Byla 3K-3-572/2014
Dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Statva“ dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygų, darbo pobūdžio nustatymo kriterijų ir DK 109 straipsnio 2 dalies taikymo.

6Ieškovas R. V. prašė teismo pripažinti 2011 m. liepos 29 d. su atsakovu restruktūrizuojama UAB „Statva“ sudarytą darbo sutartį Nr. 2848 neterminuota, 2012 m. lapkričio 22 d. atleidimą iš darbo UAB „Statva“ neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2298,30 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigius už pradelstą atsiskaityti laiką. Nustačius, kad atleidimas teisėtas, ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį, delspinigius bei 5 proc. palūkanų.

7Ieškovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „Statva“ direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui, tačiau faktiškai darbo sutartis buvo (tapo) neterminuota, nes darbas buvo nuolatinio pobūdžio, jis dirbo ne trijuose, o visuose atsakovo vykdomų statybų objektuose ir ne tik tuos darbus, kurie buvo nurodyti sutartyje, bet ir kitus pavestus darbus (dirbo autošaltkalviu, remontavo automobilius, vežiodavo darbuotojus, krovinius). Kadangi darbo sutartis tapo neterminuota, tai jis negalėjo būti atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui. Atsakovui atleidus ieškovą, jo dirbto darbo poreikis liko, atlikti darbo funkcijas buvo priimtas kitas darbuotojas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: pripažino ieškovo atleidimą DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu; laikė jį atleistu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui iš UAB „Statva“ 2766,88 Lt išeitinę išmoką, 7071,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. spalio 9 d., 68,32 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį už darbo dieną nuo 2013 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusią ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 29 d. UAB „Statva“ su ieškovu sudarė terminuotą darbo sutartį, nustatydama trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Pagal šią sutartį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pradėjo dirbti vairuotoju automobilinio keltuvo mašinistu. Darbo sutarties terminas buvo apibrėžtas darbų pabaiga trijuose darbo sutartyje nurodytuose statybos objektuose: „Turizmo centro centrinio pastato rekonstrukcijos bei įrengimo darbų, lauko tinklų bei teritorijos tvarkymo darbai“ (toliau – ir Palūšės objektas), „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“, „Nuotekų valymo įrenginių statyba Svėdasų mstl. Anykščių r.“ 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „Statva“ direktoriaus įsakymu darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes darbai statybos objektuose „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“ ir „Nuotekų valymo įrenginių statyba Svėdasų mstl. Anykščių r.“ užbaigti 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. lapkričio 16 d.

11Teismas nurodė, kad ieškovui buvo priskirta dirbti ne tik su automobiliniu keltuvu VS-18-MS (valst. Nr. ( - ) bet ir vairuoti automobilį MAN 10.150 (valst. Nr. ( - ) transporto priemones (valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) Atsakovo veikla – statybos darbų atlikimas; ji priklauso nuo gaunamų užsakymų, kurie paprastai trunka tam tikrą laikotarpį. Taigi darbuotojų poreikis skirtingais laikotarpiais gali keistis, įmonei neekonomiška, nelikus didesnės darbo jėgos poreikio, išlaikyti darbuotojus, juolab atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonominę padėtį Lietuvoje. Baigus darbus statybos objekte nelieka poreikio gabenti statybines medžiagas ir darbuotojus į konkretų objektą, taigi šalių sudaryta terminuota darbo sutartis nepažeidė DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo. Darbo sutarties sąlyga dėl termino yra pakankamai aiški. Aplinkybė, kad, nesant poreikio atlikti pervežimus, ieškovui teko tvarkyti vairuojamus automobilius, nepaneigia galimybės sudaryti terminuotą darbo sutartį, nes tokių papildomų darbų atlikimas nulemtas poreikio naudoti konkrečią techniką. Šiuo atveju termino pabaiga nulemta objektyvios aplinkybės – darbų statybos objektuose pabaiga, todėl nėra pagrindo pripažinti terminuotą darbo sutartį neteisėta.

12Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų apie statybos darbų Palūšės objekte pabaigą. Šiame statybos objekte buvo baigti atskirų mechanizmų, tarp jų – ir automobilinio keltuvo darbai, tačiau duomenų, kad viso objekto statyba ar atsakovui priklausantys atlikti darbai buvo baigti 2012 m. lapkričio 21 d., byloje nėra, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, kad darbo sutarties terminas baigėsi 2012 m. lapkričio 22 d. Ieškovui buvo paskirta dirbti ne tik automobiliniu keltuvu VS-18-MS (valst. Nr. ( - ) bet ir vairuoti kitas transporto priemones. Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl nurodyto objekto statybos darbų pabaigos įmonei nebereikėjo vairuotojo, nes 2012 m. lapkričio 16, 19–21 d. ieškovas vairavo transporto priemones. Tai, kad atsakovui reikėjo vairuotojo, patvirtina informacija iš skelbimų interneto svetainės apie vairuotojo ir automobilinio keltuvo mašinisto paiešką. Palūšės objekto statyba baigta 2013 m. balandžio–kovo mėn., tarnybinis pranešimas surašytas 2012 m. spalio 2 d., o ieškovas turėjo būti atleistas ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 16 d., nes tada pabaigti darbai statybos objekte „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“. Ieškovas atleistas 2012 m. lapkričio 22 d. pradėjus dirbti kitam darbuotojui, kurio pareigos įvardytos kitaip nei ieškovo (vairuotojas-šaltkalvis (pagalbinis darbininkas), tačiau darbo sutarčių terminas nustatytas iki Palūšės objekto rekonstrukcijos ir statybos pabaigos. Dėl to teismas sprendė, kad naujas darbuotojas buvo priimtas į tas pačias ieškovo pareigas. Argumentus, kad ieškovas savo pareigas atliko netinkamai ir kad jam buvo siūlytas kitas darbas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13Ieškovas dirba kitoje įmonėje, dėl konfliktiškų santykių su RUAB „Statva“ darbuotojais ir dėl kito darbuotojo priėmimo į vairuotojo pareigas ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl šių priežasčių jis negrąžintinas į buvusį darbą ir jo teisės turėtų būti ginamos pažeidimo metu galiojusios DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu priteisiant teismo sprendime nurodyto dydžio išmokas, kilusias iš darbo teisinių santykių, kurias teismas apskaičiavo pagal Darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 260, 5.2, 5.5 punktus.

14Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkinta dalis ieškinio – pripažintas neteisėtu ieškovo atleidimas iš darbo, priteistos išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, ir šią ieškinio dalį atmetė; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir leidimo dalį sprendimo vykdyti skubiai; iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas padidino nuo 12,61 Lt iki 25 Lt; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi DK 109 straipsnio 1 dalimi (2010 m. birželio 22 d. redakcija), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009), nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla susijusi su terminuotų rangos sutarčių vykdymu. Pagal objektyvius ir iš anksto žinomus kriterijus negalima tiksliai prognozuoti rangos darbų apimčių, nes jos priklauso ne vien nuo rangovo, bet ir nuo užsakovo, subrangovų, gamtinių sąlygų ir pan. Esant daugiau užsakymų, reikalingas didesnis darbuotojų skaičius. Šiuo atveju ieškovas buvo įdarbintas vairuotojo-automobilinio keltuvo mašinisto darbo funkcijoms atlikti trijų darbo sutarties 2 punkte nurodytų objektų statybos laikotarpiui. Šio darbo poreikis bendrovėje priklauso nuo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ sudaromų rangos sutarčių kiekio ir darbų apimties, todėl darbas nėra nuolatinio pobūdžio. Terminuotos darbo sutarties dėl nenuolatinio darbo sudarymas nėra komercinės ar kitokios rizikos perkėlimas darbuotojams. Galiojantys įstatymai nenumato darbdaviui pareigos laikyti darbuotojus, kurie jam nereikalingi darbo funkcijoms vykdyti, ir mokėti jiems darbo užmokestį. Įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo užsakymų kiekio, kurie trunka tam tikrą laikotarpį, taigi ir darbuotojų poreikis gali kisti, o įmonei gali tapti neekonomiška ir neracionalu šiuos darbuotojus išlaikyti. Šalių sudaryta terminuota darbo sutartis nepažeidė DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo.

16Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė terminuotos darbo sutarties termino pabaigos ir kad nebuvo DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Darbo sutartys, kaip ir bet kurios kitos, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Šalių darbo sutarties terminas buvo nustatytas tinkamai ir aiškiai – sutarties 2 punkte nurodytų objektų statybos laikotarpiui, ieškovo darbo funkcija buvo aiškiai apibrėžta – vairuotojas-automobilinio keltuvo mašinistas – ir nesiejama vien tik su statybos rangos darbais sutartyje nurodytuose objektuose. Ieškovas 2011 m. liepos 28 d. prašyme priimti į darbą nenurodė, kad siekia būti priimtas į nuolatinį darbą, o iš rezoliucijos ant prašymo matyti, kad darbdavys sutiko ieškovą priimti į darbą sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. sudarant terminuotą darbo sutartį. Pasirašydamas darbo sutartį ieškovas su visomis sutarties sąlygomis sutiko, tarp jų – ir su terminuotumu, darbo funkcijomis. Vyr. mechanikas V. I. turėjo faktinį pagrindą 2012 m. lapkričio 21 d. rašyti tarnybinį pranešimą ir prašyti nutraukti darbo sutartį su ieškovu, nes gavo Perėmimo pažymą, 2012 m. spalio 2 d. tarnybinį pranešimą, 2012 m. rugsėjo 6 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą, pagal kuriuos nustatė, jog darbai statybos objektuose „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“, „Nuotekų valymo įrenginių statyba Svėdasų mstl. Anykščių r.“ užbaigti 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. lapkričio 16 d., o Palūšės objekte baigti atskirų mechanizmų, tarp jų – ir automobilinio keltuvo darbai, dėl to nenaudojamą techniką galima išvežti iš objekto. Darbo sutarties terminas buvo siejamas ne su sutarties 2 punkte nurodytų objektų darbų pabaiga pagal statybos darbų aktą ir (ar) objektų atidavimu valstybinei komisijai, bet su šių objektų statybos darbų laikotarpiu. Kadangi nurodytuose objektuose nebeliko automobilinio keltuvo mašinisto (vairuotojo) poreikio, tai UAB „Statva“ turėjo teisę ir faktinį pagrindą nutraukti terminuotą darbo sutartį su ieškovu (DK 126 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad šalių darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas ir dėl to terminuota darbo sutartis galėjo tapti neterminuota (DK 111 straipsnio 2 dalis, 126 straipsnio 2 dalis).

17Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi DK 109 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „Statva“ su V. M. sudarytoje darbo sutartyje jo pareigos – vairuotojas-šaltkalvis (pagalbinis darbininkas), terminas – šių darbų atlikimo laikotarpis trijuose statybos objektuose. Ieškovas pagalbiniu darbininku nė viename iš statybos objektų, tarp jų – ir Palūšės objekte, nedirbo. V. M. nepriimtas į darbą automobilinio keltuvo mašinistu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad jis atsisakė dirbti vairuotojo darbą ir vežti darbininkus į statybos objektus netvarkingomis transporto priemonėmis, dėl to konfliktavo su vyr. mechaniku, tačiau ieškovas nenurodo, kad iš jo buvo reikalaujama remontuoti automobilius ir užtikrinti tinkamą jų techninę būklę. Taigi ieškovas nedirbo šaltkalvio darbo, neteigia, kad yra įgijęs šaltkalvio profesiją. Kadangi UAB „Statva“ nuo 2012 m. lapkričio 22 d. buvo reikalingas profesionalus šaltkalvis, reikalui esant galintis atlikti vairuotojo bei pagalbinio darbininko funkcijas, tai nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. M. buvo priimtas į ieškovo darbo vietą toms pačioms darbo funkcijoms vykdyti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad į darbą buvo priimti kiti darbuotojai, kurių funkcijas būtų galima pasiūlyti ieškovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog RUAB „Statva“ pažeidė DK 109 straipsnio 4 dalį. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad automobilinio keltuvo mašinisto atliekamų funkcijų reikalingumą po jo atleidimo patvirtina skelbimai internete, nes byloje neįrodyta (ko neteigia ir ieškovas), kad į šį darbą priimtas kitas darbuotojas. Šių skelbimų turinys patvirtina, kad atsakovas nelaiko šaltkalvio ir automobilinio keltuvo mašinisto darbo tapačiu. Tai, kad UAB „Statva“ teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtina, kad įmonės administracija, siekdama apginti įmonės, jos darbuotojų bei kreditorių interesus, pajamas bei išlaidas planuoja itin atidžiai; tai daro įtaką ir įmonės darbuotojų skaičiui pagal profesinę kompetenciją.

18III. Kasacinio skundo argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti, kad 2011 m. liepos 29 d. ieškovo ir UAB „Statva“ darbo sutartis Nr. 2848 buvo neterminuota, priteisti iš atsakovo 25 procentus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (nuo 1800 Lt – 450 Lt), likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; taip pat priteisti iš restruktūrizuojamos UAB „Statva“ 900 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl nuolatinio darbo pobūdžio. Ieškovas remiasi DK 109 straipsnio 2 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006), ir nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė svarbius bylos faktus, tačiau nepasisakė dėl faktų, kuriuos teismo proceso metu pripažino atsakovas, būtent: 1) ieškovas pas atsakovą pradėjo dirbti tada, kai atsakovas apsisprendė atleisti iš darbo darbuotoją, sulaukusį pensinio amžiaus; iš šio darbuotojo ieškovas perėmė transporto priemones, kurias vėliau turėjo perduoti naujai priimtam darbuotojui V. M. ; 2) ieškovas darbo funkcijas atliko beveik visuose atsakovo vykdomų darbų objektuose. Tai patvirtina ieškovo darbo tęstinumą, nuolatinį pobūdį. Be to, darbdavys turi pareigą įrodyti, kad darbas buvo nenuolatinio pobūdžio ir kad tokį darbo pobūdį lėmė objektyvios, t. y. nuo šalių valios nepriklausančios, aplinkybės. Ar konkretus darbas yra nuolatinis ar nenuolatinis, lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009). Šiuo atveju nenustatyta, kodėl būtent ieškovo darbas buvo laikino pobūdžio, nes analogiškose situacijose su vienais darbuotojais buvo sudaromos terminuotos, o su kitais – neterminuotos darbo sutartys. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų apie kitus iš darbo atleidžiamus darbuotojus dėl tokių pat darbų statybos objektuose pabaigos; nuo dirbančių darbuotojų skaičiaus tiesiogiai priklausė poreikis juos vežti į vykdomų darbų objektus. Atsakovas buvo priėmęs naują darbuotoją V. M. į vairuotojo-šaltkalvio (pagalbinio darbuotojo) pareigas, viešai buvo platinami skelbimai apie naujų darbuotojų paiešką. Tai patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 22 d. ieškovo atliekamo darbo poreikis buvo. Šioje byloje konkretūs įrodymai, pagrindžiantys ieškovo darbo laikiną pobūdį, nepateikti, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

21Apeliacinės instancijos teismas jokių papildomų argumentų ir motyvų nepateikė, tik praplėtė bendro pobūdžio samprotavimus. Remiantis apeliacinės instancijos teismo pozicija, beveik visų statybos įmonių, pieno pramonės ir kitų juridinių asmenų darbuotojai būtų priimami į darbą tik terminuotų darbo sutarčių pagrindu, nes šių juridinių asmenų veiklos rezultatai priklauso nuo gaunamų užsakymų skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tais atvejais, kai kyla ginčas dėl to, ar darbas laikytinas nuolatiniu, ar nenuolatiniu, jis turi būti sprendžiamas ne pagal subjektyvius šalių vertinimus ar susitarimą laikyti darbo sutartį terminuota, o pagal atliekamo darbo pobūdį, tačiau nurodė ir tai, jog pasirašydamas darbo sutartį ieškovas pateiktame prašyme priimti į darbą nebuvo išreiškęs siekio būti priimtas į nuolatinį darbą, t. y. ieškovas sutiko su terminuota darbo sutartimi. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija prieštarauja bendriesiems logikos dėsniams, yra prieštaringa. Ieškovas pažymi, kad būsimasis darbuotojas darbo sutartį pasirašo dažniausiai prisijungimo būdu pagal išankstines darbdavio sąlygas ir dažniausiai būsimajam darbuotojui nežinoma, ar objektyviai jo darbas bus laikino (nuolatinio) pobūdžio, juolab – kokios sąlygos lems darbo poreikį. Būtent dėl šios priežasties DK visais atvejais įtvirtinta darbdavio atsakomybė dėl padarinių, kilusių netinkamai sudarius terminuotą darbo sutartį.

222. Dėl sąlygos, lėmusios laikiną darbo poreikį, išnykimo. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų ir tinkamai nemotyvavo savo išvadų dėl, ieškovo manymu, neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad po 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovas, vykdydamas darbdavio nurodymus, toliau atliko savo darbo funkcijas – vairavo automobilius „Setra“ (valst. Nr. ( - ) ir MAN 10.150 (valst. Nr. ( - ) Byloje nėra duomenų, kad iš Palūšės objekto buvo atšaukti: 1) sunkvežimis MAN 10.150 (valst. Nr. ( - ) 2) automobiliai, skirti įmonės darbuotojams vežti: „Setra“ (valst. Nr. ( - ) „Setra“ (valst. Nr. ( - ) „Mersedes Benz“ (valst. Nr. ( - ) „Ford Transit“ (valst. Nr. ( - ) Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad realiai darbai Palūšės objekte buvo baigti tik 2013 m. kovo–balandžio mėn., dėl liudytojo V. llčinsko parodymų, nepaneigė aplinkybės, kad beveik tuo pačiu metu, kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, į darbą buvo priimtas naujas darbuotojas V. M. taip pat pagal terminuotą sutartį, laikiną darbų poreikį taip pat siejant su Palūšės objekte vykdomų darbų pabaiga (CPK 185 straipsnis; 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Tai lėmė netinkamą DK 126 straipsnio 1 dalies taikymą, dėl to pagal kasacinio teismo praktiką byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).

23Ieškovo nuomone, net jei būtų pripažinta, kad visi darbai darbo sutarties 2 punkte nurodytuose statybos objektuose buvo baigti 2012 m. lapkričio 16 d., tai reikėtų pripažinti ir tai, kad ir po jų pabaigos ieškovas darbdavio nurodymu toliau vykdė savo darbo funkcijas: 2012 m. lapkričio 16, 19–21 d. vairavo atsakovo autobusą „Setra“ (valst. Nr. ( - ) ir sunkvežimį MAN 10.150 (valst. Nr. ( - ) Tai lemtų teismo pareigą ex officio taikyti DK 111 straipsnio 1 arba 2 dalį (2012 m. birželio 29 d. redakcija), t. y. konstatuoti, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui, terminuota darbo sutartis tapo neterminuota, todėl negalėjo būti nutraukta DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu.

24Teismai teisingai nustatė, kad ieškovas paskutinėmis darbo dienomis atsisakė vairuoti tam tikras transporto priemones, skirtas darbuotojams vežti, dėl to, kad jų techninė būklė kėlė grėsmę tiek ieškovo, tiek vežamų atsakovo darbuotojų saugumui, tačiau nepagrįstai šias aplinkybes pripažino nesvarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad darbo santykių šalies valiniai aktai turi būti aiškinami atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis), todėl, ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės yra svarbios atskleidžiant tikrąsias, realiai buvusias darbo sutarties nutraukimo priežastis, t. y. kad ieškovas atsisakė paklusti neteisėtiems tiesioginio viršininko V. I. nurodymams. Ieškovo teigimu, Palūšės objekte automobilinio keltuvo mašinistu jam neteko dirbti (ar būti objekte, ką pripažino ir atsakovas), todėl keltuvo išvežimas iš objekto negalėjo lemti ieškovo darbo pabaigos. Projekto „Nuotekų valymo įrengimų statybos Svėdasų mstl. Anykščių raj.“ vykdymo vietoje ieškovas automobilinio keltuvo mašinistu nedirbo, o projekto „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“ vykdymo vietoje dirbo 3 dienas. Apeliacinės instancijos teismo argumentacija iškreipia įstatyme įtvirtintą ir kasacinio teismo išaiškintą neterminuotos darbo sutarties sampratą, prieštarauja logikos dėsniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

253. Dėl darbdavio pareigos pasiūlyti laisvą darbo vietą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nesiūlė ieškovui kitų pareigų, taip pat pratęsti darbo santykių, nors prieš pat ieškovą atleidžiant iš darbo buvo priimtas naujas darbuotojas V. M. . Apeliacinės instancijos teismas pateikė faktinės situacijos neatitinkantį argumentą, kad ieškovas nenurodė, jog iš jo buvo reikalaujama remontuoti automobilius ir užtikrinti tinkamą jų techninę būklę. Tokia aplinkybė buvo nurodyta ieškinyje. Visos aplinkybės, patvirtinančios ieškovo realiai dirbto šaltkalvio darbo pobūdį, buvo nurodytos ir žinomos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovas pagalbiniu darbininku nedirbo, nes atsakovas to nesiūlė ir apie šią galimybę ieškovo neinformavo. V. M. , neturėdamas teisės valdyti automobilinį keltuvą, negalėjo visiškai atlikti ieškovo vykdytų darbo funkcijų, tačiau ieškovas galėjo atlikti naujai į darbą priimto darbuotojo funkcijas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad yra įgijęs šaltkalvio profesiją, nes to nebuvo prašoma, apie galimybę toliau tęsti darbo santykius net nebuvo informuotas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog į darbą buvo priimti kiti darbuotojai, kurių funkcijas būtų galima pasiūlyti ieškovui. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas negalėjo atlikti naujai į darbą priimto darbuotojo darbo funkcijų, atsakovas nebandė to išsiaiškinti. Ieškovo teigimu, pakanka nors vienos laisvos darbo vietos, kad atsirastų darbdavio pareiga apie tai informuoti pagal terminuotą darbo sutartį dirbantį darbuotoją.

26Apeliacinės instancijos teismo argumentai apie skelbimus internete ir kad byloje neįrodyta, jog atsakovas automobilinio keltuvo mašinisto funkcijoms atlikti priėmė į darbą kitą darbuotoją, neturi teisinės reikšmės. Bylos duomenimis, įmonei taip pat reikalingi vairuotojai, tam priimtas naujas darbuotojas V. M. , nors į šias pareigas buvo priimtas ieškovas.

27Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygų

31Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo.

32Sudarant darbo sutartį turi būti sulygta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų), o sudarant terminuotą darbo sutartį inter alia – ir dėl jos termino (DK 95 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi sudarant terminuotą darbo sutartį terminas yra būtinoji sutarties sąlyga, tai, sutarties šalims nesulygus dėl jos termino ir nesant jo nustatyto imperatyviosiomis teisės normomis, laikytina, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-329/2014). Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams, atitinkamai darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (DK 109 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 1 dalis).

33Įprastomis darbo sutartimis laikomos neterminuotos, neapibrėžtam laikui sudaromos darbo sutartys (DK 108 straipsnio 2 dalis).

34Įstatymai draudžia pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybes negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis (DK 109 straipsnio 5 dalis). Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys (DK 109 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nepaisant nurodytose normose įtvirtintos dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų apsaugos, darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginti su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos (DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009). Vis dėlto sudaryti terminuotą darbo sutartį paprastai yra naudingiau darbdaviui, darbuotojo teisės ir interesai, esant terminuotai darbo sutarčiai, tampa labiau pažeidžiami (jiems mažiau garantuojamas darbo santykių bei jų pagrindu gaunamų pajamų pastovumas, išlieka neapibrėžtumas dėl galimo darbo santykių tęstinumo šioje darbovietėje bei rūpestis dėl naujos darbo vietos paieškos). Taigi, kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, neterminuotos darbo sutartys labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą, taip pat geriau užtikrina ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009). Dėl to įstatymų leidėjas nustatė terminuotų darbo sutarčių sudarymo ribojimus: neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą (DK 109 straipsnio 2 dalies redakcija su 2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 ir 2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2194 pakeitimais, galiojusi darbo sutarties su ieškovu sudarymo metu). Kasacinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad tokio terminuotos darbo sutarties instituto teisinio reglamentavimo tikslas, be kita ko, – apsaugoti darbuotoją nuo jam nepalankios terminuotos darbo sutarties sudarymo ir užkirsti kelią galimam darbdavio, kuriam terminuotos darbo sutarties sudarymas yra palankesnis, piktnaudžiavimui savo padėtimi bei terminuotos darbo sutarties institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-329/2014). Pirmiau nurodyta norma reiškia, kad darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį darbui, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio, o kolektyvinė sutartis ar įstatymai (pvz., DK 109 straipsnio 3 dalyje tokia išimtis įtvirtinta renkamiems ir renkamų organų skiriamiems darbuotojams, 101 straipsnio 3 dalyje – iki konkurso priimamiems į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje – darbuotojams, priimamiems dirbti įmonės bankroto proceso metu, Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje – diplomatinių įstaigų ar konsulinių įstaigų darbuotojams, nesantiems valstybės tarnautojais, ir kt.) nenumato galimybės sudaryti tokią sutartį, ir kai darbuotojas nėra priimamas į naujai įsteigtą darbo vietą. Taigi darbdavio ir darbuotojo suderintos valios dėl terminuotos darbo sutarties nepakanka, būtini ir įstatyme nustatyti pagrindai tokiai sutarčiai sudaryti. Terminuotos darbo sutarties sudarymas, kai tam nėra teisinio pagrindo, pažeidžia darbuotojo teises. Todėl nustačius, kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus, darbuotojo teisės turi būti ginamos. Kilus ginčui dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. ir kt. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005; 2006 sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009).

35Nagrinėjamu atveju terminuotos sutarties sudarymą atsakovas grindė būtent nenuolatiniu darbo, į kurį buvo priimtas ieškovas, pobūdžiu, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar darbas yra nuolatinio pobūdžio.

36Dėl darbo pobūdžio nustatymo kriterijų

37Kasacinio teismo pažymėta, kad tai, ar konkretus darbas yra nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio, lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės. Kai kyla ginčas dėl to, ar darbas, kurį dirbti sudaryta darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, šis ginčas turi būti sprendžiamas ne pagal subjektyvius šalių vertinimus ar šalių susitarimą laikyti darbo sutartį terminuota, o pagal atliekamo darbo pobūdį – nuolatinis jis ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006).

38Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonei, kuri vykdo nuolatinę veiklą, gali atsirasti poreikis sudaryti terminuotą sutartį, kurios laikinumą apibrėžia būtinumas pavaduoti nesantį darbuotoją: darbo vieta gali būti laikino pobūdžio dėl tokių aplinkybių kaip darbuotojų atostogos ar liga. Dėl to atostogų ar ligos pagrindu vienam ar keletui darbuotojų pavaduoti gali būti sudaryta terminuota darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lukoil Baltija“, bylos Nr. 3K-3-345/2009). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei pavadavimo laikas neviršija dviejų mėnesių, gali būti sudaroma ir trumpalaikė darbo sutartis (DK 113 straipsnis).

39Pasisakydamas dėl kriterijų, pagal kuriuos atribojamas nuolatinio ir nenuolatinio pobūdžio darbas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendriausia prasme darbas nėra nuolatinis, kai jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika nukreipta į tai, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, ir darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (sutartis tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009).

40Padidėjusį darbo jėgos poreikį gali lemti laikinas darbų apimties išaugimas, viršijantis įmonei įprastą darbų apimtį; būtinumas tam tikrą laiką vykdyti kokią nors naują, įmonei įprastai nebūdingą veiklą ar funkcijas; reikalingumas tam tikriems vienkartiniams darbams atlikti pasitelkti tų sričių žinių, reikalingą kvalifikaciją bei gebėjimų turinčius specialistus, kurių įmonė neturi, ir pan. Nors dažnai tokio darbo jėgos poreikio padidėjimo trukmė tiksliai negali būti apibrėžta konkrečia kalendorine data (dėl to įstatymuose numatyta, kad sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (DK 110 straipsnio 1 dalis), įstatymais nedraudžiama pratęsti terminuotą darbo sutartį), tačiau jau sutarties sudarymo metu turi būti tam tikrų objektyvių duomenų, rodančių, kad aplinkybės, dėl kurių išaugo darbuotojų poreikis, yra laikino pobūdžio. Terminuotų darbo sutarčių sudarymas negali būti pateisinamas ekonominiu naudingumu darbdaviui. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti laikiną darbo pobūdį ir sudaryti terminuotą darbo sutartį tais atvejais, kai darbdavys tiesiog negali tiksliai prognozuoti, kokia bus darbų apimtis ir kiek darbuotojų reikės ateityje (tai gali priklausyti nuo tam tikrų ekonominių pokyčių, jo teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų paklausos, gautų užsakymų bei sudarytų sutarčių kiekio ir pan.). Terminuotų sutarčių sudarymas tokiais atvejais reikštų darbdavio apsidraudimą, siekį išvengti galimo darbuotojų atleidimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), kuris dėl taikomų įspėjimo terminų, kompensacinių išmokų ir kt. yra mažiau palankus darbdaviui.

41Dėl su ieškovu sudarytos terminuotos darbo sutarties atitikties DK 109 straipsnio 2 dalies nuostatoms

42Bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl darbo, į kurį buvo priimtas ieškovas nuolatinumo: 2011 m. liepos 29 d. UAB „Statva“ su ieškovu sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 2848, kuria ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-automobilinio keltuvo mašinistu; darbo sutarties terminas buvo apibrėžtas darbų pabaiga trijuose statybos objektuose: „Turizmo centro centrinio pastato rekonstrukcijos bei įrengimo darbų, lauko tinklų bei teritorijos tvarkymo darbai“, „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“, „Nuotekų valymo įrenginių statyba Svėdasų mstl. Anykščių r.“; jis dirbo ne tik darbo sutartyje nurodytuose, o visuose atsakovo vykdomų statybų objektuose; ieškovui buvo priskirtas automobilinis keltuvas VS-18-MS (valst. Nr. ( - ) automobilis MAN 10.150 (valst. Nr. ( - ) jam teko vairuoti ir kitas transporto priemones, vežioti darbuotojus, dirbti autošaltkalviu, remontuoti automobilius; iki ieškovo priėmimo į darbą automobilinio keltuvo mašinistu dirbo kitas darbuotojas; atleidus ieškovą, į darbą priimtas kitas darbuotojas, kuris vežiojo atsakovo darbuotojus į statybos objektus ir iš jų; vėliau internete buvo paskelbtas atsakovo darbo pasiūlymas automobilinio keltuvo vairuotojui. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo vykdomų statybos darbų apimtys kinta, sudėtinga numatyti, kiek darbuotojų reikės ateityje, kad terminuota sutartis su ieškovu sudaryta, nes nebuvo aišku, ar bus tokių darbuotojų poreikis, užbaigus darbo sutartyje nurodytų objektų statybą. Nustatytas bylos aplinkybes teisiškai kvalifikavę teismai sprendė, kad darbas, kuriam buvo priimtas ieškovas, nebuvo nuolatinio pobūdžio. Minėta, kad pareiga įrodinėti, jog darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui. Nagrinėjamu atveju darbdavys neįrodinėjo, kad priimant ieškovą į darbą buvo susiklosčiusi situacija, dėl kurios laikinai padidėjo darbo jėgos poreikis, pvz., vykdomų darbų apimtis dėl stambaus objekto statybos gerokai viršijo įprastai esančią (vidutinę). Darbdavys savo poziciją dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo grindė tuo, kad nebuvo aišku, ar darbuotojų poreikis nesumažės, baigus jau statomų objektų statybą. Tokios abejonės negali būti laikomos aplinkybėmis, įrodančiomis laikiną darbų pobūdį. Atsakovas taip pat neįrodė, kad darbas su automobiliniu keltuvu buvo laikinas, reikalingas tik tų objektų, kurių užbaigimu buvo apibrėžtas darbo sutarties terminas, statyboje. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilinis keltuvas buvo naudojamas daugelyje objektų, iki pat įsidarbinant ieškovui keltuvo vairuotoju dirbo kitas asmuo, nutraukus darbo sutartį su ieškovu, tokio vairuotojo poreikis išliko. Tai rodo, kad darbas, į kurį buvo priimtas ieškovas, buvo nuolatinis. Aplinkybė, kad keltuvas nebuvo naudojamas kasdien ar visą darbo dieną, ypač įvertinus tai, kad ieškovo darbo sutartyje sulygta, jog jis dirbs ir vairuotoju, darbo nuolatinio pobūdžio nekeičia. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad terminuota darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta nesant tam teisinio pagrindo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl galimybės sudaryti terminuotą darbo sutartį, akcentavo ekonominį tikslingumą, naudingumą atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atlikdami teisinį kvalifikavimą teismai nesivadovavo pirmiau aptartais kriterijais, taikytinais nustatant, ar darbas yra nuolatinio, ar nenuolatinio pobūdžio, todėl jų išvada negali būti pripažinta pagrįsta.

43Dėl procesinės bylos baigties

44Pripažinus, kad sudaryti terminuotą darbo sutartį nebuvo teisinio pagrindo, bylą nagrinėjusių teismų sprendimų dalys, kuriomis atmestas reikalavimas pripažinti, jog su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, naikintina ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienodai sprendė dėl pagrindo sudaryti terminuotą darbo sutartį egzistavimo, spręsdami dėl darbo sutarties nutraukimo padarė priešingas išvadas: pirmosios instancijos teismas atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nes nebuvo pasibaigęs darbo sutarties terminas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad sutartis teisėtai nutraukta suėjus jos terminui (DK 130 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi pripažinus, jog terminuota darbo sutartis su ieškovu sudaryta neteisėtai, teisiškai nėra reikšminga, ar sutartyje nurodytas jos sudarymo terminas baigėsi, ar ne, todėl išsamiau šiuo klausimu nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priimtas naujas sprendimas ir ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo atmestas, naikintina. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimą iš darbo, nors ir kitu teisiniu pagrindu, tačiau pripažino neteisėtu ir priteisė jam iš atsakovo dėl to priklausančias išmokas, tai ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 14,68 Lt tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu iš ieškovo valstybei nepriteistinos 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, netenkina ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo 900 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties dalį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuriomis atmestas ieškovo R. V. reikalavimas pripažinti jo su atsakovu restruktūrizuojama UAB „Statva“ 2011 m. liepos 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2848 neterminuota, panaikinti ir priimti dėl šio reikalavimo naują sprendimą – pripažinti R. V. su atsakovu restruktūrizuojama UAB „Statva“ 2011 m. liepos 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2848 neterminuota.

49Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalis, kuria pripažintas neteisėtu ieškovo R. V. atleidimas iš darbo, priteista ieškovui R. V. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ (juridinio asmens kodas 183711152) 2766,88 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių Lt 88 ct) išeitinė išmoka, 7071,60 Lt (septynių tūkstančių septyniasdešimt vieno Lt 60 ct) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. spalio 9 d., 68,32 Lt (šešiasdešimt aštuonių Lt 32 ct) vidutinis darbo dienos užmokestis už darbo dieną nuo 2013 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leista sprendimo dalį dėl vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio – 1383,44 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų Lt 44 ct) priteisimo vykdyti skubiai, panaikinti ir dėl šios ieškinio dalies palikti nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalį.

50Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria panaikintos Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalys, kuriomis iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ į valstybės biudžetą priteista 12,61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškovui R. V. priteista 900 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat pakeista Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovo R. V. į valstybės biudžetą priteistos 12,61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, jas padidinant iki 25 Lt, panaikinti.

51Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl 900 Lt atstovavimo išlaidų iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ ieškovui R. V. priteisimo ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – po 12,61 Lt priteisimo valstybei iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ ir ieškovo R. V. pakeisti – priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ (juridinio asmens kodas 183711152) ieškovui R. V. (asmens kodas ( - ) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, o valstybei – 16,82 Lt (šešiolika Lt 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

52Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ (juridinio asmens kodas 183711152) 14,68 Lt (keturiolika Lt 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo... 6. Ieškovas R. V. prašė teismo pripažinti 2011 m. liepos 29 d. su atsakovu... 7. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „Statva“ direktoriaus... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino dalį... 10. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 29 d. UAB „Statva“ su ieškovu sudarė... 11. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo priskirta dirbti ne tik su automobiliniu... 12. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų apie statybos... 13. Ieškovas dirba kitoje įmonėje, dėl konfliktiškų santykių su RUAB... 14. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 15. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi DK 109 straipsnio 1 dalimi (2010 m.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi DK 109 straipsnio 4 dalimi ir... 18. III. Kasacinio skundo argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 20. 1. Dėl nuolatinio darbo pobūdžio. Ieškovas remiasi DK 109 straipsnio 2... 21. Apeliacinės instancijos teismas jokių papildomų argumentų ir motyvų... 22. 2. Dėl sąlygos, lėmusios laikiną darbo poreikį, išnykimo. Apeliacinės... 23. Ieškovo nuomone, net jei būtų pripažinta, kad visi darbai darbo sutarties 2... 24. Teismai teisingai nustatė, kad ieškovas paskutinėmis darbo dienomis... 25. 3. Dėl darbdavio pareigos pasiūlyti laisvą darbo vietą. Pirmosios... 26. Apeliacinės instancijos teismo argumentai apie skelbimus internete ir kad... 27. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygų... 31. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kilo terminuotos darbo sutarties šalių... 32. Sudarant darbo sutartį turi būti sulygta dėl būtinųjų darbo sutarties... 33. Įprastomis darbo sutartimis laikomos neterminuotos, neapibrėžtam laikui... 34. Įstatymai draudžia pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams... 35. Nagrinėjamu atveju terminuotos sutarties sudarymą atsakovas grindė būtent... 36. Dėl darbo pobūdžio nustatymo kriterijų... 37. Kasacinio teismo pažymėta, kad tai, ar konkretus darbas yra nuolatinio ar... 38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonei, kuri vykdo nuolatinę veiklą,... 39. Pasisakydamas dėl kriterijų, pagal kuriuos atribojamas nuolatinio ir... 40. Padidėjusį darbo jėgos poreikį gali lemti laikinas darbų apimties... 41. Dėl su ieškovu sudarytos terminuotos darbo sutarties atitikties DK 109... 42. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, teisiškai reikšmingas... 43. Dėl procesinės bylos baigties... 44. Pripažinus, kad sudaryti terminuotą darbo sutartį nebuvo teisinio pagrindo,... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. pažymą apie... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 49. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 50. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 51. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl 900... 52. Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 53. Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ (juridinio asmens... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...