Byla 2-489-772/2011

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

3dalyvaujant ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG atstovei A. N. ir atsakovo atstovui A. V., neatvykus trečiojo asmens BUAB Introsfera atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pagal atsakovo priešinį ieškinį ieškovui dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo BUAB Intorsfera.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 978,86 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas savo prašymą motyvavo tuo, kad Ieškovas ir Atsakovas 2008-09-05 pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo sutarti GAC Nr. 0249/08.

82010-03-08 Atsakovas kreipėsi į Ieškovą ir pateikė prašymą draudimo išmokai gauti dėl UAB „Wolf System“ (toliau - Pirkėjas) nesumokėtos 1 074,64 Lt skolos, atsiradusios neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2009-06-01 iki 2009-06-04, pagal Atsakovo ir UAB „Wolf System“ 2008-07-14 sudarytą Sutartį Nr. 208/0711/1.

92010-04-27 Pirkėjo 1,074,64 Lt skola Atsakovui sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 018256/GAC/0249/0 buvo pripažinta draustu nuostoliu ir apskaičiuota 90 % apdraustos skolos dydžio išmoka, t.y. 967,18 Lt, kuri 2010-04-30 mokėjimo nurodymu buvo pervesta draudėjui.

102010-05-04 Pirkėjas buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą laišku Dėl reikalavimo teises perėjimo NR 50-01/018256, nes išmokėjus draudimo išmoką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.1015 str. 1 d. nuostatomis, Ieškovui perėjo reikalavimo teisė (subrogacija) 967,18 Lt sumai į asmenį, atsakingą už padarytą žalą, t.y. Pirkėją, o laiško kopija tą pačią dieną (t.y. 2010-05-04) išsiųsta ir Atsakovui.

11Minėtos prekinio kredito draudimo sutarties. Ieškotų sumų modulis E2.01 nustato, jog visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso Ieškovui.

122010-05-07 Pirkėjas mokėjimo pavedimu pervedė Atsakovui 1 074,64 Lt ir padengė skolą susidariusią pagal PVM sąskaitas-faktūras išrašytas nuo 2009-06-01 iki 2009-06-04.

13Ieškovas 2010-06-14 elektroniniu būdu kreipėsi į Atsakovą bei pareikalavo pervesti Ieškovui priklausančią 967,18 Lt sumą, tačiau jokio atsakymo ar paaiškinimų iš Atsakovo nesulaukė. Atsakovas vengia geruoju įvykdyti prievolę ir skolos t.y. 967,18 Lt Ieškovui iki šiol nepervedė.

14Ieškovas remdamasis LR CK 6.210 str. turi teisę reikalauti minimalių įstatymo nustatytų nuostolių atlyginimo. Kadangi šalys nesusitarė del netesybų dydžio, o Atsakovas vengia geruoju įvykdyti prievolę, todėl Ieškovas vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, prašo Teismo priteisti už termino praleidimą 6 procentų dydžio metines palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos nuo 2010-05-07 iki ieškinio pareiškimo dienos (t.y. iki 2010-07-19 imtinai) ir sudaro 73,78 Lt: Draudimo Draudimo Palūkanos

15Palūkanų Palūkanos Palūkanos Pradelsta Apskaičiuotos išmokos išmokos skaičiuojamos

16norma skaičiuojamos už vieną

17dienų

18palūkanos pervedimo suma

19nuo tos dienos, kai

20iki

21dieną data

22atsakovas gavo lėšas

23iš pirkėjo 2010-04-30 967,18 Lt 2010-05-07

246% 2010-07-19

250,16 Lt

2673

2711,68 Lt

28IŠ VISO: 11,68 Lt

29Palūkanos apskaičiuojamos pagal formules:

30Draudimo išmokos suma x 6 % metimų palūkanų / 365 metuose esamų dienų skaičiaus = palūkanos už vieną pradelstą dieną, t.y.: 967,18 Lt x 6 % / 365 = 0,16 Lt;

31Palūkanos už vieną pradelstą dieną x 73 (laikotarpis nuo skolos grąžinimo mokėjimo nurodymo 2010-05-07 iki ieškinio pareiškimo datos 2010-07-19 imtinai) = viso apskaičiuota palūkanų, t.y.: 0,16 Lt x 73 = 11,68 Lt.

322.2. Atsakovas, vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., analogiško dydžio (t.y. 6%) palūkanas turėtų mokėti ir už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2010-07-20 imtinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

33Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis LR CK 6.38 str. 1 d. ir 3 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.256 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 2 str., 5 str. 1 d., 32 str., 88 str., 111 str., 113 str., 130 str., 235 str., 285 str., Ieškovas Teismo priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai:

34967,18 Lt skolos;

352. 6 % metinių palūkanų nuo 2010-05-07 iki ieškinio pateikimo dienos (t.y. iki 2010-07-19 imtinai), t.y. 11,68 Lt;

363. 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2010-07-20 imtinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

374. 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminiam mokesčiui lygią sumą);

385. kitas bylinėjimosi išlaidas (dėl advokato teisines pagalbos), kurias patvirtinančius dokumentus Ieškovas pateiks Teismui bylos nagrinėjimo eigoje.

39Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

40Atsakovui pateikus priešinį ieškinį, ieškovas irgi pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė šiuos motyvus.

411. Dėl įskaitymo neteisėtumo.

42Atsakovas teigia ,,Atsakovas pripažįsta, kad jis turėjo pareigą grąžinti ieškovui 967,18 Lt draudimo išmoką. Tačiau atsakovas šia pareigą įvykdė tinkamai, atlikdamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą <...>“.

43Atsakovo vienašališkai ir neįspėjus (Atsakovo nurodyto 2010-05-31 Pranešimo Nr. 10/3-133 Ieškovas nėra gavęs: Atsakovas jokių įrodymų apie minėto pranešimo siuntimą registruotu paštu nėra pateikęs) atliktas reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas dėl šių priežasčių:

44Atsakovas buvo gavęs neigiamą sprendimą dėl draudimo išmokos dėl pirkėjo UAB Introsfera skolos. Neigiamas sprendimas dėl draudimo išmokos nesukuria Atsakovui teisės reikalauti, o Ieškovui pareigos mokėti draudimo išmoką. Teismas šio sprendimo nebuvo pripažinęs neteisėtu ar nepagrįstu. Taigi, Atsakovas neturėjo galiojančio reikalavimo, Atsakovo įskaitytas reikalavimas net nebuvo vykdytinas, o tai neatitinka Ieškovo nurodytos teismo formuojamos praktikos.

45LR CK 6.134 1d. 7 p. nustato, kad draudžiama įskaityti įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Sutartis šalims turi įstatymo galią, ir Lietuvos prievolių teisės doktrina pripažįsta, kad papildomus atvejus, kai negalima įskaityti, gali numatyti ir šalys sutartyje. Mokėjimų, kurie, Atsakovo nuomone, Ieškovas jam yra skolingas, įskaitymas yra negalimas pagal draudimo sutarties Taisyklių 5 p.

46Dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką (dėl pirkėjo UAB Introsfera skolos).

47Pagal draudimo sutarties 5 p. ir Taisyklių 2.3. iii) p. Atsakovas privalėjo pateikti pranešimą apie uždelstą skolą per 105 d. nuo sąskaitos išrašymo dienos t.y. 2009-02-09 +105 d. = 2009-05-25. Atsakovas pavėluotai pranešė apie pirkėjo UAB Introsfera (toliau - Pirkėjo) uždelstą skolą t.y. tik 2009-09-01. Atsakovas priešieškinyje teigia, kad 2009 m. balandžio 6, 16 dienomis buvo siųstos pretenzijos pirkėjui UAB Introsfera, tačiau visa skola nebuvo apmokėta, nors jokių įrodymų apie tokių pretenzijų siuntimą nepateikia. Atsakovas laiku iki 2009-05-25 nepranešė Ieškovui apie uždelstą skolą. Atsakovas dar palaukė iki birželio 23 d., kai, neva, išsiuntė dar vieną pretenziją, į kurią pirkėjas akivaizdžiai nesureagavo ir tik po poros mėnesių pranešė apie pirkėjo skolą Ieškovui, iš viso vėluodamas tai padaryti daugiau kaip 3 mėnesius. Ieškovas draudžia neatsiskaitymo riziką, o ekonominio sunkmečio metu neatsiskaitymo riziką suvaldyti galima tik laiku ir tinkamai atliekant skolos išieškojimo veiksmus. Ieškovas kartu su prekinio kredito draudimu teikia ir skolų išieškojimo paslaugą. Vos tik gavus pranešimą neįmanoma nustatyti, ar pavėluotas pranešimas turės įtakos žalos dydžiui - tai paaiškėja skolos išieškojimo proceso pabaigoje. Todėl gavęs pavėluotą pranešimą apie uždelstą skolą. Ieškovas ėmėsi iniciatyvos išieškoti skolą iš Pirkėjo teisminiu būdu. Kadangi reikalavimo teisė priklausė Atsakovui, tarp šalių buvo pasirašyta 2009-09-29 reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią Ieškovas įgijo reikalavimą į Pirkėjo skolą, o Atsakovas - teisę reikalauti Ieškovo išieškotų iš Pirkėjo lėšų. Ieškovas kreipėsi į teismą 2009-10-07. 2010-02-01 gavo teismo sprendimą už akių. 2010-03-22 gavo vykdomąjį raštą, kurį 2010-03-23 perdavė vykdymui antstolių G. P. ir A. P. kontorai. Jokių lėšų iki šiol antstoliai neišieškojo.

48Tačiau įvertinus Ieškovo turimą informaciją apie UAB Introsfera atsiskaitymus kitiems Ieškovo draudėjams, darytina išvada, kad jeigu Atsakovas būtų laiku pranešęs apie uždelstą skolą, nuostolių būtų išvengta.

49UAB Introsfera per laikotarpį nuo 2009-05-25 iki 2009-09-01 (t.y. per tuos Atsakovo pradelstus pranešti 3 mėnesius) kitiems 2 draudėjams, kurių naudai ikiteisminį skolos išieškojimą vykdė Atsakovas, sumokėjo 37.117.38 Lt. Atsakovui UAB Introsfera buvo skolinga tik 2 598,98 Lt. t.y. tik 7,00 % visos sumokėtos skolos. Akivaizdu, kad, jei Ieškovas būtų pradėjęs reikalauti UAB Introsfera apmokėti ir papildomą nedidelę Atsakovo skolą, skola būtų buvusi apmokėta dar tuo metu, kai UAB Introsfera dar galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Jeigu Atsakovas nebūtų elgęsis aplaidžiai ir neatsakingai - nevertindamas pareikštų pretenzijų neveiksmingumo bei ignoruodamas Ieškovo interesus kuo greičiau gauti informaciją apie uždelstą skolą ir ją išieškoti - nuostolio būtų išvengta. Taigi, Atsakovo neveikimas ir sutartinių pareigų nevykdymas buvo tiesioginė ir esminė žalos atsiradimo priežastis. Esant Atsakovo kaltei, lėmusiai žalos atsiradimą, Ieškovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir tai Atsakovui buvo paaiškinta 2010-04-29 raštu Nr. 50-01.

503. Dėl sprendimo dėl draudimo išmokos priėmimo termino.

51Atsakovas paskutinį įvykio tyrimui reikalingą dokumentą pateikė 2010-04-13. LR Draudimo įstatymo 82 str. 2d. nuostata priimti sprendimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, buvo įgyvendinta, ir sprendimas buvo priimtas 2010-04-14, nepažeidžiant Draudimo įstatymo ir Draudimo sutarties nustatytų terminų.

524. Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties ir iš jos kylančių pasekmių.

53Atsakovas teigia kad ,,atsakovas nieko negavo iš ieškovo <...> t. y. atsakovas liko ir be turto - reikalavimo teisės trečiajam asmenini, ir be draudimo išmokos“. „Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos ieškovui, tai pat nėra pagrindas draudimo išmokai nemokėti“.

54Atsakovo teiginys leidžia manyti, kad Atsakovas nėra susipažinęs su savo paties pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartimi, arba nesupranta jos tikslo ir turinio:

551. Sutartimi nėra iš Atsakovo perkamas reikalavimas - jis yra perleidžiamas neatlygintinai tam, kad Ieškovas galėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš Pirkėjo, t. y. perimti Atsakovo teises tam, kad pačiam Atsakovui nereikėtų dalyvauti teisminiame procese. Sutartimi Ieškovas įgyja teisę reikalauti skolos iš Pirkėjo, o Atsakovas įgyja teisę reikalauti iš Ieškovo jam priklausančių iš Pirkėjo išieškotų lėšų. T. y. Atsakovas tebeturi reikalavimo teisę į Ieškovo iš Pirkėjo išieškotas lėšas. Be to, Atsakovas niekada nekėlė klausimo dėl reikalavimo teisės susigrąžinimo, kam Ieškovas nebūtų prieštaravęs. Ieškovas savo tinklalapyje www.coface.lt viešai skelbia tiek reikalavimo teisių perėmimo sutarties formą, tiek reikalavimo teisių sugrąžinimo formą. Draudėjų išreiškiama reikalavimo teisių susigrąžinimo iniciatyva draudikui (Ieškovui) yra Įprastas reiškinys. Tačiau Atsakovas niekuomet šios iniciatyvos neišreiškė.

56Sutartyje nėra nustatyta, kad Ieškovas mainais į reikalavimo teisę įsipareigoja sumokėti Atsakovui draudimo išmoką - Ieškovas tik įsipareigoja išieškotas lėšas paskirstyti sutartyje nustatyta tvarka.

57Sutarties 2 straipsnio 3 - 5 ir 8 dalyse yra nustatoma išieškotų sumų paskirstymo tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad antstolis jokių sumų iš Pirkėjo neišieškojo, taigi ir jų skirstymo klausimas negali būti keliamas.

58Draudimo išmoka nemokama dėl Atsakovo kaltų veikų, sukėlusių žalą, o Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymas ir iš jos kylančios teisinės pasekmės neturi jokio loginio ar teisinio ryšio su draudimo išmokos nemokėjimu.

59Atsakovas teigia: ,,Reikšminga, kad CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmokei pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytų žalą asmens (subrogacija). Šiuo atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas priteisti iš trečiojo atsakovui nesumokėtas sumas, tuo pačiu savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad jis po Cesijos sutarties sudarymo kreipdamasis į teismą, o vėliau į antstolį, ieškovas veikė ne tik kaip cesionarijus pagal cesijos sutartį bet ir kaip draudikas pagal draudimo sutartį.“

60Atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas teisine prasme.

61Atsakovas neatskiria dviejų sąvokų - reikalavimo perleidimo (LR CK VI skyriaus kontekste) ir subrogacijos. Subrogacijos samprata yra apibrėžta LR CK VII skyriuje. 6.114 str. 5 p. ir 6.1015 str. - t.y. reikalavimo teisės perėjimas įstatymo numatytu atveju - po draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi šiuo atveju subrogacija neįvyko - kadangi draudimo išmoka nebuvo išmokėta.

62Kreipdamasis į teismą Ieškovas veikė būtent kaip naujasis kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovo interpretuojami neva Konkliudentiniai Ieškovo veiksmai nėra ir teoriškai negali būti subrogacijos pagrindas.

63Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovas teismo prašė priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti.

64Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo ieškinio ir atsiliepimo į priešinį ieškinį motyvus bei prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešinį ieškinį atmesti.

65Atsakovas pateikė teismui priešinį ieškinį ieškovui, kartu su atsiliepimu į ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus.

66Ieškovo ieškinys dėl 978,86 Lt priteisimo atmestinas, atsakovo priešieškinis dėl 1 631,80 Lt draudimo išmokos ir dėl 72,90 Lt palūkanų priteisimo tenkintinas.

67Dėl ieškinio.

68Ieškovas reiškia ieškinį dėl 967,18 Lt įsiskolinimo, 11,68 Lt palūkanų, 6 % metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

69Faktiniu ir juridiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo tai, kad pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. prekinio kredito draudimo sutartį, draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0249/08 (toliau -Draudimo sutartis), kurią sudarė atsakovas, kaip draudėjas, ir ieškovo Lietuvos filialas, kaip draudikas, ieškovo 2010 m. kovo 8 d. sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 018256/GAC/0249/08 buvo apskaičiuota ir atsakovui 2010 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymu išmokėta 967,18 Lt draudimo išmoka pagal atsakovo ir UAB „Wolf System“ 2008 m. liepos 14 d. sutartį Nr. 208/0711/1 ir neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 4 d.

70Ieškovas taip pat nurodo, kad nors CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu ieškovui perėjo reikalavimo teisė, tačiau skolininkas UAB „Wolf System“ 2010 m. gegužės 7 d. pervedė visą 1 074,64 Lt įsiskolinimo sumą atsakovui. Ieškovas nurodo, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui gautą 967,18 Lt draudimo išmoką.

71Atsakovas pripažįsta, kad jis turėjo pareigą grąžinti ieškovui 967,18 Lt draudimo išmoką. Tačiau atsakovas šią pareigą įvykdė tinkamai, atlikdamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir įskaitydamas ieškovui mokėtiną 967,18 Lt sumą į iš ieškovo gautiną 2 598,98 Lt sumą pagal priešieškinyje aptariamą draudžiamąjį įvykį.

72Ieškinys atmestinas, kadangi atsakovui įskaičius ieškovui mokėtiną 967,18 Lt sumą į iš ieškovo gautiną 2 598,98 Lt sumą, ne atsakovas yra skolingas ieškovui, bet ieškovas yra skolingas atsakovui 1 621,80 Lt (2598,98 Lt - 967,18 Lt), kurie priteistini iš ieškovo pagal priešieškinį. Atitinkamai atmestini su pagrindiniu reikalavimu susiję reikalavimai dėl palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo.

73Dėl priešieškinio.

74Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas, kaip draudėjas, ir ieškovo Lietuvos filialas, kaip draudikas, 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė Draudimo sutartį.

75Draudimo sutartis įsigaliojo 2008 m. rugsėjo 1 d. ir pirmasis draudimo laikotarpis turėjo tęstis iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. (Draudimo liudijimo specialiųjų sąlygų 8 p.).

76Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo Globalliance prekinio kredito draudimo taisykles Nr. 2 (toliau - Taisyklės). Taisyklių skyriuje „Nuostolių atsiradimo priežasties modulis“ 1 p. „Draudžiama rizika“ nurodyta, kad šia sutartimi apdraudžiamos neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra atsakovo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, tai yra: a) atsakovo pirkėjo nemokumas; b) pirkėjo finansinių įsipareigojimų neįvykdymas.

77Draudimo liudijimo dalyje „Specialiosios sąlygos“ 1.2.2 p. nustatyta, kad apdraustoji procentinė dalis 90 %, o 1.2.3.p. nurodyta, kad įmokos tarifas 0,68 % nuo apyvartos, planuojama apyvarta 1 800 000 Lt. 1.3 p. buvo nustatyta minimali draudimo įmoka 12 240 Lt už draudimo laikotarpį, kuri turi būti sumokama lygiomis dalimis po 3 060 Lt kas ketvirtį per keturis kartus.

782009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 442-017062 ieškovas patvirtino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Introsfera“ (toliau - trečiasis asmuo) kredito limitą 10 000 Lt.

79Atsakovas nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 17 d. trečiajam asmeniui tiekė prekes, už kurias trečiasis asmuo sumokėjo tik iš dalies ir ieškovui nesumokėjo iš viso: 2 598,98 Lt.

80Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. (ieškovas nurodo pranešimą gavęs 2009 m. rugsėjo 1 d.) pranešė apie tai, kad trečiasis asmuo neapmokėjo 12 PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 17 d., viso 2 598,98 Lt sumai.

812009

82m. rugsėjo 30 d. tarp šalių buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 18255 (toliau - Cesijos sutartis). Pagal Cesijos šią sutartį ir jos 1 priedą atsakovas perleido ieškovui reikalavimą į trečiojo asmens skolą. Cesijos sutarties 1 priede buvo nurodyta, kad atsakovas perleidžia ieškovui reikalavimus pagal 12 PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 17 d., viso: 2 598,98 Lt sumai.

83Ieškovas tik beveik po 7 mėnesių po reikalavimo perleidime sutarties sudarymo pateikė 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą dėl draudimo išmokos Nr. 018255/GAC/0249/08 (toliau - 2010 m. balandžio 14 d. sprendimas) ir 2010 m. balandžio 14 d. įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tyrimo aktą Nr. 018255/GAC/0249/08 (toliau - 2010 m. balandžio 14 d. aktas).

84Ieškovo 2010 m. balandžio 14 d. sprendime nurodoma, kad pripažinus nuostolį nedraudžiamuoju (priešieškinyje, atsižvelgiant į LR Draudimo įstatymo (toliau - LR DĮ) nuostatas, naudojami terminai draudžiamas, nedraudžiamasis įvykiai) įvykiu ir vadovaujantis taisyklių 1.2 p. nuostatomis draudimo išmoka nebus mokama.

85Kurį laiką vyko nerezultatyvus bendravimas bei susirašinėjimas tarp atsakovo ir ieškovo.

862010

87m. balandžio 27 d. raštu Nr. 10/3-104 atsakovas paprašė išmokėti draudimo išmoką.

882010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 50-01/ ieškovas atsisakė keisti sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo.

892010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10/3-132 atsakovas dar kartą paprašė išmokėti draudimo išmoką.

902010 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 10/3-133 išsiųstu registruotu laišku, atsakovas pranešė ieškovui, kad atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir įskaito ieškovui grąžintiną 967,18 Lt sumą į iš ieškovo gautiną 2 598,98 Lt sumą.

91CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs, o CK 6.131 str. 1 d. nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Atsakovas turėjo teisę atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi ieškovo sprendimas nemokėti draudimo išmokos buvo neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovas turėjo teisę gauti draudimo išmoką, o ieškovui jos neišmokėjus - atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. CK 6.134 str. 1 d. 1-7 p. p. numatytų įskaitymo draudimų šiuo atveju nebuvo.

92Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11d. nutartis civ. byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civ. byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civ. byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, byla Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje BUAB „Ekomanija“ v. UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010).

93Ieškovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl 1 631,80 Lt skirtumas tarp ieškovui mokėtinos ir iš ieškovo gautinos sumos, kurios neapima priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, priteistinas atsakovui.

94CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra -vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 str. 1 d. nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 str. 1 d. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

95Šiuo atveju reikšminga, kad šalis sieja ne tik Draudimo sutarties santykiai, bet ir santykiai, kylantys iš Cesijos sutarties, todėl šalių santykiai vertintini pagal abi šias sutartis.

96CK 6.987 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

97CK šalių santykiams taikytinas mutatis mutandis, kadangi LR DĮ 75 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos CK ir šio skyriaus normos.

98LR DĮ 7 str. 3 d. 14 p. kredito draudimas priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civ. byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-3-272/2008, (kurioje, pažymėtina, ginčas buvo kilęs dėl prekinio kredito draudimo, kaip ir šioje byloje), nurodė, kad pagal šios rūšies draudimo sutartį draudikas suteikia draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali patirti, jeigu pardavėjo produkcijos pirkėjas neįvykdys savo prievolės, t. y. neapmokės už pateiktas prekes dėl savo nemokumo. Draudimo sutarties objektas tokiu atveju yra debitorinis įsiskolinimas, atsiradęs pristačius prekes; kredito draudikas draudimo sutartimi garantuoja, kad draudėjo pirkėjui tapus nemokiam, prievolė vis tiek bus įvykdyta, draudėjas gaus draudimo įmoką ir nepatirs nuostolių. Beje, ši kasacinio teismo nutartis patvirtina, kad teisminiai ginčai dėl draudimo išmokų mokėjimo ieškovui nėra išimtis.

99LR DĮ 81 str. 1 d. nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais - naudos gavėjas.

100LR DĮ 82 str. 2 d. nustatytam, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

101Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civ. byloje UAB DK „PZULietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009, nurodyta, kad esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių - draudikas - yra specifinis civilinių santykių subjektas. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš draudimo sutarties šalių (draudiko) ekonominę padėtį. Dėl to jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šis svarbus ekonominis ir teisinis požymis yra esminis draudimo teisiniuose santykiuose. Viena svarbiausių draudiko pareigų yra pareiga operatyviai ištirti su draudiminiu įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos (draudimo išmokos) dydį ir operatyviai išmokėti draudimo išmoką (LR DĮ 82 str.). Tik tinkamai įvykdžius nurodytas pareigas būtų įgyvendintas draudimo sutarties tikslas - laikantis konkrečios draudimo sutarties sąlygų užtikrinti teisėtą draudimo interesą, kuriam buvo suteikta draudimo apsauga (LR DĮ 2 str. 20 d.). Ieškovas šių nuostatų nesilaikė.

102Reikšminga, įstatymų leidėjas draudimo išmokos nemokėjimo pagrįstumo įrodinėjimo pareigą uždėjo draudikui, kadangi pagal LR DĮ 82 str. 6 d. būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Nors ieškovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau jo 2010 m. balandžio 14 d. sprendime ir 2010 m. balandžio 14 d. akte išdėstyti atsisakymo mokėti draudimo išmoką motyvai yra nepagrįsti, neatitinka Taisyklių 1.2 p. pateikto nedraudžiamųjų įvykių sąrašo.

103Ieškovo 2010 m. balandžio 14 d. akte nurodomas toks draudimo išmokos nemokėjimo motyvas: pagal Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5 p. draudėjas privalo atsiųsti pranešimą apie uždelstą skolą per 105 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos; atsakovas pranešimą apie sąskaitas, išrašytas trečiajam asmeniui nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 17 d., turėjo pateikti ne vėliau kaip nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. birželio 2 d.; atsakovas apie šias sąskaitas pranešė pavėluotai, t. y. 2009 m. rugsėjo 1 d.; pagal Taisyklių 3.2 p. nuostatas draudimo išmoka mokama, jeigu draudėjas laikėsi visų draudimo sutarties sąlygų; konstatuotina, kad atsakovas pažeidė Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5 p., taip pat taisyklių 2.3 p. i) d., todėl 2 598,98Lt nuostolis pripažintinas nedraustu.

104Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje civ. byloje M. D. v. DU AB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-1445/2002, skelbta „Teismų praktika“, Nr. 19, 42 - 47 psl., nurodė, kad draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu; draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai; nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o jei yra abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būtu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

105Iš esmės analogiškos nuostatos, t. y. kad nedraudiminių įvykių sąrašas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį, kad nedraudiminiai įvykiai negali būti aiškinami plečiamai, jais negali būti pripažįstami tie atvejai, kurie pagal standartines draudimo sutarties sąlygas pripažintini tik draudimo sutarties sąlygų pažeidimais, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartyje civ. byloje Rusijos įmonė „InKOmLiga“ v. UAB DK „Lindra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-671/2004, skelbta „Teismų praktika“, Nr. 19, 33 - 42 psl.

106Taigi kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nedraudžiamaisiais įvykiais negali būti pripažįstami draudimo sutarties sąlygų pažeidimo atvejai, kurie pagal draudimo sutartį nelaikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

107Taisyklių 1.2.1 - 1.2.4 p.p. nustatyta, kas yra nedraudžiamieji įvykiai: pardavimų sutartys, kurias draudėjas sudaro su fiziniais asmenimis arba susijusiomis įmonėmis (1.2.1 p.) ir kt. Jokių aplinkybių, dėl kurių įvykis galėtų būti pripažįstamas nedraudžiamuoju, ieškovas nenurodė. Priešingai, 2010 m. balandžio 14 d. akte nurodyta, kad atsakovas tiekė prekes, dėl kurių sąskaitos buvo išrašytos Draudimo sutarties galiojimo metu; atsakovas pateikė apyvartos/įsiskolinimų deklaracijas (ataskaitas) Draudimo sutartyje nustatytais terminais, trečiasis asmuo yra įtrauktas į apyvartos deklaraciją (ataskaitą); atsakovas yra sumokėjęs draudimo įmokas; draudimo suma yra pakankama įvertinus visų pagal Draudimo sutartį sumokėtų draudimo išmokų sumą ir visas draudimo įmokas pagal Draudimo sutartį; tarp atsakovo ir trečiojo asmens sutartyje nurodytas atsiskaitymo terminas - 30 dienų - nepažeidžia Draudimo sutartyje nustatyto maksimalaus atidėto mokėjimo termino; atsakovas laikėsi draudimo sutartyje nustatyto maksimalaus sąskaitos išrašymo termino; atsakovas tiekė prekes trečiajam asmeniu laikantis limito sąlygų ir kt.

108Atsakovas taip pat ėmėsi priemonių žalai sumažinti. Atsakovas 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 16 d. nusiuntė trečiajam asmeniui pretenzijas dėl neatsiskaitymo už prekes. Po šių pretenzijų trečiasis asmuo dalį įsiskolinimo sumokėjo. 2009 m. birželio 23 d. atsakovas trečiajam asmeniui nusiuntė dar vieną pretenziją. Kadangi trečiasis asmuo įsiskolinimo likučio nesumokėjo, buvo pranešta ieškovui.

109Ieškovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką neatitiko ir CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pagal Cesijos sutartį atsakovas ieškovui perdavė visas trečiajam asmeniui reiškiamas reikalavimo teises. Ieškovas šias teises priėmė ir realizavo, kreipdamasis į teismą, o vėliau ir į antstolį. Šiuo metu atsakovas jokių reikalavimo teisių trečiajam asmeniui neturi ir negali jų realizuoti, nes jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas visas sumas priteisti ieškovui. Iš kitos pusės, atsakovas nieko negavo iš ieškovo (išskyrus priešpriešinio reikalavimo įskaitymą), t. y. atsakovas liko ir be turto - reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, ir be draudimo išmokos. Pažymėtina, kad ieškovas gal jau yra gavęs jam priteisto atsakovo skolininko - trečiojo asmens skolą, o jei nėra gavęs, tai antstolis šią skolą gali bet kada išieškoti, nes tretysis asmuo yra veikianti įmonė.

1102009 m. rugsėjo 30 d. Cesijos sutartis yra galiojanti. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos ieškovui, taip pat nėra pagrindas draudimo išmokai nemokėti, kadangi pagal CK 6.105 str. 1 d. pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo.

111Reikšminga, kad CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Šiuo atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas priteisti iš trečiojo asmens atsakovui nesumokėtas sumas, tuo pačiu savo konkliudentinias veiksmais pripažino, kad jis po Cesijos sutarties sudarymo kreipdamasis į teismą, o vėliau į antstolį, ieškovas veikė ne tik kaip cesionarijus pagal cesijos sutartį, bet ir kaip draudikas pagal draudimo sutartį.

112Šiuo atveju reikšminga, kad ieškovas, priimdamas dokumentus iš atsakovo apie draudžiamąjį įvykį ir sudarydamas Cesijos sutartį, jokių pretenzijų dėl pavėluoto pranešimo apie uždelstą mokėjimą nereiškė, nors sudarydamas Cesijos sutartį ieškovas neabejotinai žinojo, kad jau praėjo daugiau, kaip 105 dienos nuo sąskaitų trečiajam asmeniui išrašymo. Tai reiškia, kad ieškovas aplinkybę, susijusią su 105 dienų terminu, vertino kaip nereikšmingą ir nedarančią įtakos.

113Pažymėtina, kad ieškovo versija dėl draudimo išmokos nemokėjimo dėl to, kad atsakovas per vėlai pranešė apie uždelstą skolą, buvo iškelta tik 2010 m. balandžio 14 d. sprendime ir 2010 m. balandžio 14 d. akte. Anksčiau tokia aplinkybė jokiuose dokumentuose ir raštuose nebuvo nurodoma.

114Dėl nurodytų motyvų priešieškinis šioje dalyje tenkintinas ir iš ieškovo priteistini 1 631,80 Lt.

115Aukščiau aptartais motyvais teismui yra pagrindas tenkinant atsakovo priešinį ieškinį priteisti iš ieškovo ir kreditoriui priklausančias sumokėti palūkanas.

116Atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos 6 % metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki dienos, einančios prieš priešieškinio pareiškimo dieną, t. y. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. įskaitytinai (CK 6.210 str. 2 d.).

117Palūkanos skaičiuotinos nuo 2010 m. vasario 1 d., kadangi atsakovas apie uždelstą skolą pranešė 2009 m. rugsėjo 1 d., o tariamo nemokumo laikotarpis yra 5 mėn.

118Atsakovui priteistinos 1,97 % palūkanos nuo nesumokėtos draudimo išmokos sumos 2 598,98 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., kai buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Už 120 dienų tai sudaro 1,97 % (6 % : 365 d. x 120 d.) arba 51,20 Lt (2 598,98 Lt x 1,97 %). Už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki priešieškinio pareiškimo dienos palūkanos skaičiuotinos nuo 1 631,80 Lt sumos. Už 81 dieną tai sudaro 1,33 % (6 % : 365 d. x 81 d.) arba 21,70 Lt (1 631,80 Lt x 1,33%). Viso priteistina: 72,90 Lt palūkanų (51,20 Lt+ 21,70 Lt).

119Priešieškinio suma yra 1 704,70 Lt (1 631,80 Lt + 72,90 Lt), todėl parduodant priešieškinį mokėtinas minimalus 66,00 Lt žyminis mokestis.

120Iš ieškovo išreikalautinas įvykio administravimo bylos nuorašas. Toks prašymas reiškiamas, kadangi atsakovas neturi ir pats negali teismui pateikti dalies dokumentų. Pavyzdžiui, ieškovo 2010 m. balandžio 14 d. akte nurodoma, kad ieškovas 2009 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą ir buvo gautas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš trečiojo asmens, taip pat kad ieškovas 2010 m. kovo 17 d. kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens. Atsakovui šie dokumentai nebuvo pateikti.

121Atsakovui priteistinos 6 % metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos.

122Kadangi Draudimo sutartis su priedais pateikti su ieškiniu, pakartotinai šie dokumentai neteikiami.

123Remdamasis CK 6.38, 6.189, 6.200, 6,210, 6.987, 6.1006, str., LR Draudimo įstatymo 2, 7, 82 str., vadovaudamasis CPK 10, 93, 98 str., atsakovas teismo prašė:

1241. Ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškinį atmesti.

1252. Atsakovui UAB „Šiaulių lyra“, į. k. 144609363, iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, priteisti 1 631,80 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai trisdešimt vienas litas 80 ct.) draudimo išmoką.

126Priteisti 72,90 Lt (septyniasdešimt du litai 90 ct) palūkanų už uždelsimo atsiskaityti laiką.

127Priteisti 6 % metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

128Priteisti bylinėjimosi išlaidas - 66,00 Lt žyminį mokestį, išlaidas už teisine pagalba apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidos, jeigu tokios išlaidos bus.

1293. Iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, išreikalauti įvykio, susijusio su UAB „Infrosfera“, administravimo bylos nuorašą.

130Atsakovas kartu su priešiniu ieškiniu pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus į ieškinį ir priešinio ieškinio reikalavimus patvirtinančius įrodymus.

131Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

132BUAB „Introsfera“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas“ gavo Šiaulių miesto apylinkės teismo šaukimą 2011 m. sausio 26 d. 10:30 val. atvykti į teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-489-207/2011 pagal ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui Coface Austria Kreditversicherung AG, trečiajam asmeniui BUAB „Introsfera“ dėl draudimo išmokos priteisimo. 2010-11-05 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pranešime nurodyta, kad Teismas pripažino trečiojo asmens AB „Introsfera“ dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu.

133Informuojame gerb. teismą ir bylos šalis, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-09-16 d. nutartimi AB „Introsfera“ yra iškelta bankroto byla. Iki šios dienos įmonės vadovas bankroto administratoriui nėra gavęs įmonės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Introsfera“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos įmonės vadovui skyrimo. 2010-12-10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6161-619/2010 Vilniaus apygardos teismas skyrė UAB „Introsfera“ buvusiam vadovui 500 Lt baudą už teismo įpareigojimų duoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą, tačiau šiai dienai dokumentai administratoriui vis dar nėra duoti.

134Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, informuojame, kad BUAB „Introsfera“ bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. 2-489-207/2011 negali nurodyti ar pateikti jokių papildomų aplinkybių kas pagrindžiančių argumentų, susijusių su ginčo dalyku, nei kad šalių jau yra pateikta teismui civilinėje oje kartu su procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, informuojame gerb. Teismą kad tretysis asmuo AB „Introsfera“ 2011-01-26 d. teismo posėdyje dalyvauti negalės ir prašome nagrinėti bylą trečiajam asmeniui BUAB „Introsfera“ nedalyvaujant.

135Ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

136Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir draudimo santykius reguliuojančių įstatymo bei įskaitymo nuostatų taikymo ir aiškinimo. Todėl teismas žemiau pasisako atskirai dėl kiekvienos paminėtos teisės nuostatos taikymo šalių teisiniams santykiams.

137Dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatų taikymo šalių ginčui.

138Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 05 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Prekinio kredito draudimo sutartį (ją patvirtina Prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0249/08), kuria ieškovas suteikė atsakovui kredito draudimo apsaugą skoloms, kylančioms iš šia sutartimi apdraustų pardavimų, t.y. ieškovas apdraudė atsakovo vykdomus pardavimus su pirkėjais nuo 2008-09-01 iki 2009-08-31 (t.1, b.l. 4-8). Pagal Prekinio kredito draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų (toliau - Draudimo sutartis) 1.1 p., buvo apdrausti visi atsakovo didmeninės prekybos pardavimai, nurodant, kad apdraustoji procentinė pirkėjo skolos dalis – 90 proc. (1.2 p.). Pagal Draudimo sutarties 5 punktą, pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo terminas sudarė 105 dienas nuo sąskaitos už parduotas prekes išrašymo datos. Pirkėjui kredito limitas buvo suteiktas be trečiosios šalies laidavimo, nors Draudimo sutarties 11 p. tokią galimybę numatė. Sutarties 11. 2 p. nustatė ir atsakovui pareigą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo uždelstos skolos atsiradimo momento perleisti ieškovui reikalavimo teises į pirkėjo skolą, pridedant skolą patvirtinančių dokumentų nuorašus.

139Atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ (pardavėjas) pirmiausia, 2008-07-14 sudarė pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 208-0711/1 su pirkėju UAB „Wolf System“, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti, o pirkėjas - nupirkti ir priimti prekes bei už jas sumokėti (b.l. 14-16). Antra, atsakovas 2009-01-21 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2009-/01-21-1 su kitu pirkėju (trečiuoju asmeniu) UAB Introsfera, kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti ir priimti prekes bei už jas sumokėti. Pagal abiejų sutarčių sąlygas, atsakovo pirkėjai įsipareigojo atsiskaityti už nupirktą produkciją per 30 dienų nuo prekių pardavimo ir perdavimo pirkėjui dienos. Kadangi pirkėjas UAB Wolf System vėlavo atsiskaityti su pardavėju (atsakovu), pastarasis 2010-03-08 kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką nesumokėtai 1 074,64 Lt sumai. Ieškovas minėta atsakovo skolą pripažino draustu nuostoliu ir išskaičiavęs besąlyginę franšizę, išmokėjo pastarajam 967,18 Lt draudimo išmoką. Tačiau pirkėjas UAB Wolf System vėliau 2010-05-07 sumokėjo atsakovui 1 074,64 Lt skolą, dėl to ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti draudėjui priklausančią 967,18 Lt draudimo išmoką. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį ir priešiniame ieškinyje pripažino pastarojo teisę į minėtą draudimo išmoką, tačiau nurodė, jog remiantis CK 6. 130 str. atliko šios sumos įskaitymą į iš ieškovo negautą 2 598,98 Lt draudimo išmokos sumą, teigdamas, jog draudikas privalo jam išmokėti ir likusią 1 621,80 Lt draudimo išmokos dalį. Šį savo reikalavimą ieškovui atsakovas grindė ne tik įskaitymo teise, bet ir tarp šalių 2009-09-30 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 18255. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovo pirkėjui UAB Intorsfera nuo 2009-01-21 iki 2009-04-01 suteikė 10 000 Lt draudimo limitą. Todėl būtina dar kartą pastebėti, jog pagal 2008-09-05 Prekinio kredito draudimo sutartį ieškovas turėjo teisę pasinaudoti sutarties 11p. nuostatomis, kur nurodyta, jog pirkėjui bus suteiktas kredito limitas tik su trečiosios šalies laidavimu, tačiau nepasinaudojęs šia teisine privilegija, jis turi prisiimti iš to kylančias teisines pasėkmes.

140Nuostolis, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama draudimo išmoka, buvo 1 800 000,00 Lt. Byloje nustatyta, kad atsakovas tiekė pirkėjui UAB Introsfera prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras, tačiau pastarasis liko skolingas padavėjui pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17, 2 598,98 Lt sumą (t.1, b.l. 62-73). Iš pradžių pirkėjas atsiskaitymus su ieškovu vykdė laiku ir tinkamai, tačiau pagal dvyliką PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17, pirkėjas neatsiskaitė ir praleido su pardavėju Pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą 30 dienų atsiskaitymo už parduotas prekes terminą. Kadangi Draudimo sutarties 5 p. nustatė atsakovui 105 dienų pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo terminą, pastarasis 2009-08-31 pranešimu informavo ieškovą apie pirkėjo UAB „Introsfera“ 2 598,98 Lt dydžio uždelstą skolą (t.1, b.l. 117). Taip pat atsakovas pagal Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutartį Nr. 11057/GAC/0112/06, perleido ieškovui 2 598,98 Lt reikalavimą į skolininką UAB „Introsfera“ (t.1, b.l. 77-79). Tokią reikalavimo perleidimo sąlygą numatė ir Kredito draudimo sutarties 11.2 p. (t.1, b.l.7). Šis minėtos sutarties punktas aiškintinas atsižvelgiant į CK 6. 193 str. nuostatas. Todėl atsakovas 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu draudimo išmokai gauti (t.1, b.l. 81). Kadangi Draudimo liudijimo spec. sąlygų 1.2 punkto 2 papunktis numatė, jog apdraustoji procentinė pirkėjo skolos dalis – 90 proc., o pirkėjui buvo suteiktas 10.000 Lt kredito limitas, tai atsakovas įgijo teisę į 2 598,98 Lt draudimo išmoką. Ieškovas 2010-04-14 sprendimu atsisakė atsakovui išmokėti 2 598,98 Lt draudimo išmoką, kadangi įvykis galėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu, tačiau tyrimo akte, nurodė, jog atsakovas (draudėjas) netinkamai įvykdė Draudimo sutarties spec. sąlygų 5p., Taisyklių 1.2.3 iv) p., Taisyklių 2.3 p. i) d. bei 9.3 p. nuostatas, t.y. pavėluotai pateikė ieškovui pranešimą apie pirkėjo uždelstą skolą pagal sąskaitas, išrašytas nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17. Vadovaujantis nurodyta draudimo sutarties nuostata, tokiu atveju draudikas (ieškovas) atsisakė mokėti atsakovui draudimo išmoką.

141Šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovui nesutikus su ieškovo atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, tarp šalių vyko derybos, kurių metu atsakovas, siekė įrodyti, jog ieškovas nepagrįstai atsisako sumokėti draudimo išmoką pagal pirkėjui UAB Introsfera nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17 išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Šių derybų metu atsakovas 2010-04-27 pakartotinai kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo bei 2010-04-14 priimto sprendimo peržiūrėjimo. Ieškovas 2010-04-20 rašte ne tik nurodė, kad atsakovas pavėluotai pateikė draudikui informaciją apie pirkėjo uždelstas skolas, tačiau tuo pačiu pripažino, jog ir jis pats disponavo informaciją apie šio pirkėjo didesnes skolas kitiems jo klientams. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad ir pats draudikas nevykdė bendradarbiavimo pareigos savo draudėjo atžvilgiu, turėdamas ne tik pakankamai informacijos apie pirkėjo UAB Intorsfera mokėjimo sutrikimus, bet ir tokiu atveju nesiėmė atsargumo priemonių, jog ir jam šiuo atveju neatsirastų nuostolių (CK 6. 38 str. 3d.). Be to draudikas pripažino, kad ne tik suteikia skolų išieškojimo paslaugas, bet ir vykdo įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Papildomai nurodė, kad 2 598,98 Lt skolą prisiteisė iš prekių pirkėjo (t.1, b.l. 122-123, Šiaulių m. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-656-797/2010). Dėl to ieškovas patvirtino, kad nėra pagrindo keisti 2010-014-14 sprendimo. Kaip jau minėta ieškovas 2010-04-14 įvykio tyrimo akte Nr. 018255/GAC/0249/08, nurodė, kad atsakovas (draudėjas) netinkamai vykdė Draudimo sutarties spec. sąlygų 5p., Taisyklių 2.3 p. i) d. papunkčio nuostatas, t.y. pavėluotai pateikė pranešimą apie uždelstas skolas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17 (t.y. į 2 598,98 Lt sumą), todėl atsisakyta išmokėti draudimo išmoką (t.1, b.l. 81-82).

142Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsisako išmokėti draudimo išmoką atsakovui, motyvuodamas tuo, kad pastarasis pavėluotai pateikė pranešimą dėl pirkėjo skolas atsakovui pagal sąskaitas, išrašytas nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17 (t.1, b.l. 62-73). Todėl, kad atsakovas pažeidė Draudimo sutarties spec. sąlygų 5 p., Taisyklių 2.3 p. i) d. papunkčio nuostatas, ieškovas šioms sąskaitoms netaiko draudiminės apsaugos.

143Tuo tarpu atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką ir Reikalavimo perleidimo sutartį bei kitas nurodytas aplinkybes, jis visada pagrįstai tikėjosi, jog nekils problemų draudimo išmokai gauti, atsižvelgiant į Prekinio kredito draudimo sutarties sąlygas.

144Taigi nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė 2008-09-05 Prekinio kredito draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5 p., Taisyklių 2.3 p. i) p.p. ir 2.3p. i) papunkčio reikalavimus, nes nuo šių nuostatų įvykdymo priklausė, ar atsakovo nuostolis bus draustas, t.y. pripažintas draudiminiu įvykiu. Nurodytos sutarties 11.2 p. nustatė, kad atsakovas per 30 dienų nuo uždelstos skolos atsiradimo momento turi perleisti ieškovui reikalavimo teises į pirkėjo skolą.

145Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudarę Prekinio kredito draudimo sutartį. Pagal šios rūšies draudimo sutartį draudikas suteikė draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis galėjo patirti, jeigu pardavėjo prekių pirkėjas neįvykdytų savo prievolės, t. y. neapmokėtų už pateiktas prekes dėl savo nemokumo. Taigi draudimo sutarties objektas buvo debitorinis įsiskolinimas, atsiradęs pristačius prekes. Kredito draudikas draudimo sutartimi garantavo, kad draudėjo pirkėjui tapus nemokiam, prievolė vis tiek bus įvykdyta, draudėjas gaus draudimo išmoką ir nepatirs nuostolių. Pagal Prekinio kredito draudimo sutarties 3 ir 11.2 punktus, draudimo išmoka turėjo būti išmokėta draudėjui pateikus visus reikiamus dokumentus (apie pirkėjo skolą, pridedant skolą patvirtinančius dokumentus) ir perleidus draudikui reikalavimo teisę į pirkėją. Kadangi atsakovui savarankiškai nepavyko išsiieškoti skolos iš pirkėjo dėl to, draudėjas tik 2009-09-01 informavo draudiką apie pirkėjo skolas, nors pagal Sutarties spec. sąlygų 5 punktą toks pranešimas turėjo būti pateiktas nuo 2009-05-25 iki 2009-06-02 (t.1, b.l.82). Esant termino praleidimui spręstinas klausimas dėl jo įtakos draudėjo atsakymui mokėti draudimo išmoką pagrįstumui.

146Kitas su šalių ginču susijęs momentas yra Reikalavimo perleidimo sutartis. Byloje esantis rašytinis įrodymas, o būtent: 2009-09-30 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 18255 patvirtina, jog atsakovas perleido ieškovui 2 598,98 Lt reikalavimą į atsakovo skolininką UAB „Introsfera“ (t.1, b.l. 77-79). Reikalavimo perleidimo sutartis yra patvirtinta abiejų šalių parašais. Pažymėtina, kad draudimo apsauga siejama su tam tikromis aplinkybėmis (draudiminiu įvykiu) ir tai įrodančiais dokumentais. Tuo tarpu Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo faktas patvirtino aplinkybę, kad įvyko Prekinio Kredito draudimo taisyklių 3.2. punkte ir Prekinio kredito draudimo liudijimo 3 punkte nustatytas draudiminis įvykis, t.y. pirkėjas neapmokėjo atsakovui už jo pateiktas prekes dėl savo nemokumo ir ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į pirkėją. Teismo manymu, 2009-09-30 sudaryta tarp šalių Reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, jog pirkėjui UAB „Introsfera“ atsirado pareiga mokėti 2 598,98 Lt skolą draudikui (naujam kreditoriui), nes perleidus reikalavimą į pirkėjo skolą, pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 1. 2 p., tik naujasis kreditorius (ieškovas) įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš skolininko. Tuo tarpu atsakovas jau po 2009-09-30 sutarties pasirašymo jokių teisių į pirkėją neturėjo.

147Be to, aplinkybę, jog įvyko reikalavimo perleidimo faktas patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad ieškovas jau 2009-10-07 kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB Introsfera išieškojimo, tačiau teismas tik 2010-01-25 tenkino draudiko ieškinį ir priėmė sprendimą už akių. Ieškovui netinkamai nurodžius trečiojo asmens buveinės adresą, ilgai nepavyko įteikti pastarajam procesinių dokumentų (civ. byla Nr. 2-656-797/2010, b.l.40-44). Atsakovas tik 2010-01-11 kreipėsi į teismą su prašymu leisti procesinius dokumentus įteikti skolininkui viešo skelbimo būdu, o dėl vykdomojo rašto išdavimo 2010-03-05, nors 2010-01-25 sprendimas įsiteisėjo 2010-02-15 (civ. byla Nr. 2-656-797/2010, b.l.74). Draudikui vykdomasis raštas pagal minėta sprendimą buvo išduotas 2010-03-17. Tačiau draudikas minėtoje byloje kreipdamasis į teismą neprašė teismo skolininko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to ieškovas nesidomėjo ir bylos eiga, kadangi sprendimas už akių buvo priimtas 2010-01-25, o ieškinys teismui įteiktas 2009-10-07. Be to neaišku, kodėl ieškovas lygiagrečiai nesikreipė ir į skolininką, nors vykdė prievoles kylančias iš analogiškų sutarčių su kitais draudėjais (t.1, b.l.87). Kaip jau minėta ieškovas nereikalavo iš pirkėjo pateikti ir trečiosios šalies laidavimo.

148Taigi akivaizdu, jog ieškovas turėjo pakankamai informacijos apie atsakovo pirkėją (skolininką), tačiau tai nebuvo kliūtis draudikui sudaryti Reikalavimo teisės perleidimo sutartį su atsakovu, be papildomų sąlygų, pavyzdžiui dėl termino praleidimo. Būtent Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš skolininko (trečiojo asmens) padengti susidariusį įsiskolinimą. Svarbu tai, kad pagal Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutartį, reikalavimas ieškovui buvo perleistas pagal visas atsakovo išrašytas sąskaitas pirkėjui už laikotarpį nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17. Tai patvirtina Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutartis, kurioje nurodytas perimamos skolos dydis - 2 598,98 Lt, kuris sutampa su atsakovo pranešime apie pirkėjo uždelstą skolą nurodytu skolos dydžiu (t.1, b.l. 74). Taigi akivaizdu, jog ieškovas, perimdamas reikalavimą iš atsakovo į pirkėją (trečiąjį asmenį), pripažino visas sąskaitas draustomis. Priešingu atveju – ieškovas turėjo nurodyti reikalavimo perleidimo sutartyje tik tą dalį skolos, į kurią jis perima reikalavimo teisę. Kadangi Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutartyje nurodyta, jog ieškovas perima iš atsakovo 2 598,98 Lt skolą, darytina išvada, jog atsakovas perleido reikalavimo teisę ieškovui į visą pirkėjo skolą, pagal visas pranešime apie uždelstą skolą nurodytas pateiktas sąskaitas, išrašytas nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17. Pažymėtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, šalys jos neginčijo. Tokiu atveju ieškovui turint informacijos apie trečiąjį asmenį ir pati Reikalavimo sutartis galėjo būti sudaryta anksčiau.

149Teismo manymu, ta aplinkybė, jog atsakovas pranešimą ieškovui pateikė tik 2009-09-01, po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, jau nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant šios sutarties galiojimo ir draudimo išmokos mokėjimo klausimą. Svarbu tai, kad nurodyta sutartis yra patvirtinta abiejų šalių parašais. Taip pat neturi teisinės reikšmės ir ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas praleido 105 dienų terminą ir tokiu būdu pažeidė Prekinio kredito draudimo sutarties spec. sąlygų 5 ir Taisyklių 2.3.p, i) d. p. p. nuostatas. Šiuo atveju pagrindinis teisinis kriterijus, sprendžiant, ar atsakovas tinkamai įvykdė Prekinio draudimo sutarties ir Taisyklių sąlygas taikomas draudimo išmokai gauti, yra 2009-09-30 reikalavimo perleidimo sutarties į 2 598,98 Lt pirkėjo skolą pasirašymo faktas, kuriuo ieškovas įvykį pripažino draudiminiu pagal visas išrašytas sąskaitas. Be to, ieškovas, pasirašęs nurodytą sutartį, patvirtino, jog nekelia klausimo ar atsakovas nepraleido Draudimo sutarties 5 p. nurodyto 105 dienų termino. Nors ieškovas draudimo išmokos nemokėjimą grindė aplinkybe, kad atsakovas pažeidė Prekinio kredito draudimo sutarties 5 punkte nurodytą 105 dienų terminą reikalavimui perleisti, tačiau, vertinant šią aplinkybę, teismas visų pirma atsižvelgia į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, nes pagal CK 6.193 str. 5 dalį, sutartys, kilus ginčui, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad pats ieškovas iniciavo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymą, t.y. parengė reikalavimo perleidimo sutartį, nustatė jos sąlygas, formą, be to, ši sutartis buvo sudaryta visai pirkėjo skolai, o ne jos daliai. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė.

150Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, nes draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Prievolė atsakovui išmokėti draudimo išmoką atsiranda įvykus draudiminiam įvykiui, kuris yra apibrėžtas kreditų draudimo taisyklėse bei draudimo liudijime ir kuris yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą. Iš šalių 2008 m. rugsėjo 05 d. sudarytos Prekinio kredito draudimo sutarties matyti, kad draudžiama rizika – neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra pirkėjo „komercinė rizika“ atsiradusi dėl finansinių sunkumų, tai yra pirkėjo nemokumas ir pirkėjo finansinių įsipareigojimų neįvykdymas, kai pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui pirkėjas ne visiškai apmokėjo skolą, tačiau neatsiskaitymo priežastis nėra ginčas arba nedraudiminiai įvykiai.

151Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu. Taigi, atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (CPK 178 str., LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.).

152Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Draudiminės apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudiminių įvykių sąrašas, draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

153Be to teismo manymu, ieškovas negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo aptartos nei draudimo sutartyje, nei draudimo taisyklėse. Pažymėtina, kad teismas, aiškindamas Draudimo sutarties taisykles ir Draudimo sutartį, pirmiausiai įvertina tai, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas draudimo sutartis, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ„Įstros aerodromas v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006), kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). Sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai. Be to, teismo manymu, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą, sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje sąlygos dėl reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo inicijavimo, jos projekto pateikimo, nei Draudimo taisyklėse, nei Draudimo sutartyje aptartos nebuvo.

154Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas pasirašydamas Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutartį, patvirtino faktą, kad ji sudaroma atsižvelgiant į šio teisinio santykio tarp šalių susiklosčiusią praktiką. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesilaikė sąlygų, taikomų kredito limitui (Taisyklių 1.2.3 p. iv) papunktis).

155Taip pat išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, teismui nekilo abejonių, jog reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymą inicijuodavo ieškovas, kuris rengdavo šių sutarčių projektus, nustatydavo jų formas. Todėl akivaizdu, jog atsakovas, atsižvelgdamas į jo ir ieškovo, kaip draudiko, bendradarbiavimą, tarp šalių susiklosčiusią praktiką, į tai, jog atsakovas mokėjo pakankamai didelę draudimo įmoką, juolab, kad nagrinėjamojoje byloje sumokėta draudimo įmoka atsakovui sudarė 12 240,00 Lt (t.1, b.l. 6), į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę pakankamai tvirti pasitikėjimo santykiai, atsakovas turėjo pagrįstus teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikėjosi vykdydamas 2008-09-05 Prekinio kredito draudimo sutarties sąlygą – 2009-09-30 perleisdamas atsakovui reikalavimo teisę į pirkėją.

156Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovui perleidus reikalavimą į pirkėjo skolą laiku, ieškovas būtų turėjęs daugiau galimybių ją išieškoti. Teismo manymu, reikalavimo teisės perleidimo momentas neturėjo įtakos pirkėjo neatsiskaitymo faktui, kuris buvo žinomas tiek atsakovui, tiek ieškovui. Taip pat svarbu įvertinti ir aplinkybes, jog ieškovas į teismą kreipėsi 2009-10-07 pateikdamas ieškinį, o ne pareiškimą ir neprašydamas skolininko atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat į antstolį kreipėsi irgi tik 2010-03-31, tai yra po sprendimo įsiteisėjimo praėjus 43 dienoms (t.2, b.l. 94). Tokio pobūdžio duomenys liudija, jog atsakovui išsiuntus ieškovui pranešimą apie uždelstą skolą anksčiau, nei perleidus reikalavimo teisę į pirkėjo skolą, ieškovas nuostolių nepatyrė. Įvertintina ir tai, kad tiek atsakovas, teismo posėdyje patvirtino aplinkybes apie tai, kad su pirkėju buvo nuolat bendradarbiaujama ir ieškovas buvo gana anksti informuotas apie vėlavimus atsiskaityti, be to, jis ir pats turėjo duomenų apie pirkėjo pradelstus mokėjimus. Šių aplinkybių atsakovas teismo posėdyje neginčijo ir nepaneigė. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pasirašius šalims Reikalavimo perleidimo 2009-09-30 sutartį, ieškovas perėmė reikalavimo teisę į pirkėją iš atsakovo į visą 2 598,98 Lt dydžio skolą pagal sąskaitas nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17. Kadangi nuostolis, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama draudimo išmoka buvo 10 000,00 Lt, o pagal Draudimo sutarties 1.2 p. 2) papunktį buvo numatyta apdrausta procentinė dalis - 90 proc., tai atsakovas pagal Prekinio kredito draudimo sutartį privalėjo išmokėti ieškovui 2 598,98 Lt dydžio draudimo išmoką nuostolių atlyginimui. Tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal šalių sudarytą Prekinio draudimo sutartį, ieškovas turėtų išmokėti atsakovui ne 2 598,98 Lt, o 2 339,09 Lt, sumažindamas draudimo išmoką frašizės (išskaitos) dydžiu. Todėl pripažintina, kad atsakovui išmokėtinos draudimo išmokos dydis būtų 2 339,08 Lt, o kadangi aplinkybių, kurios suteiktų teisę ieškovui nemokėti draudimo išmokos atsakovui draudikas neįrodė (Draudimo įst. 82 str. 6 d., CPK 178 str.), dėl to teismas tenkiną atsakovo priešinį ieškinį iš dalies ir priteisia pastarajam neišmokėtą 2 339,09 Lt draudimo išmoką iš ieškovo (Draudimo įstatymo 76 str. 4 d., 82 str. 2 d., 88 str.). Likusioje reikalavimo dalyje atsakovo priešinis ieškinys ieškovui atmestinas.

157Dėl atsakovo teisės atlikti įskaitymą.

158Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio nuostatomis, galima konstatuoti, kad prievolė baigiasi įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

159Iš to matyti, kad šalys, norinčios įskaityti savo prievoles, turi konstatuoti (įvykdyti) šias pagrindines sąlygas:

1601) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai yra kreditorius turi būti skolininkas skolininko atžvilgiu, o skolininkas kreditoriumi kreditoriaus atžvilgiu;

1612) priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai. Sprendžiant, ar reikalavimai yra vienarūšiai, reikia atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002 m.: sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, tai yra abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats. Todėl negalima įskaityti tokių prievolių, kai vienos šalies prievolės dalykas yra pareiga, pavyzdžiui, sumokėti pinigus, o kitos šalies - suteikti paslaugas.

162Bet nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kilusių iš skirtingų teisinių pagrindų. Tai reikštų, kad galima įskaityti reikalavimus, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių arba iš sutarties, iš vienos šalies, ir nesutartinės prievolės - iš kitos;

1633) pagal kiekvieną reikalavimą turi būti suėjęs terminas arba reikalavimo terminas ne- nurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu. Jeigu reikalavimo terminas nesuėjęs, skolininkas, sutikdamas su skola, gali prieštarauti įskaitymui, nes iki termino pabaigos jis gali naudotis skola. Kai reikalavimo terminas nenurodytas ar neapibrėžtas pareikalavimo momentu, reikalavimą įskaityti galima pateikti bet kada.

164Teismų praktika konstatavo, jog norint, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, yra būtinos visos trys nurodytos sąlygos. Jeigu neįvykdyta nors viena sąlyga, įskaityti reikalavimų nėra pagrindo (LAT nutartis 2003 m. rugsėjo 24 d. byloje Nr. 3k-3-858/2003).

165Įsidėmėtina, kad įskaitomi reikalavimai turi būti vykdytini, jie turi galioti, įskaitytini reikalavimai neturi būti priskirti prie tų reikalavimų, kurių įskaitymas draudžiamas.

166Kaip jau minėta, ieškovas ir atsakovas 2008-09-05 pasirašė Globalliance prekinio draudimo sutartį GAC Nr. 0249/08 (t.1, b.l.4-8). Pardavėjas (atsakovas) 2009-01-21 sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB Introsfera ir tiekė prekes. Tretysis asmuo liko nesumokėjęs atsakovui 2 598,98 Lt už parduotas prekes pagal 12 PVM sąskaitų faktūrų nuo 2009-02-09 iki 2009-02-17 (t.1, b.l.62-73). Atsakovas negavęs apmokėjimo už perduotas trečiojo asmens nuosavybei prekes, kreipėsi į pastarąjį siūlydamas gera valia sumokėti skolą, tačiau skola liko nesumokėta. Atsakovas 2009-08-31 pranešimu, kurį ieškovas gavo 2009-09-01, informavo pastarąjį, kad trečiasis asmuo UAB Introsfera neapmokėjo 12 PVM sąskaitų faktūrų, 2 598,98 Lt sumai. Ieškovas atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą 2010-04-14 surašė aktą Nr. 018255/GAC/0249/08 bei tą pačią priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atsakovui išmokėti draudimo išmoką. Nors įstatymas numato, kad draudikas privalo išmoką išmokėti ne vėliau kaip per 30 dienų po to kai gavo informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir padarinių bei draudimo išmokos dydį (Draudimo įstatymo 82 str. 2d.). Tačiau ieškovas tik daugiau kaip po 7 mėnesių informavo atsakovą, kad draudimo išmokos pagal 2008-09-05 Prekinio kredito sutartį (liudijimą) nemokės. Ieškovui atmetus ir pakartotinius atsakovo prašymus dėl išmokos išmokėjimo, pastarasis 2010-05-31 išsiuntė draudikui pranešimą, kad įskaito savo 967,18 Lt įsiskolinimą ieškovui, nurodydamas, jog likusi pastarojo skola draudėjui yra 1631,80 Lt (t.1, b.l.91). Ieškovas atsiliepime į atsakovo priešinį ieškinį laiko, kad pastarasis negalėjo atlikti įskaitymo, kadangi tai draudžia ne tik įstatymas (CK 6. 134 str. 1d. 7p.), bet ir šalių sutartis bei Taisyklių 5 punktas (t.1, b.l.116). Tokia ieškovo nuomonė remiasi ir CK komentare išsakyta vieno iš autorių nuomone (CK VI knygos komentaras, V. 2001, 176 psl.). Su tokia ieškovo nuomone teismas sutinka, tik iš dalies. Tokia teismo išvada remiasi

167CK 1.3 str., 1.9 str., 6. 156 str. 1, 4d., 6. 157 str. 1d., CPK 3 str. nuostatomis. Taip Civilinio kodekso 6.134 straipsnis draudžia įskaityti:

1681) reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaityti reikalavimų, kurie ginčijami teisme, negalima, nes jie nėra aiškūs nei savo esme, nei apimtimi. Įskaityti bus galima tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, patvirtinantis reikalavimą;

1692) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos;

1703) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;

1714) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą;

1725) valstybei (įsidėmėtina - valstybė turi teisę taikyti įskaitymą);

1736) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo;

1747) įstatymų nustatytus kitokius reikalavimus.

175Iš paskutinės nuostatos akivaizdu, kad kodekse pateiktas prievolių įskaitymo draudimo sąrašas nėra baigtinis. Todėl įstatymai gali nustatyti kitus atvejus, kai tai daryti draudžiama. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 3 punktas draudžia įskaityti prievoles, jeigu tai nenumatyta restruktūrizavimo plane. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (10 str. 7 d.) draudžia, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš įmonės tiek per teismą, tiek ne ginčo tvarka. Tačiau iš minėtos normos turinio seka, kad tokius draudimus gali numatyti tik įstatymas formaliąja (siaurąja) prasme, o ne šalių sutartis. Be to pastebėtina, kad teisės doktrinoje yra išsakyta ir kita nuomonė šiuo klausimu (žr. Civilinė teisė. Prievolių teisė, V. 2004, 97 psl.). Todėl ieškovo argumentas, kad šalių sudaryta sutartis irgi gali numatyti tokius draudimus atmestinas. Be to teismas nagrinėdamas civilinę bylą turi teisę, bet ne pareigą remtis teisės mokslininkų darbuose išsakytais argumentais, tačiau pastarieji nelaikytini teisės šaltiniais (CK 1.3 str.). Tuo pačiu paminėtina, kad teismų praktika laikosi nuostatos, jog, nepaisant minėtų normų, vien skolininko tapimo nemokiu faktas, jei nėra jam iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimų nemokiam skolininkui (LAT civilinė byla Nr. 3K-2-538/2004).

176Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pagal Civilinio kodekso 6.131 straipsnį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Šioje kodekso normoje nesukonkretintos pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai formos ar būdai, jų pateikimo tvarka, tačiau pateiktos pagrindinės šio veiksmo nuostatos. Jų esmė: tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Neatsižvelgiant į kitos šalies požiūrį į tokį kontrahento veiksmą, atsiranda teisinės pasekmės - prievolės pabaiga. Šitaip vienašaliu sandoriu, kuriuo laikytinas vienos šalies pareiškimas, pakeičiami ar nutraukiami prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko, turėjusių priešpriešinių įskaitytinų reikalavimų. Pareiškimas nėra dokumentas. Tai vienos prievolės šalies veiksmas, todėl pareiškimas gali būti pareikštas žodžiu ar raštu. Svarbiausia, kad kita šalis sužinotų apie tai, nes įskaitymas bus atliktas tik tada, kai kita šalis sužinos apie įskaitymą.

177Reikia atkreipti dėmesį, kad pranešimas dėl įskaitymo negalios, jeigu įskaitymas bus daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (Civilinio kodekso 6.131 str. 2 d.).

178Civilinio kodekso 6.132 straipsnis nustato, kad skolininkui nustatytas lengvatinis terminas vienai iš skolų sumokėti nekliudo taikyti įskaitymo, nes lengvatinis terminas nustatomas jau suėjus prievolės įvykdymo terminui. Todėl tokiais atvejais prievolė jau yra vykdytina, o tam tikram terminui nukeliama tik priverstinio jos vykdymo galimybė. Pavyzdžiui, jeigu skolos grąžinimo terminas suėjo, o prievolė neįvykdyta, kreditorius gali kreiptis į teismą. Teismas patenkindamas kreditoriaus ieškinį gali atidėti sprendimo vykdymą tam tikram laikui. Tokiu atveju kreditorius gali pasinaudoti įskaitymo teise.

179Jeigu kreditorius perleidžia reikalavimą naujam kreditoriui, tai neturi esminės įtakos įskaitymo teisei. Skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą ankstesniam kreditoriui. Toks įskaitymas galimas tik jeigu skolininko reikalavimo terminas suėjo iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas ar apibrėžtas pagal reikalavimo momentą.

180Bet ne visada skolininkas gali panaudoti įskaitymą naujojo kreditoriaus atžvilgiu. Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, negali įskaityti naujo kreditoriaus reikalavimo, kai:

1811) priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu skolininkas žinojo apie reikalavimo perleidimą;

1822) išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai skolininkas sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai baigėsi išieškojimo pagal praleistą reikalavimą senaties terminas.

183Kaip jau minėta pateikti pareiškimą apie prievolės įskaitymą ir informuoti apie tai antrąją šalį galima vienasmenišku aktu ar dokumentu arba tai gali būti išreikšta abiejų šalių pasirašytame dokumente.

184Vienos šalies pareiškimas dėl įskaitymo galimas tik sutikrinus (suderinus) abiejų šalių įsiskolinimus.

185Pareiškimas turi būti besąlyginis. Jame negali būti tokių sakinių kaip prašome Jūsų sutikimo įskaityti, nes tokiu atveju įskaitymas bus laikomas įvykdytu tik nuo antrosios šalies sutikimo išreiškimo ir šio sutikimo gavimo momento. Jeigu pagal šalių sudarytą sutartį nereikia, kad pranešimas apie įskaitymą būtų pateiktas tam tikra nustatyta forma ir / ar būdu, kaip minėta, apie prievolių įskaitymą gali būti pranešama įvairiomis formomis.

186Remiantis aukščiau išdėstytu teismas pripažįsta atsakovo 2010-05-31 pranešimą ieškovui apie įskaitymą teisėtu ir galiojančiu. Tačiau, kaip jau yra nurodyta, įskaitoma suma turi būti ne 2 598,98 Lt, o tik 2 339,09 Lt. Tokiu būdu atlikus įskaitymo perskaičiavimą (2 339,09-967,18-1371,91), iš ieškovo atsakovui priteistina 1 371,91 Lt suma.

187Dėl Draudimo įstatymo ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatų įtakos šalių ginčui.

188Draudimo įstatymo 91 straipsnyje, nurodoma, kad draudžiamasis įvykis (jeigu sutartyje nenustatyta kitaip) yra civilinės atsakomybės atsiradimas už veiksmų, atliktų galiojant civilinės atsakomybės sutarčiai, padarinius, net jeigu jos atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.

189Pažymėtina, kad nustatant draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką svarbu konstatuoti, ar yra draudėjo civilinė atsakomybė. Šiais atvejais svarbu įvertinti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, draudėjo kaltė, žala ir priežastinis veiksmų ir žalos ryšys.

190Analizuojant Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies, Civilinio kodekso 6.1012 straipsnio 2 dalies ir 6.1012 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje UAB „Žemaitijos granitas“ v. UAB „If draudimas“, darytina išvada, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tik kai pažeidimas yra esminis ir dėl jo atsiranda bent vienas iš šių padarinių:

191a) padidėja draudimo rizika;

192b) padidėja nuostolis po draudžiamojo įvykio;

193c) apsunkinamos draudiko teisės nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį;

194d) subrogacija apsunkinama arba tampa negalima.

195Draudikas spręsdamas, ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudimo sutarties pažeidimo, ar ją sumažinti tam tikru dydžiu, privalo vadovautis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nurodytais kriterijais, t. y. įvertinti pažeidimo sunkumą (nustatyti, ar pažeidimas yra esminis), draudėjo kaltę (tyčia, didelis neatsargumas ar paprastas neatsargumas), pažeidimo priežastinį ryšį su draudimo rizikos padidėjimu ir draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (draudėjo nuostolius, susijusius su draudžiamuoju įvykiu, draudiko nuostolius ir t. t.).

196Aiškinant ir taikant Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies normas, svarbu atsižvelgti ir į šias aplinkybes:

1971) Draudimo apsauga dažniausiai neapima draudėjo tyčios (Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalis).

1982) Draudėjas draudžiasi ir nuo neatsargių savo veiksmų padarinių, todėl neatsargus sutartinių pareigų pažeidimas, priežastiniu ryšiu susijęs su draudžiamuoju įvykiu ir nuostoliu dėl draudžiamojo įvykio, dažniausiai turėtų patekti į draudimo apsaugą.

1993) Didelis draudėjo neatsargumas dėl draudžiamojo įvykio gali būti pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik turto draudimo sutartyse (Draudimo įstatymo 89 straipsnis), todėl ši aplinkybė svarbi sprendžiant atsisakymo išmokėti draudimo išmoką klausimą tais atvejais, kai sutartis pažeista dėl draudėjo didelio neatsargumo ir yra priežastinis pažeidimo ir draudžiamojo įvykio ar dėl draudžiamojo įvykio atsiradusios žalos ryšys.

200Pastebėtina, kad teisės aktai atsargumo priemonių nereglamentuoja, taip pat nepateikia konkretaus atsakymo dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti pažeidus atsargumo priemones. Pirmiausia atsargumo priemonės privalo būti prieinamos, protingos ir adekvačios rizikai, nuo kurios draudžiama. Atsargumo priemonių nustatymo tikslas yra ne bet kokia kaina išvengti draudžiamojo įvykio, bet sumažinti jo tikimybę.

201Antra, sprendžiant atsargumo priemonių pažeidimo klausimą, analizuotini draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti kriterijai.

202Ieškovas teigė, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku informuoti draudiką apie trečiojo asmens pavėluotą apmokėjimą už parduotas prekes. Iš teismui pateiktų atsakovo įrodymų seka, kad draudėjas ėmėsi visų tokiu atveju būtinų priemonių, tai yra jau 2009-04-06, 2009-04-08, 2009-06-23 išsiuntė UAB Introsfera dvi pretenzijas ir vieną priminimą (t.1, b.l.74-76). Per šį laikotarpį tretysis asmuo įsiskolinimą atsakovui sumažino nuo 7 081,05 iki 2 598,98 Lt.

203Teismų praktika ir teisės doktrina pripažįsta, kad jeigu draudėjas tyčia nesilaiko atsargumo priemonių ir dėl šios priežasties įvyksta draudžiamasis įvykis, draudikas įgyja teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

204Jeigu draudėjas nesilaiko atsargumo priemonių dėl neatsargumo, teisinių padarinių draudimo išmokai paprastai neatsiranda: draudimo apsauga dažniausiai apima neatsargių draudėjo veiksmų padarinių rezultatus. Todėl laikytina, kad draudikas nepagrįstai atsisakė peržiūrėti atsakovo prašymą dėl 2010-04-14 sprendimo (t.1, b.l. 87-88).

205Kaip jau minėta išimtis būtų didelis neatsargumas turto draudimo sutartyse. Draudimo sutartis gali nustatyti atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo, kai draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 89 straipsnis). Tačiau ginčo atveju ieškovo prekinio draudimo taisyklių 3.2. p. negalima laikyti tuo atveju, kai draudimo išmoka nėra mokoma draudėjui dėl didelio neatsargumo pažeidus pareigą laikytis atsargumo priemonių.

206Teisinių padarinių neatsiranda, jei dėl atsargumo priemonių nesilaikymo nėra draudėjo kaltės.

207Nors draudėjas privalo informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą draudimo sutarties galiojimo metu (Civilinio kodekso 6.1010 straipsnis). Tačiau kaip ir informacijos atskleidimo pareiga, ši draudėjo pareiga nėra neribota. Draudėjas privalo informuoti tik apie tokias draudimo riziką didinančias aplinkybes, kurios nurodytos draudimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalis) bei kurias draudikas tinkamai atskleidė prieš sudarydamas draudimo sutartį (Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalis). Nei šalių sudarytoje sutartyje, nei draudiko taisyklėse nėra imperatyvių nuostatų kokios aplinkybės laikytinos draudimo riziką didinančiomis (t.1, b.l. 4-8,51-60). Ieškovo nuoroda į Taisyklių 2.3.p.i) papunktį, nelaikytina tokia nuostata, tuo labiau, kad ir pačiam ieškovui buvo žinoma apie trečiojo asmens atsiskaitymo sutrikimus su pardavėjais.

208Nors LR Civilinis kodeksas neaptaria nepranešimo apie padidėjusią draudimo riziką padarinių draudimo išmokai, tačiau atsižvelgiant į nepranešimo apie padidėjusią draudimo riziką instituto prigimtį ir esmę (jis artimas informacijos prieš sudarant draudimo sutartį neatskleidimo institutui), nepranešimo apie padidėjusią draudimo riziką teisinės pasekmės turi būti panašios, kaip ir draudėjui neįvykdžius atskleidimo pareigos. Taigi šie padariniai, kaip ir informacijos neatskleidimo atveju, skirstytini pagal draudėjo kaltės laipsnį.

209Jeigu draudėjas tyčia, siekdamas pasipelnyti draudiko sąskaita, nepraneša apie padidėjusią draudimo riziką, įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka neturėtų būti mokama.

210Tačiau jeigu informacija nepranešta dėl neatsargumo, draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką tokia dalimi, kokia draudimo įmoka būtų padidinta, neatsižvelgdamas į tai, kad nėra priežastinio padidėjusios draudimo rizikos ir draudžiamojo įvykio priežastinio ryšio.

211Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad pavėluoto atsakovo informacijos pateikimo atveju, draudikui nepraneštos aplinkybės nėra susijusios su draudžiamuoju įvykiu priežastiniu ryšiu.

212Kadangi ginčo atveju nėra ir draudėjo kaltės tyčios forma dėl nepranešimo apie padidėjusią riziką, tai ir teisinių padarinių draudimo išmokai neatsiranda.

213Tačiau ir kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai dėl neatsargumo, nustatant draudimo išmokos dydį reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu. Be to teisės doktrinoje pripažįstama, kad nepranešimas nesant draudėjo kaltės (kai draudėjas nežino ir neprivalo žinoti apie įvykusį draudžiamąjį įvykį) neturi įtakos draudėjo teisėms pagal draudimo sutartį.

214Pastebėtina, kad net ir esant draudėjo kaltei, draudiko teisės remtis ja ribojamos Civilinio kodekso 6.1012 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Jeigu apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, apie draudžiamąjį įvykį pranešė kiti draudėjai) arba nepranešimas neturi įtakos draudiko pareigai mokėti draudimo išmoką, draudikas neturi teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką.

215Pagrindinė draudiko pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Nenuostabu, kad ši pareiga gana išsamiai reglamentuota Draudimo įstatymo 82 straipsnyje, kuriame įtvirtintos normos dėl draudimo išmokos mokėjimo, draudėjo informavimo apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir rezultatus.

216Tik įstatymai, o ne draudimo sutartis gali nustatyti atvejus, kada draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo didelio neatsargumo. Vienintelis toks atvejis yra numatytas Draudimo įstatymo 89 straipsnyje.

217Teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad draudėjas laikytinas pažeidusiu sutartį, tačiau pripažintina, jog šis pažeidimas padarytas esant paprastam neatsargumui, todėl draudikas neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmokos. Tuo pačiu akcentuojant, kad sutarties pažeidimas nėra esminis, o ieškovui tebėra išlikusi teisė į nuostolių po draudžiamojo įvykio atlyginimą, nebuvus apsunkintų aplinkybių draudikui nustatant draudžiamojo įvykio faktą, draudimo išmokos dydį, o be to ieškovas pasinaudojus ir subrogacijos teise (t.1, b.l.123-128). Todėl laikytina, kad nekyla ir draudėjo civilinė atsakomybė draudikui pagal Draudimo įstatymo nuostatas.

218Dėl palūkanų mokėjimo už priteistą draudimo išmokos dalį.

219Kasacinėje praktikoje konstatuota, kad skolininkui nesumokėjus kreditoriui priklausančių išmokų pradedamos skaičiuoti palūkanos. Tokiu atveju atsiranda skolininko pareiga sumokėti kreditoriui net tik skolą, bet ir už visą uždelstą atsiskaityti laiką su kreditoriumi dar ir palūkanas pagal Civilinį kodeksą (CK). Skolos mokėjimas yra piniginė prievolė, todėl nors kreditoriaus ir skolininko sutartiniai santykiai nutrūksta, jiems ir toliau dar turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. Tai reiškia, kad nutrūkus šalių sutartiniams teisiniams santykiams, vis tiek jiems taikytinos CK 6.210 ir 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir CK 6.37 str. 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis ieškovo A. Č. byloje dėl palūkanų priteisimo, bylos Nr. 3K-3-625/ 2008).

220Pagal CK 6. 210 straipsnio 2d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines - palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant piniginei prievolei, palūkanų dydis apskaičiuojamas nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, bet tik nuo tuo momentu esančios skolos sumos. Šios palūkanos priteisiamos už kalendorines dienas, tačiau tik iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai jos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

221Kai byla iškeliama teisme, taikomos CK 6.37 straipsnyje nurodytos procesinės palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos sumos, pavyzdžiui: delspinigių, palūkanų ir pan. Remiantis aukščiau paminėtu atsakovui priteistinos palūkanos iš ieškovo nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010-06-01 (kreditorinio reikalavimo atsiradimo momentas) iki 2010-08-24 (priešinio ieškinio priėmimo teisme diena).

222Aukščiau aptartais motyvais teismui yra pagrindas tenkinti iš dalies atsakovo priešinio ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir priteisti jam iš ieškovo 18,25 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-08-23 įskaitytinai.

223Kadangi ieškovas laikytinas pažeidusiu prievolės įvykdymo terminą, iš jo, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už atsakovui priteistą 1390,16 Lt sumą nuo priešinio ieškinio teisme priėmimo dienos, t.y. 2010-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastarąsias palūkanas apskaičiuoja ir sumoka pats ieškovas ar atsakovas, o kilus ginčui antstolis vykdymo proceso tvarka.

224Likusioje dalyje atsakovo reikalavimas dėl palūkanų iš ieškovo priteisimo atmestinas, nes kaip jau aukščiau minėta, ieškovas tapo atsakovo skolininku tik 2010-06-01.

225Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

226Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovui bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistinos proporcingai patenkintai priešinio ieškinio daliai (CPK 93 str. 2d.).

227Atsakovas, pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo valstybei žyminį mokestį ir patyrė teisinės paslaugos išlaidų, tačiau pastarųjų išlaidų dydis nustatytinas be PVM, kadangi atsakovas šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą, todėl šios išlaidos irgi jam priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 2d., 98 str.).

228Iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dydis yra 52,20 Lt (CPK 92 straipsnis).

229Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

230Ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešinį ieškinį tenkinti iš dalies.

2311. Priteisti atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ į. k. 144609363, buveinė: Vytauto g. 122, Šiauliai, iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG filialą, kodas: 300156205, filialo buveinė: Vilniaus g. 23, Vilnius, 1 371,91 Lt draudimo išmokos ir 18,25 Lt palūkanų, iš viso: 1 390,16 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt litų 16 ct).

2322. Priteisti atsakovui UAB „Šiaulių lyra“, į. k. 144609363, buveinė: Vytauto g. 122, Šiauliai, iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG filialą, kodas: 300156205, filialo buveinė: Vilniaus g. 23, Vilnius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 390,16 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimties litų 16ct) sumą, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2010-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2333. Priteisti atsakovui UAB „Šiaulių lyra“, į. k. 144609363, buveinė: Vytauto g. 122, Šiauliai, iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG filialą, kodas: 300156205, filialo buveinė: Vilniaus g. 23, Vilnius, 60,37 Lt žyminio mokesčio ir 869,06 Lt teisinės paslaugos išlaidų, iš viso: 929,43 Lt (devynis šimtus dvidešimt devynis litus 43 ct) .

2344. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG filialą, kodas: 300156205, filialo buveinė: Vilniaus g. 23, Vilnius, 52,20 Lt (penkiasdešimt du litus 20ct) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

2355. Likusioje dalyje atsakovo priešinį ieškinį atmesti.

236Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG atstovei A. N. ir... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo... 7. Ieškovas savo prašymą motyvavo tuo, kad Ieškovas ir Atsakovas 2008-09-05... 8. 2010-03-08 Atsakovas kreipėsi į Ieškovą ir pateikė prašymą draudimo... 9. 2010-04-27 Pirkėjo 1,074,64 Lt skola Atsakovui sprendimu dėl draudimo... 10. 2010-05-04 Pirkėjas buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą laišku... 11. Minėtos prekinio kredito draudimo sutarties. Ieškotų sumų modulis E2.01... 12. 2010-05-07 Pirkėjas mokėjimo pavedimu pervedė Atsakovui 1 074,64 Lt ir... 13. Ieškovas 2010-06-14 elektroniniu būdu kreipėsi į Atsakovą bei pareikalavo... 14. Ieškovas remdamasis LR CK 6.210 str. turi teisę reikalauti minimalių... 15. Palūkanų Palūkanos Palūkanos Pradelsta Apskaičiuotos išmokos išmokos... 16. norma skaičiuojamos už vieną... 17. dienų... 18. palūkanos pervedimo suma... 19. nuo tos dienos, kai... 20. iki... 21. dieną data... 22. atsakovas gavo lėšas... 23. iš pirkėjo 2010-04-30 967,18 Lt 2010-05-07... 24. 6% 2010-07-19... 25. 0,16 Lt... 26. 73... 27. 11,68 Lt... 28. IŠ VISO: 11,68 Lt... 29. Palūkanos apskaičiuojamos pagal formules:... 30. Draudimo išmokos suma x 6 % metimų palūkanų / 365 metuose esamų dienų... 31. Palūkanos už vieną pradelstą dieną x 73 (laikotarpis nuo skolos... 32. 2.2. Atsakovas, vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., analogiško dydžio (t.y.... 33. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis LR CK 6.38... 34. 967,18 Lt skolos;... 35. 2. 6 % metinių palūkanų nuo 2010-05-07 iki ieškinio pateikimo dienos (t.y.... 36. 3. 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2010-07-20... 37. 4. 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminiam mokesčiui lygią sumą);... 38. 5. kitas bylinėjimosi išlaidas (dėl advokato teisines pagalbos), kurias... 39. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 40. Atsakovui pateikus priešinį ieškinį, ieškovas irgi pateikė teismui... 41. 1. Dėl įskaitymo neteisėtumo.... 42. Atsakovas teigia ,,Atsakovas pripažįsta, kad jis turėjo pareigą grąžinti... 43. Atsakovo vienašališkai ir neįspėjus (Atsakovo nurodyto 2010-05-31... 44. Atsakovas buvo gavęs neigiamą sprendimą dėl draudimo išmokos dėl pirkėjo... 45. LR CK 6.134 1d. 7 p. nustato, kad draudžiama įskaityti įstatymų numatytus... 46. Dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką (dėl pirkėjo UAB Introsfera... 47. Pagal draudimo sutarties 5 p. ir Taisyklių 2.3. iii) p. Atsakovas privalėjo... 48. Tačiau įvertinus Ieškovo turimą informaciją apie UAB Introsfera... 49. UAB Introsfera per laikotarpį nuo 2009-05-25 iki 2009-09-01 (t.y. per tuos... 50. 3. Dėl sprendimo dėl draudimo išmokos priėmimo termino.... 51. Atsakovas paskutinį įvykio tyrimui reikalingą dokumentą pateikė... 52. 4. Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties ir iš jos kylančių pasekmių.... 53. Atsakovas teigia kad ,,atsakovas nieko negavo iš ieškovo <...> t. y.... 54. Atsakovo teiginys leidžia manyti, kad Atsakovas nėra susipažinęs su savo... 55. 1. Sutartimi nėra iš Atsakovo perkamas reikalavimas - jis yra perleidžiamas... 56. Sutartyje nėra nustatyta, kad Ieškovas mainais į reikalavimo teisę... 57. Sutarties 2 straipsnio 3 - 5 ir 8 dalyse yra nustatoma išieškotų sumų... 58. Draudimo išmoka nemokama dėl Atsakovo kaltų veikų, sukėlusių žalą, o... 59. Atsakovas teigia: ,,Reikšminga, kad CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu... 60. Atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas teisine prasme.... 61. Atsakovas neatskiria dviejų sąvokų - reikalavimo perleidimo (LR CK VI... 62. Kreipdamasis į teismą Ieškovas veikė būtent kaip naujasis kreditorius... 63. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovas teismo prašė... 64. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo ieškinio ir atsiliepimo į... 65. Atsakovas pateikė teismui priešinį ieškinį ieškovui, kartu su atsiliepimu... 66. Ieškovo ieškinys dėl 978,86 Lt priteisimo atmestinas, atsakovo... 67. Dėl ieškinio.... 68. Ieškovas reiškia ieškinį dėl 967,18 Lt įsiskolinimo, 11,68 Lt palūkanų,... 69. Faktiniu ir juridiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo tai, kad pagal 2008... 70. Ieškovas taip pat nurodo, kad nors CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu ieškovui... 71. Atsakovas pripažįsta, kad jis turėjo pareigą grąžinti ieškovui 967,18 Lt... 72. Ieškinys atmestinas, kadangi atsakovui įskaičius ieškovui mokėtiną 967,18... 73. Dėl priešieškinio.... 74. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas, kaip draudėjas, ir ieškovo Lietuvos... 75. Draudimo sutartis įsigaliojo 2008 m. rugsėjo 1 d. ir pirmasis draudimo... 76. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo Globalliance prekinio kredito... 77. Draudimo liudijimo dalyje „Specialiosios sąlygos“ 1.2.2 p. nustatyta, kad... 78. 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 442-017062 ieškovas patvirtino trečiojo... 79. Atsakovas nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 17 d. trečiajam... 80. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. (ieškovas nurodo pranešimą gavęs 2009... 81. 2009... 82. m. rugsėjo 30 d. tarp šalių buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis... 83. Ieškovas tik beveik po 7 mėnesių po reikalavimo perleidime sutarties... 84. Ieškovo 2010 m. balandžio 14 d. sprendime nurodoma, kad pripažinus nuostolį... 85. Kurį laiką vyko nerezultatyvus bendravimas bei susirašinėjimas tarp... 86. 2010... 87. m. balandžio 27 d. raštu Nr. 10/3-104 atsakovas paprašė išmokėti... 88. 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 50-01/ ieškovas atsisakė keisti... 89. 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10/3-132 atsakovas dar kartą paprašė... 90. 2010 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 10/3-133 išsiųstu registruotu laišku,... 91. CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 92. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip... 93. Ieškovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl 1 631,80... 94. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 95. Šiuo atveju reikšminga, kad šalis sieja ne tik Draudimo sutarties santykiai,... 96. CK 6.987 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 97. CK šalių santykiams taikytinas mutatis mutandis, kadangi LR DĮ 75 str. 1 d.... 98. LR DĮ 7 str. 3 d. 14 p. kredito draudimas priskiriamas ne gyvybės draudimo... 99. LR DĮ 81 str. 1 d. nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta... 100. LR DĮ 82 str. 2 d. nustatytam, kad draudikas privalo tirti aplinkybes,... 101. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m.... 102. Reikšminga, įstatymų leidėjas draudimo išmokos nemokėjimo pagrįstumo... 103. Ieškovo 2010 m. balandžio 14 d. akte nurodomas toks draudimo išmokos... 104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 2 d.... 105. Iš esmės analogiškos nuostatos, t. y. kad nedraudiminių įvykių sąrašas... 106. Taigi kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nedraudžiamaisiais įvykiais... 107. Taisyklių 1.2.1 - 1.2.4 p.p. nustatyta, kas yra nedraudžiamieji įvykiai:... 108. Atsakovas taip pat ėmėsi priemonių žalai sumažinti. Atsakovas 2009 m.... 109. Ieškovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką neatitiko ir CK 1.5 str.... 110. 2009 m. rugsėjo 30 d. Cesijos sutartis yra galiojanti. Ta aplinkybė, kad... 111. Reikšminga, kad CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu draudimo sutartis... 112. Šiuo atveju reikšminga, kad ieškovas, priimdamas dokumentus iš atsakovo... 113. Pažymėtina, kad ieškovo versija dėl draudimo išmokos nemokėjimo dėl to,... 114. Dėl nurodytų motyvų priešieškinis šioje dalyje tenkintinas ir iš... 115. Aukščiau aptartais motyvais teismui yra pagrindas tenkinant atsakovo... 116. Atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos 6 % metinės palūkanos už... 117. Palūkanos skaičiuotinos nuo 2010 m. vasario 1 d., kadangi atsakovas apie... 118. Atsakovui priteistinos 1,97 % palūkanos nuo nesumokėtos draudimo išmokos... 119. Priešieškinio suma yra 1 704,70 Lt (1 631,80 Lt + 72,90 Lt), todėl... 120. Iš ieškovo išreikalautinas įvykio administravimo bylos nuorašas. Toks... 121. Atsakovui priteistinos 6 % metinės procesinės palūkanos nuo priteistos... 122. Kadangi Draudimo sutartis su priedais pateikti su ieškiniu, pakartotinai šie... 123. Remdamasis CK 6.38, 6.189, 6.200, 6,210, 6.987, 6.1006, str., LR Draudimo... 124. 1. Ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškinį atmesti.... 125. 2. Atsakovui UAB „Šiaulių lyra“, į. k. 144609363, iš ieškovo Coface... 126. Priteisti 72,90 Lt (septyniasdešimt du litai 90 ct) palūkanų už uždelsimo... 127. Priteisti 6 % metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki... 128. Priteisti bylinėjimosi išlaidas - 66,00 Lt žyminį mokestį, išlaidas už... 129. 3. Iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, išreikalauti įvykio,... 130. Atsakovas kartu su priešiniu ieškiniu pateikė teismui įrodymus,... 131. Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.... 132. BUAB „Introsfera“ bankroto administratorius UAB „Bankroto... 133. Informuojame gerb. teismą ir bylos šalis, kad Vilniaus apygardos teismo... 134. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, informuojame, kad BUAB „Introsfera“... 135. Ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešinis ieškinys tenkintinas iš... 136. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudimo... 137. Dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatų taikymo šalių... 138. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 05 d. ieškovas ir atsakovas... 139. Atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ (pardavėjas) pirmiausia, 2008-07-14 sudarė... 140. Nuostolis, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama draudimo išmoka, buvo 1 800... 141. Šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovui nesutikus su ieškovo... 142. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsisako išmokėti... 143. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią... 144. Taigi nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė... 145. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudarę Prekinio kredito draudimo sutartį.... 146. Kitas su šalių ginču susijęs momentas yra Reikalavimo perleidimo sutartis.... 147. Be to, aplinkybę, jog įvyko reikalavimo perleidimo faktas patvirtina byloje... 148. Taigi akivaizdu, jog ieškovas turėjo pakankamai informacijos apie atsakovo... 149. Teismo manymu, ta aplinkybė, jog atsakovas pranešimą ieškovui pateikė tik... 150. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada... 151. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies... 152. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti... 153. Be to teismo manymu, ieškovas negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo... 154. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 155. Taip pat išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis, šalių... 156. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovui... 157. Dėl atsakovo teisės atlikti įskaitymą.... 158. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio... 159. Iš to matyti, kad šalys, norinčios įskaityti savo prievoles, turi... 160. 1) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai... 161. 2) priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai. Sprendžiant, ar... 162. Bet nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kilusių iš... 163. 3) pagal kiekvieną reikalavimą turi būti suėjęs terminas arba reikalavimo... 164. Teismų praktika konstatavo, jog norint, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu,... 165. Įsidėmėtina, kad įskaitomi reikalavimai turi būti vykdytini, jie turi... 166. Kaip jau minėta, ieškovas ir atsakovas 2008-09-05 pasirašė Globalliance... 167. CK 1.3 str., 1.9 str., 6. 156 str. 1, 4d., 6. 157 str. 1d., CPK 3 str.... 168. 1) reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaityti reikalavimų, kurie ginčijami... 169. 2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga... 170. 3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;... 171. 4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus... 172. 5) valstybei (įsidėmėtina - valstybė turi teisę taikyti įskaitymą);... 173. 6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti... 174. 7) įstatymų nustatytus kitokius reikalavimus.... 175. Iš paskutinės nuostatos akivaizdu, kad kodekse pateiktas prievolių... 176. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pagal Civilinio kodekso 6.131... 177. Reikia atkreipti dėmesį, kad pranešimas dėl įskaitymo negalios, jeigu... 178. Civilinio kodekso 6.132 straipsnis nustato, kad skolininkui nustatytas... 179. Jeigu kreditorius perleidžia reikalavimą naujam kreditoriui, tai neturi... 180. Bet ne visada skolininkas gali panaudoti įskaitymą naujojo kreditoriaus... 181. 1) priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu skolininkas žinojo apie... 182. 2) išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai... 183. Kaip jau minėta pateikti pareiškimą apie prievolės įskaitymą ir... 184. Vienos šalies pareiškimas dėl įskaitymo galimas tik sutikrinus (suderinus)... 185. Pareiškimas turi būti besąlyginis. Jame negali būti tokių sakinių kaip... 186. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas pripažįsta atsakovo 2010-05-31... 187. Dėl Draudimo įstatymo ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatų... 188. Draudimo įstatymo 91 straipsnyje, nurodoma, kad draudžiamasis įvykis (jeigu... 189. Pažymėtina, kad nustatant draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką svarbu... 190. Analizuojant Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies, Civilinio kodekso... 191. a) padidėja draudimo rizika;... 192. b) padidėja nuostolis po draudžiamojo įvykio;... 193. c) apsunkinamos draudiko teisės nustatyti draudžiamojo įvykio faktą,... 194. d) subrogacija apsunkinama arba tampa negalima.... 195. Draudikas spręsdamas, ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudimo... 196. Aiškinant ir taikant Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies normas, svarbu... 197. 1) Draudimo apsauga dažniausiai neapima draudėjo tyčios (Civilinio kodekso... 198. 2) Draudėjas draudžiasi ir nuo neatsargių savo veiksmų padarinių, todėl... 199. 3) Didelis draudėjo neatsargumas dėl draudžiamojo įvykio gali būti... 200. Pastebėtina, kad teisės aktai atsargumo priemonių nereglamentuoja, taip pat... 201. Antra, sprendžiant atsargumo priemonių pažeidimo klausimą, analizuotini... 202. Ieškovas teigė, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku informuoti draudiką... 203. Teismų praktika ir teisės doktrina pripažįsta, kad jeigu draudėjas tyčia... 204. Jeigu draudėjas nesilaiko atsargumo priemonių dėl neatsargumo, teisinių... 205. Kaip jau minėta išimtis būtų didelis neatsargumas turto draudimo sutartyse.... 206. Teisinių padarinių neatsiranda, jei dėl atsargumo priemonių nesilaikymo... 207. Nors draudėjas privalo informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą draudimo... 208. Nors LR Civilinis kodeksas neaptaria nepranešimo apie padidėjusią draudimo... 209. Jeigu draudėjas tyčia, siekdamas pasipelnyti draudiko sąskaita, nepraneša... 210. Tačiau jeigu informacija nepranešta dėl neatsargumo, draudikas turi teisę... 211. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad pavėluoto atsakovo informacijos... 212. Kadangi ginčo atveju nėra ir draudėjo kaltės tyčios forma dėl... 213. Tačiau ir kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai... 214. Pastebėtina, kad net ir esant draudėjo kaltei, draudiko teisės remtis ja... 215. Pagrindinė draudiko pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo... 216. Tik įstatymai, o ne draudimo sutartis gali nustatyti atvejus, kada draudikas... 217. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad draudėjas laikytinas... 218. Dėl palūkanų mokėjimo už priteistą draudimo išmokos dalį.... 219. Kasacinėje praktikoje konstatuota, kad skolininkui nesumokėjus kreditoriui... 220. Pagal CK 6. 210 straipsnio 2d. terminą įvykdyti piniginę prievolę... 221. Kai byla iškeliama teisme, taikomos CK 6.37 straipsnyje nurodytos procesinės... 222. Aukščiau aptartais motyvais teismui yra pagrindas tenkinti iš dalies... 223. Kadangi ieškovas laikytinas pažeidusiu prievolės įvykdymo terminą, iš jo,... 224. Likusioje dalyje atsakovo reikalavimas dėl palūkanų iš ieškovo priteisimo... 225. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.... 226. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios... 227. Atsakovas, pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo valstybei žyminį... 228. Iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su... 229. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 269, 270... 230. Ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešinį ieškinį tenkinti iš... 231. 1. Priteisti atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ į. k. 144609363, buveinė:... 232. 2. Priteisti atsakovui UAB „Šiaulių lyra“, į. k. 144609363, buveinė:... 233. 3. Priteisti atsakovui UAB „Šiaulių lyra“, į. k. 144609363, buveinė:... 234. 4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 235. 5. Likusioje dalyje atsakovo priešinį ieškinį atmesti.... 236. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...