Byla e2S-911-555/2017
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4534-191/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ prevencinį ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) (bei ją keičiančius sandorius); priteisti ieškovui iš atsakovo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) bei ją keičiančius sandorius. Ieškovė nurodė, kad išankstinis draudimas nutraukti nuomos sutartį, kai dėl tokių atsakovo veiksmų vyksta ginčas iš esmės, nepažeis ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir nesukels jokių neigiamų pasekmių atsakovui, tuo tarpu netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo dispozicijoje būtų paliekama galimybė nutraukti ginčo sutartį dar iki bylos išnagrinėjimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) bei ją keičiančius sandorius (dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )).
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodinėjimo vertė gali būti nustatinėjama tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, dėl to sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
  3. Atsakovui galimai neteisėtais veiksmais siekiant nutraukti arba pakeisti tarp šalių susiklosčius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, kyla reali grėsmė žalos atsiradimui (ieškovė, planuodama ginčo žemės sklype statyti prekybos paskirties pastatą, jau yra patyrusi išlaidų už planų ir projektų parengimo darbus, yra sudariusi preliminarias būsimo pastato pirkimo – pardavimo sutartis ir jų pagrindu gavusi avansus).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nėra ginčo žemės sklypo nuomininkė, nes atsakovas nėra sudaręs su ieškove nuomos sutarties pakeitimo, o ieškinio reikalavimu prašoma pakeisti sutartis, sudaryta ne su pačia ieškove. Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
    2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 8SD-6734-(14.8.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 16 raštas Nr. 1SS-139-(8.5.), kurie sukelia ieškovei teisines pasekmes, o jų nenuginčijus, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    3. Pats ieškinio reikalavimas iš esmės atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti nutraukti ginčo sutartį, kas reiškia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra išsprendžiamas ginčas net nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
    4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuomet yra pripažįstami ieškovės interesai išsaugoti valstybinės žemės nuomos sutartį ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio – atsakovo – teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti, yra pažeidžiamas viešasis interesas.
    5. Nebuvo įvertintas atsakovo teisinis statusas, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos. Ši aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių kontekste vertintina kaip mažintina grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar tapimo neįmanomu.
  2. Ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ prašo atsakovo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, arba jį atmesti visa apimtimi. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą, todėl yra pagrindas jį palikti nenagrinėtu.
    2. Tarp ieškovės ir atsakovo jau daugybę metų yra susiklostę numos teisiniai santykiai dėl kurių egzistavimo niekuomet nebuvo kilęs ginčas ar reikštos pretenzijos, ieškovė yra įrodžiusi, jog yra ginčo žemės sklypo nuomininke. Per nuomos laikotarpį nuomos santykiai nepažeidė nei vieno asmens teisių ar teisėtų interesų. Priešingai ieškovė visą laikotarpį sistemingai mokėjo valstybinės žemės mokestį.
    3. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovo santykius reglamentuoja ne viešosios, o privatinės teisės normos (nuomos teisiniai santykiai). Tuo tarpu vienas iš privatinės teisės principų skelbia, kad sutarčių privalu laikytis. Atsakovas nepagrindė viešojo intereso egzistavimo ar jo pažeidimo dėl skundžiamos nutarties priėmimo, tuo tarpu remiantis teismų praktika, būtent tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra galimos.
    4. Byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, kuris nėra turtinio pobūdžio, juo siekiam uždrausti neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, ir pačiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, dėl kurių ieškovei gali kilti didelė žala.
    5. Atsakovo teisinis statusas šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ieškovės reikalavimai yra susiję su valinių atsakovo veiksmų apribojimu, o ne turtinių reikalavimų patenkinimu. Patys reikalavimai yra nukreipti į uždraudimą atsakovui atlikti konkrečius veiksmus. Nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jau būtų nutraukęs su ieškove sudarytą ginčo nuomos sutartį.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  4. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydama uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) (bei ją keičiančius sandorius). Taip pat prašė taikė laikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) bei ją keičiančius sandorius. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, tuo tarpu atsakovas nesutikdamas su priimta nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
  6. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovės pateiktas prevencinis ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta ne su ieškove, t. y. ieškovė nėra žemės sklypo nuomininkė, nes neturi galiojančios jos vardu sudarytos ar pakeistos nuomos sutarties. Kaip jau minėta, ieškinio pagrįstumo klausimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra analizuojamas, kadangi taikant laikinąsias pasaugos priemones yra sprendžiami procesinio pobūdžio teisės klausimai. Pažymėtina, kad kaip nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, nekilnojamo turto duomenų bazėje yra įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo, kurio nuomininku yra nurodyta būtent ieškovė – UAB „Žaliakalnio apartamentai“, įregistravimo pagrindas – 2004 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir 2007 m. spalio 12 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. ( - ), kita vertus ir pati atsakovė neginčija fakto, kad 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - )“ ieškovei buvo pranešta apie numatomą ginčo sutarties nutraukimą, kas laikytina, jog pats atsakovas pripažįsta, jog ieškovė yra ginčo žemės sklypo dalies nuomininkė. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovei aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką bei pateikus ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, akivaizdžių prevencinio ieškinio nepagrįstumo aplinkybių nustatyti nėra pagrindo.
  7. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškinio reikalavimai iš esmės atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti nutraukti ginčo sutartį, kas reiškia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra išsprendžiamas ginčas net nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Šiuo atveju byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) (bei ją keičiančius sandorius), kartu ieškovė pateikė analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys, gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą.
  8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė atskirajame skunde neneigia aplinkybės, kad yra siekiama nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) ar ją pakeisti, todėl apeliacinio teismo vertinimu, būtent tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo, įvykdymo atsakovei atitinkamai modifikavus valstybinės žemės nuomos sutartį ar ją nutraukus. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, vien atsakovės statusas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi atsakovas kaip ir minėta jau yra priėmęs sprendimą ginčo žemės sklypo nuomos sutartį nutraukti, todėl byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas galimai palankus teismo sprendimas negalės būti tinkamai įvykdytas, o ieškovei atsirastų papildomų nuostolių.
  9. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su prevencinio ieškinio reikalavimu, yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio reikalavimas, t. y. nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  10. Kadangi atskirasis skundas netenkintinas, o dalis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių yra susijusios su pareikšto ieškinio pagrįstumu, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  11. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl žyminio mokesčio

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė taip pat nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą, todėl yra pagrindas jį palikti nenagrinėtu.
  2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodo, kad nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybės institucijos ir/ar kiti asmenys atleidžiami ne bet kokiu atveju, o tik tada, kai šie subjektai pateikia ieškinį (priešieškinį), siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Elektroninės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje yra pareiškusi priešieškinį ieškovei, kuris yra priimtas, todėl vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei CPK 83 straipsnio 2 dalimi, atsakovui skundžiant teismo procesinį sprendimą nekyla pareiga sumokėti žyminį mokestį bendraisiais pagrindais.

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai