Byla 2A-165/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vismora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Maritransas“ (buvusi M. A. ĮĮ)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. D. , G. D. , O. L. , G. M. , S. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1264-232/11 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams Ž. D. , G. D. , O. L. , G. M. , S. M. ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vismora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Maritransas“ (buvusi M. A. ĮĮ), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas AB „SEB lizingas“ (buvusi teisinė forma UAB „SEB lizingas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų priteisti 7 301,57 Lt skolos, 12 086,73 Lt delspinigių, 147 238,93 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais tarp ieškovo ir BUAB „Vismora” buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. E2006-110005, Nr. E2006-110006, Nr. E2006-120003, Nr. E2006-120004 (toliau – Lizingo sutartys) ir mokėjimo grafikai - sąskaitos, nustatančios eilinių mokėjimų dydžius ir terminus. Prievolėms pagal Lizingo sutartis užtikrinti, 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ieškovas ir atsakovai sudarė laidavimo sutartis Nr. LS E2006-120003-1, Nr. LS E2006-120003-2, Nr. LS E2006-120003-3, Nr.- LS E2006-120003-4, Nr. LS E2006-110005-1, Nr. LS E2006-110005-2, Nr. LS E2006-110005-3, Nr. LS E2006-110005-4 (toliau - Laidavimo sutartys), kuriomis atsakovai įsipareigojo, kaip solidarūs bendraskoliai, atsakyti ieškovui, jei skolininkas (BUAB „Vismora“) neįvykdys visų ar dalies savo prievolių, nustatytų Lizingo sutartimis. BUAB „Vismora“ savo prievolių tinkamai nevykdė, todėl ieškovas kreipėsi į laiduotojus – atsakovus, reikalaudamas padengti skolininko nesumokėtus privalomuosius mokėjimus bei delspinigius, tačiau laiduotojai gera valia savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

62010 m. gegužės 10 d. ieškovas patikslino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir prašė priteisti 663,37 Lt delspinigių, nurodęs, kad suklydo ieškinyje nurodęs per didelę delspinigių sumą.

72011 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies reikalavimo dėl skolos (5 020,06 Lt) priteisimo ir prašė priteisti tik 2 281,51 Lt skolos.

8Atsakovai Ž. D. , G. D. ir O. L. pateikė teismui prieštaravimus, teigdami, kad bankroto byla BUAB „Vismora“ iškelta 2009 m. sausio 20 d., tačiau Lizingo sutartys nutrauktos tik 2009 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovas visą šį periodą nesirūpino transporto priemonių likimu ir nesiekė sumažinti būsimus nuostolius, todėl per šį laiką sumažėjo jų vertė ir pablogėjo būklė. Tai galėjo turėti įtakos jų (transporto priemonių) realizavimo kainai, kuri du kartus mažesnė nei likutinė vertė.

9Atsakovai G. M. , R. M. ir S. M. pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas iš atsakovų reikalauja skirtingų sumų ir savo reikalavimų nepagrindžia jokiais įrodymais, nepateikia jokių duomenų, kodėl ir kokiu būdu jis patyrė 147 238,93 Lt nuostolių. Ieškovas ilgą laika delsė kreiptis dėl lizinguojamo turto perėmimo, ir per šį laikotarpį transporto priemonės dar labiau nuvertėjo, todėl atsakovas pats įtakojo didesnius nuostolius ir dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo turi prisiimti atsakomybę.

10Ieškovas atsiliepime į ieškovų prieštaravimus nurodė, kad atsakovams pareiga atlyginti jo patirtus nuostolius kyla laidavimo sutarčių pagrindu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovas transporto priemones pardavė už aiškiai per mažą kainą ir nerodė jokios iniciatyvos dalyvauti turto realizavimo procese, kad būtų maksimaliai sumažinti ieškovo patirti nuostoliai.

11Trečiasis asmuo UAB „Maritransas“ atsiliepimu į ieškinį palaikė atsakovų, nesutinkančių su ieškiniu, poziciją. Teigė, kad 2008 m. gruodžio pradžioje, sužinojęs apie BUAB „Vismora“ finansines problemas, norėjo perimti šios įmonės - lizingo gavėjo, teises ir pareigas, nes subnuomavo šias transporto priemones. Siekdamas, kad Lizingo sutartys būtų perrašytos jo (UAB „Maritransas“) vardu, sumokėjo ieškovui 15 360,12 Lt BUAB „Vismora“ įsiskolinimą, tačiau sutartys nebuvo perrašytos, nors jis (UAB „Maritransas“) buvo pasirengęs sumokėti visas skolas ir perimti tolesnį įmokų mokėjimą. Taip būtų išvengta 147 238,93 Lt nuostolių.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos tesimas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu priėmėm ieškovo atsisakymą nuo 5 020,06 Lt skolos ir 11 423,36 Lt delspinigių bei pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovų 2 281,51 Lt skolos, 663,37 Lt delspinigių, 147 238,93 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-15) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

14Teismas nusprendė, kad atsakovai neįrodė, jog transporto priemonės buvo realizuotos už neprotingai mažą kainą. Atsakovų teismo posėdyje pareikštus teiginius, kad BUAB „Vismora” neturėjo teisės sudaryti subnuomos sutarčių su UAB „Maritransas“ (buvusia M. A. ĮĮ) be laiduotojų sutikimo, atmetė, kadangi Lizingo sutarčių 7.1.3 punktai numatė kliento teisę perduoti turtą naudotis tretiesiems asmenims tik su ieškovo – UAB SEB lizingo, sutikimu. Be to, buvo numatyta, kad perdavus turtą naudoti tretiesiems asmenims, už turto būklę ir savalaikį, tinkamą sutarties sąlygų vykdymą atsako lizingo gavėjas. Teismas nustatė, kad subnuomos sutartimi Lizingo sutarčių sąlygos nebuvo pakeistos, todėl laiduotojams laidavimo sutarčių 2.2. punkto pagrindu kyla prievolė atlyginti lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles. Teismas pažymėjo, kad laiduotojai, būdami apdairūs ir rūpestingi asmenys, turėjo būti susipažinę su Lizingo sutarčių turiniu.

15Teismas nustatė, kad BUAB „Vismora“ bankroto byloje buvo patvirtintas 89 471,65 Lt ieškovo finansinis reikalavimas, pateiktas dar iki Lizingo sutarčių nutraukimo ir turto perėmimo, dėl ko į šią sumą negalėjo būti įtraukti nuostoliai, susidarę realizavus turtą. Be to, šie reikalavimai apėmė ir nesumokėtas įmokas pagal kitas ieškovo ir trečiojo asmens lizingo sutartis už kurias laidavo atsakovai. Ieškovas šioje byloje nereiškia reikalavimų, kildinamų iš sutarčių Nr. E2006-090027 ir Nr,.E2006-090028).

16Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovei „Maritransas“ (buvusi M. A. ĮĮ) 2009 m. kovo 25 d. raštu buvo informuota apie pradėtą UAB ,,Vismora“ bankroto procedūrą ir apie tai, kad bankrutuojanti įmonė nevykdys sudarytų sutarčių. Transporto priemonės buvo perimtos 2009 m. rugpjūčio 17 d. ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, priėjo prie išvados, kad atsakovai neįrodė fakto, jog ieškovas turėjo galimybę realizuoti ginčo turtą brangiau, o taip pat tai, jog šio turto vidutinės rinkos kainos buvo daug didesnės, atsižvelgiant į bendrą ekonomikos nuosmukį. Teismas nepripažino ginčo turto vertės, kuri nurodyta Lietuvos draudimo draudžiamų transporto priemonių apraše 2008 m. gruodžio 30 dienai, tinkamu kriterijumi, nustatant ginčo turto vertę jo (turto) realizavimo metu (po metų), kai kainos buvo veikiamos bendro ekonomikos nuosmukio. Nustatydamas transporto priemonių kainą jas perimant, ieškovas, teismo įsitikinimu, nepažeidė UAB SEB lizingo valdybos patvirtinto lizinguojamo turto priėmimo ir perdavimo taisyklių 5 skirsnio nuostatų, o atsakovai neįrodė, jog transporto priemonės buvo realizuotos už neprotingai mažą kainą.

17Teismas atmetė atsakovų teiginius apie ieškovo patirtus nuostolius dėl jo paties kaltės, neperrašius sutarčių UAB ,,Maritransas“. Teismas priėjo prie išvados, kad tokios pareigos ieškovas neturėjo. Nors derybos su trečiuoju asmeniu vyko, galutinis susitarimas nebuvo pasiektas. Priešingas šalių teisinių santykių traktavimas pažeistų sutarčių laisvės principą.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

  1. Laidavimo sutarčių 2.2. punktų pagrindu, pagal Lizingo sutartis padidėjus laiduotojų atsakomybei ar atsiradus kitoms laiduotojams nepalankioms pasekmėms, turi būti gaunamas jų sutikimas laiduoti šiomis sąlygomis (CK 6.87 str. 4 d.). Atsakovams apie Lizingo sutarčių sąlygų pakeitimą nebuvo pranešta, jų sutikimas laiduoti šiomis sąlygomis negautas. Teismas nesiaiškino, ar Lizingo sutarčių sąlygos buvo atskleistos atsakovams ir ar jie suprato visas šių sutarčių sąlygas, susijusias su jų atsakomybės pasikeitimu. Ieškovui sutikimas laiduoti už UAB „Maritransas“ nebuvo duotas, todėl, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 5 dalimi, o taip pat CK 6.143 straipsnio 1 dalimi, nuo subnuomos sutarčių pasirašymo dienos jų prievolės pagal laidavimo sutartis pasibaigė.;
  2. Su ieškovu buvo sudarytos terminuotos laidavimo sutartys. Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutraukus Lizingo sutartis, pareiga sumokėti visas įmokas atsirado BUAB ,,Vismora“. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, ieškovui per 3 mėnesius (iki 2009-11-07) po prievolės įvykdymo termino pabaigos, nepareiškus atsakovams ieškinio, jų prievolė pagal laidavimo sutartis baigėsi. 2009 m. sausio 9 d. BUAB „Vismora“ iškėlus bankroto bylą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 16 straipsniu, praėjus trims mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo nepareiškus laiduotojams ieškinio, jų atsakomybė pagal Lizingo sutartis pasibaigė. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl CK 6.87 straipsnyje įtvirtintų prievolių pasibaigimo pagrindų, kuriais buvo grindžiamas atsakovų nesutikimas su ieškiniu, taip pat nepažymėjo kokiu įstatymu ar teisės norma vadovaujantis yra priimtas sprendimas ir tuo pažeidė CPK 185, 265 straipsnius bei CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
  3. 2011 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo sprendimu Nr. B2-209-395/2011, BUAB „Vismora“ veikla yra pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2011 m. birželio 22 d., todėl šiuo pagrindu laidavimas turi būti laikomas pasibaigusiu (CK 6.128 str. 3 d., 6.76 str. 2 d.).
  4. Ieškovo nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo veiksmų ir prisiimtos rizikos. Atsisakydamas perkelti BUAB „Vismora“ teises ir pareigas, kylančias iš Lizingo sutarčių, UAB „Maritransas“, ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir prisiėmė jų atsiradimo riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
  5. Turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Nepagrįsta teismo išvada, jog Lietuvos draudimo nustatyta turto vertė negali būti transporto priemonės kainos nustatymo kriterijumi, kadangi nenaudojamų ir techniškai tvarkingų transporto priemonių kaina mažiau nei per metus negali kristi daugiau nei 70 procentų. Teismas nepagrįstai laikė visuotinai žinoma aplinkybe, jog 2009 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais egzistavo visuotinai pripažintas kainų nuosmukis, todėl transporto priemonės parduotos už realią rinkos vertę. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo laikytasi turto pardavimo tvarkos, nustatytos lizinguojamo turto priėmimo ir realizavimo taisyklėse.
  6. Ieškovas pareiškė reikalavimą tiek dėl delspinigių, tiek dėl nuostolių priteisimo, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, CK 6.574 straipsniu, ieškovo prašomus priteisti delspinigius turėjo įskaityti į nuostolių sumą ir priteisti tik nuostolius.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB ,,SEB lizingas“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

  1. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, kad perdavus turtą naudotis trečiajam asmeniui nepadidėjo jų, kaip laiduotojų, atsakomybė.
  2. Ieškovas 2008 m. gruodžio 19 d. sutikimu sutiko dėl lizinguoto turto subnuomos UAB „Maritransas“, tačiau ne su skolos perkėlimu šiai įmonei. Po subnuomos sutarčių sudarymo ieškovo ir BUAB „Vismora“ sudarytos Lizingo sutartis liko galioti. Pagal CK 6.490 straipsnio 6 dalį, subnuomos atveju atsakingas pagal nuomos sutartį nuomotojui lieka nuomininkas. Ieškovas su įsipareigojimų UAB „Maritransas“ perkėlimu būtų sutikęs tik tuo atveju, jei BUAB „Vismora“ akcininkai (laiduotojai) būtų sutikę laiduoti už naująjį skolininką. Jiems atsisakius, susitarimas dėl skolos perkėlimo taip ir nebuvo sudarytas.
  3. Atsakovai pirmos instancijos teisme nekėlė Lizingo sutarčių sąlygų išaiškinimo klausimo bei nevertino savo galimybių pagal turimas teisines žinias spręsti apie BUAB „Vismora“ teisę perduoti turtą naudotis tretiesiems asmenims, todėl pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį šios aplinkybės negali būti apeliacijos objektu.
  4. Vadovaujantis CK 6.141 straipsnio 2 dalimi novacija nėra preziumuojama, visais atvejais ji turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. To nebuvo padaryta. Šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl lizinguojamo turto subnuomos, jos 7.3 punktu numatyta UAB „Maritransas“ galimybė, sutikus ieškovui, perimti BUAB „Vismora“ įsipareigojimus, tačiau tuo buvo susitarta tik dėl galimo skolos perkėlimo ateityje.
  5. Šalys visose pasirašytose laidavimo sutartyse numatė, kad atsakovų teikiamas laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal BUAB „Vismora“ pasirašytas finansinio Lizingo sutartis įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnyje nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Laidavimo prievolė galioja net ir išregistravus pagrindinį skolininką iš Juridinių asmenų registro. Juo labiau, kad dėl susidariusių įsiskolinimų išieškojimo ieškovas kreipėsi dar iki BUAB „Vismora“ išregistravimo.
  6. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių aprašas negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu, nustatinėjant parduotų transporto priemonių vertę, kadangi turtas buvo parduotas praėjus beveik metams nuo aprašo surašymo momento, prasidėjus bendram ekonominiam nuosmukiui ir kritus paklausai. Be to, šiame apraše yra nurodoma maksimali draudimo suma, kurią draudiminio įvykio atveju gali gauti draudėjas, tiksli transporto priemonių rinkos vertė apraše nenurodyta.
  7. Lizingo sutartimi buvo susitarta dėl netesybų, praleidus atsiskaitymų terminą atsakovas naudojosi ieškovui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl pagal suformuotą teismų praktiką, skolininkas privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.).

22Ieškovas 2013 m. kovo 13 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visas iš BUAB „Vismora“ atsiimtas turtas buvo pardavinėjamas per profesionalų tarpininką UAB „Ardovitė‘. Turtas buvo siūlomas visiems esamiems klientams, apie turto pardavimą buvo skelbiama viešai, tačiau šie skelbimai neišsaugoti. Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie pradinę parduodamo turto kainą ir dokumentus, patvirtinančius turto pardavimą.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

25Byla nagrinėjama, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų bei patikrinant absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

26Byloje kilęs ginčas dėl apeliantų (laiduotojų) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) laidavimu prisiimtus įsipareigojimus atsakyti kreditoriui (ieškovui) už skolininko UAB ,,Vismora“ skolas, kildinamas iš Lizingo sutarčių.

27Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidarią atsakomybę. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Nors prievolės įvykdymas užtikrintas prievole, skolininkui tenka pagrindinė pareiga ją įvykdyti. Laiduotojui ar laiduotojams, bendrai laidavusiems, tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininką, kai šis neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi – grąžinti pinigus ir sumokėti palūkanas bei netesybas, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).

28Apeliantai Laidavimo sutartimis bendrai įsipareigojo kreditoriui (ieškovui) solidariai įvykdyti už skolininką šio (skolininko trečiojo asmens BUAB ,,Vismora“) Lizingo sutartimis prisiimtą visą prievolę, jei skolininkas už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Sutartys (Lizingo ir Laidavimo) sudarytos rašytine forma, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos (CK 6.82 str.), įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčo sandoriai galėtų būt pripažinti niekiniais ex officio (savo iniciatyva) nenustatyta (CK 1.78 str.); jų (sutarčių) sąlygos aiškios; teismui nekilo abejonių dėl jose įtvirtintų šalių teisių ir pareigų bei sutarčių teisėtumo. Galiojančios sutartys šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.72, 6.79, 6.189, 6.192, 6.196, 6.200 str.).

29Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad kreditorius (ieškovas) praleido CK 6. 88 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį laiduotojams, dėl to, jų nuomone, laidavimo prievolė pasibaigė.

30CK 6.87 straipsnio, reglamentuojančio laidavimo pabaigą, 1 dalis nustato bendrą principą, pagal kurį laidavimo pabaiga sutampa su juo užtikrintos prievolės pabaiga, tačiau CK 6.88 ir 6.89 straipsniai nustato laidavimo pabaigą pagal tai ar laidavimas buvo terminuotas ar neterminuotas. Terminuotos laidavimo sutarties atveju laidavimas baigiasi kai ieškinys laiduotojui nepareiškiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas (CK 6.88 str. 1 d.). Apeliantai Laidavimo sutarties terminą tapatina su bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui diena kai nutrūko Laidavimo sutartys, sudarytos su ieškovu. Nagrinėjamoje byloje esančių Laidavimo sutarčių 6.2 punktais šalys sutarė, kad „ši sutartis <...> galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal Lizingo sutartis įvykdymo“. Tokia sąlyga aiškiai susitarta, kad laidavimas galioja iki visiško skolininko UAB ,,Vismora“ įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki šiol dalis skolos negražinta, neatlyginti ir ieškovo dėl to patirti nuostoliai, dėl to ir laidavimas nėra pasibaigęs. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nagrinėjamam ginčui netaikytinas. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką aiškinant minėtas CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys bylose Nr. 3K-7-229/2009; 3K-3-245/2011; 3K-3-257/2011; 3K-3-190/2012; 3K-3-285/2012 ir kt.)

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip yra pasisakęs, kad laidavimas nepasibaigia it tuo atveju, jei reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

32Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu, civilinėje byloje, Nr. B2-209-395/2011, BUAB „Vismora“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota 2011 m. birželio 22 d., o reikalavimas atsakovams šioje byloje pareikštas 2010 m. sausio 13 d., t. y. dar nepasibaigus pagrindinio skolininko prievolei, todėl apeliantų teiginys, kad jų (laiduotojų) atsakomybė pagal Lizingo sutartis pasibaigė išregistravus pagrindinį skolininką iš Juridinių asmenų registro - nepagrįstas (CK 6.128 str. 3 d.).

33Apeliantai savo laidavimo prievolės pabaigą įrodinėja CK 6.87 straipsnio 5 dalimi (laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti už naują skolininką) ir CK 6.144 straipsnio pagrindu (novacija), teigdami, kad subnuomos pagrindu pakeitus pradinį skolininką (novacija) pasibaigė laidavimo santykiai. Su tokia apeliantų pozicija nėra pagrindo sutikti. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų (Lizingo, Laidavimo, Subnuomos sutarčių, UAB SEB lizingo raštai) yra pagrindas prieiti prie išvados, kad ieškovas sutiko, kad lizingo gavėjas UAB ,,Vismora“ perduotų trečiajam asmeniui - M. A. ĮI (šiuo metu UAB ,,Maritransas“), laikinai naudoti lizinguojamas transporto priemones, t. y. iki pasibaigs Lizingo sutartys. Ieškovas aiškiai išreiškė valią (1 t., b. l. 1), kad įsipareigojimai pagal Lizingo sutartis minėtam trečiajam asmeniui nebus perkeltos. Jokių naujų sandorių dėl pradinio skolininko pakeitimo šalys nesudarė, todėl prievolė tinkamai vykdyti Lizingo sutartis ir mokėti įmokas liko skolininkui BUAB ,,Vismora“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl lizinguojamo objekto perdavimo naudotis kitam asmeniui subnuomos pagrindu, skolininko BUASB ,,Vismora“ finansinė prievolė ieškovui nepakito, todėl nepakito (nepadidėjo) ir laiduotojų atsakomybė. Lizingo sutartys nebuvo pakeistos, jokie papildomi įpareigojimai skolininkui BUAB ,,Vismora“, dėl kurių laiduotojams galėjo atsirasti kitos nepalankios sąlygos, nebuvo nustatyti. Teisėjų kolegija turi pagrindą prieiti prie išvados, kad Lizingo sutarčių 2.2 punktuose, CK 6.87 straipsnio 5 dalyje ir CK 6. 143 straipsnyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių laiduotojų prievolė išnyksta, nėra, todėl lizinguoto turto subnuomos sutarčiai sudaryti laiduotojų sutikimo nereikėjo. Apeliantai neįrodė, kad buvo priešingai (CPK 178 str.).

34Dėl nuostolių

35CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tinkamo sutarties įvykdymo atveju lizingo davėjas gautų visą lizingo sutartyje numatytą kainą - pajamas, kurias lizingo davėjas sutartimi numato gauti iš anksto ir esant normaliam sutarties vykdymui pagrįstai jų tikisi. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti pakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ (lizingo davėjas) ir atsakovas BUAB „Vismora“ (lizingo gavėjas) pasirašė keturias Lizingo sutartis, kuriomis ieškovas finansavo atsakovo transporto priemonių įsigijimą (1 t., 23-64 b. l.). Atsakovo įsipareigojimams užtikrinimui ieškovas ir atsakovai Ž. D. ir G. D. , O. L. , R. M. ir S. M. bei G. M. (1 t., 65-88 b. l.) pasirašė Laidavimo sutartis, kurių 1.1. ir 1.2. punktai nustatė laiduotojų civilinę atsakomybę lizingo bendrovei tuo atveju jeigu skolininkas BUAB „Vismora“ neįvykdys visų ar dalies Lizingo sutartimis prisiimtų prievolių. Atsakovai su šių sutarčių sąlygomis buvo susipažindinti (tai aptarta Laidavimo sutarčių 2.1 punktuose). Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, Laidavimo sutartys įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos, galioja ir turi būti vykdomos.

37Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (ieškovo 2009 m. liepos 30 d. pranešimai BUAB „Vismora“ apie Lizingo sutarčių nutraukimą nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. (1 t. 89 b. l.), kreipimasis į laiduotojus dėl laidavimo sutarčių vykdymo, sumokant BUAB „Vismora“ įsiskolinimą ir dėl nuostolių atlyginimo (1 t. 91-105, 2 t. 13-16 b. l.) matyti, kad atsakovai žinojo apie susidariusią padėtį – skolininko prievolės nevykdymą, tačiau, kaip nustatyta byloje, savo prisiimtų ieškovui įsipareigojimų nevykdė. Šių faktinių aplinkybių apeliantai neginčija, tik nesutinka su ieškovo reikalaujamų nuostolių dydžiu. Jų (apeliantų) įsitikinimu, ginčo turtas parduotas per maža kaina.

38Byloje esanti išklotinė apie BUAB „Vismora“ atliktus mokėjimus pagal Lizingo sutartis, įrodo, kad skolininkas iš viso buvo įmokėjęs į ieškovo sąskaitą 369 842,57 Lt, tačiau ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Vismora“ sudarytų keturių ginčo Lizingo sutarčių pagrindu ieškovas, jei sutartys būtų įvykdytos tinkamai, tikėjosi gauti 839 676,58 Lt naudą (2 t., 26-27, 35-36, 49-50, 55-56 b. l.). Pažymoje apie realizuoto turto vertes ir pardavimo kainas nurodyta, kad turto realizavimo metu bendra buhalterinė ginčo transporto priemonių vertė buvo 342 020,08 Lt, o jų pardavimo kaina – 195 842 Lt (1 t., 9 b. l., 2 t. 23, 106-110 b. l.). Ieškovas prašo priteisti 147 238,93 Lt nuostolių, apskaičiuotų atėmus iš turto buhalterinės vertės jo realizavimo kainą bei pridėjus 1 060,52 Lt turto pagerinimo išlaidų (1 t., 9, 111 b. l.).

39Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, skolininko trečiojo asmens sumokėtas įmokas, sugrąžinto lizingo dalyko (transporto priemonių) buhalterinę vertę, jų pardavimo kainą, išlaidas, patirtas turto pardavimo procese (remonto darbai), turto realizavimo procesą, prieina prie išvados, kad ieškovas šių nuostolių reikalauja pagrįstai, nes lizingo davėjas dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukęs Lizingo sutartis ir susigrąžinęs lizingo sutarčių dalyką bei jį pardavęs už rinkos kainą, kuri kartu su jau gautomis iš lizingo gavėjo įmokomis yra mažesnė už visą Lizingo sutartyse numatytą kainą, patyrė nuostolių.

40Apeliantai nurodo, kad ieškovo patirtų nuostolių dydį įtakojo ieškovas pats savo veiksmais (neveikimu), t. y. delsdamas parduoti perimtą turtą, bei pardavęs jį už neprotingai mažą kainą. Šiems apeliantų argumentams prieštarauja byloje esantys ieškovo pateikti teismui rašytiniai įrodymai, kurie įrodo, kad 2008 m. vasario 23 d. ieškovas sudarė su UAB „Ardovitė“, profesionaliu tarpininku, užsiimančiu prekyba sunkvežimiais, bendradarbiavimo sutartį Nr. PS2009-02/23, siekdamas kuo efektyviau realizuoti turtą. Šios sutarties 5 punkte nustatytas sėkmės mokestis, priklausantis nuo turto realizavimo kainos, nepaneigia, o ,priešingai, įrodo ieškovo teiginį, kad įmonė buvo suinteresuota transporto priemones parduoti kuo greičiau ir už kuo didesnę kainą, nuo kurios priklaustų ir sėkmės mokesčio dydis, todėl būtų visiškai nelogiška delsti realizuoti turtą ir dirbtinai mažinti jo kainą. Be to, iš byloje esančių pažymų apie realizuotą turtą matyti, jog grąžinus transporto priemones ieškovui, trys iš keturių transporto priemonių buvo parduotos per pakankamai trumpą terminą - 3-5 savaites, ir tik vienos transporto priemonės pardavimas užsitęsė 12 savaičių, tačiau šis laikotarpis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamai protingas. Nėra įrodymų, kad parduoti turtą buvo nepagrįstai delsiama. Paminėta pažyma taip pat įrodo, kad pirminė turto pardavimo kaina buvo didesnė, tačiau už tokią kainą parduoti ginčo turto nepavyko. Įvertinus transporto priemonių laiką nuo jų prastovos iki pardavimo, pardavimo kainą ir pardavimo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad transporto priemonių pardavimo procesas buvo nepagrįstai užtęstas ar jos (transporto priemonės) buvo parduotos už nepagrįstai mažą kainą. Apeliantai, teigdami jog ginčo transporto priemonių pardavimo kaina neatitiko (buvo gerokai mažesnė) jų rinkos vertės, o ieškovas nepagrįstai vengė parduoti šį turtą už kuo didesnę kainą, šių aplinkybių neįrodė, jas grindė prielaidomis (CPK 178 str.). Atsakovų pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas (2 t., 39 b. l.) neįrodo šio turto vidutinės rinkos vertės jų pardavimo dieną, nes šiame dokumente nurodyta ne transporto priemonių rinkos vertė, o Draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota maksimali draudimo išmoka. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, kaip betarpiškai susiję su skolininku, turėjo būti suinteresuoti turto pardavimu kuo didesne kaina ir kreditoriaus nuostolių sumažinimu, todėl turėjo galimybę aktyviai dalyvauti realizuojant ginčo turtą, tačiau įrodymų apie jų iniciatyvą siekti sumažinti ieškovo nuostolius, nepateikta.

41Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai yra pagrįsti. Dėl teismo priteistos ieškovui 2 281,51 Lt skolos, susidariusios dėl pradelstų neapmokėtų privalomųjų mokėjimų apeliacinio skundo nėra, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisakoma.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, atsisakęs BUAB „Vismora“ teises ir pareigas, nustatytas Lizingo sutartyse, perkelti UAB „Maritransas“, tuo įtakojo savo patirtų nuostolių dydį. Byloje esantys duomenys įrodo, kad šalys turėjo tokių ketinimų, tačiau jie nebuvo realizuoti.

43Apeliantai ieškovo atsisakymo pakeisti sutartis įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

44Dėl netesybų priteisimo

45Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008 ir kt.).

46Ieškovo ir BUAB „Vismora“ sudarytų Lizingo sutarčių 3.7 punktai nustatė 0,1 procentų laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Ieškovas 2009 m. sausio 9 dienai paskaičiavo 663,37 Lt delspinigių (1 t., 8, 13-22 b. l.). Nors ieškinyje dėl ieškovo suklydimo yra pareikštas 12 086,73 Lt delspinigių reikalavimas, ši suma buvo patikslinta 2010 m. gegužės 10 d. ieškovo atsiliepime į atsakovų prieštaravimus, nurodant, kad reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra 663,37 Lt (1 t. 166-167 b. l.). Apeliantai delspinigių sumos neginčija, tačiau mano, kad CK 6.258 straipsnio 2 dalies pagrindu jie turėtų būti įskaityti į nuostolius. Dėl netesybų santykio su nuostoliais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

47Nagrinėjamu atveju ieškovas pagrindė dėl atsakovo sutarties nevykdymo patirtus nuostolius (147 238,93 Lt), kurių priteisiama suma viršija prašomus priteisti ieškovo paskaičiuotus delspinigius (663,37 Lt). Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliantų prašymas dėl netesybų įskaitymo į patirtus ieškovo nuostolius tenkinamas ir pirmos instancijos teismo galutinis sprendimas dalyje dėl 663,37 Lt delspinigių priteisimo pakeičiamas, įskaitant šią sumą į ieškovo patirtus 147 238,93 Lt nuostolius (CK 6.258 str. 2 d., CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

48Dėl kitų procesinių klausimų

49Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir tuo pagrindu, kad jame nebuvo nurodyta teisės norma, kuria vadovaujantis yra priimamas teismo sprendimas. Šie apeliantų argumentai atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi teismas 2011 m. liepos 4 d. galutiniu sprendimu pakeisdamas 2010 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą, vadovavosi CPK 430 straipsnio 6 dalies, 3 punktu, taip pat tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl CK 6.87 straipsnyje įtvirtintų prievolių pasibaigimo pagrindų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, pripažindamas atsakovų prievolę Laidavimo sutarčių pagrindu įvykdyti iš Lizingo sutarčių kylančius BUAB “Vismora” įsipareigojimus ieškovui.

50Apeliaciniame skunde prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus teisinį rezultatą, gautą išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pagrindo priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidas nėra.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. galutinį teismo sprendimą pakeisti iš dalies.

53Teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovų Ž. D. (a. k. XXXXXXXXXXX), G. D. (a. k. XXXXXXXXXXX), G. M. (a. k. XXXXXXXXXXX), S. M. (a. k. XXXXXXXXXXX), R. M. (a. k. XXXXXXXXXXX), ir O. L. (a. k. XXXXXXXXXXX) solidariai priteista ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (j. a. k. 123051535) 663,37 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt trys litai trisdešimt septyni centai) delspinigių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įskaityti šią delspinigių sumą (663,37 Lt) į 147 238,93 Lt nuostolius.

54Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas AB „SEB lizingas“ (buvusi teisinė forma UAB „SEB lizingas“)... 4. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais tarp ieškovo ir... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį... 6. 2010 m. gegužės 10 d. ieškovas patikslino reikalavimą dėl delspinigių... 7. 2011 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies... 8. Atsakovai Ž. D. , G. D. ir O. L. pateikė teismui prieštaravimus, teigdami,... 9. Atsakovai G. M. , R. M. ir S. M. pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad... 10. Ieškovas atsiliepime į ieškovų prieštaravimus nurodė, kad atsakovams... 11. Trečiasis asmuo UAB „Maritransas“ atsiliepimu į ieškinį palaikė... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos tesimas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu priėmėm ieškovo... 14. Teismas nusprendė, kad atsakovai neįrodė, jog transporto priemonės buvo... 15. Teismas nustatė, kad BUAB „Vismora“ bankroto byloje buvo patvirtintas 89... 16. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovei „Maritransas“ (buvusi M. A.... 17. Teismas atmetė atsakovų teiginius apie ieškovo patirtus nuostolius dėl jo... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB ,,SEB lizingas“ prašo jį... 21. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
  1. Atsakovai... 22. Ieškovas 2013 m. kovo 13 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus,... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.... 25. Byla nagrinėjama, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų bei... 26. Byloje kilęs ginčas dėl apeliantų (laiduotojų) pareigos įvykdyti... 27. Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70,... 28. Apeliantai Laidavimo sutartimis bendrai įsipareigojo kreditoriui (ieškovui)... 29. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad kreditorius (ieškovas) praleido CK 6. 88... 30. CK 6.87 straipsnio, reglamentuojančio laidavimo pabaigą, 1 dalis nustato... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip yra pasisakęs, kad laidavimas... 32. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2011... 33. Apeliantai savo laidavimo prievolės pabaigą įrodinėja CK 6.87 straipsnio 5... 34. Dėl nuostolių... 35. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį,... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ (lizingo... 37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (ieškovo 2009 m. liepos 30 d.... 38. Byloje esanti išklotinė apie BUAB „Vismora“ atliktus mokėjimus pagal... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus,... 40. Apeliantai nurodo, kad ieškovo patirtų nuostolių dydį įtakojo ieškovas... 41. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados,... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, atsisakęs BUAB „Vismora“... 43. Apeliantai ieškovo atsisakymo pakeisti sutartis įstatymų nustatyta tvarka... 44. Dėl netesybų priteisimo... 45. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 46. Ieškovo ir BUAB „Vismora“ sudarytų Lizingo sutarčių 3.7 punktai... 47. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagrindė dėl atsakovo sutarties nevykdymo... 48. Dėl kitų procesinių klausimų ... 49. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir tuo... 50. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. galutinį teismo sprendimą... 53. Teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovų Ž. D. (a. k. XXXXXXXXXXX), G. D. (a.... 54. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....