Byla 2A-1220-622/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovui advokatui Sauliui Sudintui, atsakovo Klaipėdos universiteto atstovui advokatui V. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Klaipėdos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pakeitimo, įsakymų pripažinimo neteisėtais, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažinti neteisėtais Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymus Nr. P-425 (1.1, 2, 3 punktus) ir Nr. P-458, grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą – Klaipėdos universiteto Informacinių technologijų centro direktoriaus pareigas (teismo sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai); įpareigoti atsakovą atlikti 2002-08-28 darbo sutarties pakeitimą dėl padalinio pavadinimo pakeitimo į Informacinių technologijų centras; priteisti iš atsakovo 2108,90 Lt už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką; priteisti 7000 Lt dydžio neturtinę žalą, 1023,46 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų nepriemoką dėl neteisingai paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio; priteisti vidutinį darbo užmokestį (210,89 Lt už 1 darbo dieną) už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, jog Klaipėdos universitete dirbo nuo 1998 metų, nuo 2002-08-28 pradėjo dirbti Klaipėdos universiteto kompiuterių centro direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2004-12-06 – šio centro direktoriumi. Drausminių nuobaudų neturėjo, darbines funkcijas atliko tinkamai, tačiau pasikeitus universiteto infrastruktūros prorektoriui ir Kompiuterių centrą reorganizavus į Informacinių technologijų centrą, buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Rektoriaus įsakymu buvo nustatyta, jog darbuotojas į Informacinių technologijų direktoriaus pareigas bus priimtas atrankos būdu, nors Informacinių technologijų centro nuostatai to nenumatė. Jam nebuvo pasiūlyta pereiti į atitinkamas pareigas naujai įkurtame centre, o pranešta apie darbo sąlygų pakeitimą – pasiūlyta naujame padalinyje dirbti tinklų diegimo specialistu už žymiai mažesnį atlyginimą ir nurodyta, jog nesutikus su pasiūlymu, jis bus atleistas iš darbo. Jis nesutiko su tokiu neteisėtu būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu ir todėl 2009-03-05 įsakymu buvo atleistas iš darbo, atleidimo datą perkeliant į 2009-04-24. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik 2009-03-20. Į reorganizuoto centro direktoriaus pareigas buvo paskirtas G. K., tačiau ieškovui pateikus ieškinį teisme Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu Informacinių technologijų centro direktoriaus etatas buvo panaikintas, tuo iš esmės užkertant kelią ieškovą grąžinti į ankstesnes pareigas. Informacinių technologijų centrui pavesta vadovauti infrastruktūros prorektoriui A. L. Teigia, jog rektoriui nepriklauso Informacinių technologijų centro direktoriaus funkcijos, taigi jis jų perduoti prorektoriui taip pat negalėjo. Nurodo, jog jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas – Kompiuterių centro reorganizavimo nutarimu iš esmės buvo tik pakeistas padalinio pavadinimas ir jo nuostatai, nebuvo nurodyta, jog neišlieka direktoriaus pareigybė, taigi ieškovas po 2008-12-19 nutarimo ir liko dirbti padalinio vadovu. Nurodė, kad įmonės pavadinimo pasikeitimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, todėl jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, jog vienu metu egzistavo du padaliniai, t. y. Kompiuterių centras ir Informacinių technologijų centras bei dvejos direktorių pareigybės, nors iš esmės naujas universiteto padalinys nebuvo sukurtas, nebuvo sujungti ar pertvarkyti padaliniai, pareigybių skaičius vietoj sumažinimo padidėjo. Ieškovas nurodo, jog padalinio reorganizavimas buvo pradėtas vien tik tam, kad universitetas turėtų galimybę atleisti ieškovą iš darbo, susidorotų su juo ir išvengtų jo grąžinimo į ankstesnes pareigas. Taip pat nurodo, jog dėl neteisėtų darbdavio veiksmų patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus – būtent per sunkmetį prarado darbą, pablogėjo jo dalykinė reputacija kitų skyriaus darbuotojų akyse. Be to, universiteto Senatas yra aukščiausiasis universiteto sprendžiamasis organas, kuris nustato universiteto pagalbinių padalinių struktūrą bei funkcijas, taigi Klaipėdos universiteto rektorius negali savo įsakymu keisti Informacinių technologijų centro nuostatų ir panaikinti direktoriaus etato – šis etatas buvo numatytas nuostatuose, kuriuos patvirtino Senatas savo nutarimu.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 2031,90 Lt vidutinį darbo užmokestį, 34,34 Lt delspinigių už pavėluotai išmokėtą išeitinę išmoką ir 755,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, atskaičiuojant mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 3,40 Lt pašto išlaidų bei iš ieškovo 241,98 Lt žyminį mokestį ir 12,60 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo darbovietėje yra atlikti struktūriniai pertvarkymai, vadovaujantis Klaipėdos universiteto Senato nutarimu, leidžiančiu Klaipėdos universiteto rektoriui sukonkretinti užsibrėžtą tikslą – atlikti reorganizaciją. Ieškovas neįrodė aplinkybių, grindžiančių jo teiginius, jog faktiškai Klaipėdos universitete neįvyko reorganizacija, todėl atsakovo atlikti veiks­mai ne­ga­li bū­ti kvalifikuo­ja­mi neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, o esant konfliktiškiems santykiams paprastai nesudaromas tinkamas pagrindas normaliam ir našiam darbui bei siekiamiems rezultatams pasiekti. Tačiau teismas nustatė, kad šiuo atveju ne dėl nurodytos priežasties atsakovas nutarė pakeisti Informacinių technologijų centro statusą, reorganizuojant jį į Informacinių technologijų skyrių. Vien tai, kad ieškovo nurodyti Klaipėdos universiteto įsakymai buvo pakeisti netrukus po to, kai iškelta byla, nereiškia, jog atsakovo poįstatyminių aktų pakeitimas buvo ne reorganizacijos pasekmė, o tiesioginis ieškovo ir atsakovo ginčo rezultatas. Atsakovas atliko būtinus struktūrinius pertvarkymus ir jie nebuvo fiktyvūs, taip pat teismas nenustatė, kad su ieškovu buvo siekta susidoroti. Dėl reorganizacijos atsakovas panaikino dalį neužimtų darbo vietų, tarp jų – ir Informacinių technologijų centro direktoriaus etatą, kurį buvo užėmęs konkursą laimėjęs asmuo. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti atsakovo priimtus poįstatyminius aktus bei ieškovą grąžinti į darbą. Nustatyta, kad išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas teisingai. Kadangi atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu, teismas priteisė už šį laikotarpį delspinigius. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą.

6Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-19 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas padarė neteisingas išvadas. Jis neteigė, kad reorganizacija apskritai nebuvo atlikta, o tik nurodė, kad permainos nebuvo pagrindas atleisti jį iš darbo. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kokie realūs pokyčiai įvyko pas darbdavį. Reorganizavus Kompiuterių centrą į Informacinių technologijų centrą, padalinio funkcijos išliko tos pačios, tai liudija ir priimti nuostatai, išliko ir direktoriaus pareigos, jo atliekamos funkcijos nebuvo išskirstytos likusiems darbuotojams. Pažymi, kad Universiteto Senatas nutarė ne įsteigti naują padalinį ir senąjį likviduoti, o reorganizuoti esamą padalinį, o jame dirbančių darbuotojų funkcijas nustatė ne Rektorius, o Senatas. Taip pat pažymi, kad visi Centre dirbę asmenys liko dirbti ir toliau, o reorganizacija buvusi tik formali. Priimti nuostatai nenumatė, kad naikinama Informacinių technologijų centro direktoriaus pareigybė, be to, į šias pareigas buvo priimtas kitas asmuo. Vėliau, iškėlus bylą, ši pareigybė buvo panaikinta, tačiau liudytojas A. L. nurodė, kad galutinis sprendimas dėl šios pareigybės bus priimtas, kai baigsis teisminiai ginčai, tai reiškia, kad šios pareigybės neketinama naikinti. Šiuos teiginius patvirtina ir faktas, jog po atsakovui palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, G. K. vėl buvo priimtas į Informacinių technologijų centro (vėliau po sprendimo priėmimo pervadinto į skyrių) direktoriaus pareigas.

7Teismas nepasisakė dėl ginčijamų atsakovo įsakymų atitikimo Klaipėdos universiteto Senato nutarimui, nes šie įsakymai prieštarauja aukštesnės galios aktams. Teismas nepasisakė, dėl apeliantui įteikto pranešimo dėl darbo sąlygų pasikeitimo ir įspėjimo apie atleidimą iš darbo teisėtumo. Atsakovo pasiūlymas pereiti į mažiau apmokamas pareigas buvo nepagrįstas, nes padalinio direktoriaus pareigybė nebuvo panaikinta, be to, atsakovas negali vienašališkai, be darbuotojo sutikimo keisti darbo sąlygų. Paminėtuose pranešime ir įspėjime nenurodyta jokia informacija, iš kurios ieškovas būtų galėjęs suprasti, kodėl jo darbo sąlygos yra keičiamos ir jis atleidžiamas iš darbo. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neatitiko padalinio direktoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nes vien tai, kad atsakovas priėmė ieškovo dokumentus į vykdomą atranką į pervardinto padalinio direktoriaus vietą, įrodo jo tinkamumą. Atsakovas įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nenurodė, kad jis atleidžiamas dėl to, kad direktoriaus pareigoms užimti bus skelbiama atranka. Be to, teismas, teigdamas, kad direktoriaus pareigas užėmė konkursą laimėjęs asmuo, nepagrįstai atranką sutapatino su konkursu, kuris iš viso nebuvo organizuojamas. Nesutinka su teismo išvada, kad jam buvo pasiūlytas kitas, jo išsilavinimą atitinkantis darbas. Teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų ir jo prašymu išreikalautų įrodymų. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad vidutinis darbo užmokestis buvo teisingai paskaičiuotas, nes atsakovas rėmėsi tik prieš atleidimą sumažėjusiu ieškovo atlyginimu, nors turėjo taikyti tris mėnesius prieš įspėjimo apie atleidimą įteikimą mokėto atlyginimo dydį. Nepagrįstai nepriteista neturtinė žala, taip pat neišspręstas reikalavimas priteisti 5 procentų procesines palūkanas bei neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. nepagrįstai iš ieškovo priteistas žyminis mokestis, nuo kurio jis atleistas.

8Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar teisėtai ieškovas buvo atleistas iš darbo Klaipėdos universiteto Kompiuterių centro direktoriaus pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

11Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi įstatymas numato, jog nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, galima tik esant svarbioms priežastims, laikantis darbo sutarties nutraukimo tvarkos, bei nepažeidžiant darbuotojams nustatytų garantijų. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija - bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. DK darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką formuoja kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009-11-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ieškovo K.V.S. ieškinį atsakovui Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutui dėl nutarimų, įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, bylos Nr. 3K-3-488/2010, be kita ko nurodė, jog aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. uždaroji akcinė bendrovė „ Schneidersohne Baltija“, bylos Nr. 3K-3-492/2006; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija nurodė, jog pagal DK 129 straipsnio 2 dalį svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB „Jonavos grūdai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės kompensacijos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-186/2008).

13Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas be kita ko turi nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais yra grindžiamos vienokios ar kitokios teismo išvados, argumentus, dėl kurių jis atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės šaltinius, kuriais vadovavosi, kitus teisinius argumentus, faktinį ir teisinį kiekvieno reikalavimo vertinimą, jeigu buvo pareikšti keli reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog bylos įrodymai pagrindžia, kad ieškovo darbovietėje yra atlikti struktūriniai pertvarkymai, ieškovas neįrodė aplinkybių, jog Klaipėdos universitete neįvyko reorganizacija, todėl atsakovo atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip neteisėti (t. 2, b. l. 173). Kaip jau buvo minėta, šios kategorijos bylose darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo yra atleistas teisėtai ir pagrįstai. Taigi atsakovas pirmiausia turėjo šioje byloje įrodyti, kad struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių ieškovas yra atleistas iš darbo, buvo realūs ir dėl jų ieškovas nebegalėjo atlikti savo darbo funkcijų. Palyginus buvusio Kompiuterių centro ir Informacinių technologijų centro nuostatus bei šių padalinių direktorių pareigines instrukcijas, galima daryti išvadą, jog tiek šių universiteto padalinių funkcijos, tiek jų direktorių atliekamos pareigos iš esmės yra tos pačios. Atsakovas neįrodė, kodėl ieškovas nebegalėjo eiti Informacinių technologijų centro direktoriaus pareigų. Atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų realumas DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo prasme nustatytinas pagal tai, ar dėl naujo padalinio specifikos apeliantas galėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtas funkcijas. Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigė, kad asmenims, pretenduojantiems į ITC direktoriaus pareigas buvo nustatyti žymiai didesni reikalavimai išsilavinimui ir išsimokslinimui (t. 3, b. l. 38). Pagal KU KC direktoriaus pareiginę instrukciją direktoriui buvo privalomas aukštasis išsilavinimas tiksliųjų mokslų srityje, pagal KU ITC direktoriaus pareigybės aprašą, direktoriaus pareigas gali užimti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį informacinių technologijų ir (arba) tiksliųjų mokslų srityse. Ieškovas turi matematikos magistro kvalifikacinį laipsnį, byloje nėra duomenų, jog jis neatitiktų kitų ITC direktoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Apeliaciniame skunde pagrįstai yra teigiama, jog Kompiuterių centro reorganizacija nepanaikino direktoriaus pareigybės ir funkcijų bei jų neperskirstė kitiems darbuotojams. Svarbu pažymėti ir tai, jog po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovas panaikino direktoriaus pareigybę (t. 1, b. l. 78), o kai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, įvedė Informacinių technologijų skyriaus vedėjo (vadovo) etatą (t. 3, b. l. 28). Kadangi atsakovas neįrodė, jog dėl struktūrinių pertvarkymų ieškovas nebegalėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtų darbo funkcijų, ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jo grąžinimo į darbą yra pagrįstas, turi būti patenkintas, ieškovui taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 straipsnio 3 dalis). Ieškovas pagrindė savo reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo (t. 3, b. l. 23, 24). Atsakovas šių skaičiavimų neginčijo, todėl ieškovui priteistinos 1023,46 Lt su darbo santykiais susijusias išmokos dėl neteisingai paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio. Remiantis šias skaičiavimais turi būti padidinta pirmosios instancijos teismo priteista suma nuo 2031,90 Lt iki 2108,90 Lt.

14Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ieškovo K.V.S. ieškinį atsakovui Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutui dėl nutarimų, įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, bylos Nr. 3K-3-488/2010, teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu ipso facto reiškia ir darbdavio priimtų vidinių aktų neteisėtumą, kiek jie yra susiję su individualios darbo sutarties nutraukimu. Ieškinyje reiškiami reikalavimai pripažinti tokius aktus neteisėtais nelaikytini savarankiškais materialine teisine prasme, todėl teismo nutarties rezoliucinėje dalyje dėl jų neteisėtumo atskirai nėra pasisakoma. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtoje LAT nutartyje esančius išaiškinimus, nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisako dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtais Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymus. Taip pat nepasisako dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti darbo sutarties atitinkamus pakeitimus, nes ši pareiga darbdaviui atsiras tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl skubaus sprendimo vykdymo grąžinant jį į ankstesnį darbą.

15Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Neteisėtai atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas padarė jam neturtinę žalą, ką patvirtinta ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Tačiau ieškovo prašoma priteisti suma yra per didelė. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, byla Nr. 3K-3-351/2006). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui priteistinas 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

17Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nors ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. AB „Kuro aparatūra“, bylos Nr. 3K-3-856/2003). Tai reiškia, kad, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.

18Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl sprendimas keistinas tenkinant minėtą ieškovo reikalavimą ir atitinkamai priteisiant jam su darbo santykiais susijusias išmokas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi iš esmės ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, jam iš atsakovo priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir trukmę, nėra per neprotingai didelės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

21Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šią dalį išdėstyti taip:

22Pripažinti ieškovo R. G. atleidimą iš Kompiuterių centro direktoriaus pareigų neteisėtu ir grąžinti jį į Klaipėdos universiteto Informacinių technologijų skyriaus vadovo pareigas.

23Priteisti ieškovui R. G. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (210,89 Lt už darbo dieną) iš atsakovo Klaipėdos universiteto.

24Priteisti ieškovui R. G. 1023,46 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas dėl neteisingai paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio.

25Priteisti ieškovui R. G. 4 000 Lt neturtinę žalą iš atsakovo Klaipėdos universiteto.

26Priteisti ieškovui R. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti ieškovui R. G. 5990 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo Klaipėdos universiteto.

28Iš atsakovo Klaipėdos universiteto į valstybės biudžetą priteisti 347 Lt žyminį mokestį.

29Pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą 2031,90 Lt sumą už pavėluotai išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas padidinti iki 2108,90 Lt.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo... 4. Nurodė, jog Klaipėdos universitete dirbo nuo 1998 metų, nuo 2002-08-28... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-19 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Teismas nepasisakė dėl ginčijamų atsakovo įsakymų atitikimo Klaipėdos... 8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar teisėtai ieškovas buvo... 11. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų... 13. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas be kita ko turi nurodyti nustatytas... 14. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartyje, priimtoje... 15. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 16. Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis... 17. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo... 18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą... 21. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai bei... 22. Pripažinti ieškovo R. G. atleidimą iš Kompiuterių centro direktoriaus... 23. Priteisti ieškovui R. G. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės... 24. Priteisti ieškovui R. G. 1023,46 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas... 25. Priteisti ieškovui R. G. 4 000 Lt neturtinę žalą iš atsakovo Klaipėdos... 26. Priteisti ieškovui R. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą... 27. Priteisti ieškovui R. G. 5990 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš... 28. Iš atsakovo Klaipėdos universiteto į valstybės biudžetą priteisti 347 Lt... 29. Pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą 2031,90 Lt sumą už... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....