Byla 2A-351/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Drėmienei, Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovei S. M. , jos atstovui Antanui Barusevičiui, atsakovo atstovėms Reginai Bručkutei, adv. Laurai Juozumaitei, viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki W. T. Lietuva“ apeliacinį skundą ir ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-125/2007 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaki W. T. Lietuva“ dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Baltijos laivų statykla“ dėl turtinės ir neturtinės žalos.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovė S. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: priteisti 28 101,95 Lt turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2006 metų gruodžio; priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovą nuo 2006 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį apskaičiuoti ir kompensuoti ieškovei profesinės ligos gydymo išlaidas; nuo 2006 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį paskaičiuoti ir kompensuoti ieškovei negautas pajamas, kurios lygios skirtumui tarp ieškovės vidutinio darbo užmokesčio ir VSDFV dėl profesinės ligos išmokamų pašalpos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dirbo pas atsakovą UAB „Yazaki W. T. Lietuva“ (buvusios UAB „Baltijos automobilių technika“, UAB „SY wiring technologies Lietuva“) nuo 1994 metų birželio 27 d. Ieškovei 2003 m. rugsėjo 18 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 03-03-013/011 (toliau tekste – Aktas) nustatyta profesinė liga. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovė buvo perkelta dirbti į lengvesnį darbą, o 2005 m. sausio 4 d. buvo atleista iš darbo kaip nebegalinti eiti pareigų dėl medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadų (DK 136 1 d. 4 p.). Ieškovei buvo nustatyta profesinė liga ir nustatytas 5 procentų darbingumo netekimo laipsnis iki 2006 m. birželio 30 d., kuris vėliau pratęstas iki 2008 m. birželio 8 d. Dėl ieškovei padarytos žalos kaltas yra atsakovas, todėl iš jo priteistina visa padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovės vidutinis darbo dienos atlygis yra 59,36 Lt, todėl atlygintinos žalos dydis bus 28 101,95 Lt, tame tarpe 1 122,09 Lt gydymo išlaidos ir 26 979,86 Lt negautos pajamos. Kadangi dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė žalą, be to, atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, buvo atliekamos įvairios ekspertizės, dėl ko ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl iš atsakovo priteistina 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visos bylinėjimosi išlaidos.

4Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė 10 774,46 Lt žalos atlyginimo ieškovei ir 327,18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė pas atsakovą dirbo laidų rinkinių formuotoja nuo 1994 m. birželio 27 d. iki 2005 m. sausio 4 d., kol buvo atleista iš darbo kaip nebegalinti eiti pareigų dėl medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadų (DK 136 str. 1 d. 4 p.). Profesinės ligos patikrinimo aktu ieškovei nuo buvo nustatytas profesinis susirgimas – profesinė dešinio žasto ir dilbio fibromiozitas ir laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d. nustatytas 5 procentų darbingumo netekimas. Komisinė ekspertizė 2006 m. birželio 16 d. akte nustatė, kad ieškovė profesine liga susirgo dirbdama pas atsakovą, o darbas kitose įmonėse profesinės ligos išsivystymui įtakos neturėjo. VSDFV Klaipėdos skyrius ieškovei dėl profesinio susirgimo išmokėjo 2 785,70 Lt netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją (10 procentų ieškovės 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio). Teismas nurodė, kad ieškovė nebuvo apmokyta pagal higienos ir pirmos pagalbos teikimo mokymo programą, atsakovas nepakankamai rengė ir vykdė darbo aplinkos gerinimo priemones darbo vietose, kur darbo aplinkoje esantys veiksniai neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus dydžius. Pas atsakovą 2003 m. rugpjūčio 13 d. atlikus darbo sąlygų higieninės charakteristikos įvertinimą konstatuota, kad ieškovė dirbo labai kenksmingomis sąlygomis, 89,5 proc. pamainos laiko turėjo dirbti fiksuota poza, kai taip dirbti buvo leidžiama ne daugiau kaip 25 proc. pamainos laiko, pas atsakovą nebuvo atliekami periodiniai sveikatos tikrinimai dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, ieškovė nebuvo apmokyta higienos įgūdžių. Šios aplinkybės, teismo nuomone patvirtina, kad atsakovas pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimą bei darbo įstatymus (DK 260 str. 2 d., 261 str. 1 d., 265 str. 5 d.) ir šie pažeidimai sukėlė ieškovės profesinę ligą, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl profesinio susirgimo gydymo iki 2006 m. gruodžio 1 d. turėjo 1 122,09 Lt išlaidų, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą periodiškai apmokėti gydymo išlaidas, nes ieškovės išlaidos gydymui nėra išreikštos periodais, tačiau ši aplinkybė netrukdo ieškovei kreiptis dėl faktiškų gydymo išlaidų priteisimo, jei atsakovas gera valia ateityje nesutiktų jų atlyginti. Ieškovė dėl profesinės ligos neteko 5 procentų darbingumo, o tuo pačiu neteko galimybės gauti 5 procentų pajamų, kas sudarytų 62,92 Lt per mėnesį (1 258,43 Lt x 5%) arba 2,97 Lt per darbo dieną (59,36 Lt x 5%). Tokio dydžio žalą, priklausomai nuo termino, turėtų atlyginti atsakovas, tačiau ieškovė buvo drausta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir jai buvo išmokėta 2 785,70 Lt vienkartinė kompensacija, todėl pagal CK 6.290 straipsnį šios išmokos turi būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Per 48 mėnesius (nuo 2004-06-10 iki 2008-06-10) ieškovės netektos pajamos sudarytų 3 020,16 Lt (62,92 Lt x 48 mėn.). Socialinio draudimo vienkartinė netekto darbingumo kompensacija 2 785,70 Lt tik iš dalies padengia ieškovės netektas pajamas, todėl, įskaičius socialinio draudimo išmoką, atsakovė už šį laikotarpį ieškovei turėtų sumokėti 234,46 Lt žalos atlyginimo, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovo (CK 6.288 str.). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą žalos atlyginimą priteisti kaip skirtumą tarp turėto vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokos, nes laikė jį prieštaraujančiu įstatymui ir nepagrįstu. Teismas nurodė, kad ieškovė turi 95 proc. darbingumo, gali dirbti ir dirbo, neskundė atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl priteisti didesnį žalos atlyginimą nėra pagrindo. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą ieškovei motyvavo tuo, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės susirgo profesine liga, ją kamuoja skausmai, ji sunkiai valdo ranką, jaučia nepatogumus, dažnai serga (CK 6.250 str., 6.283 str. 1 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neigia akivaizdų žalos padarymo faktą, nepasirūpino ieškovei suteikti jos sveikatos stovį atitinkantį darbą, gera valia nesutiko sumokėti už ligos gydymą, sumažėjusias galimybes ieškovei susirasti darbą, padarytos turtinės žalos dydį, abejotiną jos išgijimo galimybę, todėl priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Dalinai patenkinęs ieškinį teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų, 46 Lt už įgaliojimo patvirtinimą, o į valstybės pajams 307,18 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

5Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. darbdavio atsakomybė yra deliktinė, tačiau darbdavys atsako ne už žalą, bet už tai, jog neužtikrino saugių darbo sąlygų. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovės ligos priežastimi būtų atsakovo kalti veiksmai. Be to, Komisija nustatė, kad ieškovės darbo stažas 30 metų iš kurių tik 9 metai dirbti pas atsakovą, o veikiama kenksmingų veiksnių ieškovė dirbo 28 metus, todėl teismas negalėjo visos atsakomybės perkelti atsakovui ir privalėjo vertinti 18 metų ieškovės darbą kenksmingomis sąlygomis kitose įmonėse. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius nurodė, jog darbingumo netekimo procentai turi būti paskirstyti, nes darbas kitose įmonėse turėjo įtakos ieškovės darbingumo netekimui: Klaipėdos mėsos kombinate – 2 procentai, Elementų gamykla „Sirijus“ – 0,5 procentai, AB „Baltijos laivų statykla“ – 0,5 procentai, UAB „SY Wiring Technologies Lietuva“ – 2 procentai. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo šio fakto;
  2. teismas, spręsdamas darbdavio materialinės atsakomybės klausimą DK 246 straipsnio nustatyta tvarka turėjo nustatyti atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir atsakovo kaltę. Tačiau teismas nemotyvavo, kokie įrodymai ir teisės aktai leidžia konstatuoti tik atsakovo atsakomybę, esant duomenims, kad ieškovės darbingumui turėjo įtakos ir darbas kitose įmonėse. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;
  3. teismas neatsižvelgė, kad Akte konstatuota, jog ieškovės darbai įvairiose įmonėse buvo susiję su stereotipiniais judesiais dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų raumenims, pečių juostos raumenimis, regos įtampa, darbo poza, nepalanki šiluminė aplinka temperatūros ir santykinio drėgnumo atžvilgiu, tačiau atsakovo įmonėje darbo poza buvo laisva, patogi. Teismas neatsižvelgė ir nevertino šios svarbios aplinkybės, todėl netinkamai išsprendė atsakovo kaltės klausimą;
  4. teismas nepateikė jokių argumentų, kokiu pagrindu iš atsakovo buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas – negautos pajamos ir nenurodė įstatyminio pagrindo, kodėl skaičiavo negautų pajamų dydį už 48 mėnesius, t.y. nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 10 d. Negautos pajamos negali būti priteisiamos už nepateisinamą laikotarpį, darbdavys gali būti atsakingas už laikotarpį, kai darbuotojas dirba įmonėje, bet neribota garantija į ateitį reikštų, kad darbdavys prisiima atsakomybę už tolesnes buvusio darbuotojo darbo paieškas;
  5. teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą iš atsakovo, nurodydamas, kad atsakovas neigė žalą ir nesirūpino ieškovei suteikti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą. Atsakovas neneigė žalos padarymo fakto, bet prašė įvertinti iš kitų asmenų padarytos žalos dydį. Atsakovas, atsiradus galimybei nedelsiant buvo suteikęs ieškovei dirbti lengvesnį, jos galimybes atitinkantį darbą. Paaiškėjus, kad ieškovė negali dirbti ir lengvesnio darbo, nesant galimybės pas atsakovą pasiūlyti kito darbo, ieškovė buvo atleista DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi, teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą iš atsakovo;

6Ieškovė Sigita Monkevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. ieškinyje buvo nurodyta, kad netektos pajamos yra 8 873,32 Lt, tačiau byla buvo nagrinėjama daugiau nei du metus, todėl ieškovė padidino negautų pajamų dydį iki 48 687,08 Lt. Ši suma remiasi vidutiniu darbo dienos uždarbiu – 59,36 Lt, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, jog atlygintinos žalos dydis per mėnesį yra 62,92 Lt. Be to teismas neteisingai paskaičiavo atlygintinos žalos mokėjimo laikotarpį – nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 10 d., nors ieškovė prašė nuo 2003 m. rugsėjo iki 2006 m. lapkričio. Todėl darytina išvada, kad teismas nesprendė ieškovės reikalavimų, bet sprendė reikalavimus, kurių ieškovė nereikalavo. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostoliai yra negautos pajamos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pervedus ieškovę į mažiau apmokamą darbą jos pajamos ženkliai sumažėjo: nuo 1940,64 Lt iki 450,15 Lt, todėl teismo nustatytos netektos 62,92 Lt pajamos per mėnesį neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir neatstato ieškovės į padėtį buvusią iki žalos padarymo;
  2. teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad priteisia 1 122,09 Lt gydymo išlaidų, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje to nenurodė, todėl sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas atmesdamas prašymą dėl periodinių gydymo išlaidų atlyginimo nepagrįstai nurodo, kad gydymo išlaidos nėra išreikštos periodiškai, nes ieškovė prašė įpareigoti atlikti gydymo išlaidų paskaičiavimo ir išmokėjimą periodiškai kas mėnesį. Teismas neišsprendė šio reikalavimo, todėl lieka prielaidos tolimesniam bylinėjimuisi, o teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Teismas neįvertino, kad ieškovės sveikatos sužalojimas nėra vienkartinio pobūdžio, profesinė liga yra lėtinis procesas, todėl neįmanoma nustatyti konkrečios atlygintinos žalos dydžio, kuris priklauso nuo daugelio aplinkybių. Be to, teismas sprendime neaptarė ir žalos indeksavimo klausimo, nors privalėjo tai padaryti. Teismas tinkamai neišspręsdamas šio reikalavimo ir nepagrįsdamas sprendimo, pažeidė procesines teisės normas;
  3. teismas, nurodydamas, kad ieškovės reikalavimas žalos atlyginimą priteisti kaip skirtumą tarp turėto vidutinio atlyginimo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokos prieštarauja įstatymui, nenurodo įstatymo normos, kuriai ji prieštarauja;
  4. teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį priteisdamas neturtinę žalą, nes nevertino atsakovo turtinės padėties, jo veiksmų padarant žalą, žalos atsiradimo pasekmių. Nors teismas nustatė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nesistengė sumažinti žalos pasekmių, bet nustatė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas yra užsienio kapitalo įmonė ir jos turtinė padėtis yra pakankama, kad galėtų tinkamai atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Teismas neįvertino ir sužalojimo pasekmių tolimesniam ieškovės gyvenimui, patirtas kančias, jų pobūdį, dvasinius išgyvenimus, individualias savybes ir kitas aplinkybes būtinas nustatyti pagal įstatymą. Ieškovei sužalotas dešinė ranka, t.y. svarbiausias kūno organas darbinėje veikloje, todėl žymiai sumažėjo jos galimybės dalyvauti darbo rinkoje ar atlikti kasdienius buitinius darbus namuose. Todėl teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį nuo 200 000 Lt iki 10 000 Lt;
  5. teismas netinkamai išdėstė rezoliucinę sprendimo dalį, nes nurodė, kad priteisia ieškovei 10774,46 Lt žalos atlyginimo ir išvardija priteistinos žalos sumas, tačiau jas sudėjus gaunama suma yra 11 902,55 Lt, t.y. viršija priteistą bendrą sumą. Todėl nežinoma, kokio dydžio žalą priteisė teismas ieškovei iš atsakovo.

7Šalys pateikė atkirtimus į apeliacinius skundus, kuriuose iš esmės išdėstė analogiškus motyvus, nurodytus šalių apeliaciniuose skunduose.

8Apeliaciniai skundai atmestini.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

10Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Dėl taikytinų teisės aktų.

12Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris nuo šios datos ir yra taikomas žalos, atsiradusios susirgus profesine liga, kompensavimo klausimams spręsti, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe, ir žala atsiranda dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, kurie pripažinti draudiminiais įvykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2003, 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, 2003 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-846/2003). Taigi konstatavus profesinės ligos faktą po 2000 m. sausio 2 d. žala dėl profesinio susirgimo turėtų būti atlyginama pagal minėtą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

13Nagrinėjamu atveju 2003 m. rugsėjo 18 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 03-03-013/011 ieškovei buvo konstatuota profesinė liga (1 t., b.l. 11), 2004 m. birželio 10 d. pažyma ir 2006 m. spalio 23 d. pažyma nustatyta 5 procentų darbingumo praradimas (1 t., b.l. 14; 2 t., b.l. 73). Kaip minėta, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 36 straipsnis numato, kad šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Nustatyta, kad ieškovė, įsigaliojus nuo 2000 m. sausio 1 d. Socialinio draudimo įstatymui, dirbo atsakovo bendrovėje iki 2005 m. sausio 4 d. (atleista iš darbo DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu). Kadangi ieškovė po 2000 m. sausio 1 d. ir iki jos atleidimo iš darbo dienos buvo draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymą (įstatymo 4 str.), tai profesinės ligos jai nustatymas 2004 m. birželio 10 d. yra priskiriamas draudiminiams įvykiams ir ieškovei padaryta žala turi būti atlyginama pagal Socialinio draudimo įstatymą.

14Pažymėtina, jog žala fiziniam asmeniui dėl profesinio susirgimo atsiranda iš delikto, tai yra darbdaviui neužtikrinus saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, nulėmusių profesinį susirgimą ar sudariusių jam sąlygas. Taikant civilinę deliktinę atsakomybę, turi būti siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, tai yra visiškai atlyginti jo turėtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio pirmąją dalį, jei sužalojama fizinio asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tačiau šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (6.283 str. 4 d.). Kaip minėta, ieškovė buvo apdrausta socialiniu draudimu, todėl nuo 2000 m. sausio 1 d. draudžiant ieškovę (darbuotoją) nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymą atsirado ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajai netekto darbingumo kompensaciją, o ieškovei padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais.

15Dėl atsakovo kaltės.

16Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovės ligos priežastimi būtų atsakovo kalti veiksmai. Toks apelianto teiginys nepagrįstas. Iš komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvados (1 t., b.l. 209) matyti, kad esminės įtakos ieškovės profesinės ligos išsivystymui ir darbingumo netekimui turėjo kenksmingos darbo sąlygos atsakovo bendrovėje. Darbas kitose įmonėse neturėjo žymesnės įtakos ieškovės darbingumo netekimui dėl profesinės ligos. Ši išvada pagrįsta tyrimų duomenimis, duota kelių aukštos kvalifikacijos ekspertų. Todėl kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvada.

17Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius nurodė (1 t., b.l. 117), jog darbingumo netekimo procentai turi būti paskirstyti, nes darbas kitose įmonėse turėjo įtakos ieškovės darbingumo netekimui. Tačiau ši išvada duota ne ekspertų, o žemesnės kvalifikacijos specialistų. Ekspertizės metu išvada buvo ekspertų įvertinta ir paneigta. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi ekspertų išvada.

18Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas.

19Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nebuvo apmokyta pagal higienos ir pirmos pagalbos teikimo mokymo programą, atsakovas nepakankamai rengė ir vykdė darbo aplinkos gerinimo priemones darbo vietose, kur darbo aplinkoje esantys veiksniai neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų leistinų dydžių. Atsakovo bendrovėje 2003 m. rugpjūčio 13 d. atlikus darbo sąlygų higieninės charakteristikos įvertinimą konstatuota (1 t., b. l. 45-50), kad ieškovė dirbo labai kenksmingomis sąlygomis, 89,5 proc. pamainos laiko turėjo dirbti fiksuota poza, kai taip dirbti buvo leidžiama ne daugiau kaip 25 proc. pamainos laiko, nebuvo atliekami periodiniai sveikatos tikrinimai dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, ieškovė nebuvo apmokyta higienos įgūdžių. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovas pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimą bei darbo įstatymus (DK 260 str. 2 d., 261 str. 1 d., 265 str. 5 d.) ir šie pažeidimai sukėlė ieškovės profesinę ligą, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.

20Aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių atsakovas neginčija. Jas patvirtina bylos medžiaga. Šie įrodymai įrodo, kad atsakovas, kaip darbdavys, nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Tuo pasireiškia jo kaltė. Dėl kenksmingų darbo sąlygų ieškovė susirgo profesine liga. Jai buvo padaryta žala - neteko 5% darbingumo. Paminėti įrodymai patvirtina atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir atsakovo kaltę.

21DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju.

22Dėl atlygintinos žalos dydžio.

23Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

24Kaip minėta, atsakomybė dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojama CK 6.283 straipsnyje. Tai yra bendroji teisės norma. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Šią įstatymo normą aiškinant siauru lingvistiniu būdu galima daryti prielaidą, kad jeigu nukentėjusysis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tai CK 6.263 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas žalos atlyginimas šiuo atveju netaikomas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

25Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje J. B. vs. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tretysis asmuo UAB ,,Šiaulių ryšių objektų statyba“, byla Nr. 3K-7-1115, konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, todėl ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais.

26Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje T. K. v Vilniaus miesto savivaldybė, AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3, AB „Markučiai“, byla Nr. 3K-3-103, išaiškino CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį; konstatavo, kad „jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys“.

27Taigi teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia darbdavio nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo.

28Nustatyta, jog ieškovė neteko 5% profesinio darbingumo nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d. (1 t., b.l. 14; 2 t., b.l. 73), t.y. 48 mėn. Iš atsakovo pažymos (2 t., b.l. 70) matyti, kad atsakovės mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1 258,43 Lt. Ieškovė dėl profesinės ligos neteko 5 procentų darbingumo, o tuo pačiu neteko galimybės gauti 5 procentų pajamų, kas sudarytų 62,92 Lt per mėnesį (1 258,43 Lt x 5%=62,92) arba 3 020,16 Lt per 48 mėn. (62,92 x 48=3020,16). Tokio dydžio žalą, priklausomai nuo termino, turėtų atlyginti atsakovas.

29Ieškovė buvo drausta Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir jai buvo išmokėta 2785,70 Lt vienkartinė kompensacija (1 t., b.l. 20), todėl, pagal CK 6.290 straipsnį, šios išmokos turi būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Socialinio draudimo vienkartinė netekto darbingumo kompensacija - 2 785,70 Lt tik iš dalies padengia ieškovės netektas pajamas, todėl, įskaičius socialinio draudimo išmoką, atsakovė už šį laikotarpį ieškovei turėtų sumokėti 234,46 Lt žalos atlyginimo (3 020,16-2 785,70=234,46). Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo šią atlygintinos žalos dalį ir pagrįstai ją priteisė iš atsakovo (CK 6.288 str.).

30Pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovės reikalavimą žalos atlyginimą priteisti kaip skirtumą tarp turėto vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokos. Nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė neteko 5% profesinio darbingumo. Atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė turi 95 proc. darbingumo, gali dirbti ir dirbo, neskundė atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl priteisti didesnį turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Galiojantys įstatymai nenumato pareigos darbdaviui atlyginti darbuotojui žalą nesant kaltės. Tarp nustatytos atsakovo kaltės, susijusios su ieškovės profesinio darbingumo netekimu, ir ieškovės gaunamo didesnio nei 5% darbo užmokesčio skirtumo, nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio.

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl profesinio susirgimo gydymo iki 2006 m. gruodžio 1 d. turėjo 1 122,09 Lt išlaidų, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo. Dalinai patenkinęs ieškinį teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų, 46 Lt už įgaliojimo patvirtinimą. Dėl šių sumų priteisimo tarp šalių ginčo nėra.

32Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo atlygintinos žalos mokėjimo laikotarpį – nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 10 d., nors ieškovė prašė nuo 2003 m. rugsėjo iki 2006 m. lapkričio, todėl darytina išvada, kad teismas nesprendė ieškovės reikalavimų, bet sprendė reikalavimus, kurių ieškovė nereikalavo. Toks apeliantės teiginys nepagrįstas. Ieškovės profesinio darbingumo netekimas nustatytas nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d. ( 1t., b.l. 14; 2 t., b.l. 73), todėl teismas teisingai nustatė žalos atlyginimo pradžios momentą. Iki 2004 m. birželio 10 d. ieškovei profesinio darbingumo netekimas nebuvo nustatytas, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti netektos darbo užmokesčio dalies.

33Ieškovė ieškinio pareiškimais prašė priteisti žalos atlyginimą iki 2006 m. lapkričio mėn., o teismas priteisė iki 2008 m. birželio 8 d. Sutinkamai su CPK 417 straipsnio nuostatomis, byloje pagal darbuotojo ieškinį teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Todėl, priteisdamas žalos atlyginimą už ilgesnį laikotarpį nei prašė ieškovė, teismas įstatymo reikalavimų bei ieškovės teisių nepažeidė.

34Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl periodinių gydymo išlaidų atlyginimo, nepagrįstai nurodo, kad gydymo išlaidos nėra išreikštos periodiškai, nes ieškovė prašė įpareigoti atlikti gydymo išlaidų paskaičiavimo ir išmokėjimą periodiškai kas mėnesį. T.y. teismas iš esmės neišsprendė šio reikalavimo. Šie apeliantės argumentai neteisingi. Būsimos ieškovės gydimosi išlaidos nenustatytos ir jas patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Jos gali keistis priklausomai nuo ligos eigos. Pati ieškovė jų dydžio nenurodė. Todėl teismas jų priteisti negalėjo. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas dalį reikalavimų patenkino, o visus kitus reikalavimus atmetė. Tai rodo, kad šis ieškovės reikalavimas atmestas, t.y. ginčas šioje dalyje išspręstas. Šis sprendimas neužkerta kelio paaiškėjus gydimosi išlaidoms kreiptis į teismą dėl jų priteisimo.

35Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas padarė klaidą: motyvuojamoje dalyje teisingai nurodė priteistinas sumas, o rezoliucinėje dalyje šias sumas neteisingai aritmetiškai sudėjo. Todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti patikslinta. Visa iš atsakovo priteistina turtinė žala sudaro 1 902,55 Lt (1 122,09 + 234,46 + 500 + 46 = 1 902,55).

36Dėl neturtinės žalos, padarytos vieno darbo teisinių santykių subjekto kitam, dydžio teismas sprendžia kiekvienu atveju atsižvelgdamas į ginamos neturtinės vertybės specifiką, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytų, taip pat teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintų kriterijų visuma, t.y. aplinkybėmis, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybėmis, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

37Teismas, priteisdamas neturtinę žalą ieškovei motyvavo tuo, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės susirgo profesine liga, ją kamuoja skausmai, ji sunkiai valdo ranką, jaučia nepatogumus, dažnai serga (CK 6.250 str., 6.283 str. 1 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neigia akivaizdų žalos padarymo faktą, nepasirūpino ieškovei suteikti jos sveikatos stovį atitinkantį darbą, gera valia nesutiko sumokėti už ligos gydymą, sumažėjusias galimybes ieškovei susirasti darbą, padarytos turtinės žalos dydį, abejotiną jos išgijimo galimybę. Vertindama šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti argumentai teisingi, pagrįsti bylos medžiaga, leidžia objektyviai vertinti padarytos žalos dydį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteko 5 procentų profesinio darbingumo, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį ir pagrįstai nusprendė priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

38Pažymėtina, kad ateityje, paaiškėjus, jog ieškovei padaryta didesnė žala, negu šiuo metu konstatuotoji, ieškovė galės kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl žalos atlyginimo, tame tarpe ir neturtinės žalos atlyginimo.

39Atmetus apeliacinius skundus iš ieškovės S. M. ir atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ priteistina po 7,50 Lt (2 t., b.l. 127) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str. 1 d.).

40Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 300 Lt kelionės išlaidų patirtų vykstant į apeliacinės instancijos teismą. Atsakovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas iš esmės sprendimą paliko nepakeistą, t.y. apeliacinius skundus atmetė, todėl nėra pagrindo šalims priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

43Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir nustatyti, kad iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (į/k 1146589) priteisti ieškovei S. M. (a/k ( - ) 1 902,55 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai du liti ir 55 ct) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti bei 327,18 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

44Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš ieškovės S. M. (a/k ( - ) ir atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (į/k 1146589) po 7,50 Lt (septynis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovė S. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: priteisti 28... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino... 5. Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliaciniu skundu... 6. Ieškovė Sigita Monkevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 7. Šalys pateikė atkirtimus į apeliacinius skundus, kuriuose iš esmės... 8. Apeliaciniai skundai atmestini.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 11. Dėl taikytinų teisės aktų.... 12. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo 2000 m.... 13. Nagrinėjamu atveju 2003 m. rugsėjo 18 d. Profesinės ligos tyrimo ir... 14. Pažymėtina, jog žala fiziniam asmeniui dėl profesinio susirgimo atsiranda... 15. Dėl atsakovo kaltės.... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog... 17. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius... 18. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir sveikatai... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nebuvo apmokyta... 20. Aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių... 21. DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė... 22. Dėl atlygintinos žalos dydžio.... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų... 24. Kaip minėta, atsakomybė dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju... 25. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų... 26. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 27. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo... 28. Nustatyta, jog ieškovė neteko 5% profesinio darbingumo nuo 2004 m. birželio... 29. Ieškovė buvo drausta Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir jai... 30. Pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovės reikalavimą žalos... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl profesinio susirgimo... 32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo... 33. Ieškovė ieškinio pareiškimais prašė priteisti žalos atlyginimą iki 2006... 34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl... 35. Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas padarė klaidą:... 36. Dėl neturtinės žalos, padarytos vieno darbo teisinių santykių subjekto... 37. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą ieškovei motyvavo tuo, kad ieškovė... 38. Pažymėtina, kad ateityje, paaiškėjus, jog ieškovei padaryta didesnė... 39. Atmetus apeliacinius skundus iš ieškovės S. M. ir atsakovo UAB „Yazaki... 40. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 300 Lt kelionės... 41. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti iš esmės... 43. Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir... 44. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 45. Priteisti iš ieškovės S. M. (a/k ( - ) ir atsakovo UAB „Yazaki Wiring...