Byla 2A-1423-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei dalyvaujant ieškovui J. L. ieškovo atstovui advokatui R.A.Kalkiui atsakovo atstovui V. U.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depas dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir kt.,

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas J. L. 2009-05-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė grąžinti jį į darbą AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo šilumvežių eksploatavimo cechą Nr.1 į iki atleidimo iš darbo buvusias mašinisto pareigas bei priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

5Nurodė, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo 2009 m. balandžio 8 d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktą, 235 str. 2 dalies 7 punktą. Paaiškino, kad nepadarė darbo drausmės pažeidimų bei nepasisavino darbdaviui priklausančio turto, todėl nesutinka su atleidimu iš darbo. Nurodė, jog jam 2008 m. gruodžio 17 d. buvo pareikštas papeikimas už tai, kad jo automobilyje buvo rasta talpa su dyzeliniu kuru, tačiau darbdaviui jis įrodė, kokiu būdu ir iš ko įsigijo kurą bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovas neskundė darbdavio įsakymo dėl 2008 m. gruodžio 17 d. paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo ir sprendimų sumažinti kintamąją atlyginimo dalį, kadangi kaip ir kiti darbuotojai bijojo prarasti darbą. Kintamoji atlyginimo dalis nuolat buvo mažinama visiems darbuotojams dėl kuro normų viršijimo, kadangi nustatytos labai mažos kuro normos.

62009 m. balandžio 6 d. patikrinus ieškovo vairuojamą manevrinį šilumvežį TEM2-1279, dėžėje po laiptais buvo rastas dyzelinis kuras – viena 10 litrų talpa ir 3 talpos po 2,5 litrų. Dėl to ieškovui buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktą. Įsakyme buvo nurodytas dar vienas atleidimo iš darbo pagrindas – DK 235 str. 2 dalies 7 punktas, t.y. veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių, t.y. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

8Teismas pripažino neteisėtu ieškovo J. L. atleidimą iš darbo - AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo šilumvežių eksploatavimo cecho Nr.1 mašinisto pareigų 2009 m. balandžio 8 d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktą (įsakymas Nr. P(LT-1)-104) ir grąžino ieškovą į darbą iki atleidimo buvusias mašinisto pareigas.

9Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2009 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojamą pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 162,16 Lt, vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 3437,75 Lt .

10Priteisė iš atsakovo akcinės valstybei 130,00 Lt žyminio mokesčio ir 33,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, viso 166,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, jog darbdavys neturėjo pakankamo pagrindo paskirti darbuotojui (ieškovui) griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktą už nurodytus darbo drausmės pažeidimus. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovas pavogė (pasisavino) darbdaviui priklausantį dyzelinį kurą, kad jį išpylė iš šilumvežio į talpas ir saugojo ant lokomotyvo (šilumvežio) išorėje po laiptais esančioje dėžėje. Teismo teigimu, nėra pagrindo remiantis atsakovo (darbdavio) motyvais pripažinti, jog darbuotojas pasisavino kurą ar kėsinosi jį pasisavinti.

12Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra kaltinamas sunkaus darbo pareigų pažeidimo padarymu, kuris prilyginamas vagystei. Darbdavio taikytas atleidimo iš darbo pagrindas turės neigiamos įtakos visai darbuotojo tolimesnei veiklai, charakteristikai, galimybei įsidarbinti, todėl pateikti įrodymai turi būti vertinami ypatingai kruopščiai. Teisme turi būti neabejotinai įrodyta, jog darbuotojas (ieškovas) įvykdė tuos veiksmus, kuriuos darbdavys pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir prilygino vagystei (nusikaltimo padarymui), nerūpestingu darbo pareigų atlikimu bei darbo drausmės pažeidimu ir kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas atleisti iš darbo.

13Priimdamas sprendimą teismas vertino tai, kaip ieškovas dirbo iki atleidimo iš darbo, visas ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas bei jų paskyrimo aplinkybes ir 2009 m. balandžio 8 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo bei pateiktus dokumentus ir pripažino, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, kad ieškovas įvykdė darbdaviui (atsakovui) priklausančio turto vagystę, kad iššvaistė ar pasisavino bendrovei priklausantį turtą. Nenustatyta, kad ieškovas nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. Vertindamas prieš tai darbuotojui paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą bei darbdavio įsakymus sumažinti kintamąją atlyginimo dalį ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažino, jog darbdavys neturėjo pakankamo pagrindo 2009 m. balandžio 8 d. įsakymu taikyti ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktą. Priimant sprendimą atsižvelgiama į tai, kiek laiko ir kaip darbuotojas vykdė pareigas iki atleidimo iš darbo.

14Teismo teigimu, ieškovo atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktą pripažįstamas neteisėtu, jis grąžinamas į darbą iki atleidimo buvusias mašinisto pareigas. Iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2009 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuotiną pagal ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 3437,75 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 162,16 Lt.

15Teismas taip pat konstatavo, jog nenustatyta, jog ieškovas J. L. savo darbo vietoje būtų laikęs daiktus ar neleistinas priemones, būtų pats vogęs darbdaviui priklausantį turtą ar būtų sudaręs sąlygas turto grobimui. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyti Depo darbo tvarkos taisyklių pažeidimai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog ieškovui buvo pagrindas paskirti griežčiausią drausminę nuobaudą. Darbuotojas AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo nuo 1994 m., t.y. penkiolika metų, iki 2008 m. pabaigos ieškovui nebuvo pareikšta pretenzijų dėl darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

16Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis DK 136 str. 3 dalimi, 235 str., 297 str., CPK 417 str., teismas ieškinį patenkino ir pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo ir grąžino į buvusias iki atleidimo iš darbo pareigas.

17Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys neturėjo pakankamo pagrindo paskirti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą. Teismas turėjo įvertinti ieškovo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir faktą, kad Vilniaus lokomotyvų depe galioja AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depe viršininko 2007-09-11 įsakymu patvirtintas Depo darbo tvarkos taisyklės, kurių 153.2 punktas sako, jog griežtai draudžiama laikyti darbo vietose įrankius, prietaisus, talpas ir kitus daiktus, kurie nėra naudojami darbo funkcijoms. Be to, šių Taisyklių 153.3 punkte aiškiai nurodyta, kad griežtai draudžiama darbuotojui pas save ar automobilyje turėti ar laikyti priemones, tinkamas naudoti darbdavio turto grobimui (plombas, reples, dažus ir kt.), bei talpą su dyzelinu. Teigia, kad apžiūros metu radus minėtų priemonių ar talpas su dyzelinu, laikoma, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantas nurodo, jog ieškovo valdomame šilumvežyje darbo metu, dėžėse po laiptais buvo rasta 10 litrų talpos bakelis ir 3 talpos po 2,5 litro su geltonu skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą. Atsakovo nuomone, tai buvo pagrindas ieškovui skirti drausminę nuobaudą. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, kad ieškovas padarė veiką, turinčią turto pasisavinimo požymių. Nurodo, jog nebejotinas įrodymas pateiktas teismui yra vaizdinė medžiaga, iš kurios galima pagrįstai spręsti, kad ieškovas žinojo apie M. R. ketinimus pasisavinti darbdavio turtą. Teigia, jog ieškovo ir M. R. veiksmai buvo suderinti ir tai liudija faktas, kad šilumvežis, valdomas ieškovo, nuvažiavo tik tuo metu, kai M. R. antrą kartą nuėjo su dyzelino talpom nuo ieškovo šilumvežio. Be to, iš 2009-08-28 nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą matyti, kad atlikto specialisto tyrimo išvadoje nustatyta, kad įvykio vietoje rastose talpose yra dyzelinas, kuris yra bendro grupinio priklausomumo su dyzelino pavyzdžiu paimtu iš šilumvežio TEM-2. Taigi apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nes esant galiojančiai drausminei nuobaudai ir ieškovui dar kartą pažeidus Vilniaus lokomotyvų depo darbo tvarkos taisyklių 153.3 p. reikalavimus darbdavys teisėtai vadovavosi DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatomis;

202) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo pateikta nuomone, neva jis nežinojo, jog po įėjimo į šilumvežį laiptais esančioje dėžėje yra talpos su dyzeliniu kuru ir jis neprivalėjo tikrinti laiptų. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas apie talpas žinojo;

213) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl kuro matavimo metodikos, galimos nemažos kuro paklaidos. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į pateiktą 2010-05-05 dyzelino temperatūros patikrinimo aktą, bei pateiktą specialistų nuomonę, kuri paneigė ieškovo teiginius, neva dėl šilumvežyje nustatyto 44 kg arba 52 litrų dyzelino trūkumo kalta oro temperatūra bei matavimo metodika. Teigia, jog atliktas eksperimentas parodė, kad dėl temperatūros kaitos, dyzelino tūrio pakitimo paklaida šilumvežio bake gali sudaryti iki 14,9 litro bet ne 52 litrai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai pažymėjo, kad nustatytos kuro normos šilumvežiuose yra pastoviai viršijamos, nes tokiam vertinimui teismas neturėjo faktinių įrodymų. Kuro normos numatytos šilumvežiams pagal gamintojų nustatytas technines charakteristikas, darbo specifiką ir apskaičiuotos atitinkamos srities specialistų. Be to, nepagrįstas argumentas, jog nustatytos per mažos kuro normos, neatitinkančios poreikių ir neatsižvelgiant į šilumvežių eksploatavimo ypatybes. Apelianto nuomone, darydamas tokias išvadas teismas vadovavosi tik liudytojų parodymais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais;

224)

23pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kuras pasisavintas iš šilumvežio, kuriame dirbo ieškovas. Nurodo, jog teismas buvo informuotas apie tai, kad dėl rasto dyzelino ieškovo darbo vietoje yra iškelta baudžiamoji byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, kur ieškovas yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Taip pat buvo atlikta ieškovo darbo vietoje rasto dyzelino ekspertizė, kurios metu nustatytas, kad šis dyzelinas yra tos pačios grupinės priklausomybės kaip ir šilumvežio TEM-2, su kuriuo tuo metu dirbo ieškovas. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2010-02-17 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas ir baudžiamoji byla perduota į teismą;

245) pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais įrodymais, kuriuos pateikė liudytojas M. R. . Nurodo, jog vienu atveju liudytojas paliudijo, kad jis talpas su dyzeliniu kuru surado dėžėje po šilumvežio laiptais. Vėliau tas pats liudytojas teigė, kad jis buvo užėjęs pas ieškovą į šilumvežį paimti egzaminų bilietų, pamatė ant šilumvežio viršutinės dalies sudėtas plastikines talpas, todėl jas paėmė ir išmetė. Tuo tarpu M. R. pasiaiškinime darbdaviui yra nurodytos kitokios šio įvykio aplinkybės – M. R. pas ieškovą į dėžę padėjo 4 butelius su dyzeliniu kuru, kurį vėliau paėmė. Taigi pirmosios instancijos teismas tokius liudytojo parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes akivaizdu, jog jis siekė padėti ieškovui išvengti atsakomybės;

256) teismas nepagrįstai nurodė, jog nenustatyta, kad ieškovas savo darbo vietoje būtų laikęs daiktus ar neleistinas priemones. Teigia, kad ieškovas darbo sutartyje numatytas pareigas atliko šilumvežyje, kuriame ir buvo rastas 10 litrų talpos bakelis ir 3 talpos po 2,5 litro su geltonu skysčiu;

267) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovas nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. Atsakovas pažymi, kad 2008-12-07 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad 2008-11-20 ieškovo automobilyje buvo rasti 2 plastmasiniai bakeliai po 10 litrų dyzelino, bei du tušti plastmasiniai buteliai po 10 litrų. Taigi ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl už Taisyklių 153.3 punkto nevykdymą ieškovui pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Aplinkybę, jog ieškovui skirta drausminė nuobauda už minėtą nusižengimą patvirtino ir pats ieškovas. Be to, ieškovas neginčijo šios drausminės nuobaudos įstatymų numatyta tvarka ir terminais.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. L. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-27 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Teigia, kad 2009-04-06 UAB „Gelsauga“ darbuotojai patikrino šilumvežį ir baigę patikrinimą jokių pažeidimų nenustatė. Tačiau po pusės pamainos buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu darbdavys jau nustatė pažeidimus. Ieškovas nurodo, jog šis aktas buvo surašytas praėjus maždaug 6 valandoms po ieškovo pamainos pabaigos ir lokomotyvo perdavimo ketvirtos pamainos mašinistui, kuris priimdamas iš ieškovo lokomotyvą nurodė, kad pažeidimų nerasta.

29Nurodo, jog apeliantas, tvirtindamas, kad po darbo pamainos ieškovo lokomotyve nustatytas 44 kg arba 52 litrų dyzelino normos pereikvojimas, gerai žinodamas, kad kuro pereikvojimas pamainos metu susideda iš keleto sudedamųjų (lokomotyvo nusidėvėjimas, šilumvežio darbo vieta ir kt.), pripažįsta tik vieną iš jų (dyzelino plėtimąsi arba traukimąsi priklausomai nuo jo paties bei aplinkos temperatūros). Kitas svarbias galimo pereikvojimo sudedamąsias apeliantas sąmoningai nutyli. siekdamas suklaidinti teismą ir nuslėpti egzistuojančią betvarkę atsakovo depe, nustatant kuro normas pamainai.

30Ieškovas taip pat pažymi, kad apeliantas ignoravo faktą, jog atleidimo iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindas yra drausminė nuobauda. Tačiau atsakovas skyrė ieškovui nuobaudą neįrodęs nei vieno jam inkriminuojamo pažeidimo. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

31Apeliacinis skundas tenkintinas

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

33Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

34Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teisme turi būti neabejotinai įrodyta, jog darbuotojas (ieškovas) įvykdė tuos veiksmus, kuriuos darbdavys pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir prilygino vagystei. Teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad ieškovas įvykdė darbdaviui priklausančio turto vagystę, kad iššvaistė arba pasisavino bendrovei priklausantį turtą. Nenustatyta, kad ieškovas nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. Tokį bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimą negalima pripažinti pagrįstu.

35Byloje nustatyta, kad Ieškovas J. L. iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo mašinisto pareigose buvo atleistas 2009-04-08 įsakymu Nr. P(LT-1)-104 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, turto grobimą (vagystę) bei sąlygų grobimui (vagystei) sudarymą, pagal LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p., vadovaujantis LR DK 235 str. 2 d. 7 p., už Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų Drausmės statuto 16 p. bei „Šiurkščių pažeidimų sąrašo“, patvirtinto Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-203, 10 p. ir Vilniaus lokomotyvų depo darbo tvarkos taisyklių 153.3 p. reikalavimų nevykdymą (pakartotinis pažeidimas per 6 mėnesius (1 t., b.l. 12). Savo pasiaiškinime darbdaviui 2009-04-06 (1 t., b.l. 46) J. L. nurodė, kad priimdamas pamainą, apžiūrėjo šilumvežį, patikrino visas plombas ir uždažymus, pažeidimų nerado. /.../ ryte apie 6 val. į šilumvežį atėjo UAB ,,Gelsauga“ darbuotojai ir apžiūrėjo šilumvežį. Kratos metu dėžėse po laiptais rado vieną 10 l. talpos bakelį ir 3 talpas nuo limonado (maždaug 2,5 l.) su geltonu skysčiu. Pasiaiškinime nurodoma, kad jis nežino iš kur ir kieno yra talpos. Apie dėžes prie laiptų nežinojo, todėl ir netikrino. Iš šilumvežio dyzelino nevogė. Po patikrinimo plombų ir uždažymų pažeidimų nerasta. AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo operatyvinio pasitarimo protokole 2009-04-07 Nr. 4(4-1)99 (1 t., b.l.124- 125) užfiksuota, kad 2009-04-06 Vaidotų stotyje UAB „Gelsauga“ darbuotojai patikrino J. L. šilumvežį TEM2-1279 ir dėžėse po laiptais aptiko 1 talpą 10 l ir tris talpas po 2,5 l su geltonu skysčiu; šalia šilumvežio TEM2-5704, su kuriuo dirbo M. R. , gretimame kelyje aptiko 4 talpas po 2,5 l su geltonos spalvos skysčius. Šilumvežių apžiūros aktu nustatyta, kad šilumvežio TEM2-1279 pažeistas (kito atspalvio, šviežiai uždažyta) uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso esančio stabdiklinio sraigto, skirto sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasisukimo. Ties šio varžto įsukimo vieta, ant aukšto kuro siurblio korpuso matyti dažų pažeidimai (1 t., b.l. 50). Šilumvežio TEM2-1279 valdomo J. L. , dyzelino sąnaudų 2009-04-06 pažymoje nurodyta, kad pamainos pradžioje priimta 3868 kg. (4600 litrų) dyzelino, pamainos pabaigoje perduota 3700 kg. (4400 litrų) dyzelino. Dyzelino sąnaudų norma darbui stotyje 124 kg, faktinės sąnaudos sudaro 168 kg. Per pamainą pereikvota 44 kg. arba 52 litrai dyzelino. Iš UAB „Gelsauga“ darbuotojų pateikto Vaidotų geležinkelio stoties kamerų stebėjimo vaizdo įrašo (b.l. 47) matyti, kaip į sustojusį J. L. vairuojamą šilumvežį įlipa M. R. , iš jo išlipęs prieina prie šilumvežio galo, paima talpas, perneša jas į savo šilumvežį, po to grįžta prie J. L. šilumvežio galo, vėl paima talpas, neša prie savo šilumvežio ir tuomet J. L. nuvažiuoja. Specialiųjų užduočių vykdymo žiniaraštyje (1 t., b.l. 135) nurodyta, kad 6 val. 40 min. patikrinus lokomotyvą TEM2-1279, dėžėje po lokomotyvo laiptais buvo paslėptos plastmasinės talpos su dyzeliniu kuru, į bylą yra pateikti UAB ,,Gelsauga“ darbuotojų tarnybiniai pranešimai (b.l. 136-138), kuriuose nurodytos įvykio aplinkybės ir kurias teisme apklausti liudytojais UAB „Gelsauga“ darbuotojai M. D. , J. M. , A. L. patvirtino, būtent: kad stebėjo Vaidotų geležinkelio stoties teritoriją, įtarė, kad gali būti grobiamas dyzelinis kuras; buvo užfiksuota, kad M. R. prieina prie J. L. šilumvežio ir kažką perneša į savo šilumvežį; apsaugos darbuotojams pribėgus prie M. R. šilumvežio TEM2-5704, jis išmetė plastikinius butelius, vienas liko ant šilumvežio aikštelės, J. L. šilumvežyje TEM2-1279 dėžėse buvo rastas bakelis ir buteliai su skysčiu; buvo iškviesta transporto policija (2 t., b.l. 51-53). Traukos riedmenų patikrinimo akte (1 t., b.l. 139) užfiksuota, kad ant laiptelių kairėje pusėje esančioje dėžėje buvo surasta 10 l. plastmasinė talpa; dešinėje pusėje virš laiptelių dėžėje rastas maišelis, kuriame buvo trys plastikinės talpos su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 11-1-00096-09 atliktoje specialisto išvadoje Nr. 11-1127 nustatyta, kad įvykio vietoje rastose talpose yra dyzelinas, kuris yra bendro grupinio priklausomumo su dyzelino pavyzdžiu, paimtu iš šilumvežio TEM2-1279 kuro sistemos (1 t., b.l. 176).

36Remiantis Civilinio proceso kodekso 185 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.)

37Vilniaus lokomotyvų depo darbo tvarkos taisyklių 153.3 p. (1 t., b.l. 44) yra aiškiai išdėstytas draudimas darbuotojui pas save (savo darbo vietoje) ar automobilyje, kuriuo jis naudojasi, turėti ar laikyti tuščias talpas ar talpas su dyzelinu bei nurodyta, kad apžiūros metu radus talpų su dyzelinu, laikoma, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Aplinkybė, kad J. L. perduotame ir jo pamainos pradžioje priimtame šilumvežyje TEM2-1279, buvo rastos talpos su dyzeliniu kuru, yra įrodyta. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo padarymą. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovo darbo vietoje buvo rasta dyzelinio kuro, nes šilumvežis yra ieškovo darbo vieta, jis jį priima pamainos pradžioje, privalo patikrinti ir už jį (vadinasi, ir už jame esančius daiktus) atsako iki perdavimo kitam darbuotojui, pasibaigus pamainai. Šiuo atveju ieškovo darbo drausmės pažeidimo vertinimui negali turėti įtakos jo nurodoma aplinkybė, kad jis (ir kiti šilumvežių mašinistai) netikrina šių dėžių, nes jose nieko nėra, be to, esą fiziškai neįmanoma to padaryti per patirtinimui skirtą laiką, nes daiktų, kuriuos draudžiama turėti, buvimas ieškovo darbo vietoje negali būti pateisinamas nepilnu, nevisapusiu perimamos ir eksploatuojamos priemonės apžiūrėjimu.

38Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio pobūdžio draudimų nustatymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į apelianto nurodytas aplinkybes, kad dyzelinio kuro iš šilumvežių vagysčių skaičius nuolat auga, dėl to AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ patiria didelius nuostolius. Todėl draudimas darbuotojams turėti darbo vietoje įrankius, priemones, kurių pagalba gali būti grobiamas dyzelinas arba talpas, į kurias jis gali būti supilamas, juo labiau- pilnas talpas su dyzeliniu kuru, visiškai pateisinamas. Šis draudimas gali būti vertinamas ne tik kaip apsaugantis darbdavio interesus, nes juo darbuotojams aiškiai įvardijami daiktai, kurių turėjimas sukelia darbdaviui įtarimus dėl darbuotojo nesąžiningumo. Taigi, ir darbuotojai tokiu būdu, jiems aiškiai įvardijant draudimus, yra apsaugomi nuo nepagrįstų įtarinėjimų.

39Nagrinėjamoje byloje reikšminga ir aplinkybė, kad pas ieškovą ne pirmą kartą rastos talpos su dyzeliniu kuru: 2008-11-20 ieškovo automobilyje taip pat buvo rastos talpos su dyzeliniu kuru bei tuščios talpos, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda- papeikimas. Šios nuobaudos ieškovas neskundė. Dėl šio fakto ieškovas darbdaviui pasiaiškino, esą buvo sugedęs jo automobilio kuro lygio daviklis ir jis nežinodavęs, kiek likę kuro bake, dėl to turėjęs vežiotis kuro atsargas (1t., b.l. 119). Nors ikiteisminį tyrimą dėl šio fakto J. L. buvo atsiakyta pradėti (1 t., b.l. 10), nes jis pateikė kuro įsigijimo čekius iš degalinės ,,Lukoil“, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nepradėjimo aplinkybė nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi, minėta, tokio pobūdžio daiktų turėjimas buvo draudžiamas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ vidaus tvarkos taisyklėmis, be to, baudžiamajame procese reikalingas faktų neabejotinas įrodytumas ir visos abejonės vertinamos kaltinamojo (įtariamojo, teisiamojo) naudai, tuo tarpu civiliniame procese įrodymų vertinimo taisyklės yra platesnės, todėl teisėjų kolegija pažymi, jog tokie ieškovo paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių šiais aspektais: 1) nuo kuro pirkimo, kurį patvirtino jo pateikti čekiai (2008-10-27) iki J. L. sulaikymo su dyzelinu automobilio bagažinėje (2008-11-20) buvo praėjęs beveik mėnuo, taigi, tai pakankamai ilgas laikas tiek sutaisyti gedimą, tiek ir išnaudoti kuro bake buvusias kuro atsargas; 2) darbuotojas, žinodamas apie egzistuojantį draudimą turėti darbo vietoje ar automobilyje atitinkamus daiktus (tai jis patvirtino ir savo pasiaiškinime darbdaviui) ir dėl objektyvių priežasčių būdamas priverstas galiojantį draudimą pažeisti, elgdamasis apdariai, rūpestingai bei sąžiningai, įvažiuodamas į teritoriją su draudžiamais daiktais, informuotų apie tai apsaugos darbuotojus ar kitą atsakingą asmenį ir taip galėtų išvengti bet kokių įtarimų; 3) jeigu tikėti ieškovo paaiškinimu, kad 2008-10-27 įsigytą kurą jis nuo to laiko vežiodavosi automobilio bagažinėje, reikėtų pripažinti, kad darbdavio draudimą turėti bagažinėje tuščių talpų bei talpų su dyzeliniu kuru, ieškovas pažeidė kiekvieną kartą, atvykdamas į darbą per laikotarpį nuo kuro įsigijimo iki jo sulaikymo.

40Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad ieškovas, turėdamas darbo vietoje (šilumvežyje) talpas su dyzeliniu kuru 2009-04-06, pakartotinai šiurkščiai pažeidė darbo drausmę.

41Dėl aplinkybės, ar ieškovas grobė dyzeliną arba sudarė sąlygas kitiems asmenims jį grobti, įrodytumo, pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimų sąžiningumu kelia abejonių tai, kad J. L. pasiaiškinime darbdaviui apskritai neigė žinojęs apie tokių dėžių egzistavimą (1 t., b.l. 46), nors su šilumvežiu dirba nuo 1994 metų (iš pradžių- mašinisto padėjėju, po to- mašinistu), po to teismo posėdžio metu aiškino, kad šių dėžių niekada netikrina, todėl bet kas ir bet kada galėjęs talpas su dyzelinu padėti. Vaizdo įraše matoma, kad prieš prieidamas prie J. L. šilumvežio galo, M. R. buvo užėjęs į šilumvežio vidų. Nors ieškovas nurodė, esą M. R. buvo užėjęs pasikalbėti dėl egzaminų, vis tik J. L. liko stovėti tol, kol M. R. per du kartus iš jo šilumvežio paėmė talpas su dyzeliniu kuru, tik po to iš karto nuvažiavo. Šios aplinkybės patvirtina darbdavio įtarimus dėl galimo ieškovo susitarimo su M. R. padėti pastarajam grobti dyzelinį kurą, t.y. duoda pagrindą manyti, jog ieškovas sudarė sąlygas M. R. darbdavio turto grobimui, leisdamas jam pavogtą dyzelinį kurą palikti jo vairuojamame šilumvežyje. Pagal AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2002-04-30 įsakymu Nr Į-203 patvirtintą šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašą (1 t., b.l. 55-58) tiek turto grobimas (vagystė), tiek sąlygų grobimui (vagystei) sudarymas priskirimai prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų.

42Dėl aplinkybės, ar pats ieškovas grobė darbdavio turtą, įrodytumo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto teisės normos aiškinimo ir taikymo pripažįstama, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007). Byloje yra nustatytas faktas, kad pamainos, kurios metu ieškovo šilumvežyje buvo rastos talpos su dyzeliniu kuru, laikotarpiu faktinės šilumvežio kuro sąnaudos buvo 44 kg. arba 52 l. dyzelino didesnės negu nustatyta sąnaudų norma. Taip pat, minėta, kad šilumvežio apžiūros akte (1 t., b.l. 50) nurodyta, jog šilumvežio TEM2-1279 pažeistas (kito atspalvio, šviežiai uždažyta) uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso esančio stabdiklinio sraigto, skirto sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasisukimo. Ties šio varžto įsukimo vieta, ant aukšto kuro siurblio korpuso matyti dažų pažeidimai. Šie įrodymai, kartu su faktu, kad J. L. šilumvežyje buvo rastos talpos su dyzelinu, leidžia teismui spręsti, jog darbuotojas atliko veiksmus, numatytus Darbo kodekso 235 str. 2 dalies 7 punkte.

43Ieškovo argumentai, kad nemažos paklaidos galimos dėl kuro matavimo metodikos, taip pat, dėl temperatūrų pokyčių, kad perimant pamainą iš jo jokie plombų ar uždažymų pažeidimai nebuvo konstatuoti, nepaneigia paminėtų įrodymų visumos pagrindu suformuotos teismo išvados, kad šie pažeidimai buvo padaryti ir jie darbdavio buvo teisingai įvertinti, kadangi atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, savo ruožtu pateikė įrodymus, jog dėl temperatūros kaitos, dyzelino tūrio pakitimo paklaida šilumvežio bake gali sudaryti iki 14,9 litro bet ne 52 litrai. Ieškovo argumentai, kad nustatytos kuro normos šilumvežiuose yra pastoviai viršijamos, ką esą patvirtina aplinkybė, jog dėl šios priežasties nuolat mažinama kintamoji darbo užmokesčio dalis, taip pat nepaneigia ne vieno konkretaus, o visumos įrodymų pagrindu daromą išvadą, kartu pažymint, kad atvejais, kai nėra konkrečių įrodymų apie vagystę, darbuotojai dėl pereikvojimo nėra atleidžiami iš darbo.

44Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (Civilinio proceso kodekso 185 str., 329 str. 1 d.), priimant byloje naują sprendimą- ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

45Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, jam iš ieškovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ieškovas yra atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p.), todėl pašto išlaidos į biudžetą iš jo nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 str.).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

48Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškovo J. L. ieškinį atmesti.

49Priteisti iš J. L. atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 132 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas J. L. 2009-05-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Nurodė, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo 2009 m. balandžio 8 d. pagal... 6. 2009 m. balandžio 6 d. patikrinus ieškovo vairuojamą manevrinį šilumvežį... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu... 8. Teismas pripažino neteisėtu ieškovo J. L. atleidimą iš darbo - AB... 9. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui vidutinį... 10. Priteisė iš atsakovo akcinės valstybei 130,00 Lt žyminio mokesčio ir 33,40... 11. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, jog darbdavys... 12. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra kaltinamas sunkaus darbo pareigų... 13. Priimdamas sprendimą teismas vertino tai, kaip ieškovas dirbo iki atleidimo... 14. Teismo teigimu, ieškovo atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3... 15. Teismas taip pat konstatavo, jog nenustatyta, jog ieškovas J. L. savo darbo... 16. Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis DK 136 str. 3 dalimi, 235 str., 297... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Vilniaus... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys... 20. 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo pateikta... 21. 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl kuro... 22. 4)... 23. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo... 24. 5) pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais įrodymais, kuriuos... 25. 6) teismas nepagrįstai nurodė, jog nenustatyta, kad ieškovas savo darbo... 26. 7) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta, jog... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. L. prašo Vilniaus miesto 2... 28. Teigia, kad 2009-04-06 UAB „Gelsauga“ darbuotojai patikrino šilumvežį ir... 29. Nurodo, jog apeliantas, tvirtindamas, kad po darbo pamainos ieškovo lokomotyve... 30. Ieškovas taip pat pažymi, kad apeliantas ignoravo faktą, jog atleidimo iš... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 34. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teisme turi būti... 35. Byloje nustatyta, kad Ieškovas J. L. iš darbo AB „Lietuvos... 36. Remiantis Civilinio proceso kodekso 185 str., teismas įvertina įrodymus pagal... 37. Vilniaus lokomotyvų depo darbo tvarkos taisyklių 153.3 p. (1 t., b.l. 44) yra... 38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio pobūdžio draudimų nustatymas... 39. Nagrinėjamoje byloje reikšminga ir aplinkybė, kad pas ieškovą ne pirmą... 40. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta... 41. Dėl aplinkybės, ar ieškovas grobė dyzeliną arba sudarė sąlygas kitiems... 42. Dėl aplinkybės, ar pats ieškovas grobė darbdavio turtą, įrodytumo,... 43. Ieškovo argumentai, kad nemažos paklaidos galimos dėl kuro matavimo... 44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl... 45. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, jam iš ieškovo priteistinas... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 48. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą... 49. Priteisti iš J. L. atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 132 Lt už...