Byla 2-2173-413/2012
Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei V. Š. ir jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atstovui advokatui Tadui Blažiui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaseda“ administratoriaus įgaliotai atstovei Ievai Savickaitei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gaseda“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė, būdama BUAB „Gaseda“ kreditore, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2006 m. liepos 19 d. Kredito sutarties Nr. LOAN 37643, sudarytos tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Gaseda“, tris papildomų susitarimų dalis – 2006 m. liepos 19 d. susitarimo Nr. 1 punktą 1.1; 2009 m. sausio 19 d. susitarimo Nr. 3 punktą 1.3; 2009 m. birželio 18 d. susitarimo Nr. 4 punktą 1.1, kuriomis sutarties šalys nutarė pakeisti (padidinti) metinę palūkanų normą, mokėtiną atsakovui UAB „Medicinos bankas“ pagal kreditavimo sutartį.

5II. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų į ieškinį esmė

6Ieškovės reikalavimai grindžiami tuo, kad 2006 m. liepos 19 d. Kredito sutartimi Nr. LOAN 37643 (toliau ir Sutartimi) atsakovė UAB „Medicinos bankas“ suteikė atsakovei UAB „Gaseda“ (dabartiniu metu BUAB „Gaseda“) 800 000 Lt dydžio kreditą, kurį skolininkė įsipareigojo grąžinti kredito sutartyje nustatytais terminais iki 2009 m. liepos 3 d. ir už naudojimąsi pinigais mokėti Kredito sutartyje numatytas kintamas palūkanas. Pagal sutarties 2.2 p. kintama palūkanų norma susideda iš vienerių metų LIBOR (jei kreditas išduotas eurais ar JAV doleriais) ar VILIBOR (jei kreditas išduotas litais) bei banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Nuo Sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams kredito gavėjui buvo nustatyta 6.75 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų LIBOR (jei kreditas išduotas eurais ar JAV doleriais) ar VILIBOR (jei kreditas išduotas litais), pridedant prie jos 3,17 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą.

7Ginčijamais 2008 m. sausio 23 d. Papildomo susitarimo Nr. 1, 2009 m. sausio 19 d. Papildomo susitarimo Nr. 3, 2009 m. birželio 18 d. Papildomo susitarimo Nr. 4 prie pagrindinės 2006 m. liepos 19 d. Kredito sutarties Nr. LOAN 37643 dalimis (2.2 punktais), nuo šių susitarimų pasirašymo dienos šešiems mėnesiams buvo nustatyta atitinkamai 11 proc., 15 proc. ir 10 proc. dydžio metinė palūkanų norma. Ieškovės nuomone, šios papildomų susitarimų dalys įmonės buvo pasirašytos UAB „Medicinos bankas“ ekonominio spaudimo įtakoje, grasinant iškelti UAB „Gaseda“ bankroto bylą. UAB „Gaseda“, siekdama išvengti įmonei sunkių padarinių, pasirašė sau nenaudingus sutarčių pakeitimus. Aplinkybę, kad Papildomi susitarimai sudaryti ekonominio spaudimo įtakoje patvirtina LIBOR REUTERS informacinėje sistemoje skelbiami LIBOR dydžiai, kurie minėtų susitarimų pasirašymo dieną buvo atitinkamai 1,9024 proc., 1,6776 proc. Oficialiai skelbiama Lietuvos banko statistika apie palūkanas patvirtina, kad fiksuotų metinių palūkanų norma 2008 m. sausį sudarė 6,50 proc., tai yra žymiai mažesnė negu 2008 m. sausio 23 d. Papildomame susitarime, 2009 m. sausio mėn. palūkanų norma buvo 5,74 procentų, tai yra vos ne tris kartus mažesnė negu 2009 m. sausio 19 d. Papildomame susitarime, 2009 m. birželio mėn. palūkanų norma sudarė 5,27 proc., t. y. beveik du kartus mažesnė negu 2009 m. birželio 18 d. Papildomame susitarime. Buvusio bendrovės direktoriaus P. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2011 m. liepos 2 d. palūkanos išaugo net 181 937,32 litais.

8Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė tokius argumentus:

91. Dėl kredito sutarties Nr. LOAN37643 2.2 punkto nuostatų. Atsakovo nuomone, ieškovė netinkamai aiškina Papildomų susitarimų 2.2 punktų nuostatas, kadangi 2008 m. sausio 23 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 nustatyta 11 procentų dydžio metinė palūkanų norma galiojo tik šešis mėnesius nuo susitarimo sudarymo. Vėliau palūkanos skaičiuojamos prie vienerių metų LIBOR pridedant 4 proc. metinių palūkanų banko skolinimo rizikos ir pelno maržą, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovui BUAB „Gaseda“ atitinkamu susitarimu buvo nustatyta 11 proc. metinė palūkanų norma, pridedant 4 proc. metinių palūkanų banko skolinimo rizikos ir pelno maržą ir taip teigiant, kad buvo nustatyta 15 proc. metinė palūkanų norma, neatitinka tikrovės. 2009 m. sausio 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 3 nustatyta 15 procentų dydžio metinė palūkanų norma galiojo taip pat šešis mėnesius nuo susitarimo sudarymo. Vėliau palūkanos buvo skaičiuojamos prie vienerių metų LIBOR pridedant 12,2 proc. metinių palūkanų banko skolinimo rizikos ir pelno marža, taigi ieškovės teiginys, kad atsakovui BUAB „Gaseda“ atitinkamu susitarimu buvo nustatyta 15 proc. metinė palūkanų norma, pridedant 12,2 proc. metinių palūkanų banko skolinimo rizikos ir pelno maržą, ir taip teigiant, kad buvo nustatyta 27,12 proc. metinė palūkanų norma, neatitinka tikrovės. 2009 m. birželio 18 d. Papildomu susitarimu Nr. 4 buvo nustatyta 10 procentų dydžio metinė palūkanų norma galiojo pirmus šešis mėnesius nuo susitarimo sudarymo. Vėliau palūkanos buvo skaičiuojamos prie vienerių metų LIBOR yra pridedant 8,38 proc. metinių palūkanų banko skolinimo rizikos ir pelno marža, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovui BUAB „Gaseda“ atitinkamu susitarimu buvo nustatyta 10 proc. metinė palūkanų norma, pridedant prie jos 8,38 proc. metinių palūkanų banko skolinimo rizikos ir pelno maržą, ir taip teigiant, kad buvo nustatyta 18,38 proc. metinė palūkanų norma, neatitinka tikrovės.

102. Dėl CK 1.91 str. nuostatų taikymo. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, jog egzistavo CK 1.91 straipsnio taikymo sąlygos. Sandorį šiuo pagrindu galima pripažinti negaliojančiu tik esant šioms aplinkybėms: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningu veiksmu; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Ieškovės teiginiai apie ekonominį spaudimą yra tik bendro pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

113. Dėl reikalavimo sudaryti sandorį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas UAB „Medicinos bankas“ reikalavo sudaryti atitinkamus susitarimus, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta CPK 12 ir 178 straipsnių prasme. Tuo tarpu atsakovas pateikė rašytinius duomenis, kurie liudija, kad derybas dėl Papildomo susitarimo Nr. 4 sudarymo inicijavo būtent UAB „Gaseda“ (2009-05-05 atsakovo UAB „Gaseda“ akcininkų susirinkimo protokolas, 2009-05-07 prašymas, 2009-06-08 pasižadėjimas).

124. Dėl grasinimo ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningų veiksmų. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymui turėjo reikšmės banko daromas ekonominis spaudimas, kadangi nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atitinkamų banko veiksmų atlikimas negali būti laikomas nesąžiningais veiksmais, kadangi priverstinis skolos išieškojimas gali būti atliekamas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Be ieškovės ginčijamų Sutarties pakeitimų, šalys sudarė ir kitus papildomus susitarimus: 2010 m. sausio 8 d. susitarimu buvo pertvarkytas kreditas, atkeliant pradelstus 20 853 EUR atsakovo mokėjimus, išdėstant naują kredito grąžinimo grafiką, atidedant kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. liepos 3 d. Be to, šalių susitarimu buvo atidėtas iki susitarimo pasirašymo susikaupusių palūkanų ir delspinigių mokėjimas (iki 2011-07-03), atidėtas palūkanų nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. liepos 3 d. mokėjimas (iki 2011-07-03); 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu dar kartą buvo pertvarkytas kreditas, nukeliant pradelstus atsakovo mokėjimus; 2011 m. birželio 2 d. susitarimu buvo mažinama palūkanų norma, atidėtas susikaupusių delspinigių sumokėjimas. UAB „Medicinos bankas“ ne kartą galėjo nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti nedelsiant sumokėti visas sumas, įskaitant netesybas, tačiau to nedarė atsižvelgdamas į skolininko interesus. Ieškovės argumentai dėl ekonominio spaudimo, grasinant bankroto bylos iškėlimu, paneigiami dar ir tuo, kad nors atsakovo UAB „Gaseda“ mokėjimai bankui sutriko jau nuo 2009 metų pradžios, bankas ne tik sudarė eilę naujų susitarimų 2010-2011 metais, bet ir nebuvo pirmasis asmuo, kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.

135. Dėl palūkanų normos dydžio. Visus susitarimus šalys sudarė laisva valia. Bankas niekada nevertė UAB „Gaseda“ naudotis būtent UAB „Medicinos banko“ teikiamu kreditu ir UAB „Gaseda“ turėjo laisvę kreiptis į kitas institucijas dėl suteikto kredito refinansavimo. Visiems žinoma aplinkybė, jog nuo 2008 m. pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje įvyko itin neigiami pokyčiai, kurie turėjo didelę neigiamą įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui ir šių pokyčių iš anksto nebuvo įmanoma numatyti. Bankas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir riboti savo riziką, kaip vieną iš rizikos ribojimų priemonių pasirinkdamas naujo mokėtinų palūkanų dydžio nustatymą. Ginčijamu 2008 m. sausio 23 d. susitarimu nustatyta palūkanų norma pirmiems 6 mėnesiams (11 procentų) negali būti laikoma akivaizdžiai nenaudinga (tokio nenaudingumo nenurodo ir ieškovė). Praėjus 6 mėnesių terminui po papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo nustatyta palūkanų norma taip pat negali būti laikoma akivaizdžiai nenaudinga (vienerių metų VILIBOR + 4 proc. marža), kadangi 2008 m. sausio 23 d. LIBOR dydis eurams buvo 6,58 proc., 2008 m. liepos 23 d. VILIBOR dydis buvo 6,83 proc., atsižvelgiant į banko maržą palūkanos neviršijo 11 procentų (2008-07-23 palūkanos pagal pagrindinę Kredito sutartį sudarė 10,83 proc.). UAB „Gaseda“, prieš pasirašant atitinkamą susitarimą, jau buvo pradelsusi dalies palūkanų sumokėjimą (2711,32 Lt ). Ginčijamu 2009 m. sausio 18 d. susitarimu nustatyta palūkanų norma pirmiems 6 mėnesiams (15 proc.) negali būti laikoma akivaizdžiai nenaudinga, kadangi 2009 metais, prasidėjus ekonominei krizei, žymiai padidėjo skolinimosi kaina, o nekilnojamojo turto projektų rizikingumas (būtent šia veikla užsiėmė atsakovas) žymiai išaugo. Bankas, veikdamas pagal finansų įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo pagrindą imtis ir ėmėsi atitinkamoje situacijoje adekvačių rizikos mažinimo priemonių - didesnių palūkanų bei papildomų sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių, atsižvelgiant į situaciją rinkoje bei kitas susitarimo sąlygas. Todėl 2009 m. sausio 18 d. susitarimu nustatyta palūkanų norma laikytina normalaus dydžio kredito palūkanomis. Dėl panašių priežasčių negalima pripažinti aiškiai nepagrįstomis ir 2009 m. birželio 18 d. Papildomu susitarimu Nr. 4 nustatytas palūkanas. UAB „Gaseda“, prieš sudarydama šį susitarimą, jau vėlavo vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį (už laikotarpį nuo 2009-01-18 iki 2009-06-18 buvo priskaičiuota 21 987,77 EUR (kas atitinka 75 919,37 Lt) palūkanų, o sumokėtų palūkanų suma tesudarė 4 935,72 EUR (kas atitinka 17 042,05 Lt)), todėl bankas privalėjo įvertinti atsakovo mokumo sumažėjimą ir nesugebėjimą laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, dėl ko ir buvo nustatyta 10 procentų palūkanų norma už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. Pasibaigus šiam terminui, palūkanos buvo skaičiuojamos nuo vienerių metų LIBOR eurais, kas 2009 m. gruodžio 17 d. sudarė 1,22313 proc., pridedant 8,38 proc. dydžio banko maržą, kas iš viso sudarė 9,60313 proc. metinių palūkanų normą. Todėl pripažinti šias palūkanas įmonei akivaizdžiai nenaudingomis nėra pagrindo. Be to, šiuo susitarimu buvo keičiama ne vien palūkanų norma, bet ir nukeltas nesumokėtos palūkanų dalies apmokėjimas iki 2010 m. sausio 18 d.; atidėtas po susitarimo pasirašymo susidariusių palūkanų dalies mokėjimas, sumažinant per mėnesį mokėtiną palūkanų sumą iki 1000 eurų, o likusios sumos mokėjimą nukeliant iki 2010 m. sausio 18 d. Banko nuomone, būtina atsižvelgti ir į atsakovo indėlininkams mokėtinas palūkanas ginčijamų susitarimų sudarymo metu, t. y. 2008 m. sausio 23 d. už 1 metų trukmės terminuotąjį indėlį eurais bankas mokėjo 5,9 proc. palūkanų, taigi lyginant su ginčijamu 11 proc. palūkanų dydžiu, banko uždarbis, atsižvelgiant į skolinimosi kaštus, tesudarė 5,1 proc.; ginčijamo 2009 m. sausio 19 d. susitarimo sudarymo metu palūkanų norma už 1 metų trukmės terminuotąjį indėlį eurais bankas mokėjo 9,10 proc. palūkanų, taigi lyginant jas su 15 proc. dydžio ginčijama palūkanų norma, banko uždarbis, atsižvelgiant į skolinimo kaštus, tesudarė 5,9 proc.; 2009 m. birželio 18 d. papildomo susitarimo sudarymo metu palūkanų norma už 1 trukmės terminuotąjį indėlį eurais sudarė 7,10 proc. , taigi lyginant su ginčijamo susitarimo 10 proc. dydžio palūkanų norma, kuri vėliau sumažėjo iki 9,60313 proc., banko uždarbis, atsižvelgiant į skolinimosi kaštus, tesudarė 2,9 proc..

146. Dėl ieškovės teisės ginčyti atsakovų sudarytas kredito sutartis. Banko nuomone, ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti atsakovų sudarytų ginčijamų susitarimų sąlygų, kadangi UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas UAB „Gaseda“ bankroto byloje teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi. Taigi ieškovė, teikdama atitinkama ieškinį, siekia paneigti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas aplinkybes dėl atsakovo UAB „Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo dydžio. Ieškovė, norėdama ginčyti papildomų susitarimų nuostatas, turėtų kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti skundo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo terminą, o ne inicijuoti atskirą civilinę bylą. Ieškinio pateikimas ne bankroto byloje prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, atitinkama byla turi būti nagrinėjama atsakovo UAB „Gaseda“ bankroto byloje, ieškovei paduodant skundą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, dėl ko ieškinys šioje byloje turėtų būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

15Atsakovo BUAB „Gaseda“ atstovė prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ 2012 m. vasario 13 d. UAB „Gaseda“ bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą, kuris buvo patikslintas 2012 m. kovo 21 d., iš viso 1 454 062,22 Lt sumai (1 106 760,34 Lt negrąžinto kredito, 266 233,63 Lt palūkanų, 80 118,74 Lt delspinigių, 949,51 Lt įkeisto turto draudimo išlaidų). Administratorius, susipažinęs su kredito sutartimi ir jos papildomais susitarimais bei kitais dokumentais, sutikrinęs juos su Bendrovės apskaitos informacija ir turimais dokumentais, įsitikino, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl Kauno apygardos teismui pateikė jį tvirtinti. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1015-601/2012) patvirtino UAB „Medicinos bankas“ 1 454 062,22 Lt kreditorinį reikalavimą. 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismas taip pat patvirtino ir ieškovės V. Š. 54 066,08 Lt finansinį reikalavimą. CPK 293 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą tais atvejais, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinti tiek UAB „Medicinos bankas“, tiek ir V. Š. finansiniai reikalavimai, o šios nutarties neginčijo nei V. Š., nei kiti kreditoriai, todėl, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, teismo nutartis yra privaloma visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Administratoriaus nuomone, teismas byloje turėtų atsižvelgti ir į tai, kad pasirašant papildomus susitarimus ieškovė buvo bendrovės akcininke, turėjusia didžiausią dalį akcijų (67 proc.), dalyvavusi akcininkų susirinkimuose, žinojusi apie sudaromas sutartis ir po ginčijamų papildomų susitarimų pasirašymo neginčijusi sutarties sąlygų, įkeitusi asmeninį turtą UAB „Medicinos bankas“ atsakovo prievolėms užtikrinti. Administratorius, peržiūrėjęs Sutartį Nr. LOAN 37643 ir jos pakeitimus, taip pat žinodamas, kad dėl Sutarties ir jos pakeitimų sudarymo akcininkai sprendė akcininkų susirinkimuose, mano, kad ieškovės V. Š. reikalavimai yra nepagrįsti, taigi nepagrįsti ir jos argumentai, kad Sutarties pakeitimai buvo sudaryti atsakovui UAB „Medicinos bankas“ naudojant ekonominį spaudimą ir grasinant skolininkui bankroto procedūra. Be to, papildomais susitarimais buvo keičiamos sutarties sąlygos ne tik dėl palūkanų normos dydžio, tačiau nustatytos ir kitos įmonei naudingos Sutarties sąlygos.

16III. Teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir teisiniai argumentai

17Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ (toliau ir Bankas) ir UAB „Gaseda“ (toliau ir Įmonė, Bendrovė) 2006 m. liepos 19 d. sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN 37643 (toliau ir Sutartį), kuria Bankas suteikė UAB „Gaseda“ 800 000 Lt dydžio kreditą. Kredito sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad metinė palūkanų norma - kintama. Ji susideda iš vienerių metų LIBOR (jei kreditas išduotas eurais ar JAV doleriais) ar VILIBOR (jei kreditas išduotas litais) ir Banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Šalys susitarė, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams Kredito gavėjui nustatoma 6.75 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną Banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų LIBOR (jei kreditas išduotas eurais ar JAV doleriais) ar VILIBOR (jei kreditas išduotas litais) ir pridedant 3,17 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimo rizikos ir pelno maržą (b. l. 23-28).

18Atsakovai 2008 m. sausio 23 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. liepos 19 d. kredito sutarties, kuriuo susitarė pakeisti ir papildyti Sutarties 2.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „metinė palūkanų norma - kintama. Ji susideda iš vienerių metų LIBOR (jei kreditas išduotas eurais ar JAV doleriais) ar VILIBOR (jei kreditas išduotas litais) ir Banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Nuo Susitarimo pasirašymo dienos šešiems mėnesiams Kredito gavėjui nustatoma 11 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną Banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų LIBOR (jei kreditas išduotas eurais ar JAV doleriais) ar VILIBOR (jei kreditas išduotas litais) ir pridedant 4 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimo rizikos ir pelno maržą“ (b. l. 29).

19Atsakovai 2009 m. sausio 19 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 3, kuriuo susitarė pakeisti Sutarties 2.1. punktą ir jį išdėstyti taip: kredito suma: 426 901 EUR. Konvertuoti kredito likutį 744 000 Lt (kurį sudaro 400 000 Lt negrąžinta suma ir 344 000 Lt iš pradelstų mokėjimų atkeliama suma) Lietuvos banko nustatytu oficialiu kursu į 215 477,29 EUR ir papildomai išduota kredito suma - 211 424 EUR (buvo 800 000 Lt). Taip pat atsakovai nutarė pakeisti Sutarties 2.1.1. punktą dėl papildomos 211 414 EUR kredito sumos, nustatant jos grąžinimo terminą iki 2009 m. vasario 28 d. Sutarties šalys taipogi pakeitė Sutarties 2.2. punktą ir išdėstė jį taip: „Metinė palūkanų norma - kintama. Ji susideda iš vienerių metų LIBOR ir Banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Nuo papildomo susitarimo Nr. 3 prie Sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams, kredito gavėjui nustatoma 15 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną Banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų LIBOR ir pridedant 12,12 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimo rizikos ir pelno maržą“. Šiuo susitarimu buvo išduota ir papildoma kredito suma (b. l. 31-32).

20Atsakovai 2009 m. birželio 18 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo nutarė pakeisti Sutarties 2.2. punktą ir išdėstyti jį taip: „Metinė palūkanų norma - kintama. Ji susideda iš vienerių metų LIBOR ir Banko maržos. Nuo papildomo susitarimo Nr. 4 prie Sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams Kredito gavėjui nustatoma 10 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną Banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų LIBOR ir pridedant 8,38 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimo rizikos ir pelno maržą“ (b. l. 34).

21Ieškovė ginčija papildomų susitarimų nuostatas (Sutarties 2.2 punktų pakeitimus) iš esmės vienu teisiniu pagrindu, tai yra kaip sandorį, sudarytą ekonominio spaudimo įtakoje (CK 1.91 straipsnis), papildomai nurodydama, kad šie sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

22Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo įtakoje, negaliojimo pagrindų

23CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

24Net ir nustačius sandorio nenaudingumą vienai šaliai, turi būti įvertinta, ar sandoris nebūtų sudarytas nesant ekonominio spaudimo. Ši sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlyga reiškia, kad turi būti nustatyta, jog nebuvo jokio protingumo kriterijus atitinkančio pagrindo ginčijamam sandoriui sudaryti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus (nagrinėjamos bylos atveju – kad sudarė jam nenaudingą sandorį dėl ekonominio spaudimo), tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų (kad sandoris sudarytas abiejų šalių laisva valia) – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kuriam ginčijamas sandoris naudingas).

25Ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė sandorio šalių nesąžiningumas, kuo šie sandoriai buvo nuostolingi (nenaudingi) bendrovei ir šių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Priešingai, iš papildomų susitarimų matyti, kad bendrovė jais keitė ne tik palūkanų skaičiavimo sąlygas, bet susitarė ir dėl kitų Įmonės finansinę padėtį stabilizuojančių sąlygų, kurios akivaizdžiai buvo naudingos pačiai Bendrovei, t. y. 2010 m. sausio 8 d. susitarimu buvo pertvarkytas kreditas, nukeliant pradelstus 20 853 EUR mokėjimus, išdėstant naują kredito grąžinimo grafiką, atidedant kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. liepos 3 d., be to, šalių susitarimu buvo atidėtas iki susitarimo pasirašymo susikaupusių palūkanų ir delspinigių mokėjimas (iki 2011-07-03), atidėtas palūkanų nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. liepos 3 d. mokėjimas; 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu dar kartą buvo pertvarkytas kreditas, nukeliant pradelstus atsakovo mokėjimus; 2011 m. birželio 2 d. susitarimu buvo mažinama palūkanų norma, atidėtas susikaupusių delspinigių sumokėjimas. Pažymėtina, kad šių susitarimų iniciatore buvo ne Bankas, o Bendrovė (b. l. 52, 53, 54, 56, 64). Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamų susitarimų nuostatos ieškovei buvo žinomos nuo jų sudarymo momento. Ieškovės veiksmai įkeičiant Bankui savo asmeninį turtą ir laiduojant už Bendrovės prisiimtas prievoles, neginčijant papildomų susitarimų, patvirtina jos pritarimą Įmonės vykdytai skolinimosi veiklai (b. l. 22, 77-78, 165). Ieškovė dėl tariamos savo ir Įmonės teisių pažeidimo kreipėsi į teismą tik po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo nutarta parduoti ieškovės įkeistą turtą iš varžytinių (b.l. 85-88).

26Nustatinėjant, ar juridinio asmens valia sudaryti sandorį buvo paveikta grasinimo ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo nesąžiningų banko veiksmų, kaip minėta, svarbu atsižvelgti į UAB „Gaseda“ finansinę bei ekonominę būklę, visas sandorio sudarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad grasinimas ekonominiais padariniais paprastai nebūna išreikštas objektyvia forma, labai sunku ar net neįmanoma gauti tiesioginių bei neabejotinai ekonominio spaudimo faktą patvirtinančių įrodymų, todėl esminę reikšmę įgyja netiesioginių įrodymų vertinimas. Nustačius, kad kredito sutarties papildomais susitarimais buvo bandoma atstatyti į sunkią finansinę padėtį patekusios UAB „Gaseda“ mokumą ir ūkinę veiklą, teismas sprendžia, kad ieškovė ne tik neįrodė ekonominio spaudimo aplinkybės, bet priešingai, jos argumentai prieštarauja faktinei bylos medžiagai dėl UAB „Gaseda“ valdymo organų veiksmų siekiant keisti sutarties sąlygas. Ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais ir kitos ekonominio spaudimo sąlygos - UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo sudaryti sandorius, nes, kaip jau minėta, būtent Įmonė sprendė, kokį jai variantą pasirinkti atsiradus nenumatytoms verslo vystymo aplinkybėms. Byloje nebuvo įrodyta ir kita ekonominio spaudimo sąlyga – grasinimas Bendrovei ekonominiais padariniais (dėl priverstinio skolos išieškojimo ir kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą). Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės UAB „Medicinos bankas“ argumentus, kad įstatyme numatyti teisėti skolų išieškojimo būdai (priverstinis vykdymas nutraukus kredito sutartį, bankroto bylos inicijavimas), negali būti laikomi nesąžiningais banko veiksmais.

27Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ginčijami susitarimai prieštaravo Įmonės veiklos tikslams ir konstatavus, kad šie susitarimai buvo naudingi tiek UAB „Gaseda“ (papildomas finansavimas projektams vykdyti, atidėtas palūkanų mokėjimas, pratęstas kredito grąžinimo terminas), tiek ir UAB „Medicinos bankui“ (nauda palūkanų forma, leidimas vykdyti pradėtus projektus garantuoja kredito grąžinimą), ieškovei neįrodžius jokio kito protingumo ir verslo logikos atitinkančio pagrindo ginčijamiems susitarimams nesudaryti, yra pagrindas išvadai jog ginčijami susitarimai buvo sudaryti laisva šalių valia, taigi nesant ekonominiam spaudimui.

28Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Ši išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-663/2012). Vienas iš pagrindinių privataus juridinio asmens veiklos tikslų – siekti pelno. UAB „Gaseda“ veikla apėmė nekilnojamojo turto kūrimą ir prekybą. Ginčijamais susitarimais buvo siekiama šią veiklą vystyti toliau ir siekti pelno. Visuotinės pasaulinės ekonominės krizės ir UAB „Gaseda“ pablogėjusios finansinės padėties laikotarpiu (2008-2009 metai) dėl ginčijamų susitarimų sudarymo pasikeitė ne vien tik paskolos palūkanų dydis, bet buvo pasiekti ir kiti toje ekonominėje situacijoje Bendrovei naudingi susitarimai (atidėtas palūkanų mokėjimas, skirtas papildomas finansavimas atskiriems UAB „Gaseda“ projektas vykdyti ir užbaigti, Įmonei prašant pakeistas mokėjimų grafikas). Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog ginčijami susitarimai prieštaravo ieškovės nurodytoms CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

29Dėl palūkanų normos dydžio

30Aiškinant nagrinėjamos bylos ginčijamų susitarimų nuostatas turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Taigi vertinant ieškovės ginčijamų susitarimų nuostatas, negalima jų vertinti izoliuotai nuo visos sutarties ar susitarimo turinio, svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: situaciją kreditavimo rinkoje, atsakovo vykdytų mokėjimų bankui reguliarumą, atsakovo verslo rizikingumą (atsakovas užsiėmė nekilnojamojo turto kūrimu ir pardavimu), banko suteiktus mokėjimo atidėjimus ir kt.

31Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 straipsnis. CK 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato palūkanų, kurios atlieka atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, teisinį reglamentavimą. Pastarajame straipsnyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas įtvirtino šalims visišką laisvę (kuria jos turi naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiaudamos) pačioms susiderėti dėl pastarųjų palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Palūkanų (atliekančių atlyginimo funkciją) procentinio dydžio nustatymas paprastai tiesiogiai priklauso nuo suteikiamos paskolos dydžio bei paskolos grąžinimo termino, o palūkanų (atliekančių atlyginimo funkciją) galutinė suma paprastai paskaičiuojama atsižvelgiant į paskolos sutartyje nustatytą konkretų paskolos grąžinimo terminą. Tuo atveju, jei skolininkas nesutinka su paskolos sutartyje nurodytu palūkanų dydžiu, jis privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius savo teiginius, kad sutartyje numatytos palūkanos yra neprotingai didelės (CPK 178 straipsnis).

32Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė savo reikalavimus grindžia LIBOR REUTERS informacinėje sistemoje skelbiamais LIBOR palūkanų dydžiais, kurie minėtų susitarimų pasirašymo dieną buvo atitinkamai 1,9024 proc., 1,6776 proc. Ieškovė nurodo, kad oficialiai skelbiama Lietuvos banko statistika apie palūkanas patvirtina aplinkybę, jog fiksuotų metinių palūkanų norma 2008 m. sausį sudarė 6,50 proc., tai yra žymiai mažesnė negu 2008 m. sausio 23 d. susitarime, 2009 m. sausio mėn. palūkanų norma buvo 5,74 procentų, tai yra vos ne tris kartus mažesnė negu 2009 m. sausio 19 d. papildomame susitarime, 2009 m. birželio mėn. buvo 5,27 proc., t. y. du kartus mažesnė negu 2009 m. birželio 18 d. susitarime. Su tokiu vertinimu galima sutikti tik iš dalies.

33Iš 2008 m. sausio 23 d. papildomo susitarimo Nr. 1 matyti, kad palūkanų norma pirmiems 6 mėnesiams nustatyta 11 procentų. Praėjus 6 mėnesių terminui po papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo palūkanų norma nustatyta pagal ieškovės nurodomą modelį, t. y. vienerių metų VILIBOR + 4 proc. marža. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, 2008 m. sausio 23 d. LIBOR dydis eurams buvo 6,58 proc. (Lietuvos banko statistiniai duomenys), 2008 m. liepos 23 d. VILIBOR dydis - 6,83 proc., taigi su banko marža palūkanos neviršijo 11 procentų (2008-07-23 palūkanos pagal sutartį sudarė 10,83 proc.) (b. l. 29).

34Iš 2009 m. sausio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 3 matyti, kad palūkanų norma pirmiems 6 mėnesiams nustatyta 15 procentų. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą faktą apie pasaulinę ekonomikos krizę ginčijamo susitarimo sudarymo metu, kai skolinimosi kaštai žymiai padidėjo, nustatytas 15 proc. metinių palūkanų dydis negali būti vertintinas kaip neprotingai didelis, kadangi vienos dienos palūkanų norma sudarytų 0,04 proc. (15:365), kas atitinka vidutiniam netesybų vidurkiui. Analogiška išvada darytina ir dėl 2009 m. birželio 18 d. papildomu susitarimu nustatyto palūkanų dydžio. Gindamas kreditorių nuo skolininko netinkamų veiksmų - piniginės prievolės neįvykdymo laiku, teismas turi ginti pažeistą teisę taip, kad būtų pašalinta galimybė kreditoriui lupikauti, t. y. gauti neprotingai dideles palūkanas. Taigi esant sutarties šalių susitarimui dėl mokėtinų palūkanų dydžio ir byloje dėl to kilus ginčui, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, turi vertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos iš esmės nepažeidė šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jos neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu ir gali vadovautis įstatyme nustatyta palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2003). Vien pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis (reikalaujamų palūkanų sumai ženkliai viršijant paskolos dydį) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir CK 6.37 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Nagrinėjamo ginčo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, ginčo susitarimais nustatytas palūkanų dydis neviršijo paskolos dydžio.

35Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad palūkanų normos keitimas, numatytas ginčo susitarimuose, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, UAB „Gaseda“ mokėjimų sutrikimus, atitiko abiejų šalių suderintą valią ir negali būti traktuojamas kaip akivaizdžiai nenaudingas Bendrovei. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011) pažymima, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos ekonomikoje įvyko itin neigiamų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui ir kad šių pokyčių nebuvo įmanoma tiksliai numatyti. Todėl vien tik sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti sandorių negaliojimo pasekmes.

36Taigi ieškovei neįrodžius bylai reikšmingų juridinių faktų – sandorio šalių nesąžiningumo, ekonominio spaudimo ar grasinimo panaudoti ekonominį spaudimą, ieškovės reikalavimai pripažintini negaliojančiais ginčijamus sandorius ieškinyje nurodytais pagrindais laikytini nepagrįstais, ieškinys atmestinas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos, numatytos CPK 88 straipsnio 3, 6 punktuose, paskirstomos pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir priteistinos iš ieškovės. Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu teismas turėjo 25,07 Lt išlaidų (b.l. 2). Atsakovė UAB „Medicinos bankas“ pateikė 1 573 Lt dydžio atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 178-183). Atsakovo atstovas (advokatas) rengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 4 val. Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 2.1, 2.2, 4, 8.2 ir 8.18 punktus, atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę (4 val.), prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma laikytina pagrįsta.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, j. a. k. 112027077, 1 573 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus) atstovavimo išlaidų ir 25,07 Lt (dvidešimt penkis litus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė, būdama BUAB „Gaseda“ kreditore, kreipėsi ieškiniu į teismą,... 5. II. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų į ieškinį esmė... 6. Ieškovės reikalavimai grindžiami tuo, kad 2006 m. liepos 19 d. Kredito... 7. Ginčijamais 2008 m. sausio 23 d. Papildomo susitarimo Nr. 1, 2009 m. sausio 19... 8. Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti... 9. 1. Dėl kredito sutarties Nr. LOAN37643 2.2 punkto nuostatų. Atsakovo nuomone,... 10. 2. Dėl CK 1.91 str. nuostatų taikymo. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė... 11. 3. Dėl reikalavimo sudaryti sandorį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų,... 12. 4. Dėl grasinimo ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo... 13. 5. Dėl palūkanų normos dydžio. Visus susitarimus šalys sudarė laisva... 14. 6. Dėl ieškovės teisės ginčyti atsakovų sudarytas kredito sutartis. Banko... 15. Atsakovo BUAB „Gaseda“ atstovė prašė ieškinio tenkinimo klausimą... 16. III. Teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir teisiniai argumentai... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ (toliau ir Bankas)... 18. Atsakovai 2008 m. sausio 23 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006... 19. Atsakovai 2009 m. sausio 19 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 3, kuriuo... 20. Atsakovai 2009 m. birželio 18 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo... 21. Ieškovė ginčija papildomų susitarimų nuostatas (Sutarties 2.2 punktų... 22. Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio... 23. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos... 24. Net ir nustačius sandorio nenaudingumą vienai šaliai, turi būti įvertinta,... 25. Ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė sandorio šalių nesąžiningumas, kuo... 26. Nustatinėjant, ar juridinio asmens valia sudaryti sandorį buvo paveikta... 27. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ginčijami susitarimai prieštaravo... 28. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima... 29. Dėl palūkanų normos dydžio... 30. Aiškinant nagrinėjamos bylos ginčijamų susitarimų nuostatas turi būti... 31. Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio... 32. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė savo reikalavimus grindžia LIBOR REUTERS... 33. Iš 2008 m. sausio 23 d. papildomo susitarimo Nr. 1 matyti, kad palūkanų... 34. Iš 2009 m. sausio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 3 matyti, kad palūkanų... 35. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad palūkanų normos keitimas,... 36. Taigi ieškovei neįrodžius bylai reikšmingų juridinių faktų – sandorio... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos, numatytos CPK 88... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 40. ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...