Byla 2A-534/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Viginto Višinskio (pranešėjas),

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovei G. Š. ,

4ieškovės atstovui A. B. ,

5atsakovo atstovėms advokatei Laurai Juozumaitei ir R. B. ,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-806-524/2006 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 20 048,44 Lt turtinės (t. y. 1900,20 Lt gydymosi išlaidų, 8 Lt papildomų išlaidų ir 18 140,24 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2004 m. liepos mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo) ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp ieškovės vidutinio darbo užmokesčio (toliau nutartyje – VDU) ir VSDFV išmokų; įpareigoti atsakovą kas mėnesį kompensuoti ieškovei dėl profesinės ligos turėtas gydymo išlaidas pagal pateiktus išlaidų dokumentus. Ieškovė nuo 1997 m. vasario 10 d. iki 2005 m. sausio 27 d. dirbo pas atsakovą laidų rinkinių formuotoja. Dirbant ieškovei pablogėjo sveikata, todėl 2001 metais ji kreipėsi į gydytojus. 2004 m. lapkričio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu jai konstatuota profesinė liga, 2004 m. lapkričio 30 d. nustatyta III invalidumo grupė bei 30 procentų darbingumo praradimas, o 2004 m. gruodžio 2 d. išduotos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio, kuriose nurodyta, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą. Gavęs profesinės ligos patvirtinimo aktą, atsakovas nesuteikė ieškovei normalių jos sveikatos būklę atitinkančio darbo, o 2005 m. sausio 27 d. atleido ją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. dėl to, kad pagal sveikatos būklę negali dirbti sulygto darbo. Ieškovės nuomone, tokie darbdavio veiksmai neteisėti, nes atsakovas, neperkėlęs jos į darbą, atitinkantį sveikatos būklę, pažeidė DK 273 straipsnio 1 dalies, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 10 punkto, Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies reikalavimus, be to, atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nepaisė Invalidų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintų invalidų atleidimo iš darbo apribojimų. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo kaltės ji neteko pajamų, patyrė ir patiria gydymosi, reabilitacijos ir kitų išlaidų, todėl atsakovas turi atlyginti tą nuostolių dalį, kurios nekompensuoja socialinio draudimo išmokos. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė sveikatos sužalojimo dydį, sveikatos būklę, patirtus išgyvenimus ir skausmą, amžių, įsidarbinimo ir darbo galimybes, šeimos padėties pablogėjimą, tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, padeda senyvai motinai, turi mokėti paskolą už būstą.

9Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2588,85 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė: padidino ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 17 451,62 Lt; priteisė ieškovei iš atsakovo 1044 Lt per mėnesį periodines išmokas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki ieškovės senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2025 m. spalio 11 d.; sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovei G. Š. iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ priteista 1900,20 Lt su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, paliko nepakeistą; nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeitė ir išdėstė taip: „Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą“; nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis, paliko nepakeistą; kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis panaikino ir dėl jų bylą grąžino iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

12Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinus atitinkamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, Lietuvos apeliaciniame teisme byla iš naujo nagrinėjama dalyje dėl turtinės žalos (negautų pajamų ir periodinių išmokų) atlyginimo priteisimo.

13Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu, spręsdamas turtinės žalos (netektų pajamų ir žalos atlyginimo skirtumo, susidarančio tarp ieškovės VDU ir VSDFV išmokų) atlyginimo klausimą, priteisė G. Š. iš UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 800,03 Lt darbo užmokesčio skirtumą už 2004 m. gruodžio mėnesį ir 2005 m. sausio mėnesį bei atmetė ieškinio reikalavimą dėl periodinių išmokų, grindžiamų VDU ir VSDFV išmokų skirtumu, priteisimo. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė 2005 m. sausio 27 d. buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl ji nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki jos atleidimo datos turėjo negautų pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu jos sveikata nebūtų sužalota. Teismas iš pažymos nustatė, kad ieškovė 2004 m gruodžio mėn. iš VSDFV gavo 214,07 Lt pajamų, t.y. ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, o 2005 m. sausio mėn. – 163,35 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 1244,06 Lt. Kadangi ieškovė 2004 m. gruodžio ir 2005 m. sausio mėnesiais nebegalėjo dirbti dėl sveikatos būklės ir jai 2004 m. gruodį buvo priskaičiuota 638,32 Lt, o 2005 m. sausį – 672,57 Lt darbo užmokesčio, todėl teismas už šiuos du mėnesius priteisė iš atsakovo ieškovės sumažėjusio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumą. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju negalima preziumuoti, kad ieškovė vidutinį darbo užmokestį iš atsakovo būtų gavusi iki gyvos galvos. Teismas iš invalidumo pažymėjimo nustatė, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą, ji yra persikvalifikavusi, dalį netekto darbingumo jai kompensuoja draudimo įstaiga, o atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės nesėkmingas kito lengvesnio darbo paieškas. Todėl nėra nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veiklos ir atsiradusių pasekmių.

14Ieškovė G. Š. , atstovaujama Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos, apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovei vienkartinį turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio – 17 340,24 Lt, taip pat įpareigoti atsakovą kas mėnesį mokėti ieškovei žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir per mėnesį gautų VSDFV išmokų. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

151. Teismas neteisingai taikė turtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas (LR CK 1.5, 6.283 str. 1 d.), nes nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi restitucijos principu, pagal kurį nukentėjęs asmuo turi būti grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje jis būtų, jei jam nebūtų sužalota sveikata. Ieškovei turi būti atlyginta likusi netektų pajamų suma už 2005, 2006 metus (17 340,24 Lt).

162. Teismas nesivadovavo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu, pagal kurio 6 straipsnio 2 dalį žalos atlyginimas, susirgus profesine liga, turi būti mokamas, nepaisant nukentėjusiojo gaunamų kitų pajamų.

173. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima žalos priteisti į ateitį, nes tiek restitucijos principas, tiek žalos atlyginimo principai įtvirtina nuostatą, kad žala turi būti visiškai atlyginama. Be to, teismas turi vadovautis minėto Laikinojo įstatymo 20 straipsniu, pagal kurį žalos atlyginimą apskaičiuoja ir moka asmenys, atsakingi už žalos atlyginimo mokėjimą.

18Atsakovas UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes nebuvo nustatytos būtinos darbdavio atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, bei kaltė. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

191. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes šio straipsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tai yra kai žalą padaro darbo santykiais nesusiję asmenys.

202. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nesirūpino ieškove. Šioje byloje nėra ginčijamas ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumas, todėl turi būti laikoma, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai.

213. Teismas atsakovo kaltę preziumavo, remdamasis vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2004 m. lapkričio 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, tuo tarpu šiuo aktu nustatytas ieškovės profesinio susirgimo faktas, tačiau ne atsakovo kaltė. Darbdavys atsako ne už žalą, o už tai, kad neužtikrino saugių darbo sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie atsakovo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai.

224. Teismas neteisingai nustatė terminą, kurį ieškovė dirbo kitose darbo vietose, veikiant profesinės rizikos veiksniams. Pagal ieškovės darbo stažą patvirtinančius dokumentus, ieškovė dirbo kitą darbą apie 2 metus ir 10 mėnesių ir tai galėjo turėti įtakos profesinio susirgimo atsiradimui. Teismas nepagrįstai nustatė, jog darbas pirmoje įmonėje neturėjo įtakos ieškovės profesiniam susirgimui ir visą atsakomybės naštą perkėlė atsakovui. Esant kenksmingiems veiksnio dydžiams ieškovė atsakovo bendrovėje dirbo tik 2,5 metų. Byloje nėra nustatyta, kokiomis sąlygomis ieškovė dirbo pirmoje įmonėje, kokią įtaką jos sveikatos pablogėjimui turėjo ankstesnis darbas, ar tai nebuvo susirgimo priežastimi, dėl ko išsivystė vėliau progresavusi liga.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė: padidino ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 17 451,62 Lt; priteisė ieškovei iš atsakovo 1044 Lt per mėnesį periodines išmokas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki ieškovės senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2025 m. spalio 11 d.. Kolegija nurodė, kad, konstatavus profesinės ligos faktą po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl profesinio susirgimo turėtų būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – Socialinio draudimo įstatymas). Nors ieškovė buvo apdrausta socialiniu draudimu ir pagal Socialinio draudimo įstatymą atsirado ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajai netekto darbingumo kompensaciją, tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovei padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus medicininę ekspertizę, jos akte padaryta išvada, kad ieškovės susirgimo profesine liga priežastis buvo darbas pas atsakovą ir atmesta galimybė, kad profesinei ligai atsirasti ar išsivystyti galėjo turėti įtakos ieškovės darbas VĮ ,,Gintaras“, kur ieškovė dirbo iki įsidarbindama pas atsakovą. Kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadas ar leistų suabejoti jų pagrįstumu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė atsakovo įmonėje dirbo nuo 1997 metų vasario mėnesio, o pirmieji negalavimai atsirado 1998 metais, t. y. jau dirbant atsakovo bendrovėje. Atsakovo argumentus, kad žala turėtų būti sumažinta, nes ieškovė, neatskleisdama savo negalavimų, nesiekė nedidinti tos žalos, kolegija atmetė, motyvuodama tuo, kad ieškovės profesinė liga yra lėtinė, vystėsi palaipsniui ir buvo pripažinta tik 2004 m. lapkričio mėnesį, tikėtina, jog nebuvo galimybės atsiradus pirmiesiems negalavimams atpažinti, kad liga yra susijusi su darbu. Kolegijos vertinimu, teismo išvada atmesti ieškovės reikalavimą priteisti skirtumą tarp ieškovės gauto atlyginimo ir gaunamų socialinių išmokų už laikotarpį po ieškovės atleidimo iš darbo, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės gaunamų pajamų sumažėjimas turi priežastinį ryšį su profesine liga, kurios kaltininkas yra atsakovas, ir į tai, jog ieškovė, nors ir dėdama pastangas, negali įsidarbinti, kolegija sprendė, kad ieškovei priteistinas ir jos pajamų skirtumas tarp pajamų, kurias ji gaudavo dirbdama pas atsakovą, bei tų išmokų, kurias ji gauna šiuo metu, t. y. 17 340,24 Lt negautų pajamų atlyginimas, taip pat priteistina periodinė 1044 Lt išmoka per mėnesį. Kadangi darbo užmokestį ieškovė būtų gavusi iš atsakovo iki senatvės pensijos amžiaus, tai šios išmokos jai turi būti priteisiamos būtent iki to laiko, kai ji sulauks šio amžiaus, t. y. iki 2025 m. spalio 11 d. (CK 1.5, 6.283 straipsniai). Kolegija konstatavo, kad netekto darbingumo dydis nagrinėjamu atveju nėra toks reikšmingas, nes ieškovė iš darbo buvo atleista būtent dėl profesinės ligos, o kitokio darbo atsakovas jai nepasiūlė; dėl didelio nedarbingumo procento bei neterminuoto susirgimo, nors ir dedant pastangas, ieškovei nepavyksta įsidarbinti, t. y. iš esmės likusio jai darbingumo ji negali panaudoti. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad ieškovės gaunamų išmokų dydžio ir buvusio atlyginimo, kuriuo pats atsakovas buvo įvertinęs jos darbą, skirtumas ir yra dėl atsakovo kaltės patiriama žala. Kolegija pažymėjo, kad, ieškovei pavykus įsidarbinti ar pasikeitus jos gaunamų išmokų dydžiui, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl šios dalies peržiūrėjimo.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria teismas padidino ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 17 451,62 Lt ir priteisė 1044 Lt per dydžio kartą per mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki ieškovės senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2025 m. spalio 11 d., ir grąžino bylą šioje dalyje Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės naudai iš atsakovo priteistiną žalą dėl negautų pajamų. Kadangi sumos materialinei žalai atlyginti pagal ieškovės teisės į žalos atlyginimą atsiradimo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis 26 punkto redakciją, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 29 d., buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, teismas, ieškovės naudai priteisdamas negautas pajams už 2005 – 2006 metų laikotarpį, neatskaičius mokesčių, sudarė prielaidas ieškovei gauti daugiau, negu realiai padaryta žalos. Sveikatos sužalojimo atveju asmens negautos pajamos darbo užmokesčio forma apskaičiuojamos, atsižvelgiant į jo VDU, iš kurio yra išskaičiuotini privalomi į biudžetą mokesčiai. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės gauto VDU, atskaičius mokesčius, dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2008 m. gruodžio 30 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Kasacinis teismas nurodė, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad ieškovei 30 procentų netekto darbingumo lygis nustatytas ne neterminuotai, bet terminuotai – iki 2006 m. gruodžio 8 d., o apie ieškovės (netektą) darbingumą, jo lygį, vėlesniais laikotarpiais duomenų byloje nepateikta. Kadangi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje nenustatyta, kad (būtent) 30 procentų darbingumas ieškovei būtų nustatytas ir po 2006 m. gruodžio 8 d., tai darytina išvada, jog turtinės žalos, kaip negautų pajamų, priteisimas ieškovei už ilgesnį laikotarpį yra nepagrįstas bylos duomenimis.

25Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

27Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinus atitinkamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, Lietuvos apeliaciniame teisme civilinė byla pagal ieškovės G. Š. ir atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo iš naujo nagrinėjama, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, kurioje teismas išsprendė turtinės žalos dėl negautų pajamų ieškovei atlyginimo klausimą.

28Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

29Dėl taikytinų teisės aktų

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 straipsnis), o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo ar jo mirties arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

31Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui (toliau - Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymas), būtent šis įstatymas taikomas žalos, atsiradusios susirgus profesine liga, kompensavimo klausimams spręsti, jei nukentėjęs asmuo yra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o žala atsiranda dėl įvykio, kuris pripažintinas draudiminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2003, 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, 2003 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-846/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351/2007). Taigi, konstatavus profesinės ligos faktą po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl profesinio susirgimo turėtų būti atlyginama pagal minėtą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

32Nagrinėjamu atveju 2004 m. lapkričio 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-03-031 ieškovei buvo konstatuota profesinė liga (1 t., b.l. 18). Nuo 2004 m. lapkričio 30 d. ieškovei neterminuotai nustatytas 30 procentų profesinio darbingumo praradimas (1 t., b.l. 26, 27, 2 t., b.l. 158, 248-149). Kaip minėta, Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnis numato, kad šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė, nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymui, dirbo atsakovo bendrovėje (ieškovė atleista iš darbo 2005 m. sausio 27 d. DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu (1 t., b.l. 17)). Kadangi ieškovė iki jos atleidimo iš darbo dienos buvo draudžiama nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga draudimu, tai profesinės ligos jai nustatymas 2004 m. lapkričio 30 d. yra priskirtinas draudiminiam įvykiui ir ieškovei padaryta turtinė žala dėl negautų pajamų turi būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

33Dėl atlygintinos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydžio

34Byloje nustatyta, kad ieškovė G. Š. buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu (1 t., b.l. 119). Šio draudimo tikslas – kompensuoti dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Todėl, nustačius ieškovei profesinę ligą ir pripažinus šį įvykį draudiminiu, ji įgijo teisę į nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas, o būtent – profesinės ligos pašalpą, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją (Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d.).

35Vadovaujantis bendrąja CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, reglamentuojančia deliktinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, pareiga atlyginti visus nukentėjusio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą tokiu atveju tenka už žalą atsakingam asmeniui. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Šią įstatymo normą aiškinant siauru lingvistiniu būdu, galima būtų daryti prielaidą, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimu, tai CK 6.263 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas netaikomas ir už žalą atsakingam asmeniui neatsiranda pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tačiau tokia išvada neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų šių nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, todėl ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį; konstatavo, kad „jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo yra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu, neatleidžia darbdavio nuo žalos, kurios nepadengia šio draudimo išmokos, atlyginimo.

37Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jam nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad atlygintinus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

38Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei R. Š. nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas netekto profesinio darbingumo dydis – 30 procentų (1t., b.l. 26). Vėliau ieškovei toks pat netekto profesinio darbingumo dydis buvo nustatytas nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2006 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d., o nuo 2007 m. lapkričio 22 d. - neterminuotai (1 t., b.l. 27, 2 t., b.l. 248-249).

39Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja 2003 m. gegužės 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Remiantis šio aprašo 6.1 punktu, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio. Atsižvelgiant į ieškovės G. Š. pasirinktą jos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpį (nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. liepos 31 d.) ir atsakovo 2005 m. sausio 14 d. pažymoje Nr. 178 nurodytą ieškovei tuo laikotarpiu išmokėtą darbo užmokestį, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai (1 t., b.l. 42), darytina išvada, kad atsakovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 934,54 Lt (5607,24 Lt : 6 mėn.), o vidutinis darbo dienos užmokestis, atskaičiuos mokesčius – 44,50 Lt (5607,24 Lt : 126 val.). Ieškovė G. Š. dėl profesinės ligos neteko 30 procentų darbingumo, o tuo pačiu neteko galimybės gauti 30 procentų pajamų, kas sudarytų 280,36 Lt per mėnesį (934,54 Lt x 30 proc.) ir 13,35 Lt per dieną (44,50 Lt x 30 proc.). Laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 30 d., kai ieškovei buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, iki 2009 m. birželio 30 d. ieškovės negautos pajamos, kurias turėtų atlyginti darbdavys, sudaro 15 433,15 Lt (280,36 Lt/mėn. x 55 mėn. + 13,35 Lt/d). Šis negautų pajamų apskaičiavimo laikotarpis pasirenkamas dėl to, kad byloje yra pateikti duomenys apie ieškovei išmokėtas socialinio draudimo išmokas iki 2009 m. birželio 30 d. (2 t., b.l. 155). Be to, nepaisant to, kad ieškovė G. Š. ieškiniu prašomos priteisti vienkartinės išmokos turtinei žalai atlyginti apskaičiavimą grindė negautomis pajamomis iki 2006 m. birželio 1 d., o apeliaciniame skunde – iki 2006 m. lapkričio mėnesio, teismas, vadovaujantis CPK 417 straipsnio jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus, priteistinos turtinės žalos atlyginimui vienkartine išmoka apskaičiuoti pasirenka ilgesnį laikotarpį nei prašė ieškovė.

40Kadangi ieškovė G. Š. buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu, įvykus draudiminiam įvykiui, jai nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. birželio 30 d. mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (1 t., b.l. 43-44, 2 t., b.l. 155-157). Be to, nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. jai taip pat buvo mokama netekto darbingumo pensija pagal LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą (1 t., b.l. 45-47). Laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. birželio 30 d. ieškovė iš viso gavo 2482,87 Lt netekto darbingumo pensijos išmokų (1 t., b.l. 8, 45-47) ir 11 426,74 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos išmokų (1 t., b.l. 9, 43-44, 2 t., b.l. 155-157, 241-246). Taigi ieškovei minėtu laikotarpiu išmokėtų socialinio draudimo išmokų dalis, skirta kompensuoti dėl draudiminio įvykio negautas pajamas, sudaro 13 909,61 Lt (2482,87 Lt + 11 426,74 Lt). Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Todėl, nustačius, kad socialinio draudimo išmokos tik iš dalies padengia ieškovės negautas pajamas, ieškovei išlieka teisė į šiomis išmokomis nepadengtos žalos (negautų pajamų) dalies atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei G. Š. iš atsakovo priteistina 1523,54 Lt dydžio nuostolių dėl negautų pajamų suma, kurią jis privalo atlyginti kaip asmuo, atsakingas už žalos ieškovei atsiradimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš ieškovės negautų pajamų, kurias turėtų atlyginti darbdavys, atimti 1262,19 Lt pinigų sumą, kurią nurodo atsakovas savo pateiktame turtinės žalos apskaičiavime (2 t., b.l. 241), kadangi byloje nėra šios sumos išmokėjimą ieškovei ir jos paskirtį patvirtinančių įrodymų.

41Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą kaip skirtumą tarp ieškovės turėto vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokos. Kadangi ieškovė G. Š. dėl atsakovo kaltės neteko 30 procentų profesinio darbingumo, atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą. Kadangi ieškovės darbingumo lygis – 70 procentų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnį turtinės žalos atlyginimą. Galiojantys įstatymai nenumato darbdaviui pareigos atlyginti darbuotojui žalą, atsiradusią ne dėl darbdavio kaltės. Tarp nustatytos atsakovo kaltės, susijusios su ieškovės profesinio darbingumo netekimu, ir ieškovės negaunamo didesnio nei 30 procentų darbo užmokesčio skirtumo, nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Be to, ir pati negautų pajamų sąvoka susirgimo profesine liga atveju turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį.

42Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovei G. Š. 70 procentų darbingumo lygis nustatytas neterminuotai, todėl žalos atlyginimas ieškovei priteistinas nuo žalos nustatymo dienos iki gyvos galvos. Kadangi iki 2004 m. lapkričio 30 d. ieškovei profesinio darbingumo netekimas nebuvo nustatytas, atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei netektos darbo užmokesčio dalies iki to laikotarpio. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovei turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. liepos 1 d. iki ieškovės gyvos galvos. Kadangi, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. pažymos Nr. PP2-11407, G. Š. 2009 m. birželio mėnesį buvo išmokėta 215,52 Lt dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija (2 t., b.l. 155-157), todėl ieškovei priteistina 31,76 Lt dydžio periodinė išmoka turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti, apskaičiuota iš ieškovės vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalies, proporcingos jos netekto profesinio darbingumo daliai, atėmus minėtą socialinio draudimo išmoką (277,28 Lt - 245,52 Lt = 31,76 Lt). Priteistinas periodinės kompensacijos dydis, vadovaujantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, turi būti indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė prašė priteisti gydymo išlaidas, dėl kurių nebuvo pareikštas ieškinys. Kadangi gydymo išlaidų klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, šių išlaidų priteisimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesvarsto (CPK 312 str.). Pažymėtina, jog šis sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl gydymo išlaidų priteisimo.

44Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.283 str., 6.290 str.), dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė G. Š. neturi teisės į turtinės žalos dėl negautų pajamų, proporcingų jos netekto darbingumo lygiui, atlyginimą. Nustačius, kad ieškovei nedarbingumas nustatytas neterminuotai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovei turtinę žalą, kurios nepadengia socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl ieškovės nedarbingumo, atsiradusio dėl atsakovo kaltės. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo keistina ir ieškovės naudai priteistina – 1523,54 Lt vienkartinė išmoka ir 31,76 Lt dydžio periodinės kompensacijos nuo 2009 liepos 1 d. iki gyvos galvos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 185 str.).

45Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

46Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl negautų pajamų.

47Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (įmonės kodas 1146589) ieškovei G. Š. (asmens kodas ( - ) 1523,54 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris Lt 54 ct) turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų.

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (įmonės kodas 1146589) ieškovei G. Š. (asmens kodas ( - ) 31,76 Lt (trisdešimt vieno Lt septyniasdešimt šešių ct) dydžio periodinę kompensaciją kaip turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, mokėtiną kiekvieną mėnesį nuo 2009 liepos 1 d. iki gyvos galvos, kurios dydis indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovei G. Š. ,... 4. ieškovės atstovui A. B. ,... 5. atsakovo atstovėms advokatei Laurai Juozumaitei ir R. B. ,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 20 048,44 Lt turtinės (t. y.... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi Lietuvos... 12. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinus... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu, spręsdamas... 14. Ieškovė G. Š. , atstovaujama Valstybinių ir privačių įmonių profesinės... 15. 1. Teismas neteisingai taikė turtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias... 16. 2. Teismas nesivadovavo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar... 17. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima žalos priteisti į ateitį, nes... 18. Atsakovas UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliaciniu skundu... 19. 1. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes šio... 20. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nesirūpino ieškove. Šioje... 21. 3. Teismas atsakovo kaltę preziumavo, remdamasis vieninteliu rašytiniu... 22. 4. Teismas neteisingai nustatė terminą, kurį ieškovė dirbo kitose darbo... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi,... 25. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinus... 28. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 29. Dėl taikytinų teisės aktų... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 31. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo 2000 m.... 32. Nagrinėjamu atveju 2004 m. lapkričio 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir... 33. Dėl atlygintinos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydžio... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. Š. buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų... 35. Vadovaujantis bendrąja CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma,... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 37. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti... 38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei R. Š. nuo 2005 m. lapkričio 30... 39. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja 2003 m. gegužės 27... 40. Kadangi ieškovė G. Š. buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe bei... 41. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti... 42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovei G. Š. 70 procentų... 43. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė prašė priteisti gydymo... 44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 45. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 46. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį... 47. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring... 48. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring...