Byla 2A-5-258/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo P. K. 2 375, 61 Lt žalos atlyginimo, 5 proc dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovas ir draudėja M. J. – Ž. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas (turtas), esantis Žirmūnų g. ( - ), Vilniuje. Draudiminės apsaugos galiojimo metu, 2011 m. liepos 22 d. draudėjai priklausantis butas buvo užlietas, nes bute, kurio savininkas yra P. K., trūko lankstus vamzdelis, esantis ties santechnikos įrengimais. Užliejus draudėjos butą ieškovas nustatė patirtą žalą ir jai išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

5Atsakovas P. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Nurodė, kad ieškovas išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, kuri buvo ženkliai didesnė nei jos patirta žala. Atsakovo teigimu ieškovo dokumentuose buvo netikslumų dėl nurodytų darbų, jų kainų, nebuvo aišku, kokie darbai buvo atlikti, todėl atsakovas kreipėsi į specialistus, kurie atsakovo manymų paskaičiavo realius užlieto buto atstatymo kaštus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo2013 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Iš atsakovo P. K., ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“ priteista 2032,67 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš atsakovo, ieškovui priteista 61 Lt žyminio mokesčio ir 242,00 Lt atstovavimo išlaidų, viso 303,00 Lt. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 12,63 Lt pašto išlaidų.

9Teismas nurodė, ginčas byloje kilo dėl padarytos draudėjos butui žalos dydžio. Teismas nustatė, kad galiojant draudimo apsaugai 2011 m. liepos 22 d., draudėjai priklausantis butas buvo užlietas, iš būti numeris 20, kuriame truko lankstus vamzdelis ties santechnikos įrenginiais. Minėtas butas pagal VĮ Registrų centras duomenis priklausė atsakovui. Pagal turto sunaikinimo, sugadinimo aktus atsakovas užliejo sekančius draudėjai priklausančius daiktus – televizorių, audio stiprintuvą, telefoną, kilimą, basutes, knygų lentyną, komodą, buto koridorių, virtuvę, WC, vonios kambarį, kambarius pažymėtus numeriais 16-5, 16-6, 16-8. Užliejus draudėjos butą taip pat buvo apgadintos lubos ir jos buto grindys. Teismo vertinimu, žalos dydis buvo konstatuotas ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje bei raštuose dėl nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo, 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. rugsėjo 28 d., pranešimuose dėl nuostolių atlyginimo. Nuostolių dydį taip pat patvirtino 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB ,,Lidora“ atliktų darbų aktas numeris 1, draudėjos pateikti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, PVM sąskaitos-faktūros. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog draudėjos turtui buvo pardaryta žala, kurią draudikas įvertino 15 390,29 Lt suma ir ją atlygino, o 2012 m. vasario 9 d., atsakovo draudikas ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas išmokėjo ieškovui 12 776,34 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2012 m. vasario 24 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovo atlyginti 2956,89 Lt dydžio nuostolius, o patikslinęs savo reikalavimą – 2375,61 Lt. Atsakovui nesutikus atlyginti prašomos žalos, teismas konstatavo, jog įvykį pripažinus draudiminiu, asmuo išmokėjęs žalą nukentėjusiajam asmeniui įgyją teisę reikalauti išmokėtos sumos gražinimo iš – žalą padariusio asmens (CK 6.1015 str. 1 d., 3 d.).

10Teismo vertinimu, atsakovo pateikta buto remonto išlaidų lokalinė sąmata nebuvo išskleista ir joje buvo nurodomi tik pagrindiniai aplietame bute atliktini darbai, tuo tarpu atsakovo pateikta sąmata buvo detalizuojama ir iš jos matyti atliekami tiek pagrindiniai, tiek tarpiniais darbai ir jų kaštai, todėl buvo padaryta išvada, jog atsakovo sąmatoje nurodomi darbai ir jų kainos yra tik orientacinio pobūdžio informacija. Vertindamas ieškovo pateiktą sąmatą teismas rėmėsi byloje liudytojo liudytojo G. Š. dirbančio ieškovo įmonėje turto žalos ekspertu, turinčio 5 metų patirtį statybos sektoriuje ir 2 metų patirtį vertinant turto žalą, parodymais. Liudytojo teigimu, draudėjos bute atliko remonto išlaidų lokalinė sąmata buvo sudaryta remiantis SISTEL sistemos reikalavimais. Pagal minėtą sistemą atliekant buto remonto darbus būtina įvertinti objekto sudėtingumą, nes ši sistema yra orientuota į stambius objektus. Tuo tarpu, atsakovo sąmata nebuvo tiksli, nes jo įkainiai buvo ,,seniau dažytų paviršių glaistymas ir dažymas“, kuris liudytojo teigimu nebuvo tinkamas. Atsakovas nebuvo nurodęs papildomų darbų, neįvertinto medžiagų, kurios sudarė 30 procentų skirtumą nuo ieškovo sąmatoje nurodytų medžiagų. Specialisto teigimu, atsakovas parinko pačias pigiausias duris, kai draudėjos durys buvo žymiai brangesnės ir neįvertino stacionarių baldų demontavimo ir sumontavimo, neįtraukė dailylenčių keitimo, kuris ieškovo sąmatoje padarė 1 300 Lt dydžio išlaidas. Atsakovo sąmatoje taip pat nebuvo parinktas koeficientas pagal daiktų sudėtingumą (SISTEL).

11Išklausęs liudytojo parodymus teismas padarė išvadą, jog jais netikėti nėra jokio pagrindo, nes parodymai buvo išsamūs ir neprieštaringi, o liudytojas kvalifikuotas asmuo. Įvertinęs virš išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas žalos paskaičiavimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais bei liudytojo parodymais, kurie buvo pakankamai išsamūs ir teismo nuomone atitiko faktinę padėtį ir sprendė, kad atsakovas neįrodė fakto, jog ieškovas išmokėjo draudėjui ženkliai didesnę išmoką, nei jo patirta žala (CPK185 str.).

12Teismas įvertinęs įrodymų visetą ir atmetęs atsakovo argumentus dėl žalos dydžio, kurį jis grindė ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. aktu numeris 42, nustatančiu jog buvo užlietos tik dvi patalpos, ieškinį tenkino visiškai.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovas P. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

15Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino netikslumų esančių ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje, nors juos buvo pripažinęs ir ieškovo atstovas. Apeliantas nustatė sekančius netikslumus: sugadinimo akte rašoma, jog lubos dažytos emulsiniais dažais, o darbų akte kreidiniais, tuo tarpu sąmatoje nurodoma, jog emulsiniais, darbų akte aktuojamas kreidos valymas, nors sugadinimo akte nurodoma, kad lubos dažytos emulsiniais dažais (ne kreida), sugadinimo akte nurodoma, jog WC ir vonios durys 2 vnt., ,,išbrinkusios remontas“, tuo tarpu sąmatoje nurodomas kambario 16-6 durų keitimas 2 kv.m. (t.y. 1 vnt. durų), o darbų akte durų keitimo visiškai nėra; sugadinimo akte parašyta, jog grindų renovacija, keitimas, sąmatoje – renovacija, darbų akte – keitimas, o nuotraukose pažeidimų nesimato visai; darbų akte nurodomas sienų ir lubų plotų tinkavimas nors nuotraukose, sugadinimo akte ir sąmatoje nematyti vietų, kur reikėtų tinkuoti paviršius (atšokęs glaistas matosi, tačiau sugadinto tinko ne); sugadinimo akte parašyta, jog koridorius ir virtuvės ,,sienos kartono dailylentė. Apžiūros metu deformacijos nėra.“, nuotraukose to irgi nematyti, o sąmatoje ir darbų akte skaičiuotas dailylentės keitimas; apžiūros akte nėra minimos sieninės spintos, iš nuotraukų matyti, kad jos yra kambariuose 16-5 ir 16-6 , o sąmatoje skaičiuojamos 16-1 ir 16-4 virtuvėje, koridoriuje, neva esančios sieninės spintos išardymas ir sudėjimas po 170 Lt/vnt., o darbų akte 20-40 Lt/vnt., ir dar daug kitų nesutapimų. Skyrėsi dokumentuose nurodytų darbų sumos, neaišku, kokie darbai buvo atlikti atstatant žalą, nes išmokėta pagal UAB ,,Lidora“ atliktų darbų aktą, kuriame nenurodomi jokie medžiagų kiekiai ir patalpų išsidėstymas, o UAB ,,Lidora“ atliktų darbų aktas neatitinka AB ,,Lietuvos draudimas“ sugadinimo akto. Be to, liudytojas G. Š. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad draudikas netikrina ar parengta išankstinė būtinų atlikti darbų sąmata atitinka faktiškai patirtų išlaidų sumą, kas reiškia, kad draudėja draudimo išmokėtą draudimo išmoką gali panaudoti bet kokiems, kad ir nereikalingiems buto remonto darbams atlikti ar daiktams įsigyti, o tai reiškia, kad draudimo išmoka šiuo atveju buvo išmokėta ne pagal faktines ir tiesiogines išlaidas draudėjos remontui, o siekiant tenkinti kitus draudėjos poreikius. Todėl apeliantas teigia, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas aplaidžiai, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, ko pasėkoje draudėjai buvo išmokėta žymiai didesnė draudimo išmoka, nei jos patirta turtinė žala, o teismas neatsižvelgdamas į minėtus neatitikimus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto teigimu, virš nurodyti netikslumai lėmė apelianto kreipimąsi į specialistus, kurie vadovaudamiesi ieškovo pateiktais dokumentais bei aplieto buto nuotraukomis paskaičiavo realius užlieto buto atstatymo kaštus – 8 793,00 Lt, o ne su jo pagerinimo darbais susijusias išlaidas. Dėl lokalinės sąskaitos sudarymo atsakovas, kaip ir ieškovas kreipėsi į specialistus, todėl apeliantui nesuprantama, dėl kokios priežasties teismas rėmėsi tik ieškovo lokaline sąmata ir vertino tik jos sudarytojo darbo patirtį. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių pateiktose lokaliose sąmatose darbų kaina skiriasi beveik dvigubai, teismo turėjo išstudijuoti abi pateiktas sąmatas ir įsitikinti šiose sąmatose nurodytų medžiagų ir darbų kainų realumu. Apelianto teigimu, vien to fakto, kad jo pateikta lokalinė sąmata neišskleista neturėjo pakakti išvadai, kad visi draudėjos butui atstatyti į pradinę padėtį būtini darbai nebuvo įtraukti į apelianto pateiktą sąskaitą. Nors liudytojas G. Š. ir nurodė, jog apelianto pateiktoje sąmatoje nurodytos pačios mažiausios kainos, tačiau jo teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, jis pateikė pavyzdžių, kad ieškovo sąmatoje pateiktos kainos buvo didžiausios, o atsakovo nurodomoje sąmatoje vidutinės, tačiau į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė. Apelianto nuomone, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog ieškovo atstovas G. Š. nurodė, kad ieškovas atliekamiems darbams taikė koeficientus atsižvelgiant į objekto sudėtingumą, tačiau sistemoje SISTELA jokie koeficientai nėra numatyti.

16Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui nepateikus mokėjimo pavedimo ar kvito už draudėjos atliktus remonto darbus nėra pagrindo atleisti apelianto nuo civilinės atsakomybės, nes tokia išvada prieštarauja draudimo taisyklių numeris 064 (2006-12-14 redakcija, galiojanti nuo 2007-01-02) bendrųjų taisyklių 2.6.7 punkto, 7.6.1 punkto, 9.2.2 punkto reikalavimams. Draudėja nepateikė ieškovui jokių PVM sąskaitų-faktūrų ir apmokėjimo už atliktus remonto darbus patvirtinimo kvito, tuo pažeisdamas drausimo taisyklių numeris 064, 7.6.1 punktą. Taip pat nesuprantama, kodėl draudikas iš draudėjos negavęs jokių atliktą remontą patvirtinančių išlaidų patvirtinimo išmokėjo visą draudimo išmoką. Tačiau minėti dokumentai draudikui ir teismui pateikti nebuvo, todėl išmoka draudėjai yra nepagrįsta, todėl nepateikusi įrodymų apie patirtas buto remonto išlaidas, draudėja neteko teisės į žalos atlyginimą. Apelianto teigimu, priimant skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje numeris 3K-3-12/2009, nes minėtos bylos ratio decidenti skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl šios priežasties apeliantas teigia, jog teismas netinkamai nustatė ginčo teisinius santykius, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apelianto teigimu, nepagrįstai išmokėjęs žymiai didesnę draudimo išmoką, ieškovas siekia praturtėti apelianto sąskaita.

17Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

18Nurodo, kad ieškovas atliko visus būtinus ir reikalingus darbus butui atstatyti, jo pateikta sąmata atitinka faktines buto atstatymo išlaidas. Ieškovo teigimu, apeliantas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pirminę buto atstatymo sąmatą sumažino 35 procentais (nuo 20 637 Lt iki 13 454 Lt). Ieškovo teigimu, atsakovo pateikta sąmata nedetalizuoja iš kokių darbų susideda pagrindiniai darbai, todėl nėra galimybės nustatyti sąmatoje nurodytų įkainių pagrįstumo. Dėl šios priežasties mano, jog teismas įrodymus ištyrė kruopščiai, o teismo sprendimą motyvavo tinkamai. Ieškovas nurodė, kad draudikas pats sprendžia kada laikoma, jog draudėjas dokumentais pagrindė nuostolio dydį. Lokalinė sąmata, atliktų darbų aktas ir PVM sąskaitą – faktūra yra tinkami ir pakankami žalos dydžio įrodymai.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

23CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje numeris 3K-3-299/2008 yra išaiškinusi, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Minėtoje nutartyje Lietuvis Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

25Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas teismas yra išaiškinęs, kad subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „BTA Draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui (asmenims) išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Tuo atveju, kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutartinės prievolės neįvykdymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu o tuo atveju, kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš delikto (CK 6.245 str. 4 d.), tai skolininkui nustačius civilinės atsakomybės sąlygas atsiranda pareiga atlyginti savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarytą žalą.

26Nagrinėjamu atveju, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė draudikas, sudaręs su draudėja būsto draudimo sutartį ir laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 23 d. iki 2011 m. spalio 22 d. taikęs draudėjos butui esančiam ( - ) g. ( - ), Vilniuje, draudimo apsaugą (b.l. 9-10). Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, 2011 m. liepos 22 d., draudėjai priklausantis butas buvo užlietas iš buto numeris 20, kuriame trūko lankstus vamzdelis ties santechnikos įrenginiais (b.l. 4-5). Pagal VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog buto esančio ( - ) g (duomenys nesklebtini), Vilniuje savininkas yra atsakovas P. K. (b.l. 42-43). Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ draudėjai padarytą 15 390,29 Lt žalą atlygino 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 26 d., ir 2011 m. rugsėjo 29 d. banko mokėjimo nurodymais (b.l. 8; 39-40). Bylos duomenys tvirtina ir tai, jog atsakovas civilinės atsakomybės draudimu buvo apsidraudęs Seesam Insurance AS, kuris išmokėjo ieškovui 12 776,34 Lt. Ieškovas nustatęs skirtumą, tarp Seesam Insurance AS išmokėtos sumos ieškovui, ir ieškovo draudėjai išmokėtos sumos skirtumo – 2375,61 Lt, kreipėsi į atsakovą dėl minėtos sumos grąžinimo ieškovui. Tačiau po 2012 m. kovo 9 d. ir 2012 m. kovo 28 d. atsakovo atsisakymo sumokėti reikalaujamą sumą, pagrįstą turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, lokaline sąmata, raštais dėl nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo, 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. rugsėjo 29 d. pranešimais apie nuostolių atlyginimą, draudėjos pateiktais prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais, UAB ,,Šnipiškių ūkis aktu numeris 42 (b.l. 13-16;18-24;25-28;36-38;b.l.31-32;33-35), kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti 2 375,61 Lt žalos atlyginimo.

27Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino netikslumų esančių ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje (b.l. 18-24). Todėl mano, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas aplaidžiai, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, ko pasėkoje draudėjai buvo išmokėta žymiai didesnė draudimo išmoka, nei jos patirta turtinė žala, o teismas neatsižvelgdamas į minėtus neatitikimus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto manymu, jo teismui pateikta sąmata atitinka realias būto atstatymo išlaidas – 8793,07 Lt. Dėl šios priežasties apeliantas mano, jog ieškovas draudėjai išmokėjo per didelę kompensaciją už patirtą žalą - 15 390,29 Lt, tokiu būdu sudarydamas jai prielaidas praturtėti apelianto sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

28Pažymėtina, kad vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

29Apeliantas ginčija ieškovo sąmatoje nurodytą ,,labai gero dažymo vandens emulsiniais dažais“ kainą, teigdamas jog ieškovo nurodoma kaina yra labai didelė. Kaip matyti iš minėtos ieškovo lokalinės sąmatos joje nurodoma minėtų darbų atlikimo kaina 408,59 Lt (b.l.23-24), tuo tarpu apelianto nurodomoje sąmatoje šie darbai įvertinami 392,29 Lt suma (b.l. 58). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima teigti, kad ieškovo pateikta suma yra žymiai didesnė už apelianto nurodomą minėtų darbų atlikimo kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos matyti visas draudėjos buto lubų dažymo darbų atlikimo spektras, jis yra detalizuotas ir įkainuotas, todėl yra aiškios dažymo darbų atlikimo fazės, medžiagos ir jų įkainojimas, tuo tarpu iš apelianto pateiktos lokalinės sąmatos atliktini darbai nėra detalizuojami, neaiškus. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, kokią darbų apimtį ir kokių medžiagų naudojimą slepia apelianto lokalinėje sąmatoje nurodoma ,,anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant“, todėl apelianto argumentai, kad ieškovas šiuos darbus atliko aiškiai per didele kaina, atmestini kaip neįrodyti ir teisiškai nepagrįsti (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

30Byloje ieškovo pateiktas 2011 m. liepos 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas rodo, kad ,,WC ir vonios durys faneruotos, jos yra išbrinkusios. Remontas“ (b.l.15-16). Apelianto teigimu, darbų akte durų keitimo visiškai nėra.

31Iš tikrųjų, atliktų darbų akte (b.l. 31) šie darbai nėra užfiksuoti, tačiau minėti durų pažeidimai yra užfiksuoti 2011 m. liepos 28 d. turto sunaikinimo (15-15), sugadinimo akto priede, kuris yra sudedamoji turto sunaikinimo, sugadinimo akto dalis (b.l. 11-12).

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudėja siekdama atstatyti butą į buvusią padėtį nebūtinai turėjo rinktis apelianto siūlomą pigiausią durų variantą, juo labiau, kad tai greičiausiai nebūtų garantavę durų atstatymo į būseną buvusia iki draudėjos buto užliejimo. Kaip nurodė, byloje liudijęs ieškovo specialistas G. Š. turintis turto žalų eksperto kvalifikaciją, 5 metų patirtį statybos sektoriuje ir 2 metų patirtį vertinant turto žalą, atsakovas savo lokalinėje sąmatoje įtraukęs durų keitimą parinko pačias pigiausias duris (b.l. 78). Vadinasi, durų sugadinimo ir jų atstatymo darbų neneigė ir pats apeliantas. Dėl šios priežasties, vien tai, kad atliktų darbų akte šie darbai užfiksuoti nebuvo (b.l. 31), atsižvelgiant tiek į ieškovo, tiek į atsakovo pateiktas lokalines sąmatas bei 2011 m. liepos 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede užfiksuotas aplinkybes, kuriose minėti darbai yra aptariami, nėra jokio pagrindo abejoti faktiniu durų keitimo darbų atlikimu (CPK 185 str.). Liudytojas G. Š., taip pat nurodė, kad atstatant užlietą draudėjos butą ieškovas rinkosi medžiagas 30 procentų brangesnes nei siūlė apeliantas, todėl darytina išvada, jog ieškovo pakeistų durų kaina yra tinkama ir pagrįsta, bei detalizuota ieškovo lokaliojoje sąmatoje (b.l. 21). Be to, kaip matyti iš ieškovo lokaliosios sąmatos durų keitimo darbų kaina – 683,53 Lt, o apelianto pateikiamoje lokalioje sąmatoje ,,langų ir durų staktų išėmimas iš mūro išlaužiant užkaitus; durų staktų įstatymas į pertvaras, kambarių durų varčių įstatymas pagamintas staktas – 587,96 Lt (b.l. 58). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo siūlomi durų keitimo ir montavimo darbai, atsižvelgiant į jų detalizaciją, negali būti laikomi neprotingai dideliais ir pažeidžiančiais atsakovo interesus. Todėl teigti, kad ieškovas atliko draudėjos buto atstatymo darbus aiškiai užaukštintomis kainomis nėra jokio pagrindo.

33Ginčydamas ieškovo pateiktus įrodymus apeliantas remiasi kitais netikslumais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingas patalpų nurodymas aktuose ir kiti apelianto nurodomi neatitikimai dėl vienuose dokumentuose įtrauktų darbų pavadinimų, o kituose ne (grindų renovacija, keitimas, sienų ir lubų plotų tinkavimas, virtuvės sienos kartono dailylentė), atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai įrodyta aplinkybė, jog draudėjos butas buvo apipiltas iš apelianto buto, yra paneigiami byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 13-16;18-24;25-28;36-38;b.l. 31-32;33-35) ir neleidžia abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ginčo šalių pateiktų sąmatų vertinimo objektyvumo, bei ieškovo nurodytų draudėjos buto atstatymo po užpylimo masto ir kaštų.

34Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui nepateikus mokėjimo pavedimo ar kvito už draudėjos atliktus remonto darbus nėra pagrindo atleisti apelianto nuo civilinės atsakomybės, nes tokia išvada prieštarauja draudimo taisyklių numeris 064 (2006-12-14 redakcija, galiojanti nuo 2007-01-02) bendrųjų taisyklių 2.6.7 punkto, 7.6.1 punkto, 9.2.2 punkto reikalavimams.

35Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantui užliejus draudėjos butą ji ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai užfiksuoti ir nustatyti jos dydį (b.l. 11-17). Draudėja, ieškovui (draudikui) pateikė 2011 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktą numeris 1 (b.l. 31) ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą (serija LD numeris 000002) (b.l 35). Byloje esantys 2011 m. rugpjūčio 4 d. ,,Pranešimas apie nuostolių atlyginimą“ numeris 1192463, tvirtina, kad atlikus nuostolių sureguliavimo procedūras draudikei išmokėta suma sudarė 1 936,29 Lt (b.l. 36), 2011 m. rugpjūčio 25 d. ,,Pranešimas apie nuostolių atlyginimą“ numeris 1192460 tvirtina, kad draudėjai buvo išmokėta 7 342,03 Lt suma. Pranešime nurodoma, jog likusi suma (6111,92 Lt) bus išmokėta atlikus remonto darbus ir pateikus tai patvirtinančius įrodymus (b.l 37.). Galutinis ieškovo atsiskaitymas su draudėja įvyko 2011 m. rugsėjo 28 d. (b.l. 38).

36Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys virš aptarti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad draudikas žalos atlyginimo veiksmų ėmėsi gavęs iš draudėjos 2011 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktą, iš kurios buvo matyti galutinė atlygintinos žalos suma. Žala draudėjai buvo atlyginta 2011 m. rugsėjo 28 d., t.y. gavus visus reikiamus įrodymus apie draudėjai padarytos žalos dydį, todėl teigti, kad ieškovas subrogacinį reikalavimą apeliantui pareiškė negavęs jokių įrodymų apie žalos dydį, tuo pažeisdamas draudimo taisyklių numeris 064 (2006-12-14 redakcija, galiojanti nuo 2007-01-02) bendrųjų taisyklių 2.6.7, 7.6.1, 9.2.2 punktų reikalavimus, nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

37Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais civilinėje byloje numeris 3K-3-12/2009. Jo teigimu, šios ir apelianto nurodytos bylos ratio decidenti skiriasi, todėl teismas netinkamai nustatė ginčo teisinius santykius.

38Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo apelianto argumentu, daro priešingą apelianto teiginiams išvadą, jog pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais civilinėje byloje numeris 3K-3-12/2009.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje numeris 3K-3-12/2009 atlikti išaiškinimai, šioje byloje reikšmingi tuo aspektu, kad šioje nutartyje yra išaiškintas iš draudimo gautų lėšų panaudojimo leistinumas ir galimumas, tuo pagrindu atmetant apelianto argumentus, jog ieškovas nepateikė mokėjimo pavedimo ar kvito už draudėjos atliktus remonto darbus ir pripažįstant, jog šių dokumentų nepateikimas nėra pagrindu atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės taikymo. Minėta, kad atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimas šios bylos kontekste galėjo būti svarstomas tik to atveju, jei apeliantas būtų įrodęs CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių leidžiančių atleisti nuo civilinės atsakomybės būvimą, priešingu atveju jam kyla pareiga atlyginti savo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 str., 6.246, 6.247, 6.249).

40Virš minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantas užliejo apačioje esantį draudėjos butą, po užliejimo buvo sugadintas draudėjos turtas. Butui po užliejimo atstatyti (pataisyti) buvo reikalingos lėšos, kurias ieškovas išmokėjo draudėjai. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 13-16;18-24;25-28;36-38;b.l. 31-32;33-35). Taigi, apelianto argumentai, dėl tariamai nepagrįstai didelės draudimo sumos išmokėjimo draudėjai yra visiškai paneigiami byloje esančiais įrodymais ir specialisto parodymais, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nebuvo jokio pagrindo abejoti išmokos draudėjui dydžiu. Tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir žalos draudėjai padarymo yra akivaizdus priežastinis ryšys. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms apeliantui atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais buvo apgadintas draudėjos apdraustas butas, kurį būtina buvo remontuoti. Dėl šios priežasties ieškovui įrodžius draudėjai išmokėtos sumos pagrįstumą, o apeliantui neįrodžius, kad ši suma nebuvo būtina buto atstatymui, taip pat neįrodžius, kad draudėja kartu su užlieto buto atstatymu už gautą iš ieškovo sumą atliko ir užlieto buto pagerinimo darbus, apelianto teiginiai dėl nepagrįsto draudėjos praturtėjimo atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

41Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamojo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

42Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos 200 Lt išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir paruoštą atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Ieškovas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 200 Lt pagrindė PVM sąskaita-faktūra numeris 00911.

43Išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio (8.11 p.). Dėl šios priežasties ieškovo prašymas tenkintinas priteisiant jam 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.,3 d., 178 str.).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

45Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš P. K. a.k. ( - ) AB ,,Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) naudai 200 (du šimtai) Lt išlaidų už advokato teiktą pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė teismo... 4. Nurodė, kad ieškovas ir draudėja M. J. – Ž. sudarė būsto draudimo... 5. Atsakovas P. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 6. Nurodė, kad ieškovas išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, kuri buvo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo2013 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinys... 9. Teismas nurodė, ginčas byloje kilo dėl padarytos draudėjos butui žalos... 10. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta buto remonto išlaidų lokalinė sąmata... 11. Išklausęs liudytojo parodymus teismas padarė išvadą, jog jais netikėti... 12. Teismas įvertinęs įrodymų visetą ir atmetęs atsakovo argumentus dėl... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovas P. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 15. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino netikslumų... 16. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui nepateikus mokėjimo... 17. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 18. Nurodo, kad ieškovas atliko visus būtinus ir reikalingus darbus butui... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą,... 23. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 25. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas teismas... 26. Nagrinėjamu atveju, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė draudikas,... 27. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino netikslumų... 28. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo... 29. Apeliantas ginčija ieškovo sąmatoje nurodytą ,,labai gero dažymo vandens... 30. Byloje ieškovo pateiktas 2011 m. liepos 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo... 31. Iš tikrųjų, atliktų darbų akte (b.l. 31) šie darbai nėra užfiksuoti,... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudėja siekdama atstatyti butą... 33. Ginčydamas ieškovo pateiktus įrodymus apeliantas remiasi kitais... 34. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui nepateikus mokėjimo... 35. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantui užliejus draudėjos butą ji ėmėsi... 36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys virš aptarti... 37. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 38. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo apelianto argumentu,... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 40. Virš minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantas užliejo... 41. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja... 42. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos 200 Lt išlaidos... 43. Išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš P. K. a.k. ( - ) AB ,,Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834)...