Byla 2A-67-553/2012
Dėl sklypo ribų nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir A. S. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens sodininkų bendrijos (duomenys beskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei A. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims SB (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl žemės sklypo ribų nustatymo, bei A. S. ir A. S. priešieškinį dėl sklypo ribų nustatymo

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti žemės sklypo Nr. 108, esančio SB (duomenys neskelbtini), priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, buvo suformuotas padalinus prieš tai buvusį žemės sklypą į du sklypus Nr. 108, Nr. 108a. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad padalinimo faktas yra patvirtintas tik bendrame plane. 1993 m. žemės sklypo planas patvirtina ir įrodo, kad jau pateiktame padalinimo brėžinyje sklypai Nr. 108 ir 108a sudaro iki padalinimo buvusį žemės sklypą Nr. 108. Padalinimo metu buvo padalintos žemės sklypo ribos ties keliu ir riba, esanti priešais pastarąją. Pirmoji riba, kurios ilgis iki padalinimo buvo 29,10 m, buvo padalinta į 13,25 ir 15,85 m; antroji riba priešais ribą ties keliu yra 27,73 m, - buvo padalinta į 13,40 ir 14,33 m. Atlikus žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad faktinės žemės sklypo naudojimosi ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų. Pagal teritorijų planavimo dokumentus sklypo Nr. 108 preliminarūs ribų ilgiai yra tokie, kurie nurodyti 1993-12-04 padalinimo plane, 1994-08-12 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sodo bendrijos sklypo Nr. 108 schemoje, tačiau atlikus tiksliuosius matavimus paaiškėjo, kad faktiškai ieškovė naudojasi žemės sklypu, kurio ribų ilgiai yra lygūs: riba ties keliu – 7,77 m., riba ties žemės sklypu Nr. 107 – 37,13 m., riba priešais ribą ties keliu – 14,07 m., riba ties žemės sklypu Nr. 108a – 32,80 m. Atlikus geodezinius matavimus nustatyta, kad tiksliosios žemės sklypo ribos turi būti tokios: riba ties keliu – 13,08 m., riba ties žemės sklypu Nr. 107 – 37,62 m., riba priešais ribą ties keliu – 14,07 m., riba ties žemės sklypu Nr. 108a – 32,80 m. Taigi, matyti, kad žemės sklypo Nr. 108 naudojimosi plotas yra mažesnis nei numatytas teritorijų planavimo dokumente dėl to, kad žemės klypo Nr. 107 ribos yra per daug įsiterpusios į žemės sklypą Nr. 108. Remiantis teritorijų planavimo dokumentu žemės sklypo Nr. 107 ribų ilgiai turi būti: ties keliu 6,68 m. ir 15,59 m., ties sodų bendrijos riba 21,43 m., ties 108 sklypu 37,69 m., tačiau pagal faktines žemės naudojimosi ribas šie atstumai yra lygūs: ties keliu 6,98 m., ir 20,57 m., ties sodų bendrijos riba 37,62 m., ties 108 sklypu 37,69 m. Faktiškai ieškovė naudojasi 0,0381 ha žemės sklypu, nors nuosavybės teisė jai priklauso 0,0470 ha. Atsakovė yra sklypo Nr. 107 savininkė. Atsakovė nesutiko su tiksliaisiais matavimais, nurodydama priežastį, kad faktinės ribos egzistuoja jau 24 metus. Ieškovė nuosavybės teisę į 0,0470 ha žemės sklypą įgijo 2001-06-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teisės yra registruotos viešame registre. Atsakovei atsisakant patvirtinti, kad faktinės žemės sklypo naudojimosi ribos skiriasi nuo ribų, į kurias ieškovė turi teisę, yra pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė. Šiuo metu žemės sklypas turi net tris skirtingas ribas: preliminarias, faktines ir naujai išmatuotas. Teismo tvirtintinos ribos turi būti naujai išmatuotos (T. 1, b. l. 6-7).

8Atsakovai A. S. ir A. S. (į bylos nagrinėjimą įtrauktas 2010-04-29 protokoline nutartimi, T. 1, b. l. 106) atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad nei ieškovės, nei atsakovės sklypai nėra suformuoti kadastrinių matavimų pagrindu ir nėra tokiu būdu įregistruoti viešame registre. Nurodė, kad siekiant sklypo konfigūracijos korekcijos būtina įvertinti visų su ieškovės sklypu Nr. 108 besiribojančių sklypų dydžius ir išmatavimus. Taip pat būtina įvertinti, ar ieškovės sklypo korekcija negalima su sklypu besiribojančios gatvės ar valstybinės žemės sąskaita. Korekcija perslenkant ieškovės sklypo ribą atsakovės sklypo sąskaita yra negalima, nes dabartinė sklypų riba yra nusistovėjusi nuo seno, toje vietoje yra pastatyta tvora, atsakovės sklypo dalyje auga obelys. Be to, tokiu atveju atstumas tarp atsakovės sodo namo ir sklypo ribos siektų 30 cm., kas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniui. Pirkdama žemės sklypą, ieškovė žinojo, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl atliekant geodezinius matavimus gali pasikeisti sklypo plotas. Žemėtvarkos skyrius yra nurodęs, kad jei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės plotas skiriasi daugiau nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, visais atvejais turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuriuo būtų patikslintas žemės sklypo plotas. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 64-65, 147-148).

9Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (kurios teisės perėmė Nacionalinė Žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos) atsiliepime nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į teisės aktuose nustatytą leidžiamą žemės sklypų plotų nuokrypį nuo preliminariais matavimais nustatyto žemės sklypų ploto. Nagrinėjamu atveju 470 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 108 plotas gali padidėti/sumažėti apie 36 kv. m., o 908 kv. m. sklypo Nr. 107 plotas gali padidėti/sumažėti apie 60 kv. m. Prašo šį ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. (T. 1, b. l. 72-73).

10Trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrijos valdybos nario S. P., atsiliepime nurodė, kad sklypai buvo suformuoti 1986 m., sukūrus bendriją. Ir ieškovė, ir atsakovė yra bendrijos narės. Sodininkų bendrija ginčo dėl sodų sklypų ribų įtakoti negali. Prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra (T. 1, b. l. 79).

11Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybei nėra pareikšti reikalavimai, todėl prašo teismo nagrinėti bylą teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant (T. 1, b. l. 118-119).

12Trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrijos valdybos pirmininko P. S., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir pašo jį atmesti (T. 1, b. l. 211-212).

13Priešieškiniu A. S. ir A. S. prašo teismo nustatyti žemės sklypo Nr. 107 esančio SB (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geodezininkų biuras“ pateiktą žemės sklypo planą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie atliko nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 107 kadastrinius matavimus pagal faktines ribas, pateikė UAB „Geodezininkų biuras“ suformuotą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Pagal atliktus tikslius kadastrinius matavimus jų žemės sklypo plotas yra 966 kv. m., o nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal 1994 m. atliktus preliminarius kadastrinius matavimus sudarant pirkimo-pardavimo sutartį sklypo plotas yra 908 kv. m. Taigi, jų sklypas padidėjo 58 kv. m., kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo ribos nustatytinos pagal faktišką esamą situaciją, nustatytą UAB „Geodezininkų biuras“ žemės sklypo plane, nes sklypo ribos atitinka faktinę ilgametę žemėnaudą ir sodo bendrijos planą nuo sodo sklypų susiformavimo pradžios. Jų sklypo korekcija pagal ieškovės A. S. suformuotą reikalavimą perslenkant sklypo ribas, liniją 2-3, į jų sklypo pusę yra negalima, kadangi dabartinė sklypų riba yra nusistovėjusi nuo 1986 m. Tarp sklypų toje vietoje yra pastatyta betonuota tvora, jų sklypo dalyje išbetonuota duobė, auga 4 obelys. Tai prieštarautų Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniui. Sklypo Nr. 108a plotas buvo 468 kv. m., jis nepasikeitė atlikus tikslius matavimus. Jei A. S. būtų atlikusi abiejų savo sklypų Nr. 108, Nr. 108a tiksliuosius matavimus vienu metu trūkstamus 89 kv. m. būtų buvę galima padalinti abiems sklypams. Tokiu atveju trūktų 26 kv. m., kuriuos galima koreguoti nebūtinai jų sklypo sąskaita, o gretimo sklypo, besiribojančio su Nr. 108a. Ieškovės reikalavimas neatitinka sklypų savininkų interesų pusiausvyros, jiems būtų padaryta žala (T. 1, b. l. 224-226).

14Atsiliepime į priešieškinį ieškovė A. S. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog argumentai esą atsakovai valdo išmatuotą sklypo dalį yra nepagrįsti, nes atliekant tiksliuosius matavimus buvo savavališkai konfigūruotas taip, jog ši konfigūracija įtakoja ieškovės valdomo žemės sklypo plotą. Ieškovės nuosavybės teisė yra neginčijama, ieškovė ja gali naudotis laisvai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Atsakovai koreguoja savo žemės sklypo ribą (naikina lūžio kampą ties keliu) ir šios aplinkybės detaliai neatskleidžia, t.y. nenurodo, kokiu atstumu paslinko tvorą, kokį poslinkį šis plotas apibrėžia, nors ji tiesiogiai įtakoja ieškovės nuosavybės teisę, atsakovai elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Atsakovų argumentai dėl atsirasiančių didelių nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti (T. 2, b. l. 76-77).

15Trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos narių V. M., M. V., S. P., T. P. ir A. M., atsiliepime nurodė, kad 2008 m. du kadastriniai A. S. sklypai, kurie sudaro sodo sklypą Nr. 108, užėmė tokias pat faktines žemės naudojimo ribas, kurias užėmė 1993-1995 m., kai buvo sudaromi teritorijų planavimo dokumentai. Nuo 1986 m. sklypų suteikimo nei S., nei buvęs kaimynas J. B. nekeitė tvoros vietos. Tvora, žyminti ribą, buvo tame pačiame taške tiek 1994 m., privatizuojant sklypus, tiek 2001-06-04 A. S. įsigyjant iš kaimyno J. B. antrąją sklypo Nr. 108 dalį. A. S. reikalavimas priskirti jai žemę, kurią nuo nei ji, nei prieš tai buvęs savininkas J. B. niekada nesinaudojo, kurią nuo 1986 m. dirbo S., neatitinka protingumo reikalavimų (T. 2, b. l. 97-99).

16Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškinį palaiko, priešieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad sklypą Nr. 108 pirko, o 108a, jai buvo padovanotas. Kai pirko sklypą, nežinojo, kad atsakovams buvo leista naudotis sklypu. Naudojimosi plotą grindžia UAB „Topokada“ atliktais matavimais. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovai užima svetimą sklypą ir turi patys patraukti tvorą ir likviduoti padarinius. Riba atsiranda tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, atsakovams priklauso tik konkretus kiekis, paklaida šiuo atveju nesvarbi, nes kaimynams trūksta žemės. Jei netrūktų žemės, paklaida galėtų būti. Atsakovų pateiktas planas prie priešieškinio - 107 sklypas turi būti laužtas, o jų matininkas tą kampą ištiesino. Prašo nustatyti ribas pagal b. l. 18, I tome, esantį planą, jis atitinka įsigijimo dokumentus. Atsakovų matininkas ribą pakeitė neturėdamas jokio pagrindo (T. 2, b. l. 119-120).

17Atsakovas A. S. paaiškino, kad sklypo riboženklis buvo perkeltas 4,5 metro. Pirmininkas pasakė, kad nuo sklypų dalybų likę 3 arai niekieno, liepė atsimatuoti trūkstamą dalį. Sakė, kad bus padaryta revizija ir patikslins ribas. Kai komisija matavo sklypus, jie nedalyvavo, pas ką rado kiek žemės, tiek ir užrašė. Sklypai, kai gavo juos, buvo 30 m. pločio ir 20 metrų ilgio. Tvorą pastatė pagal stulpelius prieš 24 metus. Visiems buvo duota po 6 arus, po trijų metų lygino ribas ir jie gavo po daugiau žemės, riba pasislinko ir gavosi po 9 arus. Jo sklypas turi būti 9,8 aro, o turi 9,56 aro. Kai gavo sklypą buvo palei kelią tiesi linija. Pagal bendrą planą turi būti tiesi linija. Prašo priešieškinį tenkinti.

18Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes riba yra nuo seno nusistovėjusi. Pagal statybinius reikalavimus nėra iki namo 3 m ribos. Visi matavimai buvo preliminarūs, matininkai ištiesino liniją. Matavimai buvo daromi iš akies, braižomi ranka. Atsakovų sklypas paklaidos neviršija, tvoros perkelti negalima nepažeidžiant atsakovų nuosavybės teisės. Sklypas yra kraštinis, už jo buvo laisva žemė, dabar yra sklypai ir todėl yra tokia paklaida. Apie ribos perkėlimą dokumentų nėra, bendrija ir šiandien jokių planų neturi (T. 2, b. l. 121).

19Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) atstovas P. S. paaiškino, kad 4 kartus buvo atliekami matavimai, ir po šiai dienai nėra bendrijos ribų, pradžioje buvo 28 ha, o dabar 23 ha. S. pasakė, kad kuolą perkėlė ir aišku, kad perkėlė ne į tą pusę. Visi yra užsiėmę per daug žemės (T. 2, b. l. 121).

20Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad pagal planus buvo pasirašytos sklypų pardavimo sutartys ir pagal tai turi būti nustatomos ribos. A. S. buvo skirtas 107 sklypas 908 kv. m., ir dėl tokio ploto buvo pasirašyta sutartis, tuo ir turi būti vadovaujamasi. Ieškovei sklypas buvo padalintas į dvi dalis, pagal bendrijos schemą kraštinės ir ribos atitinka. Matininkas keisti ribų negali, turi vadovautis planais (T. 2, b. l. 121).

21Liudytojas M. V. paaiškino, jog jis dirba UAB „Geodezininkų biuras“ įmonės direktoriumi, turi geodezininko pažymėjimą. Atliko matavimus A. S. sklype. Planas parengtas pagal faktinį naudojimą, nes visas sklypas aptvertas tvoromis, planas užfiksuotas pagal esančias tvoras sklype. Rėmėsi dokumentais, vadovavosi sodo bendrijos generaliniu planu ir sodo sklypo schema. Jo nurodytos ribos generalinio plano neatitinka, skaičiai nesutampa, kraštinių ilgiai nesutampa. T. 1, b. l. 133 yra parengtas jo sklypo planas, formavo pagal realų naudojimą. Generalinis planas rengtas 1994 m. Su UAB „Topokada“ matavimais nėra susipažinęs. Esmė ta, kad sklypų atstumai palei kelią nurodyti generaliniame plane ir natūroje skiriasi. Neatitikimas yra ženklus, apie 7 metrus. Plotas nurodytas plane, lyginant su registruotu plotu, skiriasi, ribos pagal planus neatitinka. Paklaida apie 58 kv. m. yra leistina (T. 1, b. l.230-231).

22Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba UAB „Topokada“, yra įmonės savininkas. Jis atlieka kadastrinius matavimus, turi visus reikiamus dokumentus tokiems matavimams atlikti. Jis atliko A. S. sklypo kadastrinius matavimus. Planą sudarė remdamasis metodika, schematiniais sklypų planais, matavo ir 109, 107, ir abu ieškovės sklypus, visą segmentą, išskyrus paskutinįjį sklypą. Ribos plane ir tvoros realiai sutapo, išskyrus ribą, dėl kurios vyksta ginčas, t. y. nesutapo riba tarp 107 ir 108 sklypo. 107 sklypas įsiterpia į 108 sklypą. Tai nustatė pagal generalinį planą, paklaida visada galima. Natūroje tvora eina palei kelią, lūžio vietoje kraštinių suma labai panaši, o ta riba, kur įsiterpia į 108 sklypą, akivaizdžiai buvo ne ten. Sklypai matuojami ne pagal natūrą, o pagal generalinius planus. 108 ir 109 sklypai atitiko generalinį planą, todėl matėsi, kur yra nukrypimai. Pagal jo matavimus 107 sklypui ploto užteko ir dabar jiems žemės per daug net 1 aru. Kalba eina apie lūžio kampą, kuris siejasi su keliu. Kai matavo, tvora lūžio kampą turėjo, tik tas lūžis šiek tiek pasislinko, kita riba irgi pasislinko. 107 sklypo paklaida 58 kv. m. Jei matuoti pagal natūrą, tai tiek, kiek sumažėtų ieškovės sklypo plotas, tiek padidėtų atsakovės sklypo plotas (T. 1, b. l. 231).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-05 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teismas nusprendė nustatyti žemės sklypo Nr. 108, esančio SB (duomenys neskelbtini) ribas, pagal IĮ „Topokada“ 2008-10-23 parengtą žemės sklypo planą, nustatant tokias žemės sklypo ribas: riba 1-2 – 13,08 m., riba 2-3 – 37,62 m., riba 3-4 – 14,07 m., riba 4-5 – 32,80 m. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, sklypo Nr. 108 (T. 1, b. l. 15). Ieškovei taip pat priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai yra atlikti ir įregistruoti (T. 1, b. l. 111-112). Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, buvo suformuotas padalinus prieš tai buvusį žemės sklypą į du sklypus Nr. 108, Nr. 108a (T. 1, b. l. 18). Iš Vilniaus miesto mero 1994-03-10 potvarkio priedų matyti, kad prieš žemės sklypų padalinimą buvo vienas sklypas Nr.108 (T. 1, b. l. 120-123). Žemės sklypo Nr.109, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra įregistruoti nekilnojamo turto registre ir užfiksuoti pagal IĮ „Topokada“ atliktus matavimus (T. 2, b. l. 1-12). Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kalvų Sodų 4-oji g. 46, Vilniuje, sklypo Nr.107 (T. 1, b. l. 68). Tiek ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr.108, esančio SB (duomenys neskelbtini), tiek atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr.107, esančio SB (duomenys neskelbtini), ribos nėra nustatytos tiksliais matavimais. Žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Šalims buvo išaiškinta teisė prašyti byloje skirti ekspertizę (T. 1, b. l. 232), šalys šia teise nepasinaudojo. Todėl teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Ieškovė prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo Nr.108 ribas pagal jos pateiktą IĮ „Topokada“ 2008-10-23 parengtą žemės sklypo planą (T. 1, b. l. 19). Atsakovai su plane nurodytomis žemės sklypo ribomis nesutiko, nes nurodė, kad yra keičiamos jau ilgą laiką nusistovėjusios faktinės ribos. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų (T. 1, b. l. 18, 20), bei liudytojo V. B. paaiškinimų, IĮ „Topokada“ žemės sklypo planas atitinka ir buvo rengiamas pagal įregistruotus ir patvirtintus dokumentus – Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinį planą. Be to, pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, plane nurodyto sklypo plotas atitinka jos nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo plotą – 0,0470 ha. Atsakovai prašė nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo Nr.107 (duomenys neskelbtini), ploto ribas pagal UAB „Geodezininkų biuras“ pateiktą žemės sklypo planą (T. 1, b. l. 153). Tačiau liudytojas M. V. paliudijo, kad UAB „Geodezininkų biuras“ matavimus atliko pagal faktinį naudojimą. Teismas nustatė, kad šis sklypo planas neatitinka bendro generalinio sodo sklypo plano, be to, atsakovų pateikto plano žemės sklypo plotas neatitinka jiems nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo ploto, nes pagal UAB „Geodezininkų biuras“ planą atsakovų žemės sklypas yra 966 kv. m., o pagal nekilnojamo turto registro duomenis atsakovų žemės sklypas yra 0,0908 ha dydžio (T. 1, b. l. 68). Tai, kad atsakovai faktiškai naudojasi ne pagal paženklintas ribas žemės sklypu nuo pat jo suteikimo, patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu. Kadangi ieškovės pateiktas žemės sklypo planas atitinka nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypo plotą, žemės sklypo planas buvo parengtas vadovaujantis generaliniu sodo planu, taip pat atitinka kitų žemės sklypų, kurių tikslieji matavimai yra įregistruoti nekilnojamo turto registre duomenis (T. 2, b. l. 92), teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir jai priklausančio žemės sklypo Nr.108 ribos yra nustatytinos pagal pateiktą IĮ „Topokada“ 2008-10-23 žemės sklypo planą. Patenkinus ieškinį, atsakovų priešieškinis yra atmestinas kaip nepagrįstas.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

24Atsakovai A. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. S. ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovų A. S. ir A. S. priešieškinį. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė, kad:

251. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatomis, todėl teismas turėjo spręsti šalių ginčą dėl jų sklypų ribų atsižvelgdamas ne tik į pateiktus žemės sklypų planus, tačiau taip pat įvertinti faktines žemės sklypų ribas, kurios egzistuoja daugiau nei 20 metų. Teismas nevertino, kad ties faktine riba yra įbetonuota tvora, atsakovų sklypo dalyje auga obelys, be to, paslinkus sklypo ribą kaip prašo ieškovė, atstumas tarp atsakovų namo ir sklypo ribos siektų apie 30 cm, kas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio reikalavimui (minėtas atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant žemės sklypų ribas, būtina atsižvelgti į CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas turi ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negali išimtinai ginti vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010, 2010-11-15 nutartis Nr. 3K-3-453/2010). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį akivaizdžiai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Ieškovės sklypo ribų patvirtinimas pagal IĮ „Topokada“ 2008-10-23 parengtą žemės sklypo planą nepagrįstai suvaržo atsakovų teises, jie patiria tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

262. Ieškovė pirko sklypą ir matė faktiškai nusistovėjusią ribą, jos neginčijo. Problemos atsirado tada, kai ieškovės žemės sklypas Nr. 108 buvo netolygiai padalintas į du sklypus ir vienam iš jų (t. y. Nr. 108a) ieškovė atliko ir suderino tiksliuosius kadastrinius matavimus. Tuomet kitam sklypui (t. y. Nr. 108) pritrūko ploto.

273. Pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės trūkstamą plotą ieškovės valdomam sklypui Nr. 108 gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo.

284. Skundžiame sprendime nepateikta jokių argumentų, kodėl UAB „Geodezininkų biuras“ parengtas sklypo planas neatitinka bendro generalinio sklypo plano. Atsakovų žemės sklypo padidėjimas 58 kv. m. atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida.

295. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, todėl skundžiamu sprendimu buvo pažeistos procesinės teisės normos ir šioje byloje tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

30Atsakovai pateikė papildomus paaiškinimus, kad teismo sprendime yra pateikta melaginga informacija, nes 2011-05-05 (paaiškinime nurodyta data – 1911-05-05, tačiau teismas vertina tai kaip nereikšmingą ir lengvai pašalinamą rašybos apsirikimą) teismo posėdyje jie nedalyvavo, kadangi sekretorė prie posėdžių salės juos informavo, kad posėdis neįvyks dėl teisėjos vaiko ligos. Kiti atsakovų paaiškinimai iš esmės atitinka 2011-05-05 teismo protokole atsakovo pateiktus paaiškinimus (T. 2, b. l. 120). Atsakovai pažymi, kad teismo sprendime rašomo, jog sklypas Nr. 107 įsiterpęs į sklypą Nr. 108, o iš tikrųjų yra atvirkščiai – sklypas Nr. 108 įsiterpęs tiek, kiek pačioje pradžioje (1986 m.) buvo iš atsakovų žemės pagrobta, t. y. 1 aras.

31Trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. S. ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovų A. S. ir A. S. priešieškinį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Nors sprendime rašoma, kad trečiasis asmuo ginčą apręsti teismo nuožiūra, nes sodininkų bendrija šio ginčo įtakoti negali, tačiau trečiasis asmuo pažymi, kad teikė teismui atsiliepimą, kuriame trečiojo asmens sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba aiškiai, raštiškai išreiškė savo nuostatą – A. S. ieškinys yra nepagrįstas ir prašė teismo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui buvo išreiškęs savo poziciją, kad IĮ „Topokada“ aiškinamasis raštas dėl atliktų ieškovei priklausančių žemės sklypų tiksliųjų matavimų yra netikslus ir klaidinantis, nes IĮ „Topokada“ savininko V. B. teiginys, kad sklypo Nr. 108 ribos buvo nustatomos pagal šio bei gretimų sklypų teritorijų planavimo dokumentus neatitinka tikrovės. 2008 m. du kadastriniai ieškovės sklypai užėmė tokias pat faktines žemės naudojimo ribas, kurias užėmė 1993-1994 m., kai buvo sudaromi teritorijų planavimo dokumentai. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad sklypo Nr. 108 riba iš rytų pusės turi sutapti su toje vietoje esančia išorine bendrijos riba. IĮ „Topokada“ buvo įsipareigojusi bendrijos pirmininkui patikslinti išorinę bendrijos ribą, tačiau to nepadarė. Dabar iš rytų pusės sodininkų bendrija ribojasi su asmeninės nuosavybės teise valdoma žeme, kurios ribos nustatytos tiksliais matavimais. IĮ „Topokada“ atlikdama sklypo Nr. 108 tiksliuosius matavimus neatsižvelgė į išorinę bendrijos ribą ir tarp sklypo Nr. 108 ir išorinės bendrijos ribos (sutampančios su žemės savininkų nustatyta tiksliąja riba) liko 35, 35 kv. m. plyšys, neįskaičiuotas į sklypo Nr. 108 plotą. Yra būtinybė sklypo ribas paslinkti valstybinės žemės, esančios bendrijos ribose, kryptimi, tačiau teismas to nevertino.

32Ieškovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti 2011-05-05 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad leistina (ribinė) ploto paklaida naudojama tais atvejais, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos gretimo sklypo savininko nuosavybės ir žemėnaudos teisės, o tenkinant atsakovų priešieškinį ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemė sklypas yra mažinamas iki 371 kv. m. (nors turi būti 470 kv. m.), o atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra didinamas iki 966 kv. m. (nors turi būti 908 kv. m.). UAB „Geodezininkų biuras“ žemės sklypo Nr. 107 parengtame plane pakeista palyginus su privatizavimo schema M1:500 apatinė žemės sklypo ribos konfigūracija ja ištiesinant.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

35Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, kitaip tariant, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Siekiant išnagrinėti šią problemą, reikia išspręsti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimą. Ieškovė prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje (sklypas Nr. 108) (T. 1, b. l. 15), ribas pagal ieškovės užsakymu IĮ „Topokada“ parengtą šio žemės sklypo planą (T. 1, b. l. 19). Atsakovai, kuriems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje (sklypas Nr. 107) (T. 1, b. l. 68), ribojasi su ieškovės sklypu, prašė sklypo Nr. 107 ribas nustatyti pagal UAB „Geodezininkų biuras“ pateiktą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės užsakymu parengtas planas pagal Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinį planą, o atsakovų – pagal jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo faktines ribas. Kadangi ieškovės pateiktas žemės sklypo planas atitinka nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypo plotą, žemės sklypo planas buvo parengtas vadovaujantis generaliniu sodo planu, taip pat atitinka kitų žemės sklypų, kurių tikslieji matavimai yra įregistruoti nekilnojamo turto registre duomenis (T. 2, b. l. 92), teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir jai priklausančio žemės sklypo Nr.108 ribos yra nustatytinos pagal pateiktą IĮ „Topokada“ 2008-10-23 žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentai, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl žemiau nurodytų motyvų.

36Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 108 (plotas 470 kv. m.) ir sklypas Nr. 108a, esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje (plotas 468 kv. m.) (T. 1, b. l. 111) buvo suformuoti padalinus prieš tai buvusi žemės sklypą Nr. 108, kurio bendras plotas buvo 938 kv. m. Šios aplinkybės nei viena iš ginčo šalių neginčija. Žemės sklypas Nr. 108a yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o sklypas Nr. 108 – preliminarius matavimus. IĮ „Topokada“ ieškovės užsakymu atlikus žemės sklypo Nr. 108 (kurio plotas 470 kv. m.) tikslius kadastrinius matavimus, IĮ „Topokada“ aiškinamajame rašte pažymėta, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas Nr. 107 įsiterpęs į ieškovės sklypą Nr. 108 (T. 1, b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtu teiginiu, kadangi ši ĮĮ „Topokada“ išvada yra padaryta atlikus ne tik sklypo Nr. 108, bet ir kitų kaimyninių sklypų tikslius kadastrinius matavimus (T. 2, b. l. 92) atsižvelgiant į 1993 metais parengto SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano duomenis (T. 1, b. l. 20). Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) argumentas, kad minėtas IĮ „Topokada“ aiškinamasis raštas dėl atliktų ieškovei priklausančių žemės sklypų tiksliųjų matavimų yra netikslus ir klaidinantis, vertintinas kritiškai, kadangi šis aiškinamasis raštas parengtas pagal teritorijų planavimo dokumentą (T. 1, b. l. 20), analogišką trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) kartu su savo atsiliepimu pateiktam teritorijų planavimo dokumentui (T. 1, b. l. 219). Atsakovas A. S. 2011-05-05 vykusio teismo posėdžio metu pats pripažino, kad sklypai Nr. 107 (plotas 906 kv. m.) ir Nr. 108 (plotas 938 kv. m.) buvo padalinti prieš 25 metus. Atsakovui pastebėjus, kad po padalinimo yra perkeltas vienas stulpas 4,5 m. jis su SB (duomenys neskelbtini) pirmininko leidimu atsimatavo trūkstamą žemės sklypo dalį ir ją susikasė, nes pirmininkas nurodė, kad nuo žemės sklypų dalybų yra likę 3 arai niekieno žemės. Pasak atsakovo ieškovė jam skolinga dar pirmomis dienomis (prieš 25 metus) pavogtos žemės, o atsakovui buvo leista tą žemę susikasti, todėl jis taip padarė ir tylėjo, nes jam ploto užteko (T. 2, b. l. 120). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas teiginys patvirtina faktą, kad pats atsakovas pripažįsta, jog įsiterpė į ieškovei priklausančio sklypo Nr. 108 teritoriją.

37Pažymėtina, kad nei atsakovai, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neginčija to fakto, kad ieškovei nuosavybės teise bendroje sumoje priklauso 938 kv. m. žemės sklypas (sklypo Nr. 108 470 kv. m. + sklypo Nr. 108a 468 kv. m.), tačiau atsakovai prašo (jų poziciją palaiko trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini)) nustatyti jų sklypo Nr. 107 ribas pagal faktiškai atsakovų naudojamą žemės plotą, aptvertą jų tvora, kadangi šį plotą (atitinkamai ir ieškovei priklausančią dalį) jie naudoją jau 25 metus, be to, teisės aktai leidžia tvirtinti žemės sklypo ribas neviršijant leistinos (ribinės) paklaidos, kuri šiuo atveju yra 58 kv. m. iš leistinų 60 kv. m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisę ieškovė turi į 938 kv. m. ploto žemės sklypą (T. 1, b. l. 15, 111), o atsakovai – į 908 kv. m. ploto žemės sklypą (T. 1, b. l. 68). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad leistina (ribinė) ploto paklaida naudojama tais atvejais, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos gretimo sklypo savininko nuosavybės. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Pažymėtina, kad tokio klausimo nei atsakovai, nei tretieji asmenys nekelia.

38Atsakovai nurodo, kad skundžiame sprendime nepateikta jokių argumentų, kodėl UAB „Geodezininkų biuras“ parengtas sklypo planas neatitinka bendro generalinio sklypo plano. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog liudytojas M. V. paliudijo, kad UAB „Geodezininkų biuras“ matavimus atliko pagal faktinį naudojimą. Teismas nustatė, kad šis sklypo planas neatitinka bendro generalinio sodo sklypo plano (T. 2, b. l. 127-128). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktiškai atsakovų naudojamo žemės sklypo Nr. 107 ribos neatitinka SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano vien dėl tos priežasties, kad pagal UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą žemės sklypo Nr. 107 planą šio sklypo ribos ilgis ties Kalvų sodų 4-ąja gatve yra 27,10 m (T. 1, b. l. 153), o pagal SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą šios ribos ilgis turi būti 22,45 m (6,68 + 15,59) (T. 1, b. l. 20). Todėl minėtas atsakovų apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

39Dėl atsakovų argumento, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis CK 4.45 straipsnio nuostatomis, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovė, o ne atsakovai pateikė prašomų nustatyti žemės sklypo ribų planą, kuriame pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai (T. 2, b. l. 92). Tačiau ši aplinkybė nėra esminė atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl to, kad visų pirma ieškinys yra tenkintinas dėl to, kad ieškovė turi teisę į tą žemės sklypo plotą, kuris jai priklauso nuosavybės teise, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantų nurodytų argumentų, susijusių su CK 4.45 straipsnio taikymu.

40Atsakovai savo apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, todėl skundžiamu sprendimu buvo pažeistos procesinės teisės normos ir šioje byloje tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra su motyvais, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria. Aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra paminėtas CK 4.45 straipsnis ar kiti apeliantų nurodyti poįstatyminiai teisės aktai, nesudaro pagrindo iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pagrįsto kitais teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

41Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kad 2011-05-05 teismo sprendime yra pateikta melaginga informacija, nes 2011-05-05 (paaiškinime nurodyta data – 1911-05-05, tačiau teismas vertina tai kaip nereikšmingą ir lengvai pašalinamą rašybos apsirikimą) teismo posėdyje jie nedalyvavo, kadangi sekretorė prie posėdžių salės juos informavo, kad posėdis neįvyks dėl teisėjos vaiko ligos. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2011-04-05 teismo posėdžio protokolo(T. 2, b. l. 118-123) matyti, jog 2011-04-05 posėdyje, kurio metu teisėja nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2011-04-19 16:30 val., atsakovai A. S. ir A. S. dalyvavo. 2011-04-19 16:30 val. sekretorė informavo, kad dėl laikino teisėjos nedarbingumo sprendimo paskelbimas atidedamas, apie paskelbimo laiką ir vietą šalys bus informuotos šaukimais. Atsakovų atstovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad sprendimas bus skelbiamas 2011-05-05 16:30 val. (T. 2, b. l. 114). Pažymėtina, kad pastabos dėl minėto protokolo nebuvo pateiktos (CPK 171 straipsnis), todėl šis apeliantų argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

42Dėl trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad šis trečiasis asmuo prašo teismo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nors iš tikrųjų trečiasis asmuo buvo išreiškęs savo poziciją, t. y. atmesti ieškovės ieškinį, teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija susidarė dėl pačių atsakovų nenuoseklios ir nevienareikšmės pozicijos pateikimo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (T. 1, b. l. 79, 211-212; T. 2, b. l.. 97-99). Tačiau šis argumentas nėr pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą.

43Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde kartu pateikti papildomi paaiškinimai dėl laisvos valstybinės žemės fondo ploto, esančio SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir besiribojančio su sklypo Nr. 108 kraštine ir išorine bendrijos siena. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie paaiškinimai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl sprendimą priėmęs teismas dėl jų pasisakyti neturėjo objektyvios galimybės. Kadangi apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai, jog šiuos paaiškinimus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kad šių paaiškinimų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šie trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde pateikti papildomi paaiškinimai nėra priimami (CPK 314 straipsnis).

44Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų ir trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliaciniai skundai dėl teismo sprendimo atmestini.

45Kadangi netenkinti apeliaciniai skundai, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovo apeliacinės instancijos teisme suteiktų teisinių paslaugų (parengto atsiliepimo į apeliacinius skundus) apimtį ir pobūdį, į bylos sudėtingumą, iš atsakovų A. S. ir A. S. lygiomis dalimis priteistina 800 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Atsakovų A. S. ir A. S. bei trečiojo asmens sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti.

48Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S. ir A. S. ieškovei A. S. 800 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti žemės sklypo Nr. 108,... 8. Atsakovai A. S. ir A. S. (į bylos nagrinėjimą įtrauktas 2010-04-29... 9. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (kurios teisės... 10. Trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrijos valdybos... 11. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime... 12. Trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrijos valdybos... 13. Priešieškiniu A. S. ir A. S. prašo teismo nustatyti žemės sklypo Nr. 107... 14. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė A. S. nurodė, kad su priešieškiniu... 15. Trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos narių V. M.,... 16. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškinį palaiko,... 17. Atsakovas A. S. paaiškino, kad sklypo riboženklis buvo perkeltas 4,5 metro.... 18. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė paaiškino, kad su ieškiniu... 19. Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) atstovas P. S. paaiškino, kad 4... 20. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad pagal... 21. Liudytojas M. V. paaiškino, jog jis dirba UAB „Geodezininkų biuras“... 22. Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba UAB „Topokada“, yra įmonės... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-05 priėmė sprendimą ieškinį... 24. Atsakovai A. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės... 25. 1. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Civilinio kodekso (toliau... 26. 2. Ieškovė pirko sklypą ir matė faktiškai nusistovėjusią ribą, jos... 27. 3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės trūkstamą plotą... 28. 4. Skundžiame sprendime nepateikta jokių argumentų, kodėl UAB... 29. 5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais... 30. Atsakovai pateikė papildomus paaiškinimus, kad teismo sprendime yra pateikta... 31. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pateikė... 32. Ieškovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti,... 33. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 35. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų... 36. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 108 (plotas 470... 37. Pažymėtina, kad nei atsakovai, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys... 38. Atsakovai nurodo, kad skundžiame sprendime nepateikta jokių argumentų,... 39. Dėl atsakovų argumento, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 40. Atsakovai savo apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamame sprendime nėra... 41. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus,... 42. Dėl trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodyto... 43. Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde kartu pateikti... 44. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 45. Kadangi netenkinti apeliaciniai skundai, todėl vadovaujantis CPK 98... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 47. Atsakovų A. S. ir A. S. bei trečiojo asmens sodininkų bendrijos (duomenys... 48. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.... 49. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S. ir A. S. ieškovei A. S. 800 Lt...