Byla Iv-1084-624/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. K. Š., pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Griežei, atsakovo atstovei Ž. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aketonas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. K. Š. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 4100 Lt.

5Paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vėtros nuversto medžio, kuris labai apgadino jo mirusios žmonos kapavietės, esančios ( - ) kapinėse, Vilniuje, tvorelę. Nuvirtusio medžio kamienas (virš 40 cm skersmens), suskaldė kapavietės tvorelės betoninį pagrindą bei marmurines apdailos plokštes. Medžio šaknys išpuvusios. Pažymėjo, kad pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnį savivaldybės privalo vykdyti atskirųjų želdynų būklės stebėjimą ir laiku pašalinti tokius medžius. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakymas atlyginti jam materialinę žalą motyvuojant nenugalimos jėgos atsiradimu yra nepagrįstas, nes ji nevykdė Želdynų įstatymo privalomųjų reikalavimų, kadangi išpuvusios medžio šaknys galėjo neatlaikyti ir silpnesnio vėjo gūsio. Teigė, kad paminklas kapinėse yra naujas, pastatytas 2010 m. rugpjūčio mėn. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į UAB „Amžinasis akmuo“ dėl kapavietės atstatymo. Nuodugniai apžiūrėję kapavietę (suskilusiose vietose buvo nuimtos išorinės apdailos plokštės) bendrovės specialistai nustatė, kad būtina pakeisti ne tik apdailos plokštes, bet ir dėl daugybės įskilimų išardyti senąjį tvorelės betoninį pamatą bei padaryti naują. Pareiškėjas su bendrove sudarė sutartį atstatymo darbams atlikti, kurių vertė pagal sąmatą yra 4100 Lt. Tvirtino, kad materialinė žala, padaryta dėl Administracijos neveikimo, yra akivaizdi. Teigė, kad gauna 1100 Lt dydžio senatvės pensiją, todėl padarytą žalą laiko didele. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį ir pažymėjo, kad savivaldybė, sudarydama sutartį su UAB „Aketonas“, privalėjo įpareigoti bendrovę vykdyti ir želdinių priežiūros funkcijas, nelaukdama pranešimų apie jau nugriuvusius medžius. Atkreipė dėmesį, kad sutartyje apsiribota tik gyvatvorių, atskirų krūmų grupių priežiūra (vasaros metu) bei darbais įrengiant naujas laidojimo vietas (menkaverčių krūmų, medžių kirtimas, kelmų rovimas). Pareiškėjo manymu, atsakovas, 2011 m. rugpjūčio 9 d. gavęs pareiškėjo pirmąjį skundą, turėjo pakankamai laiko įvertinti nuvirtusio medžio fitosanitarinę būklę, pasitelkdamas kvalifikuotus specialistus (dendrologus), nes iš kapinių pašalinto medžio liekanos (kelmas su šaknimis) buvo ant kapavietės iki pakartotinio kreipimosi elektroniniu paštu 2011 m. rugpjūčio 24 d. dėl medžio liekanų pašalinimo. Nurodė, kad taip pat prašė savivaldybės pašalinti ir kitą šalia kapavietės visiškai nudžiūvusį medį, kuris kėlė grėsmę tiek aplinkiniams paminklams, tiek žmonių gyvybei, tačiau šis medis buvo pašalintas tik praėjus 2 mėnesiams po pakartotinio skundo. Pareiškėjo manymu, tai rodo, kad savivaldybė nesirūpina želdiniais ir tuo pažeidžia Želdynų įstatymą. Pažymėjo, kad, neturėdamas kitos galimybės įvertinti nuvirtusio medžio būklę, kreipėsi į dendrologus. Teigė, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. A. S. peržiūrėjęs nuotraukas konstatavo, jog 50 proc. vidurinės kamieno dalies ties šaknimis pažeista puvinio, todėl medis tapo neatsparus vėjovartai. Pareiškėjo manymu, remiantis pateiktais motyvais bei įrodymais, yra teisinis pagrindas reikalauti iš savivaldybės atlyginti jam materialinę žalą dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo).

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąmatoje nurodyti atlikti darbai buvo būtini ir yra susiję su nukritusiu medžiu ant J. Š. kapavietės, ( - ) kapinėse. Teigė, kad nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Pažymėjo, kad šios žalos dydis negali būti objektyvus, nes pareiškėjas įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimus, nepateikė. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007, 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-40/2007. Nurodė Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį ir teigė, kad Administracijai nėra numatyta bendroji pareiga rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Nurodė Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktą, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 9 punktą ir darė išvadą, jog pareiškėjas turėtų pagrįsti, kaip atsakovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. neprižiūrėjo želdinių (medžių ( - ) kapinėse), neišdavė leidimo medžiui kirsti, genėti ir būtent dėl šios priežasties medis nukrito ant J. Š. kapavietės. Pažymėjo, kad, vykdant želdinių priežiūros funkciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo nustatyta jokių duomenų apie kurio nors medžio, augančio ( - ) kapinėse, blogą būklę. Taip pat į Administraciją nebuvo kreiptasi ir dėl leidimo medžiui genėti ar nukirsti išdavimo. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai, kad medžio (nuvirtusios pušies) šaknys buvo supuvusios, nėra reikšmingi, nes į klausimus, ar medžio šaknys buvo supuvusios ir kas lėmė medžio nuvirtimą, galėtų atsakyti tik tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Pažymėjo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2011 m. liepos 27 d. pažymoje apie meteorologines sąlygas Nr. A51-26157(2.9.3.19-UK2) nurodyta, jog 2011 m. liepos 21 d., nuo 16.50 val. iki 17.38 val., buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, kilo škvalas, škvalo metu (nuo 16.50 val. iki 17.07 val.) didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s. Darė išvadą, kad tai atitinka nenugalimos jėgos sąlygas: negali ir neįmanoma numatyti, kada ir kurioje vietoje pūs stiprus gūsingas vėjas, galintis nulaužti medį. Atsakovo teigimu, šiuo atveju medis, augęs ( - ) kapinėse, nulūžo dėl kilusio stipraus vėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti konkrečius Administracijos neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie būtų lėmę žalos atsiradimą. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Be to, pareiškėjui neįrodžius, kad medis nulūžo dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nesant duomenų, jog medis buvo blogos būklės, laikė, kad medis buvo geros būklės ir pats savaime negalėjo nulūžti. Pažymėjo, kad, taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, priešingai nei remiantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Tvirtino, kad pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Atkreipė dėmesį, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Tvirtino, kad šiuo atveju Administracija veikė vadovaudamasi teisės aktais, t. y. aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktą. Atsakovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės funkcijos želdynų priežiūros srityje negali būti suabsoliutintos iki nepagrįstos pareigos prižiūrėti kiekvieną jos teritorijoje augantį medį. Laikė, kad pareiškėjas neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Nurodė CK 6.251 straipsnį, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2006, nurodė, kad Administracija 2009 m. liepos 1d. sudarė atlygintų paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aketonas“, kurios 1 straipsnis numato, jog UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūrą. Pažymėjo, kad techninės specifikacijos Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimui 1 priedo 3 punkte nurodyta, jog į Saltoniškių kapinių grupę patenka Saltoniškių, Viršuliškių, Verkių, Panerių, Buivydiškių, Daniliškių bei (duomenys neskelbtini) kapinės. Nurodė, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 pavirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintomis Tvarkymo ir švaros taisyklėmis, UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti kapinių kelių ir takų valymą; vejų, patvorių šienavimą; krūmų grupių priežiūrą; tvarkyti nugriuvusius medžius. Darė išvadą, kad Administracija, sudarydama 2009 m. liepos 1 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aketonas“, vykdė jai, kaip želdynų savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą. Pažymėjo, kad pareiga atlyginti žalą tenka UAB „Aketonas“. Nurodė, kad iš Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų matyti, jog Administracija pirko Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugas (Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 3 p.), kurių techninės specifikacijos 1 priedo 7 punkte numatyta, kad laimėjęs konkursą tiekėjas pilnai atsako už objekto teritorijos priežiūrą, palaiko švarą ir tvarką, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos patvirtintomis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Darė išvadą, kad kiekvienas tiekėjas, tarp jų ir UAB „Aketonas“, sutiko su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis, tarp jų ir techninėje specifikacijoje nurodytais darbais ir paslaugomis, todėl tik UAB „Aketonas“, o ne Administracija yra atsakinga už ( - ) kapinių priežiūrą. Dėl Vilniaus universiteto botanikos sodo 2011 m. lapkričio 30 d. pažymos nurodė, jog kartu su 2011 m. lapkričio 30 d. pažyma nebuvo pateiktas ją pasirašiusio asmens kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – kvalifikacijos atestatas, patvirtinantis, kad šią pažymą surašiusio asmens kvalifikacija yra tinkama. Nurodė, kad kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti yra neįmanoma, todėl Administracijos tarnautojai negali objektyviai nustatyti, ar yra pavojus virsti vienam ar kitam medžiui ir kiek realus toks pavojus yra. Nurodė Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktą, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 9 punktą, pažymėjo, kad pats pareiškėjas iki 2011 m. liepos 21 d. nei karto nesikreipė į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, kad būtų nukirstas ar nugenėtas medis, augantis šalia J. Š. kapavietės. Atkreipė dėmesį į tai, kad, jei pareiškėjas manė, jog minėtas medis kelia grėsmę stovinčiam J. Š. paminklui, turėjo dėti visas pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, kad minėtas medis būtų nukirstas. Darė išvadą, kad pats pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas. Paaiškino, kad leidimai tvarkyti medžius vykdomi eiliškumo tvarka, be to, atsižvelgiant į tai, kad finansinės galimybės yra ribotos, vykdant medžių pertvarkymo darbus Vilniaus mieste pirmumas suteikiamas pjautiniems medžiams (medžiams, kurie kelia pavojų žmonėms ir jų turtui). Teigė, kad, apžiūrėjus ( - ) kapinėse augančius medžius, jie atrodė sveiki, žaliuojantys, nebuvo nustatyta priežasčių, jog jų būklė avarinė ir jie turėtų būti nupjauti.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad 2009 m. liepos 7 d. UAB „Aketonas“ ir Administracija sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - )), kurios pagrindu UAB „Aketonas“ įsipareigojo Administracijai teikti Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūrą (įskaitant, bet neapsiribojant ( - ) kapinėmis) Sutartyje ir konkurso sąlygose numatyta apimtimi ir sąlygomis. Sutarties priede Nr. 8 (Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūros paslaugų siūlomos orientacinės metinės kainos suvestinis skaičiavimas) pateikta visa teiktinų paslaugų apimtis kartu su orientacinėmis metinėmis paslaugų kainomis. Darė išvadą, kad sutarties priede Nr. 8 pateiktas baigtinis teiktinų atlygintinų pagal sutartį paslaugų sąrašas. Nurodė, kad konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje taip pat numatytos paslaugų teikimo apimtys ir reikalavimai paslaugų teikimui pagal atskiras kapinių grupes. Pažymėjo, kad pagal Sutarties pagrindu teiktinų kapinių priežiūros paslaugų apimtį UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti šias paslaugas: kapinių šaligatvių ir takų valymas, gyvatvorių atskirų krūmų grupių priežiūra, vejų šienavimas, šieno sugrėbimas, pakrovimas ir išvežimas, atskirų šiukšlių surinkimas, lapų sugrėbimas ir išvežimas, šiukšlių išvežimas, vandens atvežimas, vandentiekio priežiūra, smėliadėžių pastatymas ir jų priežiūra, kapinių pastatų, statinių įrengimų inžinerinių tinklų priežiūra ir remontas, naujų laidojimo vietų paruošimas, kapinių sargai. Darė išvadą, kad UAB „Aketonas“ Administracijai teikė tik minėtas paslaugas, tačiau neteikė atskirų želdynų (šiuo atveju kapinių teritorijoje esančių medžių) būklės stebėsenos paslaugų. Kadangi UAB „Aketonas“ neteikė ir šiuo metu neteikia želdinių stebėsenos paslaugų, darė išvadą, kad UAB „Aketonas“ nėra atsakingas už galimai pareiškėjo patirtą žalą už netinkamą/nesavalaikį želdinių, esančių ( - ) kapinėse, stebėsenos procesų vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo priteisti patirtą materialinę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog būtent tokio dydžio materialinę žalą yra patyręs.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4100 Lt turtinei žalai atlyginti.

12Nurodė CK 6.271, 6.248 straipsnius ir pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atkreipė dėmesį, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

13Nurodė Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalis, 7 dalies 7 punktą, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, pažymėjo, kad pagal Želdynų įstatymą bei aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintas Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles už želdinių, esančių savivaldybės teritorijoje, priežiūrą yra atsakinga miesto savivaldybė. Nurodė Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktus, 18 straipsnio 1, 2 dalis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ( - ) kapinėse nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl darė išvadą, kad Administracija atsakinga už minėto medžio priežiūros organizavimą.

14Nurodė aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1, 3, 43, 44 punktus ir darė išvadą, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje, šiuo atveju ( - ) kapinėse, Vilniuje, esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad kapinėse augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

15Pažymėjo, kad tiek Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatos, tiek aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatos yra susijusios ne su visų, bet tik su saugotinų medžių ir krūmų apsauga. Nurodė, kad teisės aktai nustato pareigą būtent atsakovui nustatyti medžių fiziologinę būklę, todėl jis turėtų pasirinkti tinkamą medžių fiziologinės būklės vertinimo tvarką ir užtikrinti, kad kapinių teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pažymėjo, kad Vilniaus universiteto botanikos sodo 2011 m. lapkričio 30 d. išduotoje pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, jog kapinėse augusi paprastoji pušis, 2011 m. liepos 21 d. išversta vėtros, buvo pažeista puvinio – apie 50 proc. išversto medžio kamieno centrinės dalies medienos (ties šaknies kakleliu) ir 10-30 proc. stambių skeletinių šaknų, kas turėjo įtakos tam, kad medžio atsparumas vėjo verčiamajai jėgai sumažėjo, analogiškas išvadas padarė ir tuos pačius įrodymus vertinęs kitas želdinių būklės ekspertas. Pažymėjo, kad liudytoju apklaustas biomedicinos mokslų daktaras A. S., įtrauktas į Aplinkos ministerijos rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąrašą, parodė, jog, vertindamas fotonuotraukas, nustatė, kad nuvirtusio medžio kamienas yra pažeistas grybinės ligos – puvinio, normalaus, t. y. tokio dydžio, tipiškos šaknų sistemos ir nepažeisto puvinio medžio 23 m/s greičio vėjas neišverstų. Teismas darė išvadą, kad Administracija neveikė taip, jog būtų išvengta medžio virtimo ir dėl to sukeltų neigiamų padarinių.

16Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, dėl ko civilinė atsakomybė netaikoma. Pažymėjo, kad, nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. pažyma Nr. ( - ) patvirtina, kad Aviacinės meteorologijos centro Vilniuje duomenimis, 2011 m. liepos 21 d., nuo 16.50 val. iki 17.38 val., buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, pūtė rytų krypties vėjas, kilo škvalas, kurio metu (nuo 16.50 val. iki 17.07 val.) didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s, šios aplinkybės šiuo atveju nėra pagrindo vertinti kaip nenugalimos jėgos, kadangi tokio greičio vėjas normalaus medžio neišverstų.

17Atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, kadangi iki 2011 m. liepos 21 d. nesikreipė į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, kad būtų nukirstas ar nugenėtas medis, augantis šalia J. Š. kapavietės, laikė nepagrįstais, kadangi ne pareiškėjas, o atsakovas yra įpareigotas užtikrinti, kad želdiniai nekeltų pavojaus Vilniaus mieste.

18Nurodė CK 6.249 straipsnį ir atsakovo teiginius, jog pareiškėjo pateiktas įrodymas nepatvirtina išlaidų, kurios būtinos šalinant kapavietės apgadinimus, dydžio, laikė tik samprotavimais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Įvertinęs kapavietės įrengimo išlaidas, aplinkybę, kad šiuo atveju dar yra reikalingi sugadintų dalių šalinimo darbai, teismas neturėjo pagrindo abejoti su UAB „Amžinasis akmuo“ sudarytoje sutartyje nurodyta sugadinimų šalinimo, medžiagų ir darbų kaina. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovo tarnautojo neteisėta veika jam padaryta 4100 Lt turtinė žala, tarp šios neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą.

19Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aketonas“ prašymas, teismo teigimu, turėtų būti detalizuotas, konkrečiai nurodant, kokia suma ir už kokią paslaugą sumokėta advokatui.

20III.

21Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 192-195, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Pabrėžia, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais padaryta žala piliečiui ar kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Pažymi, kad teismas sprendime konstatavo absoliutaus pobūdžio savivaldybės pareigą rūpintis miesto želdiniais, nors kokios teisės aktų nuostatos patvirtina tokią išvadą nenurodė. Nurodo Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktą, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį, Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktą, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 9 punktą ir daro išvadą, kad teisės normos nenumato Vilniaus miesto savivaldybės ar Administracijos pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Tvirtina, kad kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti neįmanoma, todėl Administracijos tarnautojai negali objektyviai nustatyti, ar yra pavojus virsti vienam ar kitam medžiui, kiek realus toks pavojus. Teigia, kad gana dažnai susidaro nenumatytos grėsmingos situacijos, kai pučiant stipriam vėjui ar esant kitoms ekstremalioms gamtinėms situacijoms lūžta ar išgriūva ir vizualiai atrodantys sveiki medžiai. Laiko, kad sveikas medis, augęs ( - ) kapinėse šalia J. Š. kapavietės, Vilniuje, nulūžo dėl stipraus gūsingo vėjo, t. y. nenugalimos jėgos. Nurodo CK 6.253 straipsnio 2 dalį, 6.212 straipsnį ir daro išvadą, kad šiuo atveju teismas turėjo remtis nenugalimos jėgos aplinkybe ir neturėjo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybės. Nurodo CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad teismui netinkamai taikius teisės normas ir nepagrindus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo priteisti 4100 Lt žalą. Nurodo CK 6.251 straipsnį ir pabrėžia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymi, jog tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau nei jam padaryta žalos, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktos objektyvios ekspertizės išvados dėl patirtos žalos dydžio, todėl teismas turėjo pareiškėjo skundą atmesti, nes teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis. Nurodo CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.253 straipsnio 1, 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1459/2002. Pažymi, kad pareiškėjas iki 2011 m. liepos 21 d. nei karto nesikreipė į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių dėl medžio nukirtimo ar nugenėjimo. Paaiškina, kad leidimai tvarkyti medžius yra vykdomi eiliškumo tvarka, be to, atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes, pirmumas suteikiamas pjautiniems medžiams, kurie kelia pavojų žmonėms ir jų turtui. Tvirtina, kad, apžiūrėjus ( - ) kapinėse augančius medžius, jie atrodė sveiki, žaliuojantys, todėl nebuvo nustatyta priežasčių, jog jų būklė avarinė ir jie turėtų būti nupjauti. Dėl priteistos sumos mažinimo nurodo 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R(84)15, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005. Nurodo Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnį, pažymi, kad Administracija 2009 m. liepos 1 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aketonas“, kurios 1 straipsnyje numatyta, kad UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūrą. Mano, kad Administracija, sudarydama minėtą sutartį, vykdė jai, kaip želdynų savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti žalą tenka UAB „Aketonas“.

23Pareiškėjas K. K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-4, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodo Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktus, 18 straipsnio 1 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, 6 straipsnio 41, 44 punktus, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir daro išvadą, kad savivaldybei nustatyta pareiga ir atsakomybė už jos teritorijoje esančių želdynų priežiūrą, taip pat už kapinių priežiūrą. Nurodo aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vėjų ir gėlynų priežiūros taisyklių 44 punktą ir pažymi, kad apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog Vilniaus botanikos sodo pažymoje konstatuota, kad kapinėse augusi paprastoji pušis teturėjo 10-30 procentų stambių skeletinių šaknų. Atkreipia dėmesį, kad minėtoje pažymoje nurodyta, jog 10-30 procentų stambių skeletinių šaknų buvo pažeistos puvinio, taip pat buvo pažeista puvinio apie 50 procentų medžio kamieno centrinės dalies medienos (ties šaknies kakleliu). Nurodo, kad pagal eksperto E. V. N. išvadą sveika paprastoji pušis neturėjo būti išversta esant vėjo greičiui 23 m/s, todėl daro išvadą, kad pagrindinė pušies išvertimo priežastis buvo ne vėjo stiprumas, t. y. nenugalima jėga, o pušies puvinys. Pabrėžia, kad kapavietės atstatymo į buvusią būklę kaina ir sudaro žalos dydį. Pažymi, kad apeliantas po medžio nugriuvimo buvo informuotas apie įvykį ir padarytą žalą, galėjo ginčyti žalos dydį ekspertų pagalba, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Pabrėžia, kad rūpinimasis medžių būkle kapinėse nėra jo pareiga, be to, pareiškėjas nėra specialistas, galintis nustatyti medžio kamieno ar šaknų pažeidimus, tokios pareigos teisės aktais priskirtos savivaldybėms. Atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo sutarties su UAB „Aketonas“ matyti, jog sutartimi UAB „Aketonas“ nenustatyta pareiga atlikti atskirų želdynų (medžių) būklės stebėseną. Nurodo Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 4 dalį ir apelianto argumentus dėl atsakomybės perkėlimo UAB „Aketonas“ laiko nepagrįstais.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas K. K. Š. prašo atlyginti turtinę žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės, atsiradusią ( - ) kapinėse nuvirtus medžiui ant jo mirusios žmonos kapavietės ir apgadinus tvorelę. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 4100 Lt.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1485/2009).

30CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 yra pažymėjęs, kad analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą.

32Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Seniūnijoms priskirtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

33Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Taigi apelianto argumentas, kad teisės normos nenumato atsakovo pareigos rūpintis kiekvienu jo teritorijoje augančiu medžiu, o medžiai yra pertvarkomi tik esant nustatytos formos leidimui, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas ir nepaneigia atsakovo atsakomybės želdinių valdymo srityje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) buvo atsakinga už medžio, augusio ( - ) kapinėse, priežiūros organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–932/2011). Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (( - ) kapinėse) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Taigi pareiškėjas byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

34Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyrius 2011 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje Nr. ( - ) (b. l. 15) nurodė, kad 2011 m. liepos 21 d., nuo 16.50 val. iki 17.38 val., buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, pūtė rytų krypties vėjas, kilo škvalas, kurio metu (nuo 16.50 val. iki 17.07 val.) vyko pavojingas meteorologinis reiškinys – didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s, Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktoriaus A. S. 2011 m. lapkričio 30 d. pažymoje (b. l. 61) konstatuota, kad vėtros išversta paprastoji pušis buvo pažeista puvinio: apie 50 proc. išversto medžio kamieno centrinės dalies medienos (ties šaknies kakleliu) ir 10-30 proc. stambių skeletinių šaknų iki 0,5 m gylio. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad šis šaknų pažeidimas turėjo įtakos tam, kad medžio atsparumas vėjo verčiamajai jėgai buvo kur kas silpnesnis nei paprastai būna sveiko medžio. Atkreiptas dėmesys, kad nuvirtusi pušis pasižymėjo netipiška (rūšiai) šaknų sistema, t. y. neturėjo ypatingai tvirtų centrinių šaknų, dėl kurių šie medžiai paprastai būna fiziškai labai atsparūs vėjams. Pažymėtina, kad A. S. yra įrašytas į Aplinkos ministerijos Rekomenduojamą želdinių būklės ekspertų sąrašą, jo ekspertizės klausimai apima želdynų, želdinių tvarkymą ir kūrimą (b. l. 109-112). Be to, jo išvadų nepaneigė kitas Aplinkos ministerijos rekomenduotasis ekspertas E. V. N., kuris 2012 m. sausio 20 d. išvadose dėl išverstos pušies ( - ) kapinėse Vilniaus mieste patvirtino, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodo pažyma neprieštarauja objektyviai tikrovei, nurodė, kad paprastoji pušis, turinti sveiką liemeninę šaknį neturėjo būti išversta esant vėjo greičiui 23 m/s, priešingu atveju, liemeninė šaknis buvo pažeista grybinės ligos sukelto puvinio (b. l. 165). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. nurodė, jog, matydamas pateiktas fotonuotraukas ir vadovaudamasis savo patirtimi, įvertino, kad nuvirtusio medžio kamienas yra pažeistas grybelinės ligos, puvinio, dalis šaknų pažeistos puvinio. A. S. paaiškino, kad, kai būna pažeistos augalo šaknys, susilpnėja jo atsparumas vėjui, stipresnis vėjas tokius medžius išverčia, teigė, kad nagrinėjamos bylos atvejis nėra išskirtinis. Pažymėjo, kad medis neturėjo liemeninės šaknies, todėl jo atsparumas buvo silpnesnis nei kitų pušų. A. S. patvirtino, kad 23 m/s vėjas normalaus sveiko medžio negalėtų išversti. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, minėtoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodytos gamtinės aplinkybės, atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą, nelaikytinos patenkančiomis į nenugalimos jėgos sampratą, dėl ko atsakovas būtų atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes atmestini apelianto teiginiai, kad nagrinėjamu atveju dėl nenugalimos jėgos nulūžo sveikas medis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neteisingai nurodo, jog kapinėse augusi paprastoji pušis teturėjo 10-30 proc. stambių skeletinių šaknų, kadangi šiuo dydžiu Vilniaus universiteto Botanikos sodo pažymoje apibūdinamas stambių skeletinių šaknų pažeidimo puviniu laipsnis.

35Atmestini atsakovo argumentai, kad pats pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, kadangi nepranešė atsakovui apie šalia J. Š. kapavietės augantį medį dėl jo nukirtimo. Kaip minėta, pareiga užtikrinti, kad želdiniai nekeltų pavojaus Vilniaus mieste, tenka atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, jog savivaldybė yra atsakinga dėl medžių vertinimo (b. l. 171). Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad teisės aktai nustato pareigą būtent atsakovui nustatyti medžių fiziologinę būklę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kad būtų išvengta medžio virtimo ir dėl to sukeltų neigiamų padarinių. Kaip matyti 2009 m. liepos 7 d. sutartyje tarp atsakovo ir UAB „Aketonas“ yra nurodytas sąrašas teiktinų atlygintinų paslaugų, tarp kurių nėra nurodyta trečiajam suinteresuotam asmeniui teikti atskirų kapinių teritorijoje augančių medžių būklės stebėsenos paslaugų. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog apeliantas neteisingai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti turtinę žalą tenka ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet UAB „Aketonas“.

36Byloje esančios PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiai (b. l. 76, 77) rodo, kad pareiškėjas UAB „Baltoji savingė“ už kapavietės įrengimą 2010 m. liepos, rugsėjo mėn. sumokėjo 14 900 Lt. Pareiškėjas pateikė sutartį su UAB „Amžinasis akmuo“ (b. l. 53), iš kurios matyti detalus gaminių ir paslaugų, reikalingų atstatyti kapinių tvorelę į prieš medžio nuvirtimą buvusią padėtį, aprašymas bei preliminari gaminių ir darbų kaina sudaro 4180 Lt. Iš prie sutarties pridėto mokėjimo kvito matyti, kad 2011 lapkričio 21 d. minėtai bendrovei buvo sumokėtas 500 Lt avansas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė skunde nurodytą turtinės žalos dydį.

37Atmestina atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomonė, kad nagrinėjamu atveju byla perduotina bendrosios kompetencijos teismui. Kaip minėta, ne UAB „Aketonas“, o Vilniaus miesto savivaldybė laikytina atsakinga dėl pareiškėjui atsiradusios turtinės žalos atlyginimo. Atsakovo pateikta Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2012 m. gegužės 7 d. nutartis nėra aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi aptariamoje nutartyje faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimas administraciniame teisme atitinka suformuotą praktiką, pagal kurią per seniūnijas vykdydama viešosios teisės aktais reglamentuojamą želdinių tvarkymo, priežiūros funkciją, savivaldybė veikia viešojo administravimo srityje. Jeigu dėl netinkamos šios funkcijos vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėjami administraciniame teisme (CK 6.271 str.) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis).

38Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

39Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš 2012 m. kovo 28 d. atstovavimo sutarties (b. l. 5, II t.), pareiškėją atstovavo advokatas Vytautas Griežė. Pareiškėjas 2012 m. liepos 4 d. prašyme nurodo, kad patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. 1000 Lt sumokėjimą advokatui V. Griežei patvirtina 2012 m. balandžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėją atstovavęs advokatas V. Griežė parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 1-4, II t.), atstovavo pareiškėją 2012 m. liepos 4 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, trukusiame 35 min.

40Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną užmokestį už pareiškėjui suteiktas paslaugas, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA (paslaugos buvo suteiktos po 2008 m. sausio 1 d.).

41Kadangi byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nėra labai sudėtinga ar specifinė, atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarė nepilnai 4 lapai, tačiau tas pats advokatas neatstovavo pareiškėjo pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju taikytinas koeficientas 0,8 MMA ir, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą, pareiškėjo naudai priteistina 640 litų (800 x 0,8) suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

42Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad susipažinimas su administracinės bylos dokumentais ir jų aptarimas iš esmės yra advokato konsultacija ir už ją turi būti priteistina vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9, 10 punktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012). Pareiškėjas nurodo, kad advokatas V. Griežė jam teikė 2 val. trukmės konsultacijas, be to, kaip minėta, atstovavo pareiškėją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, trukusiame 35 min., todėl pareiškėjui priteistinas 360 litų užmokestis (800 Lt x 0,15 x 3) (Rekomendacijų 8.18, 9, 10 p.).

43Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui už advokato konsultavimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina jo prašoma 1000 litų suma (640 Lt + 360 Lt).

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, taip pat pareiškėjui K. K. Š. priteistina 1000 Lt teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

47Pareiškėjui K. K. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 1000 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. K. Š. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus... 5. Paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą... 7. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąmatoje... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ atsiliepimu į skundą... 9. Paaiškino, kad 2009 m. liepos 7 d. UAB „Aketonas“ ir Administracija... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu... 12. Nurodė CK 6.271, 6.248 straipsnius ir pažymėjo, kad pareiškėjo... 13. Nurodė Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalis, 7 dalies 7... 14. Nurodė aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų... 15. Pažymėjo, kad tiek Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206... 16. Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad žala atsirado dėl nenugalimos... 17. Atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir... 18. Nurodė CK 6.249 straipsnį ir atsakovo teiginius, jog pareiškėjo pateiktas... 19. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 20. III.... 21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 192-195, I t.)... 22. Pabrėžia, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais padaryta žala... 23. Pareiškėjas K. K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-4, II t.)... 24. Nurodo Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktus, 18... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos,... 30. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje... 32. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad... 33. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą... 34. Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos... 35. Atmestini atsakovo argumentai, kad pats pareiškėjas nebuvo atidus ir... 36. Byloje esančios PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiai (b. l. 76, 77)... 37. Atmestina atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomonė, kad... 38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimo... 40. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos... 41. Kadangi byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nėra labai sudėtinga ar... 42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad susipažinimas... 43. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui už advokato konsultavimą,... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą... 47. Pareiškėjui K. K. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti... 48. Nutartis neskundžiama....