Byla 2-1304/2013
Dėl įsipareigojimų pagal garantinį raštą nevykdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1501-173/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“ dėl įsipareigojimų pagal garantinį raštą nevykdymo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas UAB „Lukoil Baltija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt skolos; 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo sumai areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias bankų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas vengia geranoriškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, reikalaujama apmokėti suma yra itin didelė, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybių sumokėti skolą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) taikė laikinąsias apsaugos priemones – 1 000 000 Lt sumai areštavo atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias bankų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, kad didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytus motyvus, rašytinius įrodymus bei aplinkybę, kad ieškovo reikalavimas yra piniginio pobūdžio, priteistina suma yra didelė, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimo ribose, nes yra reali grėsmė manyti, jog atsakovas gali bandyti paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, o atsakovui perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai

10Atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 84-85). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Įvertinus apelianto turtą, skundžiamoje nutartyje nurodyta 1 000 000 Lt suma apeliantui nėra didelė. Iš 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad apelianto įstatinis kapitalas yra 378 959 000 Lt, nuosavas kapitalas - 199 156 000 Lt, o per 2012 metus apeliantas gavo 8 711 000 Lt grynojo pelno. Tokie skaičiai patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra gera bei kad ieškovo reikalavimas apeliantui negali būti laikomas dideliu.
  2. Grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra nepagrįsta jokiais argumentais. Teismas tik nurodo, jog yra reali grėsmė manyti, kad apeliantas gali bandyti paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, tačiau nepateikia jokių argumentų, neišdėsto jokių motyvų, nepateikia jokios ieškovo motyvų analizės, kas įrodytų tokią grėsmę ir jos realumą.
  3. Skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negali būti laikomas proporcingu, kadangi siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimą, ne tik atimamos apelianto galimybės vykdyti savo veiklą, bet ir pažeidžiamos trečiųjų asmenų, su kuriais apeliantas yra sudaręs sutartis, teisės ir teisėti interesai.
  4. Teismas neįvertino to, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržys apelianto galimybę vykdyti veiklą. Areštavus apelianto kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, apeliantas praras galimybę disponuoti savo turtu ir iš to gauti pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su ieškovu. Be to, apeliantas neturėtų galimybės mokėti privalomus mokesčius valstybei, atsiskaityti su darbuotojais.

11Ieškovas UAB „Lukoil Baltija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti galioti (b.l. 98-100). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto finansiniai duomenys patvirtina, kad ieškinio suma atsakovui yra itin didelė. Pateikti apelianto finansiniai duomenys patvirtina itin prastą jo finansinę padėtį, nes didžioji dalis apelianto aktyvų yra finansinės prievolės – paskolos, investicinis turtas, investicijos į dukterines bei asocijuotas įmones. Apelianto nekilnojamasis turtas, iš kurio įmanomas realus išieškojimas, sudaro tik apie 0,2 proc. viso turto vertės ir net nesiekia ieškinio sumos.
  2. Apelianto pateikti 2012 m. finansiniai duomenys yra tik preliminarūs, todėl jų patikimumas abejotinas. Juo labiau, kad 2011 m. finansiniai duomenys patvirtina, kad apelianto veikla buvo itin nuostolinga, t.y. patirta daugiau kaip 104 mln. litų nuostolio.
  3. Apeliantui yra iškelta daug civilinių bylų, kurių baigtis gali turėti didelės įtakos jo finansinei padėčiai. Taip pat ženkliai mažėja apelianto darbuotojų skaičius, yra įkeitinėjamas turtas, visi apelianto valdybos nariai atsistatydino, nauja valdyba nesuformuota.
  4. Turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra pritaikytas tik apelianto nekilnojamajam turtui, todėl jam nėra suvaržytos galimybės vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, atsiskaityti su ieškovu ir/ar trečiaisiais asmenimis, mokėti privalomus mokesčius valstybei bei atsiskaityti su darbuotojais.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17Apeliantas kvestionuoja skundžiamą nutartį teigdamas, kad ieškinio suma 1 000 000 Lt jam nėra didelė, grėsmė tinkamam sprendimo įvykdymui neegzistuoja, pažeisti interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo principai.

18Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių reikalavimų, kurių suma sudaro 1 000 000 Lt, užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštus. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą.

19Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti šią prezumpciją, pateikiant duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

20Apeliantas, bandydamas paneigti šią prezumpciją, su atskiruoju skundu teismui pateikė preliminarią 2012 metų finansinės būklės ataskaitą (b.l. 95-96), iš kurios matyti, kad apeliantas turi 269 687 000 Lt vertės turto (127 875 000 Lt ilgalaikis turtas, 141 812 000 Lt trumpalaikis turtas), o įsipareigojimai sudaro 70 531 000 Lt. 2012 m. preliminarios bendrųjų pajamų ataskaitos duomenimis apeliantas per 2012 metus dirbo pelningai, t.y. gavo 8 711 000 Lt grynojo pelno (b.l. 96). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šie apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi nemažos vertės turto bei vykdo pelningą ūkinę – komercinę veiklą. Tačiau šių apelianto pateiktų finansinių rodiklių vien absoliučiais skaičiais nepakanka, norint įvertinti jo tikruosius pajėgumus įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad didžiąją dalį apelianto turto sudaro paskolos (104 195 000 Lt), investicinis turtas (11 618 000 Lt), investicijos į dukterines (83 946 000 Lt) bei asocijuotas įmones (27 592 000 Lt). Tuo tarpu apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai sudaro tik 683 000 Lt, o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 35 000 Lt. Pagal pateiktus duomenis paminėto turto, būtent į kurį operatyviausiai galima nukreipti išieškojimą, bendra vertė 2012 m. lyginant su 2011 m. yra ženkliai sumažėjusi. Be to, apeliantas 2011 metais dirbo nuostolingai, patyrė 104 394 000 Lt nuostolį. Iš Turto areštų aktų registro išrašo matyti, kad apeliantui taip pat taikomi turto areštai 2 500 000 USD bei 15 899 566,68 EUR (atitikmuo 54 858 021,76 Lt) sumai, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis didelės vertės apelianto turtas yra įkeistas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas įrodinėja, kad ieškinio suma nelaikytina didele, nešalina abejonių dėl tinkamo sprendimo įvykdymo galimybės, taigi, nepaneigia būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d. ir 178 str.). Kita vertus, apeliantas, jei jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų apie realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl apeliantas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teikdamas savo argumentus, taip pat turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip minėta, apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 str.). Nors byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti jo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Be to, kaip jau minėta, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis apelianto turtui yra pritaikyti areštai bei dalis turto yra įkeista.

22Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad areštavus apelianto kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, jis praras galimybę disponuoti savo turtu ir iš to gauti pajamų. Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, yra pritaikytas apeliantui priklausančiam konkrečiam nekilnojamajam turtui, jo areštuota ieškinio reikalavimo sumai. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantui nėra ženkliau (neproporcingai) suvaržytos galimybės vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ar buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Pagaliau apeliantui bet kuriuo atveju išlieka ir teisė prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jei jos iš tikrųjų neproporcingai suvaržo jo ūkinę-komercinę veiklą.

23Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovas UAB „Lukoil Baltija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 6. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – apeliantas)... 11. Ieškovas UAB „Lukoil Baltija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Apeliantas kvestionuoja skundžiamą nutartį teigdamas, kad ieškinio suma 1... 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių... 19. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 20. Apeliantas, bandydamas paneigti šią prezumpciją, su atskiruoju skundu... 21. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų... 22. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad areštavus apelianto... 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 26. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą....