Byla e2-935-196/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MEDSTATYBA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3872-275/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administratorių biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MEDSTATYBA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, uždaroji akcinė bendrovė „DIVIDIO“, uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: priteisti solidariai iš atsakovų 437 605,09 Eur nuostolių, 8,05 Eur procesinių palūkanų, priteisti iš atsakovo UAB „Versina“ 21 537,36 Eur palūkanų už nuostolius, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų UAB „MEDSTATYBA“ turto ir (ar) lėšų areštą už 437 605,09 Eur, UAB „Versina“ turto ir (ar) lėšų areštą už 459 142,45 Eur. Nurodė, kad atsižvelgus į atsakovų turtinę padėtį, šiuo ieškiniu reikalaujama priteisti suma atsakovėms yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB Bankroto administratorių biuro prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; ieškovės UAB Bankroto administratorių biuro reikalavimų užtikrinimui už bendrą 437 605,09 Eur sumą areštavo atsakovėms UAB „MEDSTATYBA“, UAB „Versina“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Taip pat papildomai areštavo atsakovės UAB „Versina“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 21 537,36 Eur sumą; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovėms UAB „MEDSTATYBA“, UAB „Versina“ atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui; įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; išaiškino ieškovei, kad pagal CPK 147 str. 6 d. dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, o jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

6Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Teismas iš ieškovės nurodytų aplinkybių padarė išvadą, kad ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos atsakovėms yra didelės, atsakovės, siekdamos išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Versina“ (apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nutartį leisti vykdyti skubiai; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-895-186/2015). Ieškovė teiginius dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui arba vykdymo pasunkėjimui iš esmės motyvuoja vien tuo, kad reiškiamo reikalavimo suma atsakovėms laikytina didele ir būtent dėl to kyla grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Daugiau jokių motyvų dėl atsakovų nesąžiningumo, galimo bandymo slėpti arba perleisti savo turtą ar kitų grėsmių teismo sprendimui, nėra nurodoma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, t. y. teismo išvada motyvuojama vien tik ieškinio pateikimo ir reikalaujamos sumos dydžio aplinkybėmis, nors tai pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų įrodančių, kad atsakovai yra nesąžiningi, ketina slėpti arba perleisti turtą tretiesiems asmenims, tai reiškia, kad nėra įrodyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Dėl atsakovės UAB „Versina“ finansinio pajėgumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes ir atsakovo finansines galimybes (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-879/2014). Atsakovė UAB „Versina“ yra finansiškai pajėgus, pelningai dirbantis, nuolat gaunantis ir stabiliai ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriam 459 142,45 Eur suma nėra didelė, todėl jokios grėsmės sprendimo įvykdymui nėra. Atsakovės turimo turto pakanka galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, be to, atsakovė dalyvauja didelės vertės viešuosiuose darbų pirkimuose, turi pastovių įplaukų į banko sąskaitą, kas mėnesį vidutiniškai po 2,88 mln. Eur, o jos banko sąskaitos likutis vidutiniškai yra 0,1 mln. Eur. Be to, teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos atžvilgiu, jau yra išanalizavę bendrovės 2015 m. finansinius duomenis ir jų pagrindu konstatavę, kad vienu atveju 75 602,62 Eur suma, o kitu atveju 19 615,65 Eur suma jai nėra didelė.

9Atskiruoju skundu atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ (apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl pranešimo apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė ieškinyje nenurodė, jog prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui UAB „MEDSTATYBA“. Tačiau apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ nebuvo pranešta. Atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti, kad vadovaujantis teismų praktika, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas, nepranešus atsakovui, yra ne taisyklė, o taisyklės išimtis (ultima ratio priemonė). Taisyklė yra ta, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas pranešus atsakovui. Kaip yra pabrėžęs Lietuvos apeliacinis teismas, išimties taikymas negali tapti taisykle (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–802/2010). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi buvo pritaikytos atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ nepranešus, atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ neinformavimas turėjo esminės reikšmės atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ procesinių teisių įgyvendinimui. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas, tačiau, jei pirmosios instancijos teismas būtų sudaręs galimybę atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo būtų žinomos skunde nurodomos aplinkybės, patvirtinančios akivaizdų ieškinio nepagrįstumą bei sudarančios pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, pareikšto neturint reikalavimo teisės. Ieškovė, teikdama ieškinį nuslėpė 2011 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutarties tarp UAB „Pireka“, kurios teises ir pareigas po atskyrimo perėmė trečiasis asmuo UAB „LitCon“, atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ ir UAB „Dailista“ sudarymo faktą. Jungtinės veiklos sutartimi partneriai susitarė kartu dalyvauti trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės supaprastintame atvirame konkurse „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės operacinio bloko projektavimas, rekonstrukcijos darbai ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, pirkimo Nr. 93056. Partneriams laimėjus konkursą, 2012 m. birželio 13 d. trečiasis asmuo UAB „LitCon“, veikdamas pagal jungtinės veiklos sutartį visų partnerių vardu, ir VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė sudarė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės operacinio bloko projektavimo, remonto darbų ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. P75/12, pagal kurią partneriai įsipareigojo tinkamai atlikti ir laiku užbaigti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės operacinio bloko projektavimo, remonto darbus, projekto vykdymo priežiūrą, o taip pat per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus. Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ ir atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ 2012 m. liepos 23 d. sudarė projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 34 / 819S­120723/2, kuri detalizavo trečiojo asmens UAB „LitCon“ ir atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ tarpusavio įsipareigojimus įgyvendinant jungtinės veiklos sutartį. Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ pradelsė darbų užbaigimo terminą, todėl trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė paskaičiavo 437 605,09 Eur delspinigius ir pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu, t. y. 2012 m. birželio 22 d. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus išduota sutarties įvykdymo garantija Nr. BG101015/53. Pagal garantiją bankas sumokėjo trečiajam asmeniui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iš viso 437 605,09 Eur, nurašydamas šią sumą iš trečiojo asmens UAB „LitCon“ banko sąskaitos. Trečiojo asmens UAB „LitCon“ vertinimu, Nordea Bank AB, Lietuvos skyriui nurašius 437 605,09 Eur delspinigių sumą iš UAB „LitCon“ banko sąskaitos, UAB „LitCon“ patyrė 437 605,09 Eur dydžio nuostolius (toliau ­ nuostoliai) dėl atsakovų UAB „MEDSTATYBA“ ir UAB „Versina“ kaltės. Reikalavimo perleidimo 2016 m. sausio 14 d. sutartimi Nr. K­160114/1022 trečiasis asmuo UAB „LitCon“ perleido reikalavimo teises dėl nuostolių atlyginimo ieškovei. Iš partnerio UAB „LitCon“ banko sąskaitos nurašyta delspinigių suma. Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ turi teisę reikalauti šios sumos iš atsakovės UAB „MEDSTATYBA“. Jungtinės veiklos sutarties 6 (3) p. partneriai susitarė, kad partneris neturi teisės be kito partnerio raštiško sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal jungtinės veiklos sutartį. Tačiau trečiasis asmuo UAB „LitCon“ niekada nesikreipė į atsakovę UAB „MEDSTATYBA“, prašydamas pateikti sutikimą perleisti visas ar dalį trečiojo asmens bendrovei „MEDSTATYBA“ teisių/pareigų pagal jungtinės veiklos sutartį. UAB „MEDSTATYBA“ nesutiko ir nesutinka, kad trečiasis asmuo UAB „LitCon“ perleistų savo reikalavimo teises į nuostolių atlyginimą bet kuriems asmenims, įskaitant, bet neapsiribojant ir ieškovą (CK 6.101 str. 1, 3, 5 d., 6.102 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.101 str. 5 d., 6.102 str. 3 d., 6.189 str. nuostatomis, trečiasis asmuo UAB „LitCon“, perleisdamas reikalavimo teises ieškovei, prieš tai negavęs išankstinio raštiško atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ sutikimo, sudarydamas su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį pažeidė jungtinės veiklos sutarties 6 (3) p. bei imperatyvias CK 6.101 str. 5 d., CK 6.102 str. 3 d., CK 6.189 str. nuostatas. Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris laikomas negaliojančiu. Dėl to asmuo, sudaręs tokį sandorį, jokių teisių pagal jį neįgyja. Taigi ieškovės ieškinys, pagrįstas reikalavimo teise, įgyta pagal imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančią Reikalavimo perleidimo sutartį, laikomas visiškai nepagrįstu. Atsakovė UAB „MEDSTATYBA“, siekdama apginti savo pažeistas teises, kurias sukėlė Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas, 2016­03­09 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 str., 1.80 str.). Be to, trečiasis asmuo UAB „LitCon“ sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį turėjo tikslą išvengti dalyvavimo sprendžiant ginčą su atsakove UAB „MEDSTATYBA“ dėl susidariusių Nuostolių paskirstymo tarp Partnerių kaip jungtinės veiklos dalyvių, dėl Partnerių kaltės dėl susidariusių Nuostolių nustatymo, dėl Partnerių tarpusavio atsakomybės ir t.t. Dėl to sudarius reikalavimo perleidimo sutartį iš esmės buvo pažeistos UAB „MEDSTATYBA“ teisės ir interesai, nes UAB „MEDSTATYBA“ buvo visiškai užkirstas kelias spręsti ginčą su jungtinės veiklos sutarties partneriu trečiuoju asmeniu UAB „LitCon“, kuriuo atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ pasitikėjo ir tokio pasitikėjimo vedina sudarė jungtinės veiklos sutartį. Visas šias aplinkybes teismas būtų nustatęs, jei iki skundžiamos nutarties priėmimo būtų suteikęs galimybę atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ išsakyti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, vadovaujantis CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Taigi, jei atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ būtų suteikta galimybė informuoti teismą apie niekinio sandorio, iš kurio ieškovė kildina reikalavimo teises į atsakovę UAB „MEDSTATYBA“, sudarymą iki skundžiamos nutarties priėmimo, tai teismas, prieš priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „MEDSTATYBA“, būtų šias aplinkybes tyręs ir, tikėtina, būtų konstatavęs reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimą ex officio bei skundžiamos nutarties nebūtų priėmęs. Taigi teismas netinkamai taikė CPK nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Be to, nors ieškovas formaliai pacitavo Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, susijusias su solidaria atsakomybe, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju solidarios atsakomybės kilimo sąlygų nėra, nes atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ pagal jungtinės veiklos sutartį ir projektavimo sutartį prisiimtų darbų kaina sudarė 685 340,00 Lt (nurodyta Projektavimo sutarties 3.2 p.). Tuo tarpu atsakovė UAB „Versina“ atsakė už statybos darbų, kurių vertė 13 451 000,00 Lt, atlikimą, kai tuo tarpu bendra visų Darbų vertė pagal Rangos sutartį buvo sutarta 15 109 628,42 litų. Esant tokioms skirtingoms prisiimtų darbų apimtims, solidari atsakomybė negali būti preziumuojama. Ieškovė turėjo individualizuoti kiekvienos atsakovės atsakomybę dėl nuostolių kilimo. Ieškovei atsakovių atsakomybę dėl nuostolių kilimo grindžiant formaliai pacituotomis įstatymų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės taip pat taikė formaliai, jų neindividualizuodamas.
  3. Dėl didelės ieškinio sumos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų pagrįsti aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas yra nesąžiningas, ketina slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims ir panašiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia vien tuo, kad reiškiamo reikalavimo suma yra didelė ir būtent dėl to kyla reali grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Daugiau jokių kitų motyvų nei ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė nepagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nes išvada motyvuojama vien tik ieškinio pateikimo ir reikalaujamos sumos dydžio aplinkybėmis, nors tai pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus negali būti vertinama kaip tinkamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ yra nesąžininga, ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad nėra įrodyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str., 263 str.). Be to, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Nors teismas sprendė, kad 437 605,09 Eur atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ yra didelė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Vien iš ieškovės prie ieškinio pridėtų atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ finansinių 2014 m. ataskaitų, akivaizdu, kad atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ finansinė būklė yra pakankama teismo sprendimui patenkinti. UAB „MEDSTATYBA“ yra finansiškai pajėgus, pelningai dirbantis, sėkmingą ir stabilią ūkinę-komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriam 437 605,09 Eur suma nėra didelė.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašo atsakovės UAB „Versina“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nors sutiktina su atsakovės argumentu, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (o tuo pačiu ir galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą) ir taip paneigti aptariamą prezumpciją tenka būtent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu. Atsakovė UAB „Versina“ kartu su atskiruoju skundu į bylą pateiktais įrodymais nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje padarytos išvados, kad ieškinio suma jai yra didelė ir kad dėl to egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 2015 m. gruodžio 31 d. kartu su atskiruoju skundu pateiktos finansinės ataskaitos savaime nepatvirtina, kad UAB „Versina“ turi realaus (konkretaus) ir likvidaus turto, kurio vertė būtų didesnė nei jai pareikšto ieškinio suma ir kurį realizavus būtų galima įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą (UAB „Versina“ ilgalaikis turtas tam yra nepakankamas, o trumpalaikio turto sudėtis yra nežinoma, nes nebuvo detalizuota, be to, toks turtas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos gali iš esmės pasikeisti arba apskritai būti sunaudotas), todėl negalima pripažinti, kad 459.142,45 Eur suma bendrovei nėra didelė. Atsakovės UAB „Versina“ argumentai dėl pastovių įplaukų į banko sąskaitą paremti vien tik teoriniais paskaičiavimais, o ne patikimais ir pakankamais įrodymais. Iš didžiosios knygos sąskaitos 2710 nematyti, nei kokio dydžio sumas, nei kaip reguliariai UAB „Versina“ gauna ir perveda į (iš) savo atsiskaitomosios sąskaitos, nei koks paprastai būna šios sąskaitos likutis. Matyti tik bendra debeto ir kredito suma bei pradinis ir galutinis sąskaitos likutis. UAB „Versina“ turėjo galimybę kartu su atskiruoju skundu pateikti tiesiog banko sąskaitos išrašą už atitinkamą laikotarpį, pavyzdžiui, pusmetį ar bent jau ketvirtį (o ne visiškai neišsamią sąskaitą iš buhalterinės apskaitos programos), iš kurio būtų aiškiai matęsi bendrovės turėtos įplaukos, jų dydis, dažnumas, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Nors UAB „Versina“ akcentuoja, kad nuolat ir sėkmingai dalyvauja didelės vertės viešuosiuose darbų pirkimuose, tačiau ši aplinkybė yra nereikšminga vertinant UAB „Versina“ turtinę padėtį, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti analizuojama atsakovo šiandieninė finansinė situacija ir jos perspektyvos ateityje, o ne praeities rezultatai. Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką, UAB „Versina“ finansinis pajėgumas negali būti grindžiamas nei sudarytomis ir vykdomomis, nei dar net nepradėtomis vykdyti statybos rangos sutartimis, nes abiem atvejais yra neaišku, ar visi bendrovės pagal tokias sutartis prisiimti įsipareigojimai apskritai bus įvykdyti, o jeigu įvykdyti, tai ar laiku ir tinkamai. UAB „Versina“ atskirajame skunde galiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos atžvilgiu, jau yra išanalizavę bendrovės 2015 m. finansinius duomenis ir jų pagrindu konstatavę, kad vienu atveju 75 602,62 Eur suma, o kitu atveju 19 615,65 Eur suma jai nėra didelė. Tačiau ginčo atveju vertintina, ar UAB „Versina“ tikrai nėra didelė ženkliai didesnė ieškinio suma (t. y. 459 142,45 Eur), dėl ko yra visiškai nepagrįsta remtis tose kitose bylose priimtomis teismų nutartimis ir jose padarytomis išvadomis dėl bendrovės finansinės padėties. UAB „Versina“ tinkamai nepagrindė, t y. kartu su atskiruoju skundu nepateikė patikimų, pakankamų bei išsamių įrodymų, kad 459 142,45 Eur suma jai tikrai nėra didelė ir kad neegzistuoja reali grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Dėl UAB „Versina“ nesąžiningumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl tuo atveju, kai atsakovas nepaneigia grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie jo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti jo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1304/2013; kt.). Be to, pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos bei turtinės teisės) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo.
  3. Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Antstolė D. M., vykdydama skundžiamą 2015 m. vasario 25 d. nutartį, 2016 m. kovo 1 d. turto aprašu areštavo tik šešias UAB „Versina“ priklausančias transporto priemones, be to, jas paliko saugoti pačiai bendrovei, dėl ko ji iš esmės nepatiria jokių realių suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Atlikus šiuos veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 146 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1941/2014, pasisakė, kad atsakovas, teigdamas, jog jo finansinė padėtis yra itin gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, tinkamai pagrindęs savo gerą finansinę padėtį, pakankamą galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, atsakovas gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Versina“ taip pat nepraranda galimybės ateityje tinkamai pagrįsti savo tariamai gerą turtinę padėtį, pakankamą ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui, ir kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašo atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

121. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo. Į klausimą, ar ieškovo materialinis reikalavimas yra pagrįstas, yra atsakoma tik ištyrus ir įvertinus įrodymų visetą, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-747-180/2015; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015; kt.). Nors UAB „MEDSTATYBA“ atskirajame skunde išsamiai pasisako apie tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės bei, kad ginčo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti projektavimo darbų rangos sutarties ryšio su jungtinės veiklos sutartimi, pastarosios sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos teisėtumo, solidariosios atsakomybės sąlygų ir t. t., nes tai būtų reiškę ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Visa tai bus atlikta bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištyrus įrodymų visetą, taip pat UAB „MEDSTATYBA“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Būtent šioje proceso stadijoje, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės, bus įvertinti ir visi UAB „MEDSTATYBA“ argumentai bei motyvai, kurie, nors ir yra išdėstyti atskirajame skunde, tačiau pagal savo esmę ir pobūdį yra atsikirtimai į ieškinį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovei pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir netenkintinas ir kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2015 m. vasario 25 d. nutartį, netinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą.

132. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. UAB „MEDSTATYBA“ kartu su atskiruoju skundu į bylą pateiktais įrodymais nepaneigė skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad ieškinio suma jai yra didelė ir kad dėl to egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ yra nesąžininga, ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, kas esą reiškia, jog nėra įrodyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl tuo atveju, kai atsakovas nepaneigia grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie jo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti jo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. UAB „MEDSTATYBA“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinio suma nelaikytina jai didele. Nors 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog UAB „MEDSTATYBA“ ilgalaikio turto turi už 830 750,00 Eur, tačiau šis balansas yra sutrumpintas, jame nėra išskirta, kas konkrečiai sudaro bendrovės turimą ilgalaikį turtą. UAB „MEDSTATYBA“ dėl nežinomų priežasčių atskirajame skunde nedetalizavo bent jau materialaus turto sudėties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „MEDSTATYBA“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra apie 0,5 mln. Eur, taigi, šią dieną dar dengia jai pareikšto reikalavimo sumą, tačiau, bendrovei pardavus bent vieną ar kitą nekilnojamojo turto vienetą, galimai jos jau nepadengtų. Ar UAB „MEDSTATYBA“ turi kokio nors kito materialiojo turto ir, jeigu turi, tai kas jį sudaro, lieka neaišku. UAB „MEDSTATYBA“ taip pat turi trumpalaikio turto už 962 348,00 Eur, bet iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jis gali iš esmės pasikeisti arba apskritai būti sunaudotas, todėl negarantuoja Ieškovės ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Taigi UAB „MEDSTATYBA“ tinkamai nepagrindė, t y. kartu su atskiruoju skundu nepateikė patikimų, pakankamų bei išsamių įrodymų, kad 459 142,45 Eur suma jai tikrai nėra didelė ir kad neegzistuoja reali grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos savaime nepatvirtina, kad šią dieną UAB „MEDSTATYBA“ turi pakankamai realaus ir likvidaus turto, kurio vertė būtų ne panaši, o apčiuopiamai didesnė nei jai pareikšto ieškinio suma ir kurį realizavus būtų galima įvykdyti Ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.

143. Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos bei turtinės teisės) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Antstolė D. M., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį, 2016 m. kovo 1 d. turto aprašu areštavo UAB „MEDSTATYBA“ priklausančius vieną žemės sklypą ir vieną butą (patalpą), be to, šį turtą paliko saugoti pačiai bendrovei, dėl ko ji iš esmės nepatiria jokių realių suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Atlikus šiuos veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 146 straipsnio 3 dalis). UAB „MEDSTATYBA“ taip pat nepraranda galimybės ateityje tinkamai pagrįsti savo tariamai gerą turtinę padėtį, pakankamą Ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui, ir kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl teismo pareigos pranešti apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

19Apeliantė UAB „MEDSTATYBA“ atskirajame skunde nurodo, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas, nepagrįstai nepranešus apie šio prašymo nagrinėjimą atsakovei. Atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2–802/2010 yra konstatavęs, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas, nepranešus atsakovui, yra ne taisyklė, o taisyklės išimtis (ultima ratio priemonė).

20Pažymėtina, kad apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuri priimta vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis, galiojusiomis iki 2012 m. birželio 30 d., išaiškinimais. Pagal skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu ir šiuo metu galiojančią aktualią CPK 147 straipsnio 1 dalies redakciją (galiojančią nuo 2012 m. birželio 30 d.), teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos ir tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

21Taigi pagal skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu (2016 m. vasario 25 d.) galiojusį teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovėms apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 147 str. 1 d.). Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantui, pažeidė CPK normas ar apribojo apelianto procesines teises. Pažymėtina, kad savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Tokią savo teisę atsakovai realizavo, todėl negalima pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos atsakovų procesinės teisės, numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje.

22Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

23CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

24Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir (ar) kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas.

25Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ su minėtu teismo argumentu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Apeliantė UAB „MEDSTATYBA“ atskirajame skunde išsamiai pasisako apie tai, kad ji, UAB „Pireka“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „LitCon“, ir UAB „Dailista“ 2011 m. sausio 31 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kad pagal šią sutartį UAB „LitCon“ neturėjo teisės be jos rašytinio sutikimo perleisti savo teisių, kad ji niekada nedavė tokio sutikimo, dėl ko 2016 m. sausio 14 d. UAB „LitCon“ ir UAB Bankroto administratorių biuro sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. K-160114/1022 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o ieškovė esą neturi reikalavimo teisės. Atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ taip pat akcentuoja, kad ginčo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Šiais argumentais apeliantė UAB „MEDSTATYBA“ siekia įrodyti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti projektavimo darbų rangos sutarties ryšio su jungtinės veiklos sutartimi, pastarosios sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos teisėtumo, solidariosios atsakomybės sąlygų ir t. t., nes tai būtų reiškę ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Visa tai turi būti atlikta bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištyrus įrodymų visetą (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, pridėjo, jos manymu, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad atsakovei UAB „MEDSTATYBA“ pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

27Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atskirajame skunde dėstomi teiginiai, kad teismas negalėjo spręsti apie prima facie pagrįstumą tik iš ieškinio turinio. Minėtas argumentas paneigiamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teise ir kartu pareiga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, bei nepranešus atsakovui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, paprastai dar neturi atsakovo atsikirtimų į ieškinį ir juos pagrindžiančių įrodymų, tačiau tai savaime netrukdo ir negali trukdyti teismui preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą bei priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

28Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

29Byloje kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui.

30Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.

31Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Kaip minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136-186/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-782-196/2016). Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes.

32Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia solidarų reikalavimą atsakovėms dėl 437 605,09 Eur bei papildomai prašo iš atsakovės UAB „Versina“ priteisti 21 537,36 Eur žalos atlyginimo. Nors ieškinio suma yra didelė, tačiau apeliantai pateikė teismui finansinius dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovų finansinė padėtis yra gera ir didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė šiuos jų turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus: UAB „MEDSTATYBA“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, UAB „Versina“ 2014 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolio) atskaitą, UAB „Versina“ 2016 m. vasario 23 d. preliminarų 2015 m. balansą, UAB „Versina“ banko sąskaitos įplaukų apibendrintą išrašą už 2015 m. Apeliantė UAB „Versina“ pateikė įrodymus apie vykdomą veiklą ir numatomas gauti pajamas: susitarimą su VĮ Registrų centru dėl statybos darbų pabaigos, 2016 m. sausio 19 d., 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. spalio 28 d. statybos užbaigimo aktus, UAB „Versina“ ir Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 4 d. rangos sutartį, UAB „Versina“ ir UAB „Irdaiva“ 2015 m. lapkričio 5 d. statybos rangos sutartį, UAB „Versina“ ir Mažeikių lopšelio darželio „Buratinas“ rangos darbų sutartį, UAB „Versina“ ir VĮ Turto banko rangos sutartį, UAB „Klaipėdos vanduo“ viešojo prikimo rezultatus.

33Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ balanso matyti, jog atsakovė UAB „Miško turtas“ turi ilgalaikio turto už 830 750 Eur, iš kurio materialus - už 828 446 Eur, trumpalaikio turto - už 960 355 Eur, iš viso turi turto už 1 791 105 Eur. Iš atsakovės UAB „Versina“ balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto turi už 262 272 Eur, iš kurio materialus turtas - už 261 719 Eur, trumpalaikio – už 7 332 572 Eur, iš viso turto turi už 7 597 844 Eur. Įmonių pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad abi įmonės veikia pelningai. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovės turi pakankamą turto rezervą ir galėtų įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė teigia, jog iš šių duomenų negalima spręsti, kad turtas realus ir likvidus, tačiau įrodymų apie tai, kad atsakovių pateikti duomenys neatitinka tikrovės nepateikia (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikia ir byloje nėra duomenų, jog atsakovių turtas būtų apsunkintas hipoteka, areštu ar pan. Be to, vertinant sprendimo neįvykdymo rizikos (ne)buvimą, aktuali yra ir atsakovių daugeto aplinkybė.

34Ieškovė pareiškė ieškinį dviem asmenims dėl 437 605,09 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydamas solidarią jų pareigą atlyginti žalą. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas nedaro įtakos prievolės įvykdymui, nes prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Tokią išvadą suponuoja CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įvirtinta teisės norma, nustatanti, kad jeigu solidarią prievolę visiškai įvykdo tik vienas iš skolininkų, kiti skolininkai yra atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui, nes tokį įvykdymą įstatymų leidėjas pripažįsta tinkamu pareigos kreditoriui atlikimu. Tokiu atveju abiejų apeliantų bendrai turimas turtas leidžia vertinti jų materialinę padėtį kaip stabilią ir pakankamą, eliminuojančią sprendimo neįvykdymo riziką, o ieškovės argumentai dėl atsakovių nesąžiningumo ir ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, jeigu jis būtų priimtas jų nenaudai, nėra pagrįsti įrodymais. Iš atsakovių pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės vykdo įprastinę savo veiklą, neatlieka jokių nesąžiningų sandorių, neslepia turto, kiekvienais metais VĮ Registrų centrui teikia metinius finansines ataskaitos rinkinius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, jeigu ieškovei bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti iš viso neįmanomas. Ieškovės prašoma papildomai iš atsakovės UAB „Versina“ priteisti 21 537,36 Eur nuostolių suma taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kyla grėsmė jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, ieškovė turi 7 332 572 Eur vertės turto, vykdo komercinę-ūkinę veiklą, duomenų apie turto įkeitimą, areštą ar pan. nėra, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kyla grėsmė sprendimo įvykdymui dėl pareikštos ieškinio sumos.

35Šioje proceso stadijoje ieškovė, siekdama pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėjo pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti atsakovių ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, tačiau, kaip minėta, jų nepateikė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

36Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus atsakovių turtinei padėčiai ir esant duomenims apie jų ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, ieškovė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38Atsakovė UAB „Versina“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas žyminiam mokesčiui sumokėti už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-777-186/2016; kt.), todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

40Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administratorių biuro prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

41Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: priteisti solidariai iš atsakovų... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino ieškovės... 6. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas... 7. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Versina“ (apeliantė) prašo Vilniaus... 9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „MEDSTATYBA“ (apeliantė) prašo Vilniaus... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Bankroto administratorių... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Bankroto administratorių... 12. 1. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo. Į klausimą, ar... 13. 2. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. UAB „MEDSTATYBA“ kartu su... 14. 3. Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Pirmosios instancijos teismo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 18. Dėl teismo pareigos pranešti apie gautą prašymą taikyti laikinąsias... 19. Apeliantė UAB „MEDSTATYBA“ atskirajame skunde nurodo, jog ieškovės... 20. Pažymėtina, kad apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties,... 21. Taigi pagal skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu (2016 m. vasario 25... 22. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo... 23. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas... 25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos... 27. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atskirajame skunde dėstomi... 28. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui... 29. Byloje kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių... 31. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia solidarų reikalavimą atsakovėms dėl... 33. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovės UAB „MEDSTATYBA“ balanso... 34. Ieškovė pareiškė ieškinį dviem asmenims dėl 437 605,09 Eur nuostolių... 35. Šioje proceso stadijoje ieškovė, siekdama pagrįsti, kad kyla grėsmė... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus atsakovių turtinei... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ... 38. Atsakovė UAB „Versina“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 40. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir... 41. Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto...