Byla 2A-78-467/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Čeponienei, dalyvaujant ieškovo T. Š. atstovui advokatui Aivarui Giliui, atsakovams A. E. ir M. R. S., trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovei Loretai Uskovai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo bei atsakovų Z. K., E. K., V. Š., A. E., A. E., M. A., A. C., J. C., L. L., M. R. S., S. S., T. M., R. O. ir G. S. M. apeliaciniu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovams T. M., M. R. S., S. S., A. E., A. E., R. O., L. L., G. S. M., A. C., J. C., V. Š., M. A., Z. K., E. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas T. Š. 2008 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos- pusrūsio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo parengtą projektą, paskiriant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 83/1000 dalis iš 142,42 kv.m patalpos, tai yra 11,80 kv.m negyvenamąją pusrūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu P-7. Nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklauso 89/1000 dalys negyvenamosios pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2008 m. gegužės 25 d. išsiuntė registruotu laišku pranešimą kitiems bendrasavininkiams dėl negyvenamosios patalpos - pusrūsio patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dalis bendrasavininkių, pateikdami atsakymą į jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, nurodė, jog atidalijimo būdas sudaro prielaidas įvairių šalių interesams nukentėti, tačiau nenurodė konkretaus atsisakymo argumentų, kaip nukentės kitų šalių interesai dėl ieškovo siūlomo patalpų atidalijimo būdo. Kadangi atsakovai nepateikė konkretaus atsakymo į ieškovo pateiktą pasiūlymą, jis, darydamas išvadą, jog jie nesutinka su pateiktu atidalijimu, buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu. Minėta negyvenamoji pusrūsio patalpa atidalintina pagal UAB „KM Centras“ parengtą atidalijimo būdą. Toks atidalijimo būdas nepažeidžia nė vieno iš bendrasavininkių teisėtų interesų, nes atidalintina negyvenamoji pusrūsio patalpa ribojasi tik su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovų butai su atidalijama patalpa nesiriboja. Ieškovo siūlomas pusrūsio patalpų atidalijimo būdas yra optimaliausias ir nepadarys neproporcingos žalos negyvenamajai pusrūsio patalpai bei jos paskirčiai.

6Atsakovai prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčo negyvenamoji patalpa – pusrūsis yra avarinės būklės. Namo savininkų bendrijos 2007-01-08 ir 2007-10-22 susirinkimų protokolais, kurie yra nepanaikinti ir galiojantys, buvo nuspręsta imtis priemonių dėl pasiruošimo avarinės būklės ginčo patalpų remontui ir iki tol uždrausti jose bet kokius statybos darbus bei tik po remonto pabaigos paruošti ir atlikti ginčo patalpų padalijimą, paliekant bendram naudojimui bendraturčiams tam būtiniausias patalpas. Tačiau būtent ieškovas nesąžiningai pažeidė kitų bendraturčių teises, teisėtus interesus ir nepaisė jų lūkesčių. Ieškovas savavališkai pastatė pertvarą ir atidalijo sau dalį ginčo patalpos, už ką buvo nubaustas bauda ir pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovo nurodytas 748-os DNSB 2007-12-11 susirinkimas nėra įvykęs, tik ieškovas, asmeniškai įtikinėdamas ir klaidindamas gyventojus, rinko jų parašus. Be to kai kurių gyventojų parašai buvo suklastoti, todėl 2007-12-11 susirinkimo protokolas negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu byloje. Ieškovo siūlymas atsidalinti ginčo patalpas natūra padarytų esminę žalą šioms patalpoms ir visam pastatui, iš esmės pažeistų kitų ginčo patalpų bendrasavininkių interesus, prieštarautų jų nustatytai ir galiojančiai naudojimosi tvarkai.

7Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš byloje esančių bendrijos narių 2007-01-08, 2007-10-22 susirinkimų protokolų, 2010-03-22 susirinkimo protokolo ir balsavimo biuletenių bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, visi namo butų ir kitų patalpų savininkai ketina įgyvendinti savo teisę atidalinti jų dalis iš bendrosios nuosavybės ir šiam tikslui buvo priimti sprendimai dėl atidalijimo būdo ir tvarkos. Tuo tarpu ieškovo siūlomas atidalijimo planas neatitinka bendraturčių priimtų sprendimų ir teisės aktų reikalavimų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą skirti atsakovams M. R. S. ir S. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, jog ieškovas ieškiniu nereikalauja skirti jam visų pusrūsio patalpų ir nesiūlo piniginės kompensacijos, o siekia, kad jam būtų priteista pusrūsio patalpa, UAB „KM Centras“ brėžinyje pažymėta indeksu P-7, kurios plotas - 11,80 kv.m, tačiau toks ieškovo siūlomas atidalijimo būdas prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Ieškovui priklauso 89/1000 dalys negyvenamosios patalpos - pusrūsio, esančio (duomenys neskelbtini), arba 12,68 kv.m. Tačiau ginčo pusrūsio patalpoje P-3 (35,03 kv.m) yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) šildymo įranga. Minėta patalpa P-3 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik bendraturčiams, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 13 d. išraše reg. Nr. 44/663227. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog visi šie patalpos P-3 bendraturčiai turi interesą ir teisę naudotis pusrūsio patalpa P-3. Kitų daugiabučio namo gyventojų interesai patekti į patalpą, kurioje sumontuota viso namo reikmėms tarnaujanti šildymo įranga, galės būti užtikrinti daugiabučio namo butų savininkams priimant atitinkamus sprendimus atskirai nuo šios bylos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad, kol nenustatyta kitokia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) šildymo įrangos buvimo vieta, pusrūsio patalpa P-3 reikalinga visų pusrūsio bendraturčių (taip pat ir ieškovo) interesams užtikrinti. Todėl ji negali sudaryti ploto tų pusrūsio patalpų, iš kurių galėtų būti atidalyta ieškovo dalis. Bendraturčiams atskirai (proporcingai jų turto dalims) galėtų priklausyti likusių pusrūsio patalpų (P-4 ir P-5) atitinkamos dalys. Pusrūsio patalpų P-4 ir P-5 bendras plotas apskaičiuojamas iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 13 d. išraše reg. Nr. 44/663227 nurodyto bendro patalpų ploto atėmus ieškovo pateiktame brėžinyje nurodytą patalpos P-3 plotą (142,42 – 35,03 =) 107,39 kv. m. Ieškovui priklausančios 89 /1000 nurodyto ploto patalpų dalys yra 9,56 kv. m. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovas reikalauja atidalyti iš bendro turto jam priklausančią pusrūsio dalį, kuri žymiai viršija jo turto dalį tose pusrūsio patalpose, kurios gali būti skiriamos bendraturčiams atskirai naudotis, teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas atidalijimo būdas ir atidalinamų patalpų plotų skaičiavimai prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai principinei nuostatai, draudžiančiai savininkams pažeisti kitų asmenų teises ir interesus. Teismas taip pat pripažino, jog atsakovai pagrįstai naudojosi jiems suteiktomis jų interesų gynimo teisme galimybėmis, atsakovų surašytų procesinių dokumentų netikslumai, klaidos juos surašant, neįrodo, kad atsakovai tyčia siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo atsakovams M. R. S. ir S. S. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui M. R. S. iš ieškovo T. Š. 270,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir atmetė kitus atsakovų advokato V. K. V. A. ir atsakovo M. R. S. prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikštus reikalavimus. Teismas nustatė, jog atsakovas M. R. S. už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo sumokėjo 130,80 Lt žyminio mokesčio. Šis skundas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi. Atsakovas M. R. S. taip sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio už 2011 m. spalio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi 2011 m. spalio 18 d. sprendimas už akių buvo panaikintas ir buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismas, nustatęs, jog atsakovas M. R. S., gindamas atsakovų interesus, sumokėjo iš viso 270,80 Lt žyminio mokesčio, pripažino, jog bylą išsprendus atsakovų naudai yra pagrindas šį mokestį priteisti jį sumokėjusiam atsakovui M. R. S. iš ieškovo. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė CPK 98 straipsnyje numatyto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl šios išlaidos atsakovams negali būti priteistos.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat skirti atsakovams M. R. S. ir S. S. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalintiną bendrąja nuosavybe esantį patalpų plotą, dėl ko netinkamai nustatė ieškovo atidalintiną dalį. Teismas, priėmęs tokią išvadą, padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir nepagrįstai nevertino reikšmingų į civilinę bylą pateiktų įrodymų. Iš byloje esančio įrodymų viseto akivaizdu, kad šiluminio mazgo patalpose nėra, jis nėra užregistruotas Registrų centre, jo buvimo vieta nėra teisėtai nustatyta jokiuose oficialiuose dokumentuose, be to bylos nagrinėjimo metu architektas patvirtino, kad šiluminio mazgo atsakovų pateiktame plane nebraižė, todėl akivaizdu, kad šiluminis mazgas atsakovų pateiktame plane buvo nubraižytas savavališkai. Teismas negalėjo vadovautis ir buvusios atsakovės L. J. planu, nes jo nepagrindžia jokie kiti byloje esantys dokumentai. Net ir nustačius, kad tariama šildymo įranga yra, tai ji, tokiu atveju, priklauso ją nelegaliai įrengusiems UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau jie nėra patalpų savininkai. Tuo remiantis, teismas turėjo atidalinti ieškovui patalpos plotą pagal ieškinio planą, parengtą UAB „KM Centras“, kadangi jis atitinka visus teisinius reikalavimus. Teismas šilumos mazgo atidalinimo, perkėlimo, mazgo ploto pirkimo, įteisinimo ir legalizavimo klausimus turėjo palikti spręsti UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, namą eskploatuojančiai UAB „Naujamiesčio būstas“ ir namo gyventojams. Ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas labiausiai užtikrina visų bendraturčių interesus, taip pat nėra nustatyta, kad, taip atidalijant, bus padaryta neproporcinga žala daiktui, be to atsakovai per 5 metus taip ir nepateikė tinkamo alternatyvaus nuosavybės teisės atidalijimo pasiūlymo, nors bylą teismas sprendė nuo 2008 m. birželio 20 d. Teismas atmetė ieškinį ir bendrosios nuosavybės teisės atidalijimo klausimas liko neišspręstas iš esmės, todėl buvo pažeistos atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuojančios teisės normos ir teismų praktika, taip pat teisėti bendraturčių interesai, kadangi teismas, kuriam pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisės atidalijimo, negali palikti neišspręsto ginčo, t.y. nepatvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė skirti atsakovams M. R. S. ir S. S. 20 000 Lt baudą, nors akivaizdu, jog šie atsakovai sąmoningai siekė vilkinti teismo procesą.

13Atsiliepimu į ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo atsakovai T. M., M. R. S., S. S., L. N., Z. K., E. K., V. Š., A. E., A. E., E. M., M. A., J. B., A. C., J. C., L. L., J. D., R. O., K. K. G. S. M., A. O. ir V. O. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo ieškinys atmestas teisėtai, nes patenkinus ieškinį, būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai. Atidalijimas nėra galimas, kol nebus išspręstas klausimas dėl viso namo karšto vandens ir šildymo įrangos perkėlimo į bendro naudojimo patalpas. Trečiasis asmuo AB „Šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ sutinka tai padaryti, tačiau įrangos perkėlimas galimas tik viso namo gyventojų sąskaita.

14Atsiliepimu į ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo skundą atmesti. Nurodo, jog remiantis teisės aktų normomis, šilumos punktas nėra viešame registre registruojamas. Tai paneigia apelianto argumentus, kad pastate šilumos punkto nėra, kad jis įrengtas nelegaliai. Šilumos punktai pastatuose turi būti įrengti ir eksploatuojami pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių reikalavimus, kurie numato, kad šilumos punktai įrengiami kiekviename atskirame pastate atskiroje bendro naudojimo patalpoje, ši patalpa turi atitikti kitas šių taisyklių nustatytas šilumos punkto tinkamo veikimo ir eksploatavimo sąlygas. Šilumos punktų valdymo tvarką reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnis, pagal kurį daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise; jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama CK nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka išsiperkant renovuotų šilumos punktų įrenginius iš trečiųjų asmenų pagal įrenginių likutinę vertę, įsigyjant (įsirengiant) šilumos punkto įrenginius finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu, kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

15Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomą sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo M. R. S. naudai iš ieškovo priteista 270,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovo ieškinys turi būti patenkintas, todėl teismas negali priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu priteistą 270,80 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nepagrįstai pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą, nors CPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Atsakovai, manydami, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidas, turėjo teisę sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė, todėl dabar negali reikalauti papildomu sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendime buvo išspręstas visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tačiau teismas nusprendė jų nepriteisti atsakovų naudai, todėl šiuo atveju nebuvo CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo priimti papildomą sprendimą.

16Atsakovai Z. K., E. K., V. Š., A. E., A. E., M. A., A. C., J. C., L. L., M. R. S., S. S., T. M., R. O., G. S. M. ir M. R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomą sprendimą pakeisti. Nurodo, jog teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovai dėl ieškovo bereikalingo bylinėjimosi teisme patyrė nepagrįstas išlaidas ir jos turi būti grąžintos. Teismas turėjo priteisti ir kitas turėtas išlaidas, kurios yra susijusios su ieškovo nepagrįstu ieškiniu, t.y. advokato A. Turso teisinei pagalbai apmokėti paruošiant atsiliepimą ir advokato padėjėjos L. Č. teisinei pagalbai apmokėti, kurių apmokėjimą patvirtinantys įrodymai į bylą yra pateikti.

17Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo ieškovas T. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendime nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė CPK nuostatas atitinkančių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ir neprašė šių išlaidų priteisti iš ieškovo, todėl atsakovams ir tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Akivaizdu, kad atsakovai nepagrindė byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliaciniai skundai atmestini.

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo

22Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas ir atsakovai yra bendraturčiai 142,42 kv.m bendrojo ploto pusrūsio patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovui priklauso 89/1000 šių patalpų dalys (b.l. 16-19, t.5; b.l. 169, t.3). Ieškovas ieškiniu prašė atidalyti jo pusrūsio patalpų dalį iš bendro turto taip, kad ieškovui būtų paskirta 11,80 kv.m ploto negyvenamoji pusrūsio patalpa UAB „KM Centras“ parengtame plane (b.l. 15, t.5) pažymėta indeksu P-7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalaujamas atidalijimo būdas prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi ieškovas reikalauja atidalyti iš bendro turto jam priklausančią pusrūsio dalį, kuri žymiai viršija jo turto dalį tose pusrūsio patalpose. Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.

23Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalintiną bendrąja nuosavybe esantį patalpų plotą, dėl ko netinkamai nustatė ieškovo atidalintiną dalį. Ieškovo teigimu, iš byloje esančio įrodymų viseto akivaizdu, kad šiluminio mazgo nėra, jis nėra užregistruotas VĮ Registrų centre, jo buvimo vieta nėra teisėtai nustatyta jokiuose oficialiuose dokumentuose. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, pusrūsio patalpoje P-3 (35,03 kv.m) faktiškai (realiai) yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) šildymo įranga, ko iš esmės neneigia apeliantas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei rodo buvusios atsakovės L. J. pateikti įrodymai (b.l. 45-49, t.4). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šildymo įrangos buvimo vieta yra nustatyta, sugretinus pusrūsio patalpų planą (b.l. 169, t.3), ieškovo pateiktą pusrūsio patalpų brėžinį (b.l. 15, t.5) ir buvusios atsakovės L. J. pateiktą pusrūsio planą (b.l. 49, t.4). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis L. J. pateiktu planu, nes jo nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, kadangi, atvirkščiai, nagrinėjamu atveju pusrūsio patalpų planas (b.l. 169, t.3) ir ieškovo pateiktas pusrūsio patalpų brėžinys iš esmės sutampa ir patvirtina, kad namo šiluminis mazgas yra būtent pusrūsio patalpoje P-3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, jog būtent šioje pusrūsio patalpoje nėra namo šildymo įrangos, ar kad ji yra kitoje patalpoje.

24Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 dalį pastato šildymo ir karšto vandens sistema - pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Šilumos punktas yra pastato bendros šildymo sistemos sudedamoji dalis, kuriai nesant, šilumos tiekimas pastatui nėra įmanomas, jo sąvoka numatyta minėto įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje, pagal kurią šilumos punktas - prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus, daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims, kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai. Byloje nustatyta, kad apelianto norima paneigti šilumos įranga yra skirta aptarnauti visą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tame skaičiuje ir pačiam apeliantui priklausančias patalpas. Todėl, remiantis nurodytomis teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, jog šilumos punktas nėra viešame registre registruojamas daiktas, kadangi yra neatskiriama namo įrangos dalis. Be to įstatymas nenumato, jog namo šilumos punkto įrenginiai turėtų būti registruojami VĮ Registrų centre. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad šiluminio mazgo nėra, nes jis nėra užregistruotas VĮ Registrų centre, kadangi tokia išvada prieštarautų ne tik teisės aktų nuostatoms, bet ir elementariems logikos dėsniams, teisingumo ir protingumo principams.

25CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Daugiabučio namo šildymo įranga yra visų name esančių butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pusrūsio patalpa P-3, kurioje sumontuota šildymo įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik bendraturčiams, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 13 d. išraše (b.l. 16-19, t.5). Iš to seka išvada, kad visi patalpos P-3 bendraturčiai turi interesą ir teisę naudotis pusrūsio patalpa P-3. Tačiau, akivaizdu, jog pusrūsio patalpa P-3 reikalinga visų pusrūsio bendraturčių interesams tenkinti, kadangi joje yra šildymo įranga, būtina viso namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ši patalpa negali sudaryti ploto tų pusrūsio patalpų, iš kurių galėtų būti atidalyta ieškovo dalis.

26Apeliantas nurodo, kad jam priklauso 89/1000 dalys bendrąja daline nuosavybe esančių 142,42 kv.m pusrūsio patalpų, kurių visas plotas gali būti padalintas bendraturčiams, o tai sudaro 12,67538 kv.m plotą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pusrūsio patalpoje P-3, kurios plotas yra 35,03 kv.m, yra įrengta namo šildymo sistema, ir pripažinęs, kad ši patalpa negali būti atidalinta, pagrįstai atėmė iš bendro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 13 d. išraše nurodyto bendro patalpų ploto ieškovo pateiktame brėžinyje nurodytą patalpos P-3 plotą (142,42 - 35,03) ir gavo, kad bendras dalintinas pusrūsio patalpų plotas sudaro 107,39 kv.m, o ieškovui priklausančios 89/1000 dalys nurodyto ploto sudaro 9,56 kv.m. Kadangi ieškovas ieškiniu reikalavo atidalinti iš bendro turto ir paskirti jam asmeninės nuosavybės teise pusrūsio dalį (brėžinyje pažymėta P-7), kurios plotas yra 11,80 kv.m, t.y. daugiau kaip 2 kv.m didesnę, negu jam galėtų atitekti paskirsčius pusrūsio patalpas, kurios gali būti skirtos atskirai naudotis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks ieškovo pateiktas atidalijimo būdas ir atidalinamų patalpų plotų skaičiavimai prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 daliai.

27Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).

28Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant aukščiau aptartų argumentų, privalėjo išspręsti bendrosios nuosavybės teisės atidalijimo klausimą, kadangi, vertindamas ieškovo pateiktą atidalinimo būdą, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra iš esmės negalimas dėl to, kad jis pažeidžia imperatyvią įstatymo normą, t.y. prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai principinei nuostatai, draudžiančiai savininkams pažeisti kitų asmenų teises. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė pasiūlymų dėl pusrūsio patalpos atidalinimo (jų reiškiamas priešieškinys nebuvo priimtas, tinkamai parengtas viso pusrūsio patalpų visiems bendraturčiams atidalijimo projektas nepateiktas), todėl, nustatęs, jog nėra galimybės atidalinti turtą pagal ieškovo siūlomą projektą, pagrįstai ieškinį atmetė.

29Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje atmestas jo prašymas dėl 20 000 Lt baudos skyrimo atsakovams M. R. S. ir S. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovui. Apeliantas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikė šių asmenų apeliacinio skundo padavimą, naujų įrodymų pateikimą, neatitinkančio įstatymo reikalavimų priešieškinio pareiškimą, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo padavimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai pagrįstai naudojosi jiems suteiktomis jų interesų gynimo teisme galimybėmis, atsakovų surašytų procesinių dokumentų netikslumai, klaidos juos surašant, neįrodo, kad atsakovai tyčia siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovams M. R. S. ir S. S. taikyti CPK 95 straipsnyje numatytų poveikio priemonių. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai M. R. S. ir S. S. būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kitokia forma piktnaudžiavę jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti jiems atitinkamas procesines sankcijas, kaip to siekia ieškovas.

30Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

32Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo

33Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui M. R. S. iš ieškovo T. Š. 270,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir atmetė kitus atsakovų advokato V. K. V. A. ir atsakovo M. R. S. prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikštus reikalavimus. Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu dėl šio papildomo sprendimo neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių, bet savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu ginčija vieninteliu argumentu, t.y. jog jis (ieškovas) yra pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, todėl, panaikinus šį sprendimą, atitinkamai turėtų būti panaikintas ir pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas. Tačiau teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta, kadangi jau aukščiau aptartais motyvais palieka nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas M. R. S. už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo sumokėjo 130,80 Lt žyminį mokestį. Šis skundas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi. Atsakovas M. R. S. sumokėjo 140 Lt žyminį mokestį už 2011 m. spalio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi 2011 m. spalio 18 d. sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismas pripažino, kad nurodytą žyminį mokestį atsakovas M. R. S. sumokėjo, gindamas atsakovų interesus, buvo priimti atsakovams palankūs sprendimai, todėl, bylą išsprendus atsakovų naudai, yra pagrindas šias išlaidas priteisti jį sumokėjusiam atsakovui M. R. S. iš ieškovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovų prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pateiktas nepraleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, atsakovai pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, be to buvo priimti palankūs atsakovams teismo sprendimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimų, pagrįstai priėmė papildomą sprendimą, kuriuo bylinėjimosi išlaidas atsakovams priteisė iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.).

35Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija tik tą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovų prašymas priteisti iš ieškovo 1500 Lt advokato Algio Turso teisinei pagalbai apmokėti, paruošiant atsiliepimą ir 625 Lt advokato padėjėjos L. Č. teisinei pagalbai apmokėti už suteiktas konsultacijas šioje byloje ir paruošiant skundą apygardos teismui. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovai pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l. 154, t.1), kuriuo sumokėjo advokatui Algiui Tursui 1500 Lt, ir pinigų priėmimo kvitą (b.l. 197, t.2), kuriuo sumokėjo advokato padėjėjai L. Č. 625 Lt. Kartu su šiais kvitais atsakovai nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šių išlaidų apskaičiavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų, už kokias konkrečias paslaugas atsakovai sumokėjo advokatui ir padėjėjai, pagrįstai prašymo netenkino.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas T. Š. 2008 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. Atsakovai prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 7. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė ieškinį atmesti.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 13. Atsiliepimu į ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto... 14. Atsiliepimu į ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto... 15. Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 16. Atsakovai Z. K., E. K., V. Š., A. E., A. E., M. A., A. C., J. C., L. L., M. R.... 17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo... 22. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas ir atsakovai yra bendraturčiai 142,42... 23. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 dalį pastato šildymo ir... 25. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo... 26. Apeliantas nurodo, kad jam priklauso 89/1000 dalys bendrąja daline nuosavybe... 27. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo... 28. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog... 29. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi,... 30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 32. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo... 33. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 35. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija tik tą Vilniaus miesto apylinkės teismo... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą ir...