Byla e2-38894-864/2015
Dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vigvitas“, kuri atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Katalonija“, ieškinį atsakovui G. R., trečiasis asmuo V. M. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 37 317,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei UAB „Vigvitas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Katalonija“. Nurodė, kad šia nutartimi teismas įpareigojo UAB „Vigvita“ valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB „Katalonija“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau šis įpareigojimas, ieškovo teigimu, įvykdytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo dėl šio įsipareigojimo nevykdymo 37 317,820 Eur žalą (b. l. 1-8).

3Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 88-89). Trečiajam asmeniui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 82). Per teismo nustatytą terminą atsakovas ir trečiasis asmuo be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

4Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5Ieškinys tenkintinas.

6Remiantis byloje esančia medžiaga, 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei UAB „Vigvitas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Katalonija“ (b. l. 14-15). Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Vigvitas“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB „Katalonija“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b. l. 14-15). Pagal Juridinių asmenų registro išrašą, atsakovas yra įmonės UAB „Vigvitas“ vadovas bei akcininkas (b. l. 10-13), trečiasis asmuo yra UAB „Vigvitas“ akcininkas, kuriam prikauso 50 procentų akcijų. Įrodymų apie tai, kad atsakovas įvykdė teismo įpareigojimą ir perdavė bankroto administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, byloje nėra.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

8Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

9Vertinant byloje esančią medžiagą, BUAB „Vigvitas“ vienasmeniu valdymo organo nariu nuo 2006 m. spalio 4 d. yra laikomas atsakovas, kuris taip pat yra šios įmonės akcininkas. Taigi BUAB „Vigvitas“ bei atsakovą be kita ko, siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kurie reiškia, kad atsakovas turėjo pareigą veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas, būdamas bankrutavusios įmonės vadovu bei akcininku, žinojo įmonės turtinę padėtį bei savo atsakomybę kreditorių atžvilgiu. Tuo tarpu įpareigojimo per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nevykdė. Taigi BUAB „Vigvitas“ iškėlus bankroto bylą, atsakovas kaip šios įmonės vadovas, laikytina, jog nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kreditorių interesų užtikrinimui bei bankroto bylos tinkamam vykdymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo neveikimas lemia ne tik Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintų vadovo pareigų, bet ir įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nevykdymą, todėl laikytina, kad atsakovas tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Be kita ko, atsakovui neįvykdžius teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų dėl turto perdavimo, nėra galimybės patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesų, pasunkėja jų reikalavimų tenkinimo galimybės bei tuo pačiu padidėja įmonės skolos. Atsižvelgiant į tai, dėl įpareigojimo perduoti turtą bankroto procese nevykdymo, atsakovas neteisėtais veiksmais sukelia įmonei bei jos kreditoriams žalą. Taigi esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovo kaltei esant preziumuojamai, laikytina, kad atsakovui remiantis Civilinio kodekso 6.245 straipsniu kyla civilinė atsakomybė dėl 37 317,82 Eur žalos atsiradimo (b. l. 21, 59-61, 62, 63). Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, jokių savo civilinę atsakomybę dėl žalos atsiradimo eliminuojančių įrodymų nepateikė, dėl ko konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 37 317,82 Eur žalos atlyginimo pagrįstas.

10Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (37317,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

11Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 776 Eur žyminio mokesčio.

12Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

13Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas ( - ) ieškovės BUAB „Vigvitas“, įmonės kodas 300126265, naudai 37 317,82 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų 82 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (37 317,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. rugsėjo 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 776 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį.

17Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

18Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai