Byla 2A-971-555/2012
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio, priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovės atstovams G. Š., advokatui Evaldui Rapolui, advokato padėjėjui K. B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-967-587/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Autoaljansas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio, priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5, 165-170) prašė priteisti iš atsakovės 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį iki 2011 m. gegužės 31d., 2 793,64 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo, panaikinti atsakovės UAB „Autoaljansas“ 2011-05-31 įsakymu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovui buvo mokamas mažesnis nei sutartas darbo užmokestis. Priteistiną darbo užmokestį ieškovas grindžia pateiktais paskaičiavimais. Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovė nepagrįstai atleido jį iš darbo, kadangi ieškovas jokių darbo pažeidimų nepadarė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu (t. 4, b. l. 85-91) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. dirbo pas atsakovę serviso vadybininko pareigose. 2011-05-31 atsakovės įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo“ Nr. P-21, vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas nustatė, jog ieškovas, sudarydamas darbo sutartį su atsakove, darbo sutartyje susitarė, jog atsakovė mokės ieškovui 2 020 Lt mėnesinę algą. Taip pat ieškovas pasirašė aprašymą, kuriuo buvo nustatyta, jog ieškovo darbo užmokestis papildomai skaičiuojamas taip – bazinis atlygis 2 020 Lt prieš mokesčius ir papildoma atlygio dalis - nuo subrangovų atliktų darbų ir įmonės gauto pelno 15 procentų bei nuo dalių, naudotų automobilių remonte, pelno 5 procentai. Ieškovas teigia, jog atsakovė neišmokėjo jam 27 870,87 Lt papildomo darbo užmokesčio dalies. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, jog faktas, kad atsakovė papildomo atlyginimo neįrašė į darbo sutartį negali būti traktuojama, jog šalys dėl jo nesusitarė. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog įmonėje iki 2008 m. buvo nustatyta premijų mokėjimo tvarka, kuri atitiko ieškovo prašomą priteisti papildomą užmokesčio dalį, kadangi atsakovė nepateikė jokio lokalaus akto, kuris būtų nustatęs atitinkamą premijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Teismas nustatė, jog atsakovė pakeitė premijų skaičiavimo tvarką ir ėmė jos nebemokėti ieškovui nuo 2008 metų. Teismas laikė, jog ieškovas, neginčydamas tokio atsakovės elgesio, sutiko su tokia priedo mokėjimo tvarka. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad būtų inicijavęs darbo ginčą dėl papildomo atlyginimo skaičiavimo tvarkos pakeitimų, kas leido teismui daryti išvadą dėl jo sutikimo su darbo sąlygų pasikeitimu. Teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais, jog visi darbuotojai būdavo informuojami apie numatomus premijų apskaičiavimo tvarkos keitimus tiek bendruose susirinkimuose, tiek kiekvienas asmeniškai, darė išvadą, jog ir ieškovas apie šią tvarką žinojo. Teismas nustatė, jog pas atsakovę atitinkamai 2009 ir 2010 metams buvo kasmet nustatoma (keičiama) papildomos atlyginimo dalies (premijos) apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, ji buvo kasmet derinama su darbuotojais, darbuotojai, įskaitant ieškovą, apie ją žinojo, jos per nustatytą terminą neginčijo. Teismas laikė, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį kreiptis į teismą, kadangi negaudamas sulygto darbo užmokesčio, ieškovas net nuo 2008-08-01 nesikreipė į teismą, o tai padarė tik po atleidimo iš darbo. Teismas nustatė, jog iki 2011-05-31 drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) per paskutinius dvylika mėnesių (skaičiuojant nuo 2010-05-31) A. S. buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos. Viena iš jų buvo ginčyta teismine tvarka, tačiau teismas jos nepanaikino. Teismas laikė, jog ieškovas nepagrįstai ginčija drausminės nuobaudos skyrimą, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas, priėmęs iš kliento 500 Lt įmoką, šios įmokos neįnešė į įmonės buhalterijos kasą taip pat neišrašė kvito. Tai ieškovas padarė tik 2011-05-23 , kai buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Pagal UAB „Autoaljansas“ direktoriaus 2010-11-09 įsakymo Nr. V-23 „Dėl pinigų priėmimo kvitų naudojimo tvarkos“, ieškovas privalėjo tą pačią pinigų priėmimo dieną užpildyti pinigų priėmimo kvitus, juos duoti pasirašyti pinigus įmokėjusiems klientams, ir tą pačią dieną (vėliausiai - kitą darbo dieną) paimtus 500 Lt, kartu su pinigų priėmimo kvitu, pristatyti į bendrovės buhalteriją. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad šių piniginių operacijų ieškovas negalėjo atlikti dėl to, jog į darbo pabaigą buhalterijoje nebuvo nei vieno darbuotojo ir visus dokumentus ir pinigus jis perdavė serviso vadovui Viktorui Rostovui, kadangi šie argumentai nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais. Taip pat rašytiniais įrodymai bei liudytojų parodymais teismas nustatė, jog 2011-02-09 iš kliento E. K. priėmęs remontui automobilį Hyundai Santa Fe ir paėmus 400 Lt, iki 2011-05-26 į įmonės kasą kliento sumokėtų 400 litų ieškovas neįnešė ir nepristatė į buhalteriją pinigų priėmimo-perdavimo kvito. Minėtus pinigus ieškovas savo vardu į įmonės kasą įnešė tik 2011-05-30, pinigų priėmimo kvito, kuriam būtų kliento E. K. parašas, ieškovas į įmonės buhalteriją nepristatė. Teismas darė išvadą, jog ieškovas 2011 m. vasario 9 d. bendrovės „Autoaljansas“ patalpose, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, UAB „Autoaljansas“ priklausančius 400 Lt (gautus iš E. K.) ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė darbo drausmę (DK 235 str. 2 d. 4 5). Teismas laikė, kad nustačius šias aplinkybes naikinti jam skirtos drausminės nuobaudos nėra pagrindo, ji paskirta teisėtai ir pagrįstai.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 95-109 ) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas prieštaringai aiškino aplinkybes dėl DK 297 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ginčyti darbo sutarties sąlygų pakeitimą bei dėl to, jog ieškovas sutiko, kad jam būtų mokamas mažesnis darbo užmokestis. Teismas nepagrįstai nustatė abu šiuos pagrindus. Byloje kilo ginčas dėl sudarytos darbo sutarties sąlygų aiškinimo, taip pat dėl neišmokėto atlyginimo, o ne dėl būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo, todėl šioje byloje DK 297 straipsnio 1 dalis nėra taikytina;
  2. Į bylą atsakovė pateikė du įsakymus, kuriuose nurodoma kaip buvo skaičiuojamos premijos prie serviso vadybininko atlyginimo. Apie šiuos įsakymus ieškovas sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovas nepraleido termino, nustatyto DK 297 straipsnio 1 dalyje. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nuo 2008-08-01 sužinojo apie darbo užmokesčio sumažinimą, kadangi tokio termino ieškovas ieškinyje nenurodė. Be to, ieškovo manymu byloje turėtų būti taikomas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas;
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pakeitimu. Atsakovė byloje nepripažino fakto, kad papildoma atlyginimo dalis buvo darbo sutarties sąlyga, todėl atsakovė negalėjo ir pripažinti fakto, jog šią sąlygą keitė. Tokiu būdu nesant atsakovės valios pakeisti darbo sutarties sąlygą, atitinkamai ieškovas negalėjo tu tokia sąlyga ir sutikti. Aplinkybė, kad ieškovas ir toliau dirbo pas atsakovę ir anksčiau neinicijavo darbo ginčų, negali būti laikomas faktu, patvirtinančiu, jog ieškovas sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu. Šioje byloje nėra konstatuota, jog ieškovas sąmoningai dirbo už mažesnį darbo užmokestį, taip pat nėra konstatuota, jog ieškovui buvo įteiktas dokumentas apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Ieškovas visą laiką nesutiko su jam mokamu mažesniu darbo užmokesčiu, tokią poziciją ieškovas yra išreiškęs ir pateiktame ieškinyje dar 2010 metais, o atsakovė niekada nėra informavusi ieškovo apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas;
  4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog papildomos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka kiekvieniems metams buvo derinama su darbuotojais, kadangi byloje buvo neginčytinai nustatyta, jog bazinę ieškovo algą sudaro 2 020 Lt ir papildoma darbo užmokesčio dalis, kuri skaičiuojama nuo pasiekiamų rezultatų;
  5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, kadangi teismas vadovavosi išimtinai atsakovės argumentais ir pateiktais įrodymais, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas iš J. Š. gautų pinigų į buhalteriją neįnešė kitą darbo dieną. Pagal 2010-11-09 atsakovės įsakymą Nr. V-23, ieškovas gautus pinigus turėjo buhalterijai pateikti gavimo, vėliausiai – kitą darbo dieną. Kadangi ieškovas atostogavo, jis pinigus pateikė 2011-05-23, kuri ir buvo sekanti ieškovo darbo diena, einanti po atostogų. Be to, išeidamas atostogų, ieškovas visus dokumentus pateikė vadovui V. Rotovui. Šis visus dokumentus ir pinigus priėmė, tačiau nepareikalavo surašyti dokumentų priėmimo – perdavimo akto, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie šį faktą;
  6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas pažeidė atsakovės 2010-11-09 įsakymą Nr. V-23, kadangi šiame įsakyme nėra nurodoma kada ir kaip turi būti išrašomi ir užpildomi kvitai, kada jie duodami pasirašyti klientams. Atsakovės įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kuri prieštaravo įsakyme nustatytai tvarkai ir atsakovė tokią tvarką toleravo, todėl ieškovo neteisėti veiksmai negalėjo būti nustatyti;
  7. Teismas sprendime nurodė eilę kitų aplinkybių, už ką ieškovui pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu, kuriame turi būti aiškiai nurodomas darbo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo vertinti išimtinai šio pažeidimo pobūdį;
  8. Teismas nepagrįstai vadovavosi E. K. parodymais, kadangi šis asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas duoti atsakovei palankius parodymus;
  9. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė nebuvo nurodžiusi kiek konkrečiai bylinėjimosi išlaidų prašo priteisti, be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį.

9Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 117-135) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Net ir pripažinus, jog šioje byloje netaikytina DK 297 straipsnio 1 dalies nuostata, tai nekeistų bylos esmės, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas sutiko su papildomos darbo užmokesčio dalies skaičiavimo pakeitimo tvarka. Ši tvarka buvo derinama su darbuotojais, ji keičiama atsižvelgiant į darbo rezultatus ir ekonominę situaciją. Pats ieškovas pripažino, jog bazinė darbo užmokesčio dalis buvo nustatyta darbo sutartyje, tuo tarpu kintanti dalis buvo nustatyta vadybininko darbo aprašyme. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas žinojo bei pats dalyvavo ir sutiko su kiekvieniems metams nustatoma papildoma darbo užmokesčio dalies skaičiavimo tvarka. Ši tvarka buvo taikoma ne tik ieškovo, bet ir kitų atsakovės darbuotojų atžvilgiu. Teik teismas, tiek pats ieškovas nurodė, jog šalys buvo susitarusios ir dėl bazinio atlyginimo, ir dėl papildomos atlyginimo dalies, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog nesutiko su kintamos atlyginimo dalies skaičiavimo pakeitimu;
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad aplinkybės, jog ieškovas ir toliau dirbo pas atsakovą ir anksčiau neinicijavo darbo ginčų, negali būti laikoma faktu, patvirtinančiu, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu. Šie ieškovo argumentai prieštarauja teismų praktikoje nustatytoms taisyklėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-131/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-80/2005) ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas nei karto nesikreipė į darbdavį arba į teismą dėl pakeistos papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, ieškovo nurodytas 2010-08-30 ieškinys buvo pareikštas praėjus 20 mėnesių po sužinojimo apie premijavimo tvarkos pakeitimus, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo informuotas ir žinojo apie pakeistą premijų skaičiavimo tvarką;
  3. Faktą, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą įrodo tai, kad ieškovas buvo supažindintas su direktoriaus įsakymu, nustatančiu grynųjų pinigų apskaitos tvarką, tačiau ieškovas jos nesilaikė. Ieškovo argumentus dėl nesavalaikio pinigų perdavimo buhalterijai dėl to, jog ieškovas atostogavo, o jo paskutinę darbo dieną buhalterijoje nebuvo atsakingų asmenų paneigia J. Š., S. J., V. Rotovo parodymai, video medžiaga, byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Dėl darbo drausmės pažeidimų prokuratūroje buvo priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir ieškovui pareikšti įtarimai, todėl toks faktas patvirtina, jog nurodyti darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, laikytini šiurkščiais. Be to, ieškovas ir anksčiau sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, dėl ko jam buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos, iš kurių 2 susijusios su grynųjų pinigų apskaitos tvarkos pažeidimais;
  4. Ieškovo argumentą, jog atsakovės įmonėje buvo susiklosčiusi pinigų priėmimo tvarka, prieštaraujanti 2010-11-09 atsakovės įsakymui Nr. V-23, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Ieškovas priiminėdavo iš klientų pinigus, pildydavo dokumentus ir buvo atsakingas už visų procedūrų atlikimą, o ši privalėjo būti atlikta vadovaujantis įsakymu bei nustatyta tvarka;
  5. Ieškovo veiksmai, siekiant nuslėpti padarytus darbo drausmės pažeidimus rodo, jog ieškovas suvokė ir žinojo, jog daro drausmės pažeidimą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovo kaltė nebuvo nustatyta;

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių 2007 m. gruodžio 3 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu ieškovas A. S. nuo 2007 m. gruodžio 3 d. priimtas dirbti UAB „Autoaljansas“ serviso vadybininko pareigose (t.1, b.l.6-7). Ieškovas, kaip vadybininkas, be kitų nurodytų funkcijų turėjo atlikti šias darbo funkcijas: sudaryti sąmatas, parinkti ir užsakyti remontui reikalingas dalis, organizuoti pristatymą į dirbtuves, tinkamai priduoti automobilį savininkui, atlikti atsiskaitymus, kontroliuoti atsiskaitymus (t.1, b.l.9). Darbo sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas mokės ieškovui 2 020 Lt mėnesinę algą (t.1, b.l.6). 2007-11-13 Serviso vadybininko darbo aprašyme nurodyta finansinė motyvacija – bazinis atlygis 2 020 Lt prieš mokesčius ir papildoma atlygio dalis - nuo subrangovų atliktų darbų ir įmonės gauto pelno 15 procentų bei nuo dalių, naudotų automobilių remonte, pelno skaičiuojama 5 procentai, šis aprašymas yra pasirašytas UAB „Autoaljansas“ direktoriaus bei ieškovo A. S., nurodant, kad pastarasis susipažino ir priima (1 t. b.l. 9-10). Ieškovui skirtos šios drausminės nuobaudos: 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.30 – papeikimas (t.1, b.l.95-103), 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr.30 - pastaba (t.1, b.l.109), 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.P-17 - pastaba. 2011-05-31 atsakovės įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo“ Nr. P-21 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įvertinus ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų sistemiškumą bei šiurkštumą ( 1 t. b.l. 11-15). Ieškovas pagal jo pateiktus skaičiavimus prašė priteisti papildomą darbo užmokesčio dalį ir prašė panaikinti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

13Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

14Byloje keliamas ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. Vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis, kurio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pažeidė atsakovės 2010-11-09 įsakymą Nr. V-23 nurodydamas, jog šiame įsakyme nėra nurodoma kada ir kaip turi būti išrašomi ir užpildomi kvitai, kada jie duodami pasirašyti klientams. Tačiau pagal UAB „Autoaljansas“ direktoriaus 2010-11-09 įsakymo Nr. V-23 „Dėl pinigų priėmimo kvitų naudojimo tvarkos“ 3 punktą ieškovas pinigus, gautus su pinigų priėmimo kvitais, privalėjo pristatyti į buhalteriją kartu su pinigų priėmimo kvitu tą pačią, vėliausiai - kitą darbo dieną (t.2, b.l.17). Aplinkybę, jog pinigų priėmimo kvitai turi būti išrašomi pinigų priėmimo metu, patvirtino teismo posėdžių metu apklausti liudytojai (t. 3, b.l., 11, 29-36, 48-51). Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas neturėjo vertinti ir kitų ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų, kadangi visus ieškovo veiksmus teismas vertino kaip visumą šiurkščiam darbo drausmės pažeidimo faktui pagrįsti. Ieškovas iš darbo buvo atleistas ne tik DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, bet ir 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl atsakovė įsakyme dėl atleidimo nurodė visas drausmines nuobaudas, kuriuos ieškovui buvo skirtos per paskutinius 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas tinkamai įvertinęs pagrįstai sprendė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pažeidimas padarytas po ieškovo atžvilgiu taikytų drausminių nuobaudų, viena iš kurių buvo ginčyta teisme, tačiau nepanaikinta, ankstesnės drausminės nuobaudos buvo galiojančios, t. y. paskirtos per paskutinius dvylika mėnesių. ir tai sudarė pagrindą atsakovei atleisti ieškovą iš darbo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir šioje dalyje skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

15Dėl darbo užmokesčio priteisimo

16Byloje nustatyta, kad darbo sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas mokės ieškovui 2 020 Lt dydžio mėnesinę algą ir papildoma atlygio dalį - 15 procentų nuo subrangovų atliktų darbų ir įmonės gauto pelno, bei 5 procentus nuo dalių, naudotų automobilių remonte, pelno. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad premiją, kurią darbdavys gali skirti darbuotojui kaip paskatinimą, reikia skirti nuo premijų, kurios pagal savo pobūdį yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis pagal DK 186 straipsnio 2 dalies prasmę. Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne. Taigi pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje E. Z. v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-523/2009). Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, atsižvelgdamas į tikruosius darbo sutarties šalių ketinimus ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo bei atsakovės buvo susitarta dėl papildomos atlyginimo dalies, t.y. atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieškovui atlyginimą, susidedantį iš dviejų dalių, o ne atlyginimą ir premiją. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sutarties šalių tikrųjų ketinimų vertinimu sutinka, atsakovas šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog jis, negaudamas sutarto darbo užmokesčio, turėjo teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo tada, kai jam paaiškėjo, kad darbo užmokestis jam buvo sumažintas, t.y. nuo 2008-08-01, kai jis tą suprato. Teismas laikė, kad ieškovas yra praleidęs DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti būtinųjų darbo sąlygų pakeitimą. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, nurodo, jog nagrinėjamu atveju DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas netaikytinas, kadangi byloje kilo ginčas dėl sudarytos darbo sutarties sąlygų aiškinimo, taip pat dėl neišmokėto atlyginimo, o ne dėl būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo, todėl byloje turėtų būti taikomas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nekelia klausimo dėl DK 186 bei 233 straipsnių aiškinimo bei atribojimo, o nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino ginčo šalių teisinių darbo santykių turinį. Taigi iš esmės apeliantas kelia konkrečios šalių sudarytos darbo sutarties nuostatų aiškinimo ir vertinimo, darbo teisinių santykių turinio nustatymo klausimus.

17DK 27 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios ieškinio senaties taikymo nuostatos darbo teisiniams santykiams. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo santykiams taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK 297 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas ne visiems darbo ginčams, o tik reikalavimams dėl darbo sutartyje numatytų darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, kad šalys skirtingai aiškina darbo sutarties sąlygas: ieškovas teigė, kad atsakovė nesumokėjo jam atlyginimo už darbą dalies – premijos, o atsakovė teigė, jog tokia premija yra ne atlyginimo už darbą dalis, o darbuotojo skatinimo priemonė. Taigi pripažintina, kad šiuo atveju tarp šalių ginčas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nekilo, o nesutariama dėl tinkamo darbo sutarties vykdymo. Ginčo objektas yra ne darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o jų turinys bei premijos vertinimas. Ginčas dėl darbo sąlygų turinio aiškinimo nėra įvardytas DK 297 straipsnio 1 dalyje, todėl tokiam atvejui taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas.

18Teismas laiko pagrįstais skundo argumentus, kad aplinkybės, jog ieškovas ir toliau dirbo pas atsakovą ir anksčiau dėl sumažinto atlyginimo ginčų neinicijavo, negali būti laikoma faktu, patvirtinančiu, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovė priimtus įsakymus dėl premijavimo tvarkos vertino kaip skatinimo priemonę, įrodymų, jog darbo užmokestis būtų sumažintas esant raštiškam darbuotojo sutikimui, nėra (DK 120 straipsnio 3 dalis), todėl tai, kad ieškovas ir toliau dirbo gaudamas sumažintą atlyginimą ir neinicijavo ginčų dėl pakeistos papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, ieškovo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimo nepašalina. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį iki 2011 m. gegužės 31d., 2 793,64 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo. Kadangi atsakovė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. nepriskaičiavo ir neišmokėjo ieškovui 27 870,87 Lt darbo užmokesčio dalies, kuri ieškovui priteistina vadovaujantis ieškovo pateiktu paskaičiavimu (t.1., b.l.177-183), atliktu įvertinus atsakovės pateiktą 2011 m. rugpjūčio 5 d. pažymą apie ieškovo vidutinį mėnesinį bei vidutinį dienos darbo užmokestį (t.1.,b.l.130-131), bei remiantis atsakovo pateiktomis paskyromis (t.1., b.l.50-90) ir pažymomis apie gautą pelną ginčo laikotarpiu (t.1, b.l.152-153, 154-155). Ieškovui taip pat priteistini 2 793,64 Lt dydžio delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito jo atleidimo dieną. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas tuo atveju, jeigu darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Nepaisant to, nurodyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, konstatuoti atsakovės sąmoningą uždelsimą, t.y. subjektyvų žinojimą, jog ieškovui neišmoka visų jam priklausančių išmokų nors turėtų jas išmokėti, nėra pakankamo pagrindo, todėl taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją atsakovei būtų neproporcinga priemonė.

19Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.1, b.l.184), o atsakovė 14575,35 Lt (t.1, b.l.38). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovei priteisė 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 3 348,36 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.4, b.l.150-152).Tenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus iš dalies, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo, atsižvelgiant į šalių patirtas atstovavimas išlaidas, atsakovei priteisinta 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės priteistina valstybei 919,00 Lt žyminio mokesčio, kuris skaičiuotinas nuo ieškovui priteistinos iš atsakovės sumos (27 870,87 + 2 793,64 Lt ) (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CPK 330 straipsniu,

Nutarė

21apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti, ieškinį iš dalies tenkinti. Priteisti iš atsakovės UAB „Autoaljansas“ (įmonės kodas 300059101, buveinės adresas Uosio g.10, Kaunas) ieškovui A. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) , 27 870,87 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų ir 87 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 2 793,64 (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris litus ir 64 ct) delspinigių, viso 30 664,51 Lt (trisdešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt keturis litus ir 51 ct) .

22Sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, pakeisti bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti taip: priteisti iš ieškovo A. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Autoaljansas“ (įmonės kodas 300059101, buveinės adresas Uosio g.10, Kaunas).

23Priteisti iš atsakovės UAB „Autoaljansas“ (įmonės kodas 300059101, buveinės adresas Uosio g.10, Kaunas) 919,00 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

24Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5, 165-170) prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu (t. 4, b. l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 95-109 ) prašo Kauno miesto... 9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 117-135) prašo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine... 12. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių 2007 m. gruodžio 3 d. sudarytos... 13. Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo... 14. Byloje keliamas ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo.... 15. Dėl darbo užmokesčio priteisimo... 16. Byloje nustatyta, kad darbo sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas mokės... 17. DK 27 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios ieškinio senaties taikymo... 18. Teismas laiko pagrįstais skundo argumentus, kad aplinkybės, jog ieškovas ir... 19. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 500 Lt išlaidų advokato... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 21. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2012... 22. Sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, pakeisti... 23. Priteisti iš atsakovės UAB „Autoaljansas“ (įmonės kodas 300059101,... 24. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą....