Byla e2-1284-381/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei kelti bankroto bylą ir nutarta iškelti restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ir trečiųjų asmenų Luminor Bank akcinės bendrovės bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei kelti bankroto bylą ir nutarta iškelti restruktūrizavimo bylą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Pajūrio mėsinei bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais blogėja, todėl turi būti keliama bankroto byla. Atsakovės turimos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „GRIMEDA“ akcijos neturėtų būti vertinamos kaip atsakovės turtas, nes teisme vyksta ginčas dėl šių akcijų įsigijimo teisėtumo.
  2. Atsakovė UAB Pajūrio mėsinė atsiliepimu į pareiškimą prašė atmesti AB Šiaulių banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė nurodė, kad ji yra veiklą vykdanti moki įmonė, kurios pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (2 425 609,51 Eur) sudaro 43,52 proc. į balansą įrašyto turto vertės (5 573 998 Eur).
  3. UAB Pajūrio mėsinės direktorius A. P. pateikė pareiškimą iškelti UAB Pajūrio mėsinei restruktūrizavimo bylą. Direktorius nurodė, kad nėra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė yra moki, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, gauna iš vykdomos veiklos pajamas. Skola ieškovei nesumokėta dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų. Atsakovės teigimu, ji atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas, pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą nėra. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 425 609,51 Eur, o į jos balansą įrašyto turto vertė – 5 573 998 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės bendrovės balanse įrašyto turto vertės (sudaro 43,52 proc. į bendrovės balansą įrašyto turto vertės). 2017 m. spalio 31 d. bendrovės akcininkai priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės vadovo parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis. Apie priimtą bendrovės akcininkų sprendimą buvo informuoti bendrovės kreditoriai, jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir bendrovės akcininkų sprendimu. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
  4. Atsakovės direktorius paaiškino, kad atsakovės veikla yra neatsiejamai susijusi su kitomis įmonėmis (RUAB „GRIMEDA“, UAB „Agrovet“ ir UAB „Kretingalės mėsa“) – visos šios įmonės kartu veikia vienoje vertikalioje mėsos perdirbimo įmonių grandinėje. RUAB „GRIMEDA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra itin svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB Pajūrio mėsinei, kadangi RUAB „GRIMEDA“ yra svarbi UAB Pajūrio mėsinės produkcijos pirkėja. Atsakovė per paskutinius mėnesius sėkmingai atliko reikšmingus darbus, skirtus bendrovės veiklos efektyvumui didinti bei finansiniams sunkumams išvengti: vykdoma komercinė plėtra, bendrovė atliko veiklos optimizavimą ir reformas, sumažino veiklos sąnaudas, įsiskolinimo suma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ne tik stabilizavosi, bet ir mažėja. Bendrovė aktyviai dalyvauja valstybinėse verslo misijose, eksporto skatinimo programose ir parodose, užmezgė ryšius su klientais naujose rinkose, sudarė ilgalaikes produkcijos tiekimo sutartis su patikimais užsienio partneriais. Bendrovei atlikus reikiamas gamybos efektyvumo ir produktyvumo reformas bei užmezgus partnerystę su užsienio klientais, veiklos efektyvumui didėjant, atitinkamai mažėja ir bendrovės patiriamas nuostolis. Esminis darbo jėgos optimizavimas artimiausiu metu neabejotinai leis bendrovei generuoti teigiamus srautus ir sėkmingai dalyvauti konkurencinėje aplinkoje.
  5. Atsakovės direktorius pažymėjo, kad pasirašė sutartį su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl atsakovės kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo. Strateginis investuotojas pateikė kredito įstaigoms pasiūlymą dėl reikalavimo teisių išpirkimo, be to, pritarė bendrovės restruktūrizavimui ir pateikė reikšmingus pasiūlymus dėl bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų. Taip pat buvo pasiektas kompromisas su VSDFV, 2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašant valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. AD-38. Atsižvelgiant į pasiektą susitarimą, VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui palikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo nenagrinėtu, kuris 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1504-163/2017 buvo patenkintas.
  6. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo prašė jo netenkinti ir iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad tai, jog atsakovė vykdo įsipareigojimus vieniems kreditoriams, tačiau nevykdo jų kitiems kreditoriams, yra nesąžininga. Atsakovės teiginiai, kad ji neturi pradelstų įsiskolinimų kredito įstaigoms dėl vykstančių teisminių procesų, turi būti vertinami atsižvelgiant į atsakovės sąžiningumą ir tikruosius tikslus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų tikėtis restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyto būtino pajamų augimo. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad yra surastas investuotojas, kuris išpirks iš didžiųjų kreditorių reikalavimo teises.
  7. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašė atsakovei iškelti bankroto bylą ir atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, nes atsakovė yra nemoki įmonė. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės skola Luminor Bank AB yra 770 563,02 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. K-2300-2009-58, pagal kurią kredito grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau kreditas nėra grąžintas.
  8. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė iškelti UAB Pajūrio mėsinei bankroto bylą ir atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, nes įmonė yra nemoki. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis su UAB Pajūrio mėsine 2010 m. birželio 11 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04/10031, kuria užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį vykdymą. UAB „Agrovet“ suteikto kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014 m. gruodžio 15 d. 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Agrovet“ skola sudarė 8 186 817,90 Eur. Laiduotoja UAB Pajūrio mėsinė buvo įspėta apie skolininkės skolą, tačiau savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį vykdyti vengia.
  9. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB Pajūrio mėsinei bankroto bylą ir iškėlė jai restruktūrizavimo bylą. Teismo vertinimu, UAB Pajūrio mėsinė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų, todėl jai nekeltina bankroto byla, tačiau UAB Pajūrio mėsinė keltina restruktūrizavimo byla, nes ji turi finansinių sunkumų.
  10. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra esminis faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas, todėl visų pirma turėjo būti vertinamas aplinkybių pasikeitimas nuo ankstesnio nesėkmingai pasibaigusio UAB Pajūrio mėsinės restruktūrizavimo proceso. Apeliacinės instancijos teismas UAB Pajūrio mėsinės nurodytas pasikeitusias aplinkybes laikė nepakankamomis iš esmės pasikeitusiai situacijai konstatuoti. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti situaciją, tačiau atsakovė, teigdama, jog iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos strateginis investuotojas bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių arba refinansuos turimus įsipareigojimus, šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus sutartį, nepateikė. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminės aplinkybės, susijusios su atsakovės mokumu, pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai išanalizuotos.
  11. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi RUAB „GRIMEDA“, UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Agrovet“, o 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
  12. Trečiasis asmuo VMI prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Trečiojo asmens duomenimis, atsakovės skola VMI tik didėjo ir 2018 m. gegužės 9 d. buvo 1 363 600 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė UAB Pajūrio mėsinei kelti bankroto bylą ir nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą.
  2. Teismas pažymėjo, kad tiek ĮBĮ (9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tiek ĮRĮ (4 straipsnio 3 punktas) prioritetą teikia restruktūrizavimo, o ne bankroto procesui.
  3. Įvertinęs atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. balansą, teismas sprendė, kad UAB Pajūrio mėsinė, priešingai nei įrodinėja bankai, yra moki įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, ir dėl to nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.
  4. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 suformuota praktika, sprendė, kad AB Šiaulių banko, Luminor Bank AB ir AB SEB banko reikalavimai negali būti įskaičiuojami į pradelstus atsakovės įsipareigojimus, nes UAB Pajūrio mėsinė teisme yra pareiškusi reikalavimus dėl kreditų grąžinimo termino pratęsimo.
  5. Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. balandžio 30 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė siekia 6 034 332 Eur, visi jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 333 562 Eur, iš jų – 1 773 548 Eur mokėtini po vienerių metų, o 3 560 014 Eur mokėtini per vienerius metus, pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 327 750,06 Eur. Taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai nesudaro pusės įmonei priklausančio turto vertės. Net iš balanso turto eilutės eliminavus turimas RUAB „GRIMEDA“ 1 326 460 Eur vertės akcijas, pradelsti įmonės įsipareigojimai nesudarytų pusės įmonei priklausančio turto vertės. Be to, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turimos RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra bevertės, nes RUAB „GRIMEDA“ nemokumas nebuvo konstatuotas, priešingai, jai yra iškelta restruktūrizavimo byla, RUAB „GRIMEDA“ į balansą įrašyto turto vertė 2017 m. vasario 28 d. duomenimis sudarė 11 289 772 Eur.
  6. Teismo vertinimu, 2018 m. balandžio 30 d. balansas patvirtina, kad atsakovė turi turto, iš kurio gali patenkinti visų savo kreditorių reikalavimus. Reikšmingą atsakovės turto dalį sudaro ilgalaikis turtas – žemės sklypai, kurie restruktūrizavimo laikotarpiu turėtų išlaikyti savo vertę ir buhalterinės apskaitos prasme nebūti nudėvėti. Nors dėl UAB Pajūrio mėsinės atlikto turto perkainavimo ilgalaikio materialaus turto bendra vertė padidėjo 361 988 Eur, be to, balanse nurodytas 415 266 Eur perkainavimo rezervas, tačiau ši suma įmonės nemokumo kontekste lemiamos įtakos neturi, nes net ir neatlikus perkainavimo, pagal 2018 m. balandžio 30 d. balansą įmonės pradelsti įsipareigojimai nesiektų pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  7. Dėl ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintos restruktūrizavimo pradėjimo sąlygos teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra nutraukusi savo veiklos – ji perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Iki 2018 m. balandžio 30 d. bendrovės pardavimo pajamos siekė 1 419 386 Eur arba vidutiniškai 354 846,5 Eur/mėn. Atsakovė neginčija, kad ji turi finansinių sunkumų, t. y. kad jai trūksta apyvartinių lėšų, tačiau įmonė yra suformavusi uždavinius, kurie stabilizuotų vykdomą veiklą, tuo siekiama pelningumo padidėjimo, naujų užsakovų pritraukimo. Vertindamas įmonės perspektyvas restruktūrizavimo proceso kontekste, teismas iš restruktūrizavimo plano metmenų nustatė, jog bendrovė restruktūrizavimo metu ketina tęsti vykdomą veiklą, ją optimizuoti, mažinti veiklos sąnaudas, pritraukit investuotojus. Teismo vertinimu, tai lemtų įmonės ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą, o tuo pačiu užtikrintų pajamas, iš kurių restruktūrizuojama bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, padengti savo einamąsias išlaidas bei atkurti mokumą restruktūrizavimo metu. Metmenų realumo aspektu teismas pažymėjo, jog metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiu nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis). Atsakovės kreditoriai nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kokie skaičiavimai ar apibendrinimai dėl priemonių ilgalaikiam mokumui atkurti yra neteisingi ar nerealūs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Priešingai, metmenyse yra pateikti planuojamų lėšų skaičiavimai, analizuojamas sutarčių vykdymas, nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmė bei kiti skaičiavimai (CPK 178, 197 straipsniai).
  8. Teismas nurodė, kad negalima nepaminėti fakto apie toliau vykusias derybas su potencialiais atsakovės investuotojais. Atsakovė pateikė duomenis (2018 m. gegužės 28 d. teismui pateikta konfidenciali informacija) apie 2018 m. gegužės mėnesį vykusius susitikimus su 4 užsienio įmonėmis. Kadangi esminė investuotojų sąlyga yra ta, jog įmonė turi būti tęsianti tiesioginę veiklą, o ne bankrutuojanti, bankroto bylos iškėlimas iš karto užkirstų kelią atsakovei pritraukti investuotojus. Neiškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylos, įmonei būtų sudėtinga tęsti veiklą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tai paliestų kitų kreditorių interesus ir būtų socialiai neteisinga įmonės darbuotojų atžvilgiu.
  9. Nustatęs, kad įmonė nėra nemoki, nėra nutraukusi veiklos, dauguma kreditorių neprieštarauja, jog atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, teismas konstatavo, kad nors įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau taip pat turi realias galimybes pagerinti savo veiklos rezultatus, optimizuodama veiklą bei padidindama įmonės pelningumą ir užtikrindama gautinas pajamas, todėl galima tikėtis atsakovės ilgalaikio mokumo atkūrimo, normalios veiklos stabilizavimo, skolų sumažinimo, bendrovės konkurencingumo išsaugojimo (CPK 12, 178, 185 ir 197 straipsniai).
  10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonė yra nemoki, todėl atsakovei keltina restruktūrizavimo byla.
  11. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir operatyvumo principais, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti AB Šiaulių banko prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2018 m. birželio 19 d. (kuriam pritarė ir Luminor Bank AB), kol apeliacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-421-372/2018, nuo kurios baigties priklauso atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydis. Teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančios kredito sutarties Nr. IV-2009-007-07 ir 2015 m. vasario 6 d. sudaryto šios sutarties pakeitimo grafikus galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2020 m. vasario 5 d., dėl to AB Šiaulių bankas neturėtų reikalauti iš karto patvirtinti byloje jo reikalavimą visa apimtimi. Tai reiškia, kad ieškovės nurodoma byla šiai bylai šios nutarties priėmimo metu lemiamos įtakos neturi.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė AB Šiaulių bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, o bylos dalį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šioje byloje faktiškai jau 4 kartą (pagal 3 kartą pateiktą pareiškimą) yra sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB Pajūrio mėsinei kėlimo, esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms: UAB Pajūrio mėsinei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta, po to teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, dar vėliau teismas iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria atsakovei buvo nepagrįstai iškelta restruktūrizavimo byla, panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, kad nurodomos aplinkybės laikomos nepakankamomis iš esmės pasikeitusiai situacijai konstatuoti, o didžiausių kreditorių pozicijos restruktūrizavimo klausimu išliko nepakitusios. UAB Pajūrio mėsinė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų iš esmės pasikeitusią situaciją po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nepagrįstai neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl tų pačių įrodymų vertinimo, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, klaidingai konstatavo faktines aplinkybes, neišsamiai ištyrė įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į kreditorių nuomonę bei restruktūrizavimo proceso perspektyvumą ir dėl to priėmė neteisėtą, kreditorių interesus pažeidžiančią skundžiamą nutartį.
    2. Restruktūrizavimo prioriteto principu turi būti naudojamasi sąžiningai, restruktūrizavimo procesas turi būti savalaikis ir perspektyvus, kreditorių pagalba turi būti tikėtina, priešingu atveju būtų kuriamos prielaidos pažeisti kreditorių teises, pabloginti kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, būtų nepagrįstai iškreipiamas konkurencingumas rinkoje, o faktiškai nemoki bendrovė savo veiklą finansuotų kreditorių sąskaita.
    3. Didžiųjų kreditorių paramos reikšmė yra ypač svarbi, kai yra teikiamas pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu ankstesnis restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas kreditoriams nepatvirtinus restruktūrizavimo plano. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dauguma kreditorių neprieštarauja, jog atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Be AB Šiaulių banko, Luminor Bank AB ir AB SEB banko prieštaravimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pareiškė ir VMI, taigi 4 didieji kreditoriai, kurių reikalavimai iš viso sudaro net 11 629 476 Eur, prieštarauja restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimui.
    4. Jeigu įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgė į VMI nurodytas aplinkybes, kad UAB Pajūrio mėsinė nemoka mokesčių ir įsiskolinimas didėja, nevertino kitų kreditorių nurodytų aplinkybių, jog jokie mokėjimai nevykdomi jau nuo 2016 metų, nors UAB Pajūrio mėsinė privalo mokėti einamąsias įmokas ir palūkanas.
    5. Teismo nurodomos aplinkybės, kad 2018 m. gegužės mėnesį vyko susitikimai su 4 užsienio įmonėmis ir kad esminė investuotojų sąlyga yra ta, jog įmonė turi būti tęsianti veiklą, o ne bankrutuojanti, pačios savaime nepatvirtina, kad vyksta sutarties su strateginiu investuotoju vykdymas. Visi 3 bankai patvirtino, kad jokios derybos su jais nevyksta. UAB Pajūrio mėsinės manipuliavimas derybų faktu, kuris nėra patvirtintas rezultatais, negali būti pagrindas prielaidomis grįstoms teismo išvadoms bei restruktūrizavimo procesui. Susitikimai su užsienio įmonėmis ar panašios aplinkybės nėra faktai, patvirtinantys, kad kredito institucijų reikalavimai bus išpirkti, kad yra susitarta dėl kažkokių konkrečių investicijų, užsakymų ar pan. Per visą laiką jokie realūs veiksmai, kurie patvirtintų, kad realus investuotojas iš tikrųjų egzistuoja, kad UAB Pajūrio mėsinės nurodomos investicijos bus gautos, kad yra gauti realūs pajamas didinantys užsakymai ar pan., nėra atlikti, t. y. faktiškai vyksta derybų imitavimas arba tebevyksta investuotojų paieškos.
    6. Teismas turi vertinti restruktūrizavimo plano metmenų realumą, t. y. bent minimaliai įvertinti, ar restruktūrizavimo plane pateiktas verslo planas yra ekonomiškai pagrįstas ir būtų įmanomas. AB Šiaulių bankas buvo išdėstęs savo argumentus dėl restruktūrizavimo plano metmenų nerealumo. Pagal restruktūrizavimo plano metmenis pardavimo pajamos 2017 metais turėjo būti 8 395 000 Eur, tačiau iš tikrųjų buvo 5 443 203 Eur, t. y. net 35 proc. mažesnės nei planuota, o 2018 m. balandžio 30 d. balanse fiksuojamas didesnis nei 20 proc. pajamų mažėjimas. Taigi tam, kad pajamos pirmaisiais metais pasiektų pradinį pajamų atskaitos tašką, jos turėtų padidėti daugiau kaip 50 proc., tačiau toks didelis ir staigus augimas yra nepagrįstas jokia logika (ypač vertinat nuoseklų ir daug metų besitęsiantį pajamų mažėjimą). Todėl dar neiškėlus restruktūrizavimo bylos jau yra aišku, kad restruktūrizavimo plane numatyti planai niekaip negalėtų būti vykdomi. UAB Pajūrio mėsinės skaičiavimai dėl būtino pajamų augimo ir nurodomų galimybių rinkoje didinti pardavimus yra nepagrįsti logika, nes nėra aišku, kaip įmanoma 15 proc. padidinti pajamas, kai pagal rinkos sąlygas pardavimus būtų galima padidinti tik 5–9 proc. Pajamos galėtų būti didinamos didinant kainas, tačiau pati UAB Pajūrio mėsinė nurodė, kad pardavimus didinti ketinama taikant agresyvią kainodaros sistemą, o tai būtų nesuderinama su kainų didinimu, kuris galėtų padidinti pajamas.
    7. Teismas nepagrįstai UAB Pajūrio mėsinės mokumą vertino atsižvelgdamas tik į matematinį balanso rodiklių santykį ir nevertindamas nei finansinių rodiklių dinamikos, nei kitų reikšmingų aplinkybių dėl turto ir pradelstų įsipareigojimų masės bei faktinio UAB Pajūrio mėsinės mokumo. Nors UAB Pajūrio mėsinė nurodo, kad ženkliai sumažino sąnaudas, tačiau iš balanso duomenų matyti, jog sąnaudos, tenkančios 1 Eur pardavimo pajamų, faktiškai nesikeitė, t. y. nesumažėjo, ir tebeviršija gaunamas pajamas. Finansinius balanso rodiklius buvo bandoma formaliai pagerinti pasinaudojant turto perkainavimu, tačiau faktiškai atsakovės finansinė situacija nuosekliai blogėja iki pat šiol, nes mažėja pajamos ir mažėja pelningumas, t. y. iš 1 pardavimo pajamų euro gaunama mažiau naudos. Nors nuostolis mažėja, tačiau mažėja ir pajamos. Taigi bendrovė dirba nuostolingai ir veiklos pelningumas blogėja, t. y. veikla nėra optimizuojama, kaštai nemažėja ir faktiškai situacija tik blogėja. Kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš turto mažėja, nes 2015 m. įsipareigojimai sudarė 74 proc. balansinio turto vertės, 2016 m. – 86 proc. balansinio turto vertės, 2017 m. – 93 proc. balansinio turto vertės, o 2018 m. sudarytų 94 proc. balansinio turto vertės, jeigu nebūtų atliktas perkainavimas, kuris nevertintinas kaip realus turto masės padidėjimas. Bendras mokumo koeficientas yra 0,05, o tai rodo, kad įmonės mokumas arba įmonės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus yra blogos. 2018 metais 1 Eur nuosavo kapitalo tenka net 19,47 Eur įsipareigojimų.
    8. UAB Pajūrio mėsinės AB Šiaulių bankui iki ginčo dėl kredito sutarties pratęsimo inicijavimo susidariusi skola buvo 216 037 Eur. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pasibaigus atsakovės ginčui teisme su AB Šiaulių banku, kredito grąžinimo terminas sueitų 2020 m. vasario 5 d., nes neatsižvelgė į faktą, jog pranešimas apie kredito sutarčių nutraukimą UAB Pajūrio mėsinei buvo įteiktas dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o laikinosios apsaugos priemonės nepanaikino jau pradėto kredito sutarčių nutraukimo proceso, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB Šiaulių banko reikalavimas pasibaigus ginčui teisme ir panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti laikomas nepradelstu. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl VMI reikalavimą priskyrė prie nepradelstų. Aplinkybė, kad buvo sustabdytas UAB Pajūrio mėsinės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos prašymo nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo, nereiškia, jog mokestinės prievolės įvykdymo terminas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui. Priešingai, prašymas yra neišnagrinėtas, prievolės įvykdymo terminas nėra atidėtas ar išdėstytas. Taigi net jei teismas spręstų, kad dėl UAB Pajūrio mėsinės inicijuotų teisminių ginčų įsipareigojimai AB Šiaulių bankui, Luminor Bank AB ir AB SEB bankui yra nepradelsti, tai UAB Pajūrio mėsinės pradelsti įsipareigojimai turėtų būti koreguojami, į pradelstų įsipareigojimų sąrašą įtraukiant su teisminiu ginču nesusijusį įsiskolinimą AB Šiaulių bankui (216 037 Eur) ir VMI reikalavimą (1 378 186,56 Eur). Taigi pradelsti įsipareigojimai sudarytų ne mažiau kaip 2 697 561,08 Eur.
    9. Kadangi teismas nepagrįstai rėmėsi aiškiai klaidingais UAB Pajūrio mėsinės pateiktais duomenimis apie pradelstus įsipareigojimus, buvo padaryta klaidinga išvada, kad neturi reikšmės vertinimas, ar RUAB „GRIMEDA“ akcijos pagrįstai apskaitytos 1 326 460 Eur verte ir ar turto perkainavimas atliktas pagrįstai. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas visiškai nevertino debitorinių įsipareigojimų (kaip turto), nepasisakė dėl atidėtojo pelno mokesčio, nors ypač reikšminga nustatyti, ar UAB Pajūrio mėsinės turtas iš tikrųjų yra 6 034 332 Eur vertės, nes pusės turto vertė tik nežymiai viršija pradelstus įsipareigojimus. Balanse pateikiami duomenys kelia abejonių dėl jų pagrįstumo ir teisingumo, jie neatspindi tikrosios situacijos, faktiškai atsakovės turtas balanse nepagrįstai padidintas ir neabejotinai yra 639 210 Eur mažesnis nei nurodytas balanse.
    10. Iš balanso duomenų matyti, kad beveik 75 proc. turto sudaro ilgalaikis turtas, kurio didžiąją vertę formuoja žemė, statiniai ir susijusių įmonių akcijos. Trumpalaikis turtas, kuris sudaro apie 25 proc. viso balansinio turto, apskaitomas kaip trumpalaikės investicijos (pagal prie 2016 metų balanso teiktą aiškinamąjį raštą galima suprasti, kad tai RUAB „GRIMEDA“ akcijos).
    11. Laikotarpiu prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą (pirmą kartą) net 981 051 Eur padidėjo turto kiekis, kurį iš esmės lėmė trumpalaikio turto (per vienerius metus gautinų sumų, kurios išaugo 1 060 792 Eur) padidėjimas. Kitas turto padidėjimas fiksuojamas gavus AB Šiaulių banko pareiškimą dėl bankroto bylos kėlimo ir bylą nagrinėjant teisme. Turto apimtis 2017 metais iš esmės keitėsi dėl turto nusidėvėjimo, per vienerius metus gautinų sumų (debitorių įsiskolinimų) ir atidėtojo pelno mokesčio. 2018 metais turto apimtis keitėsi (padidėjo), nes net 361 988 Eur padidėjo ilgalaikio materialaus turto vertė (tai susiję su turto perkainavimu, tačiau nėra duomenų, kas atliko vertinimą dėl vertės padidėjimo pagrįstumo). UAB Pajūrio mėsinės turto didėjimo aplinkybės, kai yra kreipiamasi dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo arba kai yra gaunamas pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo, kelia pagrįstų abejonių tokių balanso duomenų koregavimo sąžiningumu ir tikraisiais tikslais.
    12. Iš UAB Pajūrio mėsinės debitorių sąrašo matyti, kad iš 162 377 Eur per vienerius metus gautinos sumos net 85 569,42 Eur faktiškai yra ne debitorinės skolos, o išankstiniai apmokėjimai už produkciją, t. y. faktiškai šios lėšos yra išleistos atsiskaityti už prekes, o ne skolos. Taigi debitorinės skolos faktiškai sudaro 76 807 Eur. Šis debitorinis įsiskolinimas yra UAB „Agrovet“, t. y. susijusios įmonės, kuri turi rimtų finansinių sunkumų ir kuriai gali būti iškelta bankroto / restruktūrizavimo byla. Taigi balanse nurodytos 162 377 Eur debitorinės skolos negali būti vertinamos kaip realus turtas.
    13. Balanse nurodyta RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertė ir jų įtraukimo į balansą prie turto teisingumas abejotinas, nes: 1) RUAB „GRIMEDA“ yra restruktūrizuojama įmonė; 2) teisme vyksta ginčas dėl RUAB „GRIMEDA“ akcijų įsigijimo teisėtumo ir yra apribota teisė jomis disponuoti; 3) ne tik UAB Pajūrio mėsinė turi kontrolinį RUAB „GRIMEDA“ akcijų paketą, bet ir RUAB „GRIMEDA“ turi UAB Pajūrio mėsinės kontrolinį akcijų paketą, todėl savos akcijos negali būti apskaitomos kaip turtas ir turėtų būti vaizduojamos prie nuosavo kapitalo kaip savos akcijos ir apskaitomos su minuso ženklu. Atidėtasis pelno mokestis (188 347 Eur) faktiškai nėra turtas, į kurį gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai. Taigi UAB Pajūrio mėsinės turtas, į kurį galėtų būti nukreipti kreditorių reikalavimai, šiuo metu yra apie 3 995 160 Eur.
    14. UAB Pajūrio mėsinė savo paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kad 2017 m. birželio 30 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 428 574,01 Eur, 2017 m. spalio 26 d. – 2 425 609,51 Eur, o 2018 m. balandžio 30 d. – 1 327 750,06 Eur, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl šių duomenų teisingumo, nes: 1) pradelsta skola AB Šiaulių bankui nėra nurodyta, nors ankstesniuose sąrašuose ji buvo nurodyta; 2) nėra suprantama, kodėl VMI reikalavimas (1 378 186,56 Eur) apskaitytas kaip nepradelstas; 3) dalis kreditorių nurodomi kaip davę sutikimą dėl skolos atidėjimo, tačiau duomenų, iki kada skolas sutikta atidėti ar pačių sutikimų nepateikta, todėl UAB Pajūrio mėsinės argumentai dėl 642 139,36 Eur skolų sumos vertintini kritiškai. Taigi tikėtina, kad UAB Pajūrio mėsinės pradelsti įsipareigojimai yra 2 697 561,08 Eur. Jeigu UAB Pajūrio mėsinės apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-421-372/2018 būtų atmestas ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB Pajūrio mėsinės Šiaulių bankui pradelstas įsipareigojimas sudarytų 1 293 908,53 Eur, nes bylos išnagrinėjimo data būtų ir kredito sutarčių nutraukimo data. Tokiu atveju pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarytų 3 775 432,61 Eur. Be to, tik dėl teisminių ginčų dar 770 563,02 Eur įsipareigojimai Luminor Bank AB ir 8 186 817,90 Eur įsipareigojimai AB SEB bankui nebuvo priskirti prie pradelstų, todėl jei šie ginčai baigtųsi nepalankiai atsakovei ir su ja susijusioms įmonėms, UAB Pajūrio mėsinės pradelsti įsipareigojimai sudarytų net 12 732 813,53 Eur.
    15. Kadangi UAB Pajūrio mėsinės turtas yra apie 3 995 160 Eur, o pradelsti įsipareigojimai faktiškai yra arba 2 697 561,08 Eur, arba 3 775 432,61 Eur, arba 12 732 813,53 Eur, tai jie bet kokiu atveju viršija pusę turto vertės, todėl UAB Pajūrio mėsinė yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla.
  2. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir tenkinti ieškovės AB Šiaulių banko prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes nepakankamai teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę padėtį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl atsakovės finansinės būklės, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties išaiškinimus ir į kreditorių prieštaravimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ bei ĮBĮ teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos ir bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir nemokumo požymius.
    2. Teismas neįvertino fakto, kad pagrindiniai atsakovės kreditoriai (bankai ir VMI), turintys daugiau nei 50 proc. visų kreditorių balsų, nepritaria pakartotiniam restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimui, nes atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme, kuriai keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo byla. Atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, mokumo problemos tęsiasi labai ilgą laiką, atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, kad atsakovės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu. Kreditorių nepritarimas yra esminis ir tęstinio pobūdžio, o neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018). Dėl to prioritetiškai turi būti ginamos kreditorių teisės ir teisėti interesai, tačiau teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės restruktūrizavimo procesui, nes pernelyg formaliai įvertino situaciją. Tokiu būdu buvo iškreipta atsakovės ir jos kreditorių teisių ir interesų pusiausvyra.
    3. Teismas neteisingai nustatė atsakovės turimo turto vertę ir pradelstų skolų dydį bei jų santykį su įmonės turimo turto verte, dėl to nepagrįstai sprendė, kad UAB Pajūrio mėsinė nėra nemoki. Teismas, vertindamas atsakovės finansinę būklę, vadovavosi išimtinai pačios įmonės pateiktais duomenimis apie įmonės turimą turtą, jo vertę, skolų dydį, tačiau visiškai neatsižvelgė į kreditorių argumentus dėl šių atsakovės duomenų neteisingumo ir kritiško jų vertinimo.
    4. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, vėl nenustatinėjo ir nevertino, ar teismui pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje, ir vadovavosi išimtinai kaip teisingais realios atsakovės finansinės būklės neatitinkančiais atsakovės sudaryto balanso rodikliais. Teismas visiškai nevertino atsakovės į balansą įrašyto turto sudėties, jo vertės, perkainavimo pagrįstumo / teisingumo, trumpalaikio turto sudėties ir debitorių skolų galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atsakovės į 2018 m. balandžio 30 d. balansą įrašyti duomenys vertintini kritiškai ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, galimybės jais vadovautis ir atsakovės sąžiningumo, atliekant jų korekcijas prieš kiekvieną kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl teismo išvada, kad atsakovės turimo turto vertė atitinka į atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. balansą įrašyto turto vertę, yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisinga.
    5. Atsakovės balansinio turto vertė iki 6 034 332 Eur padidinta nepagrįstai atlikus turimo turto perkainavimą, t. y. balansinio turto vertė yra padidinta ne dėl to, kad realiai išaugo įmonės turimo turto masė ir / ar vertė. Atėmus perkainavimo vertę (361 988 Eur), balansinio atsakovės turto vertė siektų ne daugiau kaip 5 672 334 Eur. Į atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. balansą įrašyto trumpalaikio turto 1 509 280 Eur vertė neatitinka realios jo vertės. 162 377 Eur į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertės sudaro nurodyta per vienerius metus gautina suma, tačiau iš atsakovės debitorių sąrašo matyti, kad 85 569,42 Eur sudaro gauti išankstiniai apmokėjimai už produkciją, o 76 807 Eur – finansinių sunkumų turinčios UAB „Agrovet“ įsiskolinimas. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, trumpalaikio turto sudėties ir jo vertės nevertino. Prie trumpalaikio turto taip pat priskirta 1 326 460 Eur RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertė. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, nevertino tikrosios šių akcijų vertės, visiškai neatsižvelgė į AB Šiaulių banko pateiktus argumentus, kad RUAB „GRIMEDA“ akcijos atsakovės balanse apskaitytos nepagrįstai, nes abi įmonės turi viena kitos kontrolinių akcijų paketą, kad RUAB „GRIMEDA“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-440-613/2018, kurioje sprendžiamas RUAB „GRIMEDA“ akcijų įsigijimo sandorio teisėtumas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovės trumpalaikio turto reali vertė galėtų sudaryti 20 443 Eur, bet ne 1 509 280 Eur. Taigi atsakovės turimo turto vertė galėtų sudaryti 4 183 497 Eur.
    6. Nors atsakovė teigia, kad ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, tačiau jau ilgą laiką veikia nuostolingai ir jos vykdoma veikla negeneruoja tiek pajamų, kad padengtų veiklos nuostolius ir atsiskaitytų su kreditoriais, t. y. įmonės veiklos finansiniai rodikliai ir verslo perspektyvos yra neigiamos ir blogėjančios. Atsakovės bendrųjų administracinių sąnaudų ir pajamų santykis 2017 metais yra ženkliai blogesnis (palyginti su 2016 metais). Pardavimai 2017 metais (palyginti su 2016 metais) sumažėjo 41 proc., t. y. nuo 8 111 205 iki 4 734 025 Eur. Nors gauta 3 377 180 Eur mažiau pajamų, bendrosios ir administracinės sąnaudos sumažėjo tik nuo 304 549 iki 229 714 Eur, t. y. tik 25 proc. Veiklos nuostolis 2016 metais sudarė 8,3 proc. nuo pajamų, o 2017 metais – 11 proc. nuo pajamų, t. y. veikla 2017 metais buvo labiau nuostolinga nei 2016 metais, nes atsakovės sąnaudų dalis pardavimuose didėja. UAB Pajūrio mėsinė nėra finansiškai pajėgi grąžinti skolas kreditoriams, kai jos veikla yra nuostolinga.
    7. Teismo išvada, kad pradelstos skolos sudaro tik 1 327 750,06 Eur, yra neteisinga. Teismas visiškai formaliai į UAB Pajūrio mėsinės įsipareigojimų kreditoriams dydį neįtraukė 10 152 968,23 Eur siekiančių pradelstų įsipareigojimų bankams. Taisyklė, kad paprastai ginčijami įsipareigojimai nėra įskaičiuojami į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą, negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar iš tikrųjų reikalavimai yra ginčijami, kokio pobūdžio reikalavimai dėl jų yra pareikšti. Atsakovės 770 563,02 Eur skola Luminor Bank AB yra pradelsta, kadangi prievolė grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. ir ginčo dėl to nėra. Aplinkybė, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašo atidėti kredito grąžinimą 4 metų laikotarpiui, nereiškia, jog prievolė nėra pradelsta, skolos dydis nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje nėra ginčijamas, be to, šis ieškinys buvo atmestas. Todėl Luminor Bank AB 770 563,02 Eur reikalavimas įskaičiuotinas į atsakovės pradelstų skolų dydį kaip neginčijamas ir kurio mokėjimo terminas pasibaigė. Atitinkamai į pradelstų skolų dydį patenka ir AB Šiaulių banko bei AB SEB banko reikalavimai, kurių mokėjimo terminai taip pat yra pasibaigę, o UAB Pajūrio mėsinė reikšti ieškiniai atmesti. Be to, į pradelstų skolų sąrašą turi būti įtraukta atsakovės 1 378 186,56 Eur skola VMI, nes aplinkybė, kad UAB Pajūrio mėsinė pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, nereiškia, jog skola VMI ginčijama ar jog nėra pasibaigęs jos mokėjimo terminas.
    8. Net be AB Šiaulių banko ir AB SEB banko reikalavimų, prie atsakovės nurodytų pradelstų skolų pridėjus pradelstas skolas Luminor Bank AB ir VMI, pradelstos skolos sudarytų 57,61 proc. pačios atsakovės nurodyto balansinio turto vertės arba 83,10 proc. atsakovės turto vertės, jeigu pripažinti, kad tikroji turto vertė yra ne 6 034 332 Eur, o 4 183 497 Eur. Jei į pradelstų įsipareigojimų dydį būtų įtraukti atsakovės įsipareigojimai AB Šiaulių bankui ir AB SEB bankui, pradelstos skolos apskritai viršytų visą atsakovės nurodyto balansinio turto vertę.
    9. Nagrinėdamas bylą pakartotinai, teismas visiškai neanalizavo šių Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytų vertintinų aplinkybių – ar egzistuoja naujos esminės pasikeitusios aplinkybės pakartotiniam restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Tokių naujų esminių aplinkybių po pirmą kartą nutrauktos atsakovės restruktūrizavimo bylos neatsirado, jokios derybos su strateginiu investuotoju dėl skolų refinansavimo ir / ar jų išpirkimo nevyksta nei su Luminor Bank AB, nei su kitais bankais. UAB Pajūrio mėsinė nurodytos aplinkybės apie derybas su bankais, apie strateginio investuotojo ketinimą refinansuoti skolas yra neatitinkančios tikrovės. Priešingi teismo argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tokius pačius argumentus dėl strateginio investuotojo dėstė ir UAB „Kretingalės mėsa“ byloje dėl restruktūrizavimo / bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 tokius UAB „Kretingalės mėsa“ argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
    10. UAB Pajūrio mėsinės argumentai apie savo gerėjančią finansinę būklę ir apie ateityje atsiversiančias mėsos produktų rinkas į Izraelį, Kiniją, Artimųjų Rytų ir Persų įlankos šalis, Afriką, gautus sertifikatus dėl produkcijos atitikimo JAV rinkai ir pan., vertintini kritiškai, nes į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių konkrečius užsakymus ir jų vykdymą. Atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas bylose Nr. e2-515-823/2018 ir Nr. e2-496-823/2018 priimtose nutartyse, nuo kuriose suformuotos praktikos šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti.
    11. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas jau antrą kartą neteisingai išnagrinėjo bylą, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškelti UAB Pajūrio mėsinei bankroto bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  3. Trečiasis asmuo VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir tenkinti ieškovės AB Šiaulių banko prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ĮRĮ ir ĮBĮ teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos ir bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir nemokumo požymius. VMI duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka, kuri susidarė nuo 2013 metų, nuolat didėjo, o 2018 m. birželio 11 d. buvo 1 376 575,59 Eur. Teismas neįvertino fakto, kad didžiausi atsakovės kreditoriai (bankai ir VMI), turintys daugiau nei 50 proc. visų kreditorių balsų, nepritaria restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimui, nes atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme, kuriai keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo byla. Kreditorių nepritarimas yra esminis ir tęstinio pobūdžio. Atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, mokumo problemos tęsiasi labai ilgą laiką, atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka einamųjų mokėjimų, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, kad atsakovės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Akivaizdu, kad atsakovė tik blogina savo padėtį, nes nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su VMI ir mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui vis didėja.
    2. Teismas neteisingai nustatė atsakovės turimo turto vertę ir pradelstų skolų dydį bei jų santykį su įmonės turimo turto verte, dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra nemoki. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės nemokumas. Teismas, vertindamas atsakovės finansinę būklę, vadovavosi išimtinai pačios įmonės pateiktais duomenimis apie įmonės turimą turtą, jo vertę, skolų dydį, tačiau visiškai neatsižvelgė į kreditorių argumentus. Teismas nenustatinėjo ir nevertino, ar teismui pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje, ir vadovavosi išimtinai kaip teisingais realios atsakovės finansinės būklės neatitinkančiais atsakovės sudaryto balanso rodikliais. Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui paskutinis atsakovės balansas pateiktas už 2016 metus, atsakovė balanso už 2017 metus teisės aktų nustatyta tvarka VĮ Registrų centrui nepateikė.
    3. Teismas neteisingai nustatė atsakovės pradelstų skolų dydį, nepagrįstai neįtraukė į pradelstų skolų dydį pradelstų skolų bankams, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei keliama ne tik tada, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius, kad vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją. Teismas nepagrįstai vertino atsakovės veiksmus siekiant išsaugoti įmonę, taip pažeisdamas ĮBĮ nuostatas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
  4. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į VMI ir Luminor Bank AB atskiruosius skundus nurodė, kad ji palaiko VMI ir Luminor Bank AB atskiruosius skundus. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors UAB Pajūrio mėsinės inicijuoti ginčai dėl kredito sutarčių su AB Šiaulių banku, Luminor Bank AB ir AB SEB banku nėra išspręsti, tačiau tai nekeičia fakto, kad UAB Pajūrio mėsinė yra faktiškai nemoki įmonė ir jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iškelti bankroto bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neabejotinai gali ir turi atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą dėl to, kad įmonė yra nemoki. Dėl atsakovės kreditorių skunduose išdėstytų argumentų daugumos kreditorių nuomonė dėl galimybių UAB Pajūrio mėsinei vykdyti restruktūrizavimo procesą nepasikeitė, todėl pakartotinis restruktūrizavimo procesas būtų neperspektyvus.
    2. UAB Pajūrio mėsinės inicijuoti teisminiai ginčai, kurie rodo akivaizdų piktnaudžiavimą teise, kai faktiškai yra siekiama ne apginti pažeistą teisę, bet išvengti bankroto bylos kėlimo, nėra ir negali tapti pagrindu įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, ar vertinti, kad įmonė yra moki. Nesąžiningas manipuliavimas procesinėmis teisėmis negali nesąžiningam asmeniui sukurti tokių teisių, kurių jis neturėtų sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis. Jei nebūtų UAB Pajūrio mėsinės ar kitų susijusių įmonių inicijuotų teisminių ginčų dėl kredito sutarčių terminų pratęsimo, nekiltų jokių net mažiausių abejonių dėl UAB Pajūrio mėsinės nemokumo vertinimo. Pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos teikimas ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali tapti pagrindu išvengti įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymo.
    3. Komplikuotas restruktūrizavimo bylos nutraukimo procesas lemia būtinybę teismui nagrinėjant atitinkamo pobūdžio bylas ypač atidžiai atsižvelgti į asmenų sąžiningumą bei tikruosius tikslus procese ir užtikrinti, kad restruktūrizavimo byla nebūtų iškelta faktiškai nemokiai bendrovei, kad restruktūrizavimo procesu nebūtų naudojamasi nesąžiningai, kad dėl nesąžiningo elgesio nebūtų sukurtos prielaidos išvengti bankroto bylos kėlimo. AB Šiaulių bankui, kaip kredito institucijai, kuri yra atsakinga už finansų sistemos stabilumą, besiformuojanti praktika, kai nesąžiningai inicijuotas teisminis ginčas gali tapti formaliu pagrindu pradėti faktiškai nemokios bendrovės ilgai trunkantį restruktūrizavimo bylos kėlimo procesą, kelia didelį susirūpinimą tiek teisingumo prasme, tiek galimomis pasekmėmis.
  5. Atsakovė UAB Pajūrio mėsinė atsiliepimu į VMI, AB Šiaulių banko ir Luminor Bank AB atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors apeliantės teigia, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, tačiau, viena vertus, finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kita vertus, 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, jog įmonės finansiniai sunkumai butų laikini, todėl aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimo procesą, jei egzistuoja mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Aktualios ĮRĮ redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta platesnė finansinių sunkumų turinčios įmonės sąvoka leidžia įvertinti įmonės finansinės padeties rimtumą bei restruktūrizavimo mechanizmo pritaikomumą kiekvienu subjektyviu atveju. VMI, akcentuodama, kad mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 metų, neatskleidė svarbios faktinės aplinkybės, jog 2016 metais UAB Pajūrio mėsinė neturėjo pradelstų įsipareigojimų VMI, nes VMI 2016 m. sausio 25 d. su UAB Pajūrio mėsine sudarė mokestinės paskolos sutartį, kurią vėliau nutraukė.
    2. Atsakovės vykdoma komercinė plėtra, veiklos optimizavimas ir reformos, sumažintos veiklos sąnaudos, aktyvus dalyvavimas valstybinėse verslo misijose, eksporto skatinimo programose ir parodose, leidimų į naujas užsienio rinkas suteikimas, verslo ryšių su rimtais klientais naujose rinkose užmezgimas, ilgalaikių produkcijos tiekimo sutarčių su patikimais užsienio partneriais sudarymas, bendrovės nuostolių mažėjimas, veiklos efektyvumo didėjimas, darbo jėgos optimizavimas, naujos bendrovės valdymo struktūros su strateginiu investuotoju išgryninimas ir kitos aplinkybės patvirtina, kad UAB Pajūrio mėsinės veiklos reabilitavimo perspektyva yra reali.
    3. Teismas tinkamai įvertinto bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų, kurie yra tik restruktūrizavimo plano gairės ir kuriems nėra keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip galutiniam restruktūrizavimo planui, įgyvendinimo realumą. Atsakovės parengti restruktūrizavimo plano metmenys yra didelės apimties su išsamia analize pagal atsakovės veiklos profilį, todėl jie nevertintini kaip abstraktaus pobūdžio. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas atsakovės veiklos apimčių augimas yra visiškai logiškas ir iš esmės priklauso nuo eksporto į naujas užsienio rinkas. Atsakovė pateikė išsamius paaiškinimus ir duomenis, kurie pagrindžia sutarties su strateginiu investuotoju įgyvendinimą. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės gali realiai padėti išspręsti atsakovės finansinius sunkumus. Tai patvirtina ir byloje pateikta eksperto nuomonė.
    4. Įgyvendinus efektyvumo ir produktyvumo sistemas, UAB Pajūrio mėsinės veiklos rodikliai gerėja, bendrovės veiklos rodiklių monitoringo sistema patvirtina, kad vyksta teigiami UAB Pajūrio mėsinės veiklos pokyčiai, UAB Pajūrio mėsinei pavyko optimizuoti kaštus (sumažėjo sąnaudos), įmonė sugebėjo sumažinti nuostolį, UAB Pajūrio mėsinė išgrynino savo veiklą ir atsisakė jai nenaudingų pardavimų, 2018 metais augo skerdimo apimtys (skerdimo paslaugų teikimas). Net ir patys bankroto bylos iniciatoriai pripažįsta, kad bendrovės patiriamas nuostolis mažėja, tačiau AB Šiaulių banko hipotetinės prielaidos, jog nuostolingumo mažėjimą lėmė pajamų mažėjimas, yra visiškai nepagristos. Pardavimo pajamų mažėjimas automatiškai nereiškia pelno mažėjimo, nes taip pat mažėja ir savikainos dalis.
    5. UAB Pajūrio mėsinės duomenimis, įmonė 2005–2018 metais sumokėjo apie 17 mln. Eur mokesčių į valstybės biudžetą. Nuo bendrovės veiklos tęstinumo ir stabilumo priklauso apie 500 darbo vietų, taip pat ūkininkų ir kitų mėsos sektoriuje dirbančių klientų / tiekėjų likimas. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Net ir tais atvejais, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams nedaug viršija pusę į veiklą vykdančios bendrovės balansą įrašytos turto vertės, tačiau įmonė toliau vykdo savo veiklą, restruktūrizavimo byla iškeliama. Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Bankroto bylos iškėlimas įmonei yra laikytinas kraštutine priemone, kai nebėra jokių galimybių atkurti įmonės mokumą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos galimybės atkurti gerą bendrovės finansinę padėtį.
    6. Pagal 2018 m. balandžio 30 d. balansą bendrovės turto (6 034 332 Eur) ir įsipareigojimų (5 333 562 Eur) skirtumas yra teigiamas turto naudai, tai reiškia, kad bendrovė gali patenkinti visų savo kreditorių reikalavimus. Žemės sklypai, kurie UAB Pajūrio mėsinės turto struktūroje sudaro reikšmingą dalį, nenusidėvi. Turtas bus naudojamas tiesioginėje bendrovės veikloje ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrime, todėl buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas suteikia visiškai kitokią vertę įmonės veikloje ir tai lemia dar didesnę faktinę bendrovės turto vertę nei nurodyta bendrovės balanse. Be to, balanse neatsispindi jau 16 metų veikiančios įmonės nematerialus turtas (rinkos dalis, receptūros, intelektinė nuosavybė, gamybos know-how, kvalifikuoti specialistai ir žmogiškieji resursai, kokybės sertifikatai, apdovanojimai, licencijos, specialios veiklos leidimai, eksporto leidimai), kuris neabejotinai didina įmonės vertę. Nors bendrovė turi turto, iš kurio gali patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau dėl turimo turto specifikos ir struktūros bendrovė neturi užtektinai galimybių laiku ir iš karto padengti kreditorių finansinius reikalavimus, būtent dėl to reikalingas atsakovės restruktūrizavimas. Atsižvelgiant į bendrovės valdomo turto vertę ir teigiamą nuosavą kapitalą, nėra prielaidų abejoti bendrovės galimybėmis įvykdyti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus rodiklius.
    7. Visais atvejais klausimas dėl įmonės mokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Atliekant bendrovės mokumo vertinimą, aktualus yra ne visų įmonės įsipareigojimų santykis su turtu, o tik pradelstų įsipareigojimų santykis su bendrovės turtu, todėl teismas visiškai pagrįstai vertino būtent pradelstų įsipareigojimų santykį su bendrovės turtu. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. balandžio 30 d. sudarė 1 327 750 Eur, t. y. tik 22 proc. į bendrovės balansą įrašyto turto (6 034 332 Eur) vertės.
    8. VMI nutyli bylai reikšmingą aplinkybę, jog UAB Pajūrio mėsinė 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo ir VMI 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu yra sustabdžiusi susidariusios 1 153 774,02 Eur skolos išieškojimą, todėl prie bendrovės pradelstų įsipareigojimų turi būti priskiriama ne visa, o tik dalis mokestinės nepriemokos, t. y. ne 1 378 186,56 Eur, o 224 412,54 Eur. Kita vertus, net priskiriant visą skolą VMI prie pradelstų įsipareigojimų, pradelsti bendrovės įsipareigojimai vis tiek neviršytų pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. sudarytų 41,12 proc. bendrovės turto vertės, todėl atsakovė vienareikšmiškai nėra nemoki. Pradelstų įsipareigojimų apimtis ir didelė per vienerius metus grąžintinų įsipareigojimų dalis atspindi bendrovės patiriamus finansinius sunkumus, jų neišvengiamumą, o tai yra viena iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų.
    9. Apeliančių prielaidos, kad įmonė, kuri vėluoja mokėti einamąsias įmokas, negali būti restruktūrizuojama, nepagrįstos. Iš bendrovės 2018 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. UAB Pajūrio mėsinės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sumažėjo 181 225 Eur. Taigi apeliančių samprotavimai apie bendrovės padėties blogėjimą atmestini, nes jie neatitinka tikrovės. 2018 m. balandžio 30 d. balanso duomenys patvirtina, jog bendrovė moka einamąsias įmokas ir ji gali būti restruktūrizuojama, nes kreditorinių reikalavimų bendra apimtis mažėja. UAB Pajūrio mėsinė pagal turimas finansines galimybes periodiškai atlieka mokėjimus į valstybės biudžetą ir taip mažina įsipareigojimus VMI. UAB Pajūrio mėsinė taip pat atlieka einamuosius mokėjimus į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir pagal sudarytą grafiką mažina savo bendrą įsipareigojimų šiam biudžetui sumą.
    10. VMI atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atitinka svarbiausias restruktūrizavimo taikymo sąlygas, nes nėra nutraukusi veiklos (teikia mokesčių administratoriui mokesčių deklaracijas), tačiau turi finansinių sunkumų (nesumoka apskaičiuotų mokesčių). Tačiau šie požymiai nereiškia, kad įmonė yra nemoki. VMI hipotetinė prielaida, kad UAB Pajūrio mėsinė tik blogina savo padėtį, neatitinka tikrovės, nes iš bendrovės finansinių ataskaitų matyti, jog bendrovės persiorientavimas į paslaugų apimčių didinimą leido pasiekti geresnius veiklos rezultatus – sumažintas nuostolingumo lygis. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti UAB Pajūrio mėsinės pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, nes jų teisingumas buvo patvirtintas teismo ekspertės kvalifikaciją turinčios specialistės išvada. Apeliančių spėlionės, kad bendrovė formaliai pagerino balanso rodiklius savo pačios atliktu turto perkainavimu, yra nepagrįstos. Bendrovė, atlikdama turto perkainavimą, rėmėsi ne savo subjektyviu vertinimu, bet nepriklausomo turto vertintojo išvada Nr. 2018/03/23-K1. Todėl atskirųjų skundų argumentai, kad teismas, vertindamas bendrovės būklę, vadovavosi išimtinai tik pačios bendrovės pateiktais duomenimis apie įmonės turtą, jo vertę, skolų dydį, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai.
    11. Atskirųjų skundų motyvas, kad nesutampa kreditorių sąraše nurodyti įsipareigojimai su balanso duomenimis, nepaneigia finansinių ataskaitų teisingumo, nes į kreditorių sąrašą neįtrauktini atostogų kaupiniai ir darbuotojų darbo užmokestis, todėl natūralu, jog balanse nurodyti įsipareigojimai nesutampa su kreditorių sąraše nurodyta įsipareigojimų kreditoriams suma.
    12. Į UAB Pajūrio mėsinės kreditorių sąrašą yra įtraukti 237 kreditoriai, o prieštaravimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškė jų mažuma – 3 bankai ir VMI. Iš jų tik dalies skolos, kuri nesudaro net 4 proc. į balansą įrašyto turto vertės, VMI mokėjimo terminas yra suėjęs. Dauguma atsakovės kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka, išreiškė pritarimą restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir sutiko atidėti susidariusių skolų mokėjimą. UAB Pajūrio mėsinės restruktūrizavimo bylos iškėlimui prieštarauja išskirtinai tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimais, hipoteka ir kitomis užtikrinimo priemonėmis. Pagal teismų praktiką negalima suabsoliutinti privilegijuotų kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, pozicijos, neatsižvelgiant į galimus neigiamus finansinius padarinius viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014). Itin svarbu, kad valstybės valdoma UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDAS 2017 m. liepos 12 d. raštu pritarė atsakovės restruktūrizavimo procesui. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, kredito įstaigų reikalavimai galimai būtų pateikti UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDUI dėl išmokos išmokėjimo, o tai reiškia, kad valstybės lėšomis būtų dengiama pajėgaus susimokėti ūkio subjekto skola. Šioje bylos stadijoje negalima suabsoliutinti ieškovės, kurios reikalavimų terminas nėra suėjęs ir kurios reikalavimai yra užtikrinti ne tik valstybės garantija, bet ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, pozicijos, neatsižvelgiant į galimus neigiamus finansinius padarinius valstybės biudžetui ir viešajam interesui. UAB Pajūrio mėsinės įsipareigojimų vykdymas VMI yra užtikrintas atsakovei priklausančio turto įkeitimu.
    13. AB Šiaulių bankas, kuris buvo bankroto bylos iniciatorius, neturi vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, nes Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-10090-1031/2017 UAB Pajūrio mėsinė reikalauja pakeisti su AB Šiaulių banku sudarytą kredito sutartį, pagal kurią galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2020 m. vasario 5 d., nukeliant galutinį kredito grąžinimo terminą. Net jeigu UAB Pajūrio mėsinės reikalavimai dėl kredito sutarties termino modifikavimo būtų netenkinti, tai iš esmės nepakeistų UAB Pajūrio mėsinės pradelstų įsipareigojimų dydžio, nes paskolos grąžinimo terminas sueis tik 2020 m. vasario 5 d. Šioje byloje 2017 m. rugsėjo 13 d. priimta nutartimi AB Šiaulių bankas įpareigotas iki bylos išnagrinėjimo nenutraukti su UAB Pajūrio mėsine sudarytų kredito sutarčių, taigi jos yra galiojančios. Jeigu galutinis teismo sprendimas nurodytoje byloje bus nepalankus UAB Pajūrio mėsinei, AB Šiaulių bankas, norėdamas prieš terminą nutraukti kredito sutartį, turės kreiptis į teismą, o jeigu AB Šiaulių bankas vienašališkai nutrauktų sutartį, UAB Pajūrio mėsinė galėtų kreiptis į teismą dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo prieš terminą. Todėl bet kokiu atveju ši kredito sutartis negali turėti įtakos sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos UAB Pajūrio mėsinei iškėlimo. Iš AB Šiaulių banko teiginių gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad jau aišku, jog byla pasibaigs AB Šiaulių banko naudai, tačiau galutinis rezultatas nurodytoje byloje dar nėra aiškus.
    14. Luminor Bank AB prieštaravimas restruktūrizavimo bylos iškėlimui vertintinas kaip formalus. Nors kredito grąžinimo terminas pagal sutartį buvo 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau tuo metu atsakovė turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl prievolių vykdymas buvo laikinai sustabdytas. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3501-1012/2017 pagal UAB Pajūrio mėsinės ieškinį Luminor Bank AB dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl šio banko reikalavimai šiuo metu negali būti laikomi pradelstais ir teismui patenkinus ieškinį, bendrovės įsipareigojimai Luminor Bank AB nebūtų pradelsti. Luminor Bank AB nėra pradėjusi faktinio išieškojimo, o jos reikalavimai yra užtikrinti net keliomis užtikrinimo priemonėmis – garantija, laidavimu, turto įkeitimu / hipoteka.
    15. AB SEB bankas apskritai neįtrauktinas į kreditorių sąrašą, nes jo iš laidavimo sutarties kildinamas reikalavimas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-1320-777/2017. Šis kreditorius nėra pradėjęs faktinio išieškojimo iš pagrindinės skolininkės – UAB „Agrovet“, kuri civilinėje byloje Nr. e2-34812-466/2017 taip pat siekia pratęsti kredito grąžinimo terminą. Jeigu bus atidėtas pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ prievolių vykdymas, tokia įsipareigojimų vykdymo modifikacija taip pat galiotų ir UAB Pajūrio mėsinei, kaip pagrindinės skolininkės laiduotojai. AB SEB banko reikalavimams užtikrinti buvo įkeistas pagrindinės skolininkės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, iš kurio banko, kaip hipotekos turėtojo, reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausia, todėl to paties AB SEB banko reikalavimo dubliavimas net kelioms įmonės nėra pagrįstas.
    16. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 suformuotą praktiką atsakovės įsiskolinimai AB Šiaulių bankui, Luminor Bank AB ir AB SEB bankui negali būti vertinami kaip pradelsti. Pasaulinės ekonomikos krizės ir Rusijos embargo aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą dėl pasikeitusių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnis), o šių aplinkybių neigiami padariniai neturėtų tekti vien tik daugiau nei 16 metų mėsos perdirbimo veikla besiverčiančiai UAB Pajūrio mėsinei.
    17. AB Šiaulių banko atskirajame skunde keliamas reikalavimas, kad atsakovė, teikdama pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įrodytų, jog 2/3 kreditorinių reikalavimų balsų daugumą turintys kreditoriai tikrai pritars restruktūrizavimo planui, būtų perteklinis, nes savo esme prilygsta reikalavimui pateikti restruktūrizavimo planą. Pagal aktualią ĮRĮ redakciją nėra reikalavimo, jog siūlymui restruktūrizuoti įmonę turėtų pritarti jos pagrindiniai kreditoriai arba kreditorių susirinkimas. Aplinkybė, kad šiuo metu kredito įstaigos nereiškia pritarimo bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, vertintina kaip derybinė strategija kredito įstaigoms su strateginiu investuotoju derantis dėl palankesnių reikalavimo teisių išpirkimo sąlygų, tačiau tai savaime nereiškia, jog kredito įstaigos nepakeis savo nuomonės, kai bus parengtas bendrovės restruktūrizavimo planas bei į bendrovės veiklą labiau įsitrauks tretieji asmenys, kurių pasirengimą ir tikslų rimtumą įrodo į bylą pateikta medžiaga. Kai kurių kreditorių nepritarimas atsakovės restruktūrizavimui neapriboja bendrovės ir strateginio investuotojo galimybių per mažiausiai 6 mėnesius nuo bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo refinansuoti bendrovės skolas. 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės su strateginiu investuotoju sudaryta sutartis „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“ patvirtinta, kad atsakovė suinteresuota, jog visas reikalavimo teises į bendrovę įgytų asmenys, kurie pritartų bendrovės restruktūrizavimui. CK 6.50 straipsnio 3 dalis leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už kitą asmenį ir tokiu atveju jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
    18. Sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo turi būti ginami įmonės, jos darbuotojų ir jos kreditorių visumos, o ne atskirų (pavienių) kreditorių interesai.
    19. Luminor Bank AB ir AB Šiaulių banko atskirųjų skundų teiginiai, kad faktiškai 4 kartą sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, neatitinka tikrovės, nes teismo nutartis dėl atsisakymo priimti pareiškimą negali būti prilyginama bylos dėl restruktūrizavimo iškėlimo nagrinėjimui. Iš tikrųjų nagrinėjamas 2 pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, kuris buvo pateiktas praėjus pusantrų metų po pirmojo pareiškimo ir kuris grindžiamas naujomis ir reikšmingai pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios dar neegzistavo ir objektyviai negalėjo egzistuoti pirmojo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo metu.
    20. Priešingai nei teigiama Luminor Bank AB atskirajame skunde, teismui pateiktoje ekspertinėje išvadoje specialiųjų žinių turintis asmuo nurodė, kad įmonė vykdo su strateginiu investuotoju 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą sutartį, kad UAB Pajūrio mėsinė atliko visus reikiamus ir šioje situacijoje galimus veiksmus, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutartis būtų įgyvendinta. 2017 m. rugsėjo mėnesį įvyko kredito įstaigų atstovų ir investuotojų susitikimai, kuriuose investuotojai patvirtino savo suinteresuotumą išpirkti reikalavimo teises, o kredito institucijų atstovai patvirtina savo suinteresuotumą perleisti reikalavimo teises į UAB Pajūrio mėsinę. Duomenų, kad po kredito įstaigų pageidaujamų sąlygų pateikimo, strateginis investuotojas būtų pakeitęs poziciją dėl reikalavimo teisių išpirkimo, byloje nėra. Nors kredito įstaigos laikosi derybinės strategijos, kad kol strateginis investuotojas neišpirko reikalavimo teisių, laikoma, jog derybos nevyksta, tačiau tai nereiškia, kad strateginio investuotojo atstovų ir AB Šiaulių banko atstovų aptartomis sąlygomis sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo neįvyks. 2017 m. spalio 30 d. pranešimais tiek Luminor Bank AB, tiek AB Šiaulių bankas buvo informuoti apie ketinimą perleisti UAB Pajūrio mėsinės akcijas ir apie ketinimą sudaryti bendrovės valdybą. AB SEB bankas nėra UAB Pajūrio mėsinės kreditorius, todėl investuotojo komunikacija su šia kredito įstaiga neteiktina. Investuotojai 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. raštais kreipėsi į kredito institucijas, kurios finansuoja UAB Pajūrio mėsinės veiklą, dėl reikalavimo teisių išpirkimo. Tai reiškia, kad strateginis investuotojas kreipėsi į pagrindinius bendrovės kreditorius su pradiniais pasiūlymais dėl reikalavimo teisių išpirkimo, o tai laikytina pakankamu derybų fakto ir reikalavimų išpirkimo realumo įrodymu. Taigi AB Šiaulių bankui ir Luminor Bank AB yra neabejotinai žinoma apie strateginį investuotoją ir jo planus.
    21. Po to, kai AB Šiaulių bankas apskundė teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, strateginio investuotojo sprendimu derybos su kredito įstaigų atstovais buvo sustabdytos iki teismas išnagrinės byloje esančius reikalavimus. Strateginis investuotojas yra aiškiai nurodęs, kad jis suinteresuotas įsigyti ne bankrutuojančią, bet veikiančią bendrovę, todėl su juo sudarytoje sutartyje nurodytų tikslų įgyvendinimui esminę reikšmę turi restruktūrizavimo bylos iškėlimas ir jis palaiko UAB Pajūrio mėsinės restruktūrizavimą. Strateginis investuotojas įsteigė Lietuvoje bendrovę, kuri įsigys UAB Pajūrio mėsinės akcijas bei kreditorių reikalavimų daugumą, o taip pat tiesiogiai dalyvaus UAB Pajūrio mėsinės sprendimų priėmime. Suprantama, kad investavimas į finansinių sunkumų turinčią įmonę, kuri neturi restruktūrizuojamos įmonės statuso, būtų neproporcinga rizika. Strateginio investuotojo asmuo, reikalavimo teisės išpirkimo kaina ir kitos aplinkybės nėra atskleidžiamos ne atsakovės pasirinkimu, bet išimtinai strateginio investuotojo nurodymu, kurį jis grindžia būtent tuo, kad investuotojas įsitrauks į bendrovės veiklą su sąlyga, kad UAB Pajūrio mėsinė įgaus restruktūrizuojamos bendrovės statusą. Bendrovė ir investuotojai aktyviai derina tolesnes bendradarbiavimo detales, planuoja su tuo susijusius darbus, refinansavimo detales.
  6. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepimu į AB Šiaulių banko ir VMI atskiruosius skundus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir tenkinti ieškovės AB Šiaulių banko prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. AB Šiaulių banko ir VMI atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai patvirtina Luminor Bank AB atskirajame skunde išdėstytus motyvus dėl skundžiamos teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą nepagrįstumo.
    2. Teismas nevertino atsakovės deklaruotų ketinimų atstatyti savo mokumą realumo ir neatsižvelgė į atsakovės finansinės būklės nuoseklų ir ženklų blogėjimą, o būtent į tai, kad: mažėja atsakovės pardavimo pajamos; didėja grynasis nuostolingumas; prastėja įmonės likvidumo pozicija; mažėja materialaus turto kiekis.
    3. Vertinant įmonės likvidumą ir galimybę atsiskaityti su trumpalaikiais kreditoriais, reikėtų vertinti ir trumpalaikio turto kokybę. Prie trumpalaikio turto 2014 ir 2016–2018 metais įmonė apskaitė 1 326 460 Eur trumpalaikes investicijas, kurios yra 65 proc. RUAB „GRIMEDA“ akcijų. Eliminavus šias akcijas iš trumpalaikio turto, įmonės likvidumo pozicija dar pablogėtų, 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai net 19 kartų viršijo trumpalaikį turtą.
    4. Iš UAB Pajūrio mėsinės finansinių rodiklių matyti, kad įmonei negali būti keliama restruktūrizavimo byla, nes ji neatitinka ĮRĮ nustatytų kriterijų, t. y. atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, trunkantys ilgą laiką, įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, nėra pateiktas realiais ekonominiais skaičiavimais pagrįstas verslo planas, atsakovė yra nemoki įmonė, kuriai keltina bankroto byla.
  7. Trečiasis asmuo VMI atsiliepimu į AB Šiaulių banko ir Luminor Bank AB atskiruosius skundus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir tenkinti ieškovės AB Šiaulių banko prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsiliepime į atskiruosius skundus VMI iš esmės pakartoja savo ir bankų atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus.
  8. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo tenkinti apeliančių atskiruosius skundus ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį bei iškelti atsakovei bankroto bylą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatas. Iš tikrųjų atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme, dėl to jai keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo byla. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovės ir su ja susijusių įmonių elgesio bei analogiškų situacijų kitose susijusių įmonių bylose, kurios tik patvirtina, kad atsakovė, siekdama kaip įmanoma ilgiau išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, piktnaudžiauja restruktūrizavimo institutu ir siekia nesąžiningai naudotis restruktūrizuojamai įmonei suteikiamomis lengvatomis.
    2. Nors finansinių sunkumų turinčios bendrovės kreditorių pritarimas restruktūrizavimo procese yra sėkmingo restruktūrizavimo proceso vienu iš pagrindų, tačiau šiuo atveju didžiausi atsakovės kreditoriai jau daugiau kaip 3 metus nepritaria jos restruktūrizavimo procesui, todėl be kreditorių pritarimo ir pagalbos bendrovės restruktūrizavimo procesas pasmerktas žlugti. Kreditoriai nepritaria atsakovės restruktūrizavimo procesui, nes jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, mokumo problemos tęsiasi labai ilgą laiką, atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, kad atsakovės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu.
    3. Teismas pernelyg formaliai įvertino situaciją ir nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovės restruktūrizavimo procesui, o ne kreditorių interesams, tokiu būdu iškreipdamas atsakovės ir jos kreditorių teisių ir interesų pusiausvyrą.
    4. Teismas neteisingai įvertino atsakovės finansinę būklę. Tikroji atsakovės turto vertė yra daug mažesnė, nei nurodyta balanse, o pradelsti įsipareigojimai yra daug didesni, nes tiek bankų, tiek VMI reikalavimus reikėtų vertinti kaip pradelstus ĮBĮ prasme. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 pateiktas išaiškinimas, kad neturėtų būti suabsoliutinama taisyklė, jog pradelstiems įsipareigojimams ĮBĮ prasme nepriskirtini ginčijami įsipareigojimai. Šiuo konkrečiu atveju bankų finansiniai reikalavimai pradėti ginčyti tik po pirmojo nepavykusio restruktūrizavimo proceso, siekiant eliminuoti bankus iš didžiausių kreditorių pozicijų ir dirbtinai sukurti situaciją, kai bankroto bylos dėl absoliučiai nepagrįstų teisminių procesų iškelti neįmanoma. Tokiu būdu įmonė, kuri generuoja vien tik nuostolį, dirbtinai atitinka ĮRĮ sąlygas ir siekia restruktūrizavimo, nors perspektyvus restruktūrizavimas visiškai neįmanomas, nes tiek bankai, tiek VMI atsakovės restruktūrizavimui nepritaria.
    5. Atsakovė nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios galėtų tapti restruktūrizavimo bylos pagrindu. Šiuo metu nevyksta jokios bankų derybos su strateginiu investuotoju ir / ar atsakove dėl skolų padengimo / refinansavimo. Praktika patvirtina, kad derybos dėl reikalavimo pardavimo, įvertinant pačios atsakovės elgesį, trunka labai ilgą laiką, todėl jų sėkminga baigtis – labai mažai tikėtina, nors dėl absoliučiai neaiškių priežasčių teismas šią situaciją vertina kitaip. Teismo išvada dėl restruktūrizavimo proceso galimumo yra pagrįsta prielaidomis, o ne įrodymais ar faktine situacija.
  9. Trečiasis asmuo UAB „Kretingalės mėsa“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad UAB Pajūrio mėsinė neatitinka restruktūrizuojamos įmonės statuso ir šiai įmonei turi būti keliama bankroto byla. UAB Pajūrio mėsinė pateikė teismui rašytinius įrodymus ir išsamius paaiškinimus, patvirtinančius, kad yra pagrindas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. UAB Pajūrio mėsinė savo mokumą pagrindė teismo eksperto statusą ir auditoriaus kvalifikaciją turinčio nepriklausomo specialisto ekspertine išvada ir nekilnojamojo turto vertintojo išvada Nr. 2018/03/23-K1, todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, teisingai konstatavo, kad UAB Pajūrio mėsinė yra moki įmonė ir dėl to nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.
    2. Apeliantės atsakovės nemokumą siekia įrodyti nepaisydamos suformuotos nuoseklios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl pradelstų įsiskolinimų vertinimo. Tuo atveju, kai tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo, šis reikalavimas neturėtų būti priskiriamas prie skolininko pradelstų įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1588/2012, 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017). Kadangi nagrinėjamu atveju tokie teisminiai ginčai nėra pasibaigę, įmonės įsiskolinimai negali būti priskiriami prie pradelstų įsiskolinimų. Teismas teisingai įvertino esamą situaciją bei teisingai nustatė UAB Pajūrio mėsinės įsipareigojimų naštą, t. y. kad atsakovės įsiskolinimai bankams negali būti įskaičiuojami į pradelstus įmonės įsipareigojimus.
    3. UAB Pajūrio mėsinė yra moki, savo veiklą vykdanti įmonė, iš kurios gauna pajamų ir siekia savo įsipareigojimus kreditoriams įvykdyti per restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytus terminus.
    4. Atmestini AB Šiaulių banko argumentai, kad UAB Pajūrio mėsinės debitoriai yra faktiškai nemokūs, nes nepateikta jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų.
    5. Atsakovė pateikė įrodymus, kad strateginis investuotojas po to, kai atsakovei bus iškelta restruktūrizavimo byla, yra pasirengęs perimti reikalavimo teises iš didžiųjų kreditorių. Strateginiam investuotojui refinansavus atsakovės įsiskolinimus didžiausius reikalavimus turintiems kreditoriams, atsakovės pradelstų įsipareigojimų beveik nebeliktų. Šio restruktūrizavimo perspektyvumą užtikrins strateginio investuotojo, kuris suinteresuotas bendrovės veiklos tęstinumu, o ne bankrotu, apsisprendimas.
    6. Restruktūrizavimo tikslai pasiekiami laiku pradėjus restruktūrizavimo procesą. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patiria didesnę naudą, nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014, 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-381/2018). Šiuo atveju pajėgios, savarankiškai funkcionuojančios, didesnę nei 16 metų patirtį rinkoje turinčios atsakovės išsaugojimas yra socialiai reikšmingesnis, nes restruktūrizavimo būdu bus sudaryta galimybė ne tik bankams, tačiau ir kitiems kreditoriams atgauti skolas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybei sumokėti mokesčiai.
    7. Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad bendrovė restruktūrizavimo metu ketina tęsti vykdomą veiklą, ją optimizuoti, mažinti veiklos sąnaudas, pritraukti investuotojus. Tai lemtų įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, o tuo pačiu užtikrintų pajamas, iš kurių restruktūrizuojama bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais, padengti savo einamąsias išlaidas bei atkurti mokumą restruktūrizavimo metu.
  10. Trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskirųjų skundų netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teisme nagrinėjamas ne 4, kaip teigia AB Šiaulių bankas, o 2 UAB Pajūrio mėsinės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nelaikytina prejudiciniu faktu, kaip tai mėginama interpretuoti atskiruosiuose skunduose. Atskiruosiuose skunduose sąmoningai nutylima, jog teismas net 2 kartus pažymėjo, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio bendrovei vėl kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
    2. UAB Pajūrio mėsinė yra moki ir neabejotinai galinti ūkinę veiklą restruktūrizavimo procese atkurti įmonė, pajėgi atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti sukauptą patirtį ir ją toliau plėtoti, sudaryti stabilų pagrindą esamiems ir būsimiems įmonės darbuotojams. Greitas tik laikinų finansinių sunkumų turinčios bendrovės pašalinimas naudojantis bankroto institutu iš rinkos būtų neteisingas, nes pirmenybė turi būti suteikiama įmonės gaivinimui restruktūrizavimo proceso metu, o ne įmonės bankrotui.
    3. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės debitorė UAB „Agrovet“ yra nemoki. UAB „Agrovet“ įsiskolinimas AB SEB bankui yra formalus, kadangi teismine tvarka yra ginčijama ne tik AB SEB banko su UAB Pajūrio mėsine sudaryta laidavimo sutartis, tačiau taip pat nepasibaigęs teisminis procesas dėl kredito sutarties, už kurią laidavo UAB Pajūrio mėsinė, pakeitimo. AB SEB bankas neturi vykdytinos reikalavimo teisės į UAB „Agrovet“, todėl šis įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip pradelstas jos įsipareigojimas. Be to, net jeigu į pradelstus UAB „Agrovet“ įsipareigojimus būtų įtrauktas įsipareigojimas AB SEB bankui, turto santykis su pradelstais įsipareigojimais būtų 40,21 proc., t. y. nesiektų pusės į UAB „Agrovet“ balansą įrašytos turto vertės.
    4. Atskirųjų skundų samprotavimai, kad įsiskolinimų sumos bankams priskirtinos pradelstiems bendrovės įsipareigojimams, laikytini nepagrįstais bei prieštaraujančiais teismų praktikai. Tuo atveju, kai tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo, šis reikalavimas neturėtų būti priskiriamas prie skolininko pradelstų įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1588/2012, 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017). Jei bendrovė ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisė nėra vykdytina, tai teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka. Iškėlus UAB Pajūrio mėsinei restruktūrizavimo bylą, šiuo metu AB SEB bankas net neturėtų teisės balsuoti priimant sprendimus kreditorių susirinkime, todėl restruktūrizavimo planas galėtų būti priimtas nepaisant to, kokią nuomonę turėtų šis kreditorius.
    5. Vienoje vertikalioje mėsos perdirbimo grandyje veikiančios UAB „Agrovet“, UAB Pajūrio mėsinė, RUAB „GRIMEDA“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ yra pasiekusios susitarimą su strateginiu investuotoju, kuris išreiškė sutikimą refinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises iš kredito institucijų, įlieti finansinius resursus į mėsos įmonių verslą, mėsos produktų apyvartos finansavimą būtent tuomet, kai įmonėms bus iškeltos restruktūrizavimo bylos. Investuotojo pozicija yra suprantama, kad tol, kol bendrovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla, investavimas būtų per daug rizikingas, kadangi bankroto bylos bendrovei iškėlimas lemtų investicijų praradimą.
  11. Trečiasis asmuo RUAB „GRIMEDA“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB Pajūrio mėsinė įrodė, kad atitinka restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo ir bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), nes ginami turi būti ne pavieniai kreditoriai ar paisoma tik atskirų kreditorių suinteresuotos nuomonės, o turi būti ginama jų dauguma, kaip visuma, turi būti taip pat ginama tiek pati įmonė, tiek jos darbuotojai.
    2. Teismas pagrįstai nesutiko su AB Šiaulių banko argumentais, kad su UAB Pajūrio mėsine susijusios įmonės RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra bevertės ir kad į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. RUAB „GRIMEDA“ faktiškai nėra nemoki, nes jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Tai, kad RUAB „GRIMEDA“ yra restruktūrizuojama automatiškai nereiškia, jog RUAB „GRIMEDA“ akcijos tapo bevertės. Tai, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-440-613/2018 nagrinėjamas ginčas dėl akcijų perleidimo teisėtumo, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovei nepriklauso nuosavybė į RUAB „GRIMEDA“ akcijas, todėl 1 326 460 Eur vertės turtas pagrįstai įskaičiuotas į UAB Pajūrio mėsinės turto masę. Apeliantės nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų atskiruosiuose skunduose dėstomą poziciją dėl nulinės RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertės. Be to, AB Šiaulių banko pozicija, kad RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra bevertės, nelaikytina sąžininga, nes su AB Šiaulių banku susijusios įmonės, nepaisydamos keletą kartų prastesnės UAB „GRIMEDA“ padėties, buvusios 2007–2008 metais, tuo metu įmonės bankroto nesiekė ir perleido 1,6 mln. nuostolių turinčios UAB „GRIMEDA“ akcijas. AB Šiaulių banko atskirojo skundo teiginys, kad UAB Pajūrio mėsinės turimos RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra savos, yra niekinis, nes neatitinka tikrovės. UAB Pajūrio mėsinė savarankiškai įgyvendino savo, kaip RUAB „GRIMEDA“ akcininkės, teises. Įmonės nemokumą gali konstatuoti tik teismas ir teismai konstatavo, jog RUAB „GRIMEDA“ yra moki, nes jai iškėlė restruktūrizavimo bylą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB Pajūrio mėsinei kelti bankroto bylą ir nutarta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

4Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB kartu su atskiruoju skundu pateikė Luminor Bank AB ir AB SEB banko 2018 m. gegužės 2 d. raštus bei AB Šiaulių banko 2018 m. gegužės 4 d. patvirtinimą, kad bankai nevykdo derybų su investuotojais dėl reikalavimo teisių į atsakovę ar su ja susijusias įmones išpirkimo ar perleidimo. Pažymėtina, kad Luminor Bank AB 2018 m. gegužės 2 d. raštas nėra naujas įrodymas, nes jis buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina priimti pakartotinai teikiamą įrodymą. AB SEB banko 2018 m. gegužės 2 d. raštas ir AB Šiaulių banko 2018 m. gegužės 4 d. patvirtinimas dėl jų sudarymo datos taip pat galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų juos būtų teikęs pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti Luminor Bank AB pateiktus naujus įrodymus – AB SEB banko 2018 m. gegužės 2 d. raštą ir AB Šiaulių banko 2018 m. gegužės 4 d. patvirtinimą.
  3. Trečiasis asmuo VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus (2018 m. birželio 11 d.) duomenis apie atsakovės skolą valstybės biudžetui bei atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2016 metus. VMI kartu su atsiliepimu į AB Šiaulių banko ir Luminor Bank AB atskiruosius skundus pateikė naujausius (2018 m. birželio 25 d.) duomenis apie atsakovės skolą valstybės biudžetui. Atsakovės balansas už 2016 metus nėra naujas įrodymas, nes jis buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina priimti pakartotinai teikiamą įrodymą. VMI pirmosios instancijos teismui teikė duomenis apie atsakovės skolą valstybės biudžetui, buvusią 2017 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. VMI apeliacinės instancijos teismui pateikti naujausi (2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. birželio 25 d.) duomenys apie atsakovės skolą valstybės biudžetui yra aktualūs vertinant atsakovės finansinę padėtį (jos dinamiką), kuri yra reikšminga sprendžiant dėl bankroto bylos atsakovei neiškėlimo ir restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl šie įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  4. UAB „Agrovet“ tam, kad paneigtų, jog atsakovės debitorė UAB „Agrovet“ yra nemoki, kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Agrovet“ 2018 m. kovo 31 d. balansą. Trečiasis asmuo RUAB „GRIMEDA“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. birželio 23 d. UAB „KERTĖ“ parengtą konsultacinio pobūdžio išvadą dėl UAB „GRIMEDA“ ūkinės finansinės veiklos 2006–2016 metais, kuri, trečiojo asmens nuomone, paneigia atskirųjų skundų argumentus, kad atsakovės turimos RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra bevertės, ir UAB „GRIMEDA“ 2016 m. gegužės 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuris, trečiojo asmens nuomone, įrodo, jog atsakovė įgyvendina savo, kaip UAB „GRIMEDA“ akcininkės, teises. Tretieji asmenys UAB „Agrovet“ ir RUAB „GRIMEDA“ į bylą buvo įtraukti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, tačiau jiems nebuvo nustatytas terminas atsiliepimams pateikti, kaip to buvo prašoma prašymuose dėl jų įtraukimo į bylą, ir šie tretieji asmenys atsiliepimų pirmosios instancijos teismui neteikė bei neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus. Kadangi UAB „Agrovet“ yra nurodyta kaip atsakovės debitorė, o debitorių skolos turi būti vertinamos galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, UAB „Agrovet“ pateiktas naujas įrodymas, susijęs su atsakovės debitorės turtine padėtimi, priimamas ir vertinamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. RUAB „GRIMEDA“ pateikti nauji įrodymai, susiję su atsakovės turimu turtu (RUAB „GRIMEDA“ akcijomis), taip pat priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes šioje byloje turi būti vertinamas tikrosios atsakovės turimo turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais, o byloje dalyvaujantys asmenys nesutaria dėl atsakovės turimų RUAB „GRIMEDA“ akcijų įtraukimo į atsakovės balansą pagrįstumo ir šio turto vertės.
  5. 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai su priedais: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-410-178/2018 ir 2018 m. liepos 10 d. ilgalaikio materialaus turto vertinimo ataskaitos Nr. 2018/06/28-A109 santrauka. Pažymėtina, kad objektyvi galimybė pateikti teismui šiuos įrodymus ir su jais susijusius rašytinius paaiškinimus, kuriuos šalys turi teisę duoti teismui ne tik žodžiu, tačiau ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), dėl jų sudarymo datos atsirado tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad šie įrodymai ir su jais susiję rašytiniai paaiškinimai yra susiję su atsakovės turimo turto verte ir įsipareigojimų dydžiu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.

5Dėl atsakovės mokumo vertinimo

  1. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra moki įmonė ĮBĮ prasme.
  2. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  3. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pripažino, kad atsakovė yra moki įmonė, nes jos pradelsti įsipareigojimai (1 327 750,06 Eur) neviršija pusės jos turto (6 034 332 Eur). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atsakovės skolų bankams, dėl kurių vyksta ginčai teisme, nepriskyrė prie pradelstų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turimos RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra bevertės, o be to, net eliminavus šių akcijų vertę iš atsakovės turto masės, pradelsti įmonės įsipareigojimai nesudarytų pusės įmonei priklausančio turto vertės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad dėl UAB Pajūrio mėsinės atlikto turto perkainavimo 361 988 Eur padidėjusi ilgalaikio materialaus turto bendra vertė įmonės nemokumo kontekste lemiamos įtakos neturi, nes net ir neatlikus perkainavimo, įmonės pradelsti įsipareigojimai nesiektų pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  4. Apeliantės atskiruosiuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės turto ir pradelstų skolų vertinimu, kuris, jų įsitikinimu, lėmė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino debitorinių įsipareigojimų, atidėtojo pelno mokesčio, pradelstos skolos VMI dydžio, netinkamai įvertino atsakovės turto perkainavimo, RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertės įtaką sprendžiant dėl atsakovės mokumo ir nepagrįstai skolas bankams įvertino kaip nepradelstas. Apeliančių teigimu, iš tikrųjų atsakovės turtas yra mažesnės vertės, o pradelstos skolos – didesnės nei nurodė atsakovė, todėl UAB Pajūrio mėsinė faktiškai yra nemoki įmonė, kuriai keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.
  5. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad reikšmingą atsakovės turto dalį sudaro ilgalaikis turtas – žemės sklypai, kurių vertė 2015–2018 metų balansuose nekito (3 017 735 Eur).
  6. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Apeliantės realių galimybių išsiieškoti skolą aspektu ginčija UAB „Agrovet“ 76 280,40 Eur skolą atsakovei. Nors Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eB2-812-796/2018 yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo tvirtinti, kad UAB „Agrovet“ yra nemoki ir kad atsakovė neturės realių galimybių išieškoti iš UAB „Agrovet“ skolą, kurios mokėjimo terminas sueis 2018 m. liepos 31 d. UAB Pajūrio mėsinės debitorių sąrašas patvirtina, kad iš 162 377,48 Eur per vienerius metus gautinos sumos 85 569,42 Eur faktiškai yra išankstiniai mokėjimai (už produkciją ir degalus), tačiau nėra aišku, ar tai atsakovės atlikti išankstiniai mokėjimai, ar debitorių atlikti išankstiniai mokėjimai atsakovei. Kadangi nėra aišku, ar šios lėšos yra atsakovės turtas, ar įsipareigojimai, jos nepriskirtos prie pirkėjų skolų, kaip per vienerius metus gautinų sumų. Taigi yra pagrindas 2018 m. balandžio 30 d. balanse nurodytas pirkėjų skolas, kaip atsakovės per vienerius metus gautiną sumą, sumažinti nuo 162 377 iki 76 808 Eur. Argumentų dėl kitų skolų priskyrimo debitorinėms skoloms ar abejonių dėl jų išsiieškojimo realumo atskiruosiuose skunduose nėra pateikta.
  7. 2018 m. balandžio 30 d. balanse prie trumpalaikio turto kaip įmonių grupės įmonių akcijos yra priskirtos RUAB „GRIMEDA“ 1 326 460 Eur vertės akcijos. Nėra pagrindo teigti, kad RUAB „GRIMEDA“ akcijos atsakovės balanse apskaitytos nepagrįstai, nes byloje nėra ginčo, jog atsakovė turi RUAB „GRIMEDA“ akcijų. RUAB „GRIMEDA“ pateikta 2017 m. birželio 23 d. UAB „KERTĖ“ parengta konsultacinio pobūdžio išvada dėl UAB „GRIMEDA“ ūkinės finansinės veiklos 2006–2016 metais patvirtina, kad 2008 metais 100 proc. UAB „GRIMEDA“ akcijų buvo perleista už 613 502 Eur, nors įmonė 2007 metų pabaigoje turėjo beveik 1,6 mln. Eur nuostolių, ir kad 2016 metų pabaigoje įmonės finansinė padėtis buvo geresnė nei 2008 metų viduryje. Pažymėtina, kad atsakovės turimi 65 proc. RUAB „GRIMEDA“ akcijų ir 2015–2017 metų balansuose buvo apskaityti ta pačia verte – 1 326 460 Eur. Duomenų, paneigiančių šią atsakovės nurodytą RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertę, byloje nėra. Aplinkybės, kad RUAB „GRIMEDA“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-440-613/2018, kurioje sprendžiamas RUAB „GRIMEDA“ akcijų įsigijimo sandorio teisėtumas, pačios savaime nereiškia, jog RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra bevertės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės turto masės neeliminavo turimų RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertės.
  8. Kaip teisingai nurodo ieškovė AB Šiaulių bankas, atidėtasis pelno mokestis (188 347 Eur) faktiškai nėra tas realus atsakovės turimas turtas, į kurį gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai, nes ši suma gali turėti įtakos tik ateinančių laikotarpių pelno apmokestinimui. Kadangi atsakovės veikla jau kelis metus nuostolinga, nėra pagrindo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė artimiausiu metu atgaus šią pelno mokesčio sumą. Taigi sprendžiant klausimą dėl UAB Pajūrio mėsinės mokumo 2018 m. balandžio 30 d. jos balanse apskaitytas atidėtasis pelno mokestis (188 347 Eur) negali būti vertinamas kaip realus atsakovės turtas, todėl yra pagrindas sumažinti atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. balanse nurodytą jos ilgalaikio turto vertę 188 347 Eur, t. y. nuo 4 521 478 Eur iki 4 333 131 Eur.
  9. Iš 2018 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad 2017 metais atsakovės ilgalaikis turtas buvo įvertintas 4 159 490 Eur, o 2018 m. balandžio 30 d. – jau 4 521 478 Eur, t. y. per trumpą laiką jo vertė padidėjo net 361 988 Eur. Atsakovė neneigia, kad tai susiję su atliktu turto perkainavimu. 2018 m. balandžio 30 d. balanse pasikeitė (buvo padidinta) pastatų ir statinių (nuo 523 427 iki 702 103 Eur), transporto priemonių (nuo 15 686 iki 116 114 Eur) bei kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių (nuo 47 196 iki 130 080 Eur) vertė. Dėl perkainavimo pagrįstumo / teisingumo atsakovė paaiškino, kad bendrovė, atlikdama turto perkainavimą, rėmėsi ne savo subjektyviu vertinimu, bet nepriklausomo turto vertintojo išvada Nr. 2018/03/23-K1. Iš UAB „ARCHKUBAS“ 2018 m. kovo 30 d. konsultacijos dėl nekilnojamojo turto galimos kainos skaičiavimo metodų Nr. 2018/03/23-K1 ir 2018 m. liepos 10 d. ilgalaikio materialaus turto vertinimo ataskaitos Nr. 2018/06/28-A109 santraukos matyti, kad buvo vertintas tik atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai ir statiniai. Nors konsultacijoje buvo pažymėta, kad tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, tačiau turto vertinimo ataskaitos santraukoje padaryta išvada dėl nustatytos tikrosios (rinkos) turto vertės sutampa su konsultacijoje nurodyta pastatų ir statinių verte – 686 300 Eur.
  10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti turto vertintojo nurodyta vertinto turto verte, nes ją paneigiančių ar leidžiančių ja abejoti duomenų byloje nėra. Nors iš atsakovės pateikto 2017 m. spalio 26 d. pastatų ir statinių sąrašo matyti, kad buvo vertinta visų šiame sąraše nurodytų pastatų ir statinių vertė, tačiau 2018 m. balandžio 30 d. balanse nurodyta pastatų ir statinių vertė (702 103 Eur) yra didesnė nei nurodyta konsultacijoje ir vertinimo ataskaitos santraukoje (686 300 Eur). Atsakovė šio verčių skirtumo nepaaiškino, todėl yra pagrindas balanse nurodytą pastatų ir statinių vertę sumažinti iki konsultacijoje ir vertinimo ataskaitos santraukoje nurodytos jų vertės, t. y. nuo 702 103 iki 686 300 Eur. Atsakovė įrodymais nepagrindė, dėl kokių priežasčių nuo 2017 metų pabaigos iki 2018 m. balandžio 30 d. net kelis kartus padidėjo transporto priemonių (nuo 15 686 iki 116 114 Eur) bei kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių (nuo 47 196 iki 130 080 Eur) vertė (ar buvo įsigyta naujų transporto priemonių, įrenginių, prietaisų, įrankių, ar buvo atliktas turimo turto perkainojimas), nors 2015–2017 metais jų vertė nuosekliai mažėjo (dėl nusidėvėjimo). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepagrindė šios rūšies turto vertės padidėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2018 m. balandžio 30 d. balanse nurodyta transporto priemonių (nuo 116 114 iki 15 686 Eur) bei kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių (nuo 130 080 iki 47 196 Eur) vertė turi būti sumažinta bent iki 2017 metų pabaigoje buvusio lygio.
  11. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. balanse nurodyta jos turto vertė mažintina 473 031 Eur (15 803 Eur (pastatai ir statiniai) + 100 428 Eur (transporto priemonės) + 82 884 Eur (kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai) + 188 347 Eur (atidėtasis pelno mokestis) + 85 569 Eur (pirkėjų skolos)), taigi reali atsakovei priklausančio turto vertė yra ne daugiau kaip 5 561 301 Eur ir atitinkamai pusė turto vertės – 2 780 650,50 Eur.
  12. Pirmosios instancijos teismas pradelstus atsakovės įsipareigojimus nustatė pagal atsakovės sudarytą 2018 m. balandžio 30 d. kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad skola VMI – 1 378 186,56 Eur, iš šios sumos 1 153 774,02 Eur nepradelsta, o 224 412,54 Eur pradelsta. Trečiojo asmens VMI duomenimis, pradelsta atsakovės skola valstybės biudžetui 2018 m. gegužės 9 d. buvo 1 363 600 Eur ir vėliau nemažėjo: pradelsta atsakovės skola valstybės biudžetui 2018 m. birželio 11 d. buvo 1 376 575,59 Eur, o 2018 m. birželio 25 d. – 1 376 974,36 Eur. Taigi skiriasi VMI ir atsakovės pozicijos, ar UAB Pajūrio mėsinės skola VMI yra pradelsta. Pradelsta skola yra tokia skola, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs. Iš atsakovės atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentų galima suprasti, kad dalies skolos VMI nepradelstumą atsakovė sieja anksčiau VMI su UAB Pajūrio mėsine sudarytomis mokestinės paskolos sutartimis, išieškojimo sustabdymu ir prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo pateikimu.
  13. Nustatyta, kad VMI 2016 m. sausio 13 d. buvo nusprendusi išdėstyti atsakovei mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir dėl to VMI 2016 m. sausio 25 d. su UAB Pajūrio mėsine buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau VMI 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimais 2016 m. sausio 25 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukė, nes atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla - pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, 47 punktą mokestinės paskolos sutartis nutraukiama, jeigu mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla. Taigi nuo mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo atsakovės skola VMI tapo pradelsta. Nors atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį vėl pateikė VMI prašymą išdėstyti 1 153 774,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis iki 2019 m. lapkričio mėnesio, tačiau VMI 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu sustabdė šio prašymo nagrinėjimą iki tol, kol teisme bus išnagrinėtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Kadangi tol, kol nėra priimtas VMI sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis, nėra pagrindo atsakovės skolą VMI laikyti nepradelsta, atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodyta pradelsta skola VMI didintina 1 152 561,82 Eur (nuo 224 412,54 iki 1 376 974,36 Eur). Taigi atsakovės pradelstų skolų suma didintina iki 2 480 311,88 Eur.
  14. Kitas lemiamas atsakovės mokumo vertinimo aspektas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB Pajūrio mėsinės skolas bankams įvertino kaip nepradelstas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 apibendrinęs Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1368-407/2017, Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 suformuotą praktiką dėl atsakovės ir su ja susijusių įmonių skolų bankams dėl su bankais vykstančių teisminių ginčų (ne)pradelstumo aspektu, nurodė, jog: 1) civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iš esmės laikėsi pozicijos, kad tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu išsprendus reikalavimus dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų, susijusių su kredito mokėjimo terminu, pakeitimo, paaiškės, ar iš kredito sutarčių kildinamas kredito gavėjos įsipareigojimas yra pradelstas (tai priklausys nuo bylos baigties), o tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, tokie įsipareigojimai nelaikytini pradelstais; 2) civilinėse bylose Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į pirmosios instancijos teismo atlikto įmonių mokumo vertinimo trūkumus, nurodė, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl įmonės mokumo, ir grąžino bylas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų visapusiškai išanalizuotos mokumo klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.
  15. Atsižvelgdamas į nurodytą apeliacinės instancijos teismo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad UAB Pajūrio mėsinės įsipareigojimams bankams įvertinti svarbios šios faktinės aplinkybės:
    1. UAB Pajūrio mėsinei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo nutraukta, nes atsakovė nepateikė teismui restruktūrizavimo plano projekto, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla, palikta nepakeista;
    2. UAB Pajūrio mėsinė buvo pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia jos ir AB SEB banko 2010 m. birželio 11 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04/10031, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-410-178/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą;
    3. UAB „Agrovet“ buvo pareiškusi ieškinį AB SEB bankui, kuriuo prašė pakeisti šalių 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 043010401386/02, už kurią laidavo UAB Pajūrio mėsinė, pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 7 metų laikotarpiui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2293-466/2018 ieškinį atmetė, šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs;
    4. UAB Pajūrio mėsinė buvo pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė pakeisti su Luminor Bank AB sudarytą kredito sutartį, pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 4 metų laikotarpiui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-1012/2018 ieškinį atmetė, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, nes ginčas dar nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka;
    5. UAB Pajūrio mėsinė buvo pareiškusi ieškinį ir AB Šiaulių bankui, kuriuo prašė pakeisti kredito sutartį, pratęsiant kredito grąžinimo terminus iki 2021 m. liepos 20 d., tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes byla dar neišnagrinėta apeliacine tvarka.
  16. Nors atsakovės ginčyta su AB SEB banku sudaryta laidavimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, kaip to prašė atsakovė, tačiau pagrindinė skolininkė, už kurią laidavo atsakovė, UAB „Agrovet“ taip pat teisme siekia savo įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 15 d. Tokio ieškinio tenkinimas taip pat turėtų įtakos ir atsakovės įsipareigojimams, nes laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Jeigu UAB „Agrovet“ įsipareigojimai nebūtų pradelsti, tai ir už jų tinkamą įvykdymą laidavusi UAB Pajūrio mėsinė neturėtų vykdytinų įsipareigojimų AB SEB bankui. Byloje taip pat nėra ginčo, kad AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ turtas, iš kurio gali būti tenkinami AB SEB banko reikalavimai ar bent jų dalis. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, t. y. įsipareigojimų AB SEB bankui ir tarp UAB „Agrovet“ bei šio banko kilusio ginčo pobūdį ir pasirinktas įsipareigojimų užtikrinimo priemones, bei vadovaudamasis aptartose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1368-407/2017, Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 nurodyta teismų praktika, kad ginčijami įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog šiuo atveju AB SEB banko nurodytus įsipareigojimus (8 186 817,90 Eur) visa apimtimi laikyti tiek UAB „Agrovet“, tiek ir atsakovės pradelstu įsipareigojimu nėra pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas AB SEB banko nurodytos sumos, už kurios sumokėjimą yra laidavusi atsakovė, pagrįstai nepripažino atsakovės pradelstu įsipareigojimu.
  17. Dėl atsakovės įsipareigojimų Luminor Bank AB pažymėtina, kad atsakovei suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas 2010 m. lapkričio 30 d., tačiau Luminor Bank AB net 6 kartus sutiko su atsakovės pageidavimu pakoreguoti kredito grąžinimo grafiką, tačiau atsakovė neginčija, kad ji savo įsipareigojimų pagal šią sutartį iki nustatyto termino, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tinkamai neįvykdė. Tuo metu, kai suėjo terminas atsakovei grąžinti Luminor Bank AB kreditą, UAB Pajūrio mėsinė turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktą jai buvo draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Teismo nutartis nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2017 m. liepos 20 d. ir būtent tą dieną atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti kredito sutartį, pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 4 metų laikotarpiui, t. y. pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies 4 punktą, nurodant, jog kredito grąžinimo terminas yra 2020 m. rugsėjo 30 d. (civilinė byla Nr. e2-931-1012/2018). Tokie įsipareigojimai, nors jų egzistavimas apskritai nėra ginčijamas, tačiau dėl kurių mokėjimo termino, kuris iš esmės ir lemia išvadą, ar įsipareigojimai yra pradelsti, teisme vysta tokio pobūdžio ginčas, nelaikytini pradelstais įmonės įsipareigojimais ĮBĮ prasme tol, kol tokio pobūdžio ginčas teisme neišnagrinėtas.
  18. Dėl atsakovės įsipareigojimų AB Šiaulių bankui pažymėtina, kad AB Šiaulių banko 2017 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodyta, jog pradelsta mokėti suma yra 154 761,93 Eur ir kad AB Šiaulių bankas šiuo pranešimu vienašališkai nutraukia kredito sutartį nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Tačiau atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti kredito sutartį, pratęsiant dabar numatytus kreditų grąžinimo terminus (2020 m. vasario 5 d.) papildomam laikotarpiui, t. y. nurodant, jog kreditų grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 20 d. (civilinė byla Nr. e2-1038-1031/2018). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo AB Šiaulių banką iki bylos išnagrinėjimo nenutraukti 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos kredito sutarties Nr. IV-2009-007-07 ir 2015 m. vasario 6 d. sudaryto šios sutarties pakeitimo. Taigi tokia situacija vertintina analogiškai kaip ir situacija dėl skolos Luminor Bank AB, t. y. tokie įsipareigojimai, nors jų egzistavimas apskritai nėra ginčijamas, tačiau dėl kurių mokėjimo termino, kuris iš esmės ir lemia išvadą, ar įsipareigojimai yra pradelsti, teisme vysta tokio pobūdžio ginčas, nelaikytini pradelstais įmonės įsipareigojimais ĮBĮ prasme tol, kol teisme tokio pobūdžio ginčas neišnagrinėtas.
  19. Nors apeliantės teigia, kad teisminių procesų prieš bankus inicijavimu yra piktnaudžiaujama, tačiau, viena vertus, ieškinio padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kita vertus, vertinti kitose bylose pareikštų ieškinių pagrįstumą ir tai, ar jais nėra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, į teismą su ieškiniu AB Šiaulių bankui UAB Pajūrio mėsinė kreipėsi po to, kai gavo AB Šiaulių banko raštą dėl kredito sutarties nutraukimo. UAB Pajūrio mėsinės kreipimasis į teismą su ieškiniu Luminor Bank AB būtent tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą (2017 m. liepos 20 d.), gali būti paaiškinamas ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu, pagal kurį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, draudimas vykdyti neįvykdytas prievoles atsakovei nebebuvo taikomas ir ji, negalėdama jų įvykdyti, tačiau tuo pačiu nepasiekusi susitarimo su Luminor Bank AB dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, dėl sutarčių modifikavimo kreipėsi į teismą.
  20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus dėl atsakovės mokumo vertinimo pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais apeliančių atskirųjų skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog atsakovė yra neabejotinai nemoki įmonė, nes atsakovės pradelsti įsipareigojimai (2 480 311,88 Eur) neviršija pusės jos turimo turto vertės (2 780 650,50 Eur). Be to, net jeigu sumažinti RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertę iki buvusios 2008 metais (tokiu atveju atsakovės turimų 65 proc. RUAB „GRIMEDA“ akcijų vertė būtų 398 776,30 Eur), atsakovės turtas sumažėtų iki 4 633 617,30 Eur. Taigi tokiu atveju pradelsti atsakovės įsipareigojimai (2 480 311,88 Eur) sudarytų 53,53 proc. jos turimo turto vertės (4 633 617,30 Eur). Tačiau net jeigu pradelstos skolos ir nežymiai viršytų pusės turto vertės ribą, savaime tai dar nelemtų būtinumo inicijuoti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2043-330/2017). Kaip jau minėta, 2017 m. birželio 23 d. UAB „KERTĖ“ parengtoje konsultacinio pobūdžio išvadoje konstatuota, kad UAB „GRIMEDA“ 2016 metų pabaigoje finansinė padėtis buvo geresnė nei 2008 metų viduryje, taigi galima daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovės turimos RUAB „GRIMEDA“ akcijos yra didesnės nei 398 776,30 Eur vertės ir todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės jos turimo turto vertės arba ją viršija itin nežymiai.

6Dėl pagrindų iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą

  1. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nurodė, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB Pajūrio mėsinei iškėlimo nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi 3 kartą, todėl sprendžiant dėl pagrindų restruktūrizavimo bylai iškelti egzistavimo, pirmiausia turėjo būti vertinamas aplinkybių pasikeitimas nuo ankstesnio nesėkmingai pasibaigusio UAB Pajūrio mėsinės restruktūrizavimo proceso, skiriant ypatingą dėmesį toms aplinkybėms, kurios lėmė ankstesnio UAB Pajūrio mėsinės restruktūrizavimo proceso nutraukimą, t. y. jog dėl kreditorių nepritarimo nebuvo teismui pateiktas tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Taigi tam, kad būtų galima daryti priešingas išvadas apie pasikeitusį atsakovės restruktūrizavimo perspektyvumą, iš esmės po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties priėmimo turėjo būti pateikti papildomi aplinkybių pasikeitimą pagrindžiantys įrodymai.
  3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, sprendė, kad yra pagrindas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes dauguma kreditorių tam neprieštarauja, įmonė turi realias galimybes pagerinti savo veiklos rezultatus, jeigu ją optimizuos, sumažins veiklos sąnaudas, pritrauks investuotojus, su kuriais vykdo derybas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės restruktūrizavimo perspektyvas, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties išaiškinimus.
  4. Svarbu yra ne tai, kad atsakovės restruktūrizavimo procesui, o vėliau ir restruktūrizavimo planui pritartų dauguma kreditorių (pavyzdžiui, turintys palyginti nedidelius reikalavimus kreditoriai), o tai, jog atsakovės restruktūrizavimo procesui pritartų kreditoriai, kurių balsai vėliau galėtų nulemti restruktūrizavimo plano tvirtinimą, o tam reikia, kad už restruktūrizavimo plano projektą balsuotų kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad didžiausių atsakovės kreditorių – bankų ir VMI – pozicija atsakovės restruktūrizavimo klausimu yra neigiama.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje pažymėjo, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti situaciją, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, jog iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos strateginis investuotojas bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių arba refinansuos turimus įsipareigojimus, t. y. nepateikė įrodymų apie bent pradinius sutarties su strateginiu investuotoju vykdymo etapus – sėkmingą derybų pradžią, atitinkamų kreditorių, kurių reikalavimus bus siekiama išpirkti, refinansuoti, pasikeitusią poziciją.
  6. Nors atsakovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties priėmimo pateikė pirmosios instancijos teismui ekspertės V. L. surašytą dokumentą, kuriame yra pateikti ekspertės atsakymai į 6 atsakovės atstovo suformuluotus klausimus, nurodant, kad tyrimo objektas – atsakovės 2017 m. spalio 31 d. restruktūrizavimo plano metmenys, tačiau tai nėra naujas aplinkybes patvirtinantis įrodymas, tai yra tik jau Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį priimant buvusius duomenis įvertinanti nuomonė, kuri nesaisto teismo, nes pats teismas sprendžia dėl sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti (ne)buvimo.
  7. Atsakovė pateikė duomenis (2018 m. gegužės 28 d. teismui pateikta konfidenciali informacija) apie 2018 m. gegužės mėnesį vykusius atsakovės ir su ja susijusių įmonių susitikimus su 4 užsienio įmonėmis – investuotojais, tačiau pateiktame susitikimo protokolo išraše, kaip ir su investuotoju 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje sutartyje „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, yra nurodyti bendro pobūdžio planai investuoti į mėsos perdirbimo įmones ir išpirkti reikalavimo teises iš bankų arba refinansuoti atsakovės turimus kreditus. Patys bankai neigia vykstančias derybas dėl reikalavimo teisių perleidimo ar kreditų refinansavimo ir atsakovė nepateikė jokių naujų derybas su bankais patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovė pripažįsta, kad strateginio investuotojo sprendimu derybos su kredito įstaigų atstovais buvo sustabdytos iki teismas išnagrinės byloje esančius reikalavimus. Aplinkybė, kad realių veiksmų siekiant pakeisti kreditorių sudėtį ir / ar neigiamą jų poziciją dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo ketinama imtis tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prieštarauja nuostatai, jog būtent sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo turi būti vertinamas aplinkybių, lėmusių nesėkmingai pasibaigusį ankstesnį restruktūrizavimo procesą, pasikeitimas ir metmenų realumas. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl ketinimų investuoti ir susitarimo dėl investavimo įvykdymo realumu.
  8. Atsakovės pateikti nauji įrodymai nepagrindžia, kad atsakovės padėtis pasikeitė tokiu mastu, jog sėkmingo įmonės restruktūrizavimo perspektyvos tapo realiai įgyvendinamos. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai palankiai įvertino atsakovės restruktūrizavimo perspektyvas, iš esmės grindžiamas abstrakčiais ir deklaratyviais ketinimais, o ne konkrečiai ir iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei keltina restruktūrizavimo byla, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties išaiškinimų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pozicija, kad įmonei tokioje situacijoje, kokioje yra atsakovė, po to, kai prieš tai iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, pakartotinai restruktūrizavimo byla nekeltina, atitinka Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 suformuotą praktiką, kurioje buvo vertinta iš esmės analogiškoje situacijoje atsidūrusios su atsakove susijusios įmonės padėtis.
  9. Atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje išdėstytus argumentus dėl aplinkybių po nesėkmingai pasibaigusio ankstesnio restruktūrizavimo proceso pasikeitimo vertinimo ir tai, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje net neįrodinėja, jog ji be investuotojo pagalbos būtų pajėgi pasiekti restruktūrizavimo tikslus, apeliacinės instancijos teismas, atmetęs kaip neįrodytus atsakovės argumentus dėl esminių aplinkybių pasikeitimo, atskirai nepasisako dėl apeliančių ir pačios atsakovės skirtingai vertinamos atsakovės veiklos rodiklių dinamikos, kaip nesudarančios esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties dalies dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisėtumui.

7Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl bankroto bylos atsakovei nekėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą priimtas netinkamai taikant ĮRĮ nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką dėl sąlygų, kurioms esant gali būti įmonei pakartotinai keliama restruktūrizavimo byla. Todėl yra pagrindas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, palikti nepakeistą, o kitą dalį, kuria nutarta UAB Pajūrio mėsinei iškelti restruktūrizavimo bylą, panaikinti, atsisakant atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

9Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei iškelti restruktūrizavimo bylą, ir atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei iškelti restruktūrizavimo bylą.

10Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei iškelti bankroto bylą, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai