Byla e2S-1327-657/2016
Dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-465-308/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-465-308/2016.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas S. L. pateikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2016 m. kovo 15 d. patvarkymą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės A. M. 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr.SD-I-6093 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad būtina sustabdyti išieškojimą iš pistoleto SIG Suaer 230 SL, registruoto pareiškėjo vardu, nes yra realus pavojus, kad perleistas ir parduotas turtas tiesiogiai pakenks kreditorių interesams ir pačiam pareiškėjui. Šis turtas nėra įkainotas, todėl galimai antstolė areštuoja daugiau, nei siekiama išieškoti iš skolininko. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir realizavus turtą už mažesnę nei rinkos kainą būtų pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir kreditorių interesai. pardavus turtą šiuo atveju iš esmės pablogintų pareiškėjui galimybę iškelti bankroto bylą, nes nebeliktų turto, kuriuo būtų galima numatyti atsiskaitymą su kreditoriais.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. skunde nurodyti motyvai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, yra nepakankami, kad pareiškėjo reikalavimas dėl antstolės A. M. 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo panaikinimo būtų laikomas tikėtinai pagrįstu. Motyvai, jog būtina atlikti areštuoto turto įkainojimą bei kad pareiškėjui bus keliama fizinio asmens bankroto byla ir bus sustabdytas jo turto realizavimas bei išieškojimas yra nepakankami, nes kokios išvados bus prieita nagrinėjant bylą iš esmės nežinoma, kadangi antstolė dar nėra išnagrinėjusi pareiškėjo skundo ir jis nėra persiųstas teismui, kaip to reikalauja CPK 510 straipsnio 3 dalis. Teismui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai teigti, kad pagal CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas priimto antstolio patvarkymo arba vėliau priimtos teismo nutarties, kuriais tenkinamas pareiškėjo skundas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-16046-779/2016 pareiškėjo S. L. pareiškimas iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui grąžintas pareiškėjui. Todėl, teismo nuomone, kol kas nėra jokio pagrindo sustabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, nes nėra tokių teisės normų, teismų praktikos, kad vien ketinimas pareikšti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui (iki jo priėmimo teisme) yra pagrindas stabdyti išieškojimą iš fizinio asmens turto. Iš antstolės 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. SD-I-6093, kuriuo skolininkas įpareigotas pristatyti jam priklausantį ginklą į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įkainavimui bei realizavimui galima daryti išvadą, kad ginklas nebus realizuojamas, kol nebus įkainotas. Tokiu būdu realizuojant turtą nebus pažeisti pareiškėjo ir jo kreditorių interesai, vilkinamas išieškojimas, pažeistas vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros principas. Šios bylos aplinkybės paneigia pagrindinį prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėjas S. L. atstovaujamas advokato Mindaugo Paukštės prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias pasaugos priemones, kadangi jis buvo atmestas nepagrįstai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

54.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundas dėl antstolės veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas. Antstolė šiuo atveju nevykdė CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įkainoti turtą, nes pistoletas SIG Sauer P230 SL nėra įkainotas, todėl areštuojant neįkainuotą turtą bus akivaizdžiai pažeidžiamos skolininko teises. Vien šiuo pagrindu antstolio patvarkymas nukreipti išieškojimą į S. L. vardu registruotą pistoletą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 681 straipsnio 1 dalies normoms. Taigi, labiau tikėtina, kad teismas panaikins skundžiamą antstolės A. M. patvarkymą, o tai taip pat sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

64.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrins būsimo sprendimo įvykdymo. Šiuo metu yra rengiamas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos S. L. iškėlimo, kuris teismui bus pateiktas artimiausiu metu. Skundžiamo antstolės patvarkymo vykdymo sustabdymas yra vienintelis būdas apsaugoti tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus. Priešingu atveju yra realus pavojus, kad perleistas kilnojamasis turtas tretiesiems asmenims už mažesnę nei rinkos vertę, tiesiogiai pakenks kreditorių interesams. Pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad ketinimas yra tikėtinas, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas jau yra teikęs tokį pareiškimą, tačiau siekiant pateikti išsamesnę informaciją apie kreditorinius reikalavimus pareiškimas bus teikiamas iš naujo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, suteikiant nepagrįstą pranašumą antstoliui.

  1. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. M. prašė pareiškėjo skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei visas klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Vykdomojoje byloje areštuojant pareiškėjui priklausantį ginklą, turto arešto akte, kuriuo buvo areštuotas turtas, antstolei nesant galimybių arešto metu įvertinti areštuojamo turto, nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus atliekamas vertinimas. Siekiant inicijuoti pareiškėjui priklausančio ginklo vertės nustatymą bei realizaciją, 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. SD-I-6093 S. L., kaip turintis teisę ginklą laikyti asmuo, įpareigotas jam nuosavybės teisėmis priklausantį ir antstolės areštuotą ginklą nugabenti į Ginklų fondą, kurio pareiga realizuoti ginklą, prieš tai jį įvertinus. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jog Ginklų fondo, t.y. subjekto, kuris faktiškai vienintelis turi teisę organizuoti bei atlikti ginklų vertės nustatymo ekspertizę, vertinimo metu nustatyta kaina neatitiktų ginklo realios vertės, yra niekuo nepagrįsti ir negali būti vadinami tikėtinai skundo reikalavimus pagrindžiančiais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismuose būtų priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Todėl stabdyti turto realizavimą ir išieškojimą antstolės kontoroje vykdomose bylose nėra teisinio pagrindo.
  2. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  1. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.).
    1. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
    2. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-180/2016).
    3. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis nepagrindė savo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.
    4. Pirmos instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė antstolei dar neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. SD-I-6093 panaikinimo, tačiau jau tuo metu pareiškėjo argumentus pripažino nepakankamais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų Varėnos rajono apylinkės teisme gautas 2016 m. balandžio 8 d. (civilinė byla Nr. 2YT-511-308/2016). Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo S. L. skundas dėl antstolės A. M. 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. SD-I-6093 panaikinimo atmestas. Nors iš LITEKO duomenų matyti, kad ši Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, apskųsta apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1541-221/2016), atsižvelgus į aukščiau minėtą apeliacinio teismo praktiką, nustatyta aplinkybė dėl skundo atmetimo yra pakankamas pagrindas abejoti dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo ir tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – pareiškėjo reikalavimo tikėtino pagrįstumo nebuvimo (CPK 144 str. 1 d.).
    5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstu pripažintini ir apelianto teiginiai, jog pareiškėjui ketinant kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, skundžiamo antstolės patvarkymo vykdymo sustabdymas yra vienintelis būdas apsaugoti tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
    6. CPK 691 straipsnio 2 dalis numato, kad areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje minėtojo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, tame tarpe pusiau automatiniais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, ir 5 straipsnio 4 punkte nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo 68 punktu, perduotus realizuoti Ginklų fondui ginklus, šaudmenis įvertina Ginklų fondo direktoriaus įsakymu sudaryta Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, į kurią įtraukiami ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai (ekspertai).
    7. Ginčo 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. SD-I-6093 skolininkas įpareigotas jam priklausantį areštuotą ginklą pristatyti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įkainavimui bei realizavimui, taigi, šis tikslas iš esmės atitinka apelianto siekį, kad ginklas nebūtų parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu užtikrinant tiek pareiškėjo, tiek galimų jo kreditorių interesus.
    8. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Tačiau atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos S. L. iškėlimo šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi S. L. iškelti bankroto bylą atsisakyta (civilinė byla Nr. 2FB-20269-600/2016).
    9. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Todėl nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, suteikiant nepagrįstą pranašumą antstoliui.
    10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė iš esmės pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

9Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai