Byla e2A-472-450/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams I. R., K. R., R. R., ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei valstybės įmonės Turto banko, dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 307,38 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 82,82 Eur skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad buvo patikrintas elektros skaitiklis, apskaitantis elektros energiją name, esančiame ( - ) bei 2014 m. lapkričio 30 d. paskirstymo punkte PP-7405 ant kabelio, einančio į namą, įrengtas galios analizatorius, kuris užfiksavo, jog laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. name sunaudota 7 343 kWh elektros energijos. Ieškovo darbuotojai patekę į namą rado sudaužytą elektros skaitiklį. Ieškovas perskaičiavo sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. ir nustatė, kad neteisėtai naudojantis elektros energija, ieškovui padaryta 9 307,38 Eur žala. Taip pat prašė atlyginti 82,82 Eur skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidas. Ieškovo įsitikinimu, Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR Finansų ministerijos, solidariai atsakinga už žalą, kadangi neteisėto elektros energijos vartojimo metu ji buvo dalies namo savininkė. Nepaisant to, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, ją su ieškove siejo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai.

6Atsakovai I. R., K. R. ir R. R. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nėra priėmę A. R. (mirusio 2009 m. balandžio 26 d.), kuriam priklauso ½ dalis namo, palikimo, nėra namo bendrasavininkiai ir nė vienas iš jų nėra sudaręs sutarties dėl elektros energijos tiekimo, 2013-2014 metais šiame name K. R. ir R. R. negyveno.

7Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad ginčo namo dalį valdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovės ir VĮ Turto banko nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ji yra netinkama atstovė byloje.

8Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR Finansų ministerijos, atsiliepime prašė ieškinį Lietuvos Respublikos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad patikrinimo metu ieškovo darbuotojai nustatė asmenų, gyvenančių name, esančiame ( - ), veiksmų neteisėtumą, naudojant neapskaitytą elektros energiją. ½ dalis turto priklauso mirusiojo sutuoktinei atsakovei I. R., atsakovai gyvena minėtame name ir naudojasi ieškovo teikiama elektros energija. Valstybės paveldėtas turtas nėra atidalytas, todėl ji negali kitiems bendrasavininkiams uždrausti naudotis ieškovės paslaugomis.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. R. ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 243,10 Eur Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 243,10 Eur sumą nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės bei atsakovės I. R. į valstybės biudžetą po 4,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovui R. R. 49,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pašalino iš civilinės bylos atsakovės Lietuvos Respublikos atstovę VĮ Turto banką.

11Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. buvo tikrintas elektros skaitiklis, apskaitantis elektros energiją name, esančiame ( - ). Ant kabelio, einančio į namą, įrengtas galios analizatorius užfiksavo, jog nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. name buvo sunaudota 7 343 kWh elektros energijos. Ieškovo darbuotojai patekę į namą rado sudaužytą elektros skaitiklį, t. y. tinkamai nefiksavusį rodmenų. Ieškovas perskaičiavo sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. pagal Taisyklėse įtvirtintą metodiką ir nustatė, kad neteisėtai naudojantis elektros energija ieškovui padaryta 9 307,38 Eur žala, o skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidos sudaro 82,82 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad nuo 2013 m. balandžio 4 d. namo ½ dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kita ½ dalis nuosavybės teise įregistruota A. R., mirusio 2009 m. balandžio 26 d., vardu. I. R. yra mirusio A. R. sutuoktinė, atsakovai K. R. ir R. R. yra mirusiojo vaikai. Nei vienas iš atsakovų nėra sudaręs su ieškovu rašytinės elektros energijos vartojimo sutarties.

12Ginčą teismas sprendė vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo, Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu, patvirtintu Energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, CK 6.383- 6.385 straipsnių, 6.387- 6.388 straipsnių, CK 6.245-6.246, 6.256 straipsnio nuostatomis, taip pat teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012, 2008 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I16-21/2007.

13Kadangi atsakovė I. R. neginčijo, kad nuolat gyveno ginčo bute, teismas sprendė, jog ji yra atsakinga už tinkamą atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją, kad, būdama rūpestinga, privalėjo informuoti apie neveikiantį apskaitos prietaisą. Teismo nuomone, nustačius neapskaitinį elektros vartojimą, būtent jai tenka pareiga atlyginti žalą. Iš bylos duomenų teismas nenustatė, kad atsakovė Lietuvos Respublika naudojosi patalpomis. Pažymėjo, kad ieškovė nereiškė pretenzijų šiai atsakovei dėl elektros energijos nedeklaravimo, tuo iš esmės pripažindama, kad prievolė deklaruoti rodmenis buvo tik faktiškai bute gyvenančių asmenų. Nenustatęs pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Respublika atsakinga už žalos padarymą (nenustatyta kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys) ar yra solidari skolininkė, ieškinį šios atsakovės atžvilgiu atmetė. Kadangi VĮ Turto bankui ginčo patalpos neperduotos, sprendė, jog pagrįstai prašoma nelaikyti VĮ Turto banko tinkamu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovu. Teismo nuomone, byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad per ginčo laikotarpį name gyveno ir atsakovai K. R. bei R. R., ir kad jie yra atsakingi už neapskaitinį elektros naudojimą, todėl reikalavimą jų atžvilgiu taip pat atmetė.

14Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pajungusi analizatorių, į bylą nepateikė įrodymų, jog periodiškai buvo tikrinami ir jo rodmenys. Teismo nuomone, elgdamasi rūpestingai, pastebėjusi ypač didelį elektros suvartojimą, ieškovė galėjo ir privalėjo sumažinti elektros galios perdavimą į ginčo namą ar susisiekti su vartotoju ir patekti į namą ar pan., tuo neleisdama didesnei žalai kilti. Remdamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais padarė išvadą, kad ieškovės paskaičiuota žala pagal analizatoriaus duomenis yra nepagrįsta. Teismas laikė, jog teisinga taikyti Taisyklių 132.12 punktą, pagal kurio nuostatas apskaičiuotas žalos dydis ginčo laikotarpiu yra 1 160,28 Eur. Kadangi skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidas sudaro 82,82 Eur, bendra žalos suma – 1 243,10 Eur. Atsižvelgęs į žalos padarymo pobūdį, žalos dydį, atsakovės I. R. turtinę padėtį, teismas nenustatė pagrindo mažinti žalos dydžio.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškovės reikalavimų, ir ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Pasak apeliantės, nesant rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo, Civilinio kodekso ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis bei teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013) elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi laikomas patalpų savininkas. Savininkas privalo informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus ir kt. Kadangi nustatytas skaitiklio pažeidimas, konstatuotinas vartotojo pareigų netinkamas vykdymas, kas, ieškovės įsitikinimu, sudaro pagrindą ½ dalies namo savininkę Lietuvos Respubliką traukti atsakomybėn dėl nuostolių atlyginimo. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą dėl žalos, padarytos neteisėtai naudojantis elektros energija, atlyginimo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje Nr. 2A-736-943/2015 išaiškino, esant kokioms sąlygoms taikoma solidarioji atsakomybė.

192) Taip pat ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog K. R. gyvena name, adresu ( - ). K. R. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi šiuo adresu; VMI 2015 m. vasario 19 d. rašte nurodė, jog minėtu adresu gyvena I. R. su vaikais K. ir R. R.. Be to, ieškovė pateikė duomenis, paneigiančius atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ji gyveno bute, esančiame ( - ). Kadangi laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. kovo mėn., nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. vasario mėn., bute ( - ) buvo deklaruojami tie patys (nesikeičiantys) skaitiklio rodmenys, t. y. visiškai nebuvo naudojama elektros energija, todėl daro išvadą, kad bute apskritai niekas negyveno.

203) Ieškovė nesutinka ir su teismo vertinimu, kad atsakovo R. R. pateikti dokumentai įrodo, jog jis elektros energijos perskaičiavimo laikotarpiu gyveno Londone. Apeliantės įsitikinimu, nuomos užstato sertifikatas neįrodo, jog visą nurodytą laikotarpį jis ten gyveno, nes nesibaigus viename sertifikate nurodytam nuomos laikotarpiui, atsakovas išsinuomojo butą kitu adresu. Taip pat pažymi, kad pateiktos tik 2013 m. spalio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 13 d. išrašytos sąskaitos už komunalines paslaugas, todėl abejoja, ar jis po 2013 m. lapkričio 13 d. gyveno Londone. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas atkreipė dėmesį į šias aplinkybes, tačiau teismas sprendimo motyvuose apie tai nieko nepasisakė.

214) Apeliantės teigimu, nustatydamas žalos dydį, teismas formaliai pritaikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas, neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. Pažymi, kad galios analizatoriaus duomenys yra žymiai tikslesni (patikimesni), nei teorinis paskaičiavimas pagal numatytą metodiką, todėl šių duomenų ignoravimą laiko visiškai nepagrįstu. Iš galios analizatoriaus duomenų apie valandinius suvartojimus daro išvadą, kad žinodami apie ieškovo darbuotojų atvykimą, atsakovai atjungė didžiąją dalį naudojamų elektros prietaisų ir juos paslėpė. Pasak apeliantės, atsižvelgiant į tai, žalos apskaičiavimas pagal rastų elektros prietaisų galią neatspindi realiai padarytos žalos, o teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kurioje teismas žalos dydį nustatė ne vien vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, bet ir įvertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes apie naudojamą galią. Daro išvadą, kad kasacinio teismo praktikoje pirmenybė teikiama ne tam žalos dydžio nustatymo būdui, kuris formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, o leidžia kuo tiksliau nustatyti patirtų nuostolių dydį.

225) Mano, jog teismo išvada, kad ieškovė nenutraukdama elektros energijos tiekimo neužkirto kelio didesnei žalai atsirasti, yra visiškai nepagrįsta ir negali būti pagrindu atleisti atsakovus nuo pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą. Pažymi, kad tiekimo nutraukimas vien tuo pagrindu, jog naudojama daug elektros energijos, būtų neteisėtas, o faktas, jog elektros energija buvo naudojama neteisėtai (esant sudaužytam skaitikliui), nustatyta tik 2014 m. lapkričio 20 d. Anksčiau patekti į namą ir patikrinti skaitiklio ieškovo darbuotojai negalėjo.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VMI prie FM prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį, kurioje prašoma pripažinti solidariu atsakovu valstybę ir priteisti žalą susidariusią už neapskaitytos elektros energijos naudojimą iš valstybės kaip solidaraus atsakovo, atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą nepakeistą.

24Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė asmenų, gyvenančių adresu ( - ), veiksmų neteisėtumą, naudojama neapskaityta elektros energija. Atkreipė dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006 ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. VMI prie FM nuomone, teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Respublika atsakinga už žalos padarymą (nenustatyta jos kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys) ar yra solidarus skolininkas, todėl ieškinį valstybės atžvilgiu atmetė. Be to, ieškovė neįrodė sąlygų, kurioms esant valstybę atstovaujanti VMI prie FM būtų įtakojusi atsakovų I. R., K. R. ir R. R. veiksmus, dėl kurių būtų kilusi žala ieškovei.
  2. VMI prie FM nuomone, kaip precedentu negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, nes nagrinėjamoje byloje įtvirtintos ne tokios pačios ar panašios nuostatos, kokios buvo konstatuotos kasacinio teismo byloje. VMI prie FM informavo raštais ieškovę, kad valstybės paveldėta dalis turto neatidalyta, todėl VMI prie FM negali uždrausti turto bendra turtei naudotis komunalines paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, neturi raktų nuo minėto namo ir be bendraturčių leidimo negali patekti į patalpas bei užtikrinti įrenginių apsaugą. VMI prie FM nesinaudoja minėtu turtu ir ieškovės teikiamomis paslaugomis bei nėra šių paslaugų gavėja.

25Dėl K. R. ir R. R. atsakomybės ribų atsakovė siūlo sprendimą priimti Teismo nuožiūra.

26Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą VĮ Turto bankas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniame skunde neginčijama teismo sprendimo dalis, kurioje VĮ Turto bankas pašalintas iš bylos kaip netinkamas atsakovo atstovas, prašo nagrinėti apeliacinį skundą teismo nuožiūra.

27Atsakovai K. R., R. R. ir I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo atmesti bei palikti nepagrįstą.

28Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

291) Atsakovai sutinka su Valstybės atstovės VMI prie LR Finansų ministerijos atsiliepime išdėstytais argumentais dėl valstybės solidarios atsakomybės, juos palaiko ir plačiau nepasisako.

302) Atsakovų nuomone, teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad per ginčo laikotarpį name gyveno ir atsakovai K. R., R. R.. Būtent apeliantei teko pareiga įrodyti atsakovo R. R. gyvenimo adresu ( - ), faktą leistinumo reikalavimus atitinkančiais ir patikimais įrodymais. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovė K. R. negyveno adresu ( - ), nes bute buvo sunaudojama labai mažai elektros energijos. Pasak atsakovų, ši aplinkybė nereiškia, kad bute niekas negyveno. Iš ieškovės pateiktų lentelių daro išvadą, kad elektros energija bute buvo naudojama (iš lentelių neįmanoma suprasti, kiek elektros energijos kiekvieną mėnesį buvo sunaudota), pati apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad per dvejus metus bute buvo sunaudota apie 100 kWh elektros energijos. Nurodė, jog atsakovė K. R. yra jauna, daug dirbanti, keliaujanti moteris, kuri namie būna retai, maisto beveik negamina. Atkreipė dėmesį, jog apeliantė poziciją dėl K. R. gyvenamosios vietos įrodinėjo remdamasi vien netiesioginiais įrodymais, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią.

313) Be to, vien gyvenimo ginčo name faktas automatiškai nereikštų, kad yra įrodytos visos atsakovų R. R. ir K. R. civilinės atsakomybės sąlygos ir kad šie atsakovai apeliantei atsako solidariai. Teismas negali nustatyti daugiau solidarios atsakomybės taikymo atvejų, nei yra numatyta įstatyme ar sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė.

324) Atsakovai nesutinka su apeliantės argumentais dėl nuostolių dydžio. Mano, jog apeliantė nepagrįstai nagrinėjamoje byloje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010. Minimoje byloje žalos dydis buvo apskaičiuotas taikant Senųjų taisyklių 93, 94, 96.5 punktų nuostatas. Senųjų taisyklių ir Taisyklių nuostatos nėra tapačios, apeliantės minimoje nutartyje nebuvo keliamas apeliantės patirtos žalos apskaičiavimo būdo, kurio nenumato Senosios Taisyklės, taikymo klausimas. Nei Taisyklėse, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra konstatuota, kad elektros energijos suvartojimas gali būti perskaičiuojamas pagal techninės apskaitos užfiksuotą vidutinį paros objekto suvartojimą.

33Pažymėjo, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad galios analizatorius apskritai buvo įrengtas ant namo, esančio ( - ), elektros įvado. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš nežinomo kompiuterio ekrano atspausdintas vaizdas nėra leistinumo reikalavimus atitinkantis įrodymas byloje. Ieškovės pateikto kompiuterio ekrano atvaizduose nėra nurodytas elektros energijos vartotojas, galios analizatoriaus įrengimo vieta ir data. Dokumentas „Calibration report No. 5-122“, neatitinka leistinumo reikalavimų ir negali būti priimtas į bylą, nes yra surašytas anglų kalba.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

37Byloje kilo ginčas dėl atsakovų K. R. ir R. R. bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, atsakomybės atlyginant žalą, patirtą sugadinus (sudaužius) elektros skaitiklį už skaitiklio sugadinimo metu neapskaitytą elektros energiją, bei dėl ieškovo reikalaujamos priteisti žalos dydžio paskaičiavimo.

38Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia elektros energiją namui, esančiam ( - ), kurio savininku buvo A. R., miręs 2009 m. balandžio 26 d. Po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai (žmona ir vaikai) mirusiojo turto nepaveldėjo, taigi, ½ dalis turto registruota mirusiojo vardu, kita 1/2 dalis nuo 2013 m. balandžio 4 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR Finansų ministerijos, nuosavybės įregistravimo pagrindas: palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Atsakovai K. R. ir R. R. yra mirusiojo vaikai, nepriėmę palikimo po tėvo mirties.

39Civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą (CK 6.2 str.). Pagal šioje byloje pareikštą ieškinį akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ savo reikalavimus atlyginti žalą už suvartotą elektros energiją sugadinus elektros skaitiklį bei skaitiklio atstatymo išlaidas pareiškė atsakovui Lietuvos Respublikai kaip dalies turto savininkui bei solidariems atsakovams – elektros energijos vartotojams. Pagal ginčui aktualias Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Taisyklių 17 p.). Šalys nėra sudarę rašytinės elektros energijos vartojimo sutarties.

40Vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Bendrąja prasme tai reikštų, kad elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko ir/ar kito vartotojo sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiūlymu, tačiau tokia pirkėjo valia gali būti išreikšta bet kokia įstatymo leidžiama forma (CK 1.64 str.). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė I. R. šiame name gyvena su nepilnamečiu vaiku ir faktiškai vartoja ieškovės tiekiamą elektros energiją, nors ir nustačius, kad elektros skaitiklis sudaužytas. Kita vertus, mirus turto savininkui, bei įpėdiniams nepriėmus palikimo, ½ dalis turto nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai – palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Nors šio turto ½ dalies savininkas Lietuvos Respublika, kaip namo dalies savininkas, turėtų būti atsakingas už žalą, sugadinus elektros prietaisą, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir jo nebuvo pasirašyta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau viena vertus, 2013 m. balandžio 4 d. ½ dalis turto perėjo Valstybės nuosavybėn tik turto savininko įpėdiniams nepriėmus palikimo, kita vertus, sutiktina su atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančia atstove - Valstybine mokesčių inspekcija – Valstybė šiuo turtu nesinaudoja, nepatenka į patalpas (namą), patalpos nėra atidalintos iš bendros dalinės nuosavybės, atsakovė nėra šių paslaugų gavėja, todėl teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas Lietuvos Respublika, nors ir būdama dalies turto savininke, tačiau nesinaudodama patalpomis bei teikiama paslauga – elektros energija, negali būti atsakinga tiek už skaitiklio sugadinimą, tiek ir atsakyti už suvartotą elektros energijos kiekį, paskaičiuotą prašomu laikotarpiu. Būtų neteisinga ir neprotinga iš namo dalies savininko, kuriam palikimas perėjo įstatymo pagrindu, esant įregistruotai šio turto hipotekai, realiai Valstybei nesinaudojant šiuo turtu, bei niekaip neprisidėjus prie neteisėtų veiksmų sugadinant prietaisą, reikalauti atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą (CK 1.5 str.). VĮ Registrų centro duomenys leidžia manyti, kad įstatyminiai turto įpėdiniai palikimo nepriėmė būtent dėl skolų dydžio bei turto įkeitimo (hipotekos įregistravimo).

41Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad dalies turto savininkas Valstybė neužtikrino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju, kadangi kaip jau pasisakyta, namo dalis neatidalinta ir realiai savininkas jam nuosavybės teise priklausančia dalimi nesinaudojo. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėjo numatyti, jog faktiškai elektrą naudojantis asmuo (asmenys), galės sugadinti apskaitos prietaisą ir darys žalą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Respublika atsakinga už žalos padarymą (nenustatyta jos kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys) ar yra solidarus skolininkas, todėl ieškinį Valstybės atžvilgiu atmetė.

42Kita vertus, byloje nustatytas elektros energijos vartotojas. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad konkliudentiniais veiksmais (elektros energiją priimdama net esant sudaužytam elektros skaitikliui; neprašydama elektros energijos tiekimą sustabdyti ar nutraukti) atsakovė I. R. išreiškė sutikimą ieškovei tiekti elektros energiją, todėl ieškovei tiekiant, o atsakovei tiesiogiai priimant ir naudojant elektros energiją, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. Todėl būtent atsakovė I. R. kaip elektros vartotoja, nors ir nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, teisingai pripažinta atsakinga už elektros apskaitos prietaiso sugadinimą ir neapskaitytos energijos suvartojimą bei nuostolių atlyginimą.

43Vertinant atsakovų K. R. ir R. R. atsakomybės klausimą, kurią ieškovas kildina CK 6.263 str. pagrindu, būtina įrodyti, kad egzistuoja visos atsakovų deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.247 - 6.249 str. str.).

44Byloje nustatyta, kad atsakovai K. R. ir R. R. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, adresu ( - ). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nuolatinai negyveno name, todėl nėra atsakingi už neapskaitinį elektros naudojimą ir žalos padarymą. Apeliantas skunde teigia, kad duomenų, jog atsakovė K. R. gyveno kitur, byloje nepateikta. Atsakovės pateikti duomenys jog ši gyveno adresu ( - ) paneigti apelianto pateikta informacija, jog laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. bei nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. vasario mėn. šiame bute buvo deklaruojami tie patys nesikeičiantys elektros skaitiklio rodmenys.

45Vertinant faktą, ar atsakovė K. R. pripažintina elektros energijos vartotoja name, ( - ), bei atsakinga už nuostolių atlyginimą, sugadinus elektros apskaitos prietaisą bei naudojantis neapskaitine elektros energija, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pateikta 2016 m. sausio 18 d. UAB „Sinklera“ akcininko pažyma, kuria patvirtinama, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2015 m. sausio 4 d. gyveno UAB „Sinklera“ priklausančiame bute, adresu ( - ), negali būti vertinama pakankamu įrodymu, faktui, kad atsakovė gyveno nurodytu adresu, patvirtinti (CPK 178 str.).

46CK 2.16 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad vien deklaravimo faktas, nėra vertintinas kaip įrodymas jog asmuo deklaruojantis gyvenamąją vietą konkrečiu adresu, šiuo adresu nuolatinai gyvena. Kita vertus, civilinėje byloje įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

47Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien įmonės akcininko pateikta pažyma apie tai, kad atsakovė neva nurodytu laikotarpiu gyveno kitame bute, nesant sutarties (panaudos, nuomos ir kt.) ar kito teisinio pagrindo, įrodančio atsakovės teisę gyventi nurodytame bute, ir/ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių faktą apie atsakovės gyvenimą UAB „Sinklers“ priklausančiame bute (nesant duomenų apie galimus atsakovės mokėjimus už buto komunalinius mokesčius, duomenis apie atsakovės vardu gaunamą korespondenciją nurodytu adresu ir pan.), įvertinus ieškovo pateiktus netiesioginius įrodymus apie tai, kad bute adresu ( - ), laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. bei nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. vasario mėn. buvo deklaruojami tie patys nesikeičiantys elektros skaitiklio rodmenys, o per visą laikotarpį buvo suvartota tik 100 kWh elektros energijos, sprendžia, kad atsakovė K. R. neįrodė fakto, kad ji gyveno UAB „Sinklera“ priklausančiame bute. Tačiau netgi atsakovei neįrodžius fakto, jog ji faktiškai gyveno UAB „Sinklers“ priklausančiame bute, ieškovas niekaip nepagrindė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, jog atsakovei turi kilti civilinė atsakomybė, kadangi vien fakto, jog atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą name, kuriame buvo sugadintas apskaitos prietaisas ir naudota neapskaitinė elektros energija, nepakanka neteisėtiems veiksmas bei kitoms civilinei atsakomybei kilti būtinoms sąlygoms konstatuoti. Kaip jau pasisakyta, CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamoji vieta siejama su vieta, kurioje asmuo dažniausia gyvena, kitaip tariant faktiniu gyvenimu. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. 4 p. numato, kad gyvenamoji vieta, tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susietas. Taigi, apeliantui nepakanka įrodyti vien fakto, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu, kada padarytas pažeidimas, negyveno kitame bute. Ieškovė neįrodė atsakovės atžvilgiu civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, tai reiškia, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas ieškinį jos atžvilgiu atmetė, nes neįrodyta, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą (CPK 178 str.).

48Vertinant kito atsakovo R. R. pateiktus faktinius duomenis apie tai, gyveno ar ne nurodytu laikotarpiu atsakovas name, ( - ), bei ar jis atsakingas už žalos atlyginimą, matyti, kad atsakovas pateikė į bylą Nuomos užstatų sertifikatą, kuris patvirtina jog atsakovas 2013 m. spalio 28 d. (nuo 2013-10-29) sudarė nuomos sutartį iki 2014 m. spalio 28 d. su savininku J. G. (Londonas), sumokėjo nuomos užstato sumą – 2190 svarų, nuomos užstatas užregistruotas TDS sistemoje. Nuomos turto agentūros 2013 m. spalio 29 d. raštas patvirtina, kad atsakovas gavo du raktų komplektus, dujų saugos sertifikato kopiją. Be to, byloje pateikti duomenys iš Londono įstaigų, kad atsakovas mokėjo mokesčius kitoje šalyje: už dujas ir vandenį laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki spalio 9 d. ir 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Taigi, teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. spalio 28 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje ir reikalavimą priteisti žalą nurodytu laikotarpiu atmetė. Nors atsakovas nepateikė duomenų, kur jis gyveno nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. (kada buvo patikrintas skaitiklis), tačiau aplinkybės, kad atsakovas dalyvavo patikrinimo metu, bei jis deklaravęs šiuo adresu gyvenamąją vietą, pačios savaime neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų bei kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

49Dėl žalos dydžio

50Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad name adresu ( - ), buvo vartojama neapskaitinė elektros energija. 2014 m. lapkričio 20 d. patikrinus name elektros skaitiklį buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11002979, kuriame nustatyta, kad sudaužytas elektros apskaitos prietaiso gaubtas, nėra gaubto stiklo, duomenų lentelė sulenkta, diskas deformuotas, tikslių duomenų negalima nustatyti, skaitiklis neveikia. Akte nurodyta, kad ant kabelio, einančio į namą, buvo įrengtas galios analizatorius, kuris užfiksavo jog nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. buvo naudojama vidutiniškai 14-17 kWh galios elektros energija, po patikrinimo liko suvartojamas elektros energijos kiekis tik 1 kWh. Kaip jau pasisakyta, elektros energijos sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo. Akte nurodyti rasti elektros energijos prietaisai.

51Pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad pats elektros energijos tiekėjas privalėjo įrodyti, kad jis periodiškai tikrino elektros duomenis ir pastebėjęs didelį elektros energijos suvartojimą, tokiu būdu galėjo sumažinti neteisėtai naudojamos elektros energijos perdavimą į ginčo namą. Šiuo gi atveju, ieškovas tik 2014 m. spalio 30 d. įrengė galios analizatorių ir įrodė, kad nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. name buvo suvartota 7343 kWh elektros energijos kiekis. AB Lesto (buvęs energijos tiekėjas) 2015 m. birželio 3 d. komisijos nutarime nurodyta, kad atliekant elektros apskaitos patikrinimą adresu ( - ), buvo nustatyta, kad suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisas nefiksavo. 2014 m. spalio 30 d. paskirstymo punkte PP-7405 įrengta techninė (kontrolinė) elektros apskaita, kuri skaičiavo tik objekte suvartotą elektros energiją, fiksavo 346,08 kWh vidutinį paros suvartojimą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. Taigi, už nurodytą laikotarpį (2014-10-31 – 2014-11-19) nustačius tikslų energijos suvartojimo kiekį, ieškovui turi būti priteista žala už tiksliai nustatytą ir suvartotą energijos kiekį, t. y. 346,08 x 20 dienų = 6921,6 x kainos 0,127 Eur = 879,04 Eur.

52Kitoje dalyje, ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, kurį jis paskaičiuoja pagal nurodytu laikotarpiu techninio prietaiso – analizatoriaus gautus duomenis, todėl teisingai pirmos instancijos teismas vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2013-12-08 nauja redakcija) 132.11 ir 132.12 punktais ir už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. priteisė 1160,28 Eur žalą pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiais naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičių per parą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už aukščiau nurodytą laikotarpį žala turi būti priteista, ją paskaičiavus pagal tiksliai nustatytą kontrolinį apskaitos rodmenį, teismo priteista žala (nuo 2013-11-21 iki 2014-11-20) turi būti mažinama 70,32 Eur suma, kuri paskaičiuota minusuojant laikotarpį nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.

53Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas keistinas - ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui bendrą 2051,82 Eur sumą žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo iki sprendimo visiško įvykdymo (CPK 329 str. 1 d.).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55Keičiant teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK 93 str. 5 d. Ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme: 46 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 1 d.).

56Atsakovas R. R. byloje yra pateikęs prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 49,49 Eur vertimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui, viso 38,60 Eur.

57Už procesinių dokumentų išsiuntimą šalims pirmos instancijos teisme susidarė 8,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (22 procentai) iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteistina 7,65 Eur atmestų reikalavimų dydžiui šių išlaidų valstybės naudai. Iš atsakovės I. R. šios išlaidos nepriteistinos, nes jos nesudaro nustatyto minimumo (CPK 88, 93 str.).

58Ieškovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 183 Eur žyminio mokesčio, apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, ieškovui priteistina iš atsakovės I. R. 46 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalimi.

59Teismas, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 93 str.

Nutarė

60Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

61„Ieškinį patenkinti iš dalies.

62Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) iš atsakovės I. R. (a. k. ( - ) 2051,82 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą 82 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2051,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

63Kitą ieškinio dalį atmesti.

64Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ į Valstybės biudžetą 7,65 Eur (septynis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

65Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovui R. R. (a. k. ( - ) 38,60 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

66Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės I. R. 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su... 5. Ieškinyje nurodė, kad buvo patikrintas elektros skaitiklis, apskaitantis... 6. Atsakovai I. R., K. R. ir R. R. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir... 7. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė,... 8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR Finansų ministerijos,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. buvo tikrintas elektros... 12. Ginčą teismas sprendė vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo,... 13. Kadangi atsakovė I. R. neginčijo, kad nuolat gyveno ginčo bute, teismas... 14. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1) Pasak apeliantės, nesant rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo... 19. 2) Taip pat ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog... 20. 3) Ieškovė nesutinka ir su teismo vertinimu, kad atsakovo R. R. pateikti... 21. 4) Apeliantės teigimu, nustatydamas žalos dydį, teismas formaliai pritaikė... 22. 5) Mano, jog teismo išvada, kad ieškovė nenutraukdama elektros energijos... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VMI... 24. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Patikrinimo metu... 25. Dėl K. R. ir R. R. atsakomybės ribų atsakovė siūlo sprendimą priimti... 26. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą VĮ Turto bankas, atsižvelgdamas... 27. Atsakovai K. R., R. R. ir I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo AB... 28. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 29. 1) Atsakovai sutinka su Valstybės atstovės VMI prie LR Finansų ministerijos... 30. 2) Atsakovų nuomone, teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad byloje nėra... 31. 3) Be to, vien gyvenimo ginčo name faktas automatiškai nereikštų, kad yra... 32. 4) Atsakovai nesutinka su apeliantės argumentais dėl nuostolių dydžio.... 33. Pažymėjo, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių leistinų įrodymų,... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 36. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 37. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų K. R. ir R. R. bei Lietuvos Respublikos,... 38. Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia elektros energiją namui, esančiam ( -... 39. Civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš... 40. Vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas... 41. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad dalies turto savininkas Valstybė... 42. Kita vertus, byloje nustatytas elektros energijos vartotojas. Byloje esantys... 43. Vertinant atsakovų K. R. ir R. R. atsakomybės klausimą, kurią ieškovas... 44. Byloje nustatyta, kad atsakovai K. R. ir R. R. yra deklaravę savo gyvenamąją... 45. Vertinant faktą, ar atsakovė K. R. pripažintina elektros energijos vartotoja... 46. CK 2.16 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta,... 47. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien įmonės akcininko pateikta... 48. Vertinant kito atsakovo R. R. pateiktus faktinius duomenis apie tai, gyveno ar... 49. Dėl žalos dydžio ... 50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad name adresu ( - ), buvo vartojama... 51. Pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad pats elektros... 52. Kitoje dalyje, ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, kurį... 53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas keistinas -... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 55. Keičiant teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų... 56. Atsakovas R. R. byloje yra pateikęs prašymą priteisti iš ieškovo... 57. Už procesinių dokumentų išsiuntimą šalims pirmos instancijos teisme... 58. Ieškovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 183 Eur žyminio mokesčio,... 59. Teismas, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 93 str.... 60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje... 61. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 62. Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k.... 63. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 64. Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ į Valstybės... 65. Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovui R. R.... 66. Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės I....