Byla 2A-1283-622/2011
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Bronius Valius, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, atsakovo atstovei advokatei Irenai Jermolajevai, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

22011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovui Klaipėdos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė:

51. pripažinti 2010-08-31 LITNET KU tinklų inžinieriaus darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu;

62. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atitinkamai kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

73. priteisti 4 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį;

84. priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

95. pripažinti Tinklų diegimo specialisto darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atitinkamai kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

106. pripažinti, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. Rektoriaus įsakymu „Dėl prastovos paskelbimo“ Nr. P-14 V. J. prastova paskelbta neteisėtai, panaikinti 2010 m. spalio 13 d. Klaipėdos universiteto darbo ginčų komisijos posėdžio sprendimą ir įpareigoti atsakovą panaikinti prastovą bei nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį;

117. priteisti neturtinę žalą 10 000 Lt;

128. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinio dalį dėl prašymo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. paliko nenagrinėtu, kitą ieškinio dalį atmetė.

14Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pagal LITNET KU tinklų inžinieriaus darbo sutartį teismas konstatavo, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu Nr. P-513 nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš LITNET KU tinklų inžinieriaus 0,5 etato pareigų DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Iš ieškovui įteikto pranešimo apie darbo sąlygų pakeitimo matyti, kad visa privaloma informacija jam buvo pateikta. Iš pranešimo teksto aišku, kad LITNET KU tinklų inžinieriaus 0,5 etatas naikinamas. Atsakovas įspėdamas ieškovą apie LITNET KU tinklų inžinieriaus 0,5 etato panaikinimą DK 130 straipsnio tvarkos nepažeidė. Ieškovui buvo pasiūlytas kitas papildomas 0,5 etato kompiuterinių tinklų diegimo specialisto darbas, tačiau ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. Atsakovas atliko struktūrinius pertvarkymus, kurie buvo realūs, nefiktyvūs. Nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, kad Klaipėdos universiteto vieno iš skyrių reorganizacija yra fiktyvi. Darbdavys nutraukdamas su ieškovu LITNET KU tinklų inžinieriaus darbo sutartį, DK nepažeidė.

15Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovas darbo sutartį su atsakovu dėl LITNET KU tinklų inžinieriaus pareigų sudarė 2006 m. sausio 3 d. Su ieškovu buvo nutraukta papildoma darbo sutartis, papildomai darbo sutarčiai ir pagrindinei darbo sutarčiai darbo kodekso nuostatos taikomos atskirai. Darbo teisiniai santykiai, susiklostę pagrindinės darbo sutarties pagrindu, neįtakoja teisinių santykių, susidariusių papildomos sutarties pagrindu. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai išmokėjo ieškovui trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokoms dydį.

16Dėl reikalavimo priteisti 4 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį. Kadangi 2010-08-31 LITNET KU tinklų inžinieriaus darbo sutarties nutraukimas laikomas teisėtu, visą įspėjimo laikotarpį ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis, atleidžiant ieškovą iš darbo ieškovui buvo išmokėta išeitinė išmoka, todėl kitos išmokos įstatymo nėra nustatytos.

17Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ginčas dėl priemokos mokėjimo priskirtinas darbo ginčų kategorijai. Ieškovas dėl šio ginčo išsprendimo nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Kadangi ieškovas nesilaikė išankstinės ikiteisminės darbo ginčo išsprendimo tvarkos, reikalavimą paliko nenagrinėtinu (CPK 412 straipsnio 1 dalis).

18Dėl reikalavimo pripažinti tinklų diegimo specialisto darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu ir prašymo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atitinkamai kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Klaipėdos universitete buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai. Atsakovui susidarė būtinybė atlikti struktūrinius įmonės pertvarkymus, kurie atlikti realiai ir nėra fiktyvūs. Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą įspėtas 2010 m. rugsėjo 17 d. ieškovas atleistas iš darbo 2011 m. sausio 31 d., pasibaigus laikinajam nedarbingumui, jam papildomai paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas. Visą įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpį ieškovui buvo siūlomos visos Klaipėdos universitete esančios laisvos darbo vietos, tačiau ieškovas nuo siūlomų darbų atsisakė. Atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu teisėtai.

19Dėl reikalavimo pripažinti, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. rektoriaus įsakymu „Dėl prastovos paskelbimo“ Nr. P-14 V. J. prastova paskelbta neteisėtai, 2010 m. spalio 13 d. Klaipėdos universiteto darbo ginčų komisijos posėdžio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą panaikinti prastovą bei nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2010 m. rugsėjo l d. panaikinus ieškovo pareigybę, atsakovas nebeturėjo galimybės ieškovui suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, todėl ieškovui buvo paskelbta prastova iki atleidimo iš darbo dienos, suteikiant teisę neatvykti į darbą. Už prastovos laiką ieškovui buvo mokamas dviejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis. Kitas laisvas ieškovui pasiūlytas darbo vietas užimti ieškovas atsisakė. Todėl prastova ieškovui buvo nustatyta teisėtai.

20Dėl neturinės žalos. Ieškovas neįrodė padarytos neturtinės žalos.

21Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbdavys privalo įrodyti, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Apeliantas patenka į DK 129 straipsnio 4 dalyje numatytą asmenų ratą. Dėl struktūrinių pertvarkymų buvo atleisti iš darbo tik ieškovas ir R. D.. Struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs. Tvirtina, kad įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio reikalavimų. Atsakovas privalėjo rengti konsultacijas su darbuotojais (DK 47 straipsnis). Kad struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-622/2010. Nesutinka, kad su ieškovu buvo nutraukta papildoma darbo sutartis, todėl jam turi būti skaičiuojamas visas darbo stažas toje darbovietėje. Ieškovas neprašo grąžinti į darbą, tačiau mano, kad dėl neteisėto atleidimo jam priklauso 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už įspėjimo laikotarpį. Jis augina ketverių metų dukrą, todėl turi būti įspėtas prieš keturis mėnesius (DK 129 straipsnio 4 dalis). Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nurodo, kad pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas darbdavys negali keisti darbo apmokėjimo sąlygų be raštiško darbuotojo sutikimo. Priemokos nemokėjimą vertina kaip vienašališką darbo užmokesčio sumažinimą. Dėl tinklų diegimo specialisto darbo sutarties nutraukimo nurodo, kad sutartis nutraukta neteisėtai, kartoja analogiškus motyvus, kad struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs ir pan. Dėl prastovos nurodo, kad prastova pagal DK 122 straipsnio 1 dalį reiškia, kad nėra sutarties šalių kaltės. Todėl nesutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo laikomas subjektyvia priežastimi. Taip pat nurodo, kad dėl darbdavio veiksmų patyrė sunkius dvasinius išgyvenimu, pablogėjo dalykinė reputacija ir pan.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pagal LITNET KU tinklų inžinieriaus darbo sutartį

25Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

26Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį atveju Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos atitinkamos garantijos atskirų kategorijų darbuotojams. Faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindą. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Įstatyme nereikalaujama, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbą. Kitas darbas (laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi būti siūlomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, reikiamais atvejais – į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2005).

28Įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Jame turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005). Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad neišsamus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos

29Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008).

30Konkrečiu nagrinėjamu atveju 2010 m. balandžio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas Nr. 6-052 „Dėl darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo praneša, jog vykdant Klaipėdos universiteto senato 2010 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 11-49 „Dėl informacinių technologijų centro reorganizavimo“, 2010 m. balandžio 26 d. rektoriaus įsakymą Nr. 1-55 „Dėl Informacinių technologijų centro reorganizavimo“ ir 2010 m. balandžio 28 d. rektoriaus įsakymą Nr. P-349 “Dėl informacinių technologijų skyriaus etatų tvirtinimo“ keičiasi tinklų diegimo specialisto darbo sąlygos ir naikinamas LITNET KU tinklų inžinieriaus etatas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Siūloma ieškovui nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. dirbti informacinių technologijų skyriuje kompiuterinių tinklų inžinieriaus pareigose 0,5 etato, mokant 762,50 Lt dydžio tarnybinį atlyginimą. Primena, kad nesutikus dirbti kompiuterinių tinklų inžinieriaus pareigose 0,5 etato, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, išmokant DK 140 straipsnio 1 dalyje. numatytą išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 15). Ieškovas neneigia, kad gavo tokį pranešimą, tačiau tvirtina, kad toks pranešimas neatitinka DK 130 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius atmeta ir laiko juos nepagrįstais. Pranešime detaliai nurodytos atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės – vadovaujantis minėtais Klaipėdos universiteto senato nutarimu bei rektoriaus įsakymais nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. naikinamas LITNET KU tinklų inžinieriaus etatas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors detaliai ir nėra įvardijama atleidimo data, tačiau pranešime aiškiai nurodoma, kada yra naikinamas etatas (DK 130 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl, ieškovui nesutikus su darbo pasiūlymais, numatoma atleidimo data sutampa su naikinamų pareigų data. Taip pat minėtame pranešime aiškiai yra nurodyta aplinkybė, kad nesutikus su atsakovo pasiūlytu darbu, yra teisinis pagrindas atleisti darbuotoją ir nurodoma atsiskaitymo su galimai atleidžiamu darbuotoju tvarka (DK 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo formaliai vertinti tokio pranešimo, kaip neatitinkančio įspėjimo apie darbo nutraukimą reikalavimų. Iš pranešimo „Dėl darbo sąlygų pakeitimo“ matyti, kad pareigos naikinamos nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., tai yra po keturių mėnesių, todėl ieškovas buvo įspėtas prieš keturis mėnesius. Žinodamas apie naikinamą jo pareigybes, ieškovas turėjo pakankamai laiko naujo darbo paieškoms. Tuo labiau, kad ieškovui minėtu pranešimu buvo siūlomas kitas darbas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nesutikęs su siūlomomis kitomis pareigomis jis nebus atleistas iš darbo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebuvo įspėtas apie atleidimą. Todėl teismas tokį pranešimą vertina, kaip atitinkantį DK 130 straipsnio reikalavimus.

31Darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi būti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siūlomos darbuotojui. Ši pareiga turi būti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento. Kad buvo siūlomos įvairios darbo vietos ieškovui, jis neginčija.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. uždaroji akcinė bendrovė „ Schneidersohne Baltija“, bylos Nr. 3K-3-492/2006; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija nurodė, jog pagal DK 129 straipsnio 2 dalį svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB „Jonavos grūdai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės kompensacijos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-186/2008).

33Konkrečiu atveju įteiktame pranešime „Dėl darbo sąlygų pakeitimo“ nurodyta, kokiu pagrindu buvo daromas reorganizavimas darbovietėje, tai yra Klaipėdos universiteto senato 2010 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 11-49 „Dėl informacinių technologijų centro reorganizavimo“, 2010 m. balandžio 26 d. rektoriaus įsakymu Nr. 1-55 „Dėl Informacinių technologijų centro reorganizavimo“ ir 2010 m. balandžio 28 d. rektoriaus įsakymu Nr. P-349 “Dėl informacinių technologijų skyriaus etatų tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 69, 70, 76-76). Iš pastarojo įsakymo matyti, kad Informacinių technologijų centre buvo panaikinta 15 pareigybių (arba 12 etatų), o po reorganizacijos Informacinių technologijų skyriuje buvo sukurtos 9 pareigybės (arba 7 etatai). Tai reiškia, kad realiai buvo panaikintos 6 pareigybės (arba 5 etatai). Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Informacinių technologijų skyriuje buvo panaikintas dar vienas etatas (t. 1, b. l. 106). Tokios aplinkybės neduoda jokio pagrindo teigti, kad struktūrinis pertvarkymas buvo nerealus, tuo labiau fiktyvus. Ieškovas neneigia ir tos aplinkybės, kad dėl reorganizavimo realiai buvo atleisti tik du darbuotojai. Tai tik patvirtina struktūrinių pertvarkymų darbovietėje realumą. Atitinkamai laikytina, kad atsakovas pareigą įrodyti struktūrinių pertvarkymų realumą įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo atleidimas iš darbo (LITNET KU tinklų inžinieriaus pareigų) teisėtas.

34Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde ieškovas, neigdamas struktūrinių pertvarkymų realumą, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1220-622/2010. Tačiau teismas negali vadovautis minėta nutartimi, nes skiriasi šių bylų ratio desidenti, t. y. minėtoje nutartyje nagrinėjamu atveju buvo atliekami pertvarkymai 2008-2009 metais darbovietės padalinį Kompiuterių centrą reorganizavus į Informacinių technologijų centrą, be to, byloje buvo nagrinėjamas reorganizacijos realumas tik darbovietės reorganizuojamo padalinio vadovo funkcijų (pareiginių instrukcijų) apimtimi. Šiuo atveju ginčas yra dėl viso padalinio Informacinių technologijų centro reorganizavimo į Informacinių technologijų skyrių 2010 metais.

35Įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių subjektų veiksmų tiek dėl ekonominių ir socialinių santykių dinamikos, tiek dėl siektino darbo teisės sistemos stabilumo. Ekonominiai ir socialiniai santykiai gana dažnai keičiasi, beveik kasdien susiklosto nauji, jie plėtojasi, keičiasi, išnyksta bei transformuojasi į naujus santykius. Dėl to praktiškai tampa neįmanoma įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti besikeičiančius darbo santykius, o bandymas įstatymuose detaliai viską reglamentuoti sukeltų nuolatinę įstatymų kaitą. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas nesiėmė tikslo sureguliuoti visus galimus darbo teisinius santykius, bet nustatė teisės normas-principus, kurios užtikrintų tinkamą darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Būtent darbo santykių reglamentavimo pagrindiniai principai ir yra nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Šie principai nenustato konkrečių elgesio taisyklių, bet įtvirtina bendruosius Darbo kodekso pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Būtent šioje byloje, nagrinėjant kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą, pirmiausia ir reikia vadovautis nurodytais principais, o jau po to teisės aktais, kuriais reglamentuojami darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai.

36Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo teisiniai santykiai, susiklostę pagrindinės darbo sutarties pagrindu, neįtakoja teisinių santykių, susidariusių papildomos sutarties pagrindu. DK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Byloje nustatyta, kad neskaitant pagrindinio darbo darbovietėje ieškovas dirbo nuo 2006-01-03 dar pagal kitą darbo sutartį toje pačioje darbovietėje. Nauja sutartimi numatytos darbo funkcijos nėra tapačios pagrindinei darbo sutarčiai. Tai reiškia, kad nauja darbo sutartimi atsiranda kiti su ta sutartimi susiklostantys darbo santykiai. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomai (arba kitai) darbo sutarčiai ir pagrindinei darbo sutarčiai DK nuostatos taikomos atskirai, o darbo teisiniai santykiai, susiklostę pagrindinės darbo sutarties pagrindu, neįtakoja teisinių santykių, susidariusių papildomos sutarties pagrindu. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti ir skaičiuoti išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnio 1 dalį dydį.

37Nutraukiant darbo sutartį pagal darbo sutartį dėl LITNET KU tinklų inžinieriaus pareigų ieškovas buvo įspėtas kaip tai numato DK 130 straipsnis. Viso laikotarpio metu ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis pagal nutraukiamą darbo sutartį, todėl reikalavimas priteisti 4 mėnesių darbo vidutinį darbo užmokestį pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

38Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal tinklų diegimo specialisto darbo sutartį

39Ieškovas dirbo Klaipėdos universitete tinklų diegimo specialistu pagal 2001-06-15 darbo sutartį Nr. 7016-3453 (t. 1, b. l.10-11). Ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įteiktas 2010-09-17, nurodant, kad darbo sutartis po keturių mėnesių, nesutikus su naujais darbo pasiūlymais, bus nutraukta (t. 1, b. l. 46-47). Ieškovas neginčija, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai šiuo atveju yra tie patys, kaip ir nutraukiant darbo sutartį dėl LITNET KU tinklų inžinieriaus pareigų, todėl teismas argumentų dėl šių struktūrinių pertvarkymų realumo iš naujo nekartoja. Taip pat teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad toks įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio reikalavimų.

40Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį (tinklų diegimo specialisto) 2011-01-18. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rektoriaus 2011-01-17 įsakymu Nr. P-206 pakeista atleidimo data iki pasibaigs nedarbingumo terminas (t. 2, b. l. 41). Pasibaigus laikinajam nedarbingumui ieškovas buvo atleistas iš darbo rektoriaus 2011-01-31 įsakymu Nr. P-250 (t. 1, b. 112). Esant tokioms aplinkybėms nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad darbo sutartį atsakovas nutraukė 2011-01-18.

41Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl prastovos. DK 122 straipsnio 1 dalies nuostata reglamentuoja, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Įstatymų leidėjas tokių priežasčių nekonkretizuoja. Ieškovo teigimu prastova atsirado dėl darbdavio kaltės, o aplinkybė, kad ieškovo pareigybė yra naikinama, buvo žinoma dar 2010-04-26.

42Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 28 d. rektoriaus įsakymu Nr. P-349 “Dėl informacinių technologijų skyriaus etatų tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 76-76) nuo 2010-09-01 buvo panaikintas tinklų diegimo specialisto etatas. Rektoriaus 2010-09-17 įsakymu Nr. P-14 ieškovui iki jo atleidimo iš darbo dienos buvo paskelbta prastova, nurodant neiti į darbą ir nevykdyti pareigų, o prastovos laikotarpiu darbdavys įsipareigojo mokėti 2/3 dydžio vidutinį darbo užmokestį (t. 1, b. l. 48). Kadangi darbovietėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, todėl nuo 2010-09-01 atsakovas nebeturėjo galimybių suteikti sulygto darbo. Tokia priežastis laikytina objektyvi. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įspėjimo metu atsakovas siūlė naujus darbus ieškovui, tačiau šių darbų ieškovas atsisakė. Kadangi atsakovas dėl struktūrinių pertvarkymų neturėjo galimybių duoti sulygto darbo, todėl atsakovo paskelbta prastova ieškovui vertintina kaip teisėta, atitinkanti DK 122 straipsnio reikalavimus.

43Aplinkybė, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui buvo įteiktas žymiai vėliau laikytinas parankesniu ieškovui, o ne atsakovui, nes jis turėjo ilgesnį laiką tarpą naujoms darbo paieškoms. Tuo tarpu atsakovas buvo priverstas laikytis atleidimo iš darbo terminų, o neturint galimybės duoti sulygto darbo buvo priverstas skelbti prastovą.

44Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

45Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl reikalavimą priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ikiteisminės darbo ginčo išsprendimo tvarkos, reikalavimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtinu (CPK 412 straipsnio 1 dalis).

46CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

47Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo santykiai su atsakovu yra nutrūkę, darbo sutartis nutraukta 2011-01-31. DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Kadangi ieškovas nebeturi jokios galimybės ginti savo teises išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, darbo santykiai su atsakovo yra nutrūkę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio ieškinio reikalavimo dalį paliko nenagrinėtu. Atitinkamai teismas turėjo šį ieškinio reikalavimą išnagrinėti iš esmės ir dėl jo priimti atitinkamą sprendimą.

48CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade L. L. C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

50Bylos duomenimis ieškovui rektoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. P-222 už papildomą darbą buvo numatyta 50 procentų dydžio priemoka prie tarnybinio atlyginimo pagal abi darbo sutartis (t. 1, b. l. 18). Rektoriaus 2009-05-25 įsakymu Nr. P-387 ieškovui, kaip LITNET tinklų inžinieriui, nuspręsta nebemokėti priemokos prie tarnybinio atlyginimo iš LITNET lėšų nuo 2009-05-25. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka negalima nustatyti, ar atsakovas visai nemokėjo jokių priemokų ieškovui nuo 2009-05-25, tai yra, ar priemokos buvo mokamas pagal abi darbo sutartis ar priemokų mokėjimas apskritai nutrauktas. Minėtu įsakymu buvo nutrauktas priemokos mokėjimas tik pagal vieną darbo sutartį ir „iš LITNET lėšų“. Todėl neaišku, ar priemokos turėjo būti mokamos iš kitų finansinių atsakovo šaltinių, taip pat teismui abejonių kelia Rektoriaus 2009-05-25 įsakymo pagrįstumas bei teisėtumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą dėl šios ieškinio reikalavimo dalies, ginčo šalys praras teisę į apeliaciją.

51Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą dėl šios sprendimo dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52Dėl neturtinės žalos

53Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi būti įvertinami kompleksiškai. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Kartu pažymėtina tai, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas. Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų išgyvenimų. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008).

54Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad darbo sutartys su ieškovu nutrauktos darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės - dėl struktūrinių pertvarkymų panaikinus ieškovo pareigybes (DK 129 straipsnis), tam buvo visi teisiniai pagrindai, darbo sutartys nutrauktos teisėtai, jokie atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimai nefiksuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovui nepasiūlytos centrinių padalinių lokalaus tinklo administratoriaus pareigos darbovietėje buvo laikinos (2 savaitėms), tai yra iki 2010-08-31. Įspėjus apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas turėjo pakankamai laiko naujoms darbo paieškoms. Nutraukus darbo santykius, atsakovas su ieškovu tinkamai atsiskaitė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovui nėra.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti.

57Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

58Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J.... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir... 5. 1. pripažinti 2010-08-31 LITNET KU tinklų inžinieriaus darbo sutarties... 6. 2. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką... 7. 3. priteisti 4 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už įspėjimo... 8. 4. priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo... 9. 5. pripažinti Tinklų diegimo specialisto darbo sutarties nutraukimą pagal DK... 10. 6. pripažinti, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. Rektoriaus įsakymu „Dėl... 11. 7. priteisti neturtinę žalą 10 000 Lt;... 12. 8. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 13. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu... 14. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pagal LITNET KU tinklų... 15. Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės... 16. Dėl reikalavimo priteisti 4 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už... 17. Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie atlyginimo... 18. Dėl reikalavimo pripažinti tinklų diegimo specialisto darbo sutarties... 19. Dėl reikalavimo pripažinti, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. rektoriaus įsakymu... 20. Dėl neturinės žalos. Ieškovas neįrodė padarytos neturtinės žalos.... 21. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pagal LITNET KU tinklų... 25. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 26. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo... 28. Įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių... 29. Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. AB... 30. Konkrečiu nagrinėjamu atveju 2010 m. balandžio 30 d. ieškovui buvo... 31. Darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą atsiranda nuo įspėjimo momento,... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai... 33. Konkrečiu atveju įteiktame pranešime „Dėl darbo sąlygų pakeitimo“... 34. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde ieškovas, neigdamas... 35. Įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių subjektų... 36. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 37. Nutraukiant darbo sutartį pagal darbo sutartį dėl LITNET KU tinklų... 38. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal tinklų diegimo specialisto darbo... 39. Ieškovas dirbo Klaipėdos universitete tinklų diegimo specialistu pagal... 40. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad atsakovas... 41. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl prastovos. DK 122... 42. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 28 d. rektoriaus įsakymu Nr. P-349... 43. Aplinkybė, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui buvo... 44. Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą 50 procentų priemoką prie atlyginimo... 45. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl reikalavimą priteisti... 46. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka... 47. Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo santykiai su atsakovu yra nutrūkę, darbo... 48. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327... 50. Bylos duomenimis ieškovui rektoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. P-222 už... 51. Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios... 52. Dėl neturtinės žalos... 53. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 54. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą.... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 56. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą... 57. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį... 58. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....