Byla 2K-43/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Aldonos Rakauskienės, teisėjo Benedikto Stakausko ir teisėjo pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui M. Barkauskui, gynėjams advokatams R. Mikliušui, V. P. Makauskui, M. Žilinskui, išteisintiesiems V. P., A. D., D. J., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo išteisinti V. P. ir A. D. nesant jų veikoje nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje, D. J. – nesant jos veikoje nusikaltimo požymių, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje.

2Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

4

Nustatė

5V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2002 metų gruodžio mėnesį–2003 m. sausio 15 d., „( - )“, tiesiogiai pažadėjo valstybės tarnautojai – „( - )“ (toliau – ir „( - )“ VMI) „( - )“ skyriaus viršininkei D. J. duoti kyšį – sumokėti ne mažiau kaip 600 Lt už jos vairuojamo automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. „( - )“) remontą, siekdamas D. J., kaip valstybės tarnautojos, neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji nuo 2002 metų gruodžio mėnesio neteisėtai teiktų jam informaciją ir duotų patarimus, kaip „( - )“ asociacijai (toliau – ir asociacija) „( - )“ sumažinti į valstybės biudžetą 1997 m. sausio 1 d.–2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinas sumas, nustatytas „( - )“ VMI „( - )“ poskyrio 2002 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktu Nr. 08-02-10-679. D. J., veikdama V. P. prašymu ir asociacijos „( - )“ interesais, patarė V. P., jog asociacijos „( - )“ atstovai nepasirašytų minėto patikrinimo akto, pateiktų papildomus paaiškinimus VMI, prašytų papildomo laiko dokumentų rekvizitams papildyti ir parašytų skundą VMI dėl papildytos UAB „( - )“ sąskaitos–faktūros, tą jis ir nurodė padaryti asociacijos „( - )“ vyr. finansininkui A. D. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. 2003 m. sausio 10 d. pasiūlė A. D. sumokėti ne mažiau kaip 300 Lt už D. J. vairuojamo automobilio „Mazda 323“(valst. Nr. „( - )“) remontą AB „( - )“, o A. D. 2003 m. sausio 15 d. pavedimu pagal AB „( - )“ asociacijai „( - )“ 2003 m. sausio 15 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 4662842 asociacijos „( - )“ vardu AB „( - )“ sumokėjo 708 Lt.

6A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2003 m. sausio 15 d., „( - )“, V. P. 2003 m. sausio 10 d. pasiūlius, „( - )“ VMI „( - )“ skyriaus viršininkei D. J. netiesiogiai davė kyšį – 2003 m. sausio 15 d. pavedimu pagal AB „( - )“ asociacijai „( - )“ 2003 m. sausio 15 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 4662842 asociacijos „( - )“ vardu AB „( - )“ sumokėjo 708 Lt už D. J. vairuojamo automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. „( - )“) remontą, siekdamas jos, kaip valstybės tarnautojos, neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji nuo 2002 metų gruodžio mėnesio, veikdama V. P. prašymu ir asociacijos „( - )“ interesais, siekiant asociacijai „( - )“ sumažinti į valstybės biudžetą 1997 m. sausio 1 d.–2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinas sumas, nustatytas „( - )“ VMI „( - )“ poskyrio 2002 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktu Nr. 08-02-10-679, dėl kurio patvirtinimo sprendimą turėjo priimti D. J. vadovaujamo skyriaus darbuotojai, vykdydama įgaliojimus neteisėtai patarė V. P., jog asociacijos „( - )“ atstovai nepasirašytų minėto patikrinimo akto, pateiktų papildomus paaiškinimus VMI, o V. P. šias žinias perdavė jam (A. D.).

7D. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama „( - )“ VMI „( - )“ skyriaus viršininkė, 2003 m. sausio 15 d., „( - )“, savo naudai netiesiogiai priėmė kyšį – 708 Lt jos vairuojamo automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. „( - )“) remontui apmokėti, kurį, pasiūlius V. P., 2003 m. sausio 15 d. pavedimu pagal AB „( - )“ asociacijai „( - )“ 2003 m. sausio 15 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 4662842 asociacijos „( - )“ vardu AB „( - )“ atliko asociacijos „( - )“ vyr. finansininkas A. D. už jos, kaip valstybės tarnautojos, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad ji, veikdama V. P. prašymu ir asociacijos „( - )“ interesais, 2002 metų gruodį–2003 m. vasario 7 d. V. P. neteisėtai teikė informaciją ir patarė, kaip asociacijai „( - )“ sumažinti į valstybės biudžetą 1997 m. sausio – 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinas sumas, nustatytas „( - )“ VMI „( - )“ poskyrio 2002 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktu Nr. 08-02-10-679, dėl kurio patvirtinimo sprendimą turėjo priimti D. J. vadovaujamo skyriaus darbuotojai, t. y. patarė, jog asociacijos „( - )“ atstovai nepasirašytų minėto patikrinimo akto, pateiktų papildomus paaiškinimus VMI, prašytų papildomo laiko dokumentų rekvizitams papildyti ir parašytų skundą VMI dėl papildytos UAB „( - )“ sąskaitos–faktūros, tą V. P. ir nurodydavo padaryti asociacijos „( - )“ vyr. finansininkui A. D.

8Kasaciniu skundu l. e. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šį prašymą kasatorius grindžia teiginiais apie esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie, kasatoriaus nuomone, sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai įrodymais nepripažino operatyvinio tyrimo metu telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotų duomenų, neišsamiai ir šališkai ištyrė išteisintųjų parodymus, nepašalino prieštaravimų išteisintųjų, liudytojų parodymuose ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10Kasatorius pabrėžia, kad teismas, nusprendęs išteisintųjų telefoninių pokalbių įrašų nepripažinti įrodymais, neatsižvelgė į tai, jog šie operatyvinio tyrimo metu padaryti įrašai buvo gauti, išslaptinti ir panaudoti baudžiamajame procese nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10, 17 straipsnių reikalavimų. Tuo tarpu minėtuose įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina esmines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrašuose esančius duomenis galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais procesiniais veiksmais. Teismas, atmetęs faktinius duomenis, užfiksuotus telefoninių pokalbių įrašuose, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 4 dalis.

11Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, nuosprendyje suabejojęs telefoninių pokalbių įrašų tikrumu bei autentiškumu, neišnaudojo visų galimybių pašalinti abejonių: apie šiuos garso įrašus neapklausė išteisintųjų, liudytojų, įrašus atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nepateikė šių įrašų fonoskopiniam tyrimui atlikti bei specialisto išvadai gauti, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kasatorius tvirtindamas, kad teismas nevisapusiškai ištyrė telefoniniuose pokalbiuose minimas aplinkybes, nurodo, jog, pavyzdžiui, iš byloje esančių dešimties liudytojo J. R. telefoninių pokalbių su V. P., liudytojas J. R. buvo apklaustas tik apie vieną iš jų. Neištirti liko ir kiti telefoninių pokalbių įrašai. Vadinasi, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad byloje atsiradusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

12Kartu kasatorius tvirtina, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį pagrindė neišsamiai ir šališkai ištirtais ir įvertintais V. P., A. D., D. J. parodymais. Pasak kasatoriaus, išteisintųjų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisme, skiriasi iš esmės. Tačiau teismas, pažeisdamas BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žodiškumo principą ir BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimą perskaityti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, byloje esantiems kitiems įrodymams patikrinti, šių parodymų neperskaitė, nepagrįstai neanalizavo bei nevertino juose esančių prieštaravimų. Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl atmetė išteisintųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o teisme duotus parodymus pripažino įrodymais. Vadinasi, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus.

13Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teisme balsu perskaityti liudytojos V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš esmės skyrėsi nuo jos parodymų, duotų teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 40) 3.1.6 punktą perskaityti pirmiau duoti liudytojo parodymai nuosprendyje aprašomi greta kitų įrodymų. Tačiau teisme balsu perskaityti liudytojos V. J. parodymai nuosprendyje neaprašyti ir nenurodyta, kodėl jie atmesti. Kasatoriaus nuomone, tai BPK 276 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio3 dalies 3 punkto pažeidimas.

14Kasatorius pažymi, kad teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog išteisintieji teisme atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik tada, kai teisme buvo perklausyti jų telefoninių pokalbių įrašai ir apklausti liudytojai. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad išteisintųjų parodymai, duoti teisme, prieštarauja jų telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotiems faktams. Kasatorius nurodo, kad teismas, atmesdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus V. P. parodymus, rėmėsi pateiktu jo paaiškinimu, jog jis teisingus parodymus davė ne ikiteisminio tyrimo metu, bet teisme. Kasatoriaus nuomone, tai, kad teismas neatsižvelgė, jog išteisintieji baudžiamojo proceso metu davė skirtingus bei prieštaringus parodymus, ir besąlygiškai patikėjo išteisintųjų teisme iškelta versija, patvirtina jo šališkumą.

15Kasaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad, nors pagal įstatymą įrodymų negalima vertinti atskirai vienas nuo kito, teismas šio reikalavimo nesilaikė. Tai nulėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

16Be to, kasatorius pažymi, kad teismo posėdžio protokole nurodyta, jog buvo pagarsinti D. J. parodymai, esantys 2 tomo 43–45 lapuose, liudytojo J. R. parodymai, esantys 1 tomo 24 lape, tačiau, pasak kasatoriaus, iš tiesų D. J. parodymai yra 3 tomo 43–45, 48 lapuose, o nurodytas 1 tomo 24 lapas – ne liudytojo J. R. apklausos protokolas, bet protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

17Kasatoriaus nuomone, teismas, padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kyšio davimą ir priėmimą, neįvertino bylos aplinkybių, kad už D. J. automobilio remontą faktiškai apmokėjo asociacija „( - )“, o ne pati D. J., kad šį apmokėjimą organizavo V. P., o atliko A. D. , todėl V. P. ir A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymiai. Pasak kasatoriaus, D. J. sutiko su tokiu jos automobilio remonto apmokėjimu, t. y. pati neatliko jokių veiksmų, kad susimokėtų už savo automobilio remontą, priėmė tokį materialų atlygį ir todėl jos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymiai.

18Kasatorius pabrėžia, kad, vertinant nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, baigtumo momentą, nėra svarbu, ar kyšio priėmėjas atliko tuos veiksmus, kurių kyšio davėjas iš jo tikėjosi, ar ne. Kyšis gali būti priimamas už teisėtą veiką ar neteisėtą veikimą ir ne visada kyšio davėjo siekiamas rezultatas gali būti sukonkretintas. Kasatorius tvirtina, kad Vilniaus apskrities VMI atliko asociacijos „( - )“ patikrinimą ir priėmė atitinkamą sprendimą. D. J. galėjo daryti tam tikrą įtaką, priimant sprendimus dėl asociacijos „( - )“. Todėl išankstinis valstybės tarnautojos D. J. materialinio atlygio gavimas iš A. D., su kuriuo ją sieja tam tikri administraciniai santykiai, vertintinas kaip kyšis. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad D. J. negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių, jog ji pati apmokėjo savo automobilio remontą, o V. P. ir A. D. – dokumentų, patvirtinančių asociacijos „( - )“ įsiskolinimą V. P. Kasatorius akcentuoja, kad teismas, išteisindamas V. P., padarė išvadą, jog jis D. J. tik siūlėsi pinigais apmokėti automobilio remontą ir tai nėra nusikaltimas, tačiau BK 227 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę ir už pasiūlymą duoti kyšį.

19L. e. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl kasacinio skundo teiginių apie BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, pažeidimus

21

221. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

232. Iš bylos matyti, kad teismas neištyrė ir nepašalino prieštaravimų: 1) tarp to paties išteisintojo asmens parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų, duotų teismo posėdyje; 2) tarp atskirų išteisintųjų parodymų; 3) tarp išteisintųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir jų tarpusavio telefoninių pokalbių įrašų išklotinių; 4) tarp išteisintųjų ir liudytojų parodymų; 5) tarp tų pačių liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Pažymėtina, kad būtent nurodyti įrodymai (parodymai, įrašų išklotinės) lemia bylos faktinių aplinkybių, nuo kurių priklauso išteisintųjų asmenų veikos teisinis įvertinimas, nustatymą.

24V. P. ikiteisminio tyrimo metu per apklausas tvirtino, kad D. J. pažinojo, tačiau iš jos jokios informacijos apie atliekamus patikrinimus jo atstovaujamose įmonėse (tarp jų ir asociacijoje „( - )“), patarimų ar konsultacijų nėra gavęs. Tačiau teismo posėdyje V. P. nurodė, kad A. D. prašė jo, kaip audito firmos atstovo, konsultacijų, todėl jis susitikdavo su D. J. bei kitomis „( - )“ VMI „( - )“ skyriaus darbuotojomis ir domėjosi savo atstovaujamų įmonių patikrinimų rezultatais, priimamais sprendimais ir teikė atstovaujamoms įmonėms (tarp jų ir asociacijai „( - )“) konsultacijas. A. D. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad asociacija „( - )“ su V. P. jokių sutarčių nebuvo sudariusi ir todėl V. P. dėl asociacijos „( - )“ patikrinimo jo (A. D.) nekonsultavo. Tačiau teismo posėdyje A. D. nurodė, kad V. P. asociaciją „( - )“ konsultavo. D. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad ji nežinojo, jog V. P. atstovauja asociacijai „( - )“. D. J. taip pat teigė, kad V. P. jos nėra prašęs konsultacijų dėl asociacijos „( - )“ patikrinimų. Tačiau teismo posėdyje D. J. nurodė, kad apie asociacijos „( - )“ patikrinimą sužinojo tik gavusi atsikirtimus į „( - )“ VMI sprendimus dėl minėtos asociacijos patikrinimo rezultatų. Teisme D. J. taip pat teigė, kad V. P. teikė konsultacijas, susijusias su asociacija „( - )“ patikrinimu, bet šios konsultacijos ir patarimai buvo bendro pobūdžio, visuotinai žinomi.

25V. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis net nežinojo, jog D. J. turi automobilį; D. J. neprašė jo pagalbos ir jis nesirūpino jos automobilio remontu. Tačiau teismo posėdyje V. P. nurodė, kad D. J. kreipėsi į jį su prašymu dėl jos automobilio remonto ir jis padėjo (tarpininkavo) suremontuoti D. J. automobilį AB „( - )“, į kurį nuvažiavo kartu. D. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad ji V. P. neprašė pagalbos suremontuoti automobilį, į AB „( - )“ savo automobilį nuvairavo pati, už remontą sumokėjo 600 Lt AB „( - )“ darbuotojui. Tačiau teismo posėdyje D. J. nurodė, kad jos automobilį padėjo suremontuoti V. P., kuriam ji davė 700 Lt, jog jis atsiskaitytų su serviso meistrais.

26V. P. teismo posėdyje tvirtino, kad iš D. J. gautus 700 Lt už jos automobilio remontą pasiliko sau, nes už D. J. automobilio remontą sumokėjo asociacija „( - )“, nes, pasak V. P., jis buvo susitaręs su A. D., jog jam (V. P.) už suteiktas konsultacijas dėl asociacijos „( - )“ patikrinimo bus atlyginta apmokant jo žmonos automobilio remontą. Asociacija „( - )“ apmokėjo ne jo – V. P. – žmonos, bet D. J. automobilio remontą. A. D. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad V. P. paslaugų buvo atsisakyta, todėl nebuvo už ką atsilyginti. Sąskaitą už D. J. automobilio remontą pasirašė „tikriausiai neapsižiūrėjęs“. D. J. teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog už jos automobilio remontą sumokėjo asociacija „( - )“ sužinojo tyrimo metu.

274. Byloje taip pat nepašalinti esminiai prieštaravimai tarp D. J. ir liudytojų V. J., L. V. Minėta, kad D. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dėl asociacijos „( - )“ patikrinimo informacijos bei konsultacijų V. P. neteikė. Teismo metu D. J. tvirtino, kad apie asociacijos „( - )“ tikrinimą nebuvo girdėjusi iki negavo atsikirtimų į „( - )“ VMI sprendimus dėl asociacijos „( - )“ patikrinimo rezultatų, kad nieko nesprendė pati. Tuo tarpu liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tris kartus perrašė sprendimo projektus dėl asociacijos „( - )“ atsikirtimų ir atsižvelgė į tai, kokias mintis išdėstė D. J. Liudytoja V. J. teisme tvirtino, kad dėl sprendimų projektų surašymo tardavosi su D. J., L. V. Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. nagrinėjo asociacijos „( - )“ pastabas bei atsikirtimus, ir D. J. nurodė V. J. konkrečiau išnagrinėti klausimą dėl reprezentacinių ir reklaminių lėšų, jas atskirti. V. J. tai padarė ir dėl to keliais tūkstančiais sumažėjo asociacijai „( - )“ priskaičiuota į valstybės biudžetą mokėtina suma. Liudytoja L. V. teisme parodė, kad „dėl mūsų sprendimo projekto bendravome tik su V. J. ir priėjome prie bendros nuomonės“, sprendimo projektas buvo kolegialus, D. J. spaudimo nedarė.

285. Vadinasi, nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis išteisinamojo nuosprendžio argumentas, kad teismas „vertinti kaltinamųjų V. P., D. J., A. D. parodymus, duotus teisme, su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais neturi pagrindo, nes jie esmingai nesiskiria, o teisme buvo papildyti kaltinamųjų ir liudytojų parodymais“. Iš bylos matyti, kad teismo posėdyje kaltinamieji asmenys ne papildė savo ankstesnius parodymus, kaip teigia teismas, bet davė iš esmės naujus, prieštaraujančius savo ankstesniems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas iš esmės netyrė kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nelygino jų su šių asmenų bei liudytojų parodymais teisme ir nevertino jų, t. y. netyrė ir nevertino dalies byloje esančių duomenų, negalinčių neturėti esminės reikšmės konstatuojant faktines bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, tai vertintina, kaip baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), kad teismo posėdyje turi būti imamasi visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes (BPK 241 straipsnio 2 dalis), kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), pažeidimas.

296. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotuose kaltinamųjų parodymuose pateikti duomenys apie tas pačias bylos aplinkybes neretai skiriasi nuo duomenų, įtvirtintų kaltinamųjų telefoninių pokalbių įrašuose. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų išklotinių matyti, kad D. J. V. P. patarė, gavus asociacijos „( - )“ patikrinimo aktą, nepasirašyti jo ir prašyti leidimo papildomiems paaiškinimams pateikti. Išklotinėse taip pat užfiksuotas V. P. sumanymas suteikti D. J. materialų atlygį, apmokant remontuojamo D. J. automobilio remonto kainą iš asociacijos „( - )“ lėšų, tikintis iš jos palankių sprendimų asociacijai „( - )“ ir t. t.

30Teismo pozicija dėl byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų išklotinių yra dviprasmiška, nes teismas nuosprendyje nurodė, kad „telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės protokolai, šių protokolų turinys, patys vaizdo ir garso įrašai gali būti vertinami kaip įrodymai tik tuo atveju, kai šie įrašai buvo gauti teisėtu pagrindu ir jų tikrumas bei autentiškumas nekelia jokių abejonių. Bylos nagrinėjimo metu teismui ir kitiems proceso dalyviams nekilo abejonių dėl to, kad esami byloje garso įrašai buvo gauti teisėtu būdu. Gautų garso įrašų tikrumui bei autentiškumui nustatyti byloje nebuvo atliktas garso įrašų specialistų tyrimas, to niekas iš proceso dalyvių nereikalavo“. Taigi, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismas tiesiogiai nenurodė, kad kaltinamųjų telefoninių pokalbių įrašų išklotinės kaip įrodymai atmetami, tačiau jų iš esmės netyrė, jos nebuvo lyginamos su prieštaravimais kaltinamųjų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismo nuosprendyje nėra įtikinančių motyvų, kodėl kaltinamųjų parodymai, duoti teisme po kai kurių telefoninių pokalbių įrašų išklotinių perskaitymo balsu, buvo priimti, o kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai minimų išklotinių turinys kaltinamiesiems ir jų gynėjams nebuvo žinomas, buvo atmesti. Teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad V. P. „tiesos tyrimo metu nepaaiškino, nes tyrėjai su juo elgėsi arogantiškai, aiškino, kad čia jiems viskas aišku, todėl duoti teisingus parodymus nutarė teisme“ nepakankamas pagrindžiant teismo poziciją neapklausti kaltinamųjų dėl jų telefoninių pokalbių įrašų išklotinių, atmesti iš esmės visus kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nepaaiškina, kodėl teismas nesirėmė telefoninių pokalbių išklotinėmis. Kolegijos nuomone, tai vertintina kaip BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad teismas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti įrodymų įvertinimo motyvus, pažeidimas, nes teismas išteisinamajame nuosprendyje privalėjo nurodyti įtikinančius motyvus, kuriais remdamasis atmetė kaltinimo įrodymus.

317. Išteisinamajame nuosprendyje neaprašyti ir neįvertinti ne tik kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo iš esmės atmesti. Atskirų liudytojų (pvz., V. J.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir besiskiriantys nuo savo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, buvo perskaityti teisme. Tačiau, priešingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nurodymams, kad jeigu parodymai perskaitomi dėl to, jog iš esmės skiriasi nuo pirmiau duotų parodymų, jie išdėstomi vertinant įrodymus, kad teismas taip pat privalo nurodyti, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl (Senato nutarimo Nr. 40 3.1.6 punktas).

32Kolegijos nuomone, teismas, išteisinamajame nuosprendyje neįvykdęs šių reikalavimų, pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

338. Kolegija, nevertindama nurodytų prieštaringų kaltinamųjų, liudytojų parodymų turinio, t. y. nenurodydama, kad šiais įrodymais yra nustatomos ar paneigiamos bylos faktinės aplinkybės, reikšmingos V. P., A. D. ir D. J. veiksmų teisiniam įvertinimui, konstatuoja, jog toks byloje esančių įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kad teismas, laikydamasis tiesioginio bei žodinio bylos ir joje esančių įrodymų nagrinėjimo teisme, privalo ištirti visus įrodymus (BPK 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis), kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kad teismo posėdyje turi būti imamasi visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes (BPK 241 straipsnio 2 dalis), kad byloje turi būti motyvuotai pašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų duomenų apie faktines bylos aplinkybes (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir tai turi būti padaryta (nurodyta) teismo nuosprendyje (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

34Nagrinėjamos bylos kontekste nurodytų BPK normų reikalavimų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis) ir laiko pakankamu pagrindu panaikinti teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

35Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

36

37Kolegijos nuomone, neištyrus ir nepašalinus esminių prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų, tarp kaltinamųjų parodymų ir šių asmenų telefoninių pokalbių, tarp tų pačių liudytojų parodymų, nėra pakankamų ir patikimų prielaidų konstatuoti, kokios yra tikrosios faktinės bylos aplinkybės, bei spręsti apie šių aplinkybių baudžiamąjį – teisinį įvertinimą, t. y. apie baudžiamojo įstatymo nuostatų tinkamą ar netinkamą taikymą. Todėl kolegija neanalizuoja prokuroro kasacinio skundo argumentų apie nusikaltimų, numatytų BPK 227 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimą atitinkamai V. P. bei A. D., D. J. veiksmuose. Kita vertus, analizuodamas nurodytus argumentus, kasacinės instancijos teismas neišvengiamai padarytų išvadas, kurios saistytų pirmosios instancijos teismo, iš naujo nagrinėsiančio šią bylą, savarankiškumą. To daryti kasacinės instancijos teismas negali, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas nustatyti išvadas, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

39Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. nuosprendį V. P., A. D., D. J. baudžiamojoje byloje ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 4. ... 5. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2002 metų gruodžio mėnesį–2003 m.... 6. A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2003 m. sausio 15 d., „( - )“, V.... 7. D. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama „( - )“ VMI „( -... 8. Kasaciniu skundu l. e. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas prašo... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai įrodymais nepripažino... 10. Kasatorius pabrėžia, kad teismas, nusprendęs išteisintųjų telefoninių... 11. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, nuosprendyje suabejojęs telefoninių... 12. Kartu kasatorius tvirtina, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį pagrindė... 13. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teisme balsu perskaityti liudytojos... 14. Kasatorius pažymi, kad teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog... 15. Kasaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad, nors pagal įstatymą įrodymų... 16. Be to, kasatorius pažymi, kad teismo posėdžio protokole nurodyta, jog buvo... 17. Kasatoriaus nuomone, teismas, padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodymų,... 18. Kasatorius pabrėžia, kad, vertinant nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio... 19. L. e. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas kasacinis skundas... 20. Dėl kasacinio skundo teiginių apie BPK normų, reglamentuojančių... 21. ... 22. 1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik... 23. 2. Iš bylos matyti, kad teismas neištyrė ir nepašalino prieštaravimų: 1)... 24. V. P. ikiteisminio tyrimo metu per apklausas tvirtino, kad D. J. pažinojo,... 25. V. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis net nežinojo, jog D. J. turi... 26. V. P. teismo posėdyje tvirtino, kad iš D. J. gautus 700 Lt už jos... 27. 4. Byloje taip pat nepašalinti esminiai prieštaravimai tarp D. J. ir... 28. 5. Vadinasi, nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis išteisinamojo... 29. 6. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotuose kaltinamųjų... 30. Teismo pozicija dėl byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų... 31. 7. Išteisinamajame nuosprendyje neaprašyti ir neįvertinti ne tik... 32. Kolegijos nuomone, teismas, išteisinamajame nuosprendyje neįvykdęs šių... 33. 8. Kolegija, nevertindama nurodytų prieštaringų kaltinamųjų, liudytojų... 34. Nagrinėjamos bylos kontekste nurodytų BPK normų reikalavimų pažeidimus... 35. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 36. ... 37. Kolegijos nuomone, neištyrus ir nepašalinus esminių prieštaravimų tarp... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 39. Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d....