Byla e2A-136-601/2019
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys D. K., A. K., G. N., J. K., R. K., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarė R. M.. Teisėjų kolegija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vidos M. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. Z. ieškinį atsakovams G. Š. ir I. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys D. K., A. K., G. N., J. K., R. K., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarė R. M.. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti apsimestine atsakovų G. Š. ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį, ją laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi ir pagal šią sutartį perkelti ieškovei V. M. Z. 124/1483 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) dalies ir ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) mieste; pirkėjo teisės ir pareigas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo G. Š. bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi, bendrasavininkas G. Š. padovanojo ne bendraturtei I. K. 124/1483 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ) dalį ir ūkio pastatą, kurio unikalus numeris ( - ), esančius ( - ). Bendrasavininkui atsakovui G. Š. iki 2017 m. liepos 26 d. priklausė 124/1483 ha žemės sklypo dalis, pažymėta plane raide B ir ribų taškais 1, 2, 19, 18, 14, 231/1483 ha sklypo plote kartu su bendrasavininkais G. N., J. K. ir R. K. bei D. K. ir A. K.. Šiam bendrasavininkui priklausė ir ūkio pastatas 4I1, pažymėtas plane ribų taškais 49, 48, 47, 43, 42, esantis ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide A ir ribų taškais 2-21. Atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, 2017 m. liepos 26 d. jam priklausančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje padovanojo ne bendraturtei atsakovei I. K., taip pažeisdamas CK 4.79 straipsnio 1 dalį. Sudaryta dovanojimo sutartis atitinka apsimestinio sandorio požymius, kadangi: 1) ja atsakovai siekė pridengti turto dalies pirkimo – pardavimo sandorį ir taip užkirsti kelią ieškovei pirmumo teise pirkti bendrąja daline nuosavybe esantį turtą; 2) atsakovas G. Š. turto dalį perleido ne bendraturtei, turėdamas tikslą ir toliau naudotis jam priklausančia gyvenamojo namo 1A1m dalimi, pastatu ir prie jo užimta žemės sklypo dalimi bei 9 m2 takų plotu, skirtu prieiti prie ūkio pastato; 3) atsakovas pastato 1A1m dalį iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo nuomoja ir panaudos sutartimi perleidęs atsakovei I. K., kuri šiose patalpose negyvena, o patalpas, pavadinusi ,,I. V. Hause“ nuomoja viešbučio paslaugų teikimui; 4) atsakovas ūkio pastatą naudoja savo reikmėms, jame laiko jam priklausančias statybines medžiagas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. Š. ir I. K. sudarė apsimestinį sandorį, nes atsakovė nesinaudoja ir negali naudotis padovanotu turtu, kadangi šį turtą faktiškai naudoja atsakovas G. Š.; 5) apsimestinumo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovai 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. liepos 26 d. laikotarpiu, sudarė kelis sandorius, t. y. 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo, 2017 m. sausio 1 d. nuomos ir 2017 m. liepos 17 d. panaudos sutartis, tais pačiais tikslais. Šiuo atveju 124/1483 ha žemės sklypo dalies ir ūkio pastato dovanojimo, nuomos ir panaudos sutartys sudarytos, turint tikslą pridengti tikrąjį pirkimo – pardavimo sandorį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo G. Š. dėka, nuo 2015 metų buvo nuo keturių iki aštuonių padidintas bendrasavininkų skaičius ir taip neužtikrinamas tinkamas žemės sklypo ir statinių naudojimas. Naudojimas tapo neefektyvus, kadangi žemės sklypas išskaldytas į menkos vertės dalis, taip pat ir pagrindinis pastatas. Ieškovė kaip žemės sklypo bendrasavininkė, neteisėtai atsakovui perleidus 124 m2 žemės sklypo ir ūkio pastatą gina savo teises siekdama, kad ši žemės sklypo dalis ir ūkio pastatas būtų prijungti prie jos nuosavybės, tuo būtų užtikrintas efektyvesnis viso žemės sklypo naudojimas. Atsakovai žinodami žemės sklypų kainas Druskininkų mieste, apsimesdami ir būdami nesąžiningi dovanojimo sutartyje 124 m2 žemės sklypą, įvertino 100 Eur, kai dovanojimo sutarties dieną jo vertė buvo 7 232 Eur, o indeksuota vertė 7 987 Eur. Sutarties šalys 21 m2 užstatymo ūkinį pastatą įvertino 100 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė 383 Eur. Tos pajamos, kurias atsakovė I. K. gavo natūra turėjo būti apmokestinamos 15 procentų tarifu.

93.

10Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai G. Š. ir I. K. pažįstami nuo 2015 metų, o nuo 2015 metų pavasario gyvena kartu. Faktiškai yra sugyventinai tačiau save laiko kaip šeima. Nurodo, kad 151657/404650 dalys gyvenamojo namo, esančio ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui G. Š., faktiškai tai yra apie 75 kv. m. dydžio atskiri apartamentai, kurie izoliuoti nuo kitų šio namo patalpų ir yra skirti gyventi. Apartamentai yra pritaikyti teikti apgyvendinimo paslaugas, tačiau šiuose apartamentuose apgyvendinimo paslaugų veiklą pagal bendrą susitarimą vykdo ne šių patalpų savininkas atsakovas G. Š., bet atsakovė I. K.. Ieškovė neteisi nurodydama, kad atsakovas G. Š. ir toliau naudojaisi savo turtu, teikdamas apgyvendinimo paslaugas. Atsakovė I. K. vykdydama apgyvendinimo paslaugų veiklą šiose patalpose, už šiuos apartamentus moka pagalvės mokestį Druskininkų savivaldybei, taip pat atsakovė I. K. yra sudariusi įvairias sutartis. Esant artimiems santykiams atsakovas G. Š. atsakovei I. K. dovanojimo sutartimi padovanojo dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 124/1483 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), su tikslu, kad atsakovė I. K., galėtų vykdyti ir plėsti savo verslą ir būtų apsaugota jeigu ateityje atsakovai išsiskirtų. Pažymėjo, kad atsakovas G. Š. dar tuo metu planavo padovanoti atsakovei I. K. visą jam kitą priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), tačiau to padaryti negalėjo dėl nebaigtos forminti šių patalpų rekonstrukcijos dokumentacijos ir neatliktos pastato kadastrinių matavimų bylos, kurios atlikimas stringa būtent dėl ieškovės kaltės. Šiuo metu yra ruošiami gyvenamojo namo esančio adresu ( - ) , kadastriniai matavimai ir kai jie bus atlikti, šis turtas taip pat bus padovanotas atsakovei I. K.. Nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo neapsimestinis sandoris, o atsakovų tikslas ir valia buvo padovanoti šį turtą. Ieškovė neįrodė fakto, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintinė. Ieškovė pateikė tik deklaratyvų teiginį, kurio nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji nėra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi apie šį sandorį ji sužinojo 2017 m. lapkričio 22 d. kai iš Druskininkų miesto apylinkės teismo gavo teismo procesinius dokumentus ir pažymi, kad atsakovai šio sandorio neslėpė, ši dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2017 m. liepos 28 d., todėl 3 mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo jo išviešinimo dienos. Papildomai nurodė, kad faktiškai visas nekilnojamasis turtas yra perduotas atsakovei I. K., tačiau tvarkomas abiejų atsakovų kartu, nes tai yra šeimos turtas. Nuomos ir panaudos sutartys buvo sudarytos dėl to, kad atsakovė turi verslo liudijimą, todėl buvo reikalingas pastato naudojimo pagrindas, nes atsakovai nėra susituokę.

114.

12Trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad jis yra nekilnojamojo turto esančio ( - ), bendrasavininkas. Dėl ieškinio pagrįstumo teismo prašo spręsti savo nuožiūra.

135.

14Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

156.

16Tretieji asmenys J. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė I. K. yra atsakovo G. Š. gyvenimo partnerė, o įstatymai nedraudžia dovanoti savo šeimos nariams ar gyvenimo partneriams.

177.

18Trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra pateikusi daug skundų dėl kiekvieno turto bendrasavininkio visoms valstybinėms institucijoms, nors būna įrodyta, kad ji neteisi.

198.

20Trečiasis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai kreipėsi į notaro biurą 2017 m. liepos 20 d. ir pareiškė, kad nori sudaryti turto dovanojimo sutartį. Dovanotojas aiškiai išsakė savo norą ir valią sudaryti dovanojimo sutartį. Šalių nesiejo giminystės ryšiai, todėl notarė atidžiai ir išsamiai aiškinosi tikrąją šalių, ypač dovanotojo, valią. Atsakovas tvirtai patvirtino, kad šį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą dovanoja, atiduoda be jokio atlygio. Tuo tarpu atsakovė patvirtino, kad dovanojamą turtą priima. Nebuvo jokių priežasčių, draudžiančių sudaryti šį dovanojimo sandorį.

219.

22Trečiasis asmuo G. N. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

23II.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2510.

26Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu:

27-

28Ieškinį atmetė.

29-

30Iš ieškovės valstybės naudai priteisė 57,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3111.

32Dalyje dėl ieškinio senaties taikymo teismas konstatavo, kad dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2017 m. liepos 28 d., o ieškovė savo vardu yra užsakiusi ir atspausdinusi bei į bylą pateikusi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė turi prieigą ir galinti laisvai disponuoti visa turima nekilnojamojo turto registro duomenų baze. Ieškovė galėjo susipažinti su atsakovų išviešinta informacija. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ieškovei apie galimai pažeistas savo teises tapo žinoma anksčiau nei nurodo pati ieškovė.

3312.

34Dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovei teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir ja siekta pridengti pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas nesutiko su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad dovanojimo sandoris prieštarauja CK, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų sudaryta 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartis buvo ar yra atlygintina. Teismo vertinimu dovanojimo sutartis sudaryta tarp kartu gyvenančių partnerių (sugyventinių), atsakovų nurodyti dovanojimo sutarties motyvai yra suprantami ir įtikinami. Ieškovės ir jos atstovo daromos prielaidos, kad galbūt atsakovė dovanotojui atsiskaitė kitu būdu neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Kita vertus pati ieškovė įrodinėdama, kad atsakovai dovanojimo sutartimi siekė pridengti pardavimo sandorį, nurodo, jog po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas G. Š. ir toliau naudojasi žemės sklypo dalimi ir ūkiniu pastatu, kas tik patvirtina atsakovų aplinkybes apie gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą. Ieškovės ir jo atstovas nurodo, kad atsakovai ginčo dovanojimo sutartyje dovanojamus daiktus, t. y. žemės sklypo dalį ir ūkio pastatą įvertino po 100 Eur, todėl dovanojimo sutartis turi būti pripažinta apsimestine ar tariamu sandoriu. Su šiais argumentais teismas nesutiko ir pažymėjo, kad dovanojimo sutartyje yra nurodyta VĮ „Registrų centras nustatyta tikroji vidutinė rinkos vertė – ūkio pastato 383 Eur, o žemės sklypo dalies 7 232,64 Eur. Todėl vien ta ieškovės ir jos atstovo nurodyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą šalys savo nuožiūra įvertino po 100 Eur, taip išvengiant valstybės mokesčių, negali būti pagrindu pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį, siekiant pridengti pardavimo sandorį.

35III.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3713.

38Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. Z. prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti, pripažinti 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ex officio ir pirkimo – pardavimo sutartimi bei pagal pirkimo – pardavimo sutartį perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3914.

40Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

4114.1. nesutiktina su teismo vertinimu, kad dovaną nulėmė atsakovės ir atsakovo (dovanos davėjo) artimi santykiai. Teismas neobjektyviai vertino sandorio sudarymo aplinkybes, nurodant padovanoto turto vertę, jo reikšmę ir svarbą dovanotojai, o konstatuodamas sandorio neapsimestinumą apsiribojo tuo, kad atsakovai iki ginčijamo sandorio buvo pažįstami ar artimi ir jokios naudos sau G. Š. nesiekė.

4214.2. teismas nevertino aplinkybės, kad dovanojimo sutartimi neaptarė ūkio pastatu žemės sklypo dalies vietos, nors 2014-03-19 d. bendrasavininkių susitarimu ji nustatyta ir su tokiu nustatymu atsakovė sutiko (2.5; 5.2 ir 5.9 punktai). Šių faktinių aplinkybių teismas nevertino, nes ūkio pastato naudojimas ir juo užstatytos žemės, priklausančios ieškovei, naudojimas be teisinio pagrindo sukėlė ieškovės ir atsakovų nesutarimus dėl to, kad G. Š. nesilaikė įstatymų valdant ir naudojant žemės sklypo dalį, nekompensavo už ieškovei priklausančios 350 m2 žemės sklypo dalies naudojimą, nesudarė sutarčių ūkio pastatu užstatytai žemei naudoti.

4314.3. teismas nevertino, kad atsakovas G. Š., sudarydamas dovanojimo sutartį, neįvykdė Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrasavininkui pareigos pranešti apie sprendimą parduoti žemės sklypo dalį, nurodyti kainą ir kitas sąlygas, tuo pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemę, prieštaraujančią imperatyviajai įstatymo normai, ir nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies normos. Teismas taip pat nevertino ieškovės ieškinyje ir paaiškinimuose teisinių argumentų, jog Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies normos dėl pirmumo teisės pirkti privačią žemę bei Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies imperatyvo. Atsakovė 2018-08-24 d. teisme patvirtino, kad ji nežino, jog ūkio pastatas stovi ne ant jai ar atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies. Todėl priešingai teismo išvadoms, dovanojimo sutartimi perleisti 124 m2 dalį žemės sklypo buvo naudinga.

4414.4. teismo sprendimo motyvas, kad pagal CK 156 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtintą sutarčių laisvės principą, atsakovai turėjo teisę sudaryti dovanojimo sutartį ir neprivalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, yra nepagrįstas. Atsakovas, dėl subjektyvių motyvų, sudaręs sandorį ne su bendraturte, atėmė ieškovei galimybę įgyvendinti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisę, o pažeistą teisę teismas privalo ginti.

4514.5. teismas, nevertino, kad šia sutartimi atsakovai CK 4.79 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrasavininkės pirmumo teisės įgyti parduodamą nekilnojamąjį turtą, net neginčijo, t. y. pripažino, kad jie pažeidė Žemės įstatymo ir CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šalys savo valia negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė - nacionalinė ar tarptautinė šias normas nustato.

4614.6. teismas nenustatė dovanos perdavimo fakto.

4714.7. Žemės įstatymas dovanojimo sutartims nenustato, kokia teise žemės savininkas, perleisdamas privatų žemė sklypą (dalį) ir pasilikęs sau jame esančius pastatus ar jų dalis naudojimui, todėl pagal CK 6.395 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią ,,jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta teise ir sąlygomis“, tokių teisių ir sąlygų sutartyje aptarta nėra, todėl teismo motyvas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeistos materialinės teisės normos. Tačiau teismas iš viso nepasisakė šiuo aspektu, tuo pažeidė materialinės teisės normas.

4814.8. teismas nenustatė, kad sutarties šalys iš tikrųjų buvo susitarusios taip, jog už dovaną nebus atsilyginta, nes vien tai, kad jie yra sugyventiniai tik pagal jų paaiškinimą, neatitinka jų tarpusavio turtinių įsipareigojimų CK 3.229 straipsnyje nustatytų reikalavimų prasme. Teismas pateisino ir tai, kad komercinė veikla vykdoma žemės sklype, kurio paskirtis neatitinka Registro išraše įregistruotai pagrindinei naudojimo paskirčiai, todėl teismo motyvas, kad jie faktiškai vykdo komercinę veiklą, nepakeitę žemės naudojimo būdo, kai privatus žemės sklypas privalo būti naudojamas pagal įgytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo naudojimo būdą, nepagrįstas. Teismas nepripažinęs, kad atsakovai pastato dalį, priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise keturiems bendrasavininkams, naudoja ne pagal paskirtį, o ieškovė gyvena jai priklausančio pastato dalyje, padarė nepagrįstą išvadą. Teismas konstatuodamas, kad atsakovė moka Druskininkų savivaldybei „pagalvės“ mokestį, ši išvada taip pat neįrodyta, nes atsakovė teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

4914.9. teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovų panaudos ir nuomos sutarčių, kurių turinys privalėjo būti aiškinamas kartu su dovanojimo sutarties atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, o tik formalus šių sutarčių vertinimas, neatitinka teismo pareigos būti aktyviam, visapusiškai ištirti ir objektyviai vertinti visus, susijusius su ginčo dalyku, įrodymus.

5014.10.nepagrįstas teismo vertinimas dėl dovanojimo sutarties neapsimestinumo, kai sutarties šalys sutartyje nurodo nekilnojamojo turto vertę neatitinkančią įstatymų reikalavimų, kaip ir šiuo atveju, kai žemės vertė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimu pagrindų įstatymą, sudarant sandorius dėl žemės perleidimo ir jo vertės nustatymo.

5114.11. teismas nepagrįstai nerado pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu tiek dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tiek viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju teismas neatliko pareigos ir neįvertino sandorio negaliojimo teisinių pagrindų, nes pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviai įstatyme įtvirtintomis normomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką ir gerą moralę. Taip pat teismas nenustatė, kad pirkėjos teisių perkėlimas labiausiai atitiktų bendraturtės, kaip sąžiningo trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo objektu esantis žemės sklypas yra kultūros paveldo teritorijoje, kas sietina su viešuoju interesu.

5215.

53Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5415.1.teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo pilnumoje ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai išanalizavo materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį ir apsimestinį sandorį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5515.2. apeliantė pateiktu skundu siekia užvilkinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų civilinę bylą Nr. 2-294-4l8/2018, kuri šiuo metu yra sustabdyta iki kol bus išnagrinėta ši byla, dėl naudojimosi žemės sklypo valda tvarkos nustatymo. Tiek pačiai apeliantei, tiek kitiems bendraturčiams yra žinoma, kad 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartis nėra apsimestinis sandoris. Apeliantė privalėjo įrodyti, kad atsakovas padovanodamas ginčo turtą atsakovei gavo atlygį ir tokiu būdu turtą pardavė. Žemės sklypo dalies ir ūkinio pastato dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti atsakovų santykių stabilumą. Atsakovai yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, bendrą verslą, laukiasi bendro vaiko.

5615.3. apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo dalį šalys įvertino po 100 Eur taip išvengiant mokesčių negali būti pagrindu pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį, siekiant pridengti pardavimo sandorį. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5816.

59Apeliacinis skundas atmestinas.

6017.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

62Bylos faktinės aplinkybės

6318.

64Nustatyta, kad apeliantei Vidai M. Z., atsakovui G. Š. ir tretiesiems asmenims D. K., A. K., G. N., J. K., R. K. iki 2017 m. liepos 26 d. dalinės nuosavybės teise priklausė 0,1483 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, ( - ). Atsakovai G. Š. ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4036, pagal kurią atsakovas G. Š. padovanojo jam priklausančią 124/1483 ha dalį žemės sklypo ir ūkio pastatą, unikalus numeris( - ). Atsakovui G. Š. po dovanojimo sutarties sudarymo žemės sklype unikalus Nr. ( - ), liko nuosavybės teise priklausant gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 151657/404650 dalis. Apeliantė prašo pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine ir perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas, nes atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, 2017 m. liepos 26 d., jam priklausančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padovanojimo ne bendraturtei atsakovei I. K., nurodo, kad žemės sklypo dalies ir ūkio pastato dovanojimo sutartis sudaryta turint tikslą pridengti tikrąjį pirkimo – pardavimo sandorį, šis dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Atsakovai nurodo, kad sandoris nėra apsimestinis, nekilnojamasis turtas buvo padovanotas kaip šeimos nariui, atsakovai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, vykdo bendrą verslą.

65Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu

6619.

67Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).

6820.

69Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

7021.

71Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2018).

7222.

73Sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013).

7423.

75Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).

76Dėl apeliacinio skundo

7724.

78Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl dovanojimo sandorio (dovanojimo sutarties dėl 124/1483 ha dalies žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus numeris ( - )) pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių perkėlimo apeliantei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7925.

80Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialines teisės normas, nustatančias bendraturčių pirmumo teisę pirkti parduodamą turtą bei suformuotą kasacinio teismo praktiką.

8126.

82Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

8327.

84Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

8528.

86Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas dovanojimo sutarties apsimestiniu sandoriu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

8729.

88Pažymėtina, kad šiuo atveju, tam, kad pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi bei perkelti pirkėjo teises, būtina nustatyti, jog ši sutartis buvo atlygintinė, t. y. už ją buvo atsilyginta. Pareiga įrodyti, jog sutartis buvo atlygintinė, šiuo atveju, tenka apeliantei (CPK 178 str.), tačiau apeliantė tokių įrodymų (mokėjimo dokumentų, susirašinėjimų, liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė. Apeliantė savo prielaidas grindžia tik tam tikrais deklaratyviais teiginiais bei nelogiškomis (kurių nepagrindžia jos pačios nurodomos aplinkybės) išvadomis, netinkamai interpretuodama (aiškindama) dovanojimo sutarties tam tikras sąlygas ar įstatymines nuostatas (pvz.: apeliantė nurodo, kad sutarties 2.5 punkto sąlyga, kurioje numatyta „dovanotojui paliekama teisė neatlygintinai naudotis ta apdovanotajai priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią užima dovanotojui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, su teise prieiti ir privažiuoti prie šio pastato“, patvirtina, kad apdovanotoji prisiėmė pareigą ir įsipareigojo ateityje ją vykdyti dovanotojo naudai, tuo pačiu ji įsipareigojo už dovaną atsilyginti, suteikdama dovanotojui naudoti žemės sklypo dalį su jame esančiais statiniais teikti apmokamas apgyvendinimo paslaugas. Tačiau toks apeliantės aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes: pirmiausia iš šios sutarties nuostatos (2.5 p.) negalima daryti išvados apie kokį nors atlygintinumą už gautą dovaną: antra, ši sąlyga visiškai atitinka CK 6.395 straipsnio 2 dalies nuostatas (iš esmės atkartota), kurios užtikrina pastato savininko, kai pastatas atsiranda ne jo žemėje, netrukdomą naudojimąsi šiuo pastatu; trečia, tokia nuostata – tai sąlyga gauti dovaną, o ne pareigos prisiėmimas; ketvirta, ši nuostata tik patvirtina, kad dovana yra su tam tikrais apsunkinimais, kuriuos, sąžiningai elgiantis, būtina nurodyti apdovanotajam). Pažymėtina, kad dovanojimo sutartyje, nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apdovanotoji (atsakovė) perdavė tam tikrą turtą ar turtines teises dovanotojui, tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl nėra pagrindo kalbėti apie galimą CK 6.466 straipsnio 3 dalies pažeidimą (ką daro apeliantė).

8930.

90Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovus sieja artimi ryšiai, jie yra faktiniai sugyventiniai, laukiasi bendro vaiko, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, vykdo bendrą verslą. Šias aplinkybes patvirtina abu atsakovai, tretieji asmenys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo daryti priešingas išvadas. Taigi, apdovanojimas (žemės ir turto dovanojimas) artimo žmogaus, su kuriuo dovanotojas yra susiejęs savo gyvenimą bei su kuriuo vykdo bendrą verslą, juo labiau, jog verslas vykdomas atsakovės (apdovanotosios) vardu (pagal verslo liudijimą), yra visiškai logiškas ir suprantamas bei nekeliantis abejonių dėl šalių valios ir jo neatlygintinumo.

9131.

92Nenustačius, jog dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, nėra tikslinga svarstyti, ar šiuo sandoriu buvo formaliai paslėpta pirkimo-pardavimo sutartis ir, ar buvo padaryti su šiuo sandoriu susiję galimi bendraturčių teisių pažeidimai. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad buvo pažeisti įstatymai (CK 4.79 str., Žemės įstatymo 31 str.), t. y. apeliantei, kaip bendraturtei, nebuvo suteikta pirmenybės teisė pirkti turtą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos įstatymo nuostatos taikomos tik tuomet, kai bendraturtis vykdo turto pardavimą, o ne turtą perleidžia kitu sandoriu (šiuo atveju dovanojimo), todėl atliekant dovanojimo sandorį neturėjo būti laikomasi apeliantės nurodytų įstatymo nuostatų.

9332.

94Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutartimi turtas nebuvo perduotas. Kaip matyti iš dovanojimo sutarties 4.1 punkto ir 4.2 punkto turtą dovanotojas perdavė, o apdovanotasis jį priėmė. Pažymėtina, kad turto perdavimo fakto konstatavimas sutartyje (o ne surašant atskirą dokumentą) yra pakankamas laikyti, kad turtas yra perduotas. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.398 straipsniu, nes šio straipsnio nuostatos taikytinos sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, o ne dovanojimo sutartis, tačiau bet kokiu atveju turto perdavimas aiškiai užfiksuotas dovanojimo sutartyje, kas būtų pakankamu nustatant turto perdavimo-priėmimo faktą taikant ir CK 6.398 straipsnį.

9533.

96Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutarties 6.9 punktas „sutartyje pateikta informacija yra konfidenciali ir sutarties šalys įsipareigoja neskleisti informacijos, susijusios su šia sutartimi tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų numatytus atvejus“, patvirtina šalių valią sudaryti apsimestinį sandorį. Pažymėtina, kad šis punktas niekaip neįtakoja dovanojimo sutarties teisėtumo/neteisėtumo, juo labiau nepatvirtina, kad tai galimai atlygintinis sandoris. Šalys turi teisę susitarti dėl sutarties sąlygų konfidencialumo. Dovanojimo sutartis yra išviešinta, t. y. įregistruota VĮ Registrų centre, todėl apeliantės nurodomas dovanojimo sutarties punktas neturi reikšmės vertinant sandorio apsimestinumą.

9734.

98Nepagrįstais ir nesuprantamais laikytini apeliantės argumentai dėl dovanojimo sutartyje (3.1 ir 3.2 punktuose) atsakovų dovanojamų daiktų įvertinimo savo nuožiūra (po 100 Eur). Pažymėtina, kad dovanojimo sutartyje yra nurodyta dovanojamų daiktų vidutinė rinkos vertė (daikto 1 – 383 Eur, daikto 2 – 7 232,64 Eur), kuri nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, todėl papildomai nurodytas subjektyvus šalių dovanojamų daiktų įvertinimas, neturi jokios įtakos ginčo esmei (ši aplinkybė nepatvirtina sandorio apsimestinumo).

9935.

100Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo esmės, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir sprendžia, kad būtent apeliantė didžiąja dalimi savo argumentų yra nutolusi nuo ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė – ar dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo siekta pridengti pirkimą pardavimą, ar už jį buvo atsiskaityta. Tuo tarpu apeliantė savo skunde kelia abejones tokiais klausimais, kaip: 1) dovanojimo sutartimi neaptarta ūkio pastatu užimto žemės sklypo vieta, 2) dovanoto turto naudojamas ne pagal paskirtį, 3) atsakovų vykdoma neteisėta komercinė veikla. Šie apeliantės keliami klausimai nėra susiję su ginčo esme, todėl jų vertinti teismas neturi pagrindo (CPK 176 str., 177 str., 180 str.).

10136.

102Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, sprendžia, kad teismas neturi pagrindo ex officio dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes nenustatyta, kad ji prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nepagrįstais ir nesuprantamais laikytini apeliantės argumentai dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalies (savavališku statiniu draudžiama naudotis ir disponuoti) bei Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies (kalbama apie statinio ekspertizę). Apeliantė nurodo, kad dovanojimo sutartyje žyma „įregistruota visam daiktui (0,1483 ha žemės sklypui) savavališka statyba“, yra pagrindas pripažinti, kad dovanojimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 4.103 str. 1 d., Statybos įstatymo 34 str. 1 d.). Pažymėtina, kad dovanojimo sutartimi padovanota buvo žemė, kurioje buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas, o ne savavališkai statomas (pastatytas) statinys (apie ką kalbama CK 4.103 str. 1 d.), žemė nebuvo areštuota, ja nebuvo uždrausta disponuoti, todėl žemės savininkas ją galėjo dovanoti. Be to, savavališkos statybos faktas apdovanotajam buvo žinomas (apie tai pažymėta dovanojimo sutartyje) ir jis šią dovaną priėmė ir dovanojimo sutarties neginčija.

10337.

104Kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesvarstytini.

10538.

106Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

107Dėl bylinėjimosi išlaidų

10839.

109Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovo G. Š. patirtos 500 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose.

110Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

111Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

112Priteisti iš ieškovės Vidos M. Z., a. k.( - ), atsakovui G. Š., a. k. ( - ), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

113Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti apsimestine atsakovų G. Š. ir I.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi, bendrasavininkas G. Š.... 9. 3.... 10. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai G. Š. ir I. K.... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad jis yra nekilnojamojo turto esančio ( -... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.... 15. 6.... 16. Tretieji asmenys J. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė... 17. 7.... 18. Trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra... 19. 8.... 20. Trečiasis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. su... 21. 9.... 22. Trečiasis asmuo G. N. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.... 23. II.... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 10.... 26. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d.... 27. -... 28. Ieškinį atmetė.... 29. -... 30. Iš ieškovės valstybės naudai priteisė 57,94 Eur išlaidų, susijusių su... 31. 11.... 32. Dalyje dėl ieškinio senaties taikymo teismas konstatavo, kad dovanojimo... 33. 12.... 34. Dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių... 35. III.... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 37. 13.... 38. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. Z. prašo Alytaus apylinkės teismo... 39. 14.... 40. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 41. 14.1. nesutiktina su teismo vertinimu, kad dovaną nulėmė atsakovės ir... 42. 14.2. teismas nevertino aplinkybės, kad dovanojimo sutartimi neaptarė ūkio... 43. 14.3. teismas nevertino, kad atsakovas G. Š., sudarydamas dovanojimo sutartį,... 44. 14.4. teismo sprendimo motyvas, kad pagal CK 156 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse... 45. 14.5. teismas, nevertino, kad šia sutartimi atsakovai CK 4.79 straipsnio 2... 46. 14.6. teismas nenustatė dovanos perdavimo fakto.... 47. 14.7. Žemės įstatymas dovanojimo sutartims nenustato, kokia teise žemės... 48. 14.8. teismas nenustatė, kad sutarties šalys iš tikrųjų buvo susitarusios... 49. 14.9. teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovų panaudos ir nuomos... 50. 14.10.nepagrįstas teismo vertinimas dėl dovanojimo sutarties neapsimestinumo,... 51. 14.11. teismas nepagrįstai nerado pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti... 52. 15.... 53. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo... 54. 15.1.teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo pilnumoje ir visapusiškai... 55. 15.2. apeliantė pateiktu skundu siekia užvilkinti Alytaus apylinkės teismo... 56. 15.3. apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo dalį šalys... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 16.... 59. Apeliacinis skundas atmestinas.... 60. 17.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 62. Bylos faktinės aplinkybės... 63. 18.... 64. Nustatyta, kad apeliantei Vidai M. Z., atsakovui G. Š. ir tretiesiems asmenims... 65. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu... 66. 19.... 67. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 68. 20.... 69. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio... 70. 21.... 71. Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos... 72. 22.... 73. Sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant... 74. 23.... 75. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti... 76. Dėl apeliacinio skundo... 77. 24.... 78. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl... 79. 25.... 80. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines... 81. 26.... 82. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.... 83. 27.... 84. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 85. 28.... 86. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 87. 29.... 88. Pažymėtina, kad šiuo atveju, tam, kad pripažinti dovanojimo sutartį... 89. 30.... 90. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovus sieja artimi ryšiai, jie yra... 91. 31.... 92. Nenustačius, jog dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, nėra tikslinga... 93. 32.... 94. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutartimi turtas... 95. 33.... 96. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutarties 6.9... 97. 34.... 98. Nepagrįstais ir nesuprantamais laikytini apeliantės argumentai dėl... 99. 35.... 100. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo... 101. 36.... 102. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir esančius... 103. 37.... 104. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo... 105. 38.... 106. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 107. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 108. 39.... 109. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovo G. Š.... 110. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 111. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d.... 112. Priteisti iš ieškovės Vidos M. Z., a. k.( - ), atsakovui G. Š., a. k. ( -... 113. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....