Byla e2-1490-407/2019
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vasalita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasalita“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-1040-1092/2019 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasalita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vasalita“ bankroto bylą.

82.

9Ieškovė nurodė, kad UAB „Vasalita“ įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis sudaro 18 609,22 Eur. Bendrovės nemokumą patvirtina tai, kad nuo 2014 metų taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai yra neefektyvūs. Bendrovė ilgiau nei 24 mėnesius nėra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.

103.

112019 m. balandžio 25 d. atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad pagal pateikiamą įmonės balansą nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumą. Taip pat nurodė, kad nuo 2014 metų pavasario veiklą buvo sustabdžiusi ir ją atnaujino tik 2019 metų pradžioje. Veiklos atnaujinimo tikslu sudarė 2019 m. vasario 11 d. jungtinės veiklos sutartį su UAB „Metalo laužo prekyba“. Pateiktame 2019 m. balandžio 15 d. balanse buvo nurodyta, kad bendrovė turi ilgalaikio turto už 26 575 Eur ir 28 000 Eur vertės trumpalaikio turto, pradelsti įsipareigojimai sudaro 18 907 Eur sumą.

124.

13Dėl akivaizdžių balanso trūkumų (nenurodyti visi atsakovės pradelsti įsipareigojimai, nors iš pradėtų vykdomųjų bylų sąrašo matyti, kad atsakovė turi ir daugiau įsiskolinimų), teismas pareikalavo atsakovę pateikti atnaujintą balansą, taip pat nurodyti, kas sudaro bendrovės trumpalaikį bei ilgalaikį turtą. Atsakovė pateikė 2019 m. gegužės 23 d. balansą, kuriame nurodyta, kad bendrovė turi trumpalaikio turto (atsargų) už 31 000 Eur, ilgalaikio turto už 26 574 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 27 833 Eur sumą. Atsakovė paaiškino, kad 31 000 Eur sumą (trumpalaikis turtas) bendrovė pasiskolino iš UAB „Metalo laužo prekyba“, o ši pinigų suma perduota S. N. pagal 2019 m. gegužės 20 d. (3 000 Eur) ir 2019 m. vasario 11 d. (28 000 Eur) preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant, kad pinigus (UAB „Vasalita“ vardu) moka UAB „Metalo laužo prekyba“. Ilgalaikį turtą sudaro 26 545,18 Eur papilomas pajinis įnašas ir 28,96 Eur pagrindinis pajinis įnašas kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“. Taip pat atsakovė paaiškino, jog 2019 m. balandžio 15 d. balanse nebuvo nurodyti visi atsakovės kreditoriai, nes atsakovė veiklos nevykdė, dokumentų negaudavo, o 2019 m. balandžio 15 d. balansą rengė turėdama tik pirminius dokumentus.

145.

152019 m. liepos 18 d. bendrovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 18 562,08 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimų išdėstymo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta neišdėstyti UAB „Vasalita“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų. Atsakovė nurodė, kad ji apskundė minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Vasalita“ bankroto bylą.

207.

21Teismas, nustatė, kad atsakovė turi ilgalaikį turtą – 26 545,18 Eur papilomą pajinį įnašą ir 28,96 Eur pagrindinį pajinį įnašą kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“, tačiau reali šio turto vertė yra 11 182,40 Eur, nes tik tokia suma būtų išmokėta atsakovei, jei ji kreiptųsi į kredito uniją dėl pajinių įnašų grąžinimo. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės turimą 31 000 Eur vertės trumpalaikį turtą (atsargas) sudaro piniginės lėšos, kurias atsakovė pasiskolino iš UAB „Metalo laužo prekyba“, įkeisdama lėšas kreditoriaus naudai. Pinigai perduoti S. N. pagal 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. vasario 11 d. preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nurodant, kad pinigus moka UAB „Metalo laužo prekyba“. Teismas, įvertinęs preliminariąsias sutartis, nustatė, kad sutartyse nėra jokių terminų, kada bus pasirašytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat nenurodyta pirkimo kaina, o tai sukėlė teismui įtarimų dėl bendrovės veiklos realumo. Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, kad reali atsakovės turto vertė yra 11 182,40 Eur, nes 31 000 Eur yra skolintos ir įkeistos lėšos.

228.

23Kadangi atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 27 833,12 Eur, teismas sprendė, jog atsakovė yra nemoki. Teismas sprendė, kad net ir vertindamas, jog 31 000 Eur suma būtų laikoma atsakovės turtu, atsakovė vis tiek būtų nemoki, nes bendra turto vertė siektų tik 42 182,40 Eur. Teismas taip pat neatmetė galimybės, jog teismui nėra žinomi visi atsakovės įsipareigojimai, nes vykdomųjų bylų sąraše matyti, jog atsakovės ir UAB „Evanas“ atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl 158 221 Eur išieškojimo, o su Valstybine mokesčių inspekcija bendrovė neatsiskaito jau daugiau kaip 5 metus.

249.

25Aplinkybę, kad bendrovė apskundė Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą neišdėstyti mokestinės prievolės mokėjimo, teismas vertino kaip nepaneigiančią fakto, kad bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų ir jau daug metų neatsiskaito su Valstybine mokesčių inspekcija, o taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis faktas liudija, jog atsakovė turi rimtų finansinių problemų.

2610.

27Teismas pabrėžė, kad viršydamas įprastus nustatytus pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminus, bendrovei suteikė daug laiko įrodyti gebėjimą atkurti veiklą ir pradėti atsiskaitinėti su kreditoriais, tačiau bendrovė tokių įrodymų teismui nepateikė.

28III.

29Atskirojo skundo argumentai

3011.

31Atsakovė UAB „Vasalita“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3211.1.

33Pateiktame balanse matyti, jog įmonės turtą sudaro 57 574 Eur vertės turtas, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 27 833 Eur – mažiau nei 1/2 į balansą įrašytos turto vertės. Teismo išvada, kad reali 26 545,18 Eur papildomo pajinio įnašo ir 28,96 Eur pagrindinio pajaus reali vertė yra 11 182,40 Eur, yra nepagrįsta, nes padaryta vadovaujantis kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ raštu, kas laikytina neobjektyviu įrodymu. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, jei kyla abejonių dėl realios turto vertės, teismas turi imtis priemonių tam, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę. Teismas turėjo vadovautis balanse nurodyta turto verte, o ne aiškintis, kiek bendrovė gautų, realizavus pajinius įnašus. Ypač, kai byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė su kreditoriais atsisakyti galės ir iš ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų.

3411.2.

35Atsakovė pateikė įrodymus, kad atnaujino savo veiklą iš skolintų pinigų, sudarė preliminariąsias sutartis, sumokėjo avansus. Apeliantės vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atsakovės mokumo turi būti vertinama turimo turto vertė pagal balanso duomenis, o ne pagal prielaidas koks ir kada turtas bus įgytas, ar jis bus įgytas artimiausiu metu.

3611.3.

37Priimant sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, negalima vadovautis tikimybėmis, o reikia remtis į bylą pateiktais įrodymais, o jei įrodymų trūksta – teismas turi būti aktyvus ir įrodymus išreikalauti. Teismas nurodo, jog antstolė L. P. yra užvedusi vykdomąją bylą dėl 158 221 Eur išieškojimo iš UAB „Vasalita‘ ir UAB „Evanas“, todėl neatmestina, jog atsakovas turi ir daugiau įsipareigojimų. Atsakovas byloje pateikęs el. laišką, kuriame nurodomi antstolės vykdomi išieškojimai.

3811.4.

39Pažymi, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal netiesioginį ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tenkinus ieškinį, atsakovė atgautų 115 616,31 Eur, kurie taip pat galėtų būti panaudoti įsipareigojimų kreditoriams vykdymui.

4011.5.

41Bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio priemonė, todėl tik tada, kai nėra jokių realių galimybių atkurti įmonės veiklą, nelieka abejonių, keliama bankroto byla.

42Teismas

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4512.

46Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Vasalita“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

4713.

48Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.

4914.

50Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vasalita“ nustatęs, kad ši bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

5115.

52Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1284-381/2018).

5316.

54Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

5517.

56Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė atnaujino veiklą, ketina gauti pajamas, mažinti turimus įsipareigojimus, skolos neviršija turimo turto, nurodyto balanse, todėl atsakovė neatitinka nemokios įmonės statuso. Taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus rinkdamas įrodomus, pagrindžiančius atsakovės (ne)mokumą.

5718.

58Kaip minėta, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirajame skunde bandoma perkelti įrodymų rinkimo pareigą teismui. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir rinkti įrodymus. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad teismas bankroto bylos nagrinėjimui rengėsi nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., t. y. būtent teismo iniciatyva šalys bei kiti asmenys buvo prašomi pateikti bylai reikalingus dokumentus, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent pačiai atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijas teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, o vien tai, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir neteikė, jos nuomone, reikšmingų dokumentų nagrinėjamai bylai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas buvo neaktyvus.

5919.

60Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tik balanse nurodyto turto duomenimis. Pažymėtina, kad net ir atsakovės pateiktame 2019 m. balandžio 15 d. balanse nebuvo nurodyti visi atsakovės įsipareigojimai, o tik teismui paprašius paaiškinti, kodėl balanse nenurodyti visi įsipareigojimai, buvo pateiktas naujas balansas, nurodant, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų 27 833 Eur sumai. Taigi, vien toks atsakovės elgesys, kai nurodomi ne visi duomenys, sudaro pagrindą teismui atidžiai peržvelgti visus balanse nurodomus duomenis ir juos įvertinti. Kita vertus, kaip jau minėta, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog balanse įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatoma tikroji jo vertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo atsakovės 2019 m. gegužės 23 d. įrašytą turtą bei nustatinėjo jo vertę. Tik įvertinęs, kas sudaro atsakovės balanse nurodomą turtą, teismas galėjo nustatyti, kad atsakovė faktiškai 31 000 Eur (trumpalaikiu turtu) nedisponuoja, o tai tik skolintos lėšos, kurios yra netgi ne pas atsakovę, o perduotos kitam asmeniui – S. N..

6120.

62Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi prielaidomis bei neobjektyviais įrodymais. Atsakovė teikdama atsiliepimą į pateiktą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad susigrąžinus jai priklausančius 26 545,18 Eur papildomą pajinį įnašą ir 28,96 Eur paprastąjį įnašą, bus pilnai apmokėti visi susidarę įsiskolinimai, o atskirajame skunde jau teigia, kad atsakovei net nebūtina susigrąžinti pajinius įnašus, nes kreditoriams įsipareigojimus padengtų pajamomis, gautomis iš ūkinės komercinės veiklos. Kadangi atsakovei priklausantys pajiniai įnašai yra įtraukti į atsakovės turto balansą, taip pat atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ketina pajinius įnašus susigrąžinti ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, teismas pagrįstai siekė nustatyti pajinių įnašų realią vertę.

6321.

64Atsakovė teigia, kad kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktas 2019 m. gegužės 23 d. raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovei priklausančių pajų reali vertė yra 11 182,40 Eur, yra neobjektyvus įrodymas, tačiau pati atsakovė priešingų duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Minėtas raštas buvo iš teismo išsiųstas atsakovei dar tą pačią dieną (2019 m. gegužės 23 d.), tačiau pati atsakovė iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo nagrinėjama byla iš esmės, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pajinių įnašų vertė yra didesnė, nei kad tai nurodė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktą 2019 m. gegužės 23 d. raštą, kuriame aiškiai nurodyta, kuo vadovaujantis apskaičiuojama grąžintino pajinio įnašo dydis (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnis), pagrįstai vadovavosi šiuo raštu, kaip rašytiniu įrodymu, nes pati atsakovė priešingų duomenų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina, kad ir atskirajame skunde atsakovė nenurodo, kuo pasireiškia rašto neobjektyvumas, o tik deklaratyviai nurodo, jog teismas turėjo vadovautis pajinių įnašų dydžiais atsakovės balanse (CPK 178 straipsnis).

6522.

66Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi tik tikimybe dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžių, nes teismas nurodė, jog yra tikimybė, jog atsakovė turi ir daugiau įsiskolinimų, nes jos ir UAB „Evanas“ atžvilgiu antstolės L. P. kontoroje yra užvesta dar viena vykdomoji byla dėl 158 221 Eur išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą priėjo, atsižvelgęs į Antstolių informacinės sistemos duomenis, nors pati atsakovė minėtos sumos nėra įtraukusį į savo balansą kaip pradelsto įsipareigojimo. Negana to, atskirajame skunde nėra paaiškinama dėl 158 221 Eur išieškojimo, o tik bandoma suklaidinti teismą, nurodant, jog 2019 m. gegužės 15 d. el. laiške pati antstolė nurodo tik vieną vykdomąją bylą Nr. ( - ) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą dėl 789,86 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2019 m. gegužės 15 d. el. laiške nurodomos tik vykdomos vykdomosios bylos, o vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, matyti, kad vykdomoji byla Nr. ( - ) yra sustabdyta, t. y. sustabdytas bylos vykdymas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, manytina, jog antstolė L. P. galimai el. laiške nurodo tik aktyvias vykdomąsias bylas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galimai atsakovės įsiskolinimas yra žymiai didesnis, nei tai nurodo pati atsakovė. Nors atsakovė nepateikia jokių duomenų dėl vykdomosios bylos Nr. ( - ), nenurodo, kokios yra jos sustabdymo priežastys, tačiau pats faktas, jog prieš atsakovę pradėta vykdomoji byla, savaime reiškia, jog atsakovė nevykdė įsipareigojimų, ko pasekmė – pradėtas priverstinis išieškojimas.

6723.

68Atsakovė nurodo, jog ji teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog atsakovė atnaujino veiklą, turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovės nemokumo. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, jog ketina atlikti tam tikrus veiksmus (įsigyti turto, jį nuomoti), tačiau pridedami įrodymai nepagrindžia fakto, kad atsakovė faktiškai vykdytų veiklą. Atsakovė teismui pateikė 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. vasario 11 d. preliminariąsias nekilnojamo turto-pirkimo pardavimo sutartis, tačiau visiškai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad preliminariosios sutartys yra nekonkrečios, be jokių aiškiai nustatytų pagrindinės sutarties sudarymo terminų. Be kita ko, įvertinus Nekilnojamo turto registro duomenis, 1/2 buto, adresu Reikjaviko g. 10-80, Klaipėda, dalis, kurią ketino atsakovė įsigyti pagal 2019 m. vasario 1 d. preliminariąją sutartį, buvo parduota 2019 m. rugsėjo 6 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovės argumentai, jog šiuo metu nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškinio tenkinimo atveju jai bus priteisti 115 616,31 Eur, taip pat nepagrindžia fakto, jog atsakovės veikla stabilizuosis, nes tai yra tik tikėtinos pajamos. Atsakovės pastangos kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl skolos išdėstymo taip pat atsirado tik po to, kai atsakovė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per 5 metus, kol nevykdė įsipareigojimų, atsakovė nesikreipė dėl skolos išdėstymo ir nesiėmė jokių kitų priemonių, jog bendrovė vykdytų veiklą ir atsiskaitytų su visais kreditoriais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokėjimo išdėstymo, nepaneigia fakto, jog šiai dienai atsakovė yra nemoki.

6924.

70Taip pat pabrėžtina, kad vien pats faktas, jog atsakovė jau daugiau kaip 5 metus neatsiskaito su Valstybine mokesčių inspekcija, nors 18 609,22 Eur dydžio įsipareigojimas, palyginus su atsakovės sudaromų sandorių verte, nėra didelis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra finansiškai pajėgi vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

7125.

72Atsakovė atskirajame skunde nenurodė kitų pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios teisės ar proceso teisės normų pažeidimų, nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti skundžiamoje nutartyje teismo nurodytus faktinius ir teisinius argumentus dėl įmonės nemokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą egzistavimo.

7326.

74Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis apie atsakovės turimą turtą bei skolas ir teisingai nustatė, kad įmonė galimai veiklos nevykdo, pajamų negauna, negali vykdyti prisiimtų įpareigojimų ir yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

7527.

76Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 27 straipsnį, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Vasalita“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

7728.

78Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vasalita“ įsiskolinimas valstybės biudžetui... 10. 3.... 11. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į... 12. 4.... 13. Dėl akivaizdžių balanso trūkumų (nenurodyti visi atsakovės pradelsti... 14. 5.... 15. 2019 m. liepos 18 d. bendrovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė... 20. 7.... 21. Teismas, nustatė, kad atsakovė turi ilgalaikį turtą – 26 545,18 Eur... 22. 8.... 23. Kadangi atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 27 833,12 Eur, teismas... 24. 9.... 25. Aplinkybę, kad bendrovė apskundė Valstybinės mokesčių inspekcijos... 26. 10.... 27. Teismas pabrėžė, kad viršydamas įprastus nustatytus pasirengimo nagrinėti... 28. III.... 29. Atskirojo skundo argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovė UAB „Vasalita“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 32. 11.1.... 33. Pateiktame balanse matyti, jog įmonės turtą sudaro 57 574 Eur vertės... 34. 11.2.... 35. Atsakovė pateikė įrodymus, kad atnaujino savo veiklą iš skolintų pinigų,... 36. 11.3.... 37. Priimant sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, negalima vadovautis... 38. 11.4.... 39. Pažymi, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal... 40. 11.5.... 41. Bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio priemonė, todėl tik tada, kai... 42. Teismas... 43. IV.... 44. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 12.... 46. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Vasalita“ iškelta... 47. 13.... 48. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9... 49. 14.... 50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti bankroto... 51. 15.... 52. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas... 53. 16.... 54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso buvimas... 55. 17.... 56. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė atnaujino veiklą, ketina gauti... 57. 18.... 58. Kaip minėta, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei... 59. 19.... 60. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo... 61. 20.... 62. Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas,... 63. 21.... 64. Atsakovė teigia, kad kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktas... 65. 22.... 66. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi tik tikimybe dėl atsakovės... 67. 23.... 68. Atsakovė nurodo, jog ji teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog... 69. 24.... 70. Taip pat pabrėžtina, kad vien pats faktas, jog atsakovė jau daugiau kaip 5... 71. 25.... 72. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė kitų pirmosios instancijos teismo... 73. 26.... 74. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius... 75. 27.... 76. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 27 straipsnį, jei bankrutuojanti įmonė... 77. 28.... 78. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 80. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti...