Byla 3K-3-190/2012
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Roktra“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir A. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. P. ir A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Roktra“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojų, atsakingų už prievoles pagal negrąžintą kreditą, atsakomybės už nesumokėtas palūkanas pagal negrąžintą kreditą ir netesybas aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas AB DnB NORD bankas (dabar – AB DNB bankas) prašė teismo solidariai iš atsakovų V. P. ir A. P. priteisti: 47 814,31 Lt nesumokėtų palūkanų, 17 666,09 Lt delspinigių – iš viso 65 480,40 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

71999 m. lapkričio 30 d. AB DNB banko, A. P. įmonės „Sankarta“ ir UAB „Roktra“ buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią A. P. įmonės „Sankarta“ skola bankui pagal 1997 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį ir 1998 m. liepos 20 d. paskolos sutartį perkelta naujajam skolininkui – UAB „Roktra“. Skolos perkėlimo sutartimi, papildyta vėlesniais susitarimais, UAB „Roktra“ įsipareigojo bankui kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais grąžinti 300 000 Lt paskolą ir mokėti 7 proc. metinių palūkanų. Galutinis įsipareigojimų pagal skolos perkėlimo sutartį įvykdymo terminas – 2009 m. birželio 30 d., už laiku nesumokėtas palūkanas UAB „Roktra“ įsipareigojo mokėti bankui 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Įsipareigojimų pagal skolos perkėlimo sutartį įvykdymui užtikrinti su A. P. ir V. P. 1999 m. gruodžio 16 d. sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią kiekvienas laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui tuo atveju, jeigu UAB „Roktra“ neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal skolos perkėlimo sutartį.

8Ieškovo teigimu, BUAB „Roktra“ skolos perkėlimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nuo 2008 m. gegužės 31 d. laiku negrąžino bankui palūkanų ir delspinigių. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Roktra“ iškelta bankroto byla. Ieškovo skaičiavimu, UAB „Roktra“ skola bankui nutarties dėl bankroto bylos UAB „Roktra“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną (2009 m. birželio 25 d.) pagal skolos perkėlimo sutartį yra 47 814,31 Lt nesumokėtų palūkanų ir 17 666,09 Lt delspinigių.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinys atmestas.

11Teismas nurodė, kad pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutarties 1 punktu laiduotojai A. P. ir V. P. įsipareigojo atsakyti kreditoriui pagal skolos perkėlimo sutartį, jeigu skolininkas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies iki 2003 m. rugsėjo 20 d. – tai galutinė skolos grąžinimo data. Laiduotojai ir bankas buvo susitarę, kad paskola bankui turi būti grąžinta 2003 m. rugsėjo 20 d., t. y. nustatytu terminu, – tą patvirtina 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutarties 2 punktas, pagal kurį laiduotojams įvykdžius prievolę pereina visos kreditoriaus teisės į skolininką, turimos šioje prievolėje, o kreditorius iki 2003 m. spalio 20 d. perduoda laiduotojams dokumentus, patvirtinančius reikalavimą į prievolę, taip pat teises, užtikrinančias tą reikalavimą. Teismas įvertino tai, kad laidavimas yra terminuotas. Sutartinių prievolių įvykdymo terminas – 2003 m. rugsėjo 20 d. Laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Laidavimas pagal 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartį pasibaigė praėjus trims mėnesiams nuo laidavimo termino pabaigos, t. y. 2003 m. gruodžio 16 d. (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir teismo negali būti atnaujinamas. Esant atsakovų prašymui, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys laidavimo sutarties pagrindu atmestinas (CK 6.88 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnis).

12Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš V. P. ir A. P. 47 814, 31 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

13Spręsdamas kilusį ginčą, teismas, remdamasi bylos medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtoje nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 30 d. Susitarimu Nr. 2 nei A. P., nei V. P. nelaidavo. Laidavimo sutartis gali būt sudaryta kaip atskira sutartis arba laidavimo sąlygos gali būti įrašytos į sutartį, iš kurios atsiranda užtikrinama prievolė. Jei laidavimo sąlyga yra įrašyta į kredito sutartį, tai sutartį turi pasirašyti skolininkas, kreditorius bei laiduotojas (laiduotojai), o šioje byloje iš pateikto 2004 m. rugsėjo 30 d. papildomo Susitarimo Nr. 2 matyti, kad nei A. P., nei V. P. kaip laiduotojai papildomame Susitarime Nr. 2 nepasirašė. Teismas konstatavo, kad šalys 2005 m. lapkričio 2 d. Susitarimu Nr. 3 susitarė dėl naujos laidavimo sutarties, t. y. įrašė įsipareigojimus į Susitarimą Nr. 3 tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartyje Nr. IRRŠ-7486. Šioje sutartyje buvo laiduota už terminuotą prievolę, todėl atsakovų laidavimas baigėsi 2007 m. birželio 30 d. (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Galiojant 2005 m. lapkričio 2 d. laidavimui, šalys 2007 m. birželio 22 d. pasirašydamos Susitarimą Nr. 4, kuriame atsakovai būdami laiduotojai pratęsė laidavimo santykius, nurodydami po šio susitarimo sąlygą, jog laidavimas pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. Laidavimo sutartį Nr. IRRŠ-7486 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais galioja ir Sutarties prievolei pagal šiuo Susitarimu pakeistas sąlygas ir visa apimtimi. Susitarime Nr. 4 nurodyta prievolė yra 76 784,81 Lt palūkanų, ir nustatyta prievolės įvykdymo data – 2009 m. birželio 30 d.

14Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Roktra“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla, nutarčiai įsigaliojus 2009 m. birželio 25 d., prievolės įvykdymo data pagal 2007 m. birželio 22 d. Susitarimą Nr. 4 pasibaigė taip pat 2009 m. birželio 25 d., o A. P. ir V. P. laidavimas dėl palūkanų pasibaigė 2009 m. rugsėjo 25 d. (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Dėl to teigtina, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. ieškinys Rokiškio rajono teisme buvo gautas nepraleidus termino ieškiniui dėl palūkanų priteisimo ir nesant ginčo dėl palūkanų dydžio, teisėjų kolegija patenkino ieškovo ieškinį dėl 47814,31 Lt palūkanų priteisimo.

152007 m. birželio 22 d. Susitarimo Nr. 4 4 punkte nustatyta sąlyga, kad, kredito gavėjui laiku nevykdant ar netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus (nesumokėjus laiku mokėtinos sumos ir pan.) ilgiau kaip 30 dienų, atnaujinamas Sutartyje nustatytų delspinigių skaičiavimas bei Kredito gavėjas įsipareigoja Bankui pareikalavus sumokėti anksčiau apskaičiuotų 17 666,09 Lt delspinigių. Teigtina, kad sutarties šalių 17 666, 09 Lt delspinigių mokėjimo terminas apibrėžtas pareikalavimo momentu. Bankas laiduotojams tiesiogiai reikalavimo sumokėti delspinigius ir palūkanas nepareiškė iki ieškinio pateikimo 2009 m. rugsėjo 17 d. Sistemiškai vertindama aptartas sutarties sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas šiuo atveju negali remtis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad į pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas, nes susitarime nurodyta konkreti delspinigių suma, apskaičiuota už ankstesnį paskolos netinkamo grąžinimo laikotarpį ir ji turi būti mokama ne besąlygiškai, o tik bankui pareikalavus. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl delspinigių buvo laiduota neterminuotam laikui ir ginčijamoje sutartyje bei jos pakeitimuose nesusitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo suteiktas laidavimas dėl 17 666,09 Lt delspinigių baigėsi praėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos (nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2009 m. birželio 22 d.), nes ieškovas per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojams (atsakovams) (CK 6.89 straipsnio 1 dalis) dėl delspinigių išieškojimo. Dėl to ieškovo ieškinys dėl 17 66,09 Lt delspinigių priteisimo atmestinas.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovai A. P. ir V. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl laidavimo sutarties sudarymo vertinimo ir jos sąlygų aiškinimo. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles bei CK 6.77, 6.78, 6.162, 6.159, 6.2 ir 1.63 straipsnių nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Susitarimu Nr. 3 šalys susitarė dėl naujos laidavimo sutarties, o Susitarimu Nr. 4 pratęsė laidavimo santykius. Nebuvo analizuota, kokios yra esminės laidavimo sutarties sąlygos, būtinos sutarties galiojimui, ir ar šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sąlygų. Kasatorių manymu, nepagrįstai buvo vadovautasi sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis teisės normomis siekiant nustatyti, ar laidavimo sutartis iš viso buvo sudaryta, nes šios normos taikomos ginčuose dėl sutarties turinio. Dėl to tik pritaikius laidavimo atsiradimo teisinius pagrindus reglamentuojančias teisės normas, nustačius, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta, yra pagrindas jos turinio aiškinimui taikyti CK 6.193 straipsnio nuostatas. Laidavimo sutarties sąlygos, kurios turi apibrėžti laidavimu užtikrintą prievolę, o kai užtikrinama terminuota – užtikrinamos prievolės įvykdymo terminą, yra esminės laidavimo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys privalo susitarti tam, kad sutartis būtų laikoma galiojančia. Susitarimu Nr. 3 šalys nesusitarė dėl visų esminių laidavimo sutarties sąlygų, o Susitarimu Nr. 4 nepratęsė šių sąlygų, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šalys susitarė dėl naujos laidavimo sutarties (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasatoriai taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo Susitarimo Nr. 4 kaip savarankiško pagrindo laidavimo santykiams atsirasti.

18Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo atsakovų A. P. ir V. P. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl laidavimo sutarties sudarymo vertinimo ir jos sąlygų aiškinimo. Nepagrįsti laikytini atsakovų kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo aptartos esminės laidavimo sutarties sąlygos, nes laiduotojų atsakomybės ir jos pabaigos sąlygos nustatytinos iš Susitarimo Nr. 3 ir Nr. 4, o CK nenustato turinio reikalavimų laidavimo sutarčiai, tik CK 6.159 ir 6.79 straipsniai nustato rašytinės formos reikalavimą. Atsakovų nurodomas sąlygas dėl laiduotojų atsakomybės ir jos pabaigos reglamentuoja CK 6.81 straipsnis ir 6.87 – 6.89 straipsniai, kuriuose įtvirtintos dispozityvios teisės normos, todėl teigtina, kad Susitarime Nr. 3 ir Nr. 4 detaliai neaptartas laiduotojų atsakomybės bei atsakomybės pabaigos klausimas, nesuteikia pagrindo vertinti, jog laidavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi laidavimo sąlyga buvo įtraukta į sutartį, tai papildomai detaliai perrašyti visas sutarties sąlygas, apibūdinančias sutarties prievolę, nėra prasmės. Šiuo atveju tiek iš Susitarimo Nr. 3, tiek iš Susitarimo Nr. 4 turinio galima nustatyti visas esmines laidavimo sutarties sąlygas – užtikrinama prievolė Susitarime Nr. 3 ir Susitarime Nr. 4 yra apibūdinta pakankami aiškiai, abu susitarimus pasirašė tiek kreditorius, tiek skolininkas, tiek laiduotojai, todėl laikytina, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta. Vertinimas, ar šalys Susitarime Nr. 3 susitarė dėl naujos laidavimo sutarties, yra fakto klausimas, kuris kasaciniame teisme nesprendžiamas (CPK 353 straipsnis), todėl turi būti vadovaujamasi apeliacinės instancijos teismo nustatytais faktais. Nepagrįstu laikytinas atsakovų argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas sutarčių aiškinimo taisykles taikė laidavimo sutarties sudarymo faktui nustatyti, nes šiomis taisyklėmis remtasi tik sudarytos sutarties sąlygoms aiškinti. Laidavimo prievolės galiojimo terminas nelaikytinas esmine laidavimo sutarties sąlyga, nes jis gali būti nustatomas iš Susitarimo Nr. 3 turinio. Pripažinus, kad Susitarimu Nr. 3 buvo sudaryta laidavimo sutartis, o Susitarimu Nr. 4 buvo pratęsta laidavimo prievolė, apeliacinės instancijos teismui nebeliko būtinybės analizuoti Susitarimo Nr. 4 kaip savarankiško pagrindo laidavimo santykiams atsirasti. Be to, Susitarime Nr. 4 esantis įrašas yra iš esmės analogiškas Susitarime Nr. 3 esančiam įrašui, todėl vertinant jo turinį turi būti vadovaujamasi tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kaip ir vertinant Susitarimo Nr. 3 įrašą.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl laidavimo sutarties sudarymo vertinimo

22Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Ja laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Vertinant laidavimo sutarties sudarymą reikia taip pat vadovautis sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojančiais CK 6.162–6.187 straipsniais. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Antraeiles sąlygas, dėl kurių šalys negali susitarti, suinteresuotos šalies prašymu gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisės principus, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią.

23Nagrinėjamoje byloje 1999 m. lapkričio 30 d. AB DNB bankas, A. P. įmonės „Sankarta“ ir UAB „Roktra“ sudarė skolos perkėlimo sutartį, papildytą vėlesniais susitarimais, pagal kurią A. P. įmonės „Sankarta“ skola bankui pagal 1997 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį ir 1998 m. liepos 20 d. paskolos sutartį perkelta naujajam skolininkui – UAB „Roktra“. Įsipareigojimų pagal skolos perkėlimo sutartį įvykdymui užtikrinti su A. P. ir V. P. 1999 m. gruodžio 16 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. IRRŠ–7486, pagal kurią kiekvienas laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui tuo atveju, jeigu UAB „Roktra“ neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal skolos perkėlimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta ir kasaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad 2004 m. rugsėjo 30 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 355 papildomame Susitarime Nr. 2 nei A. P., nei V. P. nelaidavo. Tačiau ginčas kilo dėl papildomo Susitarimo Nr. 3 ir jį pratęsusio Susitarimo Nr. 4 laidavimo sąlygų sudarymo. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad laidavimo sutartis nesudaryta, nes nesusitarta dėl esminių laidavimo sutarties sąlygų: laiduotojų atsakomybės ir laidavimo pabaigos.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų rūšių: pirma, nustatytos įstatyme (esminės pagal įstatymą), kurios yra arba tiesiogiai įstatyme įvardijamos kaip esminės, arba yra privalos tam tikros rūšies sutarčiai, kai sąlygos esmingumas kyla iš sutarties prigimties; antra, esminės dėl to, kad sutarties šalis (šalys) joms suteikia tokią prasmę (esminės pagal šalių valią). Vienas bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalyką (CK 6.3 straipsnis). Tai vienintelė esminė sąlyga, kurią turi turėti visos sutartys, taip pat laidavimo sutartis. Susitarime Nr. 3 laiduotojų nurodyta, kad „su sutarties pakeitimais sutinku ir patvirtinu, jog mano laidavimas pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartį Nr. IRRŠ–7486 galioja ir sutarties prievolei pagal šiuo susitarimu pakeistas sąlygas“. Susitarime Nr. 4 laiduotojai įtvirtino vienodas sąlygas, nustatančias, kad „užtikrinęs prievolių pagal sutartį su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymą 2004 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartimi Nr. IRRŠ-7486 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais, patvirtinu, kad šio susitarimo sąlygomis susipažinau ir joms neprieštarauju bei patvirtinu, kad laidavimas pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartį Nr. IRRŠ-7486 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais galioja ir sutarties prievolei pagal šiuo susitarimu pakeistas sąlygas ir visa apimtimi”. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laidavimo sutartys buvo sudarytos ne kaip atskiros sutartys, bet pagrindinių sutarčių dalys, t. y. visos laidavimo sąlygos buvo įrašytos į Susitarimo Nr. 3 ir 4 sutartis, iš kurių ir atsiranda pagrindinė užtikrinama prievolė, darytina išvada, kad yra pakankamai aiškiai apibūdintas laidavimo dalykas. Dėl to sutiktina su ieškovų argumentu, kad laidavimo sąlygą įtraukus į skolos perkėlimo sutartį, nereikia laidavimo sąlygoje atskirai perrašyti sutarties prievolę apibūdinančias sutarties sąlygas. Ta aplinkybė, kad laidavimo sąlygoje yra nurodoma laidavimo sutarties data „2004 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartis Nr. IRRŠ-7486 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais“, o ne 1999 m. gruodžio 16 d., vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškintina, kaip laiduotojų suklydimas dėl laidavimo sutarties datos, nesudarantis pagrindo abejoti laiduotojų įsipareigojimų prigimtimi. Dėl to pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad laiduotojai išreiškė savo valią laiduoti tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo nustatytos būtent 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartyje Nr. IRRŠ-7486. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorių argumentu, kad laiduotojų atsakomybės sąlyga yra įstatyme laikytina esmine (esminė pagal įstatymą). CK 6.81 straipsnyje nustatyti laiduotojo atsakomybės klausimai. Šios straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; 2 dalyje nurodyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; 3 dalis įtvirtina kelių laiduotojų atveju jų solidariąją atsakomybę, jei laidavimo sutartis nenustato ko kita. Iš CK 6.81 teisės normos reglamentavimo galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas šią teisės normą įtvirtino kaip dispozityviąją. Taigi šalys gali susitarti šių nuostatų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias įstatymo normas. Dėl to laidavimo sutartyje nenustačius laiduotojo atsakomybės klausimo būtų taikoma CK 6.81 straipsnio atitinkama nuostata. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad laiduotojo atsakomybės klausimai pagal galiojantį reglamentavimą nelaikomos esminėmis laidavimo sutarties sąlygomis. Esminėmis laidavimo sutarties sąlygomis atsakomybės klausimai gali būti priskirti šalių valia, t. y. dėl to, kad sutarties šalis (šalys) joms suteikia tokią prasmę. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokios šalių valios buvimas nenustatytas.

25Kasatoriai kelia klausimą dėl laidavimo pabaigos, kaip esminės sutarties sąlygos, CK 6.162 straipsnio 2 dalies prasme vertinimo. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Laidavimas tam tikram terminui reiškia, kad laidavimo sutartyje nurodyta konkreti data, iki kurios laiduojama, arba laikas, kuriam laiduojama, apibrėžtas kitaip, pavyzdžiui, nurodant, keliems mėnesiams laiduojama. Kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, terminas nustatomas pagrindinei prievolei, už kurią laiduojama, vykdyti. Tokiu atveju laiduotojo atsakomybė atsiranda nuo tada, kai pagrindiniam skolininkui suėjo terminas prievolei įvykdyti ir su sąlyga, kad šis jos neįvykdė. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-257/2011, nurodė, kad 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartimi nebuvo susitarta laiduoti konkrečiam terminui, bet buvo laiduota už terminuotą prievolę, kurios įvykdymo terminas buvo 2003 m. rugsėjo 20 d. Tačiau laidavimo kvalifikavimas terminuotu CK 6.88 straipsnio prasme iš esmės yra teisingas, teisiniai padariniai tiek tuo atveju, kai laiduojama konkrečiam laikui, tiek kai laiduojama už terminuotą prievolę, yra vienodi, abiem atvejais data, nuo kurios skaičiuojamas trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti, šiuo atveju sutampa, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad, sutartyje nesant kitokių susitarimų dėl laidavimo pabaigos (pavyzdžiui, kad laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo), laidavimas pagal 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartį pasibaigė 2003 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo aiškinimą turi būti vertinamas laidavimo sąlygos galiojimas pagal Susitarimus Nr. 3 ir Nr. 4, nes patys kasatoriai laidavime nurodė, kad jų laidavimas pagal 2004 m. rugsėjo 30 d., t. y. 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. IRRŠ–7486 galioja ir sutarties prievolei pagal šiuo susitarimu pakeistas sąlygas. Nepagrįstas laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad kasatoriams Susitarime Nr. 3 sudarius naują laidavimo susitarimą 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutarties sąlygomis, turi būti laikoma, kad jų prievolė yra atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, iki 2003 m. rugsėjo 20 d. Pažymėtina, kad laidavimo pabaigos nustatymas neturi būti aiškinamas pažodžiui, t. y. taip, kaip nustatyta 1999 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartyje, tačiau turi būti vertinamas atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus – nustatyti laidavimą iki 1999 m. lapkričio 30 d. skolos perkėlimo sutartyje nurodytos pagrindinės prievolės įvykdymo termino, nes laiduota už terminuotą prievolę. Kadangi Susitarimas Nr. 3 nukreipia į 1999 m. sudaryto laidavimo susitarimo nuostatas, tai galiojimo terminas Susitarime Nr. 3 turi būti nustatomas vadovaujantis 1999 m. gruodžio 16 d. susitarime įtvirtintu termino aiškinimo principu, t. y. laidavimas yra terminuotas, galioja iki pagrindinės terminuotos prievolės, nurodytos sutartyje. Tai 2005 m. lapkričio 2 d. susitarime Nr. 3 nustačius skolos grąžinimo terminą iki 2007 m. kovo 30 d., iki šios dienos laikoma, kad kasatorių buvo laiduota. Dėl to pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, remiantis įstatymo nuostata, CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, Susitarime Nr. 3 laidavimo sąlyga baigiasi 2007 m. birželio 30 d., t. y. po trijų mėnesių, nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškus kreditoriui laiduotojui ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad, nepasibaigus šio laidavimo terminui, jis buvo pratęstas Susitarimu Nr. 4, kuriame buvo laiduota už terminuotą prievolę, pasibaigsiančią 2009 m. birželio 30 d. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu laidavimo sutartyje nebūtų nurodyta laidavimo pabaiga, būtų taikomos įstatymo nuostatos, reguliuojančios neterminuoto laidavimo pabaigą, t. y. CK 6.89 straipsnis. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad laidavimo pabaigos sąlyga įstatyme laikytina esmine sutarties sąlyga, kuri yra būtina siekiant susitarimui suteikti sutarties galią, padaryti sutartį galiojančią.

26Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta privaloma rašytinė laidavimo sutarties forma, jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 straipsnis). Rašytinės formos reikalavimus būtina aiškinti vadovaujantis CK 1.73 straipsnio nuostatomis. Tokie sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčo laidavimo sąlyga Susitarime Nr. 3 ir šį susitarimą pratęsiančiame Susitarime Nr. 4 buvo surašyta ir pasirašyta tinkamų subjektų, buvo susitarta dėl esminių laidavimo sąlygų, todėl laikoma sudaryta ir galiojanti.

27Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

28Kasaciniame skunde kasatoriai A. P. ir V. P. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos, t. y. vadovavosi šiomis taisyklėmis vertindamas, ar buvo sudaryta laidavimo sutartis.

29Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010. Pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

30Nepagrįstu laikytinas kasatorių argumentas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo vertinant laidavimo sutarties sudarymą. Apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje vertinant laidavimo sutarčių sudarymą nesiremiama sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Analizuojant sprendimo tekstą teigtina, kad CK 6.193–6.195 straipsnių taisyklės yra taikomos aiškinant laidavimo sutarčių pobūdį, susitarimo padarinius, tikrąją sąlygų prasmę, pavyzdžiui, aiškinant Susitarimo Nr. 4 3 ir 4 punktus, kuriose nustatytas delspinigių mokėjimas tik ieškovui pareikalavus. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Susitarime Nr. 3 buvo sudaryta laidavimo sutartis, o Susitarimu Nr. 4 ji buvo pratęsta, tai nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad buvo taikytos sutarčių aiškinimo taisyklės nesudarytos sutarties turiniui aiškinti.

31Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

32Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos tesimo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, ieškovas turėjo 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 papunktyje nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, sprendžia, kad ieškovui iš kasatorių lygiomis dalimis priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

35Kasaciniame teisme patirta 55,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2012 m. gegužės 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti valstybei iš kasatoriaus V. P. (duomenys neskelbtini) 27,96 Lt (dvidešimt septynis litus 96 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

39Priteisti valstybei iš kasatorės A. P. (duomenys neskelbtini) 27,96 Lt (dvidešimt septynis litus 96 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

40Priteisti ieškovui AB DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovų V. P. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (duomenys neskelbtini) po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas AB DnB NORD bankas (dabar – AB DNB bankas) prašė teismo... 7. 1999 m. lapkričio 30 d. AB DNB banko, A. P. įmonės „Sankarta“ ir UAB... 8. Ieškovo teigimu, BUAB „Roktra“ skolos perkėlimo sutartimi prisiimtus... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinys... 11. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi... 12. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 13. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas, remdamasi bylos medžiaga, Lietuvos... 14. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Roktra“... 15. 2007 m. birželio 22 d. Susitarimo Nr. 4 4 punkte nustatyta sąlyga, kad,... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovai A. P. ir V. P. prašo panaikinti Panevėžio... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo atsakovų A. P.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl laidavimo sutarties sudarymo vertinimo... 22. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už... 23. Nagrinėjamoje byloje 1999 m. lapkričio 30 d. AB DNB bankas, A. P. įmonės... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų... 25. Kasatoriai kelia klausimą dėl laidavimo pabaigos, kaip esminės sutarties... 26. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta privaloma rašytinė laidavimo sutarties... 27. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ... 28. Kasaciniame skunde kasatoriai A. P. ir V. P. nurodo, kad apeliacinės... 29. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 30. Nepagrįstu laikytinas kasatorių argumentas dėl sutarčių aiškinimo... 31. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos... 32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, ieškovas turėjo 1815 Lt išlaidų... 35. Kasaciniame teisme patirta 55,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 38. Priteisti valstybei iš kasatoriaus V. P. (duomenys neskelbtini) 27,96 Lt... 39. Priteisti valstybei iš kasatorės A. P. (duomenys neskelbtini) 27,96 Lt... 40. Priteisti ieškovui AB DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...