraudė nuo įvairių draudiminių rizikų draudėjai priklausantį butą Vilniuje, ( - ). 2013 m. rugpjūčio 19 d. draustas butas aplietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Vilniuje, ( - ). Ieškovė pripažino įvykį draudiminiu, nustatė, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir išmokėjo draudėjai 570,26 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoką sudarė tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis. Butas Vilniuje, ( - ), užpylimo dieną priklausė A. K. (A. K.) ir jo sutuoktinei T. K.. Draudėjos patalpos užlietos iš viršuje esančio buto dėl nesandaraus sujungimo tarp klozeto ir kanalizacijos trišakio, dėl to už 2013 m. rugpjūčio 19 d. apliejimo metu padarytą žalą solidariai atsakingi minėto buto bendrasavininkai. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 1 d. A. K. mirė, 2017 m. kovo 22 d. jo palikimą priėmė T. K., kuriai kyla civilinė atsakomybė dėl šio įvykio. Taip pat teigė, kad pastatą Vilniuje, ( - ), administruoja atsakovė UAB „Antakalnio būstas“. Atsižvelgiant į šiai atsakovei profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti ir remontuoti dedant maksimalias pastangas, tačiau nagrinėjamu atveju namo įranga turėjo trūkumų, nebuvo tinkamai prižiūrima ir dėl to atsirado įvykio žala. Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ atsakinga dėl atsiradusios žalos, nes veikė aplaidžiai ir nepakankamai rūpestingai vykdė jai pavestus įpareigojimus administruojant pastatą. 3.

8Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas, kurie kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, buto savininko (naudotojo) kaltės. Atsakovei neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo kilusią žalą. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Pats draudžiamasis įvykis įvyko privačios nuosavybės ribose, nes privačiame bute buvo atlikti įrengto klozeto sujungimo su bendrojo naudojimo inžinerine įranga remonto darbai. Buto vidaus įrangos dalis nepriskiriama prie bendrųjų gyvenamojo namo komunikacijų. Be to, neaišku, kaip byloje pateikti įrodymai apie 2013 m. rugsėjo 30 d. atlikto remonto darbus susiję su ieškovės minimu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykiu. Be to, ieškovė neįrodė padarytos žalos dydžio, nes jos pateikti įrodymai nepatvirtina, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus. Prie ieškinio pridėtas turto apžiūros aktas, atliktas pačios ieškovės, yra neišsamus, keliantis pagrįstų abejonių, kadangi surašytas formaliai, neaiškiai užfiksuojant galimą įvykį. Taip pat neaišku, ar minėtą turto sugadinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi nepateikti tai patvirtinantys dokumentai. Prašoma priteisti žala apskaičiuota, neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo). 4.

9A. T. K. nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-23631-779/2016 tęsinys ir atsakovei nėra aišku, dėl kokios priežasties ieškovė pateikė antrą ieškinį dėl tų pačių aplinkybių. Tuometinio proceso metu visus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus teismui teikė atsakovės velionis vyras A. K.. Papildomų paaiškinimų, nei buvo pateikęs atsakovės velionis vyras civilinėje byloje Nr. e2-23631-779/2016, atsakovė pateikti negali, kadangi bylos Nr. e2-23631-779/2016 nagrinėjimo periodu sunkiai sirgo. Nurodė, kad buto Vilniuje, ( - ), savininkė N. S. inicijavo bendrijų vandentiekio stovų keitimą. Darbai buvo vykdomi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d., kuriuos atliko UAB „Antakalnio būstas“ specialistai. Darbų vykdymo metu bute Vilniuje, ( - ), buvo nuimtas klozetas, kadangi jis darbininkams trukdė tinkamai atlikti kitus darbus. Minėtų darbų atlikimo metu, darbuotojams pakeitus visus vandentiekio stovus ir kitą įrangą, paleidus vandentiekį, dėl netinkamų stovų sujungimo, vanduo pratekėjo vonios kambaryje ir tai buvo vienintelis kartas, kuomet užpylimas įvyko ( - ) bute. Po įvykio buvo pašalintas vanduo, informuota ( - ) buto savininkė, o UAB „Antakalnio būsto“ darbininkai ištaisė padarytą klaidą ir iš naujo sutvirtino vandentiekio stovų sujungimus. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai darbus atliko aplaidžiai. Po minėtų darbų atlikimo ( - ) buto savininkė N. S. pradėjo nuolat skųstis dėl lubų drėgnumo jos buto vonios kambaryje ir žalos atlyginimo, tačiau atsakovės ( - ) buto patalpose buvo visiškai sausa. Buvo nuolat kviečiami UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai ir avarinės tarnybos, kad įvertinti ( - ) buto vonios kambario lubų drėkimo priežastis. Atsakovė nurodė, jog visas tarnybas geranoriškai įsileido. Visais atvejais UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai fotografuodavo atsakovės vonios kambario būklę ir teikdavo nuotraukas ( - ) buto savininkės peržiūrai. Taip pat buvo apžiūrimi visi santechniniai įrenginiai ir jokie gedimai nebuvo nustatyti. 2013 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai iškvietus atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojus, buvo nuspręsta atlikti santechninių mazgų patikrą ir 2013 m. rugsėjo 30 d. avarinė tarnyba atliko papildomus darbus – pakeitė klozeto sujungimą su vamzdynu. Po įvykdytų darbų ( - ) buto savininkė daugiau nebesiskundė vonios kambario lubų drėkimu. Įvykiai dėl lubų drėkimo bute Vilniuje, ( - ), buvo tęstiniai ir negali būti atskirti. Atsakovei neaišku, ar ieškovė AB „Lietuvos draudimus“, sumokėdama draudėjai N. S. dvi išmokas 2013 m. laikotarpiu, atsižvelgė į faktą ir analizavo, ar po pirmosios išmokos buvo atlikti remonto darbai, kadangi išmokėdama antrąją išmoką, sumą net padidino.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

115.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ ieškovės naudai 570,26 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. 6.

13Teismas nustatė, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ draudėjos N. S. butas 2013 m. rugpjūčio 19 d. užlietas vandeniu dėl paslėpto kanalizacijos sistemos trūkumo – trūkusio vamzdžio atsakovės T. K. valdomo buto betoninėse grindyse (perdengime tarp atsakovės T. K. ir žemiau esančio ieškovės klientės buto). Minėtas trūkumas nustatytas tik 2017 m. rugsėjo 30 d., kai buvo išdaužtos betoninės grindis atsakovės T. K. bute ir tą pačią dieną nustatyti trūkumai pašalinti. 7.

14Pažymėjo, kad tarp ginčo šalių buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-23631-779/2016 susijęs ginčas dėl 2013 m. birželio 5 d. to paties buto vandens užliejimo, kuriame ieškinys atmestas dėl neįrodytų visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. 8.

15Teismas, spręsdamas dėl atsakovės T. K. atsakomybės, padarė išvadą, kad draudėjos N. S. buto užliejimo šaltinis buvo trūkęs vamzdis perdengime tarp dviejų butų. A. T. K. valdomame bute užpylimo požymių nesimatė ir ji niekada netrukdė ieškoti bei šalinti užpylimo priežastis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės T. K. netinkamą turto valdymą ar naudojimą ir jai nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo ieškovei. 9.

16Teismas, spręsdamas dėl atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ atsakomybės, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė (kaip ginčo pastato administratorė) nebuvo pakankamai rūpestinga ir tinkamai nesuteikė administravimų paslaugų, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko pakartotinis vandens užpylimas ir vienam iš daugiabučio namo buto savininkų buvo padaryta žala, dėl to turi šią žalą atlyginti. Pažymėjo, kad ( - ) buto savininkė N. S. kreipėsi į namo administratorių dėl drėkstančių vonios lubų į namo administratorių keturis kartus: 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. rugsėjo 27 d., tačiau atsakovė 2013 m. rugpjūčio 19 d. užpylimo priežastis sužinojo tik 2013 m. rugsėjo 30 d., kai buvo atliktas betoninių grindų prakirtimas, nors ( - ) šeima niekada neprieštaravo savo buto apžiūrai ir netrukdė nustatyti užliejimo priežastis. 10.

17Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ argumentais, kad ieškovės prašoma priteisti žala apskaičiuota neteisingai, neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo). Teigė, kad draudėjos N. S. butas buvo užlietas 2013 m. birželio 5 d. ir jau suremontuotas. Pakartotinis užliejimas įvyko po dviejų mėnesių (2013 m. rugpjūčio 19 d.), dėl to draudikas pagrįstai nevertino nusidėvėjimo, kadangi turto pakenkimo metu esama būklė buvo kaip naujai suremontuoto daikto, todėl vertinti jį kaip nusidėvėjusį objektą buvo netikslinga.

18III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį argumentai

1911.

20Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 12.

21Apeliantė nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų ir jų tinkamai neįvertino. Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisiniai argumentai, susiję su ieškinio tenkinimu iš dalies, yra neaiškūs, dviprasmiški ir nemotyvuoti. 13.

22Apeliantės įsitikinimu, ieškovė (kaip draudikė) nevykdė savo pareigos tinkamai ištirti įvykį ir neįrodė nei realios patirtos žalos, nei priežasčių, kodėl atliko draudimo išmokų mokėjimą draudėjai kelis kartus, neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. 14.

23Apeliantė teigė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai ieškovės ir atsakovės T. K. argumentais ir į bylą pateiktais įrodymais, tinkamai nevertindamas apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, nors byloje nėra tikslių duomenų, kur buvo faktinis vandens užpylimo šaltinis. Apeliantės manymu, ji ginčo name tinkamai atliko administravimo pareigas ir prižiūrėjo namo inžinerinę įrangą, organizavo remonto darbus ir byloje nėra įrodymų, jog UAB „Antakalnio būstas“ savo įstatymines pareigas vykdė netinkamai. Apeliantė, siekdama nustatyti užpylimo priežastis, atliko ne vieną apžiūrą ir kitus organizacinius darbus – nuardė priėjimą prie klozeto, apžiūrėjo pastato konstrukcijas. 2012 m. administratorius pakeitė ginčo name vandentiekio stovus, dėl to namo inžinerinė įranga buvo tvarkinga. 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovės T. K. patalpose buvo pakeista klozeto alkūnė (kas yra gyventojo asmeninė nuosavybė) ir užcementuotas sujungimas su trišakiu, kas patvirtina, jog įvykio problema buvo ne namo bendro naudojimo sistemoje, o buto atsakomybės ribose. Teigė, kad byloje nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų, jog įvykio žala atsirado būtent dėl namo bendrosios inžinerinės įrangos, kurią turėjo prižiūrėti pastato administratorius. Pažymėjo, kad neužtenka byloje konstatavimo, jog atsakovė yra namo administratorė, nes atsakovė neatsako už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Dėl to apeliantė nėra atsakinga už atsiradusią žalą ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino. 15.

24Apeliantės manymu, šiuo atveju už padarytą žalą turi būti atsakinga atsakovė T. K., nes vandens užpylimo židinys buvo šiai atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, t. y. nesandarus vamzdynas vonioje. Be to, už atliktus vamzdyno alkūnės keitimo darbus ir klozeto sutvarkymą apmokėjo buto Vilniuje, ( - ), savininkai, kas patvirtina, jog žala kilo gyventojo atsakomybės ribose, nes, jeigu žala būtų kilusi dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos trūkumų, avarijos likvidavimo metu patirtos išlaidos būtų paskirstytos visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų turimai turto daliai. 16.

25Apeliantė teigė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes teismui nepateikta objektyvi informacija apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po vandens apliejimo, dėl to buvo pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad teismas visiškai nevertino reikšmingų byloje aplinkybių, jog pirmo vandens užpylimo metu (2013 m. birželio 5 d.) užlieta draudėjos vonia patalpa ir kambarys pažymėtas 34–5, o 2013 m. rugpjūčio 19 d. užlieta draudėjos vonia, kambarys 34–2, virtuvė 34–4, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad remontuojamas buvo tik vonios kambarys. Dėl to apeliantui nesuprantama, kuo remiantis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog buvo remontuojamas visas butas ir kodėl nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas. Be to, byloje pateikti du turto sugadinimo aktai – 2013 m. rugpjūčio 23 d., kuris surašytas po įvykio, ir 2013 m. spalio 1 d., kuris nesusijęs su ginčo užpylimu, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad sąmata sudaryta pagal 2013 m. spalio 1 d. apžiūros aktą. Apeliantė pastebėjo ir kitų netikslumų, o būtent – 2013 m. spalio 14 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad atlikti elektros instaliavo ir apdailos darbai, tačiau apdailos darbai apskaičiuoti papildomai ir 2013 m. spalio 1 d. sąmatoje. Taip pat, byloje pateiktose abejose sąmatose paskaičiuoti lubų dažymo darbai (3,982 kv. m.), tačiau ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar tai ne tie patys darbai, kurie paskaičiuoti du kartus. 17.

26Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, arba pakeisti teismo sprendimą sumažinant priteistą sumą 16,36 Eur suma. 18.

27Atsiliepime nurodė, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog trūkęs vamzdis buvo perdengime tarp dviejų butų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad trūkęs vamzdis buvo ( - ) buto įranga, dėl to šio buto savininkui nekyla civilinė atsakomybė be kaltės. 19.

28Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje nustatė, kad namo administratorius neatsakingas dėl įrangos trūkumų, buvusių iki ankstesnio 2013 m. birželio 5 d. užpylimo ir išaiškino, kad pats vamzdžio trūkimo faktas neįrodo, kad administratorius netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas. Šiuo atveju nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusio vandens apliejimo praėjo daugiau ne du mėnesiai, bet administratorius nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis po pirmojo vandens apliejimo bute Nr. ( - ) organizavo remonto darbus ar bandė nustatyti užpylimo priežastis. Dėl tokio namo administratoriaus pasyvaus elgesio dar kartą buvo padaryta žala. Kadangi vanduo liejosi iš aukščiau esančio ( - ) buto, kuriame yra šio buto įranga ir namo bendro naudojimo įranga, vandens bėgimo priežastį turėjo nustatyti būtent ( - )8 buto savininkas ir pastato administratorius. Tiek draudėja (( - ) buto savininkė), tiek atsakovė T. K. (( - ) buto savininkė) dėl nuolatinių vandens užpylimų kreipėsi į namo administratorių kelis kartus, tačiau užpylimo priežastis nustatyta tik po pakartotinio užpylimo, t. y. pastato įrangos defektas rastas ( - ) buto grindyse (perdengime tarp ( - ) ir ( - ) buto) esančiame vamzdyje. Be to, defektas atsirado po 2012 m. namo administratoriaus atliktų darbų ir šį defektą atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ turėjo pašalinti (remontuoti) ne namo gyventojų ar buto ( - ) savininkės sąskaita, o savo lėšomis. Dėl to už padarytą žalą atsakinga yra apeliantė. 20.

29Ieškovė akcentavo, kad civilinėje byloje apliejimo vandeniu priežastį turi įrodyti asmuo, iš kurio patalpų bėgo vanduo, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Dėl to būtent atsakovai turėjo įrodyti savo nekaltumą. Ieškovės manymu, sprendžiant dėl ginčo defektinės vamzdyno dalies nuosavybės teisės rūšies, turi būti vadovaujamasi Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės formos nuostatomis, numatančiomis, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms priskiriama vandentiekio sistema, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį, dėl to ginčo defektinė vamzdyno priskirtina namo bendrojo naudojimo objektams. 21.

30Ieškovė nesutinka, kad byloje neįrodytas žalos dydis. Paaiškino, kad po 2013 m. rugpjūčio 19 d. apliejimo buvo surašytas 2013 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros aktas, kuriame nurodyti sanitarinio mazgo ir koridoriaus sugadinimai, ir elektros instaliacijos gedimas. Už sanitarinio mazgo ir koridoriaus lubų perdažymo darbus sąmatos pagrindu apskaičiuota ir 2013 m. rugsėjo 5 d. išmokėta 59,37 Eur dydžio išmoka. Vėliau, remontuojant sugadintą elektros instaliaciją, buvo sugadintos patalpų sienos ir 2013 m. spalio 1 d. surašytas turto sugadinimo akto priedas. Jame nurodyti sugadinimai atsirado įrengiant elektros instaliaciją. Už šiuos sugadinimus apskaičiuota 1 001 Lt draudimo išmoka. Elektros instaliacijos remonto darbų kaina yra 968 Lt, remonto darbų detalizavimas yra sąmatoje Nr. 45, ir priešingai nei nurodo apeliantė, du kartus už tuos pačius remonto darbus draudimo išmoka nebuvo mokama, kadangi 2013 m. rugpjūčio mėn. sudarytoje lubų perdažymo sąmatoje 200 Lt sumai ir vėliau sudarytoje sąmatoje 1 001 Lt sumai numatyti tie patys sanitarinio mazgo ir koridoriaus lubų perdažymo darbai. Ieškovė už buto apdailos remonto darbus sumokėjo bendrą 1 001 Lt sumą, pridėjus elektros instaliacijos keitimo kainą (968 Lt), bendra išmokos suma sudarė 1 969 Lt (570,26 Eur). 22.

31Ieškovė teigė, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl nusidėvėjimo paskaičiavimo, dėl to teismas priimdamas sprendimą rėmėsi byloje esančia informacija. Pažymėjo, kad vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 proc. Įstatymai aiškiai nereglamentuoja, kaip turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas turto sugadinimo atveju, tačiau taikant teisės analogiją, nustatant žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo dalių kainos. Elektros instaliacijos remontui panaudotų medžiagų kaina yra 127,08 Lt (36,80 Eur), buto apdailos remontui panaudotų medžiagų kaina – 293 Lt (84,85 Eur). Turto apžiūros akte nurodyta atskirų patalpų remonto data: sanitarinio mazgo – 2013 m. liepos mėn., koridoriaus – 2012 m. rugpjūčio mėn. Elektros instaliacijos įrengimo data ieškovui ir draudėjui nežinoma. Skaičiuojant elektros nusidėvėjimą nuo pastato statybos metų (1962 m.) nusidėvėjimo suma per 51 metus būtų 15,01 Eur. Patalpų nusidėvėjimas per 2 metus yra 1,35 Eur, dėl to bendrai nusidėvėjimas galėjo būti pritaikytas tik tokiai sumai. 23.

32A. T. K. atsiliepime į ieškinį nesutiko su apeliacinio skundo argumentais. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti buto užpylimo priežastis, namo administratoriaus avarinė tarnyba buvo kviesta ne vieną kartą, tačiau ji nustatė vandens užpylimo priežastis tik po 5 iškvietimo. Nustatyta užpylimo priežastis – tarpas tarp stovo trišakio ir klozeto alkūnės, t. y. bendrųjų inžinerinių tinklų naudojimo konstrukcijos sujungimo vietoje. Atsakovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ delsė atlikti patikrinimo darbus, kuriuos galėjo atlikti (nustatyti vandens užpylimo priežastis) jau nuo pirmojo iškvietimo (nuo 2013 m. kovo 28 d.) ir išvengti ginčo byloje nustatyto žalos padarymo. 24.

33Atsakovė pažymėjo, kad dėl remonto darbų ir apmokėjimo pagrįstumo – UAB „Antakalnio būstas“ yra vienintelis namo administratorius, kuris pats savarankiškai nusprendžia, kaip išrašo ir paskirsto sąskaitas. Sąskaitos išrašymas buto savininkui už atliktus darbus šioje byloje neturi esminės reikšmės įvykiui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25.

34Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 26.

35CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 27.

36Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo (po vandens užliejimo) tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 28.

37CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.). 29.

38Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). 30.

39Tuo atveju, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) ar kitas asmuo (susijęs su žalos padarymu) atsako ne CK 6.266 str., o bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. 31.

40Iš bylos medžiagos nustatyta, kad draudėja N. S. nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. buvo apsidraudusi (nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų) savo butą Vilniuje, ( - ), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ draudimo bendrovėje (e. b. l. 4–6). 2013 m. rugpjūčio 19 d. draudėjos butas buvo užpiltas vandeniu (e. b. l. 7–13). Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus ir išmokėjo draudėjai 1 969 Lt (570,26 Eur) dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 14–24). 2014 m. sausio 16 d. atsakovės T. K. velionis vyras (aukščiau draudėjos buto esančio buto savininkas) pateikė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimą dėl įvykio (e. b. l. 27). 2014 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei UAB „Antakalnio būstas“ (e. b. l. 25). Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ 2013 m. kovo 14 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame informavo, kad namo bendrosios inžinerinės sistemos nebuvo įvykusios avarijos priežastis ir neturėjo jokios įtakos buto Vilniuje, ( - ), užpylimui (e. b. l. 26). 32.

41Kaip minėta, tarp ginčo šalių vyko kitas susijęs teisminis ginčas, buvo priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23631-779/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-881/2017. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi minėtose bylose dalyvavo tie pats asmenys, ginčas vyko dėl to paties buto užpylimo tik kitu laikotarpiu, dėl to priimti minėtoje byloje teismo sprendimai (nutartis) turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Nors teismai minėtose bylose vertino 2013 m. birželio 5 d. užpylimo (t. y. kito laikotarpio užpylimo) priežastis, tačiau buvo analizuojamos ir šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmiausia buvo vertinami atsakovės T. K. 2013 m. rugsėjo 30 d. bute atlikti namo administratoriaus darbuotojų darbai (šie darbai vertinami ir šioje byloje). Teismai nustatė, kad atsakovės T. K. buto viduje užpylimo požymių nesimatė, o priežastį pavyko nustatyti tik išdaužus grindis. Kaip patvirtino bylos šalys ir nagrinėjamoje byloje, nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. namo administratoriaus darbuotojų atliktų darbų (išdaužus grindis atsakovės bute ir atlikus remonto darbus) baigėsi draudėjos buto Vilniuje, ( - ), pasikartojantys užpylimai ir sienų drėkimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad būtent 2013 m. rugsėjo 30 d. atlikti namo administratoriaus darbai išsprendė tęstinio pobūdžio buto užpylimus ir šie užpylimai buvo tarpusavyje susiję. 33.

42Taigi, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje tikėtinai įrodytas ginčo užpylimo šaltinis, kuris tikėtinai buvo sunkiai prieinamoje vietoje (kurią buvo galima pasiekti tik išdaužus buto sienas), t. y. vidinėje tarp butų esančioje vietoje (kanalizacijos sistemoje). Tikėtina priežastis – kanalizacijos sistemos vamzdžio trūkimas. Šis užpylimo šaltinis pašalintas 2013 m. rugsėjo 30 d., po to, kai atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai išdaužė atsakovės T. K. buto grindis ir atliko vidinių kanalizacijų vamzdžių remonto darbus. Byloje nėra duomenų, kad užliejimo šaltinis galėtų būti priskirtas atsakovės T. K. buto riboms, o ne pastato bendrojo naudojimo objektams. Byloje šalys neprašė skirti ekspertizės ir nesirėmė nepriklausomų specialistų (vertintojų) išvadomis, neteikė namo ir butų kanalizacijos schemų, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog byloje neįrodyta, kad draudėjos buto užliejimo šaltinis galėjo būti atsakovės T. K. valdomame bute. Buto įrengimų savininkui atsakomybė už įrangos trūkumus kyla be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kadangi nebuvo įrodyta, kad ginčo užpylimo šaltiniu yra atsakovės T. K. buto įranga, šios buto savininkei nekyla atsakomybė be kaltės. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tiek atsakovė T. K., tiek anksčiau (jos velionis vyras) niekada netrukdė ieškoti ir šalinti užpylimo priežastis, geranoriškai į butą įleisdavo įvairias komisijas, namo administratoriaus ir ieškovo atstovus, bendradarbiavo siekiant nustatyti užpylimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovei T. K. nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo ieškovei, nes nenustatyta šios atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai, pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jos valdomo buto. 34.

43Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas). Taigi sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). 35.

44Pažymėtina, kad UAB „Antakalnio būstas“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). 36.

45Bylos duomenys patvirtina, kad draudėja N. S. dėl nuolat drėkstančių jos buto lubų į paskirtą namo administratorių kreipėsi kelis kartus: 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. rugsėjo 27 d., šių faktų UAB „Antakalnio būstas“ nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors N. S. prašė namo administratoriaus dar iki abiejų užpylimų nustatyti vandens susikaupimo (atsiradimo) priežastis ir jas pašalinti, tačiau savalaikiai šis namo gyventojos prašymas nebuvo išspręstas. Tikėtina užpylimų priežastis nustatyta ir pašalinta tik 2013 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra įrodymų, rodančių, kad atsakovė UAB „Antakalnio būstas“, kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant galimų vandentiekio avarijų prevenciją ir kitus būtinus veiksmus. Bylos duomenis patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo kitas susijęs teisminis ginčas dėl 2013 m. birželio 5 d. draudėjos buto užpylimo ir atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ nepateikė šioje byloje įrodymų, kad ji, po ankstesnio draudėjos buto apliejimo, būtų organizavusi remonto darbus ar bandžiusi nustatyti apliejimo priežastis (nustatyti esmines aplinkybes, ar šie vandens užpylimai nėra bendro naudojimo patalpose). Vien tai, kad darbus reikėjo atlikti nematomoje vietoje (reikėjo pastangų ir buto savininkų sutikimo atidengiant sienas, kad apžiūrėti vidines patalpas), neatleidžia atsakovės nuo pareigos šiuos veiksmus atlikti, nes šią pareigą vykdyti atsakovė prisiėmė, kai tapo pastato administratorė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė T. K. ar jos velionis vyras būtų prieštaravę (trukdę) namo administratoriui dėl vidinių patalpų apžiūrėjimo (griaunant jų bute sienas), priešingai, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad buto savininkai tam neprieštaravo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad namo administratoriui, esant rūpestingam ir atliktus visas įstatyme nustatytas pareigas, pasikartojančio užpylimo, įvykusio beveik po 5 mėnesių po pirmų pranešimų apie drėkstančias draudėjos buto sienas ir po daugiau nei 2 mėnesių po 2013 m. birželio 5 d. įvykusios avarijos, buvo galima išvengti. 37.

46Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojos pasikartojančių užpylimų priežastis (užkirsti kelią pasikartojančiam užpylimui), dėl to įvyko pakartotinis namo gyventojos buto vandens užpylimas ir buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.12.05:2002 (7 ir 8 straipsnių reikalavimų) ir atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su draudėjai (ir atitinkamai ieškovui) padaryta žala. 38.

47Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad už 2013 m. rugsėjo 30 d. atliktus darbus mokėjimo sąskaita buvo pateikta tik A. K., kuris taip pat patvirtino ir darbų priėmimą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės vertinant namo administratoriaus atsakomybę, nes namo administratorius pats savarankiškai nusprendžia, kaip išrašo ir paskirsto sąskaitas už atliktus darbus. 39.

48Apeliantė skunde ginčija nustatytą žalos dydį, nurodydama, kad prašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas tinkamais įrodymais. 40.

49Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). 41.

50Byloje nustatyta, kad draudėjos butas apdraustas atkuriamąja verte. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013 m. sausio 3 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 11 d.) 2.2 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostoliu laikoma šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik šio remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. 3.3 punktas nustato, kad kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato (nusidėvejimą). Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu arba, pastatų nuostolio atveju, mokant tiesiogines atstatymo išlaidas. Taisyklių 1 priedas nustato, kad daugiabučių namų butų plytų, monolito, mišrių konstrukcijų metinis nusidėvėjimo dydis 0,8 procento. 42.

51Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įrodinėjo, kad draudimo išmoką sudarė tiesioginės buto remonto atstatymo (atkūrimo) išlaidos, paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Teismui pateiktos sąmatos, turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, jo priedas ir padarytos įvykio vietos nuotraukos. Nagrinėjamu atveju iš viso buvo apskaičiuota 570,26 Eur (1 969 Lt) žala (e. b. l. 17–24). 43.

52Apeliantė, nesutikdama su nustatytu žalos dydžiu, teigė, kad byloje nebuvo pateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai kaip atrodė patalpos iki apliejimo ir iškarto po jo, t. y. patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, teismas visų pirma pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas. Be to, apeliantė nenurodė jokio teisės akto, kuriame būtų įtvirtintas minėtas reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). 44.

53Apeliantė skunde reiškė abejones dėl ieškovės sąmatose (parengtų pagal turto sunaikinimo, apgadinimo apžiūros aktus) nurodytų darbų būtinumo, galimo darbų dubliavimosi ir turto apžiūros aktų neteisingumo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė objektyviais įrodymais. Dėl 205 Lt sumos, apskaičiuotos už tuos pačius darbus atskirose lokalinėse sąmatose, pažymėtina, kad, kaip paaiškino ieškovė, ji nebuvo įtraukta į bendrą draudimo išmoką, tai byloje patvirtina ir ieškovės 2013 m. lapkričio 19 d. parengta galutinė draudimo išmokos apskaičiavimo pažyma, kurioje matyti, jog 205 Lt suma minusuota iš bendros žalos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus – turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, jo priedą, taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, sąmatas, kurių pakanka žalai apskaičiuoti. Tuo tarpu atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų, neprašė byloje atlikti ekspertizės. 45.

54Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad draudikas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino turto nusidėvėjimo. Draudimo taisyklėse buvo nurodyta, kad tokio pobūdžio draudimo išmoka apskaičiuojama, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad draudikas pagrįstai nevertino nusidėvėjimo, nes turto pakenkimo metu turto esama būklė buvo naujai tik ką suremontuoto daikto, dėl to jį kaip nusidėvėjusi objektą yra netikslinga, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog 2013 m. rugpjūčio 19 d. užpilti objektai buvo suremontuoti po 2013 m. birželio 5 d. užpylimo ir jų nusidėvėjimo vertinti nereikėjo (dėl esamos būklės naujumo). Tačiau pagal 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, šiais dviem užpylimais buvo užpiltos iš dalies skirtingos patalpos. Aktuose nurodyta, kad 2013 m. birželio 5 d. buvo užlieta vonios patalpa ir kambarys, pažymėtas plane 34–5, o 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo užlietas vonios patalpa, kambarys 34–2 ir virtuvė 34–4. Byloje nėra duomenų, kad šios buto patalpos buvo suremontuotos po 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. užpylimo. Dėl to laikoma, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai. 46.

55Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad nusidėvėjimas nebuvo apskaičiuotas, nes atsakovė nepateikė įrodymų dėl nusidėvėjimo paskaičiavimo, kadangi, kaip jau minėta, pagal įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose žalos dydį (tarp jų ir nusidėvėjimą) įrodyti turi nukentėjusysis, t. y. šiuo atveju ieškovė. Nagrinėjamu atveju apeliantė, jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas, pagrįstai teigė, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra apskaičiuota neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo), dėl to yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą sprendimą keisti. Pažymėtina, kad ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštaravo, kad apeliacinės instancijos teismas keistų teismo sprendimą, sumažindamas priteistą sumą nusidėvėjimo suma, kuri jos skaičiavimais yra 16,36 Eur. 47.

56Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintomis „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2006 m. vasario 1 d.“ nuostatais. Toks pats koeficiento dydis nustatytas ir ieškovės ginčo atveju galiojusiame Draudimo taisyklių 1 priede. Įprastai nusidėvėjimas suprantamas kaip daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų kainos, neįtraukiant darbų išlaidų. Toks nusidėvėjimo skaičiavimas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes, norint atkurti turto būklę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš sugadinimą, yra būtini tokio pat pobūdžio, apimties ir vertės darbai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1951-553/2016). Atsakovė nepateikė paskaičiavimų dėl nusidėvėjimo paskaičiavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju elektros instaliacijos remontui panaudotų medžiagų kaina yra 127,08 Lt (36,80 EUR), buto apdailos remontui panaudotų medžiagų kaina – 293 Lt (84,85 EUR). Turto apžiūros akte nurodyta atskirų patalpų remonto data: sanitarinio mazgo – 2013 m. liepos mėn., koridoriaus – 2012 m. rugpjūčio mėn. Elektros instaliacijos įrengimo data byloje nežinoma, tačiau ieškovė neprieštarauja, kad už elektros instaliacijos nusidėvėjimą būtų paskaičiuota nuo pastato statybos metų (1962 m. pagal draudimo liudijimo duomenis), t. y. 51 metai. Taigi elektros instaliacijos įrengimo nusidėvėjimo suma per 51 metus sudarytų 15,01 Eur (51 x 0,8 = 40,80 procentų dydžio nusidėvėjimo koeficientas; 40,80 proc. x 36,80 Eur =15,01 Eur), o patalpų apdailos remonto nusidėvėjimo suma per 2 metus sudarytų (2 x 0,8 = 1,6 procentų dydžio nusidėvėjimo koeficientas; 1,6 proc. x 84,85 Eur =1,35 Eur). Bendrai nusidėvėjimo suma sudarytų 16,36 Eur sumą. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai ne 570,26 Eur, o 553,90 Eur (570,26–16,36=553,90) žalos atlyginimą. 48.

57Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). 49.

58CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus teismo sprendimo dalį, t. y. sumažinus ieškovės prašomą priteisti sumą, atitinkamai iki 14,57 Eur sumažinama iš atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ valstybės naudai priteistina 11,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusi valstybės išlaidų dalis (0,34 Eur) nepriteistina, kadangi yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3 Eur suma. 50.

59Patenkinus 2,87 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės atsakovei UAB „Antakalnio būstas“ priteisiamos 0,43 Eur bylinėjimosi išlaidos (dalis sumokėto 15 Eur žyminio mokesčio), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis).

60Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

61Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei UAB „Antakalnio būstas“, sumažinant ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš UAB „Antakalnio būstas“ priteistą 570,26 Eur nuostolių sumą iki 553,90 Eur, ir sumažinant priteistą 15 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 14,57 Eur.

62Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ priteista valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinant valstybės naudai priteistą 15 Eur išlaidų sumą iki 11,36 Eur.

63Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

64Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, atsakovei UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, 0,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų... 7. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su N. S. sudarė... 8. Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ nesutiko su ieškiniu ir prašė... 9. A. T. K. nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 5.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nustatė, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ draudėjos N. S.... 14. Pažymėjo, kad tarp ginčo šalių buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje... 15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės T. K. atsakomybės, padarė išvadą, kad... 16. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ atsakomybės,... 17. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ argumentais, kad... 18. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. 11.... 20. Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama... 21. Apeliantė nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir... 22. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė (kaip draudikė) nevykdė savo pareigos... 23. Apeliantė teigė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi... 24. Apeliantės manymu, šiuo atveju už padarytą žalą turi būti atsakinga... 25. Apeliantė teigė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes teismui... 26. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 27. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog trūkęs vamzdis... 28. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi... 29. Ieškovė akcentavo, kad civilinėje byloje apliejimo vandeniu priežastį turi... 30. Ieškovė nesutinka, kad byloje neįrodytas žalos dydis. Paaiškino, kad po... 31. Ieškovė teigė, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl nusidėvėjimo... 32. A. T. K. atsiliepime į ieškinį nesutiko su apeliacinio skundo argumentais.... 33. Atsakovė pažymėjo, kad dėl remonto darbų ir apmokėjimo pagrįstumo –... 34. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 37. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 39. Tuo atveju, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su... 40. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad draudėja N. S. nuo 2013 m. balandžio 8 d.... 41. Kaip minėta, tarp ginčo šalių vyko kitas susijęs teisminis ginčas, buvo... 42. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje tikėtinai... 43. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios... 44. Pažymėtina, kad UAB „Antakalnio būstas“ yra verslininkas, kuriam taikomi... 45. Bylos duomenys patvirtina, kad draudėja N. S. dėl nuolat drėkstančių jos... 46. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria... 47. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad už 2013 m. rugsėjo 30 d. atliktus darbus... 48. Apeliantė skunde ginčija nustatytą žalos dydį, nurodydama, kad prašomos... 49. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 50. Byloje nustatyta, kad draudėjos butas apdraustas atkuriamąja verte. Pagal AB... 51. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įrodinėjo, kad draudimo išmoką... 52. Apeliantė, nesutikdama su nustatytu žalos dydžiu, teigė, kad byloje nebuvo... 53. Apeliantė skunde reiškė abejones dėl ieškovės sąmatose (parengtų pagal... 54. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad draudikas ir pirmosios... 55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime į skundą... 56. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo... 57. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 58. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas... 59. Patenkinus 2,87 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės atsakovei... 60. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 61. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo... 62. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo... 63. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 64. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834,...