Byla 2-37861-819/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „Vingriai“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, vertėjaujant I. P., dalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms I. V. ir G. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „Vingriai“.

2Išnagrinėjusi bylą, teisėja

Nustatė

3pareiškėjas A. L. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo darbo užmokestis per 1984 m. buvo 48,44 Lt, per 1985 m. – 47,48 Lt, per 1986 m. – 63,91 Lt, per 1987 m. – 61,49 Lt, per 1988 m. – 56,26 Lt, per 1989 m. – 63,34 Lt, per 1990 m. – 62,62 Lt, o 1991 m. sausio mėn. – 5 Lt, 1991 m. vasario mėn. – 5,10 Lt, per 1991 m. kovo mėn. – 5,43 Lt, per 1991 m. balandžio mėn. – 5,16 Lt, per 1991 m. gegužės mėn. – 6,11 Lt, per 1991 m. birželio mėn. – 5,80 Lt, per 1991 m. liepos mėn. – 5,44 Lt, per 1991 m. rugpjūčio mėn. – 5,27 Lt. Paaiškina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuoti.

4Pareiškėjas pareiškime (b.l. 1-2) nurodo, kad nuo 1972-12-25 iki 1994-09-29 pareiškėjas dirbo tuometinėje Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ šaltkalviu elektros montuotoju. Vilniaus staklių gamykla „Komunaras“ 1991-01-15 buvo reorganizuota į Vilniaus valstybinę staklių gamyklą, o ši 1995-03-17 – į AB „Vingriai“. Kadangi pareiškėjas sulaukė pensinio amžiaus, jis ketina kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl senatvės pensijos jam skyrimo, tačiau dėl AB „Šlifavimo staklės“ buhalterijoje 2000-10-18 įvykusio gaisro negali pristatyti duomenų apie savo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31. Nurodo, kad jo darbo užmokestis minėtu laikotarpiu buvo vienodas su A. K., kuris dirbo tame pačiame ceche Nr. 2, vienoje su pareiškėju brigadoje penktos kategorijos šaltkalviu elektros montuotoju. A. K. turi išlikusį partinį bilietą (TSKP) Nr. 15797197, kuriame buvo daromi įrašai apie jo darbo užmokestį. Todėl pareiškėjas prašo nustatyti, kad pareiškėjo darbo užmokestis nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 buvo toks pats, koks nurodytas A. K. partiniame biliete.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis nuo 1972 m. dirbo Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ šaltkalviu elektriku. Tuo metu tai buvo viena iš pirmaujančių gamyklų, kurioje gamino serijines stakles (per mėn. apie 100-120 staklių). Jo darbo užmokestis nuo 1984 m. siekė nuo 400 iki 600 rublių, o kartais ir daugiau. Darbo užmokestis buvo skirstomas tarp brigados. Kai jis pradėjo dirbti gamykloje, jis buvo mokinys, po to prašė antros, vėliau ketvirtos kategorijos, o 1994 m. jis jau turėjo penktą šaltkalvio elektriko kategoriją. Darbo užmokestis dėl jo pareigybės kitimo nesikeitė, kito, jei žmogus, pavyzdžiui, sirgo. A. K. atėjo dirbti į gamyklą keliais metais anksčiau. Pareiškėjas 1994 m. perėjo į UAB „Politeca“, kur dirba iki šiol. A. K. dirbo su pareiškėju iki 1994 m., jis turėjo penktą kategoriją. Pareiškėjo ir A. K. darbo funkcijos sutapo, jie abu surinkinėjo pjovimo stakles. Gamykloje buvo mokamas tryliktas užmokestis, taip pat buvo mokami priedas už pagamintų staklių kiekį, priedas iš meistrų fondo, dalyvavimo darbe koeficientas. Darbo užmokestis kas mėnesį kito, tačiau jis nemažėjo. Kai atėjo dirbti į cechą 1972 m., jame dirbo trys asmenys, vėliau brigada padidėjo. 1984 m. buvo apie 15 žmonių, nes buvo eksporto skyrius, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, po to skyrius ir vėl sumažėjo. Tarp tų 15 asmenų buvo dar trys asmenys, su kuriais pareiškėjas dirba iki šiol UAB „Politeca“, L. Z. (buvo kontrolierė, skirstytoja), A. Z. (dirbo surinkime šaltkalviu), J. G. (buvo inžinierius), jie dokumentų iš gamyklos apie darbo užmokestį neturi, taip pat gamyklos gamybos vadovas V. O., kuris taip pat teismine tvarka nusistatė analogišką faktą dėl gauto darbo užmokesčio. Dėl pensijos skyrimo kol kas prašymo pareiškėjas nepateikė, tačiau jis domėjosi kokia informacija reikalinga, ką jis turi pateikti. Pensijinis amžius pareiškėjui sueina 2016 m. gegužės mėn.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 38-39), kuriame nurodo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Paaiškina, kad galutinę poziciją dėl pareiškimo išsakys išklausę pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus.

7Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovės sutiko su pareiškimu, prašė priimti sprendimą atsižvelgiant į liudytojo parodymus. Papildomai paaiškino, kad kol kas pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl senatvės pensijos jam skyrimo. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui žinoma informacija apie Vilniaus staklių gamyklos „Komunaras“ dokumentų, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, sudegimą, dėl šios aplinkybės suinteresuotas asmuo ginčo nekelia.

8Suinteresuotas asmuo AB „Vingriai“ pateikė atsiliepimą (b.l. 35), kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti pagal byloje surinktus įrodymus teismo nuožiūra. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko, prašė nagrinėti nedalyvaujant.

9Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas juos gamykloje sudegė buhalterija. Jis pats turėjo problemų dėl senatvės pensijos nustatymo, bet jis turėjo partinį bilietą, kuriuo remiantis jam pensiją ir paskaičiavo. Nurodė, kad jis gamykloje dirbo nuo 1970 m. iki 1997 m., jį atleido, o pareiškėjas dar liko dirbti. Liudytojas dirbo antrame ceche. Pas juos buvo brigada, kurioje iš pradžių dirbo trys asmenys, vėliau keturi, kai atėjo pareiškėjas, dar vėliau apie 14-15 žmonių. Brigadoje dirbo elektrikai. Liudytojo pareigos kito, jis buvo elektrikas šaltkalvis, elektrikas mechanikas, elektrikas surinkėjas, kt. Jis turėjo kategorijas, trečią, ketvirtą, penktą. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis darbo užmokestis, bet gamykloje darbo užmokestis iš esmės buvo skaičiuojamas nuo išdirbio, jį paskaičiuodavo brigadai ir padalindavo tarp joje dirbančių, darbo užmokestis tarp trečios, ketvirtos, penktos kategorijas skyrėsi, tačiau nežymiai. Pareiškėjas atlikdavo tas pačias funkcijas kaip liudytojas, jis matė kitų gaunamą darbo užmokestį atsiskaitymo lapeliuose. Jis tiksliai nepamena, bet mano, kad skirtumas buvo iki 10-15 rublių. Dėl premijų mokėjimo liudytojas nurodyti negalėjo. Duomenis į partinį bilietą įrašydavo partinis vadovas. Liudytojo darbo užmokestis nustatytas prieš tris metus teismine tvarka. Gerą atlyginimą liudytojas pradėjo gauti nuo maždaug 1985 m., tai buvo susiję su komandiruotėmis, į jas važiuodavo ir liudytojas, ir pareiškėjas.

10Pareiškimas tenkintinas.

11Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybes: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t.y. nustatytas sukeltų pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, ir jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.).

12Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis kita nei teismine tvarka negali gauti dokumentų apie jo gautą darbo užmokestį Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31, nes jie neišliko (sudegė), todėl prašo nustatyti faktą, kad jam laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 dirbant Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ buvo mokamas iš esmės toks pats darbo užmokestis, koks yra nurodytas A. K. partiniame biliete (TSKP) Nr. 15797197. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus staklių gamykla „Komunaras“ 1991-01-15 buvo reorganizuota į Vilniaus valstybinę staklių gamyklą, o ši 1995-03-17 – į AB „Vingriai“ (b.l. 7, 9-10). Pareiškėjas pateikė į bylą AB „Vingriai“ 2015-07-28 pažymą Nr. 179, kurioje nurodyta, kad bendrovė negali pateikti pareiškėjui duomenų apie jo darbo užmokestį Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31, nes po gaisro, įvykusio 2000-10-18, sudegė archyve buvę dokumentai (b.l. 7). Nors suinteresuotas asmuo AB „Vingriai“ į bylą nepateikė gaisro faktą patvirtinančių įrodymų, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovės nurodė, kad suinteresuotam asmeniui yra žinoma aplinkybė apie Vilniaus staklių gamyklos „Komunaras“ darbuotojų duomenų apie jų gautą darbo užmokestį neišlikimą dėl archyve 2000-10-18 kilusio gaisro (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ kaupiami duomenys, kurie liudija, jog teisme yra išnagrinėti ne vieno Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ dirbusių asmenų prašymai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl gauto šioje gamykloje darbo užmokesčio, kurį patvirtinantys dokumentai neišliko dėl archyve 2000-10-18 kilusio gaisro (CPK 179 str. 3 d., 443 str. 8 d.). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas kita nei teismo tvarka neturi galimybės gauti dokumentų apie jo gautą darbo užmokestį Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 (CPK 445 str., 185 str., Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 str. 8 d.).

13Pareiškėjas nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuoti. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. gegužės mėn. pareiškėjui sukaks pensinis amžius, todėl jis ketina kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl senatvės pensijos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiavimo ir skyrimo (šiuo metu pareiškėjas prašymo dar nėra pateikęs). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 str. 2 d. asmenims, turintiems stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01, nuo 1995-01-01 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994-01-01. Draudžiamosios pajamos iki 1994-01-01 įrodomos darbdavių pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybės archyvų sistemų įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais. Jei už stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių, ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (pvz., visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 str. 4 d.). Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjas negali gauti duomenų apie faktiškai jo gautą darbo užmokestį Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31, konstatuotina, kad prašomas nustatyti faktas jam turės juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.).

14Pareiškėjas jo nurodomą laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ gautą darbo užmokestį grindžia A. K. partiniu bilietu (TSKP) Nr. 15797197 (b.l. 16-20, 54-62), liudytojo A. K. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ dirbo nuo 1972-12-25 iki 1994-09-29 (b.l. 4-6, 8-10): nuo 1975-07-15 iki 1984-02-10 trečios kategorijos elektros šaltkalviu, nuo 1984-02-10 iki 1986-02-05 cecho Nr. 2 trečios kategorijos šaltkalviu elektriku, nuo 1986-02-05 iki 1987-06-12 cecho Nr. 2 trečios kategorijos šaltkalviu elektromontuotoju, nuo 1987-06-12 iki 1994-09-24 cecho Nr. 2 ketvirtos kategorijos šaltkalviu elektromontuotoju. Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojo A. K. parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 gamykloje dirbo ir byloje liudytoju apklaustas A. K.. Nors šis liudytojas ginčo laikotarpiu dirbo aukštesnės kategorijos šaltkalviu elektromontuotoju – nuo 1981-04-15 iki 1984-07-13 cecho Nr. 2 ketvirtos kategorijos šaltkalviu elektromontuotoju, o nuo 1984-07-13 cecho Nr. 2 penktos kategorijos šaltkalviu elektromontuotoju (b.l. 11-15), jų darbo funkcijos nesiskyrė, darbo užmokestis skyrėsi, tačiau nežymiai, jis buvo paskirstomas brigadoje dirbantiems asmenims priklausomai nuo išdirbio. Iš liudytojo A. K. parodymų taip pat nustatyta, kad jo darbo užmokestis 1985-1991 metais didėjo iš esmės ne dėl įgytos aukštesnės kategorijos, o dėl to, kad nuo 1985 m. jis pradėjo važinėti į komandiruotes. Pasak liudytojo į komandiruotes važiuodavo ir pareiškėjas. Nors byloje yra duomenų (pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai), kad pareigybės kategorijos Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ pakėlimas turėjo lemti ir didesnį darbo užmokestį (jo tarifą), vertinant visumą įrodymų teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo pareiškimą nepagrįstu (CPK 185 str.). Vertinant A. K. partinio bilieto (TSKP) Nr. 15797197 duomenis nustatyta, kad jo darbo užmokesčio vidurkis 1983 metais, kuomet jis ėjo ketvirtos kategorijos šaltkalvio elektromonuotojo pareigas, buvo 340,25 rub. per mėnesį, tuo tarpu 1985 metais, kuomet jis visus metus ėjo penktos kategorijos šaltkalvio elektromontuotojo pareigas, - 395,66 rub. Įvertinus liudytojo A. K. parodymus, kad 1985 m. darbo užmokestis didėjo ir dėl jo vykimo į komandiruotes, teigti, kad jis tarp ketvirtos ir penktos kategorijos šaltkalvių elektromontuotojų skyrėsi iš esmės, teismas neturi pakankamo pagrindo. Teigti, kad jis išsiskyrė vėliau teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo, nes pareiškėjas nurodė, kad darbo užmokestis jam dirbant Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ iš esmės tik didėjo, ką liudija ir A. K. partiniame biliete esantys įrašai apie gautą darbo užmokestį ir/ar jo vidurkį per metus, nors jo pareigos po 1985 m. nekito. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21570-872/2014 Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ dirbusio J. V. darbo užmokestį nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 nustatė taip pat pagal A. K. partiniame biliete (TSKP) Nr. 15797197 fiksuotus įrašus, konstatavęs, jog yra tikėtina, kad J. V. darbo užmokestis buvo panašus į A. K. darbo užmokestį (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pastarojoje byloje Nr. 2-21570-872/2014 surinkti duomenys (b.l. 4-6, 8-10) liudija, kad J. V. nuo 1982-06-11 iki 1984-11-02 dirbo ceche Nr. 2 penktos kategorijos montavimo darbų šaltkalvio elektriko pareigose, o nuo 1984-11-02 iki 1991-08-07 ceche Nr. 2 šeštos kategorijos šaltkalviu elektromonuotoju, t.y. aukštesnėse nei A. K. pareigose (CPK 179 str., 443 str. 8 d.). Nepaisant to J. V. pareiškime nurodė, kad jo darbo užmokestis buvo vienodas A. K. gaunamam darbo užmokesčiui, kas tik patvirtina pareiškėjo, liudytojo A. K. parodymus, kad jų visų ceche dirbančių darbo užmokestis buvo panašus.

15Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009; 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2009). Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir daromos prielaidos. Šios prielaidos turi būti motyvuotos ir atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; kt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja esant labiau tikėtina, kad pareiškėjo darbo užmokestis jam dirbant Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ per 1984 m. buvo 48,44 Lt, per 1985 m. – 47,48 Lt, per 1986 m. – 63,91 Lt, per 1987 m. – 61,49 Lt, per 1988 m. – 56,26 Lt, per 1989 m. – 63,34 Lt, per 1990 m. – 62,62 Lt, o 1991 m. sausio mėn. – 5 Lt, 1991 m. vasario mėn. – 5,10 Lt, per 1991 m. kovo mėn. – 5,43 Lt, per 1991 m. balandžio mėn. – 5,16 Lt, per 1991 m. gegužės mėn. – 6,11 Lt, per 1991 m. birželio mėn. – 5,80 Lt, per 1991 m. liepos mėn. – 5,44 Lt, per 1991 m. rugpjūčio mėn. – 5,27 Lt, todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjo darbo užmokesčio laikytinas įrodytu ir nustatytinas (b.l. 16-20, 54-62, CPK 185 str.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

Nutarė

17Pareiškėjo A. L., asmens kodas ( - ) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas ( - ) darbo užmokestis, jam dirbant Vilniaus staklių gamykloje „Komunaras“ nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31, per 1984 m. buvo 48,44 Lt, per 1985 m. – 47,48 Lt, per 1986 m. – 63,91 Lt, per 1987 m. – 61,49 Lt, per 1988 m. – 56,26 Lt, per 1989 m. – 63,34 Lt, per 1990 m. – 62,62 Lt, o 1991 m. sausio mėn. – 5 Lt, 1991 m. vasario mėn. – 5,10 Lt, per 1991 m. kovo mėn. – 5,43 Lt, per 1991 m. balandžio mėn. – 5,16 Lt, per 1991 m. gegužės mėn. – 6,11 Lt, per 1991 m. birželio mėn. – 5,80 Lt, per 1991 m. liepos mėn. – 5,44 Lt, per 1991 m. rugpjūčio mėn. – 5,27 Lt.

19Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo A. L., asmens kodas ( - ) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,... 2. Išnagrinėjusi bylą, teisėja... 3. pareiškėjas A. L. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį... 4. Pareiškėjas pareiškime (b.l. 1-2) nurodo, kad nuo 1972-12-25 iki 1994-09-29... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas faktines... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė... 7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovės sutiko su pareiškimu,... 8. Suinteresuotas asmuo AB „Vingriai“ pateikė atsiliepimą (b.l. 35), kuriuo... 9. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas juos gamykloje... 10. Pareiškimas tenkintinas.... 11. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat... 12. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis kita nei teismine tvarka negali gauti... 13. Pareiškėjas nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas... 14. Pareiškėjas jo nurodomą laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 1991-08-31 Vilniaus... 15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja... 17. Pareiškėjo A. L., asmens kodas ( - ) pareiškimą dėl juridinę reikšmę... 18. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas ( - )... 19. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo A. L., asmens kodas... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...