Byla 2S-359-730/2014
Dėl skolos iš skolininkės D. L. išieškojimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės sodininkų bendrijos „Dituva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-14975-769/2013 pagal kreditorės sodininkų bendrijos „Dituva“ pareiškimą dėl skolos iš skolininkės D. L. išieškojimo,

Nustatė

2kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš skolininkės 528,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14,00 Lt žyminis mokestis ir 350,00 Lt už UAB „Consultum Bonum“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-13 įsakymu nutarė kreditorei išieškoti iš skolininkės 528,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

42013-11-13 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino kreditorės prašymo dėl 350,00 Lt išieškojimo iš skolininkės už UAB „Consultum Bonum“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas šią išvadą padarė, nurodydamas motyvus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo teisme teisiniai santykiai. Kreditorė prašo priteisti 350 Lt už UAB „Consultum Bonum“ suteiktas teisines paslaugas, tačiau nepateikė pavedimo sutarties dėl UAB „Consultum Bonum“ atstovavimo kreditorei konkrečioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr. 2A-2570-567/2012 yra pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti CPK 55 ir 56 straipsniuose nurodyti asmenys, tarp kurių nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų.

5Atskiruoju skundu kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorei iš skolininkės priteisti 350,00 Lt išlaidų. Atskirajame skunde nurodomų argumentų esmė: CPK 433 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 433 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismas šiomis įstatymo normomis nesivadovavo, savo iniciatyva, pažeisdamas CPK įtvirtintą proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, priėmė skundžiamą nutartį. Teismas nurodė, kad UAB „Consultum Bonum“, parengusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negali būti atstove pagal pavedimą, tačiau atstovavimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Kreditorė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priskirtos prie būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kreditorės patirtos išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127), kreditorės nurodytomis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis (2012-02-03 civilinėje byloje Nr. 2A-205-265/2012, 2012-01- 11 civilinėje byloje Nr. 2A-49-538/2012, 2013-11-13 civilinėje byloje Nr. 2A-1251-265 ir kt.), kuriose bylinėjimosi išlaidų klausimas, kai procesinius dokumentus rengia juridinis asmuo, jau yra išspręstas. Teismo nutartyje minimas precedentas – Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2570-567/2012, tačiau tokios bylos, remiantis LITEKO sistemos duomenimis, nėra.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditorės prašymo priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas 350 Lt, sumokėtų UAB „Consultum Bonum“, vadovaudamasis atstovavimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Byloje nėra nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, kad kreditorė pavedė UAB „Consultum Bonum“ jai atstovauti teisme.

9Iš prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridedamų dokumentų matyti, kad kreditorė teismui pateikė UAB „Consultum Bonum“ sąskaitą faktūrą, išrašytą kreditorei už teisines paslaugas pagal 2010-02-10 Teisinių paslaugų sutartį Nr. 2010/02-1, įrodymus apie atsiskaitymą su paslaugų teikėju, už paslaugas sumokėtos sumos detalizavimą (b. l. 6, 8). Šie įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadai, kad kreditorė, rengdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pasinaudojo UAB „Consultum Bonum“ kaip juridinio asmens, vykdančio tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, teikiamomis paslaugomis, tai yra teisinėmis paslaugomis.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacijoje Nr. A3-127 nurodyta, jog „kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte (šios bylos nagrinėjimo metu 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.)“. Pagal CPK 4 straipsnio nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

11Civilinio proceso įstatymas numato, kad pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškimas imperatyviai turi atitikti tam tikrus civilinio proceso įstatymo reikalavimus (CPK 439 straipsnio 1 dalis), tai yra jam parengti yra reikalingos teisinės žinios. Kreditorė yra sodininkų bendrija, byloje nėra duomenų, kad bendrijoje yra darbuotojas, turintis teisinių žinių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadai, kad kreditorės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos. Išlaidų racionalumas yra vertinamoji aplinkybė. Vertinant, atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Rekomendacijų 8.6. punkte nustatytas maksimalus atlyginimo dydis už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą – 0,5 minimalios mėnesinės algos, kuri pareiškimo parengimo dieną buvo 1000 Lt, todėl maksimalus dydis sudarytų 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ginčo pobūdį, bylos apimtį, specialių žinių reikalingumą, yra pagrindas pripažinti, kad kreditorės prašomų priteisti išlaidų dydis yra racionalus. Ginčo pobūdžio nėra pagrindo vertinti kaip ypatingai sudėtingo, bylos apimtis yra vidutinė, specialios žinios pareiškimui parengti nebuvo reikalingos, suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Byloje yra įrodymai, pagrindžiantys šių kreditorės išlaidų realumą (b. l. 6, 8). Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas buvo būtinos, racionalios, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl šias išlaidas būtų pagrindas priskirti prie būtinų ir pagrįstų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išlaidų, tai yra bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2570-567/2012, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ne bylos šaliai, o trečiajam asmeniui, tai yra, neturi esminio panašumo su pirmosios instancijos teismo nagrinėjama byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejimas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009). Be to, kaip nurodyta, vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

13Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byloje priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-13 teismo įsakymas jau yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstinas iš esmės jas priteisiant apeliacinėje instancijoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).

14Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

15panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

16Priteisti kreditorei sodininkų bendrijai „Dituva“ iš skolininkės D. L. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai