Byla 3K-3-539/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algimanto Spiečiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, bei Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Videoreklamos studijos marketingo agentūra“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė M. M. (buvusi N.) kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl 312 093 Lt žalos atlyginimo.

5Ieškovė nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus mieste prie Baltojo tilto vykusio „LG festivalio“ metu buvo nužudytas jos nepilnametis sūnus A. N. Ieškovės teigimu, sūnaus nužudymas - atsakovų pareigūnų neteisėtų veiksmų rezultatas, nes organizuojant renginį buvo pažeisti Susirinkimų įstatymo 1, 5, 10, 11, 22, 23 ir 24 straipsnių reikalavimai, Policijos departamento generalinio komisaro 2000 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 141 patvirtintos Policijos darbo užtikrinant viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą masinių renginių metu instrukcijos 3, 5, 10 ir 18 punktų nuostatos, Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Ieškovės teigimu, renginio metu policijos pareigūnai veikė chaotiškai, nesiėmė priemonių viešajai tvarkai užtikrinti ir, esant realiam pavojui žmonių saugumui, nenutraukė renginio ir to nepareikalavo iš organizatorių. Ieškovė teismo prašė priteisti jai 12 093 Lt laidojimo išlaidų ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovų po 2750,80 Lt turtinės žalos ir po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

8Teismas sprendė, kad atsakovai neįgyvendino visų reikalingų priemonių renginio dalyvių saugumui užtikrinti, neužtikrino viešosios tvarkos bei saugumo, todėl konstatavo neteisėtus atsakovų veiksmus, kurie yra būtina sąlyga taikant CK 6.271 straipsnio normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

9Teismas konstatavo, kad VPK veiksmų neteisėtumas reiškėsi Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio, Susirinkimų įstatymo 16 ir 22 straipsnių reikalavimų pažeidimu, t. y. tinkamu viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo renginyje neužtikrinimu. Teismas sprendė, kad faktinės aplinkybės, jog renginyje jau 19 val. buvo 15 000 žmonių, kad policijos pajėgos buvo menkos, prasidėjo spūstis, buvo nedidelė kontroliuojamos teritorijos dalis, prekyba alkoholiniais gėrimais, sudarė pagrindą pareigūnams pasinaudoti Susirinkimų įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta teise nutraukti renginį, tačiau VPK pareigūnai nepasinaudojo šiais įstatymo suteiktais įgaliojimais.

10Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama renginio leidimą, privalėjo įvertinti galimus rizikos faktorius, galimybes užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad renginiai kiekvienais metais tampa masiškesni ir juose apsilanko daugiau žmonių, taip pažeisdama Susirinkimo įstatymo 22 straipsnio bei Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nuostatas. Teismas nustatė, kad iš savivaldybės administracijos įsakymo dėl renginio organizavimo, kuris yra pagrindas organizuoti viešosios tvarkos užtikrinimą, t. y. sudaryti planą dėl viešosios tvarkos užtikrinimo, nebuvo gauta, todėl konstatavo, kad nėra duomenų, jog minėtas įsakymas, kurio pagrindu sudaromas priemonių planas, buvo išsiųstas VPK.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Dėl savivaldybės veiksmų

12Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, renginio organizatorius UAB „Videoreklamos studijos marketingo agentūra“, informavo savivaldybę apie prie Baltojo tilto planuojamą muzikinį renginį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų nurodęs kokių nors pageidavimų policijai. Kadangi renginio organizatoriai renginio vieta pasirinko savivaldybės nustatytą nuolatinę renginių vietą, tai savivaldybė neprivalėjo iš anksto vertinti, ar nebus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, kitų asmenų teisės bei laisvės. Tokias aplinkybes, atsižvelgdami į organizuojamo renginio pobūdį, galimą žmonių skaičių ir panašiai, turėjo įvertinti renginio organizatorius ir imtis atitinkamų organizuojamam renginiui reikiamų viešosios tvarkos apsaugos priemonių.

13Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog savivaldybės pareigūnai iki galo neįvykdė nustatytų reikalavimų ir netinkamai informavo Vilniaus m. VPK apie vyksiantį renginį, tačiau, kita vertus, šie pažeidimai nėra esminiai sprendžiant klausimą dėl atsakovo atsakomybės nagrinėjamoje byloje (CPK 185 straipsnis). Dėl VPK pareigūnų veiksmų

14Apeliacinis teismas nustatė, kad VPK viešajai tvarkai užtikrinti renginio metu skyrė tiek policijos pareigūnų, kiek jų reikėjo renginio organizatoriaus nurodytam žmonių skaičiui, o koncerto metu buvo pasitelkta daugiau policijos pajėgų, ir to visiškai užteko palaikyti bendrą viešąją tvarką renginyje. Teismas konstatavo, kad VPK ėmėsi reikalingų priemonių viešajai tvarkai palaikyti, reagavo į realiai susidariusią situaciją. Nepaisant to, kad teismui kilo abejonių dėl tinkamo policijos pareigūnų informavimo apie renginį, viešosios tvarkos pažeidimai bei jų kiekis, teismo nuomone, neperžengė normos ribų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus m. VPK veiksmų, nes buvo veikiama pagal turimą informaciją apie organizuojamą renginį. Dėl priežastinio ryšio

15Kolegijos sprendimu, nagrinėjamu atveju neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo Vilniaus m. savivaldybės ar atsakovo Vilniaus m. VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir ieškovės sūnaus žūties. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika (2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002), motyvavo, kad, svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas, o tai reiškia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Šiuo atveju, nors ir buvo padaryta tam tikrų administracinių pažeidimų, tačiau renginio metu viešoji tvarka buvo išlaikyta, ir jos pažeidimai neviršijo normalaus lygio.

16Taip pat teismas sprendė, kad į priežastinio ryšio grandinę įsiterpė galimą nusikaltimą padaręs nenustatytas asmuo, kurio veiksmų neteisėtumas nebuvo priklausomas nuo atsakovų veiksmų. Darydamas išvadas, teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog pareigūnams neįmanoma būti visur ir kontroliuoti visų asmenų veiksmus, vis dėlto viešoji tvarka nebuvo masiškai pažeidinėjama, taigi žuvusio piliečio saugumas didele dalimi priklausė ir nuo jo paties elgesio.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovė M. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimą. Kasacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:

191. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad savivaldybės pareigūnų neveikimas ar nepakankamas veikimas reiškėsi įsakymo dėl viešosios tvarkos palaikymo neišsiuntimo Vilniaus miesto VPK. Kolegija nurodė, kad toks pažeidimas yra neesminis, sprendžiant klausimą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, tačiau šios išvados CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nustatyta tvarka nemotyvavo ir nenurodė, kokie galiojantys teisės aktai reglamentuoja, kada neteisėti pareigūnų veiksmai ar neveikimas yra esminis pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę, o kada - ne.

202. Motyvuodamas išvadą apie tai, kad policijos pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad viešosios tvarkos pažeidimai renginyje neviršijo normos ribų. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą teismas privalėjo nurodyti teisės aktus ir kitus teisinius argumentus, kurie reglamentuoja „pažeidimų normą“. Kasatorės nuomone, teismas, nenurodydamas savo išvados teisinės reglamentacijos, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui.

213. Teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 3, 4 dalis ir 6.247 straipsnį, nes laikė, kad neįrodytas tiesioginio priežastinio ryšio buvimas; nurodė, kad galima konstatuoti kai kuriuos teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

22Pagal CK 6.247 straipsnį nuostolių atsiradimas turi būti susijęs su neteisėtais veiksmais, nereikalaujama, kad atsakovo elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Esant solidariosios atsakomybės pagrindams, nuostolių patiriama dėl kelių asmenų neteisėtų veiksmų, bet nepriklausomai nuo kaltės laipsnio žalos atlyginimas gali būti priteistas iš bet kurio solidariai atsakingo asmens. Taigi solidariosios atsakomybės atveju tiesioginio priežastinio ryšio tarp A. N. mirties ir renginio organizavimo nebuvimas nesudaro pagrindo atleisti atsakovus – valstybę ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuo atsakomybės. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas šioje byloje turi ypatingą reikšmę viešojo intereso prasme, nes Susirinkimo įstatymo teisės normų reikalavimų vykdymas ir atsakomybė už reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą turės įtakos valdžios institucijų ir policijos organų atsakomybei už žmonių sveikatos ir gyvybės saugumą masiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai vaikai, o jų elgesio kontrolė tokių renginių metu pagal Policijos veiklos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį priskirta būtent Policijos kompetencijai.

23Atsiliepimu į kasacinį atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo jį atmesti. Atsakovas teigia, kad kasatorės argumentai ir motyvai dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir kasatorės sūnaus žūties prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, konstatavo, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu tik toks netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingomis pasekmėmis. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą.

24Atsakovo teigimu, kasatorė dirbtinai sieja atsakovo veiksmus ir A. N. mirtį, nepagrįstai išplėsdama teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio sampratą. Žalos atsiradimas buvo nulemtas nenustatyto asmens veikos, o ne atsakovų veiksmų. Policija ar savivaldybė negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus ir jų sukeltas pasekmes. Atitinkamai atsakovai negali būti atsakingi už nusikalstamas veikas vykdančių asmenų veiksmus ir jų sukeltas pasekmes.

25Atsakovas taip pat nurodo, kad kasatorės prašymas palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003), nes Vilniaus apygardos teismas neturtinės žalos dydį apskaičiavo vertindamas tik ekonominį kriterijų.

26Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių CK 6.253 straipsnio 1 dalies aspektu. Kasatorės nepilnametis sūnus įvykio metu buvo neblaivus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 20 punktu, asmens girtumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, yra pagrindas teismui atlyginamos žalos dydį sumažinti arba reikalavimą atlyginti padarytą žalą atmesti.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės sūnaus žūties (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų ir dėl nužudymo atsiradusios žalos teisiškai vertinamas kaip nepakankamas kilti atsakovų civilinei atsakomybei. Nenustačius priežastinio ryšio, nėra pagrindo konstatuoti esant civilinės atsakomybės būtinas sąlygas, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti žalos atlyginimą už ieškinyje nurodytus atsakovų pareigūnų veiksmus ar neveikimą.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

302002 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus mieste prie Baltojo tilto vykusio „LG festivalio“ metu buvo nužudytas ieškovės M. M. nepilnametis sūnus A. N.

31Renginio organizatorius UAB „Videoreklamos studijos marketingo agentūra“ apie įvyksiantį renginį „LG festivalis“ informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kuri 2002 m. birželio 28 d. leido jį organizuoti aikštelėje, esančioje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų. Vilniaus miesto savivaldybės administratorius 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 298 3.1 punktu pavedė Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriui prašyti Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą palaikyti viešąją tvarką renginio metu. Renginio organizatoriaus prašymas 2002 m. rugsėjo 7 d. organizuoti renginį 2002 m. birželio 27 d. suderintas su Vilniaus miesto VPK VPS komisaru A. Sutkevičiumi.

32Dėl A. N. tyčinio nužudymo 2002 m. rugsėjo 8 d. iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-2-160-02 pagal BK 104 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Nusikaltimą padaręs asmuo nenustatytas.

33V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Neturtinės žalos atlyginimo ypatumai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikšdama ieškinį atsakovams CK 6.271, 6.283, 6.291 straipsniuose nustatytais pagrindais, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos padarymo faktą ir priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovų neteisėtos veikos bei atsiradusios žalos. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. Naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesdamas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, kurios būtinos tam, kad atsirastų deliktinė atsakomybė.

35CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savo biudžeto. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiuo atveju vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucija neveikia taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktas, užtikrinant viešąją tvarką ir žmonių saugumą.

36Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal Susirinkimų įstatymo 5 straipsnį šio įstatymo nustatyta tvarka organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo, t. y. įstatymo nustatyta ne leidiminė, bet pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas savivaldybės veiksmus, šioje byloje tinkamai taikė Susirinkimų įstatymo nuostatas.

37Nors apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, kad savivaldybės pareigūnai neįvykdė reikalavimų, nes netinkamai informavo Vilniaus miesto VPK apie vyksiantį renginį, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad renginio organizatoriaus prašymas 2002 m. rugsėjo 7 d. organizuoti renginį 2002 m. birželio 27 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto VPK VPS komisaru A. Sutkevičiumi. Dėl to negalima daryti išvados, kad apie vyksiantį renginį policijai nebuvo žinoma.

38Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad į 2002 m. rugsėjo 7 d. organizuotą renginį susirinko gerokai daugiau žmonių negu planavo organizatorius, todėl veiksmų planas, kuris nebuvo sudarytas, dėl kardinaliai skirtingos situacijos ir renginio dydžio susirinkus dešimt kartų daugiau žmonių, nei planuota, vertinant CPK 3 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio prasme negalėjo būti efektyvus ir praktiškai pritaikomas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės argumentai dėl teismo sprendimo grindimo prielaidomis prieštarauja CPK 3 straipsnio 1 daliai, 185 straipsniui. Vilniaus miesto VPK atsižvelgdamas į renginio organizatorių nurodytą žmonių skaičių planuojamame renginyje viešajai tvarkai užtikrinti skyrė tiek policijos pareigūnų, kiek jų reikėjo renginio organizatoriaus nurodytam žmonių skaičiui, o vykstant renginiui pasitelkė dar daugiau pareigūnų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus miesto VPK veiksmų, nes buvo veikiama pagal turimą informaciją apie renginį.

39Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančio ir paaiškinančio civilinės atsakomybės apimtį konkrečiu atveju doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė atsakovų veiksmus ir sūnaus A. N. mirtį sieja išplėsdama teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio sampratą.

40Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorė, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės sūnaus A. N. žūties. Padarytas išvadas teismas tinkamai motyvavo (CPK 185 straipsnis), todėl negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 270 straipsnio reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimo atmetami.

41Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė M. M. (buvusi N.) kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį... 5. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus mieste prie Baltojo tilto... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas sprendė, kad atsakovai neįgyvendino visų reikalingų priemonių... 9. Teismas konstatavo, kad VPK veiksmų neteisėtumas reiškėsi Policijos veiklos... 10. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama renginio... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, renginio... 13. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Apeliacinis teismas nustatė, kad VPK viešajai tvarkai užtikrinti renginio... 15. Kolegijos sprendimu, nagrinėjamu atveju neįrodytas priežastinis ryšys tarp... 16. Taip pat teismas sprendė, kad į priežastinio ryšio grandinę įsiterpė... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovė M. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad savivaldybės... 20. 2. Motyvuodamas išvadą apie tai, kad policijos pareigūnų veiksmai negali... 21. 3. Teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 3, 4 dalis ir 6.247 straipsnį,... 22. Pagal CK 6.247 straipsnį nuostolių atsiradimas turi būti susijęs su... 23. Atsiliepimu į kasacinį atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos... 24. Atsakovo teigimu, kasatorė dirbtinai sieja atsakovo veiksmus ir A. N. mirtį,... 25. Atsakovas taip pat nurodo, kad kasatorės prašymas palikti nepakeistą... 26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylai reikšmingų... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 30. 2002 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus mieste prie Baltojo tilto vykusio „LG... 31. Renginio organizatorius UAB „Videoreklamos studijos marketingo agentūra“... 32. Dėl A. N. tyčinio nužudymo 2002 m. rugsėjo 8 d. iškelta baudžiamoji byla... 33. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Neturtinės žalos atlyginimo ypatumai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje,... 35. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal Susirinkimų... 37. Nors apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, kad savivaldybės... 38. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad į 2002 m. rugsėjo 7 d. organizuotą... 39. Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje... 40. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorė, sprendė,... 41. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti apeliacinės instancijos... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...