Byla 2KT-124/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-199-467/2012,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. lapkričio 12 d. gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-199-467/2012, kurioje 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašoma spręsti šios civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2—736-357/2012 sujungimo klausimą.

3Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-199-467/2012 ieškovas LR Finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, 2011 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „FF lizingas“ 6 911 101,06 Lt skolą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų kredito įstaigose bei atsakovo turto, esančio pas trečiuosius asmenis, areštą. Atsakovas UAB „FF lizingas“ šioje byloje prašė Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę Nr. 2-199-467/2012 sujungti su Šiaulių apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 2-24-71/2011, kurioje išspręsti turto paskirstymo bankroto byloje klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, jog Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-24-71/2011 yra išnagrinėta, atsisakė sujungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-199-467/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-24-71/2011.

4Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-736-357/2012 pagal UAB „FF lizingas“ ieškinį Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl reikalavimo nurašymo AB „Oruva“ bankroto byloje, kurioje prašoma įpareigoti atsakovą pagal CPK 18 straipsnį, CK 6.128 straipsnio 3 dalį, Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1,2 punktus pripažinti beviltišku ir nurašyti Finansų ministerijos reikalavimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Oruva“. Prie šios bylos Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi yra prijungta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-24-71/2011. Esant tokiai situacijai, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-260/2012 išaiškinimus (kad yra pagrindas visus reikalavimus reikšti civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir ją nagrinėti toliau (CPK 7 str.), įtraukus visus suinteresuotus asmenis į vieną bylą) yra tikslinga svarstyti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-199-467/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-736-357/2012 sujungimo. Šį klausimą pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį privalo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

5Prašymas dėl bylų sujungimo netenkintinas.

6Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

7Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Sprendžiant klausimus dėl bylų sujungimo, viena iš aplinkybių, kurios turi būti įvertintos, yra bylų nagrinėjimo stadija. Visais atvejais sujungiamos bylos privalo būti nebaigtos nagrinėti ir nagrinėjamos tos pačios instancijos (paprastai – pirmosios instancijos) teismuose. Išnagrinėta civilinė byla, kurioje priimtas galutinis procesinis sprendimas, negali būti sujungimo objektu.

8Nagrinėjamu atveju, susipažinus su LITEKO sistemoje esančia informacija apie Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-736-357/2012, matyti, jog ši byla yra išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2012 m. lapkričio 13 d., 8.30 val. Teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinys atmestas. Vadinasi, vienai iš prašomų sujungti civilinių bylų esant išnagrinėtai, nebeliko sujungimo objekto.

9Esant tokiai situacijai, kai viena iš prašomų sujungti civilinių bylų – Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-736-357/2012 – yra išnagrinėta, nors sprendimas joje ir neįsiteisėjęs, daroma išvada, kad nėra privalomos bylų sujungimo instituto taikymo sąlygos – bent dviejų nebaigtų nagrinėti bylų. Tai reiškia, kad civilinė byla Nr. 2-736-357/2012 negali būti sujungimo objektu, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-199-467/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-736-357/2012 sujungimo. Tokia išvada netrukdo civilinę bylą Nr. 2-199-467/2012 nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui prijungti išnagrinėtos bylos medžiagą, jeigu joje yra reikšmingos įrodinėjimo dalyką sudarančios informacijos.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

11Atsisakyti sujungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-199-467/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-736-357/2012.

Proceso dalyviai
Ryšiai