Byla 3K-3-600/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Įstros aerodromo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Įstros aerodromo ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokų sumokėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas VšĮ Įstros aerodromas (buvęs pavadinimas – VšĮ „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“) 2005 m. balandžio 14 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. sudarė su atsakovu tris draudimo sutartis, pagal kurias draudimo liudijimuose (polisuose) nurodytomis sąlygomis apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų piloto darbo vietą lėktuve SU-29, reg. Nr. LY-ASI, lėktuvą SU-29, reg. Nr. LY-ASI, taip pat civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims, jų turtui ir žalą kroviniui, kuri padaryta lėktuvo SU-29, reg. Nr. LY-ASI. 2004 m. balandžio 19 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sudužo lėktuvas SU-29, žuvo jame skridę R. Ž. ir D. I. Ieškovas 2004 m. balandžio 20 ir 22 d. pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį, o 2004 m. spalio 7 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmokas. Atsakovas atsakė, kad neturi duomenų apie ieškovo sumokėtas draudimo įmokas, todėl paprašė pateikti šių įmokų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovo teigimu, 2004 m. spalio 20 d. jis sumokėjo draudimo įmokas pagal nurodytus draudimo polisus, pateikė atsakovui tai patvirtinantį mokėjimo pavedimą, 2004 m. lapkričio 10 d. pakartotinai kreipėsi dėl draudimo išmokų išmokėjimo. 2004 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmokas motyvuodamas tuo, kad draudimo įmokas ieškovas sumokėjo tik po to, kai atsakovas paprašė, draudimo polisai nelaimingo atsitikimo dieną negaliojo, nes, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo sutartis nutrūko. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmokas, nes draudimo sutartyse buvo nustatyta jų įsigaliojimo data 2004 m. kovo 2 d., o pagal Skraidymo aparatų savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 018 (toliau – Taisyklės Nr. 018) 6.3 punktą ir Skraidymo aparatų savininkų, valdytojų ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 (toliau – Taisyklės Nr. 019) 9.3 punktą sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku. Taigi ginčo atveju draudimo sutartys yra CK 6.966 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis, t. y. jų įsigaliojimas nesiejamas su įmokos sumokėjimu, todėl jos įsigaliojo jas pasirašius, t. y. 2004 m. kovo 2 d. Be to, pagal Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, Taisyklių Nr. 018 6.5 punktą, Taisyklių Nr. 019 9.5 punktą, Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 001 (toliau – Taisyklės Nr. 001) 9.5 punktą, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per penkiolika dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė šios pareigos, taigi jis taip pat pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą. Ieškovas, remdamasis CK 6.987 straipsniu, prašė teismą priteisti iš atsakovo 721 504 Lt draudimo išmokų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė tris draudimo sutartis, tačiau ieškovas 3927,50 Lt draudimo įmoką sumokėjo atsakovui tik 2004 m. spalio 24 d., t. y. praėjus ilgam laiko tarpui nuo sutarties sudarymo ir 2004 m. balandžio 19 d. draudiminio įvykio, kai atsakovas paprašė patvirtinti draudimo įmokų sumokėjimo faktą, bet ne sumokėti šias įmokas. Teismas pažymėjo, kad CK 6.996 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką; pagal CK 6.996 straipsnio 2 dalį, jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokos, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita. Taisyklių Nr. 018 2.6 punkte nustatyta, kad draudikas yra atsakingas pagal visus draudiminius įvykius, kurie įvyko draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus išimtis, nustatytas šiose taisyklėse ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Analogiška nuostata įtvirtinta Taisyklių Nr. 019 2.4, 2.9 punktuose ir Taisyklių Nr. 001 3.1 punkte, taip pat 4.1 punkte, pagal kurį nelaimingi atsitikimai nėra laikomi draudiminiais įvykiais ir draudimo išmoka nemokama, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta iki draudimo sutarties įsigaliojimo momento. Teismas nurodė, kad Taisyklių Nr. 018 4.6 punkte nustatyta, jog draudimo įmokos sumokėjimo tvarka nustatoma draudimo sutartyje šalių susitarimu; visą draudimo įmoką ar jos dalį draudėjas privalo sumokėti iki draudimo sutarties įsigaliojimo datos, o antra ir kitos draudimo įmokos dalys sumokamos pagal suderintą grafiką; sumokėdamas pirmą draudimo įmoką, draudėjas patvirtina ir savo sutikimą su visomis draudimo sutarties sąlygomis. Teismo nuomone, šios nuostatos reiškia, kad draudikas (atsakovas) draudimo sutarties įsigaliojimą siejo būtent su pirmos draudimo įmokos sumokėjimo momentu, kaip nurodyta CK 6.996 straipsnio 1 dalyje, nes aiškiai nustatė, jog draudimo įmokos sumokamos iki draudimo sutarties įsigaliojimo, taigi draudimo sutartis laikė galiojančiomis būtent nuo įmokos sumokėjimo momento. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytus Taisyklių Nr. 018 6.3 punktą, Taisyklių Nr. 019 9.3 punktą, kuriuose nustatyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val., reikia aiškinti sistemiškai su šių punktų nuostatomis, pagal kurias, jeigu draudimo sutartimi nenustatyta kitaip, ji neįsigalioja anksčiau negu draudėjas sumoka pirmą įmoką, taip pat Taisyklių Nr. 019 8.3 punktu, pagal kurį draudimo įmoką ar jos dalį draudėjas privalo sumokėti iki draudimo sutarties įsigaliojimo datos, o antra ir kitos draudimo įmokos (jeigu taip nustatyta sutartyje) sumokamos pagal suderintą grafiką. Teismo nuomone, aiškinant šias draudimo taisyklių nuostatas, apibrėžiančias draudimo sutarties įsigaliojimo momentą, sistemiškai su ieškovo įvardyta draudimo taisyklių nuostata, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val., darytina išvada, jog ši nuostata reiškia draudimo polise nurodytą draudimo įmokos ar jos dalies mokėjimo datą, bet ne draudimo liudijimo (poliso) sudarymo (pasirašymo) datą, nes priešingas aiškinimas prieštarautų kitoms draudimo taisyklių nuostatoms, draudimo sutarties įsigaliojimo momentą aiškiai siejančioms su draudimo įmokos sumokėjimo momentu ir leidžiančioms draudimo sutarties įsigaliojimo momentą sieti su draudimo sutarties ar draudimo liudijimo (poliso) sudarymo momentu tik tuo atveju, jei tai įsakmiai nurodoma draudimo sutartyje ar draudimo liudijime (polise), t. y. jeigu juose būtų aiškiai išreikštas šalių susitarimas nustatyti kitokį, negu nurodytas CK 6.996 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklėse, draudimo sutarties įsigaliojimo momentą. Teismas taip pat nurodė, kad būtina skirti draudimo sutarties sudarymo ir draudimo sutarties įsigaliojimo momentus, nes yra galimos situacijos, kai sutartis yra sudaryta, tačiau neįsigaliojusi. Draudimo sutartis savo esme yra konsensualinė, kuri laikoma sudaryta nuo susitarimo dėl esminių sąlygų momento. Tai reiškia, kad draudimo sutartis gali būti laikoma sudaryta ir nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau šios įmokos sumokėjimas gali būti reikšmingas sudarytos sutarties įsigaliojimui. Draudimo sutartis gali įsigalioti nuo jos sudarymo momento arba nuo kitos šalių sutartos datos, t. y. ne nuo draudimo įmokos sumokėjimo momento, tik tuo atveju, jeigu tai aiškiai nustatyta sutartyje. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.989 straipsnio 2 dalį draudimo liudijimas tik patvirtina draudimo sutartį, t. y. jis yra dokumentas, įrodantis draudimo sutarties sudarymo, bet ne jos įsigaliojimo faktą. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad draudimo sutartys nebuvo nutrūkusios, nes draudikas turėjo pranešti jam raštu, jog per penkiolika dienų nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir vėl atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Teismo nuomone, šios taisyklių nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai draudimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu, tuo tarpu ginčo atveju draudimo sutarčių ir iš jų kylančių teisių bei pareigų atsiradimas buvo siejamas būtent su draudimo įmokos sumokėjimo momentu, taigi šiuo atveju draudikas neturėjo prievolės kreiptis raštu į draudėją dėl draudimo įmokos sumokėjimo. Teismas nusprendė, kad, ieškovui nesumokėjus draudimo įmokos, sudarytos draudimo sutartys nutrūko (CK 6.996 straipsnio 2 dalis) ir nelaimingo atsitikimo metu jos negaliojo. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčo atveju draudiminis įvykis įvyko neįsigaliojus draudimo sutartims, nei draudimo taisyklėse, nei draudimo liudijimuose nebuvo nustatyta taikyti draudiminę apsaugą draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarčių įsigaliojimo (CK 6.996 straipsnio 3 dalis), taigi draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, kaip ir draudėjo teisė reikalauti draudimo išmokos, neatsirado, ir tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Teismas taip pat pažymėjo, kad draudimo įmokos sumokėjimas jau įvykus draudiminiam įvykiui akivaizdžiai pažeistų draudiko interesus, draudimo sutarties esmę, paskirtį, prigimtį, taip pat leistų konstatuoti draudėjo piktnaudžiavimą savo teisėmis. Kartu teismas nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas priteisti draudimo išmoką atmestinas dėl to, jog draudiminio įvykio metu negaliojo draudimo sutartys, tačiau ginčo atveju draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką neatsirastų net tuo atveju, jeigu šios sutartys būtų galiojusios: iš orlaivio avarijos tyrimo galutinės ataskaitos matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko lėktuvui pradėjus atlikinėti akrobatinį skrydį (demonstruojant aviacinę techniką), kuris nebuvo specialiai apdraustas, taigi šis įvykis negalėtų būti laikomas draudiminiu; pagal Taisyklių Nr. 019 2.1 punktą draudiminis įvykis – tai atvejis, kai tretieji asmenys pateikia draudėjui pretenzijas dėl žalos, padarytos jiems ar jų turtui eksploatuojant draudimo sutartyje nurodytą skraidymo aparatą, tačiau ginčo atveju draudėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tokia pretenzija nebuvo pateikta ir draudikui, taigi šiam neatsirastų pareiga išmokėti draudimo išmoką.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo VšĮ Įstros aerodromo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pagal CK 6.996 straipsnio 1 dalyje ir atsakovo parengtose atskirų draudimo rūšių Taisyklėse įtvirtintą bendrąją taisyklę draudimo sutartis įsigalioja nuo visos arba pirmos draudimo įmokos sumokėjimo, jeigu šalys nenustato kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos. Taisyklių Nr. 019 9.3 punkte nurodyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val.; jeigu draudimo sutartimi nenustatoma kitaip; ji neįsigalioja anksčiau, negu draudėjas sumoka pirmą įmoką. Kolegijos nuomone, ši nuostata patvirtina, kad draudimo polise nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data Taisyklėse tiesiogiai siejama su pirmos draudimo įmokos sumokėjimu, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Taisyklių 9.3 punkte įvardyta draudimo sutarties įsigaliojimo data yra ne kas kita, kaip draudimo polise nurodyta draudimo įmokos (ar jos dalies) mokėjimo data, bet ne draudimo poliso sudarymo (pasirašymo) data, ir ši Taisyklių nuostata nėra bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Kolegija taip pat pažymėjo, kad draudimo liudijimuose nurodytas draudimo laikotarpis taip pat negali būti tapatinamas su draudimo sutarties įsigaliojimo momentu, nes sąvoka „draudimo laikotarpis“ netapati sąvokai „draudimo sutarties galiojimo terminas“. Kolegija konstatavo, kad ginčo šalys, sudarydamos draudimo sutartis, nenustatė kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, negu įtvirtinta įstatyme ir draudimo taisyklėse, taigi, ieškovui nesumokėjus draudimo įmokų, sudarytosios draudimo sutartys neįsigaliojo ir nelaimingo atsitikimo metu negaliojo. Kolegija taip pat nurodė, kad draudikas turi pareigą pranešti raštu draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimą ir to pasekmes tik tuo atveju, kai draudimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčo atveju nustačius, jog draudimo sutarties įsigaliojimas priklausė nuo dalies draudimo įmokos (pirmos įmokos) sumokėjimo, tokia pareiga draudikui, t. y. atsakovui, neatsirado. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ginčo atveju draudimo sutarčių sudarymo ir jų įsigaliojimo momentai nesutapo, nes, minėta, draudimo sutartys turėjo įsigalioti nuo pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo, ir vien draudimo liudijimų (polisų) išdavimo draudėjui, t. y. ieškovui, faktas negali būti pagrindas reikalauti draudimo išmokos. Be to, pripažinus draudėjo, neįvykdžiusio įstatyme ir draudimo sutartyje nustatytos pareigos sumokėti draudimo įmokas, teisę gauti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, būtų iškreipta draudimo sutarties esmė bei paskirtis, pažeistos draudiko teisės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis). Kolegija konstatavo, kad ieškovo atliktas draudimo įmokos sumokėjimas po draudiminio įvykio nėra pagrindas atsirasti draudiko pareigai mokėti draudimo išmoką, nes nelaimingo atsitikimo metu ginčo draudimo sutartys negaliojo, taigi ieškovas neturėjo draudiminės apsaugos. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai, spręsdami dėl ginčo draudimo sutarčių įsigaliojimo momento, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, CK 6.996 straipsnį, taip pat CPK 185 straipsnį. Draudimo sutartis gali būti ir konsensualinė, ir realinė. CK 6.966 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, netaikoma, kai šalys draudimo sutartyje susitaria kitaip. Ginčo atveju buvo sudarytos trys draudimo sutartys, ir dviejuose draudimo polisuose nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 1 d., o viename – nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. spalio 1 d. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 12 punktą draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Taikant loginį ir gramatinį teisės tyrimo metodus, darytina išvada, kad šalių sudarytose draudimo sutartyse nustatytas draudimo laikotarpis, t. y. nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 1 d. ir nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. spalio 1 d., yra tas laiko tarpas, kuriuo įvykusiems įvykiams draudikas įsipareigojo suteikti draudiminę apsaugą. Nelaimingas atsitikimas, per kurį sudužo lėktuvas, žuvo lakūnas bei keleivis, įvyko draudimo laikotarpiu, taigi nėra pagrindo teigti, jog nebuvo draudimo apsaugos. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad ginčo draudimo sutarčių sudarymo data yra ir jų įsigaliojimo data. Aplinkybę, kad ginčo šalys draudimo sutarčių įsigaliojimo nesiejo su draudimo įmokos sumokėjimu, patvirtina ir draudimo sutartyse nustatyti draudimo įmokų mokėjimo terminai: pagal draudimo sutartį AV Nr. 000148 – po 3425 Lt iki 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. birželio 2 d., 2004 m. rugsėjo 2 d.; pagal draudimo sutartį Nr. CA Nr. 000299 – po 302,50 Lt kas ketvirtį, pirmos įmokos įmokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d.; pagal draudimo sutartį NA-003126: pirma dalis – 200 Lt – 2004 m. kovo 9 d., antra dalis – 200 Lt – 2004 m. birželio 2 d. Pagal CK 6.1004 straipsnį, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktą draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmoka šalių susitarimu gali būti mokama tiek prieš draudiminės apsaugos pradžią, tiek draudiminės apsaugos metu. Šios įmokos nesumokėjimas savaime nenutraukia sutarties, ir CK 6.1004 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios situacijos teisinės pasekmės – nesumokėta draudimo įmoka įskaitoma į draudimo išmoką. Ginčo atveju draudimo sutartys buvo pasirašytos ir draudiminis laikotarpis prasidėjo 2004 m. kovo 2 d., o pirmosios draudimo įmokos pagal visas tris draudimo sutartis turėjo būti sumokėtos (iki) 2004 m. kovo 9 d. Teismai, aiškindami draudimo sutarčių turinį, visiškai neanalizavo esminio šalių tikruosius ketinimus atskleidžiančio aspekto – sutartyse nustatytų draudimo įmokų mokėjimo terminų ir jų dydžio, kurie patvirtina, jog draudimo sutartys įsigaliojo nuo jų sudarymo, o ne nuo pirmų draudimo įmokų sumokėjimo dienos. Be to, atsakovo pasyvus elgesys (tylėjimas, neįspėjant draudėjo dėl draudimo įmokų sumokėjimo) patvirtino, kad draudimo sutartys sudarytos ir įsigaliojo. Atsakovas taip pat nepasinaudojo sutarčių sustabdymo teise (Draudimo įstatymo 80 straipsnis). Teismai neįvertino atsakovo 2004 m. gruodžio 3 d. rašto, kuris taip pat patvirtina, kad draudikas draudimo sutartis laikė įsigaliojusiomis nuo jų pasirašymo momento: atsakovas rėmėsi CK 6.996 straipsnio 2 dalimi dėl sutarties nutrūkimo, o neįsigaliojusi sutartis negalėtų nutrūkti.

112. Pagal Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, Taisyklių Nr. 018 6.5 punktą, Taisyklių Nr. 019 9.5 punktą, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu), draudikas privalo pranešti draudėjui, nurodydamas, jog, per penkiolika dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Ginčo atveju draudimo sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo momento, taigi draudikas privalėjo informuoti draudėją apie draudimo įmokų nesumokėjimą, o jam to nepadarius, draudimo sutartys liko galioti. Be to, sutarčių teisėje galioja ir bendrosios sutarties šalių pareigos, tarp jų pareiga elgtis sąžiningai, protingai, teisingai (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai), taip pat pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38, 6.200 straipsniai; UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 5.3 straipsnis). Ginčo atveju vienai iš draudimo sutarties šalių – draudikui – taikytini didesni profesinės veiklos ir atsargumo reikalavimai (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas privalėjo susisiekti su ieškovu ir išaiškinti galimas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Sudaryta sutartis įpareigoja šalis atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Apie profesine veikla užsiimantiems subjektams, tarp jų ir draudikams, taikomus griežtesnius reikalavimus ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-486/2000; 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „HANSA–LTB“ v. UAB „Baltic polis“, UAB „Fidus“, byla Nr. 3K-3-797/2003). Ginčo atveju atsakovas nevykdė jo paties draudimo taisyklėse nustatytos pareigos (CK 6.256 straipsnio 3 dalis), taip pat nevykdė savo profesinės veiklos maksimaliai tinkamai, todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką remdamasis vien tuo, kad nebuvo sumokėtos draudimo įmokos.

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „BTA Draudimas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

131. Teismai nepažeidė CK 6.996 straipsnio ir teisingai sprendė tiek pagal šioje teisės normoje įtvirtintą taisyklę, tiek pagal atskirų draudimo rūšių Taisyklių, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas, ir ieškovui išduotų draudimo polisų nuostatas ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių įsigaliojimo momentas tiesiogiai siejamas su pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data. Ginčo šalių sudarytose sutartyse nebuvo nustatyta kitokia šių sutarčių įsigaliojimo tvarka, taigi jos turėjo įsigalioti nuo pirmos draudimo įmokos sumokėjimo momento. Ieškovas pirmą draudimo įmoką įsipareigojo sumokėti iki 2004 m. kovo 9 d., tačiau jos nesumokėjo, todėl sudarytos draudimo sutartys nutrūko, nes sutartyse nebuvo nustatyta kitokių išlygų dėl įmokų nesumokėjimo pasekmių (CK 6.996 straipsnio 2 dalis). Sutartyse taip pat nebuvo nustatyta, kad draudimas taikomas ir įvykiams, įvykusiems iki šių draudimo sutarčių įsigaliojimo (CK 6.996 straipsnio 3 dalis). Ieškovas 2004 m. balandžio 21 d. įvykus nelaimingam atsitikimui, susirūpino draudimo įmokų sumokėjimu, ir šias įmokas sumokėjo tik 2004 m. spalio 20 d. Taigi nelaimingo atsitikimo metu ieškovas neturėjo draudiminės apsaugos, todėl draudikas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokas.

142. Pagal CK 6.1004 straipsnio 2 dalį ginčo draudimo sutartyse buvo aptartos prievolės sumokėti draudimo įmoką neįvykdymo pasekmės: Skraidymo aparato savanoriško draudimo polise, taip pat Taisyklių Nr. 018 6.3 punkte aiškiai nustatyta, kad jeigu draudimo sutartyje nenurodyta kitaip, ji neįsigalioja anksčiau, negu draudėjas sumoka pirmą įmoką. Taisyklių Nr. 018 6.4 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nori atidėti draudimo įmokų mokėjimą, jis privalo nedelsdamas informuoti apie tai draudiką. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės sutartyje, Taisyklių Nr. 019 9.3, 9.4 punktuose. Kadangi ginčo šalių sudarytos draudimo sutartys neįsigaliojo, atsakovas (draudikas) negalėjo pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta sustabdymo teise, taigi nėra pagrindo jo pasyvaus elgesio aiškinti kaip reiškiančio kitokią jo valią dėl sutarčių galiojimo.

153. Atsakovas neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie draudimo įmokų nesumokėjimą, nes Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, Taisyklių Nr. 018 6.5 punkto, Taisyklių Nr. 019 9.5 punkto nuostatos yra specialiosios ir taikomos tik draudimo sutartims, kurių įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu. Bendruosius sutarčių vykdymo principus pažeidė pats ieškovas, nevykdydamas draudėjo pareigų, tarp jų ir pareigos vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), taip pat šalių bendradarbiavimo principą. Teismai nenustatė, kad atsakovas, t. y. draudikas, vykdydamas savo profesinę veiklą, pažeidė CK 6.38 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, ieškovas, t. y. draudėjas, taip pat yra ne fizinis asmuo, o profesionalia rizikinga veikla užsiimanti įmonė, taigi, elgdamasis protingai, jis privalėjo rūpintis draudimine apsauga.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Ieškovas VšĮ Įstros aerodromas ir atsakovas UAB „BTA draudimas“ 2004 m. kovo 2 d. sudarė tris draudimo sutartis, pagal kurias ieškovas draudimo liudijimuose (polisuose) nurodytomis sąlygomis apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų piloto darbo vietą lėktuve SU-29, reg. Nr. LY-ASI, lėktuvą SU-29, reg. Nr. LY-ASI, taip pat civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims, jų turtui ir žalą kroviniui, kuri padaryta lėktuvo SU-29, reg. Nr. LY-ASI. Ieškovui buvo išduoti trys draudimo liudijimai (polisai): savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, skraidymo aparato savanoriškojo draudimo ir skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės. Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime (polise) nustatyta, kad draudimo polisas galioja nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. spalio 1 d., pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d., antros – 2004 m. birželio 2 d. Skraidymo aparato savanoriškojo draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad draudimo laikotarpis nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 1 d., o draudimo įmokos mokėjimo terminai: po 3425 Lt iki 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. birželio 2 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. gruodžio 2 d. Pagal Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) draudimo laikotarpis – nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2005 m. kovo 1 d., pirmos įmokos įmokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d. 2004 m. balandžio 19 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sudužo lėktuvas SU-29, žuvo jame skridę R. Ž. ir D. I. Ieškovas 2004 m. balandžio 20 ir 22 d. pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį, o 2004 m. spalio 7 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmokas. Draudimo įmokas pagal nurodytus draudimo polisus ieškovas sumokėjo 2004 m. spalio 20 d. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmokas nurodydamas, kad, ieškovui nesumokėjus pirmų draudimo įmokų draudimo liudijimuose (polisuose) nustatytais terminais, draudimo sutartys nutrūko, taigi nelaimingo atsitikimo metu draudiminė apsauga negaliojo.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių draudimo sutarties įsigaliojimą, draudiminės apsaugos atsiradimo momentą, draudimo įmokų mokėjimą ir jų nesumokėjimo nustatytais terminais teisines pasekmes, taip pat draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo klausimai. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.

21Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytų draudimo sutarčių įsigaliojimo ir draudiminės apsaugos atsiradimo momento – ar pagal šių sutarčių sąlygas jų įsigaliojimo momentas susietas su pirmos draudimo įmokos dalies sumokėjimu ar su draudimo liudijimuose (polisuose) nurodyta data. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai ginčo šalių sudarytų sutarčių įsigaliojimą ir draudiminės apsaugos atsiradimą susiejo su draudimo įmokos (premijos) sumokėjimu. Teismai nurodė, kad pagal CK 6.996 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją), jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, ir jeigu draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu draudimo sutartyje nėra nustatyta ko kita (CK 6.996 straipsnio 2 dalis). Teismai sprendė, kad šalių sudarytose draudimo sutartyse nenustatyta kitokios šių sutarčių įsigaliojimo tvarkos, taip pat kitokių draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmių, todėl, ieškovui neįmokėjus pirmųjų draudimo įmokų, draudimo sutartys nutrūko ir nelaimingo atsitikimo metu negaliojo. Be to, teismai pažymėjo, kad draudimo įmokos sumokėjimas jau įvykus draudiminiam įvykiui, kaip atsitiko ginčo atveju, akivaizdžiai pažeistų draudiko interesus, draudimo sutarties esmę, paskirtį ir prigimtį.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių įsigaliojimo klausimas yra susijęs su teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimu ir taikymu.

23Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Draudimo įmoka (premija) – pinigų suma, kurią draudėjas moka draudikui už draudiminę apsaugą, taigi tai yra mokestis draudikui už jo prisiimtą riziką. CK 6.1004 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo įmoką, nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Beveik analogiškai draudimo įmoka apibrėžiama ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Draudimo įmokos (premijos) sumokėjimas rodo dvišalį draudimo teisinį santykį. Draudimo įmonių veikla yra susijusi su pinigų, gautų draudimo įmokų (premijų) forma, kaupimu ir panaudojimu atsiradusiems nuostoliams padengti, todėl logiška, kad draudimo įmoka (premija) sumokama pirmiau negu įsigalioja draudimo sutartis. Dėl to CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu. Dėl to, sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties galiojimo, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas priklauso nuo draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Taigi, vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185 – 6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai.

25Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Nagrinėjamoje byloje draudimo sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu pagal atsakovo, t. y. draudiko, parengtas standartines sąlygas, nurodytas Skraidymo aparatų savanoriškojo draudimo taisyklėse Nr. 018, Skraidymo aparatų savininkų, valdytojų ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 019, Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėse Nr. 001.

26Taisyklių Nr. 018 6.3 punkte, Taisyklių Nr. 019 9.3 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku. Kartu šiuose punktuose nurodyta, kad jeigu draudimo sutartyje nenumatoma kitaip, ji neįsigalioja anksčiau nei draudėjas sumoka pirmą įmoką, o jos sumokėjimo data laikoma ta diena, kurią nustatyta piniginė įmoka patenka į draudiko sąskaitą banke; draudiko atsakomybė baigiasi nuo polise nurodytos datos 24.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku. Pagal Taisyklių Nr. 001 10.6 punktą draudimo sutartis įsigalioja draudimo polise nurodytą dieną, bet ne anksčiau kaip: 10.6.1 mokant draudimo įmoką grynais pinigais – kitą dieną po draudimo įmokos sumokėjimo 00.00 val.; 10.6.2. mokant draudimo įmoką mokėjimo pavedimu – kitą dieną po lėšų įskaitymo draudiko sąskaitoje dienos 00.00 val. Taisyklių 7.1 punkte nurodyta, kad draudimo sutartis sudaroma draudėjo pageidaujamam laikotarpiui, ir draudimo laikotarpis nurodomas draudimo polise.

27Pagal Taisyklių Nr. 018 4.6 punktą draudimo įmokos sumokėjimo tvarka nustatoma draudimo sutartyje šalių susitarimu. Kartu šiame punkte nurodyta, kad draudimo įmoką ar jos dalį draudėjas privalo sumokėti iki draudimo sutarties įsigaliojimo datos, o antra ir tolimesnė draudimo įmokos (jei taip nustatyta sutartyje) sumokamos pagal suderintą grafiką; draudimo sutartimi gali būti numatyta ir kitokia draudimo įmokų mokėjimo tvarka; be to, nurodyta, kad, sumokėdamas pirmą įmoką (premiją), draudėjas kartu patvirtina ir savo sutikimą su visomis draudimo sutarties sąlygomis.

28Beveik analogiškai draudimo įmokos sumokėjimas reglamentuojamas ir Taisyklėse Nr. 019: pagal šių Taisyklių 8.3 punktą draudimo įmokos sumokėjimo tvarka nustatoma draudimo sutartyje šalių susitarimu, ir draudimo įmoką ar jos dalį draudėjas privalo sumokėti iki draudimo sutarties įsigaliojimo datos, o antra ir tolimesnė draudimo įmokos (jei taip numatyta sutartyje) sumokamos pagal suderintą grafiką. Taisyklių Nr. 001.1 9.4 punkte taip pat nurodyta, kad draudimo įmokos mokėjimo tvarka ir terminai nustatomi draudimo polise. Pažymėtina, kad pagal šių Taisyklių 13.1 punktą draudikas privalo išduoti draudimo polisą tik po to, kai draudėjas sumoka draudimo įmoką.

29Taisyklių Nr. 018 6.5 punkte nustatyta, kad, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu), draudikas privalo apie tai pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per penkiolika dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklių Nr. 019 9.5 punkte ir taisyklių Nr. 001 9.5 punkte.

30Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo (draudiko) parengtos draudimo taisyklių, kurios yra sudėtinė ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių dalis, nuostatos dėl draudimo sutarčių įsigaliojimo momento yra dviprasmiškos ir prieštaringos, ir iš jų neaišku, ar draudimo sutarties įsigaliojimo momentas siejamas su draudimo įmokos (pirmos draudimo įmokos) sumokėjimu ar su draudimo liudijime (polise) nurodyta data. Esant tokiai situacijai, teismai apie ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių įsigaliojimo momentą turėjo spręsti analizuodami šalių pasirašytų draudimo liudijimų (polisų) sąlygas ir vertinti jas vadovaudamiesi sutarčių, sudarytų prisijungimo būdu, aiškinimo taisyklėmis (CK 6.185–6.187, 6.193 straipsniai). Konkrečių draudimo sutarčių aiškinimas yra fakto klausimas, taigi vien atskirų ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų vertinimas negalėtų būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami nurodytų draudimo sutarčių sąlygas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių, sudaromų prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies parengtas standartines sutarties sąlygas, specifiką ir, aiškindami ginčo šalių sudarytas draudimo sutartis, pažeidė tokių sutarčių aiškinimo taisykles.

31Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši contra proferentem, t. y. neaiškių sutarties sąlygų aiškinimo jas siūliusios šalies nenaudai, taisyklė įtvirtinta ir tarptautiniuose privatinės teisės aktuose. Europos Sutarčių teisės principų 5.103 straipsnyje nurodyta, kad jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos, kuri nebuvo individualiai aptarta, ji yra aiškinama tokią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai. Būtent į šias sutarčių aiškinimo taisykles neatsižvelgė bylą nagrinėję teismai, aiškindami ginčo šalių sudarytas draudimo sutartis.

32Ginčo šalių pasirašytuose draudimo liudijimuose (polisuose), t. y. individualiose draudimo sutarčių sąlygose, nurodyta, kad: Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas galioja nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. spalio 1 d., pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d., antros – 2004 m. birželio 2 d.; Skraidymo aparato savanoriškojo draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad draudimo laikotarpis nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 1 d., o draudimo įmokos mokėjimo terminai: po 3425 Lt iki 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. birželio 2 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. gruodžio 2 d. Pagal Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) draudimo laikotarpis – nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2005 m. kovo 1 d., pirmos įmokos įmokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d.

33Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos. Pagal šio straipsnio 12 punktą draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.

34Taigi ginčo šalių sudarytuose draudimo polisuose nustatyta jų sudarytų draudimo sutarčių, kartu ir draudiminės apsaugos, įsigaliojimo data – 2004 m. kovo 2 d., o pirmos draudimo įmokos įmokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d. Tai reiškia, kad, priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, ginčo šalys jų sudarytose draudimo sutartyse susitarė dėl konkrečios šių sutarčių įsigaliojimo datos, nesiedamos jos su pirmos draudimo įmokos sumokėjimu.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad vienareikšmiška teismų išvada dėl to, jog draudimo įmokos sumokėjimas jau įvykus draudiminiam įvykiui pažeistų draudiko interesus, draudimo sutarties esmę, paskirtį ir prigimtį, netiksli, nes sisteminis dispozityviai išdėstytų teisės normų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad galimos pagrindinės CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys ir tai sietina su tais atvejais, kai konkrečioje šalių sudarytoje sutartyje (jos individualiai aptartose sąlygose) yra nustatyta kitaip. Taigi kiekvienu atveju, sprendžiant dėl to, įsigaliojo draudiminė apsauga pagal konkrečias draudimo sutartis ar ne, reikia vertinti konkrečios sutarties turinio sąlygas, nes, minėta, kad ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas nustatomas pagal draudimo įmokos sumokėjimo momentą.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sistemiškai aiškinant draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvi galimas teisines situacijas: pirma, jeigu konkrečioje draudimo sutartyje šalių nėra sutarta kitaip, pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją) (CK 6.996 straipsnio 1 dalis); antra, kai konkrečioje sutartyje šalių yra susitarta dėl jų sudaromos sutarties įsigaliojimo tvarkos, draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių nurodyto momento, nes įstatymas suteikia sutarties šalims teisę susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, nesiejant jo su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu (CK 6.996 straipsnio 1 dalis). Dėl to draudimo įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo to, siejamas konkrečios draudimo sutarties įsigaliojimas su draudimo įmokos sumokėjimu ar ne.

37Kai draudimo sutarties įsigaliojimas, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimas, siejamas su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu, sudaryta draudimo sutartis neįsigalioja, kol nesumokama draudimo įmoka ar pirma jos dalis; jei draudėjas nesumoka šios įmokos ar jos pirmos dalies, draudimo sutartis nutrūksta, jeigu konkrečioje šalių sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 straipsnio 2 dalis).

38Kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu, šalių sudaryta draudimo sutartis bei draudiminė apsauga įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Kai draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar pirmos jos dalies, šios įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo draudiko pasirinkto reagavimo į draudėjo prievolės mokėti draudimo įmoką pažeidimą būdo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą draudikas tokiu atveju turi dvi galimybes.

39Pirma, draudikas gali pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta sustabdymo teise, laikydamasis šioje teisės normoje imperatyviai nustatytos tvarkos. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies, draudikas privalo apie tai raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog jei per penkiolika, o gyvybės draudimo atveju – per trisdešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjas nesumokės draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar atitinkamą jos dalį; jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko paštu išsiųstą pranešimą, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo; draudimo sutartyje gali būti nustatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus. Taigi, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies šalių sutartyje nustatytu terminu ir draudikui nusprendus pasinaudoti sustabdymo teise, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, kol draudėjas gauna draudiko pranešimą ir dar atitinkamai penkiolika ir trisdešimt dienų po šio pranešimo gavimo dienos, t. y. tuo laikotarpiu, kai draudėjas turi teisę sumokėti nesumokėtą draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudėjas to nepadaro, draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos galiojimas sustabdomas iki tol, kol draudėjas sumokės nurodytą draudimo įmoką ar jos dalį. Pažymėtina, kad tam, jog draudiminė apsauga būtų sustabdyta, draudikas privalo įrodyti, kad išsiuntė draudėjui pranešimą, o šio pranešimo gavimas pagal nurodytos normos taisykles preziumuojamas. Draudimo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyti draudiminės apsaugos sustabdymo teisiniai padariniai: jeigu draudiminis įvykis įvyksta draudiminės apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, jog reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui. Taigi draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudiminių įvykių, įvykusių draudimo apsaugos sustabdymo metu. Šie teisiniai padariniai kyla tiek draudėjui, tiek trečiajam asmeniui, nes draudikas turi teisę prieš trečiąjį nukentėjusį asmenį panaudoti atsikirtimus, susijusius su draudimo apsaugos sustabdymu. Pažymėtina, kad draudėjui, pažeidusiam draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir nesumokant šios įmokos pakankamai ilgą laiką, be draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos galiojimo sustabdymo gali kilti ir kita neigiama šio tęstinio prievolės pažeidimo pasekmė: pagal Draudimo įstatymo 80 straipsnio 3 dalį, jeigu draudiminės apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius, o gyvybės draudimo atveju – ilgiau kaip šešis mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Taigi įstatymas suteikia draudikui teisę, pasinaudojus draudimo apsaugos sustabdymo teise ir šiam sustabdymui tęsiantis ilgiau kaip tris mėnesius, vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

40Antra, jeigu draudikas nepasinaudoja Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, taigi, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką, t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad draudikui priklausanti įskaitymo teisė tokioje situacijoje faktiškai yra absoliuti. Tokią teisę draudikas gali panaudoti net trečiojo asmens reikalavimui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

41Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo principas labai svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v. UAB „Baltic polis“, byla Nr. 3K-3-797/2003).

42Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai teisingai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje draudėjas (ieškovas) pažeidė savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyse nustatytais terminais. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad nurodytas nelaimingas atsitikimas laikytinas draudiminiu įvykiu pagal ginčo šalių sudarytas draudimo sutartis, ši aplinkybė turėtų būti įvertinta sprendžiant draudimo išmokos mokėjimo ir tokios išmokos dydžio klausimus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas (atsakovas) nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių. Taigi atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje šie klausimai nebuvo nagrinėti teismams nusprendus, kad ginčo šalių sudarytos draudimo sutartys neįsigaliojo.

43Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, jog ginčo šalių sudarytos draudimo sutartys neįsigaliojo, taip pat nurodė, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas ir tuo atveju, jeigu draudimo sutartys galiotų, nes draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsirastų ir dėl to, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybės neleistų pripažinti šio draudiminiu įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų faktinių aplinkybių nenustatinėjo ir neanalizavo. Tokių bylos faktų nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių galiojimo, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl šių sutarčių įsigaliojimo momento ir draudiminės apsaugos galiojimo, byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui tam, kad būtų nustatytos bei ištirtos šalių ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, t. y. ar, galiojant šių šalių sudarytoms draudimo sutartims, nurodytas nelaimingas atsitikimas pripažintinas draudiminiu įvykiu pagal šalių sudarytas draudimo sutartis ir ar atsiranda draudiko pareiga mokėti sutartyse nurodytas draudimo išmokas.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

46Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui naujos sudėties.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas VšĮ Įstros aerodromas (buvęs pavadinimas – VšĮ „Vytauto... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m.... 10. 1. Teismai, spręsdami dėl ginčo draudimo sutarčių įsigaliojimo momento,... 11. 2. Pagal Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, Taisyklių Nr. 018 6.5... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „BTA Draudimas“ prašo... 13. 1. Teismai nepažeidė CK 6.996 straipsnio ir teisingai sprendė tiek pagal... 14. 2. Pagal CK 6.1004 straipsnio 2 dalį ginčo draudimo sutartyse buvo aptartos... 15. 3. Atsakovas neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie draudimo įmokų... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Ieškovas VšĮ Įstros aerodromas ir atsakovas UAB „BTA draudimas“ 2004 m.... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių draudimo... 21. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytų draudimo... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių sudarytų draudimo... 23. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma... 25. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias... 26. Taisyklių Nr. 018 6.3 punkte, Taisyklių Nr. 019 9.3 punkte nustatyta, kad... 27. Pagal Taisyklių Nr. 018 4.6 punktą draudimo įmokos sumokėjimo tvarka... 28. Beveik analogiškai draudimo įmokos sumokėjimas reglamentuojamas ir... 29. Taisyklių Nr. 018 6.5 punkte nustatyta, kad, draudėjui nesumokėjus draudimo... 30. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo (draudiko) parengtos... 31. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja... 32. Ginčo šalių pasirašytuose draudimo liudijimuose (polisuose), t. y.... 33. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis... 34. Taigi ginčo šalių sudarytuose draudimo polisuose nustatyta jų sudarytų... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienareikšmiška teismų išvada dėl to, jog... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sistemiškai aiškinant draudimo sutartį... 37. Kai draudimo sutarties įsigaliojimas, o kartu ir draudiminės apsaugos... 38. Kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl... 39. Pirma, draudikas gali pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta... 40. Antra, jeigu draudikas nepasinaudoja Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta... 41. Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t.... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai teisingai konstatavo, jog... 43. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog bylą nagrinėję teismai,... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...