Byla eAS-345-492/2019
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (toliau – ir atsakovas) generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-3468 ir įpareigoti VĮ „Regitra“ įregistruoti transporto priemonę – ( - ).

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

8Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

9Atsakovo VĮ „Regitra“ ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Regitra“ Kauno filialo atstovas 2019 m. vasario 25 d. teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 876,10 Eur.

10Pareiškėjas D. G. atsiliepime į pastarąjį prašymą prašė jį atmesti.

11Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo prašymu grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymima, jog tokiose bylose atsakovui viešojo administravimo subjektui nėra priteisiamos jo patirtos išlaidos. Pareiškėjas teigė, kad ginčas tarp jo ir atsakovo dėl automobilio registracijos vyksta jau 4 metus, o atsakovas vengia atlikti registraciją nepaisydamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimų. Šioje administracinėje byloje, pareiškėjo nuomone, nebuvo keliama kokia nors nauja teisės taikymo problema, todėl atsakovas, turėdamas savo teisės skyrių ir kvalifikuotus teisininkus, neturėjo būtinybės pasitelkti advokatą.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino atsakovo VĮ „Regitra“ ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Regitra“ Kauno filialo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14Teismas apžvelgė teismų praktiką, susijusią su išlaidų viešojo administravimo subjektui dėl advokato paslaugų teikimo atlyginimu, ir akcentavo, kad, vertinant VĮ „Regitra“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog pagal VĮ „Regitra“ interneto svetainėje viešai pateikiamus duomenis šis subjektas, vykdantis viešąjį administravimą, Administravimo departamente turi Teisės skyrių. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, jog advokato pasitelkimas atstovauti VĮ „Regitra“ ir jo filialų interesus teisme, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo, buvo būtinas, t. y. kad atsakovo vidiniai resursai buvo nepakankami parengti atsiliepimą į skundą ir tinkamai atstovauti jo interesams teisme. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo funkcijoms vykdyti arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėta, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo esmę, atsakovo vidinius resursus atstovauti VĮ „Regitra“ ir jos filialą teisme, priėjo išvadą, kad atsakovas nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybių, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovo interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas. Taigi, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl jų atlyginimas negali būti priteistas iš pareiškėjo.

15III.

16Atsakovas VĮ ,,Regitra“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Regitra“ Kauno filialas (toliau kartu – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17Apeliantai pažymi, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, rėmėsi 2019 metų duomenimis apie VĮ „Regitra“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, tačiau prašomos atlyginti išlaidos atsirado 2015 m. spalio mėn., kai buvo pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo skundą. 2015 metais VĮ „Regitra“ dirbo tik du teisininkai, kurie buvo atsakingi už visus įmonėje kylančius teisės klausimus, tarp jų – darbo teisės, viešųjų pirkimų klausimai, pretenzijų nagrinėjimas, interesantų konsultavimas. Tuo metu VĮ „Regitra“ sudarė dešimt filialų. Tik dviejų teisininkų pajėgumai nebuvo pakankami užtikrinti tinkamą atstovavimą atsakovui teisminėse bylose. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas vykdo advokato veiklą, todėl tinkamai suformuoti poziciją į pareiškėjo skundus ir atstovauti teisme atsakovui prireikė advokato teisinių paslaugų.

18Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo funkcijoms vykdyti arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Apeliantai paaiškina, kad pareiškėjas 2014–2015 metais inicijavo 4 bylas, naudojosi teisės aktų spragomis, bylose buvo sprendžiami Europos Sąjungos teisės taikymo klausimai, analizuojami kitų valstybių (Latvijos Respublikos) teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių registravimą. Ši byla buvo nagrinėjama keliose institucijose. Minėtų administracinių bylų pagrindu buvo formuojama administracinių teismų praktika dėl transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, registravimo Kelių transporto priemonių registre. Apeliantų nuomone, nagrinėtoje byloje keliamas teisinis klausimas buvo naujas, o bylos baigtis turėjo platesnį poveikį, nes, jei pareiškėjo skundas būtų buvęs tenkintas, būtų pradėta masinė transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, registracija Kelių transporto priemonių registre.

19Apeliantai tvirtina, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas anksčiau VĮ „Regitra“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino (2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-8391-426/2016, 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-210-142/2017).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018).

24Nagrinėjamu atveju apeliantai – VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas – yra viešojo administravimo subjektai, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš viešai prieinamų duomenų nustatęs, kad VĮ „Regitra“ Administravimo departamente yra Teisės skyrius. Apeliantai iš esmės neneigia šios konstatuotos aplinkybės, bet tvirtina, jog 2015 metais VĮ „Regitra“ dirbo tik du teisininkai, kurie turėjo aptarnauti visus dešimt jos filialų, spręsti vidinius klausimus, atsakyti į pretenzijas bei teikti konsultacijas, dėl didelio darbo krūvio jie negalėjo teisme tinkamai atstovauti VĮ „Regitra“ ir jos filialų interesus. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kitose bylose jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo tenkinamas.

25Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančiu atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (liet. sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1858-520/2016, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-288-492/2019).

26Apeliantų nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-8391-426/2016 ginčas kilo dėl pareiškėjos R. D. laikyto A kategorijos transporto priemonės egzamino rezultatų. Atsakovams VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pastarojoje administracinėje byloje atstovavo tas pats advokatas kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi iš dalies tenkino VĮ „Regitra“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašomą priteisti atlyginimo sumą sumažindamas nuo 219,02 Eur iki 150 Eur (įvertinus atsiliepimo turinį, ginčo pobūdį bei teisinį materialinį ginčo santykį, atsižvelgus į pareiškėjos nurodytus argumentus dėl finansinės padėties bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje plačiau nepasisakė apie VĮ „Regitra“ patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą.

27Administracinėje byloje Nr. eI-210-142/2017 ginčas kilo dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo, ir V. L. turtinės žalos, kilusios, kai V. L. suklastotų dokumentų pagrindu įgytą automobilį pardavė pareiškėjui, atlyginimą. Atsakovo atstovui VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pastarojoje administracinėje byloje atstovavo tas pats advokatas kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje plačiau nepasisakė apie VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą.

28Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytų administracinių bylų Nr. eI-8391-426/2016 ir Nr. eI-210-142/2017 faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių, todėl tai, kad pastarosiose administracinėse bylose VĮ „Regitra“ ir jos filialų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo visiškai arba iš dalies tenkinti, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti jų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai ir pagrįstai vadovavosi būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nes, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

29Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

30Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

31Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė priteisti išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis rengiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, atlyginimą – 876,10 Eur, šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 162) ir 2015 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 163). Įvertinus pateiktus dokumentus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovas VĮ „Regitra“ – mokėjimo nurodyme mokėtoju įvardytas asmuo – realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2015 m. II ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 784,75 Eur (2,5 x 713,9 Eur). Apeliantų prašoma priteisti suma – 876,10 Eur – yra mažesnė už šį maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi VĮ „Regitra“ turimus vidinius resursus, kilusio ginčo apimtį ir sudėtingumą bei kitus Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas VĮ „Regitra“ visiškai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra neadekvatus susidariusiai situacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju VĮ „Regitra“ gali būti priteisiama 300 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

32Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai visiškai netenkino VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

34Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti, t. y. priteisti atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ iš pareiškėjo D. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 14 d.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu... 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi... 9. Atsakovo VĮ „Regitra“ ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Regitra“... 10. Pareiškėjas D. G. atsiliepime į pastarąjį prašymą prašė jį atmesti.... 11. Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo prašymu grindė Lietuvos vyriausiojo... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi... 14. Teismas apžvelgė teismų praktiką, susijusią su išlaidų viešojo... 15. III.... 16. Atsakovas VĮ ,,Regitra“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Regitra“... 17. Apeliantai pažymi, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 18. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad byloje nebuvo keliama nauja... 19. Apeliantai tvirtina, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose ar... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos... 24. Nagrinėjamu atveju apeliantai – VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Kauno... 25. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog... 26. Apeliantų nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-8391-426/2016 ginčas... 27. Administracinėje byloje Nr. eI-210-142/2017 ginčas kilo dėl pareiškėjo... 28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytų... 29. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos... 30. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė priteisti išlaidų, susijusių su... 32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ ir trečiojo suinteresuoto asmens... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti,... 36. Nutartis neskundžiama....