Byla 1A-543-594/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. (toliau – M. B.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei L. S. – Ridikei, išteisintajam M. B., jo gynėjui advokatui D. M., specialistei A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. – R. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. (toliau – M. B.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3M. B. buvo kaltinamas pagal BK 223 str. 1 d. tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

4nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 23 d. būdamas UAB „M.“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą gavęs UAB „M.“ dokumentus iš T. G. B., jų neišsaugojo įstatymų nustatytą laiką, tai yra visų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojo 10 metų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 p. nuorodą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 4 p. nuorodą, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atsakomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 20 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas“ nuostatus, kuriuose nurodyta, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, taip pat 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 p. nuorodą, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p. nuorodą, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „M.“ veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio nuo įmonės įkūrimo pradžios.

5Pirmosios instancijos teismas M. B. pagal BK 223 str. 1 d. išteisino, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

6Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. ir paskirti 35 MGL dydžio baudą.

7Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vien tik išteisintojo parodymais, visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų, kurie nors nuosprendyje ir yra aprašyti, tačiau nėra niekaip įvertinti. Išteisintasis, prokurorės teigimu, pasirinko itin primityvią gynybos versiją nurodydamas, kad nesuprato jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „M.“ direktorius, neva todėl nežinojo, kad turi rūpintis buhalterija. Ši versija yra paneigta absoliučiai visų liudytojų parodymais, kurie apklausiami teisme netgi nesuprasdavo klausimo esmės, kuomet būdavo paklausti ar M. B. galėjo nesuvokti, kad yra UAB „M.“ direktorius. Liudytojų teigimu, M. B. buvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai (to kategoriškai neneigia net pats išteisintasis) ir nors įmonėje jis būdavo retai, dokumentus jis pasirašinėdavo kaip direktorius. Be to, jis atleisdavo iš užimamų pareigų darbuotojus ir vykdė kitas funkcijas, kurios yra priskiriamos direktoriui. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pats M. B. buvo „Registrų centre“ ir pasirašė dokumentus, kurių pagrindu būtent jis buvo įregistruotas įmonės vadovu. Nors šių aplinkybių M. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, tačiau, kokiu būdu, neturėdamas jokių raidos ar psichinių trūkumų, galėjo nesuvokti, kur eina ir ką daro, paaiškinti nesugebėjo.

8Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nemažai laiko buvo skiriama aiškinantis aplinkybes dėl įmonės mokumo, skolų, akcininkų, vadovų, aiškintasi ar M. B. buvo tik vadovas de jure ar ir de facto, tačiau, prokurorės vertinimu, tai neturi absoliučiai jokios reikšmės šiai bylai. Lietuvos Respublikoje galiojantys buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojantys teisės aktai, nenumato jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad netgi esant situacijai, kuomet buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai atsiranda dėl trečiųjų asmenų veiksnių pvz. vagystės, įmonės vadovas atsako pagal BK 223 str., jeigu nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad to būtų išvengta. Kitaip tariant, buhalterijos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas teismų praktikoje yra pateisinamas tik force majeure aplinkybėmis. Tuo tarpu šios bylos aplinkybės byloja apie „Registrų centre“ vadovu įsiregistruojantį M. B. ir jo vadovavimo laikotarpiu dingusius absoliučiai visus įmonės buhalterinius dokumentus. Jeigu savo noru ir laisva valia asmuo įsiregistruoja įmonės direktoriumi, nuo tos minutės įstatymas jam numato tam tikras pareigas ir nei išsilavinimas, nei gyvenimiška patirtis, nei dar kažkokie žmogiškieji veiksniai nėra, ir negali būti aplinkybės, kurie pateisintų tokių pareigų nevykdymą. Akcentuojama, kad M. B., akivaizdžiai sąmoningai tapęs direktoriumi, buhalterijos tvarkymo neorganizavo, dokumentų nesaugojo, jiems dingus jų neieškojo, atkūrimo neorganizavo ir teisėsaugos institucijoms apie tai nepranešė.

9Pasak prokurorės, vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį sistemiškai, akivaizdu, kad nuosprendis itin prieštaringas. Vienoje pastraipoje išsakyti teiginiai, paneigiami sekančios pastraipos teiginiais, o būtent, teismas konstatavęs, kad M. B. neturėjo galimybės grąžinti į įmonę iš jos išgabentus dokumentus akivaizdžiai pripažįsta, kad minėti dokumentai M. B. vadovavimo laiku iš pradžių visgi buvo įmonėje ir po to dingo, tačiau jau kitoje pastraipoje daro priešingą išvadą, kad byloje nesurinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad M. B. dokumentai saugojimui buvo perduoti ir, kad jam buvo sudarytos sąlygos pasirūpinti jų saugojimu. Be to, vienoje pastraipoje, analizuodamas BK 223 str. l d. sudėtį, teismas akivaizdžiai nurodo, kad atsakomybė už minėto nusikaltimo įvykdymą gali kilti tik už buhalterinės apskaitos vedimą atsakingiems asmenims t.y. įmonės direktoriui, o tam tikrais atvejais ir buhalteriui, tuo tarpu sekančioje pastraipoje pirmos instancijos teismas imasi formuoti naują teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl BK 223 str. l d. taikymo, darydamas labai aiškią ir nedviprasmišką išvadą, kad šioje byloje už dokumentų neišsaugojimą yra atsakingi įmonės akcininkai.

10Išteisintasis M. B., nesutikdamas su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. – R. apeliacinio skundo argumentais, Kauno apygardos teismui pateikė atsikirtimus, kuriais prašoma Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir prokurorės apeliacinį skundą atmesti

11Išteisintojo teigimu, prokurorės apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakomybę už juridinio asmens valdymą turi prisiimti tie asmenys, kurie faktiškai valdė įmonę – nagrinėjamu atveju akcininkai, o ne įmonės direktorius, kuris šioje situacijoje jokių su įmonės valdymu susijusių sprendimų nepriiminėdavo. M. B. pažymi, kad per visą savo darbo laiką UAB „M.“ įmonėje jis yra buvęs vos kelis kartus, kai atvykti jį kvietė T. G. B., todėl realiai jam niekas jokių galių priiminėti sprendimus įmonės vardu taip ir nesuteikė.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo M. B. gynėjas advokatas D. M. prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti.

13Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

14Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika bei atsižvelgiant į baudžiamosios teisės jurisprudenciją, nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

15Analogiška išvada darytina įvertinus ir įstatymų leidėjo nuostatą, jog tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

16Šiuo aspektu akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006 ir kt.).

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi M. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl M. B. nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kaip pagrįstai teigia prokurorė, buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintojo parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms įvykio aplinkybėms, kitiems teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų bei specialistės parodymams bei rašytiniams byloje esantiems duomenims. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir M. B. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p., 326 str. 4 d.).

18Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Nagrinėjamu atveju vertinant M. B. pateiktų kaltinimų visumą, matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje aktualus tik aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas bei buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Teismų praktikoje, aiškinant šių teisės sąvokų turinį laikomasi pozicijos, jog aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Tuo tarpu buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko dėl netinkamo jų saugojimo.

19Aptariant BK 223 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo požymius nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. Tokiu būdu, apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad komentuojamo straipsnio sudėtis yra materiali, todėl už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 str. numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-273/2014 ir kt.).

20Šių duomenų kontekste įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija, nustato, kad M. B. aplaidžiai tvarkė apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 23 d. būdamas UAB „M.“, įmonės kodas 300982537, registruotos Taikos pr. 59-54, Kaunas, direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą gavęs UAB „M.“ dokumentus iš Tomo G. B., jų neišsaugojo įstatymų nustatytą laiką, tai yra visų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojo 10 metų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 p. nuorodą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 4 p. nuorodą, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atsakomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 20 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas“ nuostatus, kuriuose nurodyta, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, taip pat 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 p. nuorodą, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p. nuorodą, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „M.“ veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio nuo įmonės įkūrimo pradžios, t. y. padarė nusikaltimą, įtvirtintą BK 223 str. 1 d..

21Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. B. savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme nepripažino ir parodė, kad pagal specialybę jis elektronikos technikos specialistas. Ilgą laiką buvo bedarbis ir iš buvusio klasioko Vaido gavęs pasiūlymą dėl darbo, susitiko su T. G. B.. Nuvykęs į ofisą ( - ), ten susitiko A. L., kuris buvo pristatytas kaip akcininkas, B. - kaip direktorius. Buvo ir T. G.. Su jo būsimomis pareigomis supažindino T. G., nurodydamas, kad bus reikalinga klientų paieška, nes įmonė užsiima pervežimais. Toje veikloje patirties neturėjo, tuo metu neįsivaizdavo, kokias pareigas įmonėje užims. Buvo nustatyta minimali alga ir paaiškinta, kad alga priklauso nuo padaryto darbo. Vadovas turėjo būti T. G. B.. Sudarant darbo sutartį, su T. G. B. ir A. L. vyko į Registrų centrą. Pildė dokumentus, kuriuos jie nurodė pildyti. Sudarius sutartį, pamatė, kad yra priimtas į komercijos direktoriaus pareigas. Pareiginių instrukcijų nematė. Seifo bei įmonės antspaudų negavo. Antspaudas buvo bendroje patalpoje ant stalo. Ofiso raktų neturėjo, jo pristatymo darbuotojams taip pat nebuvo. Jam buvo pristatyta tik buhalterė B. J.. Įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo vėlgi nebuvo. Jis suprato, kad iki jo niekas to darbo nedirbo, kad buvo sukurtas naujas etatas. Įdarbinus buvo pasakyta, kad su juo „susisieks“, todėl kelias dienas jis jokio darbo nevykdė. Kai jis paskambino T. G. B., šis liepė skambinti A. L., o paskambinus pastarajam, liepė skambinti T. G. B.. Nurodymus jam duodavo T. G. B.. Jis (M. B.) vyko į „Lytagrą“ paimti akumuliatorių bei padangas. Jam duodavo pasirašyti dokumentus, jis juos pasirašydavo ties savo vardu ir pavarde. Kokios buvo įvardintos jo pareigos, nepamena. Taip pat buvo gavęs nurodymą su T. G. vardu išduota kortele vykti į banką ir ten nuo jo banko kortelės nuimti pinigų. Jam (M. B.) buvo įvardintas T. G. banko kortelės PIN kodas. Įmonės balansu nesidomėjo. Gamybiniai susirinkimai nevyko. Po poros savaičių jis (M. B.) buvo informuotas, kad turi atvykti audito firma. Dalyvavo pokalbyje su Rusijos piliečiu. Nors rusiškai nelabai supranta, suvokė, kad įmonę norima perrašyti Rusijos piliečiui. Gruodžio 28 d. gavo pranešimą iš T. G. B., kad atvyks auditas ir pasiims dokumentus, kvietė susitikti prie „Akropolio“. Ten bendraudamas su T. G. B., apie 16 val. gavo pranešimą iš vadybininko A. O., kuriuo jis buvo informuotas, kad buvo auditas ir paėmė dokumentus. Kitą dieną nuvykęs į ofisą, dokumentų nerado. Pasidomėjus, kiek truks auditas, buvo atsakyta, kad apie dvi - tris savaites. Laikas ėjo ir jam pasidarė neramu. A. O. pradėjo užsiminti, kad įmonė turi skolų. Susitikimų ėmė vengti ir T. G. B. su A. L.. Tuomet jis nutarė iš įmonės išeiti. Pasikonsultavo su teisininku, kuris jam patarė akcininkui A. L. rašyti pareiškimą, o iš vadybininko pareikalauti pasiaiškinimo raštu, kur dingo dokumentai. Jis (M. B.) parašė įsakymą, po ko A. O. pažadėjo parašyti pasiaiškinimą. A. L. parašius pareiškimą apie išėjimą iš darbo, šis pasakė, kad taip negalima, kad reikia surasti žmogų. Parašius pakartotinį pareiškimą, buvo pasiūlyta susitikti Registrų centre, kur jis (M. B.) susitiko su V. S.. Bandė susitikti ir su A. O., bet jis pateko į ligoninę ir mirė. Kur dokumentai - jam nežinoma. Buhalterė sakė, kad ji yra viską ištrynusi. Kai atėjo dirbti, ofise buvo visi dokumentai. Darbo laikotarpiu jam teko pasirašyti „gal iki dešimties dokumentų“. Suprato, kad yra apgautas. Dabar turi sumokėti už prekes „Lytagrai“, o atlyginimo už savo darbą įmonėje jis nė karto taip ir negavo.

22Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, buvo pagarsinti ir M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos jis nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. sausio 19 d. dirbo UAB „M. direktoriaus pareigose. Įmonės veikla buvo krovinių pervežimas ir ekspedijavimas. 2011 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jo buvęs klasiokas supažindino jį su T. G. B., kuris tuo metu ieškojo komercijos direktoriaus. Kadangi tuo metu jis buvo bedarbis ir ieškojo darbo, sutiko užimti minėtas pareigas. Kai atvyko pokalbiui, įmonės patalpose buvo A. L., T. G. B. ir T. G., kurie bandė supažindinti jį su darbo pobūdžiu. T. G. informavo, kad darbo pobūdis - tai naujų klientų paieška. 2011 m. gruodžio 9 d. jis parašė prašymą dėl priėmimo į UAB „M.“ komercijos direktoriaus vietą. Kadangi nenusimanė apie registravimą Registrų centre, tai T. G. B., A. L. ir T. G. jam nurodė, kad pareigas reikia registruoti VĮ „Registrų centre“. Kartu su T. G. B. ir A. L. susitiko netoli VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centre“ prašymus dėl direktoriaus pareigų pildė M. B., T. G. B. nurodymų ką ir kokioje grafoje pildyti. Kiek jis (M. B.) suprato, tuo metu įmonės pagrindinis direktorius buvo T. G. B.. Apie tuo metu esančią įmonės finansinę padėtį kalbos nebuvo, o jis tuo ir nesidomėjo. Tuo metu, kai pradėjo dirbti UAB „M.“, joje dirbo 3 vadybininkai, buhalterė, ir, kaip manė jis, direktorius buvo T. G. B., A. L. buvo pristatytas kaip UAB „M.“ akcininkas. Nežino, kokiose pareigose tuo metu buvo T. G., tačiau matydavo jį įmonės patalpose. Per kelias darbo dienas, jis nieko svarbaus nenuveikė. Gavo nurodymą iš T. G. B. nuvažiuoti į „SEB“ bankomatą ir nuimti pinigų – tam tikrą jo nurodytą sumą. Mokėjimo kortelė buvo T. G. vardu, jis buvo pasakęs kortelės PIN kodą. Taip pat 2011 metų gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, jis kartu su T. G. B. ir A. L. buvo nuvykęs į autoservisą, esantį ( - ), tikslaus adreso nežino, nes buvo norima įmonės veiklą pakeisti, pradedant teikti automobilių serviso paslaugas apjungiant dar vieną įmonę, kurios pavadinimo nežino. Jiems atvykus, T. G. B. bendravo su to serviso savininku, ką kalbėjo nežino. Kiek vėliau, dviejų savaičių laikotarpyje buvo gavęs nurodymą iš T. G. B. nuvykti į UAB „Lytagra“. Susiskambinus su A. O., jam buvo nurodyta, kokias prekes reikia paimti. Vyko kokius 3 kartus, o prekės buvo automobilių padangos, akumuliatoriai keli, automobilio langų skystis, suvirinimo aparatas. Minėtas prekes parvežė ir paliko įmonės patalpose, sandėlį užrakino vadybininkas A. O.. Suvirinimo aparatą parvežė ir atidavė T. G., nes taip buvo liepta. Realiai įmonės dokumentų niekas neperdavė, jis tik matė kažkokius dokumentus, sudėtus spintose, jie nebuvo užrakinti, buvo prieinami visiems esantiems kabinete. Pats kabinetas buvo rakinamas, raktus turėjo A. O., T. G. B., gal ir daugiau kas, tačiau jis raktų neturėjo. Kažkur 2011 metų gruodžio mėn. viduryje, jis kartu su T. G. B. ir UAB „M.“ akcininku A. L. nuvyko į pasienio zoną Panemunėje, kur susitiko su Rusijos piliečiu, kurio vardo neprisimena. Kadangi rusų kalbos jis (M. B.) nesupranta, tai nelabai suprato ir apie ką buvo kalba, tačiau vėliau iš bendrų kalbų suprato, kad tas Rusijos pilietis norėjo įsigyti UAB „M.“ akcijas iš A. L.. Jis (M. B.), kaip komercijos direktorius, jokių užsakymų ir naujų klientų neieškojo, asmeniškai su kitų įmonių vadovais ar vadybininkais nebendravo. Kažkur kitą savaitę po priėmimo į darbą jis pastebėjo, kad iš darbo išėjo dvi vadybininkės, taip pat ir buhalterė B. J.. Įmonėje liko dirbti vadybininkas A. O. ir T. G. B.. T. G. įmonėje matydavo. Vėliau, t. y. po kelių dienų, T. G. B. pasakė, kad įmonės dokumentus perims kažkokia įmonė tvarkyti, todėl prieš tai reikia atlikti auditą. 2011 gruodžio mėn. jam buvo pasakyta, kad turėjo atvykti auditorius. Tą dieną įmonės patalpose buvo jis ir vadybininkas A. O.. Po pietų jam paskambino T. G. B., paprašė, susitikti prie PC „Akropolis“, todėl jis išvyko iš ofiso. Apie 16 val., jam paskambino vadybininkas A. O., kuris pranešė, kad buvo atvykęs auditorius ir paėmė visus įmonės dokumentus. Kodėl A. O. paskambino jam (M. B.) ir pranešė apie įmonės dokumentų paėmimą, jis nežino. Kitą dieną atvykęs į įmonės patalpas matė, kad dokumentų nėra, tačiau nesigilino, kas juos paėmė, nes manė, kad viskas vykdoma pagal taisykles. Po kelių dienų jis pasidomėjo ar yra kokie kontaktiniai duomenys auditoriaus, paėmusio UAB „M.“ dokumentus, tačiau jam buvo pasakyta, kad kontaktus turi A. O. ir būtent jis bendrauja su auditoriumi. Dar po kelių dienų A. O. jam pareiškė, kad jokių duomenų apie atvykusį auditorių neturi. 2012 metų pradžioje, A. O. jam buvo užsiminęs, kad kreditoriai reikalauja apmokėti skolas, tiksliai kiek neprisimena, bet žino, kad skolos buvo nemažos. Tuomet jis nuvyko į banką ir išsiėmė „SEB“ banko elektroninio apmokėjimo generatorių savo vardu, juo padarė kelis pavedimus kreditoriams, pinigus paskirstydamas kone lygiomis dalimis. Matė, kad sąskaitoje yra iki 10000 litų, tačiau nesidomėjo iš kur pinigai įplaukdavo, taip pat nesidomėjo ir kiek dar yra kreditorių. Po kiek laiko, t. y. 2012 metų sausio pradžioje, jis dėl susiklosčiusios situacijos konsultavosi su teisininku, kuris patarė parašyti įsakymą, dėl dingusių dokumentų. 2012 m. sausio 12 d. parašė įsakymą dėl dingusių dokumentų. Gavęs įsakymą, A. O. nieko žodžiu neaiškino, sakė, kad parašys paaiškinimą. 2012 m. sausio 13 d. jis (M. B.) pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, nes nebematė perspektyvų. Tuo metu įmonėje buvo suirutė dėl dingusių dokumentų, dėl kurių niekas nieko negalėjo paaiškinti. Prašymą pateikė A. L., tačiau šis paprašė kurį laiką dar palaukti, nurodydamas, kad reikia surasti kitą žmogų, kuris užimtų jo pareigas. Kelias dienas, t. y. iki 2012 m. sausio 18 d., nesulaukęs iš A. O. paaiškinimo, jis pradėjo domėtis kur šis dingo. Jam (M. B.) paskambinus į jo mobilųjį telefoną, atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad A. O. yra ligoninėje, tačiau jokių aplinkybių nekomentavo. 2012 m. sausio 19 d. jam paskambino A. O. mama ir pranešė, kad A. O. mirė. 2012 m. sausio 19 d. parašė pakartotinį prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų, o vėliau A. L. jam liepė atvykti į VĮ „Registrų centrą“, kur buvo A. L. bei V. S.. „VĮ „Registrų centre“ visus dokumentus pildė jis, o A. L. jam sakė, ką rašyti. Kitą dieną, t. y. 2012 m. sausio 20 d. jis (M. B.) susitiko su V. S. ir perdavė jam likusius įmonės dokumentus ir daiktus (b. t. 3, b. l. 85-87).

23Nepaisant šių M. B. parodymų, kuriais jis neigia savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, jo kaltę, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, visgi įrodo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

24Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos B. J. parodymų, ji 2010-2011 metais įmonėje „M.“ dirbo vyr. buhaltere, įmonės apskaitą vedė namuose. Iš darbo ji išėjo 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje. Dokumentų originalai buvo ofise. Asmuo, atsakingas už dokumentus, įmonėje nebuvo paskirtas. Įmonės vadovu buvo T. G., po to – T. G. B., o po jo – M. B.. Su M. B. ji matėsi gal vieną ar du kartus. Įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo - priėmimo aktą ji siuntė elektroniniu paštu T. G. B., tuo metu, kai jis M. B. perdavinėjo įmonės dokumentus. Ji nematė, kaip T. G. B. perdavė buhalterinius dokumentus M. B.. Jai tik telefonu buvo pranešta, kad keisis įmonės direktorius. M. B. domėjosi įmonės buhalteriniais dokumentais, vartė su jais susijusias bylas. Gruodžio mėnesį įmonėje nelabai kas vyko, todėl, ar tuo laikotarpiu ji davė M. B. pasirašyti kokius nors dokumentus, ji nepamenanti. Įmonės direktorius įmonėje atliko ir kasininko pareigas. Tuo tarpu ji tik paruošdavo dokumentus. Ji girdėjo, kad buvo perduoti dokumentai auditui ir patvirtino, kad šiam reikalui ji suruošė įmonės dokumentus. Kad būtų atliktas įmonės auditas, liudytojos teigimu, norėjo pats M. B.. Jai taip sakė T. G. B.. A. O. buvo įmonės vadybininkas. Išėjusi iš „M.“ ji įsidarbino UAB „T. L.“, kurios direktorius – T. G. B.. Jis ją ir pasikvietė dirbti. Veikla buvo panaši kaip „M.“. UAB „T. L.“ T. G. ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, o A. L. buvo akcininkas. Papildomai B. J. patvirtino, kad 2011 metų pradžioje „M.“ už 2010 metus niekas netikrino. Nors liudytoja B. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino paieškosianti ir pateiksianti teismui išlikusių įmonės dokumentų kopijas, tačiau kiek vėliau Kauno apylinkė teisme buvo gautas B. J. pranešimas, kad jokios papildomos informacijos ji neturi ir niekuo daugiau padėti negali (b. t. 4, b. l. 87).

25Liudytojas A. S. paaiškino, jog jis yra UAB „M.“ bankroto administratorius. 2012 metų pradžioje keliant bankroto bylą UAB „M.“ jis siuntė laiškus visiems direktoriams: T. G., T. G. B., M. B. ir V. S.. Atsiliepė tik M. B., paaiškinęs, kad įmonės buhalterinių dokumentų neturi. Tuo tarpu T. G. B. nurodė, kad dokumentai prapuolė, kai buvo ketinama sujungti dvi įmones. Teigė, kad perdavė dokumentus darbuotojui, tas - auditui, o auditas prapuldė dokumentus. Susisiekus su T. G. B. įvardinta audito įmone, paaiškėjo, kad apie tai buvo kalbėta, tačiau įmonė jokių UAB „M.“ buhalterinių dokumentų neturi. Liudytojo teigimu, įmones sujungti galėjo tik A. L., nes jis buvo akcininkas ir toks buvo akcininkų sprendimas. Tačiau su A. L. nebuvo susisiekta. Tik tuomet, kai A. L. buvo pradėta gąsdinti civilinio pobūdžio bylomis, jis teigė dokumentus pateiksiantis. Liudytojo vertinimu, buvo atlikti veiksmai, siekiant nuslėpti įmonės turtą. Tai buvo naudinga T. G. - ilgamečiam įmonės savininkui bei jos vadovui. Akcijas neatlygintinai perleidus A. L., jis įkūrė kitą įmonę, kuri užsiėmė ta pačia veikla. Tai, A. S. teigimu, patvirtina tyčinio bankroto požymius. Spalio mėnesį į darbą buvo priimtas A. O. ir būtent jis buvo atsakingas už įmonės dokumentus, kitaip tariant, „ant jo buvo dokumentų pakabinimas“. Sausio mėnesį jis mirė. Liudytojas patvirtino dalyvavęs Kauno apygardos teisme civilinės bylos nagrinėjime, kur M. B. pozicija buvo tokia, kad nors jis ir buvo įdarbintas įmonės direktoriumi, tačiau faktiškai šių pareigų neatliko, jis mokėsi, o jam vadovavo T. G. B.. Šioje civilinėje byloje kreditorių turtinė žala buvo priteista iš M. B., nes kreditoriai pateikė dokumentus su jo parašais. Iš kitų vadovų negalėjo prisiteisti, nes kitų dokumentų tiesiog nebebuvo, įmonės vardu nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto registruota nebuvo. Papildomai A. S. paaiškino, kad su M. B. susitikimas įvyko Alytuje. Jis (A. S.) paprašė pateikti UAB „M.“ buhalterinius dokumentus, tačiau M. B. jų neturėjo. Perdavė tik A. O. rašytą įsakymą ir T. G. B. telefono numerį. Būtent M. B. ir paaiškino, kad įmonės dokumentai yra perduoti A. O., kuris juos pateikė auditui. M. B. teigimu, įmonės auditas buvo atlikinėjamas dėl to, kad buvo ketinama ją sujungti su kita įmone, UAB „M.“ norėjo įsigyti kažkokie rusai, todėl turėjo būti verslo įvertinimas. Tuo tarpu pagal Bendrovių įstatymą tokius veiksmus galėjo atlikti tik įmonės akcininkas. Jo vertinimu, M. B. į įmonę atėjo kaip direktorius, tačiau pagal visą situaciją jis buvo tik tam tikros sumanytos procedūros dalis, M. B. jokios naudos neturėjo.

26Liudytoja R. K. parodė, kad 2011 metais ji dirbo UAB „M.“ vadybininke, jokių įmonės buhalterinių dokumentų netvarkė. Mokėjimus darė įmonės direktorius arba buhalterė. Į darbą ją priėmė T. G., tačiau įmonės direktoriai keitėsi. Paskutinis, prieš jai išeinant iš darbo, buvo M. B., tačiau ji su juo nebendravo. M. B. į darbą ateidavo tik retkarčiais, darbo vietoje jo nebūdavo. Taip pat elgėsi ir prieš jį buvę įmonės direktoriai. Nors tiksliai nepamena, bet mano, kad M. B. kaip direktorius prisistatė. Prašymą atleisti iš darbo ji rašė M. B., tačiau apie atleidimą su juo nekalbėjo. M. B., atėjęs dirbti direktoriumi, vartydavo kažkokius popierius, kažką žiūrinėdavo. Iš darbo išėjo, nes pasipylė skambučiai dėl neapmokėtų sąskaitų. Ji įsidarbino kitoje įmonėje – UAB „T. L.“, kurios vadovu buvo A. L.. Ten dar dirbo ir T. G. B. – buvęs UAB „M.“ direktorius.

27Liudytojas T. G. B. parodė, jog M. B. jis pažįsta, kaip asmenį 2011 metų pabaigoje atėjusį dirbti į UAB „M.“ ir turėjusį pakeisti jį (T. G. B.), kadangi jis gavo pasiūlymą vadovauti kitai įmonei. Kas pasirašė jo (T. G. B.) atleidimo dokumentus, nepamena. UAB „M.“ savininkai buvo T. G. ir A. L., todėl būtent jie turėjo teisę priimti ir atleisti darbuotojus. Kai M. B. atėjo į darbą, vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo ir vyriausiasis vadybininkas A. O., buhalterė B. J., dar viena vadybininkė ir abu savininkai. Perdavimo procesas buvo formalus. Įmonės biuras buvo Raudondvario plente, visa įmonės dokumentacija buvo susegta į 30 skirtingų segtuvų. Pagrindiniai įmonės dokumentai buvo susegti į vieną segtuvą. Antspaudas buvo laikomas biure. Mano, jog buvo du įmonės antspaudai. Jam buvo sustatytas dviejų lapų sąrašas pagal dokumentų pavadinimus ir metus, jį buvo sudariusi įmonės buhalterė. A. O. jį sutikrino, jis (liudytojas) ir M. B. pasirašė. Tačiau tokio dokumentų perdavimo, kad būtų susėdę ir tikrinę visą įmonės dokumentaciją iš eilės, nebuvo. Jis (T. G. B.) tikėjo, jog buhalterė visus įmonės dokumentus nurodė tinkamai, tuo pasitikėjo ir M. B.. Jis (liudytojas) išėjo dirbti į UAB „T. L.“, kur turėjo dvidešimt penkis procentus akcijų. Kadangi jis Kauno technikos kolegijoje dirbo dėstytoju ir dėstė automobilizmą, jam buvo labiau priimtinas automobilių serviso aptarnavimo darbas nei krovinių. Todėl, kai A. L. pasiūlė kurti techninės automobilių priežiūros padalinį, šį pasiūlymą jis priėmė. Kai išeidinėjo iš UAB „M.“, įmonės finansinė padėtis buvo vidutinė. Jam vadovaujant, UAB „M.“ buhalterija buvo tvarkinga, M. B. buvo priduota apie 30 segtuvų. Kai vyko dokumentų perdavimas, M. B. šiame procese dalyvavo, jam buvo aiškinama, kas ir kur padėta. Tuo metu buvusio M. B. aktyvumo, nepamena. Nemano, jog M. B. galėjo nesuvokti į kokias pareigas eina. Girdėjo, jog UAB „M.“ buhalteriniai dokumentai audituojami. Kokiu tiksliai metu dingo įmonės buhalteriniai dokumentai, nežino. Kur buvo M. B., kai auditas paėmė įmonės buhalterinius dokumentus, jis nežino. Audito iniciatoriumi buvo A. O., tačiau ar M. B. galėjo žinoti, kas yra auditas, jis nežino. Jis M. B. davė rekomendaciją kreiptis į A. O., kaip žmogų su didele patirtimi.

28Atlikus įrodymų tyrimą baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis buvo pagarsinti ir liudytojo A. L. (bylos duomenimis išvykusio gyventi į Airiją (b. t. 4, b. l. 72) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis, maždaug 2011 m. lapkričio mėnesį tikslios datos neprisimena, vieno iš pokalbio metu su T. G. B., kurį šiek tiek pažįsta, (yra matęs maždaug tris kartus su savo bendrais pažįstamais), T. G. B. pasiūlė bendro verslo planą - bendrai ieškoti transporto paslaugų tiekimo, užsiimti serviso paslaugomis, išplėsti įmonės veiklą apjungiant dar vieną įmonę, t. y. UAB ,,R. R. S“, bei išplėtus šių įmonių veiklą, jas parduoti Rusijos piliečiui, vardu Artūras. Su T. G. B. jis buvo nuvykęs į UAB ,,M.“ biurą, adresu ( - ), kur matė dvi merginas, dirbančias, kaip suprato, dispečerių darbą. Jam buvo parodyti trys įmonės automobiliai, tai yra mažagabaritės transporto priemonės. Jam T. G. B. pasiūlymas patiko, tuo metu jis (A. L.) neturėjo jokio darbo, turėjo patirties krovinių pervežimo srityje, todėl su T. G. B. pasiūlymu sutiko. Jie buvo susitikę su Rusijos piliečiu Artūru ir pastarasis sutiko, kad išvysčius minėtos įmonės veiklą, jis tokią įmonę nupirks. Vėliau, sutarus dėl bendros veiklos, jis (A. L.) įsigijo šios įmonės akcijas iš T. G. - 100 % akcijų, už kurias nieko nemokėjo, nes tuo metu finansiškai buvo nepajėgus. Su T. G. buvo žodžiu sutarta, kad išvysčius šios įmonės veiklą bei pardavus ją minėtam Rusijos piliečiui, iš gauto pelno T. G. bus sumokėta pelno dalis, kuri bus sutarta galutiniame rezultate. Vėliau buvo pradėta ieškoti tiekėjų, pirkėjų bei galimų klientų. Jų ieškojo jis, T. G. B. ir M. B., kuris buvo paskirtas UAB ,,M.“ direktoriumi. T. G. B. perdavinėjo įmonės patirtį, t. y. mokė jį ir M. B. kaip reikia dirbti, o pats skaitėsi kaip patarėjas. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti M. B.. Jis (A. L.) pats asmeniškai matė kaip T. G. B. perdavė M. B. įmonės buhalterinius dokumentus su kuriais šis, kaip įmonės direktorius, turėjo susipažinti. Be to, kiek jam yra žinoma, tarp T. G. B. ir M. B. buvo pasirašytas dokumentų perdavimo – priėmimo aktas. Netrukus minėtas Rusijos pilietis paskambinęs pasakė, kad atsiųs auditorių, kad įvertintų įmonės veiklos rezultatus. Tuo tikslu buvo atvykęs kažkoks Juozas, kuris rinkosi kažkokius dokumentus. Vėliau, pas jį atėjęs M. B. pasakė, kad jį kaip direktorių pradėjo atakuoti kreditoriai ir, kad įmonė yra daug kam skolinga, todėl jis (M. B.) atsisakė toliau dirbti šioje įmonėje. Kuomet jis (A. L.) įsigijo minėtą įmonę, apie įmonės įsiskolinimus nieko nežinojo, apie tai sužinojo tik iš M. B.. Su įmonės klientais dirbo A. O., kuris pakankamai gerai tvarkėsi su kreditoriais, problemų nebuvo, skolos buvo po truputį dengiamos. 2012 m. sausio mėnesį A. O. mirė ir įmonėje neliko žmogaus, kuris mokėtų tvarkytis su skolininkais. Jis (A. L.) suprato, kad su įmone yra daug problemų, todėl apie savo sprendimą pasitraukti iš įmonės veiklos pasakė T. G. B.. Šis pasiūlė įmonės akcijas parduoti V. S., jis (A. L.) sutiko. Kaip ir perkant, taip ir parduodant, jis nepasirašinėjo jokių akcijų pirkimo – pardavimo dokumentų, tai buvo sutarta žodžiu, o direktorius, kiek jam yra žinoma, akcininkų pasikeitimą įformino ,,Registrų centre“. Kiek pamena, UAB ,,M.“ akcijas jis (A. L.) pardavė 2012 m. sausio 23 d.. Akcijos buvo parduotos V. S., kuris tapo ir įmonės akcininku, ir direktoriumi. Jis (A. L.) yra pasirašęs akcininko sprendimą atleisti M. B.. Kiek žino, M. B. su V. S. rašėsi įmonės buhalterinių dokumentų ir sandėlio likučių perdavimą – priėmimą (b. t. 1, b. l. 140-141).

29Remiantis liudytoju apklausto T. G. parodymais, M. B. jis pažįsta kaip asmenį, dirbusį UAB „M.“ po jo. Visus įmonės buhalterinius dokumentus jis perdavė naujajam UAB „M.“ vadovui T. G. B.. Dokumentų perdavimo – priėmimo aktai yra pateikti Kauno apygardos teismui jo nagrinėjamoje civilinėje byloje. UAB „M.“ buhalteriniai dokumentai buvo įmonės biure. Kai įmonėje jau dirbo M. B., įmonės dokumentus jis (T. G.) matė, tačiau, kai M. B. atėjo dirbti į UAB „M.“, jis (liudytojas) jau nebebuvo šios įmonės akcininku. Po jo įmonės akcininku tapo A. L.. Papildomai liudytojas paaiškino, kad net ir perleidęs UAB „M.“, jis ir toliau dirbo su A. L. ir T. G. B..

30Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 str. buvo perskaityti liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose teigiama, kad maždaug 2009 m. lapkričio 9 d. jis tapo UAB ,,M.“ akcininku ir dirbo direktoriumi. Įmonės veiklos pobūdis buvo transporto paslaugos ir ekspedijavimas. Vėliau, 2011 m. lapkričio 8 d., UAB ,,M.“ direktoriumi paskyrė T. G. B.. Visą įmonės gyvavimo laikotarpį įmonės finansinė būklė buvo maždaug stabili. Maždaug 2011 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam A. L. pateikė pasiūlymą parduoti įmonės akcijas bei pateikė verslo planą, kad jam pilnai valdant įmonę, galima būtų sudaryti kontraktą su Norvegijos įmone bei iš Lietuvos į Norvegiją vežti medieną. Jis (T. G.) sutiko ir buvo sutarta įmonę parduoti už nominalią vertę t. y. 100 litų už vieną akciją. Akcijas pardavė, kadangi tuo metu įmonė dirbo stabiliai, bet trūko verslo idėjų, o A. L. pasiūlymas jam pasirodė vertas dėmesio. Be to, A. L. žadėjo, kad pradėjus įgyvendinti minėtą idėją, jis taip pat gaus kažkokią dalį nuo šio verslo, todėl jis sutiko parduoti UAB ,,M.“ akcijas. Koks buvo įmonės įsiskolinimas ir ar įmonė buvo įsiskolinusi jam parduodant įmonės UAB ,,M.“ akcijas, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Apie įmonės įsiskolinimą atitinkamai dienai galima pažiūrėti įmonės pelno nuostolio ataskaitoje, o šiuo metu jis minėtų dokumentų neturi, nes visi įmonės dokumentai buvo pas įmonės direktorių T. G. B., o vėliau nustatyta tvarka buvo perduoti sekančiam direktoriui. Apie įmonės sutartinius santykius bei atsiskaitymus/neatsiskaitymus jis nieko pasakyti negali, nes neturi buhalterinių dokumentų, iš kurių galėtų vienareikšmiškai pasakyti apie įsiskolinimus bei sutartines sąlygas (b. t. 1, b. l. 153). Papildomos apklausos metu T. G. parodė, kad jo funkcijos įmonėje įmonės vadovavimas. Jis buvo atsakingas už įmonės veiklą bei finansus. Būtent jis atlikinėjo bankinius pavedimus ir atsiskaitymus. Be jo prisijungimus prie UAB „M.“ banko sąskaitų turėjo buhalterė B. J.. Vėliau, įmonėje konsultantu padėjo dirbti T. G. B.. Tuo metu, kai jis dirbo UAB „M.“ direktoriaus pareigose, buvo ieškoma naujų klientų. Sutartis su naujais klientais sudarydavo bei jų sąlygas derindavo vadybininkai R. K. arba A. O.. Kokia buvo įmonės finansinė padėtis sudarant sutartis su užsakovais bei kas buvo jų iniciatorius, pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau tuo metu, kol jis buvo įmonės direktorius, atsiskaitymai su užsakovais vykdavo laiku, įsiskolinimų nebuvo. Nuo 2011 m. lapkričio 8 d., jis UAB „M.“ direktoriumi paskyrė T. G. B., nes jam trūko techninių žinių apie transportą, o jis (T. G. B.) apie tai nusimanė. Nuo 2011 m. gruodžio 12 d. UAB „M.“ akcijas pardavė A. L.. Kokia vėliau buvo UAB „M.“ finansinė padėtis ar įmonė sudarinėjo naujas sutartis ir su kuo jas sudarinėjo, jis nežino, į įmonės veiklą nesikišo (b. t. 1, b. l. 154).

31Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S. (bylos duomenimis išvykęs gyventi į Norvegijos Karalystę (b. t. 4, b. l.72)), kurio parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. buvo pagarsinti baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, apie nagrinėjamo įvykio aplinkybės parodė, kad maždaug 2011 metų pavasarį įsteigė įmonę UAB ,,R. R. S.“. Minėtą įmonę įsteigė tikslu ruošti transporto priemones prieš ralį, ralio metu ir po ralio. Minėtoje įmonėje jis dirbo vienas. Taip pat aptarnaudavo ir pavienius klientus. Vienas iš tokių klientų buvo A. L.. Minėtą asmenį jis pažinojo iš anksčiau. Maždaug 2011 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, kuomet jis tvarkė A. L. transporto priemonę, pokalbio metu prasitarė A. L., kad jo verslas nelabai sekasi, pastarasis jam pasiūlė parduoti įmonę UAB ,,R. R. S.“, teigdamas, kad jis yra transporto įmonės savininkas, turintis klientą iš Rusijos, kuris nori įsigyti veikiančią įmonę, vykdančią veiklą pervežimų ir automobilių serviso srityse. Kadangi jo įmonė neturėjo pakankamo pajėgumo bei klientų ir jis vos išsilaikė, jį pastarojo pasiūlymas sudomino. Pokalbio metu jam pasiteiravus, kokią naudą jis turės iš įmonės pardavimo, A. L. nurodė, kad pardavęs savo įmonę jis gaus 10000 litų. Kadangi šis pasiūlymas jį tenkino, jis sutiko. Vėliau, kiek prisimena, tai buvo maždaug po savaitės ar pusantros, pas jį adresu ( - ), kur jis dirbo, atvažiavo A. L., paaiškinęs, kad kalbėjo su anksčiau minėtu Rusijos piliečiu ir jis nori įsitikinti, kad abi įmonės, t. y. jo įmonė UAB ,,R. R. S.“ ir A. L. įmonė UAB ,,M.“ yra normaliai veikiančios įmonės, todėl reikia atlikti minėtų įmonių auditą, parodydamas, kad reikalingi jo įmonės dokumentai. A. L. taip pat nurodė, kad audito atlikimu pasirūpins jis, nes jo direktorius ruošia jo įmonės UAB ,,M.“ dokumentus, tai tuo pačiu atliks ir jo įmonės auditą. Jis sutiko, nes, kiek suprato, pasiūlymas jam atrodė realus. A. L. jam davė savo direktoriaus (UAB ,,M.“) M. B. telefono numerį. Po keleto dienų jis pasiskambino M. B., vakare susitarė susitikti prie jų ofiso ( - ), esančioje ,,Lukoil“ degalinėje. Jis nuvykęs į minėtą degalinę susitiko su M. B. bei jam perdavė savo įmonės UAB ,,R. R. S.“ buhalterinius dokumentus. M. B., gavęs minėtus dokumentus, sakė juos nuvešiantis auditoriui, kuris maždaug per savaitę atliks auditą. Už audito atlikimą iš jo jokių pinigų neprašė. Jis visus savo įmonės UAB ,,R. R. S.“ buhalterinius dokumentus M. B. perdavė be jokio dokumento. Praėjus kažkiek laiko, jis gavo pasiūlymą išvykti į užsienį dirbti. Tuomet jis pasiskambino A. L. ir paklausė, kaip ten vyksta reikalai dėl jo įmonės perrašymo. A. L. nurodė, kad jis yra gavęs kažkokius dokumentus iš minėto Rusijos piliečio ir galima perrašyti jo įmonę UAB ,,R. R. S.“ Rusijos piliečiui. Jis, A. L. ir M. B. susitiko prie ,,Registrų centro“. Nuėjus į „Registrų centrą“, M. B. užpildė reikiamus dokumentus, kažkuriuos dokumentus davė pasirašyti jam, kažkuriuos dokumentus pasirašinėjo jie, po ko M. B. pridavė minėtus dokumentus „Registrų centrui“ ir jie išsiskirstė. Maždaug po savaitės, jam paskambino kažkoks pilietis ir kreipėsi į jį kaip į UAB ,,M.“ direktorių, sakydamas, jog UAB ,,M.“ yra už kažką skolinga. Tada jis pirmą kartą sužinojo, kad yra UAB ,,M.“ direktorius. Tai sužinojęs, jis paskambino A. L. bei paklausė, kaip tai gali būti, kad jis tapo UAB ,,M.“ direktoriumi. A. L. pasakė, kad taip bus paprasčiau parduoti abi įmones Rusijos piliečiui. Jis nesutiko ir pareikalavo grąžinti jam jo įmonės UAB ,,R. R. S.“ buhalterinius dokumentus. A. L. nurodė, kad visi įmonės dokumentai buvo paduoti kažkokiam jų įmonės konsultantui Aivarui, kurio pavardės jis nežino, o pastarasis numirė ir, kur šiuo metu yra jo įmonės buhalteriniai dokumentai, niekas nežino, todėl šiuo metu nėra kaip parduoti abiejų įmonių Rusijos piliečiui. A. L. pasakė, kad jis bandys išspręsti šią problemą. Kadangi jam reikėjo išvykti dirbti į užsienį, jis eilę kartų skambino A. L., kad pastarasis spręstų problemą. Vėliau jie susipyko, kažkokį laiko tarpą nebendravo (b. l. 160-163, t.1).

32Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė A. S. parodė, jog ji šioje byloje specialisto išvados neteikė, buvo tik apklausta kaip specialistė, pateikiant jai klausimą ar galima nustatyti ūkio subjekto veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, kai visiškai nepateikti dokumentai į registrą, ji atsakė neigiamai. Dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo negalima nustatyti to laikotarpio ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio struktūros. Kadangi posėdžio metu suprato, kad dokumentų taip ir nebus, tai pasilieka prie savo išvados. Kadangi dokumentų nėra, tai ir tyrimo negalima atlikti. Vien pagal priešpriešinius patikrinimus negalima duoti išvadų ir pateikti rezultatų. Už dokumentus atsako įmonės vadovas, bankroto administratorius ar likvidatorius. Atstato dokumentus tas asmuo, kuris juos prarado.

33Specialistė A. S. ikiteisminio tyrimo metu atsakydama į jai pateiktus klausimus, paaiškino, atsižvelgiant į tai, jog tyrimui nepateikti, t. y. neišsaugoti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai bei registrai, ataskaitos, deklaracijos, mokesčius administruojančiai institucijai nėra galimybės patikrinti, kokius sandorius ir ūkines ar finansines operacijas ūkio subjektas įvykdė tiriamuoju laikotarpiu, kur ir kam buvo panaudotas įmonės turtas, t. y. dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo negalima visiškai nustatyti to laikotarpio ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 p. nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 4 p. nustatyta, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atsakomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nustatyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p. nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 straipsnio 1 p. nustatyta, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“. Taigi, neišsaugojus ir neatkūrus UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 4 p., 20 str. 1 d., bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 p. reikalavimų. Atsakomybę dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo reglamentuoja 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 p. „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 p. „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (b. t. 3, b. l. 53)

34Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, šie specialistės A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme. Teisiamojo posėdžio metu aukščiau išdėstytus parodymus specialistė patvirtino visiškai.

35Be aptartų liudytojų bei specialistės parodymų, M. B. kaltę patvirtina ir rašytiniai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka patikrinti įrodymai.

36Prie bylos prijungti dokumentai iš VĮ „Registrų centras“ apie UAB „M.“ steigimo, akcininkų, vadovų pasikeitimą (b. t. 2, b. l. 56-129). Jų duomenimis, 2011 m. gruodžio 8 d. d. T. G. B., kaip UAB „M.“ direktoriaus, pateiktame akcininkų sąraše vienasmeniu akcininku nurodomas A. L. (b. t. 2, b. l. 101). 2011 m. gruodžio 12 d. UAB „M.“ vienintelio akcininko A. L. sprendimu, T. G. B. iš UAB „M.“ direktoriaus pareigų atleidžiamas, naujuoju įmonės direktoriumi paskiriant – M. B. (b. t. 2, b. l. 109). Naujasis UAB „M.“ direktorius M. B. įregistruojamas juridinių asmenų registre (b. t. 2, b. l. 102-105).

37Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 11 d. darbo sutarties Nr. 024, sudarytos tarp UAB „M.“ direktoriaus T. G. B. ir M. B., jis priimamas į UAB „M.“ direktoriaus pareigas, nustatant jam 1000 litų mėnesinį atlyginimą už 8 valandų darbo dieną su 1 valanda pietų pertraukos. Darbo pradžia nustatoma nuo 2011 m. gruodžio 12 d. (b. t. 1, b. l. 147-148).

38Sutinkamai su 2012 m. sausio 12 d. UAB „M.“ direktoriaus M. B. įsakymu, jam tapo žinoma, jog 2011 m. gruodžio 28 d. bendrovės „M.“ vadybininkas A. O. UAB „M.“ akcininko A. L. iniciatyva atvykusiam auditoriui perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Šiuo įsakymu M. B. nurodė bendrovės vadybininkui A. O. paaiškinti, kokiems asmenims 2011 m. gruodžio 28 d. dieną buvo perduoti įmonės dokumentai, įvardijant šių asmenų kontaktus ir perduotų dokumentų sąrašą, pateikti perduotų dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, jeigu toks buvo pasirašytas, pažymint, kad aukščiau nurodyta informacija turi būti pateikta iki 2012 sausio 13 dienos. Iš A. O. atžymos matyti, jog jis šį nurodymą gavo (b. t. 1, b. l. 150).

39Iš 2012 m. sausio 19 d. vienintelio UAB „M.“ akcininko A. L. sprendimo matyti, kad juo M. B. atleidžiamas iš įmonės direktoriaus pareigų, naujuoju direktoriumi paskiriant V. S. (b. t. 2, b. l. 118). Sutinkamai su 2012 m. sausio 19 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašu, vieninteliu įmonės akcininku nurodomas V. S. (b. t. 2, b. l. 119).

40Remiantis 2012 m. sausio 20 d. Perdavimo – priėmimo aktu, M. B. V. S. perdavė UAB „M.“ turtą: bendrovės antspaudus, banko generatorių, sąskaitas-faktūras ir pretenziją, sutartį, kvitą, kasos pajamų orderį ir kt. Aptariamą perdavimo – priėmimo aktą pasirašė abu asmenys – M. B. ir V. S. (b. t. 1, b. l. 146).

41Kaip matyti iš duomenų apie juridinius asmenis, UAB „T. L.“ direktoriumi nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. sausio 18 d. buvo A. L., o nuo 2012 m. sausio 18 d. – T. G. B. (b. t. 2, b. l. 149).

42Sutinkamai su 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, juo iš dalies tenkintas ieškinys iš M. B. ieškovei BUAB „M.“ priteisiant be teisinio pagrindo gauto turto vertę 3062,81 litų (b. t. 2, b. l. 50-51).

43Paminėti įrodymai aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią bei objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad M. B. jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis aplaidžiai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

44Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą reglamentuoja 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatos, remiantis kuriomis už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Sutinkamai su komentuojamo įstatymo 2 str. 19 p., ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas, arba išteklių ar mokesčių fondą administruojančio (jį tvarkančio) subjekto vadovas, arba ūkio subjekto, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas, arba kolektyvinio investavimo subjekto ir pensijų fondo valdymo įmonės vadovas. Analizuojant komentuojamo įstatymo normas M. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. nuostatas, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; tuo tarpu pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir finansinė atsakomybė perduodama naujam ūkio subjekto vadovui. Šiame kontekste paminėtinas ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 20 str. 1 p., pagal kurį, tokiu atveju, jeigu dingsta arba yra visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą, o ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Aptartų teisės normų analizė aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog neišsaugojus ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, t. y. nesilaikant aukščiau aptartų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl ko nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ūkio subjekto vadovas, t. y. asmuo, apibrėžtas komentuojamo įstatymo 2 str. 19 p., sutinkamai su BK 223 str. 1 d. nuostatomis, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

45Šią išvadą patvirtina ir atitinkamos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatos. Komentuojamo įstatymo 12 str. inter alia įtvirtinta, kad įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įmonės veiklos įrodymai, apsaugotas su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.

46Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad BK 223 str.1 d. numatytą nusikaltimą gali padaryti tik specialus subjektas, turintis įstatymų numatytą pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir saugoti atitinkamus dokumentus, todėl sprendžiant M. B. baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, būtina nustatyti, kad būtent jis jam pareikštuose kaltinimuose nurodytu laikotarpiu buvo atsakingas už UAB „M.“ buhalterinės apskaitos išsaugojimą.

47Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2011 m. gruodžio 11 d. UAB „M.“ atstovas – direktorius T. G. B. su M. B. sudarė darbo sutartį, pagal kurią M. B. buvo priimtas į UAB „M.“ direktoriaus pareigas. Šia sutartimi M. B. buvo nustatyta 8 val. darbo diena bei 1000 litų (289,62 eurų) mėnesinis atlyginimas, nurodant ir M. B. darbo pradžios laiką, t. y. 2011 m. gruodžio 12 d. (b. t. 1, b. l. 147-148). Atsižvelgiant į subjektų ir tarp jų atsirandančių bei pasibaigiančių teisinių santykių specifiką, į tai, kad juridinių asmenų sampratą, jų veiklą, juridinių asmenų organus, jų sudarymo tvarką, kompetenciją bei funkcijas ir dokumentų registravimą Juridinių asmenų registre reglamentuoja išskirtinai civilinės teisės normos, duomenys apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą yra įregistruojami Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikus įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, po aukščiau aptartos darbo sutarties su M. B. sudarymo, Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktas prašymas Juridinių asmenų registre įregistruoti naujus duomenis apie UAB „M.“ direktoriaus pasikeitimą (b. t. 2, b. l. 47-52). Pateikiant prašymą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktas ir 2011 m. gruodžio 12 d. vienintelio akcininko sprendimas, kurio duomenimis, A. L. – vienintelis UAB „M.“ akcininkas, nusprendė atleisti iš direktoriaus pareigų T. G. B., paskiriant naują UAB „M.“ direktorių M. B. (b. t. 2, b. l. 109). Pateiktas prašymas įregistruoti duomenis apie UAB „M.“ vadovo pasikeitimą, konstatavus, jog pateikti dokumentai atitinka visus įstatymų reikalavimus, 2011 m. gruodžio 13 d. buvo patvirtintas Kauno filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus vedėjos pavaduotojos M. N. (b. t. 2, b. l. 108). Ginčo dėl šių dokumentų tikrumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tai, kad 2011 m. gruodžio 11 d. su M. B. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria jis buvo paskirtas eiti UAB „M.“ direktoriaus pareigas, ir šie duomenys su M. B. žinia buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, neginčija ir pats M. B.. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į aukščiau aptartas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymų nuostatas, remiantis kuriomis, už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad M. B. nagrinėjamu atveju yra tinkamas BK 223 str. 1 d. subjektas.

48Nors pirmosios instancijos teismas M. B. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad jis UAB „M.“ vadovu buvo paskirtas tik formaliai, tačiau jokių realių direktoriaus pareigų įmonėje neatlikinėjo, todėl negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už aplaidų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negali. Abejonių tuo, kad M. B. veikla UAB „M.“ vis tik buvo susijusi su kasdienės juridinio asmens – UAB „M.“ veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra, aukštesniajam teismui nekyla.

49Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į paties M. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visumą. Jo teigimu, per savo vadovavimo UAB „M.“ laikotarpį, jis vyko į UAB „Lytagrą“, kur paėmė įmonės veiklai reikalingus įrankius – automobilių akumuliatorius bei padangas, pasirašė reikiamus dokumentus ties savo vardu ir pavarde ir nors paties M. B. teigimu, jis neprisimena, kokios jo pareigos buvo nurodytos jo pasirašytose sutartyse, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, tai neatleidžia jo nuo tinkamo darbo sutarties pasirašymo metu prisiimtų UAB „M.“ direktoriaus pareigų vykdymo. Remiantis jo paties parodymais, jam teko vykti ir į bankomatą, kur iš T. G. – buvusio UAB „M.“ direktoriaus vardu išduotos banko kortelės išėmė tam tikrą pinigų sumą, kas neabejotinai rodo jo, kaip įmonės direktoriaus dalyvavimą ir finansinėje įmonės veikloje. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, sutinkamai su M. B. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, 2012 metų pradžioje A. O. nurodžius, jog įmonės kreditoriai reikalauja apmokėti skolas, M. B. nuvyko į banką ir išsiėmė „SEB“ banko elektroninio mokėjimo generatorių savo vardu, kurio pagalba atliko tam tikrus apmokėjimus UAB „M.“ kreditoriams, įmonės pinigines lėšas paskirstydamas kone lygiomis dalimis. Jo teigimu, jis matė įmonės sąskaitoje esančių pinigų sumą, patvirtindamas, kad joje buvo apie 10000 litų, tačiau iš kur įmonės sąskaitoje atsirado pinigai, jis nesidomėjo (b. t. 3, b. l. 85-87). Aiškindamas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. B. nurodė, jog fakto dėl bankinių operacijų kreditoriams jis nepamena, pabrėždamas, kad galimai pavedimus vykdė vadybininkas A. O., tačiau to paties teismo posėdžio metu atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, jis jau tvirtino, kad darant pavedimus jam buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad įmonė turi skolų, tačiau jokių nurodymų A. O. jis nedavė. Tokie neatitikimai M. B. parodymuose, leidžia pagrįstai juos vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, jog pavedimai įmonės kreditoriams vis tik buvo daromi jo paties, kaip UAB „M.“ direktoriaus, iniciatyva.

50Analizuojant M. B. kaip UAB „M.“ direktoriaus funkcijų apimtį, aptartini ir liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklaustos UAB „M.“ buhalterės B. J. parodymai, kuriais ji patvirtino, jog po M. B. paskyrimo įmonės direktoriumi, ji jam teikė pasirašyti tam tikrus įmonės dokumentus, ko pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neneigė ir pats M. B., nurodydamas, kad jam savo darbo laikotarpiu teko pasirašyti iki dešimties dokumentų, įskaitant ir tam tikras sąskaitas. Tuo tarpu B. J. nusprendus išeiti iš darbo įmonėje „M.“, būtent M. B. pasirašė jos atleidimo iš pareigų dokumentus. Tai, kad būtent M. B. buvo teikiami prašymai dėl atleidimo iš darbo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja UAB „M.“ darbuotoja R. K. (b. t. 4, b. l. 36). Be to, remiantis liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma, jam sutikus parduoti savo įmonę „R. R. S.“ A. L., šis jam perdavė M. B. kaip jo įmonės (UAB „M.“) direktoriaus telefono numerį, nurodydamas, kad būtent jis sutvarkys reikiamus dokumentus įmonių auditui. Kiek vėliau jis (V. S.) telefonu susisiekė su M. B. ir susitarė su juo susitikti. Susitikimo metu M. B. jam (V. S.) paaiškino, kad gavęs UAB „R. R. S.“ dokumentus, juos nuveš auditoriui, kuris ir atliks auditą, todėl jis (V. S.) ir perdavė savo įmonės dokumentus M. B. (b. t. 1, b. l. 160-162).

51Esant šioms aplinkybės, priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, daroma išvada, kad M. B. pasirašydamas tam tikrus įmonės dokumentus, susijusius tiek su finansine įmonės veikla (pavedimai kreditoriams), tiek su jos veiklos organizavimu (darbuotojų atleidimas iš pareigų), dalyvavęs ir iš esmės kartu su A. L. organizavęs UAB „R. R. S.“ ir UAB „M.“ sujungimą, iš esmės vykdė savo, kaip UAB „M.“ direktoriaus pareigas ne tik formaliai, kaip išteisinamojo nuosprendžio priėmimo metu sprendė apylinkės teismas, bet ir faktiškai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 str. nuostatomis, buvo atitinkamai atsakingas ir už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei jos buhalterinių dokumentų išsaugojimą.

52Tokiu būdu, aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 11 d. M. B. pasirašius darbo sutartį su UAB „M.“ atstovu T. G. B., tą pačią dieną vieninteliam UAB „M.“ akcininkui priėmus sprendimą dėl M. B. priėmimo į įmonės direktoriaus pareigas bei šiuos duomenis 2011 m. gruodžio 13 d. įregistravus Juridinių asmenų registre, sutinkamai su CK 2.66 str. 5 d. nuostatomis, pagal kurias juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, 2011 m. gruodžio 13 d. M. B. pradėjo eiti savo kaip UAB „M.“ direktoriaus pareigas. Taigi nuo šio momento M. B. įgijo visas iš jo statuso (ūkio subjekto vadovas) įstatymų nustatyta tvarka kylančias pareigas.

53Minėta, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 19 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad tokiu atveju, kai pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Analizuojant šios teisės normos turinį akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant M. B. atsakomybės už netinkamą buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą bei jų neišsaugojimą klausimą, būtina nustatyti, jog jam pradėjus eiti UAB „M.“ direktoriaus pareigas, jo dispozicijon buvo perduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai, už kurių išsaugojimą ir tinkamą tvarkymą nuo 2011 m. gruodžio 13 d. jis tapo atsakingas.

54Šiuo aspektu vertinant paties M. B. parodymų visumą, matyti, kad nepaisant to, jog jo versijos dėl jam perduotų/neperduotų UAB „M.“ buhalterinių dokumentų viso proceso metu keitėsi, tačiau, abejoti tuo, kad visa įmonės dokumentacija jam pradėjus eiti UAB „M.“ direktoriaus pareigas, visgi buvo perduota, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kaip matyti iš M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, realiai įmonės dokumentai jam perduoti nebuvo, jis yra tik matęs dokumentus, sudėtus spintose, jie nebuvo užrakinti ir buvo prieinami visiems įmonėje dirbantiems asmenims. Kiek vėliau, T. G. B. informavus, jog įmonės dokumentus perims kažkokia įmonė, M. B. nebūnant savo darbo vietoje, įmonės buhalteriniai dokumentai buvo paimti. Tai jis pastebėjo atvykęs į įmonės patalpas ir pamatęs, kad toje vietoje, kur buvo UAB „M.“ dokumentai, jų ten nebebuvo, tačiau nesigilino, kas tuos dokumentus paėmė, manydamas, kad viskas daroma pagal taisykles (b. t. 3, b. l. 86-87). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. B. vėlgi patvirtino, kad įmonės dokumentų perdavimo – priėmimo akto, jam pradėjus eiti UAB „M.“ direktoriaus pareigas, nebuvo, papildomai paaiškindamas, kad dokumentai, jo žiniomis, iš tiesų buvo perduoti auditui, tačiau tuo metu įmonės patalpose jo nebuvo, todėl jis nežinantis nei kam, nei kokie dokumentai buvo perduoti. Analogišką poziciją jis išdėstė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

55Aptartų duomenų visumoje vertinant M. B. parodymų pagrįstumą, objektyvumą bei patikimumą, vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (išteisintojo, nuteistojo) paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dėstomą įvykių versiją.

56Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „M.“ buhalterė B. J. patvirtino, kad nors ji ir nematė įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo M. B. fakto, tačiau ji, kaip įmonės buhalterė, T. G. B. perduodant įmonės dokumentus M. B., buvo suruošusi dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktą. Tuo tarpu M. B. pradėjus eiti savo pareigas, ji jam teikė įvairius dokumentus pasirašyti, M. B. jam teikiamais dokumentais bei jų turiniu domėjosi, vartė įmonės bylas. Papildomai liudytoja paaiškino, kad įmonės audito siekė pats M. B.. Šią įvykių versiją neabejotinai patvirtina ir liudytoju pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto T. G. B. parodymai. Jo teigimu, M. B. atėjus į darbą, buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo A. O. bei buhalterė. Visa įmonės dokumentacija buvo susegta į 30 segtuvų, tačiau pagrindiniai dokumentai buvo viename segtuve. Jam (T. G. B.) buvo sudarytas dviejų lapų sąrašas pagal pavadinimus bei metus, kurį sudarė įmonės buhalterė. A. O. šį sąrašą sutikrino, o jis (T. G. B.) ir M. B. pasirašė, jam buvo išaiškinta, kur ir kokie dokumentai padėti. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtino ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. (jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. buvo pagarsinti baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), nurodęs, jog UAB „M.“ dokumentai buvo perduoti M. B., papildomai paaiškindamas, jog jis pats matė, kaip T. G. B. M. B. perdavė visą įmonės dokumentaciją pagal perdavimo – priėmimo aktą (b. t. 1, b. l. 140 – 142). Analogiškas aplinkybes išdėstė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. G., parodęs, kad visi UAB „M.“ dokumentai buvo pas įmonės direktorių T. G. B., o vėliau, įstatymų nustatyta tvarka perduoti naujam direktoriui (M. B.) (b. t. 1, b. l. 153).

57Esant šiems liudytojų parodymams, vertinant juos kompleksiškai kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, akivaizdu, kad M. B., pradėjęs eiti UAB „M.“ direktoriaus pareigas, buvo supažindintas su įmonės buhalteriniais dokumentais, jie nebuvo nuo jo paslėpti, buvo matomoje įmonės buveinės vietoje, ką patvirtino ir pats M. B., todėl abejonių tuo, jog visa įmonės dokumentacija įstatymų nustatyta tvarka vis tik buvo perduota naujajam UAB „M. direktoriui“ – M. B., aukštesniajam teismui nekyla.

58Šiame kontekste kritiškai vertintini ir M. B. parodymai dėl įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo auditoriams, kurių, M. B. teigimu, jis nežinojo. Kaip matyti iš liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklausto V. S. parodymų, jam sutikus parduoti savo įmonę „R. R. S.“ A. L., šis jam perdavė M. B. kaip jo įmonės (UAB „M.“) direktoriaus telefono numerį, nurodydamas, kad būtent jis sutvarkys reikiamus dokumentus įmonių auditui. Kiek vėliau jis (V. S.) telefonu susisiekė su M. B. ir susitarė su juo susitikti. Susitikimo metu M. B. jam (V. S.) paaiškino, kad gavęs UAB „R. R. S.“ dokumentus, juos neveš auditoriui, kuris ir atliks auditą (b. t. 1, b. l. 160-162), kas leidžia pagrįstai manyti, jog M. B. ne tik buvo žinoma apie įmonės dokumentų pateikimą auditoriams, bet ir jų kontaktiniai duomenys. Nepaisant to, kad ši aplinkybė M. B. tapo žinoma dar 2011 m. gruodžio 28 d., kai įmonės dokumentai buvo perduoti auditoriams, tačiau iki 2012 m. sausio 12 d. M. B., kaip UAB „M.“ direktorius, jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti dingusius įmonės dokumentus nesiėmė, dingusios įmonės dokumentacijos likimu nesidomėjo, toliau vykdė finansinę įmonės veiklą – vykdydamas pavedimus kreditoriams bei atleisdamas asmenis iš užimamų pareigų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. sausio 12 d. buvo priimtas UAB „M.“ direktoriaus M. B. įsakymas, kuriuo jis informavo A. O., kad jam tapo žinoma, jog 2011 m. gruodžio 28 d. A. O. perdavė A. L. iniciatyva atvykusiems auditoriams įmonės buhalterinius dokumentus, šiuo įsakymu prašydamas A. O. pateikti jam žinomus duomenis apie UAB „M.“ dokumentų buvimo vietą (b. t. 1, b. l. 150). Tačiau, jau kitą dieną po minėto įsakymo įteikimo A. O., t. y. 2012 m. sausio 13 d., nesulaukęs jokio jo atsakymo dėl dingusių įmonės buhalterijos dokumentų, M. B., remiantis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, tačiau jokių tolimesnių veiksmų, siekiant susigrąžinti dingusią įmonės dokumentaciją, vėlgi nesiėmė. Be to, ši aplinkybė (minimo įsakymo surašymas) jo atsakomybės dėl jam inkriminuojamos veikos nešalina. Tuo tarpu tikint M. B. versija, jog jis nesuvokė nei savo atliekamų pareigų, nei jam priskirtų funkcijų, kyla pagrįstas klausimas, kodėl asmuo, kaip jis pats teigia, nieko nenutuokdamas apie įmonės valdymą, manydamas, jog jis UAB „M.“ atlieka viso labo vadybininko pareigas, norėdamas gauti teisinės informacijos apie jo galimybes būti atleistam iš einamų pareigų, kreipėsi į teisininką ir po jo konsultacijos, kurios metu, kaip nurodė pats M. B., jis suvokė, jog buvo apgautas, jis vis tik nesikreipė į teisėsaugos institucijas, o įmonės vadybininkui identifikuodamas save UAB „M.“ direktoriumi, pateikė abejotinos juridinės galios įsakymą, tiesiog prašydamas pasiaiškinti, kur dingo įmonės dokumentacija. Esant šiems duomenims akcentuotina ir tai, kad UAB „M.“ buhalterinių dokumentų perdavimo auditoriams ir jų grąžinimo tvarka įmonėje nustatyta taip pat nebuvo, dokumentai buvo perduoti be jokių aprašų, perdavimo - priėmimo aktas nebuvo surašytas, ir nors, remiantis paties M. B. parodymais, jam buvo žinoma, kad visa įmonės dokumentacija bus perduota auditoriams, tačiau jokių nurodymų, susijusių su atitinkama dokumentų perdavimo tvarka, A. O. (pavyzdžiui, perduodant įmonės dokumentaciją auditoriams surašyti dokumentų perdavimo – priėmimo aktą) jis nedavė, nors sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. nuostatomis, jis privalėjo nustatyti tvarką, kurioje būtų numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą.

59Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, vis tik akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, nenumato. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje jurisprudencijoje, konstatuojant, kad netgi esant situacijai, kai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai atsiranda dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pvz. vagystės, įmonės vadovas vis tiek atsako pagal BK 223 str. nuostatas jeigu nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad to būtų išvengta (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-52/2003; 2K-106/2009 ir kt.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas teismų praktikoje gali būti pateisinamas tik esant force majeure aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju nustatytos vėlgi nebuvo.

60Atsižvelgiant į išdėstytą, abejonių tuo, kad M. B. savo noru ir laisva valia tapęs UAB „M.“ direktoriumi, šias savo pareigas atitinkamai įregistravęs Juridinių asmenų registre, įmonės buhalterijos tvarkymo neorganizavo, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo, jiems dingus ėmėsi tik formalių veiksmų jiems surasti bei juos atkurti, teisėsaugos institucijoms apie jų dingimą nepranešė, aukštesniajam teismui nekyla. Todėl kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, tokia M. B. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d..

61Minėta, jog BK 223 str. 1 d. inkriminavimui būtina nustatyti ir iš neteisėtų ūkio subjekto vadovo veiksmų kilusius padarinius, t. y. aplinkybę, jog dėl aplaidžios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei buhalterinių dokumentų neišsaugojimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika bylose dėl BK 223 str. taikymo, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-273/2014 ir kt.). Komentuojamo straipsnio dispozicijoje įtvirtinti nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs, todėl asmens baudžiamajai atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka nustatyti bent vieną jų. Vertinant M. B. veiksmus šių duomenų kontekste, ypatingą reikšmę įgauna Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus specialistės A. S. išdėstytos aplinkybės. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, jog dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo nagrinėjamu atveju negalima nustatyti to laikotarpio, t. y. kai M. B. buvo UAB „M.“ direktoriumi (nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 23 d.) ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio struktūros. Papildomai specialistė paaiškino, kad nesant įmonės buhalterinių dokumentų nagrinėjamu atveju negalima atlikti ir jokio tyrimo, tuo tarpu už dokumentus atsako įmonės vadovas, bankroto administratorius ar likvidatorius. Analogiškas aplinkybes ji išdėstė tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 3, b. l. 53), tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kas nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai konstatuoti BK 223 str. 1 d. dispozicijoje reikalaujamų padarinių buvimą M. B. veiksmuose.

62Tuo tarpu nustatinėjant M. B. kaltės formą pažymėtina, BK 223 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas, pripažįstant, kad apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo, gali būti padaromas esant neatsargiai kaltės formai, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2k-11/2008, 2k-14/2008, 2k-322/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju M. B. kaltė – neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, ką patvirtina jo turimų UAB „M.“ buhalterinių dokumentų perdavimas kitam įmonės direktoriui – V. S., tačiau jas vykdė netinkamai, neišsaugojo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl visiškai negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. apskaitos dokumentų perdavimo nenustatytam asmeniui gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš esmės analogiškai vertintina ir M. B. kaltė dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 16 str. 3 d.). Tokiu būdu, M. B. veiksmai BK 223 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą, atitinka visiškai.

63Dėl bausmės

64Sprendžiant klausimą dėl M. B. skirtinos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Jos paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, atskleidžiami BK 41 str.. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo, kurio realizavimas siejamas su adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimu, įgyvendinimą. Akivaizdu, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

65Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

66Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. ankščiau teistas nebuvo (b. t. 3, b. l. 88), administracine tvarka praeityje baustas tik vieną kartą (2008 metais), nuobauda negaliojanti (b. t. 3, b. l. 89), kas leidžia pagrįstai manyti, jog M. B. inkriminuotas nusikaltimas padarytas atsitiktinai, o ne dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare negydytas (b. t. 3, b. l. 93), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 3, b. l. 95), tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. lankėsi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre, kur jam diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (b. t. 3, b. l. 97). Nepaisant to, sutinkamai su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. 93TPK-424 duomenimis, atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę M. B. atžvilgiu nereikalinga (b. t. 3, b. l. 101). Įvertinus M. B. parodymų logiškumą ir pakankamą nuoseklumą, abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Sprendžiant M. B. skirtinos bausmės klausimą, akcentuotina ir tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, dirba UAB „S.“ montuotojo – vairuotojo pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. t. 4, b. l. 92). Jo įvykdytas nusikaltimas, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, priskiriamas neatsargiems nusikaltimams, kas leidžia konstatuoti mažesnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumą visuomenei. Tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

67Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, įvertinus M. B. asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, M. B. kaltės formą ir rūšį bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus pasiekti M. B. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - piniginę baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į veikos pobūdį, nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą bausmės vidurkį, t. y. 35 MGL. Skaičiuojant baudos dydį, taikytinas nusikalstamos veikos metu buvęs MGL dydis litais (130 Lt), konvertuojant į eurus pagal Euro įvedimo įstatymo nuostatas, kadangi šiuo metu galiojantis MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) eurais (37,66 eurai), kad ir nežymiai, tačiau yra didesnis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl MGL skaičiuojant pagal dabar galiojantį dydį, skiriama bausmė pinigine išraiška būtų griežtesnė. Tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per daug švelni ar griežta ir neabejotinai leidžia pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Ir nors BK 223 str. 1 d. sankcijoje yra įtvirtinta ir švelnesnės rūšies bausmė – viešieji darbai, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios bausmės paskyrimas įvertinus M. B. bei jo įvykdytą nusikaltimą charakterizuojančias aplinkybes, įvertinus tai, jog jis dirba, nagrinėjamu atveju, nebūtų tikslingas.

68Kaltinamajam kardomoji priemonė skirta nebuvo, jis kviečiamas tiek į ikiteisminį tyrimą, tiek į teismą atvyko, todėl kardomoji priemonė neskirtina ir iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 307 str. 1 d. 6 p.).

69Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai, nėra.

70Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, teismas

Nutarė

71Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. – Ridikės apeliacinį skundą tenkinti.

72Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. B. (a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti jam 35 MGL, t. y. 1317 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniolikos eurų) baudą.

73Įpareigoti nuteistąjį baudą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, esančią banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

74Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. M. B. buvo kaltinamas pagal BK 223 str. 1 d. tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė... 4. nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 23 d. būdamas UAB „M.“,... 5. Pirmosios instancijos teismas M. B. pagal BK 223 str. 1 d. išteisino, kaip... 6. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 7. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį... 8. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nemažai... 9. Pasak prokurorės, vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 10. Išteisintasis M. B., nesutikdamas su Kauno apygardos prokuratūros Kauno... 11. Išteisintojo teigimu, prokurorės apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį... 13. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės... 14. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog... 15. Analogiška išvada darytina įvertinus ir įstatymų leidėjo nuostatą, jog... 16. Šiuo aspektu akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi M. B. baudžiamąją bylą apeliacine... 18. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad BK 223 str. 1 d. nustatyta... 19. Aptariant BK 223 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo požymius nagrinėjamos... 20. Šių duomenų kontekste įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje... 21. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. B. savo kaltės... 22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis,... 23. Nepaisant šių M. B. parodymų, kuriais jis neigia savo kaltę jam... 24. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos B. J.... 25. Liudytojas A. S. paaiškino, jog jis yra UAB „M.“ bankroto... 26. Liudytoja R. K. parodė, kad 2011 metais ji dirbo UAB „M.“ vadybininke,... 27. Liudytojas T. G. B. parodė, jog M. B. jis pažįsta, kaip asmenį 2011 metų... 28. Atlikus įrodymų tyrimą baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės... 29. Remiantis liudytoju apklausto T. G. parodymais, M. B. jis pažįsta kaip... 30. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 str.... 31. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S. (bylos duomenimis išvykęs... 32. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė A. S. parodė, jog ji šioje... 33. Specialistė A. S. ikiteisminio tyrimo metu atsakydama į jai pateiktus... 34. Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, šie specialistės A. S. ikiteisminio... 35. Be aptartų liudytojų bei specialistės parodymų, M. B. kaltę patvirtina ir... 36. Prie bylos prijungti dokumentai iš VĮ „Registrų centras“ apie UAB... 37. Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 11 d. darbo sutarties Nr. 024, sudarytos tarp... 38. Sutinkamai su 2012 m. sausio 12 d. UAB „M.“ direktoriaus M. B. įsakymu,... 39. Iš 2012 m. sausio 19 d. vienintelio UAB „M.“ akcininko A. L. sprendimo... 40. Remiantis 2012 m. sausio 20 d. Perdavimo – priėmimo aktu, M. B. V. S.... 41. Kaip matyti iš duomenų apie juridinius asmenis, UAB „T. L.“ direktoriumi... 42. Sutinkamai su 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, juo iš... 43. Paminėti įrodymai aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių... 44. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad atsakomybę už buhalterinės... 45. Šią išvadą patvirtina ir atitinkamos Lietuvos Respublikos dokumentų ir... 46. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad BK 223 str.1 d. numatytą nusikaltimą... 47. Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamą baudžiamosios bylos medžiagą... 48. Nors pirmosios instancijos teismas M. B. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį... 49. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į paties M. B. tiek ikiteisminio... 50. Analizuojant M. B. kaip UAB „M.“ direktoriaus funkcijų apimtį, aptartini... 51. Esant šioms aplinkybės, priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios... 52. Tokiu būdu, aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio... 53. Minėta, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 19 str. 4 d. inter... 54. Šiuo aspektu vertinant paties M. B. parodymų visumą, matyti, kad nepaisant... 55. Aptartų duomenų visumoje vertinant M. B. parodymų pagrįstumą, objektyvumą... 56. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „M.“ buhalterė... 57. Esant šiems liudytojų parodymams, vertinant juos kompleksiškai kitų... 58. Šiame kontekste kritiškai vertintini ir M. B. parodymai dėl įmonės... 59. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, vis tik akcentuotina,... 60. Atsižvelgiant į išdėstytą, abejonių tuo, kad M. B. savo noru ir laisva... 61. Minėta, jog BK 223 str. 1 d. inkriminavimui būtina nustatyti ir iš... 62. Tuo tarpu nustatinėjant M. B. kaltės formą pažymėtina, BK 223 str. 1 d.... 63. Dėl bausmės... 64. Sprendžiant klausimą dėl M. B. skirtinos bausmės, visų pirma pažymėtina,... 65. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 66. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. ankščiau teistas nebuvo (b. t. 3, b. l.... 67. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui,... 68. Kaltinamajam kardomoji priemonė skirta nebuvo, jis kviečiamas tiek į... 69. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas,... 70. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 71. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S.... 72. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti... 73. Įpareigoti nuteistąjį baudą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio... 74. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....