Byla 3K-3-329/2014
Dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2013 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė: pripažinti, kad jo ir atsakovo darbo santykių metu galiojusi darbo sutartis yra neterminuota; pripažinti, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo perkeltas į kitas pareigas nenutraukiant darbo stažo, t. y. jo nepertraukiamasis darbo stažas tęsėsi nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti jo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. liepos 24 d. terminuotų darbo sutarčių pagrindu dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje, ilgiau nei penkerius metus, darbas buvo nuolatinio pobūdžio, terminuota sutartis buvo daug kartų pratęsiama, tačiau nebuvo pakeista į neterminuotą. Pagal 2006 m. liepos 24 d. terminuotą darbo sutartį jos galiojimo terminas buvo nustatytas iki tol, kol iš nėštumo ir gimdymo atostogų bei atostogų vaikui auginti grįš R. D., bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 29 d. Ši darbo sutartis buvo pratęsta nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d., o 2007 m. rugpjūčio 27 d. su juo buvo sudaryta nauja terminuota darbo sutartis sekretoriaus pareigoms, nustatytas terminas nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 3 d. Atsakovo 2007 m. gruodžio 20 d. potvarkiu jis buvo nuo 2008 m. sausio 2 d. perkeltas dirbti raštvedžio pareigoms. Darbo sutartis raštvedžio pareigoms buvo pratęsta iki 2009 m. rugsėjo 3 d. Nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. spalio 12 d. jis faktiškai dirbo Ambasadoje, net ir nesant terminuotos darbo sutarties pratęsimo ar naujos terminuotos darbo sutarties sudarymo fakto. 2009 m. spalio 12 d. šalių buvo sudaryta nauja terminuota darbo sutartis raštvedžio pareigoms, nustatant galiojimo terminą iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ši darbo sutartis 2010 m. sausio 1 d. buvo pratęsta iki 2010 m. balandžio 30 d, 2010 m. gegužės 1 d. – iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. pratęsta iki 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovui kreipusis į atsakovą dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atsakovas atsisakė tenkinti tokį ieškovo prašymą. Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad su Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos sudaro terminuotas darbo sutartis, tačiau nėra reglamentuota situacija, kai darbuotojas dirba ilgiau nei penkerius metus pagal terminuotą darbo sutartį ar kai terminas pasibaigia, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi, todėl, anot ieškovo, tokioms darbo santykiuose susiklostančioms situacijoms taikytinos DK normos. Jokie teisės aktai nenumato išimties iš taisyklės nustatytos DK 109 straipsnyje, t. y. kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Terminuotai darbo sutarčiai viršijant penkerių metų terminą – ji tampa neterminuota. Išimčių DK nenustato ir kitu atveju, jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui (DK 111 straipsnio l dalis). 2009 m. rugsėjo 3 d. pasibaigus antrajai darbo sutarčiai, jis iki 2009 m. spalio 12 d. faktiškai dirbo Ambasadoje pagal žodinį darbdavio prašymą. Tai reiškia, kad, pasibaigus darbo sutarties terminui, darbo santykiai faktiškai tęsėsi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo darbo sutarties nutraukti (DK 111 straipsnis), todėl terminuota darbo sutartis pripažintina neterminuota. Pripažinus terminuotą darbo sutartį neterminuota, ją nutraukti be ieškovo kaltės atsakovas galėjo DK 129 straipsnio pagrindu. Jei šalis siejo neapibrėžto termino darbo sutartis, tai darbdavio DK 126 straipsnio pagrindu įvykdytas darbuotojo atleidimas laikomas neteisėtu ir taikomos DK 297 straipsnio 3, 4 dalių normos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (dėl rašymo apsirikimo sprendime nurodyta neteisinga data – 2012 m. balandžio 15 d.) ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškinyje išdėstyta situacija neatitinka DK 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nes darbdavio pareikalavimu darbo sutartis buvo faktiškai nutraukta, darbuotojas šio nutraukimo teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, be to, pats ieškovas teikė prašymą sudaryti naują darbo sutartį. Teismas nurodė, kad laikotarpis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. spalio 12 d., nevertintas kaip ieškovo darbo funkcijų vykdymas bei darbo santykių tąsa, nes ieškovas atliko tik atskiras užduotis ambasadoriaus asmeniniu prašymu be darbo užmokesčio mokėjimo. Teismas konstatavo, kad šalių darbo teisinius santykius reglamentavo specialusis Diplomatinės tarnybos įstatymas, kurio 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, jog su diplomatinės atstovybės užsienio valstybės darbuotojais sudaromos tik terminuotos darbo sutartys, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodoma tariama teisinio reglamentavimo spraga šio įstatymo nuostatose ir kad tokiu atveju turėtų būti taikomos DK 109 straipsnio 1 dalies nuostatos. Darbo sutartis su ieškovu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nutraukta atsakovo potvarkiu Nr. DP-174 kaip pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui pagrįstai, nes nenustatyta įstatymo prieštaravimo sudarant terminuotą darbo sutartį.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas nustatė specialiąją normą DK 109 straipsnio 2 dalies normos atžvilgiu, neterminuotos darbo sutartys diplomatinėje tarnyboje negali būti sudaromos, o sudarytos terminuotos darbo sutartys negali būti pripažįstamos neterminuotomis. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. spalio 11 d. ieškovas atliko atskirus veiksmus (keli mokėjimo pavedimai internetu už atsakovo sąskaitas ir ambasadoriaus kelis kartus ambasadorių nuvežė į susitikimus), kurie iki darbo sutarties nutraukimo buvo ieškovo darbo funkcijų dalis. Šie ieškovo veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, negali būti vertinami kaip nuolatinis darbo funkcijų vykdymas. Ieškovo nurodytų atskirų darbų atlikimas negali būti vertinamas kaip darbo sutarties vykdymas ir todėl, kad nebuvo sutartos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Ieškovui buvo žinomos aplinkybės, kad už atliekamus veiksmus nebus mokamas darbo užmokestis, jo atliekami veiksmai neatitiko darbo funkcijų vykdymo pagal darbdavio nustatytą darbo organizavimo tvarką, nebuvo taikomos darbo drausmės ir darbo laiko nuostatos. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo darbdavys buvo Užsienio reikalų ministerija, kurios kancleris priimdavo ir atleisdavo iš darbo pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus, dėl to ambasadoriaus viza „siūlau priimti“ ant 2009 m. rugsėjo 2 d. ieškovo prašymo negali būti vertinama kaip darbo sutarties sudarymas ar susitarimas dėl šios sutarties sudarymo, nes ambasadorius buvo tik ieškovo tiesioginis vadovas, galintis suteikti rekomendacijas ir kandidatūrų esant darbo vietai siūlymus, bet ne darbdavys, galintis ir turintis kompetenciją spręsti tokio pobūdžio, kaip priėmimas ar atleidimas, klausimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, teismui pripažinus, jog, esant Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytam imperatyvui, negalioja DK 111 straipsnio 1 dalies nuostata dėl terminuotos darbo sutarties transformavimosi į neterminuotą darbo sutartį tuo atveju, jei pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai darbo santykiai faktiškai tęsiasi, todėl ieškovo įrodinėjamas faktinių darbo santykių tęsimo pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai 2009 m. rugsėjo 4 d. – spalio 11 d. laikotarpiu faktas ginčo sprendimui yra nereikšmingas.

9II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, tačiau, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jo į darbą. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl DK 109 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Ši norma įtvirtina draudimą terminuotą darbo sutartį sudaryti ilgiau kaip penkeriems metams. Šios normos nepaisymas negali būti leistinas ir pateisinamas kituose įstatymuose nustatytomis galimybėmis nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotą darbo sutartį. Vien galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį esant tam tikro pobūdžio darbo santykiams neatleidžia nuo maksimalaus tokių santykių laiko ribojimo, svarbaus įgyvendinant darbuotojo teises ir teisėtus lūkesčius. Nuo 2006 m. liepos 24 d. ieškovas dirbo iš esmės vienos terminuotos darbo sutarties pagrindu – darbo santykiai nė karto nebuvo nutrūkę, nesikeitė darbo vieta, darbo pobūdis. Taigi nors formaliai per ieškovo darbo laikotarpį buvo sudarytos trys terminuotos darbo sutartys, tačiau laikytina, jog darbo santykiai savo esme nuolatos tęsėsi nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovas taip pat neginčijo to, kad darbo santykiai su ieškovu tęsėsi ilgiau kaip penkerius metus. Vien tai, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje leidžiama nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis, nereiškia, kad tokios sutartys netaps neterminuotomis jų terminui viršijant 5 metus, esant DK 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviajam reguliavimui. Šioje normoje nenustatyta jokių privalomojo reikalavimo terminuotas darbo sutartis sudaryti ne ilgesniam nei penkerių metų terminui išimčių, t. y. norma nenukreipia nei į kitus norminius teisės aktus, nei į kolektyvines sutartis, nei į individualius darbo santykių subjektų susitarimus. Nė vienoje iš sudarytų darbo sutarčių šalys nesitarė, kad darbo sutartims bus taikomi ne DK 109 straipsnio 1 dalies reikalavimai, o išskirtinai Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010, pateiktais išaiškinimais, nes šiuo atveju negalima taikyti precedento analogijos atvejams, kurie buvo analizuojami visiškai kitų nei ginčo byloje imperatyviųjų teisės normų atžvilgių bei kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis.
  2. Dėl DK 111 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Vertinant visą tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusios situacijos kontekstą būtina vadovautis ir CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. vertinant atsakovo 2009 m. rugpjūčio 28 d. potvarkį Nr. DP-170, ieškovo 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymą, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu dokumentų teksto aiškinimu. Remiantis byloje pateiktais parodymais ieškovas dėl sunkios atsakovo finansinės padėties sutiko faktiškai atlikti darbo funkcijas nesant sudarytos rašytinės terminuotos darbo sutarties, kurį laiką nemokant darbo užmokesčio, tačiau atsakovui apmokant už jo gyvenimo nuomojamame bute išlaidas, tarnybinį mobilųjį telefoną, nenutraukiant buvusioje darbo sutartyje numatyto medicininio sveikatos draudimo įmokų. Nustatyta, kad, be ieškovo, tam tikrų jam priskirtų darbo funkcijų nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. spalio 12 d. negalėjo atlikti joks kitas atsakovo darbuotojas. Taigi ieškovo atlikti atskiri veiksmai vertintini kaip darbo santykių faktinė tąsa DK 111 straipsnio 1 dalies prasme. Teismai nepagrįstai vertino, kad darbo užduočių, įprastų ir esant sudarytai terminuotai darbo sutarčiai, vykdymas darbdavio naudai negali būti laikomas darbo funkcijų atlikimu pagal susitarimą su darbdaviu. Šiuo atveju darbdavio (darbovietės) naudai darbuotojas atliko darbo funkcijas, kas reiškia, jog buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbovietės ir darbo funkcijų (DK 95 straipsnis). Jeigu teismų išvados, kad nesudarius darbo sutarties atskirų darbų atlikimas negali būti vertinamas kaip darbo sutarties vykdymas, būtų paliktos kaip pagrįstos, susidarytų akivaizdžiai imperatyviosioms normoms prieštaraujanti situacija (DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi net ir vykdant pavienes funkcijas reikia konstatuoti, kad jų atlikimas akivaizdžiai atitinka darbo santykių požymius, esant subordinacijai, nes tokį veikimą nepripažįstant darbo santykiais kyla reali grėsmė nelegalų darbą laikyti leidžiamu.
  3. Dėl DK 11 straipsnio taikymo. Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra reglamentuota situacija, kai darbuotojas dirba ilgiau nei penkerius metus pagal terminuotą darbo sutartį arba kai terminas pasibaigia, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi. Tai, jeigu tarp DK normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma DK norma. Vien tai, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje leidžiama nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis, nereiškia, kad tokios sutartys netaps neterminuotomis jų terminui viršijant penkerius metus. Vien leidimas nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotą darbo sutartį dar nereiškia leidimo tokioje situacijoje turėti terminu neapribotus darbo santykius. Ieškovo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti pripažįstant, kad darbo sutartis negali būti pripažinta neterminuota net ir po vienos terminuotos darbo sutarties pasibaigimo iki kitos darbo sutarties sudarymo faktiškai besitęsiant darbo santykiams.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl DK 109 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo tvirtinimai dėl penkerių metų nepertraukiamo darbo stažo vienos terminuotos sutarties pagrindu yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl DK 109 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju ir nurodė, kad neterminuotos sutartys diplomatinėje tarnyboje negali būti sudaromos, o sudarytos terminuotos darbo sutartys negali būti pripažįstamos terminuotomis. DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai, t. y. šiuo atveju Diplomatinės tarnybos įstatymas. Jeigu tam tikriems darbuotojams darbo sutarties sąlygos nustatytos įstatymu, tai tos sąlygos nėra dispozityvios ir kitaip darbo sutartyje negali būti nustatytos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010, pateiktais išaiškinimais dėl darbo teisės normų ir darbo sutarties aiškinimo taisyklių.
  2. Dėl DK 111 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Byloje nustatyta, kad kasatoriaus darbdavys Užsienio reikalų ministerija 2009 m. rugpjūčio 28 d. kanclerio potvarkiu Nr. DP-170 nutraukė terminuotą darbo sutartį nuo paskutinės darbo dienos – 2009 m. rugsėjo 3 d., kasatorius po šios sutarties nutraukimo pats teikė prašymą sudaryti naują terminuotą darbo sutartį nuo 2009 m. spalio 12 d. Taigi šalių valia sutarčių nutraukimo ir pasibaigimo klausimais buvo aiškiai išreikšta. Kasatorius potvarkio Nr. DP-170 nutraukti darbo sutartį neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat yra kasatoriaus pildytas ir pasirašytas rugsėjo–spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame pažymėta, kad šiuo laikotarpiu kasatorius Ambasadoje nedirbo. Po darbo sutarties nutraukimo darbo santykiai faktiškai nesitęsė, nes kelių prašymų vykdymas nerodo darbo funkcijų vykdymo. DK 111 straipsnio 3 dalis duoda nuorodą į DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose įtvirtinta terminuotas darbo sutarties leidžianti įstatyme nustatyta išimtis.
  3. Dėl DK 11 straipsnio taikymo. Specialiosios normos nustato bendrųjų normų išimtis ir taip panaikina galimybę taikyti bendrąją normą esant konkrečiam teisiniam santykiui. Įstatymų leidėjas, priimdamas lex specialis – Diplomatinės tarnybos įstatymą, pripažino diplomatinės tarnybos specifiką ir būtiną teisinio reguliavimo skirtingumą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

15Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – darbo teisės normų, reglamentuojančių terminuotą darbo sutartį, aiškinimas ir taikymas šioje konkrečioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

16Dėl terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

17DK reglamentuoja darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, o atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato DK, taip pat pagal DK nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (DK 1 straipsnis). Darbo teisės šaltiniais yra ir kiti įstatymai (DK 3 straipsnis). DK 11 straipsnyje nustatyta, kad jeigu tarp DK normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma DK norma, o tuo atveju, kai tarp norminių darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. Jeigu darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį, o jeigu negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos, tai pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios panašius santykius (DK 9 straipsnio 1, 2 dalys). Darbo kodekso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą bei jo struktūrą siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą (DK 10 straipsnio 1 dalis).

18Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Sudarydamos terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys sutaria dėl sutarties galiojimo laiko. Susitarimas dėl darbo sutarties termino yra terminuotos darbo sutarties būtinoji sąlyga (DK 95 straipsnio 2 dalis), todėl, jeigu darbo sutarties šalys nesulygo dėl jos termino ir šis nėra nustatytas imperatyviųjų teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010), laikytina, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginus su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį, tačiau, kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009); viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotoms darbo sutartims sudaryti įstatymo nustatyti tam tikri imperatyvūs reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009). Terminuotos darbo sutarties instituto teisinio reglamentavimo tikslas, be kita ko, – apsaugoti darbuotoją, kaip ekonomiškai silpnesnę darbo sutarties šalį, nuo jam nepalankios terminuotos darbo sutarties sudarymo bei užkirsti kelią galimam darbdavio, būtent kuriam terminuotos darbo sutarties sudarymas yra palankesnis, piktnaudžiavimui savo padėtimi bei terminuotos darbo sutarties institutu.

20DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Šioje nuostatoje yra įtvirtintas ribojimas sutarties šalims susitarti dėl darbo sutarties termino, t. y. terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pagal DK 110 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Jeigu terminuota darbo sutartis sudaroma ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, laikoma, kad sutarties terminas nustatytas netinkamai, ir taikomi DK 110 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisiniai padariniai, t. y. laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pagal DK 110 straipsnio 1 dalį darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tiktų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (DK 110 straipsnio 1 dalis).

21DK 109 straipsnio 2 dalyje (2002 birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti aktualių darbo sutarčių sudarymo metu) nurodyta, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Taigi, pagal šią teisės normą terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tik šiais atvejais: kai darbas nenuolatinio pobūdžio; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; įstatymų nustatytais atvejais. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą terminuota darbo sutartis dėl nuolatinio pobūdžio darbo gali būti sudaryta tik tais atvejais, kurie nustatyti kolektyvinėse sutartyse arba įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad su Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos sudaro terminuotas darbo sutartis. Remiantis DK 109 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad su Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, dėl nuolatinio pobūdžio darbo gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys. Pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta nuostatų dėl terminuotų darbo sutarčių termino, taigi darbo sutarties šalys dėl jos termino susitaria sudarydamos konkrečią darbo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad DK ir kitų įstatymų normos nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui prieš sueinant darbo sutarties terminui susitarti dėl terminuotos darbo sutarties pratęsimo (DK 95 straipsnio 2 dalis, 120 straipsnio 2 dalis).

22DK 126 straipsnyje įtvirtinta, kad, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį; nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Pagal DK 111 straipsnio 1 dalį, jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (DK 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.

23Šioje byloje nustatyta, kad kasatorius pagal tris terminuotas darbo sutartis, kurios buvo pratęsiamos ir keičiamos, dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje. Nurodytos DK 109 straipsnio 2 dalies ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos leido nuolatinio pobūdžio darbui pirmiau nurodytoje įstaigoje, t. y. Lietuvos Respublikos ambasadoje, sudaryti terminuotas darbo sutartis. Pirmoji iš jų (toliau – pirmoji darbo sutartis) buvo sudaryta (ir įsigaliojo) 2006 m. liepos 24 d. bei buvo darbdavio nutraukta suėjus terminui nuo 2007 m. rugsėjo 3 d., t. y. tęsėsi vienus metus ir nepilnus du mėnesius, antroji (toliau – antroji darbo sutartis) sudaryta 2007 m. rugpjūčio 27 d. (įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 4 d.) ir buvo darbdavio nutraukta suėjus terminui nuo 2009 m. rugsėjo 3 d., t. y. tęsėsi dvejus metus, trečioji (toliau – trečioji darbo sutartis) sudaryta (ir įsigaliojo) 2009 m. spalio 12 d. bei buvo darbdavio nutraukta suėjus terminui nuo 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. tęsėsi trejus metus ir nepilnus tris mėnesius. Faktiniai bylos duomenys apie tai, kad visos trys nurodytos terminuotos darbo sutartys buvo darbdavio nutrauktos suėjus terminui, suponuoja išvadą, kad darbdavys pasinaudojo teise jas nutraukti DK 126 straipsnyje nustatytu pagrindu. Ieškovas byloje prašo pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. darbdaviui nutraukus trečiąją iš nurodytų terminuotą darbo sutartį, o pirmosios ir antrosios darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo neginčija, teigia, kad pasibaigus antrosios darbo sutarties terminui darbo santykiai faktiškai tęsėsi iki pat trečiosios darbo sutarties sudarymo.

24Kasaciniame skunde kasatorius kelia klausimą dėl DK 109 straipsnio 1 dalie nuostatos, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, aiškinimo ir taikymo. Kasatorius argumentuoja, kad šalių darbo santykiai tęsėsi ilgiau kaip penkerius metus, t. y. nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl darbo sutartis, viršijus DK 109 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytą penkerių metų terminą, tapo, taikant DK 110 straipsnio 2 dalį, neterminuota. Kasatoriaus teigimu, Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra reglamentuota situacija, kai darbuotojas dirba ilgiau nei penkerius metus pagal terminuotą darbo sutartį, o vien tai, kad šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje leidžiama nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis, anot kasatoriaus, nereiškia, kad tokios sutartys netaps neterminuotomis jų terminui viršijus penkerius metus.

25Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja teisės spraga arba teisės aktų nuostatų prieštaravimai, taip pat nėra pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusių teismų padaryto DK 11 straipsnio pažeidimo. Vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgus į tai, kad ginčas kilo dėl nuolatinio pobūdžio darbui sudarytų terminuotų darbo sutarčių, kurių sudarymas, kaip viešąjį interesą atitinkanti bendrosios taisyklės išimtis, nustatytas įstatymo leidėjo valia, taip pat atsižvelgus į tai, kad įstatymo leidėjas iš dalies skirtingai reglamentuoja terminuotas darbo sutartis dėl laikino pobūdžio darbo ir terminuotas darbo sutartis dėl nuolatinio pobūdžio darbo (DK 111 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija, aiškindama DK 109 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, konstatuoja, jog ši nuostata esant terminuotai darbo sutarčiai dėl nuolatinio pobūdžio darbo siejama su kiekviena konkrečia terminuota darbo sutartimi, pagal ją kiekvienos konkrečios terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat ir jį šalių susitarimu pratęsus, negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, nėra jos pažeidimo tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, viena terminuota darbo sutartis sudaroma trejų metų laikotarpiui, o šią nutraukus DK 126 straipsnyje nustatytu pagrindu, dėl to paties darbo (pareigų) sudaroma ir tęsiama kita terminuota darbo sutartis ketverių metų laikotarpiui. Iš faktinių šios bylos duomenų matyti, kad nė vienos iš šalių sudarytų trijų terminuotų darbo sutarčių terminas (taip pat ir pratęsus) neviršijo DK 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto penkerių metų laikotarpio, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo sutarčių terminas buvo nustatytas netinkamai, pažeidžiant DK 109 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

26Pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010, pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010 buvo sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties termino teisinių aspektų, kai darbuotoją skiria į darbą renkamasis organas, t. y. buvo aiškinama DK 109 straipsnio 3 dalies nuostata. O šioje byloje yra susidėjusios visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, nes ginčas kilo dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo pagrindu terminuotos darbo sutarties sudarymo, jos termino nustatymo ir su tuo susijusių teisinių padarinių (DK 109 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas netinkamas teismo precedento taikymas neteikia pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėtam sprendimui priimti.

27Bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl DK 111 straipsnio 1 dalies taikymo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. – spalio 11 d. laikotarpiu šalis siejo faktiniai darbo santykiai, ir atsižvelgdami į faktinių bylos duomenų kontekstą, sprendė, kad, viena vertus, ši teisės norma apskritai netaikytina, nes, esant Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytam imperatyvui, jog su diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse darbuotojais sudaromos tik terminuotos darbo sutartys, sudarytos terminuotos darbo sutartys negali transformuotis į neterminuotas, kita vertus, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra DK 111 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Kasatorius kasaciniu skundu ginčija nurodytas teismų išvadas.

28Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad DK 111 straipsnio 1 dalis apskritai netaikytina, nes, esant Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytam imperatyvui, jog su diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse darbuotojais sudaromos tik terminuotos darbo sutartys, sudarytos terminuotos darbo sutartys negali transformuotis į neterminuotas. Pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas nereglamentuoja atvejo, kai terminuotos darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, taip pat nenustato terminuotos darbo sutarties termino (skirtingai, nei pavyzdžiui DK 109 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, kad, darbo sutarties terminui pasibaigus, o darbo santykiams faktiškai tęsiantis ir nė vienai iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavus jos nutraukti, sudaryta terminuota darbo sutartys negali transformuotis į neterminuotą, susidarytų situacija, kai būtų pripažįstama galiojančia terminuota darbo sutartis, kurios terminas nėra nustatytas nei šalių susitarimo, nei imperatyviųjų teisės normų. Tačiau toks pripažinimas yra negalimas, nes, kaip jau minėta, susitarimas dėl darbo sutarties termino yra terminuotos darbo sutarties būtinoji sąlyga (DK 95 straipsnio 2 dalis), todėl jeigu darbo sutarties šalys nesulygo dėl jos termino ir šis nėra nustatytas imperatyviųjų teisės normų, laikytina, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Konstatuotina, kad terminuotų darbo sutarčių, sudarytų Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, termino pasibaigimo padariniams reguliuoti DK 111 straipsnio 1 dalis yra taikytina. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas neteikia pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėtam sprendimui priimti.

29Teisėjų kolegija, vertindama teismų išvadą, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra DK 111 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, pažymi, jog įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės ir nesprendžia fakto klausimų. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, nustatė, kad, kasatoriaus darbdaviui esant Užsienio reikalų ministerijai, kanclerio 2009 m. rugpjūčio 28 d. potvarkiu Nr. DP-170 antroji darbo sutartis buvo darbdavio nutraukta suėjus terminui nuo 2009 m. rugsėjo 3 d., kasatorius 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymu prašė jį priimti į darbą tik nuo 2009 m. spalio 12 d., pats pildė ir pasirašė rugsėjo ir spalio mėnesių laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame pažymėta, jog jis ginčijamu laikotarpiui nedirbo. Teismai pagrįstai sprendė, kad ambasadoriaus viza („siūlau priimti“) ant kasatoriaus prašymo priimti į darbą nuo 2009 m. spalio 12 d. negali būti vertinama kaip susitarimas dėl darbo sutarties sudarymo, nes ambasadorius buvo kasatoriaus tiesioginis vadovas, galintis suteikti rekomendacijas ir kandidatūrų esant darbo vietai siūlymus, bet ne darbdavys, galintis ir turintis kompetenciją spręsti priėmimo ar atleidimo klausimus. Pažymėtina, kad kasatorius teisme neginčijo antrosios darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamu 2009 m. rugsėjo 4 d. – spalio 11 d. laikotarpiu kasatorius atliko atskirus veiksmus, t. y. atliko keletą mokėjimo pavedimų internetu pagal atsakovo sąskaitas ir kelis kartus ambasadorių nuvežė į susitikimus. Teismai, įvertinę surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad šių kelių nurodytų kasatoriaus atskirų darbų atlikimas negali būti vertinamas kaip darbo sutarties vykdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, darydami nurodytą išvadą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir tokia teisėjų išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad, remiantis byloje pateiktais įrodymais (Potvarkiu Nr. DP-170 dėl darbo sutarties nutraukimo, kasatoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu) darbo sutarties šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl darbo santykių buvimo 2009 m. rugsėjo 4 d. – spalio 11 d. laikotarpiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, teismų procesinių sprendimų motyvus bei šalių procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad nurodyti kasatoriaus kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad kasatoriaus atlikti keli atskiri veiksmai šios bylos aplinkybių kontekste galėtų būti vertinami kaip darbo faktinių darbo santykių tąsa DK 111 straipsnio 1 dalies prasme.

30Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

31Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34Šioje byloje sprendimas priimamas atsakovo naudai, ieškinys atmestas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

35Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti jo naudai iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas.

36Kasaciniame teisme patirta 7,40 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteisiamos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šių išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1k-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė: pripažinti, kad jo ir atsakovo darbo santykių metu... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (dėl... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 15. Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – darbo teisės normų,... 16. Dėl terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo... 17. DK reglamentuoja darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose... 18. Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad darbo sutartis... 20. DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma... 21. DK 109 straipsnio 2 dalyje (2002 birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija,... 22. DK 126 straipsnyje įtvirtinta, kad, suėjus darbo sutarties terminui,... 23. Šioje byloje nustatyta, kad kasatorius pagal tris terminuotas darbo sutartis,... 24. Kasaciniame skunde kasatorius kelia klausimą dėl DK 109 straipsnio 1 dalie... 25. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.... 26. Pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės... 27. Bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl DK 111 straipsnio 1 dalies taikymo... 28. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegija, vertindama teismų išvadą, kad pagal nustatytas faktines... 30. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 31. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 34. Šioje byloje sprendimas priimamas atsakovo naudai, ieškinys atmestas, todėl... 35. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti jo naudai iš... 36. Kasaciniame teisme patirta 7,40 Lt susijusių su procesinių dokumentų... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...