Byla 2A-2131-273/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Getz Medical Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7236-375/2015 pagal ieškovo Midac S. p. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Getz Medical Baltic“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 17 046,35 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį atsakovė su ieškovu susitarė dėl prekių tiekimo, o ieškovas 2012 m. gruodžio 18 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą 19 649,53 Eur, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2013 m. vasario 28 d. Atsakovė 2013 m. balandžio 18 d. informavo ieškovą apie apmokėjimo įvykdymą, tačiau sumokėjo tik 2 603,18 Eur, liko nepadengta 17 046,64 Eur. Atsakovė ieškovui jokių rašytinių pretenzijų dėl prekių per nustatytą terminą nepateikė, todėl ieškovas laiko, jog prekės atsakovei buvo pateiktos tinkamai, jų kiekis sąskaitoje nurodytas tiksliai, atsakovė šias prekes gavo, jomis pasinaudojo, tačiau vengia bendradarbiauti ir nuo 2013 m. balandžio 12 d. nėra sumokėjusi nei vienos įmokos už prekes. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

4Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 58 857,64 Lt (17 046,35 Eur) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 723,75 Lt (499,23 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5Atsakovė pateikė prieštaravimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu ir 2014 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu sutinka iš dalies, sutiko, kad yra skolinga ieškovui 53,13 Eur. Nurodė, kad ieškovas teikė brokuotas prekes.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. galutiniu sprendimu 2014 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės ieškovui 420 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 4,26 Eur valstybei pašto išlaidoms atlyginti.

8Teismas nustatė, kad šalis sieja ilgamečiai ūkiniai – komerciniais santykiai, ieškovas nuo 2002 m. atsakovei tiekė akumuliatorius automobiliams. Šalys rašytinės sutarties pasirašiusios nebuvo. Atsakovė neginčija, kad 2012 m. gruodžio mėn. jai buvo pateikta prekių už 19 649,53 Eur. Tokiai sumai 2012 m. gruodžio 18 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurią atsakovė privalėjo apmokėti iki 2013 m. balandžio 12 d. Atsakovė neginčijo, jog gavo iš ieškovo prekių už 19649,53 Eur. Ieškovas pripažįsta, jog atsakovė apmokėjo dalį skolos – 2 603,18 Eur. Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindė tuo, jog ieškovas nuo 2010 m. pradėjo tiekti atsakovei brokuotas prekes, todėl atsakovė nemokėjo už brokuotas prekes, kurių vertė, atsakovės skaičiavimu, yra 16 993,22 Eur. Atsakovė atliko kainos sumažinimą ir laikė, kad yra skolinga ieškovui tik 53,13 Eur, savo teiginiams pagrįsti pateikė elektroninį susirašinėjimą, iš kurio, atsakovės nuomone, matyti, kad ieškovas tiekė atsakovei netinkamos kokybės prekes. Teismas nurodė, kad pateiktas susirašinėjimas nepagrindžia atsakovės atsikirtimų argumentų nei apie brokuotas prekes, nei apie ieškovo vengimą bendradarbiauti, nes jame nėra jokių konkrečių duomenų apie pateiktas ir išbrokuotas prekes, broko nustatymo metodiką ir skaičiavimo formules (CPK 185 str.). Teismo nuomone, nėra aktualūs anksčiau vykę šalių sandoriai ir atsiskaitymai, nes byloje reiškiamas reikalavimas priteisti skolą ne už visus buvusius šalių komercinius sandorius, bet tik pagal vieną konkretų 2012 m. gruodžio 3 d. užsakymą. Po 2012 m. gruodžio 3 d. atlikto užsakymo atsakovė pateikė tik 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovo laišką, tačiau iš jo turinio negalima daryti išvados, kad jame kalbama apie brokuotus akumuliatorius, pateiktus pagal nurodytą užsakymą. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nuo 2012 m. gruodžio mėnesio atsakovei patiekti akumuliatoriai buvo nekokybiški. Teismas nelaikė įstatymo reikalavimus atitinkančiu įrodymu atsakovės pateikto Nekokybiškų akumuliatorių apskaitos lentelių, nes šios lentelės buvo sudarytos pačios atsakovės. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji savo teises, jeigu jos buvo pažeistos, gynė įstatymo nustatyta tvarka: pareikalavo pakeisti akumuliatorius tinkamos kokybės akumuliatoriais, pareikalavo sumažinti pirkimo kainą, o jei trūkumus įmanoma pašalinti, galėjo reikalauti, kad pardavėjas per protingą terminą pašalintų trūkumus ir t. t. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, jog atsakovė nevykdė CK 6.344 str. 1 d. įtvirtintos pareigos atsiskaityti su ieškovu. CK 6.59 str. numato, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai priteisti nesumokėtą pinigų sumą pagal 2012 m. gruodžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2108205337 ir priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti ir įrodyti.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

111. Sprendime netinkamai taikytos bei aiškintos tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normos, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, taip pat padarytos prieštaringos teismo išvados;

122. Teismas, spręsdamas teisės taikymo klausimą, turėjo įvertinti, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi tarptautinį elementą. Teismas nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad kilusiam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos. Aptariamu atveju ginčui taikytinos ne pirkėjo, t. y. atsakovės, o pardavėjo, t. y. ieškovo, vietos valstybės – Italijos teisė. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą;

133. Teismas vertino tik ieškovui palankius į bylą pateiktus elektroninius laiškus. 2011 m. sausio 19 d. laiške ieškovo atstovas patvirtino, jog jam yra žinoma apie brokuotas prekes ir jų sąrašus. Ieškovas nurodė, kad atvyks į Lietuvą ir su techniko pagalba patikrins brokuotas prekes. Aplinkybę, kad atsakovei buvo pristatyta ir nekokybiškų prekių patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nekokybiškų akumuliatorių apskaitos lentelės 2010–2014 m., elektroniniai laiškai, akumuliatorių utilizavimo aktai. 2012 m. gruodžio 18 d. sąskaita nebuvo apmokėta, nes perduotų daiktų kokybės trūkumai buvo dideli, daiktų naudoti pagal paskirtį nebuvo galima. Ieškovas žinojo apie nekokybiškas prekes, tačiau 4 metus nereagavo į prašymus kompensuoti už netinkamos kokybės prekes. Gamintojas yra atsakingas už netinkamą produktų kokybę, ir nėra pagrindų, kuriems esant būtų galima nuo tokios atsakomybės atleisti;

144. Teismo išvada, kad atsakovė praleido CK 1.125 str. 5 d. 2 p. įtvirtintą 6 mėnesių senaties terminą pareikšti pretenzijai dėl parduotų daiktų trūkumų yra nepagrįsta. Tarp šalių buvo įprasta reguliariai užsakyti prekes, taip pat buvo sutarta 2 % sulaikoma suma galimam prekių brokui padengti. Tokios susitarimo šalys laikėsi, tačiau augant brokuotų prekių skaičiui atsakovės nuostoliai didėjo ir nepakako 2 % sulaikomos sumos tiems nuostoliams padengti. Tarp šalių buvo įprasta iškilusias problemas spręsti elektroniniais laiškais ir telefoniniu ryšiu. Sukurtas ilgalaikis pasitikėjimas ir geri verslo santykiai leido atsakovei tikėtis racionalaus problemos sprendimo. Senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi ieškovas nepateikė atsakymo, jog brokuotas prekes atsisako pakeisti naujomis.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė šiuos argumentus:

161. Atsakovės teiginys dėl Italijos taikytinos teisės yra nepagrįstas. Pagal CK 1.37 str. 4 d., taikytina teisė gali būti nustatoma ne tik pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, bet ir pagal faktines bylos aplinkybes. Ieškovas tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytiną teisę pasirinko pagal CK 1.37 str. 4 d. 1 p., t. y. šalies, turinčios pareigą atsiskaityti už patiektas prekes, tačiau šios pareigos nevykdančios, verslo vietos valstybės teisę. Ne atsakovė kreipėsi į teismą dėl galimai netinkamos kokybės prekių, bet ieškovas dėl skolos už patiektas prekes priteisimo. Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl prekių kokybės ir savo patirtų nuostolių neįrodinėjo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos teisės. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentas dėl taikytinos teisės yra neteisėtas ir laikytinas neturinčiu reikšmės ginčo išsprendimui;

172. Apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog teismas vadovavosi vien ieškovui palankiais laiškais, yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie brokuotas prekes;

183. Atsakovė neturi teisės remtis argumentu dėl praleistos senaties, nes nei šioje, nei kitoje byloje atsakovė nepareiškė jokių materialaus pobūdžio reikalavimų ieškovui ir neprašė praleisto senaties termino atnaujinti.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

21Byloje nustatyta, kad šalis siejo ilgamečiai ūkiniai-komerciniai santykiai. Ieškovas tiekė akumuliatorius automobiliams, o atsakovė jais prekiavo. Ieškovas Midac S. p. A pagal atsakovės 2012-12-03 užsakymą 2012-12-18 pristatė prekių partiją ir apmokėjimui už patiektas prekes atsakovei UAB „Getz Medical Baltic“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 2108205337 už 67845,90 Lt (19 649,53 Eur). Atsakovė pagal išrašytą sąskaitą faktūrą visą sumą ieškovui turėjo sumokėti iki 2013-02-28. Atsakovė ieškovui 2013-04-12 sumokėjo tik 8988,26 Lt (2603,18 Eur). Liko nesumokėta skolos dalis 58857,64 Lt (17046,35 Eur), dėl kurios byloje kilo ginčas. Atsakovė nesutinka sumokėti skolos dalį už patiektas prekes, nes jų kokybės trūkumai buvo tokie dideli, kad jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.

22Dėl taikytinos teisės kilusiam ginčui spręsti

23Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad kilusiam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos. Aptariamu atveju ginčui taikytinos ne pirkėjo, t. y. atsakovės, o pardavėjo, t. y. ieškovo, vietos valstybės – Italijos teisė. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

24CK 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Toks šalių susitarimas gali būti numatytas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys savo susitarimu gali pasirinkti tam tikros valstybės teisę, kuri bus taikoma visai sutarčiai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims. CK 1.37 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovas byloje teismingumą pasirinko pagal atsakovės buveinės ir verslo vykdymo valstybės vietą (CPK 29 str.). Ieškovas tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytiną teisę pasirinko pagal CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktą, tai yra šalies, turinčios pareigą atsiskaityti už patiektas prekes, tačiau šios pareigos nevykdančios, verslo vietos valstybės teisę.

25Iš bylos medžiagos matosi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos teisės, ginče vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, neprašė taikyti Italijos teisės nuostatų. Apie reikalingumą byloje taikyti kitos valstybės teisę atsakovė nuomonę pareiškė tik apeliacinės instancijos procese. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Italijos teisės taikymo byloje atmestinas kaip nepagrįstas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas kilusiam ginčui spręsti tinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisės normas.

26Dėl įrodymų vertinimo

27CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). O teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009 ir kt.). Objektyvus visų aplinkybių išnagrinėjimas reiškia tai, kad teismas savo vidinio įsitikinimo negali grįsti prielaidomis ar nuojautomis, o turi vadovautis įstatymų nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, jų visetu, ir būtent šių įrodymų tyrimo išvadomis nulemtu savo vidiniu įsitikinimu.

28Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės pareigą apmokėti skolą ieškovui, taip pat nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą vertino tik ieškovui palankius įrodymus. Atsakovė teiginius, kad perduotų daiktų kokybės trūkumai buvo dideli ir kad daiktų naudoti pagal paskirtį nebuvo galima, įrodinėja nekokybiškų akumuliatorių 2010–2014 m. apskaitos lentelėmis, elektroniniais laiškais, akumuliatorių utilizavimo aktais.

29Pirmosios instancijos teismas analizavo susirašinėjimo tarp šalių elektroninių laiškų tekstus ir padarė pagrįstą išvadą, kad laiškuose (2011-01-20, 2011-01-19, 2011-09-28, 2011-09-30) buvo bendraujama tik apie 2010 metais pristatytas prekes ir jų trūkumus, o 2011-10-12 atsakovės laiške rašoma, kad ieškovo gaminiai yra puikūs. Iš 2012-04-18 atsakovės laiško matosi, kad jame kalbama apie ieškovo patiektų akumuliatorių kokybės problemas 2010–2011 metais. Po 2012-12-03 atlikto užsakymo atsakovė pateikė į bylą tik 2013-09-26 ieškovo laišką, tačiau iš jo turinio negalima daryti išvados, kad jame kalbama apie brokuotus akumuliatorius, nes laiške pateikiama instrukcijos apie akumuliatorių įkrovimo ir pagaminimo kodus, tačiau nenurodoma, kad jie yra nekokybiški (b.l. 79). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pateiktas susirašinėjimas nepagrindžia atsakovės apeliacinio skundo argumentų apie brokuotas prekes, nes juose nėra jokių konkrečių duomenų apie pateiktas brokuotas prekes, apie konkretų 2012-12-03 užsakymą ir apie 2012-12-18 pristatytų prekių partiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog buvo reiškiamos pretenzijos ar ieškovė buvo informuojama apie tai, kad 2012-12-18 pristatytos prekės buvo nekokybiškos.

30Atsakovė į bylą pateikė nekokybiškų akumuliatorių apskaitos lenteles nuo 2010-01-01 iki 2014-03-31, kurios pasirašytos atsakovės vyr. buhalterės L. G. (b. l. 61–67). Byloje šalys patvirtino, kad 2012 m. gruodžio 3 d. užsakymas buvo paskutinis. Pateiktose lentelėse nurodyta prekių pardavimo datos ir pretenzijų datos, tačiau iš jų turinio matosi, kad pagal 2012-12-18 prekių įsigijimo datą išbrokuotų prekių nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra aišku, kaip yra apskaičiuota tariamai brokuotų prekių vertė, ir nepateikti jokie įrodymai dėl išvardintų lentelėse prekių netinkamumo ar kokybės trūkumų. Nors atsakovė nurodė, kad netinkamos kokybės akumuliatoriai sunaikinti 2014-06-27, ką, atsakovės nuomone, patvirtina UAB „Žalvaris“ pavojingų atliekų lydraštis (b. l. 81), tačiau iš šio dokumento nėra pagrindo spręsti, kad buvo sunaikinti būtent ieškovo patiekti akumuliatoriai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas patvirtina ieškovo patiektų prekių trūkumus.

31Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir per nustatytus terminus (CK 6.2., 6.38 str., 6.63 str.). Kadangi atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu už patiektas prekes ir neįrodė, kad ieškovo patiektos prekės buvo netinkamos kokybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalo su ieškovu atsiskaityti.

33Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas serija ASK Nr. 032 ir AB DNB banko sąskaitos išrašo (b. l. 176, 177) matosi, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 320 Eur išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 320 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

36Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovės UAB „Getz Medical Baltic“ į. k. 135101889 ieškovui Midac S. p. A, į. k. 02103180242, 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

38Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu... 5. Atsakovė pateikė prieštaravimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu ir 2014... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. galutiniu sprendimu 2014 m.... 8. Teismas nustatė, kad šalis sieja ilgamečiai ūkiniai – komerciniais... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015... 11. 1. Sprendime netinkamai taikytos bei aiškintos tiek materialinės, tiek ir... 12. 2. Teismas, spręsdamas teisės taikymo klausimą, turėjo įvertinti, kad tarp... 13. 3. Teismas vertino tik ieškovui palankius į bylą pateiktus elektroninius... 14. 4. Teismo išvada, kad atsakovė praleido CK 1.125 str. 5 d. 2 p. įtvirtintą... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinio skundo... 16. 1. Atsakovės teiginys dėl Italijos taikytinos teisės yra nepagrįstas. Pagal... 17. 2. Apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog teismas vadovavosi vien ieškovui... 18. 3. Atsakovė neturi teisės remtis argumentu dėl praleistos senaties, nes nei... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje nustatyta, kad šalis siejo ilgamečiai ūkiniai-komerciniai santykiai.... 22. Dėl taikytinos teisės kilusiam ginčui spręsti... 23. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nesant šalių... 24. CK 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma... 25. Iš bylos medžiagos matosi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme... 26. Dėl įrodymų vertinimo... 27. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo,... 28. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 29. Pirmosios instancijos teismas analizavo susirašinėjimo tarp šalių... 30. Atsakovė į bylą pateikė nekokybiškų akumuliatorių apskaitos lenteles nuo... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo... 32. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir per nustatytus... 33. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas serija ASK Nr.... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 36. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. galutinį sprendimą palikti... 37. Priteisti iš atsakovės UAB „Getz Medical Baltic“ į. k. 135101889... 38. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....