Byla 2-260/2012
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 atnaujinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir panaikintos taikytos laikinosios priemonės, civilinėje byloje Nr. A2-1238-154/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami su proceso atnaujinimu susiję klausimai.

5Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo klausimas.

6Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-301-267/2006 nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtinti kreditorių reikalavimus, kurių suma – 212 599 080,55 Lt, ir išregistruoti AB „Oruva“ iš įmonių registro.

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, prašymą atsakovo likviduotos akcinės bendrovės „Oruva” bankroto administratoriui UAB „Restrus” dėl turto paskirstymo bankroto byloje Nr. B2-301-267/2006 išnagrinėjo VĮ ,,Turto bankas“ prašymą patikslinti turto paskirstymą LAB „Oruva“ bankroto byloje. Šį prašymą teismas patenkino ir perdavė Finansų ministerijai LAB „Oruva“ reikalavimo teises į: 1) 311 789,28 Lt, kuriuos UAB „Oruva“ ir Ko liko skolinga pagal 2002 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/30/03 pagal kurią įsigijo Finansų ministerijai įkeistą dyzelinių variklių gamybos cechą; 2) 645 421,73 Lt, kuriuos UAB „Oruva“ ir Ko liko skolinga pagal sąskaitas-faktūras, įsigijusi kilnojamąjį turtą iš LAB „Oruva“; 3) 8 049 838,94 Lt, kuriuos UAB „Oruva“ ir Ko liko skolinga pagal 2002 spalio 1 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartis Nr. 2002/10/01/08 ir Nr. 2002/10/01/06 bei sąskaitas-faktūras, įsigijusi kilnojamąjį turtą iš LAB „Oruva“; 4) 6 911 101,06 Lt, kuriuos UAB „Parex lizingas“ liko skolingas pagal 2002 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/09/09/02, 2002 m. rugsėjo 16 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties bei pagal 2002 m. lapkričio 20 d. išrašytas sąskaitas-faktūras ir 2002 m. rugsėjo 30 d. išrašytas sąskaitas-faktūras, įsigijusi kilnojamąjį turtą iš LAB „Oruva“.

8Pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ (buvęs UAB „Parex lizingas”, į. k. 110774988) 2011 m. kovo 30 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su atskiruoju skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis UAB “FF lizingas” ir UAB “Oruva“ ir Ko ir prijungti prie šios bylos AB “Oruva” bankroto bylą Nr. B2-301-267/2006 .

9Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, nurodęs, kad UAB „FF lizingas“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės paduoti atskirąjį skundą.

10Šiaulių apygardos teisme 2011 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjo UAB „FF Lizingas“ prašymas, o 2011m. gegužės 24 d. prašymo papildymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011. Pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ prašė atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytais pagrindais. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ nurodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. iš Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros gavus Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. vasario 15 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 73-1-766-06 nutraukimo (toliau – Nutarimas), pareiškėjui UAB „FF Lizingas“ paaiškėjo naujos esminės aplinkybės: kad VĮ „Turto bankas”, atstovaudamas Finansų ministeriją, 2002 metais vykusiuose valdybos posėdžiuose pritarė sprendimams dėl BAB „Oruva” turto pardavimo UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex Lizingas”; kad VĮ „Turto bankas” po antrų neįvykusių varžytynių įkaito turėtojo vardu atsisakė priimti turto dalį, kuri buvo įkeista ieškovui; kad Hipotekos registro duomenų bazėje nėra įregistruota BAB “Oruva” turto, kuris būtų įkeistas ieškovui; jog ieškovą Finansų ministeriją atstovaujantis VĮ „Turto bankas” neprieštaravo dėl BAB „Oruva” pobankrotinės ūkinės veiklos vykdymo; kad ieškovas neskundė teismui pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex Lizingas” iš BAB „Oruva” pirko turtą; kad šioje civilinėje byloje ginčijami įskaitymai yra dėl reikalavimų, atsiradusių iš priešpriešinių prievolių BAB „Oruva” pobankrotinės ūkinės-komercinės veiklos metu; kad BAB „Oruva” turtą iššvaistė BAB „Oruva” kreditorių komitetas be jokio vertinimo ir pagrindo ne kartą po 30 ir 40 procentų nukainavęs BAB „Oruva” trumpalaikį ir niekam neįkeistą turtą; kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2006 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos akcinės bendrovės Turto bankas, kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos AB „Turto bankas“, ieškinį atsakovams likviduojamai AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“ ir trečiajam asmeniui UAB „RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovų UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko prašymus dėl nuostolių iš ieškovo priteisimo bei trečiojo asmens UAB „RRD“ prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo nenustatė jokios restitucijos, o ieškovas į teismą dėl restitucijos nustatymo nesikreipė ir kt. Šios aplinkybės atitinka LR CPK 366 str. 1 dalies 2 punktą („naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu”) ir patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 neteisėtumą. Pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ taip pat nurodė, kad Nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo nustatyta, jog VĮ „Turto bankas”, atstovaudamas Finansų ministeriją, civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 pateikė žinomai melagingus duomenis apie tariamą UAB „FF Lizingas” iš BAB „Oruva” pirkto turto įkeitimą ieškovui, ką patvirtina aukščiau išvardintos Nutarimo aplinkybės, atitinkančios CPK 366 str. 1 dalies 3 punktą („įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, <...>, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas”). Taip pat pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi teismas nusprendė dėl UAB „FF Lizingas“ teisių ir pareigų, t.y. dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kas atitinka LR CPK 366 str. 1 dalies 7 punktą.

11Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti UAB „FF Lizingas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir UAB „FF Lizingas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo.

13Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „FF Lizingas“ prašymas buvo priimtas ir klausimas dėl civilinės bylos Nr. 2-24-71/2011 atnaujinimo paskirtas nagrinėti.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1184-267/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdomųjų raštų išdavimo ir išieškojimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 pagal 2011 m. kovo 23 d. nutartį sustabdymą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, tačiau konstatuota, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Teismas konstatavo, kad CPK 366 str. 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pareikštas UAB „FF Lizingas“ prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas nebuvo byloje dalyvavusiu asmeniu, o neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu pareiškėjo prašymas taip pat negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas vadovaujasi ne įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne dėl Finansų ministeriją atstovavusio VĮ „Turto bankas” galimai melagingų paaiškinimų civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ar šioje byloje pateiktų duomenų suklastojimo. Tuo tarpu prejudiciniais faktais yra laikomi faktai dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo UAB „FF Lizingas“ materialiųjų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu, juolab, kad ir pats pareiškėjas apie konkrečių jo materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimą nenurodė. Dėl reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymo pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą teisėtumo ir pagrįstumo buvo nuspręsta ne 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 UAB „FF Lizingas“ 2011 m. kovo 8 d. pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nurodydamas, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos UAB „FF Lizingas“ teisėms ir pareigoms, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi šis prašymas buvo nepatenkintas motyvuojant, kad VĮ „Turto banko“ prašymas dėl turto paskirstymo ir šio klausimo išsprendimas nesietinas su UAB „FF Lizingas“. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Be to, teismas pažymėjo, kad tiek aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodo kaip naujai paaiškėjusias iš Nutarimo, tiek pareiškėjo įvardinti VĮ „Turto bankas“ parodymai ir įrodymai, kuriuos pareiškėjas įvardija kaip 2011 m. vasario 15 d. Nutarimu nustatytus melagingais, tiek pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimai, kuriuos pareiškėjas iš esmės sieja su jau minėtomis „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“ ir su „melagingais parodymais bei įrodymais“, pareiškėjui buvo ir objektyviai galėjo būti žinomos iki minėto Nutarimo, nes 2011 m. vasario 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime jos buvo tik įvardintos, o ne naujai nustatytos.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17Kreditorius UAB „FF Lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindu, nes skundžiama nutartimi teismas panaikino 2011 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, priimtą kitos sudėties teismo kitoje civilinėje byloje Nr. A2-1184-267/2011, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 išduoti vykdomąjį raštą ir pagal jį vykdyti išieškojimą.
  2. Teismo argumentas, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo skirtas tam, kad šalys dar kartą byloje pasibylinėtų, nepagrįstas ir atmestinas, nes UAB „FF Lizingas“ nebuvo bylos dalyvis ir neturėjo galimybės joje dalyvauti.
  3. Įstatymo leidėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kitose įstatymo normose tiesiogiai neapriboja teisės ne bylos dalyviui kreiptis dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu. Teismas šioje byloje turėjo vadovautis net tik formalia logika.
  4. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė ne dėl tų aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje. Iš prokuratūros Nutarimo pareiškėjas sužinojo, kad VĮ „Turto bankas“ žinojo apie UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „FF Lizingas“ ir BAB „Oruva“ perkamą turtą, taip pat žinojo, kad Finansų ministerija neturi įkeitimo teisės AB „Oruva“ turtui, kurį pirko pareiškėjas, be to, atliko veiksmus, kuriais prarado pirmumo teisę AB „Oruva“ turtui, kurį AB „Oruva“ buvo įkeitusi ieškovui. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad VĮ „Turto bankas“ sąmoningai pateikė į bylą žinomai melagingus paaiškinimus apie tariamą UAB „FF Lizingas“ iš BAB „Oruva“ pirkto turto įkeitimą ieškovui. Tai, kad žinomai melagingi ieškovo atstovų paaiškinimai paaiškėjo ne iš teismo nuosprendžio, o iš nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, esminės įtakos neturi.
  5. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir be motyvų teigia, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, pagrįstų materialine teisės norma, dėl kurių 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos nutartimi tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Teismas rezoliucinėje minėtos nutarties dalyje aiškiai ir nevienareikšmiškai pasakė, kad perduoda ieškovui likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos AB „Oruva“ neegzistuojančią reikalavimo teisę į pareiškėją 6 911 101,06 Lt sumai, dirbtinai ir nepagrįstai sukurdamas pareiškėjui prievolę, kurią pastarasis jau buvo įvykdęs kitam atsakovui BAB „Oruva“.
  6. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-6773-516/2011 dėl 6 911 101,06 Lt priteisimo, vadovaujantis 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, iš pareiškėjo, šioje byloje ieškovo atstovas naudoja tuos pačius žinomai melagingus paaiškinimus teismui, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir realizuoja tokiu būdu neteisėtai įgytą teisę. Teismui civilinėje byloje nustačius galimai nusikalstamas veikas, teismas turi pareigą apie tai pranešti prokurorui.
  7. Teismas skundžiamoje nutartyje be motyvų ir argumentų teigia, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokios subjektinės pareiškėjo teisės ir kaip pažeidžiamos prašoma panaikinti 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos nutartimi. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad atnaujinus procesą byloje prašoma panaikinti teismo nutartis pažeidžia teisę nevykdyti neegzistuojančios ir įvykdytos prievolės mokėti 6 911 101,06 Lt AB „Oruva“.
  8. Skundžiamos nutarties teiginys, kad dėl pareiškėjo pažeistų teisių ir pareigų tariamai pasisakyta 2006 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė tik dėl AB „Oruva“ ir kitų atsakovų, UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“, tarpusavio atsiskaitymų, tačiau nenagrinėjo ir nepasisakė dėl klausimų, susijusių su AB „Oruva“ turto įkeitimu ieškovui, dėl restitucijos ir dėl reikalavimų į UAB „Oruva“ ir Ko bei pareiškėją atsiradimo ir neatsiradimo bei jų perdavimo.
  9. 2011 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nuostata, kad UAB „FF Lizingas“ teisės ir pareigos bus įtakojamos, kai bus VĮ „Turto bankas“ ieškiniai ar prašymai, kurių pagrindu bus reikalaujama iš UAB „FF Lizingas“ priteisti 6 911 101,06 Lt, imperatyviai nustato, kad tuo atveju, kai bus pradėta realizuoti teisė į 6 911 101,06 Lt, UAB „FF Lizingas“ įgis teisę tapti civilinės bylos Nr. 2-24-71/2011 proceso dalyviu ir 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis minėtoje civilinėje byloje turės būti peržiūrėta.
  10. 2011 m. kovo 23 d. nutartimi teismas pasisakė pareiškėjo ir UAB „Oruva“ ir Ko atžvilgiu, jų neįtraukus į bylą atsakovais ir nesant kam teismo to paprašyti. 2011 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismas atsisakė pareiškėją įtraukti į bylą, nors CPK 45 str. 2 d. nustato, kad tokiu atveju, kai ieškovas nesutinka su atsakovo pakeitimu, teismas privalo apie tai pranešti į bylą neįtrauktam asmeniui, kad šis galėtų įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
  11. Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl šių svarbių pareiškėjo argumentų: a.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005 pagal ieškovo Finansų ministerijos atstovo VĮ ,,Turto bankas” kasacinį skundą likviduojamos AB ,,Oruva” bankroto byloje dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nuspręsta užbaigti likviduojamos AB ,,Oruva” bankroto procedūras, peržiūrėjimo konstatavo, kad 2005 m. kovo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl AB „Oruva“ išregistravimo iš įmonių rejestro negalėjo būti peržiūrėta apeliacine tvarka; b.) ieškovas, buvęs trečios eilės kreditoriumi AB „Oruva“ bankroto byloje, neturi pirmumo teisės lyginant su kitais buvusiais AB „Oruva“ kreditoriais.
  12. Ieškovą teismo posėdžiuose atstovavo VĮ „Turto bankas“ darbuotojas D. Vinciūnas pagal 2011 m. balandžio 7 d. VĮ „Turto bankas“ įgaliojimą Nr. P5-20, pagal kurį šis fizinis asmuo įgaliotas atstovauti ne ieškovą (Finansų ministeriją), o VĮ „Turto bankas“.

18Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas kasacinės instancijos teismo nustatytose baudžiamojo įstatymo ribose – jame nebuvo sprendžiami įskaitymų bankroto byloje teisėtumo ar kiti civilinės, bankroto teisės klausimai, todėl nėra jokių naujų aplinkybių, kurios apeliantui nebuvo ar negalėjo būti žinomos ir kurias nustatė ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2006, kurioje konstatuota, kad apeliantas ir UAB „Oruva“ ir Ko neteisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymus bankroto byloje, todėl apelianto prašoma per proceso atnaujinimą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis yra logiška minėtos kasacinio teismo nutarties pagrindu atsiradusių pasekmių išdava ir kol kasacinio teismo nutartis nėra nuginčyta nėra pagrindo ginčyti ir Šiaulių apygardos teismo nutartį.
  3. Apelianto išvardintos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir jis jomis grindė savo atsikirtimus į Finansų ministerijos ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais pirmą kartą nagrinėjant bylą iš esmės pirmoje instancijoje 2003 – 2005 m. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartyje padarytos išvados, kad pobankrotinės ūkinės-komercinės veiklos kreditoriai (būtent toks ir yra apeliantas 6 911 101,06 Lt reikalavimo teisės dalyje) neturi prioriteto ar pirmumo teisės prieš ikibankrotinius kreditorius patenkinti ne ginčo tvarka savo reikalavimus, t.y. šiuo atveju apeliantas privalėjo sumokėti skolą BAB „Oruva“ ir pateikti prašymą įtraukti jį į trečios eilės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio kreditoriniu reikalavimu, tačiau to nepadarė ir pažeidė 1997 m. redakcijos Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 37, 40 ir 41 straipsnius.
  4. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje tai jau ne pirmas prašymas dėl proceso atnaujinimo, inicijuojamas apelianto arba su juo susijusių trečiųjų asmenų, tikėtina, kad tokiais prašymais siekiama Finansų ministerijai sutrukdyti realizuoti AB „Oruva“ bankroto byloje perimtą reikalavimo teisę į apelianto skolą.
  5. Apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, kad likvidavus BAB „Oruva“, jos kreditoriai privalėjo nurašyti šios įmonės skolas, neminėjo, kad su apeliantu susijusi UAB „Oruva“ ir Ko jau yra kreipusis į teismą reikalaudama pripažinti beviltiškomis Finansų ministerijos reikalavimo teises į BAB „Oruva“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi šiuos reikalavimus atmetė.
  6. Apeliantas nėra nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, be to, apeliacinės instancijos teismas yra įsiteisėjusia nutartimi išsprendęs šį klausimą – konstatavo, kad nėra pagrindo įtraukti apeliantą suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamą bylą.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas nedalyvavusio byloje asmens (pareiškėjo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 7 punktuose įtvirtintais pagrindais.

21Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

22Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.

23Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos šios proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) Civilinė byla turi būti užbaigta; 2) Pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu); 3) Turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) Pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.

24Bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą. Tuo atveju, kai teismas byloje procesiniu sprendimu išsprendžia klausimą, kuris negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių dėl to, jog teismas anksčiau nėra išsprendęs kito klausimo, kurio išsprendimas yra būtina sąlyga nagrinėjamam klausimui spręsti, laikoma, kad yra priimtas tik tarpinis procesinis sprendimas, t. y. ne dėl ginčo esmės. Nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl teismo tokio procesinio sprendimo negalimas.

25Į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo gali prašyti atnaujinti procesą tik vienu proceso atnaujinimo pagrindu – jeigu procesiniu sprendimu teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p.). Tam, kad būtų galima atnaujinti procesą byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį: 1) Teismas asmens, prašančio atnaujinti procesą, nebuvo įtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu; 2) Teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl šio asmens teisių ar pareigų tokiu būdu, kad pažeidė jo materialiąsias subjektines teises; 3) Turi būti nustatyta, kad asmuo, prašantis atnaujinti procesą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, proceso atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009). Šios teismų praktikoje nustatytos proceso atnaujinimo minėtu pagrindu sąlygos patvirtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, kuria galima pasinaudoti tik nesant kitų procesinių galimybių apginti galimai pažeistas subjektines teises. Jeigu teismo priimtas procesinis sprendimas byloje apskritai nesukelia teisinių padarinių, taigi, ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktam asmeniui, jis savo teises gali ginti reikšdamas materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus, kurių išnagrinėjimu turi teisinį interesą arba įstoti į procesą, kuriame gali būti nuspręsta dėl jo materialiųjų subjektinių teisių ar pareigų, o pirmosios instancijos teismui atsisakius įtraukti jį į bylą, atskiruoju skundu apskųsti tokią nutartį.

26Į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo negali inicijuoti proceso atnaujinimo kitais, nei remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, proceso atnaujinimo pagrindais.

27Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria išspręstas bankroto procese išregistruotos AB „Oruva“ reikalavimo teisių perdavimo šios įmonės kreditoriui Finansų ministerijai klausimas. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2006 pripažino negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą; BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 645 421,73 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva ir Ko“ pareiškimą Nr. 205; BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 8 049 838,94 Lt įskaitymą pagal 2002 gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva“ ir Ko pareiškimą Nr. 203; BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą Nr. 01-1429. Po šios kasacinio teismo nutarties priėmimo Finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, inicijavo proceso atnaujinimą užbaigtoje AB „Oruva“ bankroto byloje. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-113/2007 palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, išaiškino, jog įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti AB „Oruva“ bankroto byloje, pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl atsiradusio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. 2008 m. liepos 2 d. teisme buvo gautas Finansų ministerijos vardu AB Turto banko prašymas dėl po AB „Oruva“ išregistravimo atsiradusio turto paskirstymo. Prašymą Finansų ministerijos vardu padavęs AB Turto bankas įvardytas kaip ieškovas, o atsakovu nurodyta LAB „Oruva“. Teismui paduotas procesinis dokumentas, įvardytas kaip prašymas dėl turto paskirstymo, pagal jo turinį yra reikalavimas dėl 15 918 151,01 Lt LAB „Oruva“ reikalavimo teisių perdavimo Finansų ministerijai. Šis procesinis dokumentas grindžiamas tuo, jog kasaciniam teismui panaikinus minėtus įskaitymus, LAB „Oruva“ įgijo reikalavimo teises, o Finansų ministerijos reikalavimai į AB „Oruva“ yra užtikrinti įkeitimu (t. 1, b. l. 1-3). Šiaulių apygardos teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi sustabdė Finansų ministerijos paduoto prašymo nagrinėjimą iki civilinės bylos Nr. 2-198-194/2008 išnagrinėjimo (t. 1, b. l. 119). Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas nutarė prašymą nagrinėti 2011 m. kovo 9 d. teismo posėdyje. Vieną dieną iki posėdžio, t. y. 2011 m. kovo 8 d. teisme buvo gautas į bylos nagrinėjimą neįtraukto UAB „FF lizingas“ prašymas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (t. 2, b. l. 4-5). Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi šio prašymo netenkino, nurodė, kad nutartis neskundžiama (t. 2, b .l. 37) ir teismo posėdyje išnagrinėjo Finansų ministerijos vardu AB Turto banko paduotą prašymą bei 2011 m. kovo 23 d. nutartimi jį patenkino (t. 2, b. l. 38-39).

28Taigi, pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl LAB „Oruva“ turto paskirstymo, tačiau nusprendė perduoti Finansų ministerijai, atstovaujamai AB Turto banko, 15 918 151,01 Lt LAB „Oruva“ reikalavimo teises į debitorius UAB „Oruva“ ir ko bei UAB „FF lizingas“. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad civilinio proceso tvarka nėra išspręsti šių reikalavimo teisių pagrįstumo bei dydžio klausimai. Kolegija pažymi, kad po bankrutavusios įmonės išregistravimo iš viešo registro paaiškėjus, kad įmonė gali turėti reikalavimo teises, visų pirma, turi būti išspręstas klausimas dėl šių teisių pagrįstumo ir dydžio. Įmonės kreditoriams ar jų vardu veikiančiam įmonės turto administratoriui pareiškus atitinkamus reikalavimus dėl reikalavimo teisių į debitorius paskirstymo, šis klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CK Šeštosios knygos I dalies VI skyriaus nuostatomis. Reikalavimo teisės į bankroto procese išregistruotos įmonės debitorius pagal įstatymą pereina jos kreditoriams, kurių nepatenkintų reikalavimų eilė ir dydis patvirtinti teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (CK 6.101 str. 4 d. 2 p.). Šiuo atveju debitoriaus sutikimas nereikalingas, nes kreditoriaus asmuo jam neturi teisinės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.). Teismui patvirtinus likviduotos įmonės reikalavimo teisių į jos debitorius pagrįstumą ir dydį, gali būti sprendžiama dėl kreditorių, pagal įstatymą perėmusių šias teises, reikalavimų tenkinimo. Tik tokiu atveju būtų pagrindas daryti išvadą, jog byla yra užbaigta. Kilus ginčui tarp šalių, debitorinių įsiskolinimų klausimai spręstini pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tuomet, jeigu teismas, neišsprendęs likviduotos įmonės reikalavimo teisių į jos debitorius pagrįstumo bei dydžio klausimų išsprendžia klausimą dėl šių teisių perleidimo vienam iš įmonės kreditorių, nėra pagrindo pripažinti, jog yra išspręstas šalių materialiųjų teisių ir pareigų klausimas. Be to, šis teismo procesinis sprendimas apskritai negali sukelti teisinių padarinių įmonei, jos kreditoriams ir debitoriams, kadangi kreditorių reikalavimų eilė ir nepatenkintų reikalavimų dydis patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi užbaigiant AB „Oruva“ bankroto bylą, ir ši nutartis įsiteisėjo (t. 3, b. l. 1-15). Tai reiškia, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi negalėjo pakeisti ir nepakeitė šio teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtinto UAB „FF lizingas“ kreditorinio reikalavimo tenkinimo eilės ir dydžio. Todėl šiuo atveju nėra svarbu, ar teismas, nepagrįstai nagrinėjęs ir išsprendęs Finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto banko, prašymą, įtraukė, ar neįtraukė į bylą UAB „FF lizingas“.

29Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi nusprendė dėl UAB „FF lizingas“ materialiųjų teisių ar pareigų. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymo ir, remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punktu, atnaujinti procesą nėra pagrindo. Su tokia pozicija iš esmės sutiko ir apeliantas, atskirajame skunde nurodęs, kad jo materialiosios teisės ar pareigos bus paliestos tuomet, kai vyks ginčas pagal LAB „Oruva“ kreditorių reikalavimus dėl pinigų priteisimo iš UAB „FF lizingas“ (t. 4, b.l. 111).

30Nepagrįsti ir apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino proceso ir CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, taip pat šios dalies 3 punkto pagrindu. Minėta, jog į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo negali inicijuoti proceso atnaujinimo minėtais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.).

31Neegzistuojant vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – bylos užbaigimo, taip pat nenustačius proceso atnaujinimo pagrindų, atnaujinti procesą dėl teismo tokio procesinio sprendimo ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo nėra teisinio pagrindo.

32Tuo pačiu teisėjų kolegija šioje viešąjį interesą turinčioje byloje pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2006 išsprendė tik sandorių, sudarytų tarp AB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko, taip pat tarp AB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ (po teisių perėmimo – UAB „FF lizingas“) dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, negaliojimo klausimą. Tačiau toje byloje teismai nesprendė klausimo dėl AB „Oruva“ reikalavimo teisių į UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „FF lizingas“ pagrįstumo ir dydžio. Pagal bylos duomenis šie klausimai nebuvo sprendžiami ir kitose bylose. Civilinio proceso tvarka nepatvirtinus LAB „Oruva“ reikalavimo teisių į UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „FF lizingas“, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turto, kuris nėra priteistas LAB „Oruva“ ar jos teisių perėmėjų naudai, paskirstymo tarp įmonės kreditorių. Į šiuos išaiškinimus turi atsižvelgti LAB „Oruva“ turto administratorius, pagal pareigas turintis užtikrinti įmonės tinkamą kreditorių teisių bei teisėtų interesų gynybą. Jis turi informuoti LAB „Oruva“ kreditorius apie susidariusią situaciją bei imtis priemonių, užtikrinančių jų teises. Šie klausimai paprastai turėtų būti sprendžiami atskiroje byloje, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme daugiau kaip trejus su puse metų buvo sprendžiamas klausimas, kurio išsprendimas nesukėlė teisinių padarinių, taip pat į tai, jog šioje byloje yra surinkti duomenys tinkamam šių klausimų išnagrinėjimui, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, yra pagrindas visus reikalavimus reikšti civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir ją nagrinėti toliau (CPK 7 str.). Įtraukus visus suinteresuotus asmenis į vieną bylą, joje turi būti sprendžiami LAB „Oruva“ kreditorių ar jų vardu veikiančio LAB „Oruva“ turto administratoriaus pateiktų atitinkamų reikalavimų įmonės debitoriams UAB „Oruva“ ir ko bei UAB „FF lizingas“ pagrįstumo bei dydžio klausimai. Šioje byloje UAB „FF lizingas“ galės ginti savo subjektines teises ne tik kaip LAB „Oruva“ debitorius, bet ir kaip šios įmonės kreditorius. Teismui pripažinus teisę LAB „Oruva“ kreditoriams į tam tikrą UAB „Oruva“ ir ko bei UAB „FF lizingas“ reikalavimo dydį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl priteisto turto iš debitorių paskirstymo tarp kreditorių klausimas.

33Kartu atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas klausimą dėl turto paskirstymo, pirmosios instancijos teismas negali nustatyti kitokios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, nei nustatyta šio teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi, o turi vadovautis šiuo res judicata galią turinčiu procesiniu sprendimu ir likviduotos įmonės turtą skirstyti pagal ĮBĮ nuostatas. Tai aktualu ir sprendžiant klausimą dėl vienų kreditorių prioriteto prieš kitus kreditorius, nes yra įsiteisėjęs sprendimas dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilių ir dydžių.

34Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

35Taigi žemesnės instancijos teismas, neišsprendęs LAB „Oruva“ reikalavimo teisių pagrįstumo ir dydžio klausimų, nepagrįstai sprendė vieno iš LAB „Oruva“ kreditoriaus prašymą dėl reikalavimo teisių į likviduotos įmonės debitorius. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, nesukėlė pareiškėjui materialiųjų teisinių padarinių. Todėl tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami su proceso atnaujinimu susiję klausimai.... 5. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą,... 6. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi bankroto byloje Nr.... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.... 8. Pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ (buvęs UAB „Parex lizingas”, į. k.... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliacinį... 10. Šiaulių apygardos teisme 2011 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjo UAB... 11. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 13. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „FF... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 17. Kreditorius UAB „FF Lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių... 18. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas VĮ „Turto bankas“... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 20. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties,... 21. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 22. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 23. Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi... 24. Bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl... 25. Į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo gali prašyti atnaujinti procesą tik... 26. Į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo negali inicijuoti proceso atnaujinimo... 27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ pateikė prašymą... 28. Taigi, pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl LAB... 29. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad Šiaulių apygardos... 30. Nepagrįsti ir apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad... 31. Neegzistuojant vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – bylos... 32. Tuo pačiu teisėjų kolegija šioje viešąjį interesą turinčioje byloje... 33. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas klausimą dėl turto paskirstymo,... 34. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai nėra... 35. Taigi žemesnės instancijos teismas, neišsprendęs LAB „Oruva“... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 37. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti...