Byla 2A-547-180/2015
Dėl įpareigojimo išspręsti ginčą ikiteismine tvarka

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1343-798/2015 pagal pareiškėjos I. G. skundą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Kauno energija“, dėl įpareigojimo išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja I. G. pateikė teismui skundą, prašydama įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį išnagrinėti jos, kaip vartotojos, skundą dėl AB „Kauno energija“ neatnaujinto šilumos ir karšto vandens tiekimo jai priklausančiam butui, esančiam ( - ).

4Pareiškėja paaiškino, kad iki 2010 metų jos butui buvo tiekiama šilumos energija, tačiau 2009 metų pabaigoje jis (šildymas) nutrauktas, nes vamzdynuose, kurie priklauso pareiškėjai ir kitam bendraturčiui V. M., įvyko avarija. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą – įpareigojo Kauno m. savivaldybės Miesto ūkio departamento Energetikos skyrių organizuoti šilumos tiekimą ( - ), esančiam namui, tačiau jis (šilumos tiekimas) nebuvo atnaujintas, nes bendraturtis V. M. siekė atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją ir įsirengti savo bute individualią šildymo sistemą.

5Inspekcija paliko skundą nenagrinėtą, 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2R-3118 pranešusi, kad šilumos tiekimo organizavimas yra ne jos, o savivaldybės administracijos kompetencija.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos I. G. skundo netenkino.

8Teismo motyvai: Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus, ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo (Energetikos įstatymo 9 str., 34 str. 2 d.) ir sprendžia tik eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus, nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatas spręsti šilumos teikimo atnaujinimą priskirta išimtinai savivaldybės administracijai. Kauno m. savivaldybės administracija keletą kartų nagrinėjo pareiškėjos skundus ir dėl jų priėmė sprendimus (2014 m. spalio 6 d., 2014 m. liepos 3 d., 2012 m. gegužės 20 d., 2010 m. spalio 20 d., 2010 m. vasario 20 d. raštai). Dėl tapačių pareiškėjos reikalavimų, kaip Inspekcijai pateiktame skunde, pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 2518/2012. AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2010 m. balandžio 29 d. raštais buvo informavusi pareiškėją apie privalomus atlikti veiksmus, kad šilumos tiekimas jos bute būtų atnaujintas.

9Teismas, faktinių bylos aplinkybių viseto materialinės teisės pagrindais sprendė, kad Inspekcija pagrįstai pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Pareiškėja I. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos skundą ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti jos skundą pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį.

12Teigia, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ne Kauno miesto savivaldybės administracija, o Inspekcija sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus dėl energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, nagrinėdama ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nenustatė tikrųjų šalių teisinių santykių ir netinkamai įvertino pareiškėjos ieškinio dalyką, pagrindą nurodęs, kad prašoma atnaujinti šilumos energijos tiekimą, o šie ginčai nepatenka į išankstine tvarka nagrinėjamus ginčus pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei sprendė teismas, jos (apeliantės) reikalavimas yra susijęs su energijos tiekimo nutraukimu, sustabdymu ar ribojimu, todėl ginčą privalo nagrinėti Inspekcija. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4691-160/2013, 2013 m. lapkričio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4622-640/2013 išaiškino, kad į teismą dėl šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo galima kreiptis, kai ginčas yra išnagrinėtas išankstine privaloma tvarka Inspekcijoje. Šioje byloje ginčas yra analogiškas.

13Inspekcija atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-2518/2012) jau yra pasiskęs dėl pareiškėjos nurodomų klausimų, išaiškinęs Inspekcijos kompetenciją ir teisinį problemos sprendimo variantą. Energetikos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, kiti specialieji teisės aktai nustato Inspekcijos veiklos tikslus, funkcijas, įgaliojimus, kompetenciją sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Vartotojai ar įmonė, manydami, kad nesilaikoma energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų, privalo kreiptis į Inspekciją dėl ginčo išsprendimo neteismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų, todėl Inspekcija nėra kompetentinga spręsti šį ginčą.

15Trečiasis asmuo AB ,,Kauno energija“ pateikė atsiliepimą ir prašo pareiškėjos skundą atmesti. Teigia, kad Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjos keliami klausimai yra susiję su šilumos tiekimu, tačiau ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų, bendraturčių, o tokie ginčai Inspekcijoje nenagrinėjami ir sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Šį Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo teisėtumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A556-2518/2012). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, todėl neturėtų būti pakartotinai nagrinėjamas. Pareiškėja nepateikė jokių naujų faktų ar įrodymų, kad Inspekcija turėjo pakartotinai išspręsti jos skundą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi

19Byloje nustatyta, kad apeliantė 2009 m. spalio 26 d. Inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui pateikė prašymą skubos tvarka jos bute įjungti šildymą. 2010 m. sausio 28 d. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius raštu Nr. 13-31 atsakė, kad 2010 m. sausio 28 d. buvo atliktas neplaninis šilumos ūkio eksploatacijos patikrinimas jos gyvenamajame name, kurio metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpose (namo palėpėje) nesandarus šilumos tiekimo vamzdynas, kad dėl namo bendrasavininkių nesutarimų ir tarpusavio konfliktų šilumos ūkio prižiūrėtojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingi pareigūnai negali patekti į patalpas ir likviduoti šildymo sistemos gedimo. Inspekcija 2010 m. kovo 18 d. rašte Nr. 2R-(07)-119, atsakydama į apeliantės 2010 m. vasario 8 d. skundą, nurodė, kad skundas iš dalies tenkinamas, o UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ įpareigojamas likviduoti įvykusią avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name iki 2010 m. kovo 31 d. AB „Kauno energija“ 2010 m. liepos 2 d. raštu Nr. 20-3074 informavo apeliantę, kad dėl avarinės minimo objekto vidinės šildymo sistemos bei armatūros būklės, bendrasavininkų nesutarimo dėl kapitalinio vamzdynų remonto, neįmanoma tinkamai atlikti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojo funkcijos, todėl AB „Kauno energija“ nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. nutraukia šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutartį ir siūlo bendrasavininkiams pasirinkti kitą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

20Inspekcijos Kauno teritorinio skyrius 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 13-4-0V-322 konstatavo, kad AB „Kauno energija“ 2010 m. sausio 22 d. išduodama projektavimo sąlygas V. M. šildymo sistemos rekonstravimui ginčo objekte nevykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 18 punkte nustatytų reikalavimų. Inspekcija nenustatė šilumos tiekėjo kaltės dėl įvykusio trasos trūkimo, neveiklumo ar priskirtų pareigų nevykdymo. Nurodė, kad Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja žalos dėl šilumos tiekėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo atlyginimo klausimų, kad žalos atlyginimo klausimai nagrinėjami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 358 punkte nustatyta tvarka. Inspekcija taip pat konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis ginčo namui nutraukta nesilaikant nustatytų reikalavimų, nes gyvenamojo namo bendrasavininkių nesutarimai ar tariamai netinkama šilumos punkto ar šildymo sistemos techninė būklė nėra pagrindas nutraukti priežiūros sutartį. Inspekcija įpareigojo AB „Kauno energija“ sustabdyti 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimo sąlygų šildymo sistemos rekonstravimui ginčo objekte galiojimą, įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ vykdyti gyvenamo namo ( - ), šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūrą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus iki namo bendrasavininkiai priims kitokį sprendimą CK nustatyta tvarka. Taip pat nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai išspręsti butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo klausimus gyvenamajame name ( - ), pagal CK 4.84 straipsnį, o Miesto ūkio departamento Energetikos skyriui – organizuoti šilumos tiekimą patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti pagal Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

21UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2010 m. lapkričio 24 d. raštu „Dėl gyvenamojo namo ( - )priežiūros“ pakvietė apeliantę ir kitą namo bendrasavininką V. M. atvykti į UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ dėl priežiūros sutarčių pasirašymo ir nurodė, kad, nepasirašius sutarties, UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ neturi juridinio pagrindo vykdyti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų gyvenamame name ( - ).

22Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. 13.4.OV-182 informavo apeliantę, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (I D-2175)-2D-3558 persiuntė jos 2011 m. gegužės 2 d. prašymą, ir paprašė iki 2011 m. liepos 5 d. pateikti informaciją apie vykstančius teisminius ginčus tarp jos ir V. M. bei nurodė, kad prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas toliau tik gavus papildomą informaciją.

232011 m. liepos 4 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 100 apeliantė Inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui nurodė, kad nėra pateikusi ieškinio teisme nei AB „Kauno energija“, nei UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“, teisme nenagrinėjamas ginčas dėl rekonstrukcijos tos šildymo sistemos dalies, kurioje įvyko avarija.

24Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 nurodė apeliantei, kad Inspekcija jau nagrinėjo jos prašymą, susijusį su 2011 m. gegužės 23 d. gautame skunde keliamais klausimais, ir 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 13-4-0V-322. Informavo, kad AB „Kauno energija“ 2011 m. liepos 19 d. raštu sustabdė 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimų sąlygų, skirtų šildymo sistemos rekonstravimui, objektui, esančiam ( - ), galiojimą. Taip pat paaiškino, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Inspekcija nagrinėja ginčus, kilusius dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo, o I. G. skunde dalis keliamų klausimų yra susiję su gyvenamojo namo bendraturčių (jos ir V. M.) ginču dėl minėto namo šildymo sistemos. Pažymėjo, kad ginčai tarp dviejų privačių subjektų Inspekcijoje nenagrinėtini ir turi būti sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka.

25Apeliantė, nesutikdama su Inspekcijos pateiktais atsakymai, kreipėsi į Vyriausią administracinių ginčų komisiją, prašydama įpareigoti Inspekciją išnagrinėti jos skundą. Komisija 2011 m. spalio 20 d. apeliantės skundo netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu apeliantės skundą dėl paminėto komisijos sprendimo atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 2518/2012 šį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26AB „Kauno energija“ 2013 m. balandžio 10 d. raštu atsakydama į apeliantės 2013 m. balandžio 8 d. prašymą, nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kas ginčo name vykdo šildymo sistemos priežiūrą, informavo, kad pagal vartotojų pageidavimą šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo metu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą. AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 12 d. raštu atsakydama į apeliantės 2013 m. liepos 2 d. skundą, dar kartą nurodė, kad bendraturčiai gali pasirinkti šildymo sistemos prižiūrėtoją arba patys ją prižiūrėti, įvykdžius privalomus reikalavimus. AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 28 d. raštu atsakydama į apeliantės 2013 m. liepos 21 d. skundą, nurodė, kad bendrovė nėra atsakinga už šilumos nutraukimą ar/ir ribojimą, įvykusį dėl pastato savininko, valdytojo, kitų asmenų klaidingų veiksmų ar neveikimo.

27Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 8 d. rašte, atsakydama į apeliantės 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą, skirtą miesto merui, informavo, kad jai buvo paaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja individualaus ar dviejų butų pastato šildymo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 29 d. rašte, atsakydama į apeliantės 2013 m. spalio 14 d. prašymą, nurodė, kad bendru sutarimu neišsprendus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo klausimų, apeliantė turi teisę ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2014 m. liepos 3 d. rašte, atsakydamas į apeliantės 2014 m. birželio 20 d. prašymą dėl šilumos tiekimo atnaujinimo, nurodė, kad pagal vartotojų pageidavimą šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo metu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą, kad tik teismas gali nustatyti neteisėtus veiksmus atlikusius kaltus asmenis, kurie turėtų atlyginti nuostolius. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte, atsakydama į apeliantės 2014 m. liepos 21 d. raštą, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir 2014 m. liepos 3 d. rašte.

28Inspekcija paliko apeliantės skundą nenagrinėtą, apie tai pranešusi 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2R-3118, nes spręsti šilumos tiekimo organizavimą – savivaldybės administracijos kompetencija.

29Šių paminėtų faktinių bylos aplinkybių šalys neginčija.

30Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų numatytais atvejais. Ginčams, kylantiems iš energetikos teisinių santykių, nagrinėti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta išankstinė privaloma nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinė energetikos inspekcija įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Tiek vartotojas, tiek energetikos įmonės, manydamos, kad nesilaikoma energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikiama netinkamai ir pažeidžiami teisėti interesai, turi teisę įstatymo numatytais atvejais dėl ginčo išnagrinėjimo kreiptis į Inspekciją.

31Nagrinėjamoje byloje apeliantė kreipėsi į Inspekciją, prašydama ikiteismine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka išspręsti jos ir AB „Kauno energija“ ginčą. Paminėta, kad Inspekcija ginčo nesprendė, paliko skundą nenagrinėtą.

32Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, taip pat sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per septynias dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Apeliantė nepažeidė paminėtos tvarkos bei terminų kreiptis į teismą.

33Nustatyta, kad Inspekcija paliko skundą nenagrinėtą, tačiau tai nereiškia, kad apeliantė neįgyvendino įstatyme numatytos pareigos pasinaudoti ikiteismine tvarka, po ko ji įgijo teisę kreiptis į teismą, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės. Perteklinis reikalavimas naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nesprendžiant ginčo iš esmės teisme, suvaržytų asmens teisę į teisminę gynybą, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015).

34Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nurodė, kad šilumos teikimo atnaujinimo klausimų sprendimas yra priskirtinas savivaldybės administracijos kompetencijai. Nustatyta, kad Kauno m. savivaldybės administracija jau ne kartą yra pasisakiusi dėl apeliantės nurodomų klausimų (2014 m. spalio 6 d., 2014 m. liepos 3 d., 2012 m. gegužės 20 d., 2010 m. spalio 20 d., 2010 m. vasario 20 d. raštai), tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ši institucija nėra materialinių teisinių santykių dalyvė. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, neanalizavo ir nenustatė tikrųjų šalių teisinių santykių, jų nekvalifikavo ir netinkamai įvertino jos (apeliantės) skundo dalyką. Nors nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra pareikštas Inspekcijai, iš paminėtų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs tarp apeliantės ir šilumos tiekėjo AB ,,Kauno energija“. Apeliantės tikrasis materialinis teisinis reikalavimas – šilumos tiekimo jos būstui atnaujinimas. Nepaisant ginčo nagrinėjimo įvairiose institucijose skirtingais aspektais, apeliantei šilumos tiekimas iki šiol (daugiau nei penkerius metus) nėra atnaujintas. Tokia situacija netoleruotina.

35Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčą iš esmės jau yra išsprendę teismai (Vilniaus administracinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis, administracinė byla Nr. A556- 2518/2012). Iš šių teismų procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad apeliantės reikalavimai susiję su šilumos tiekimu bei kitais šilumos energijos paskirstymo klausimais, tačiau ginčas iš esmės buvo kilęs tarp dviejų fizinių asmenų (vartotojų), t. y. namo bendraturčių, dėl šilumos tiekimo būdo, o šioje, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, apeliantė siekia šilumos tiekimo būstui atnaujinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčai, nagrinėti paminėtoje administracinėje byloje, ir nagrinėjami šioje byloje, nėra tapatūs.

36Dėl apeliantės reikalavimų

37Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina pateikdamas CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – ieškinį. Tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus.

38Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008). Teisinė šalių santykių kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, kad nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

39Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės ieškininis reikalavimas nėra suformuluotas tinkamai. Nors nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra pareikštas Inspekcijai, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs tarp apeliantės ir šilumos tiekėjo AB ,,Kauno energija“. Tokia procesinė situacija, kai ydingai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, turėjo būti sprendžiama ieškinio priėmimo ar parengiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 230 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

40Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas, prieš tai nesudarius procesinės galimybės ištaisyti ieškinio trūkumų, nes tai neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetė apeliantės reikalavimą nesiaiškinęs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, ieškinio reikalavimo ir jo faktinių pagrindų, nekvalifikavo šalių teisinių santykių, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, t. y. neįvykdė teisingumo (CPK 6 str.).

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014 ir kt.). Paminėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011 ir kt.).

42Apeliantė skunde (tokia forma kreipėsi) teismui atsakovu nurodė Inspekciją, tačiau pagal ginčo esmę Inspekcija negali būti tinkamu atsakovu šioje byloje, nes ji nėra materialiųjų teisinių santykių šalis. Tai – ginčą išankstine tvarka nagrinėjanti institucija. Kai ikiteismine ginčo sprendimo tvarka yra pasinaudota, ginčas iš esmės nagrinėjamas tarp materialiųjų teisinių santykių šalių, t. y. šiuo atveju tarp apeliantės ir AB „Kauno energija“. Esant būtinybei, į bylą gali būti įtraukti ir kiti asmenys (CPK 37 str.).

43Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

44Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.), ir, kaip jau minėta, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, be to turi būti tinkamai suformuluotas reikalavimas ir įformintas CPK nustatytu procesiniu dokumentu (CPK 111-115, 135-138 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos nutartį panaikint ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

45Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja I. G. pateikė teismui skundą, prašydama įpareigoti Valstybinę... 4. Pareiškėja paaiškino, kad iki 2010 metų jos butui buvo tiekiama šilumos... 5. Inspekcija paliko skundą nenagrinėtą, 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos I. G.... 8. Teismo motyvai: Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų... 9. Teismas, faktinių bylos aplinkybių viseto materialinės teisės pagrindais... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Pareiškėja I. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 12. Teigia, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ne Kauno miesto... 13. Inspekcija atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendime ir... 15. Trečiasis asmuo AB ,,Kauno energija“ pateikė atsiliepimą ir prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčo sprendimo ne teisme... 19. Byloje nustatyta, kad apeliantė 2009 m. spalio 26 d. Inspekcijos Kauno... 20. Inspekcijos Kauno teritorinio skyrius 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr.... 21. UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2010 m. lapkričio 24 d. raštu... 22. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr.... 23. 2011 m. liepos 4 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 100... 24. Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 nurodė apeliantei,... 25. Apeliantė, nesutikdama su Inspekcijos pateiktais atsakymai, kreipėsi į... 26. AB „Kauno energija“ 2013 m. balandžio 10 d. raštu atsakydama į... 27. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 8 d. rašte,... 28. Inspekcija paliko apeliantės skundą nenagrinėtą, apie tai pranešusi 2014... 29. Šių paminėtų faktinių bylos aplinkybių šalys neginčija.... 30. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kreipėsi į Inspekciją, prašydama... 32. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį vartotojų ir energetikos... 33. Nustatyta, kad Inspekcija paliko skundą nenagrinėtą, tačiau tai nereiškia,... 34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio... 35. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčą iš esmės jau... 36. Dėl apeliantės reikalavimų... 37. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam... 38. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės ieškininis reikalavimas nėra... 40. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi... 42. Apeliantė skunde (tokia forma kreipėsi) teismui atsakovu nurodė Inspekciją,... 43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 44. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo... 45. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso... 46. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir...