Byla 3K-3-357/2013
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieškinį atsakovams R. M. ir V. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančia V. M. ir R. M. 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas V. M. 2005 m. kovo 9 d. ieškovui išdavė 183 659,63 Lt neprotestuotiną vekselį, kurį atsakovas privalėjo apmokėti iki 2005 m. birželio 9 d. Atsakovas V. M. prisiimtos prievolės neįvykdė. 2006 m. vasario 22 d. antstolis priėmė vykdyti 2006 m. vasario 22 d. vykdomąjį įrašą dėl 184 577,93 Lt išieškojimo iš V. M..

72005 m. balandžio 21 d. atsakovai sudarė vedybų sutartį (toliau – Vedybų sutartis), kuria sutuoktiniai susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas iki santuokos ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. V. M. 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) R. M. padovanojo nekilnojamojo turto: 691/1152 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1152 ha (unikalus Nr. ( - )), 5155/10000 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), garažą (unikalus Nr. ( - )), šiltnamį (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )) ir 5155/10000 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu: ( - ). Dovanojimo sutarties 1.6 punktu šalys dovanojamą turtą įvertino 165 000 Lt. Pasak ieškovo, V. M., sudarydamas ginčijamą Dovanojimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl atsakovų sudaryta sutartis yra neteisėtas sandoris, pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu.

8V. M. 2005 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartis su A. Š. ir J. Š., o 2005 m. vasario 10 d. – su E. K.. Atsakovė R. M. su atsakovo kreditoriais 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 m. kovo 10 d. sudarytomis taikos sutartimis įsipareigojo grąžinti jiems V. M. skolas, sumokėdama iš viso 450 000 Lt, ir šiuos įsipareigojimus įvykdė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo valstybei priteisė 28,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas V. M. padovanojo atsakovei R. M. turto, kurio rinkos vertė – 270 000 Lt, o atsakovė R. M. perėmė 706 263 Lt atsakovo V. M. skolų (450 000 Lt skola A. Š., J. Š. ir E. K., 256 263 Lt – AB bankui „Hansabankas“).

12Teismas nurodė, kad CK 3.99 straipsnio norma yra specialioji norma CK šeštosios knygos, įskaitant actio Pauliana, atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad atsakovė R. M. prisiėmė dovanoto turto vertės dydžio skolinę atsakomybę kreditoriams ir padengė skolą, todėl, vadovaujantis CK 3.99 straipsnio 3 dalimi, ji negali prisiimti didesnės atsakomybės. Teismo vertinimu, ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovo ar kitų kreditorių reikalavimai į atsakovės R. M. turtą negali būti nukreipti. Ieškinį patenkinus, atsakovės padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes ji neatgautų 450 000 Lt asmeninių lėšų, kuriomis atsiskaitė su atsakovo V. M. kreditoriais. Įstatymai nenustato bendrojo fizinio asmens kreditorių lygybės principo, būdingo juridinio asmens bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovė R. M. sąžiningai atsiskaitė su V. M. kreditoriais, todėl CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta nesąžiningumo prezumpcija paneigta.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė kelių lygių santykiai: 1) sutuoktinio V. M., kaip skolininko, ir kreditoriaus UAB „Agaras“ teisiniai santykiai; 2) sutuoktinių tarpusavio teisiniai santykiai; 3) sutuoktinės R. M. ir jos sutuoktinio V. M. bei kreditoriaus UAB „Agaras“ teisiniai santykiai. Šie prievoliniai ir šeimos teisiniai santykiai tarpusavyje persipynę, todėl svarbu atsižvelgti tiek į prievolių teisės, tiek į šeimos teisės normas.

15Kadangi ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovo V. M. prievolė ieškovui UAB „Agaras“ egzistavo, todėl pagal CK 3.99 straipsnio 3 dalies nuostatą apdovanotoji R. M. privalėjo atsakyti ieškovui už jos sutuoktinio V. M. prievoles, tačiau tik dovanoto turto verte. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju dovanojimo sutarties sudarymas nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų, nes jis neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimą iš ginčijama sutartimi perleisto turto vertės. Aplinkybė, kad Dovanojimo sutarties pagrindu V. M. sumažino savo mokumą ar tapo nemokus, šiuo atveju actio Pauliana taikymui teisinės reikšmės neturi, nes įstatymas įtvirtina dovanotojo (šiuo atveju V. M.) kreditorių teisių apsaugą, suteikdamas jiems teisę patenkinti savo reikalavimus iš dovanoto turto vertės.

16Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad R. M., sudarydama su savo sutuoktiniu dovanojimo sandorį, elgėsi nesąžiningai. Kadangi paskolos sandoriai buvo sudaryti iki Dovanojimo sutarties sudarymo, todėl atsakovei kilo pareiga įvykdyti jos sutuoktinio prievoles kreditoriams dovanoto turto verte (CK 3.99 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo daryti išvadų ne tik apie atsakovės R. M., bet ir apie kitos sandorio šalies – V. M., nesąžiningumą sudarant Dovanojimo sutartį, nes kreditoriams nebuvo užkirsta galimybė patenkinti savo reikalavimus iš dovanoto turto. Aplinkybė, kad atsakovė pirmiau įvykdė V. M. kreditorių reikalavimus, kurių įvykdymo terminas suėjo vėliau, nei ieškovo reikalavimo pagal 2005 m. kovo 9 d. neprotestuotiną paprastą vekselį įvykdymo terminas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar yra pagrindas ginčijamą Dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes šalys, sudarydamos šį sandorį, veikė sąžiningai, t. y. ginčijamas sandoris iš esmės nepažeidė V. M. kreditorių interesų – šiuo sandoriu kreditoriams nebuvo atimta galimybė patenkinti savo reikalavimus iš V. M. priklausiusio ir atsakovei R. M. perleisto (padovanoto) turto, tiesiog kreditoriai dėl savo reikalavimų įvykdymo įgijo teisę kreiptis į kitą asmenį – apdovanotąją, o Dovanojimo sutarties sudarymo padarinių netinkamas įgyvendinimas neleidžia vertinti sandorio prieštaraujančiu ieškovo interesams.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Agaras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CK 3.99 straipsnio norma yra specialioji norma CK šeštosios knygos, įskaitant actio Pauliana, atžvilgiu. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, yra specialusis, todėl CK 3.99 straipsnio normos negali būti specialiosios teisės normos kitoms specialiosioms teisės normoms. CK 3.99 straipsnio normos nesukuria teisinių prielaidų skolininkui (vienam iš sutuoktinių) išvengti prisiimtų prievolių vykdymo, o iš kreditoriaus neatima galimybės reikšti reikalavimus skolininkui (sutuoktiniui) CK 6.66 straipsnio pagrindu.

202. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar yra ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas sąlygų visetas, todėl ginčo iš esmės nenagrinėjo, nenustatė faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

213. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė R. M. privalėjo atsiskaityti su atsakovo V. M. kreditoriais, tai, kasatoriaus teigimu, teismo išvada, kad, ieškinį patenkinus, atsakovės R. M. padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes ji neatgautų 450 000 Lt asmeninių lėšų, yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovo vertinimu, CK 3.99 straipsnio 3 dalyje nurodyta apdovanotojo sutuoktinio pareiga atsakyti dovanotojo kreditoriams už dovanotojo pareigas dovanoto turto verte reiškia tai, kad nesvarbu, ar dovanojimo sutarties sudarymo momentu jis yra atsiskaitęs su kuriais nors dovanotojo kreditoriais, apdovanotasis sutuoktinis dovanoto turto verte atsako visiems dovanotojo kreditoriams.

224. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad dovanojimo sandoriu kreditoriams nebuvo atimta galimybė patenkinti savo reikalavimus iš V. M. priklausiusio ir atsakovei R. M. perleisto (padovanoto) turto, nes kreditoriai dėl savo reikalavimų įvykdymo įgijo teisę kreiptis į kitą asmenį – apdovanotąją, suvaržo ieškovo teises kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo CK 6.66 straipsnio pagrindu.

23Kasatoriaus teigimu, atsakovas savo paskutinį turtą perleido sutuoktinei, todėl preziumuojama, kad dovanojimo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 dalis). Jo nuomone, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę R. M. ir jos sutuoktinio V. M. bei kreditoriaus UAB „Agaras“ teisiniai santykiai. Ieškovą ir atsakovą saisto prievoliniai teisiniai santykiai. Kreditoriaus interesų apsauga ir jo pažeistų teisių gynimas užtikrinamas prievolių teisės specialiosiomis normomis (CK 6.66, 6.67 straipsniai), kurių taikymui nagrinėjamoje situacijoje CK trečiosios knygos nuostatos neturi viršenybės.

245. Atsakovų veiksmai, t. y. dovanojimo sandorio sudarymas, suvokiant, kad tokiu būdu bus pasunkinta kreditoriaus (ieškovo) teisė gauti iš atsakovo V. M. apmokėjimą pagal jo paties išrašytą vekselį, ieškovo atžvilgiu vertintini kaip piktnaudžiavimas civiline ir šeimos teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 3.5 straipsnio 3 dalis).

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

261. Dėl CK 3.99 straipsnio ir CK šeštosios knygos, įskaitant actio Pauliana, santykio. Remiantis CK 3.1 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šios knygos normos, šeimos teisės normos, atsakovų teigimu, vertintinos kaip lex specialis likusių CK normų arba kitų įstatymų normų atžvilgiu. Jeigu tam tikro šeimos teisinio santykio ar konkretaus jo elemento CK trečiosios knygos normos nereglamentuoja, kitų CK normų taikymas šeimos teisiniams santykiams nėra ribojamas nei įstatymų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovų teigimu, CK 6.66 straipsnis – specialioji teisės norma kitų kreditoriaus interesus ginančių teisės normų atžvilgiu, tačiau tai nereiškia, kad CK 6.66 straipsnis – specialioji teisės norma visų teisės normų atžvilgiu. Kadangi CK trečiosios knygos normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis likusių CK straipsnių atžvilgiu, tai CK 6.66 straipsnis laikytinas bendrąja (lex generalis) teisės norma CK 3.99 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.

272. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymui būtinų sąlygų nustatymo. Atsakovų teigimu, teismai pagrįstai nustatė, kad dovanojimo sandoris nepažeidė kreditorių interesų CK 6.66 straipsnio prasme, nes atsakovai elgėsi sąžiningai ir nėra actio Pauliana taikymui reikalingų sąlygų viseto.

283. Dėl apdovanotojo sutuoktinio atsakomybės dovanotojo kreditoriams. Teismai nustatė, kad atsakovė R. M. sutuoktinio įsipareigojimus kreditoriams įvykdė daugiau nei privalėjo pagal įstatymą, todėl, atsakovų teigimu, nesąžiningumo prezumpcija paneigta ir atsakovai elgėsi sąžiningai. Proporcingumo ir šeimos teisių nepiktnaudžiavimo principai būtų pažeisti, jei atsakovė R. M., priėmusi dovanojamą turtą, nebūtų atsiskaičiusi su dovanotojo V. M. kreditoriais dovanojamo turto verte, nes atsakovė tuomet įgytų daugiau turtinių teisių nei įsipareigojimų.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis.

32Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl nekilnojamojo turto dovanotojo kreditoriaus teisių pažeidimo ir sutuoktinių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų konstatavimo bei galimybės taikyti šį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kai apdovanotasis sutuoktinis atsakė kitiems dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles dovanoto turto verte, vadovaujantis CK 3.99 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

33Dėl CK 3.99 ir 6.66 straipsnių taikymo

34Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.99 ir 6.66 straipsnių nuostatas reglamentuojant ginčo santykius. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčo santykiams teismai turėjo taikyti actio Pauliana institutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). CK 3.99 straipsnyje, reglamentuojančiame sutuoktinių dovanas, nustatyta, kad sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal šio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį, o apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tačiau tik dovanoto turto verte (CK 3.99 straipsnio 1, 3 dalys). CK 3.99 straipsnio 3 dalyje nustatyta dovanotojo kreditorių teisių garantija, įtvirtinant apdovanotojo atsakomybę dovanotojo kreditoriams. Taigi apdovanotasis dovanoto turto verte turi prievolę dovanotojo kreditoriams. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalyje ir 6.66 straipsnyje nustatyti savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnis). Pasirinkti teisių gynimo strategiją ir būdą – kreditoriaus teisė. Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

37Nagrinėjamoje byloje kasatorius (dovanotojo kreditorius) savo teisėms ginti pasirinko actio Pauliana ieškinį – pareikštu ieškiniu jis prašė pripažinti negaliojančia atsakovų (sutuoktinių) sudarytą dovanojimo sutartį (pagal kurią atsakovas jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį padovanojo sutuoktinei) ir taikyti restituciją. Kasatorius (dovanotojo kreditorius) nereiškė reikalavimo ir nesiekia, kad apdovanotasis sutuoktinis atsakytų jam už kito sutuoktinio dovanotojo prievolę, atsiradusią išduoto vekselio pagrindu. Pareikštu actio Pauliana ieškiniu kasatorius siekia skolininko turto balanso grąžinimo į ankstesnę padėtį. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalies nustatų pagrindu prisiimta apdovanotojo sutuoktinio atsakomybė kreditoriams už dovanotojo prievoles dovanoto turto verte neatima galimybės kitam dovanotojo kreditoriui reikšti actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Jau buvo minėta, kad pasirinkti teisių gynimo strategiją ir būdą yra kreditoriaus teisė, tačiau ji nepaneigia kreditoriaus pareigos įrodyti esant visas sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti.

38Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

40Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo pareikšto actio Pauliana ieškinio, nenustatinėjo actio Pauliana sąlygų buvimo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

41Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dovanojimo sutarties sudarymas nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų, nes jis turėjo galimybę patenkinti savo reikalavimą iš ginčijama sutartimi perleisto turto vertės; be to, aplinkybė, kad dovanojimo sutarties pagrindu dovanotojas sumažino savo mokumą ar tapo nemokus, šiuo atveju actio Pauliana taikymui teisinės reikšmės neturi, nes įstatymas (CK 3.99 straipsnio 3 dalis) įtvirtina dovanotojo kreditorių teisių apsaugą. Teisėjų kolegijos požiūriu, šie apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, nelaikytini teisėtais ir pagrįstais, nes, minėta, CK 3.99 straipsnio 3 dalyje ir 6.66 straipsnyje nustatyti savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai. Be to, atkreiptinas dėmesys į pirmiau pateiktą taisyklę, kad sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina konstatuoti įstatyme nurodytų sąlygų visetą, tik nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

42CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, ar sumažėja (nebelieka) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sandoriu kreditoriams nebuvo atimta galimybė patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui (dovanotojui) priklausiusio ir atsakovei (apdovanotojai) perleisto (padovanoto) turto, tiesiog kreditoriai dėl savo reikalavimų įvykdymo įgijo teisę kreiptis į kitą asmenį – apdovanotąją sutuoktinę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, aktualus yra skolininko mokumas, jo galimybės įvykdyti prievolę, o ne kiti galimi kreditoriaus civilinių teisių gynimo būdai.

43Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo daryti išvadų ne tik apie atsakovės (apdovanotosios sutuoktinės), bet ir apie kitos sandorio šalies – atsakovo (dovanotojo) nesąžiningumą sudarant dovanojimo sutartį, nes kreditoriams nebuvo užkirsta galimybė reikšti savo reikalavimus apdovanotojai dėl atsakomybės iš dovanoto turto. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi nustatyti, ar skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, o nustatant ginčijamo sandorio šalių (nagrinėjamu atveju – tik atsakovo) sąžiningumą jo turinys priklauso nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybėmis asmenys veikia. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad atsakovas ginčijama dovanojimo sutartimi turtą perleido savo sutuoktinei. Tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), pakeičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Galiojant nesąžiningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesąžiningai, t. y. siekė perleisti jam priklausantį turtą, kad, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą, jį išsaugotų. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Šią prievolės vykdymo termino suteikiamą apsaugą skolininkas praranda tais atvejais, kai pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, sumažina prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kt. (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju ginčijama sudaryta dovanojimo sutartis. Dovanojimo sutartimi perduodama nuosavybės teisė į dovanojamą turtą. Dovanotojas netenka nuosavybės teisės, o apdovanotasis ją įgyja. Dovanojimo sutarties pagrindu dovanotojo turto sumažėja, o apdovanotojo padidėja. Byloje konstatuota, kad apdovanotoji atsakė dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles didesne nei dovanoto turto verte. Remiantis tuo, kas aptarta, kyla klausimas, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikė dovaną kitai šaliai, o apdovanotasis ją priėmė kartu prisiimdamas dovanotojo prievoles dovanoto turto verte; svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi turi būti aiškinamasi, ar skolininkas (atsakovas) privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį ir pan.

44Bylos duomenimis teismų nustatyta, kad atsakovas, 2005 m. kovo 9 d. išdavęs ieškovui 183 659,63 Lt neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2005 m. birželio 9 d., 2005 m. gegužės 17 d. ginčijamu sandoriu sutuoktinei padovanojo nekilnojamojo turto, kurio vertė sutartyje buvo nurodyta 165 000 Lt, o teismo proceso metu nustatyta ir šalių neginčyta vertė – 270 000 Lt. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas, išduodamas vekselį ieškovui ir perleisdamas nekilnojamąjį turtą atsakovei, turėjo 450 000 Lt įsipareigojimą pagal paskolos sutartis su fiziniais asmenimis. Turtinės padėties sunkinimas, kuris pasireiškia neatlygintiniu turto perleidimu, turint skolinių įsipareigojimų kreditoriams, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už prievoles pagal vekselį. Prievolės įvykdymo terminas pagal išduotą vekselį suėjo 2005 m. birželio 9 d., t. y. anksčiau nei pagal paskolos sutartis (prievolės įvykdymo terminas pagal atsakovo paskolos sutartis su A. Š. ir J. Š. suėjo 2006 m. vasario 3 d., pagal paskolos sutartį su E. K. – 2006 m. vasario 10 d.), kurias vykdė apdovanotoji sutuoktinė.

45Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, šie teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, nevertino atsakovo mokumo, jo galimybių atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningumo prezumpciją, taip pat į šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamą paskirstymą. Kadangi reikia išaiškinti ir nustatyti nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, bet būtinos sprendžiant, ar yra visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, tai byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 25,75 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančia V. M.... 6. Atsakovas V. M. 2005 m. kovo 9 d. ieškovui išdavė 183 659,63 Lt... 7. 2005 m. balandžio 21 d. atsakovai sudarė vedybų sutartį (toliau – Vedybų... 8. V. M. 2005 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartis su A. Š. ir J. Š., o... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 11. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą,... 12. Teismas nurodė, kad CK 3.99 straipsnio norma yra specialioji norma CK... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp... 15. Kadangi ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovo V. M. prievolė... 16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti,... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Agaras“ prašo panaikinti Vilniaus... 19. 1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 20. 2. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar yra ginčijamam sandoriui... 21. 3. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių ar... 22. 4. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad dovanojimo sandoriu... 23. Kasatoriaus teigimu, atsakovas savo paskutinį turtą perleido sutuoktinei,... 24. 5. Atsakovų veiksmai, t. y. dovanojimo sandorio sudarymas, suvokiant, kad... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo kasacinio skundo... 26. 1. Dėl CK 3.99 straipsnio ir CK šeštosios knygos, įskaitant actio Pauliana,... 27. 2. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymui būtinų sąlygų nustatymo. Atsakovų... 28. 3. Dėl apdovanotojo sutuoktinio atsakomybės dovanotojo kreditoriams. Teismai... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 32. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami... 33. Dėl CK 3.99 ir 6.66 straipsnių taikymo ... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalyje ir 6.66 straipsnyje... 37. Nagrinėjamoje byloje kasatorius (dovanotojo kreditorius) savo teisėms ginti... 38. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų ... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 40. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apskritai... 41. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dovanojimo... 42. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 43. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo daryti išvadų... 44. Bylos duomenimis teismų nustatyta, kad atsakovas, 2005 m. kovo 9 d. išdavęs... 45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylą nagrinėję... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...