Byla 2A-2020/2013
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieškinį atsakovams R. M. ir V. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų 2005 m. gegužės 17 d. sudarytą dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2005 m. kovo 9 d. išdavė ieškovui 186 659,63 Lt neprotestuotiną vekselį, kurį atsakovas privalėjo apmokėti iki 2005 m. birželio 9 d. Atsakovas prisiimtos prievolės neįvykdė. 2006 m. vasario 22 d. antstolis priėmė vykdyti 2006 m. vasario 22 d. vykdomąjį įrašą dėl 184 577,93 Lt išieškojimo iš atsakovo. Atsakovai 2005 m. balandžio 21 d. sudarė vedybų sutartį, kuria sutuoktiniai susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas iki santuokos ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas su savo sutuoktine 2005 m. gegužės 17 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 3289, kuria atsakovei padovanojo nekilnojamojo turto: 691/1152 dalį žemės sklypo, esančio Rudens g. 8A, Vilniuje, ir 5155/10000 dalis pastato, garažą, šiltnamį, ūkinį pastatą ir 5155/10000 dalis kitų statinių, esančių Rudens g. 8A, Vilniuje. Pasak ieškovo, atsakovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl atsakovų sudaryta sutartis yra neteisėtas sandoris, pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu.

6Atsakovas 2005 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartis su A. Š. ir J. Š., o 2005 m. vasario 10 d. – su E. K.. Atsakovė R. M. su atsakovo kreditoriais 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 m. kovo 10 d. sudarytomis taikos sutartimis įsipareigojo grąžinti jiems atsakovo skolas, sumokėdama iš viso 450 000 Lt, ir šiuos įsipareigojimus įvykdė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas padovanojo atsakovei turto, kurio rinkos vertė – 270 000 Lt, o atsakovė perėmė 706 263 Lt atsakovo skolų. Teismas nurodė, kad CK 3.99 straipsnio norma yra specialioji norma CK šeštosios knygos, įskaitant actio Pauliana, atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad atsakovė prisiėmė dovanoto turto vertės dydžio skolinę atsakomybę kreditoriams ir padengė skolą, todėl, vadovaujantis CK 3.99 straipsnio 3 dalimi, negali prisiimti didesnės atsakomybės. Teismo vertinimu, ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovo ar kitų kreditorių reikalavimai į atsakovės turtą negali būti nukreipti. Ieškinį patenkinus, atsakovės padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes ji neatgautų 450 000 Lt asmeninių lėšų, kuriomis atsiskaitė su atsakovo kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana institutas nesudaro prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir nepažeidė geros moralės reikalavimų (CK 1.5 str.), nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Įstatymai nenustato bendrojo fizinio asmens kreditorių lygybės principo, būdingo juridinio asmens bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovė sąžiningai atsiskaitė su V. M. kreditoriais, todėl CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta nesąžiningumo prezumpcija paneigta.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai CK 3.99 straipsnį pripažino specialiąja teisės norma actio Pauliana instituto taikymui ir nurodė, kad šis institutas nesudaro prielaidų ginčyti sandorių, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir nepažeidė geros moralės reikalavimų. Šios normos aiškinimas, kaip specialiosios normos CK šeštosios knygos nuostatoms, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Ši teisės norma taikytina šeimos teisiniams santykiams reguliuoti, o ne santykiams su trečiaisiais asmenimis ar skolininko ir kreditoriaus santykiams, kuriuos reglamentuoja CK šeštosios knygos nuostatos. Kreditoriaus pažeistų teisių gynimas actio Pauliana instituto pagalba yra jo tinkamai pasirinktas gynimosi būdas.

132. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sutuoktinių sudaryti turto perleidimo sandoriai, pažeidžiantys kreditoriaus interesus, ginčytini actio Pauliana instituto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009; 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; kt.).

143.Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė sąžiningai atsiskaitė su atsakovo kreditoriais, todėl CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija paneigta.

154. Ginčijamas sandoris sudarytas nesant įstatymo ar kitos susitarimu pagrįstos teisinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

165. Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Jos sudarymo dieną atsakovo finansinė padėtis buvo bloga ir vis blogėjo. Patys atsakovai nurodė, kad V. M. turėjo daug asmeninių skolų, buvo pasirašęs vekselį, todėl atsakovė bijojo prarasti gyvenamąjį būstą, kuriame gyveno su savo vaikais. Atsakovė, siekdama užtikrinti savo turtinius interesus padovanoto turto atžvilgiu, sudarė su savo sutuoktinio kreditoriais taikos sutartis ir grąžino 450 000 Lt paskolas. Tokiu būdu atsakovas, būdamas ieškovo skolininkas, neteko savo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, t. y. tapo nemokus. Be to, atsakovė, priimdama iš savo sutuoktinio dovaną, už kurią jo kreditoriams sumokėjo 450 000 Lt dydžio skolą, suteikė pirmenybę atgauti susidariusias skolas kitiems kreditoriams, bet ne ieškovui UAB „Agaras“, kurio reikalavimo teisė dovanojimo sandorio sudarymo dienai taip pat buvo teisėta, galiojanti ir abiem atsakovams žinoma.

176. Atsakovų veiksmus, sudarant dovanojimo sutartį, teismas turėjo pripažinti nesąžiningais ieškovo atžvilgiu. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas žinojo ir/ar turėjo žinoti faktą, jog sudaroma dovanojimo sutartimi bus pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės. Šį faktą neabejotinai žinojo ir kita dovanojimo sandorio šalis – skolininko sutuoktinė (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.).

18Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma ginčo santykiams ir nėra specialioji norma CK 6.66 straipsnio atžvilgiu. CK 3.99 straipsnio 3 dalis yra specialioji CK šeštosios knygos bendrųjų prievolių ir civilinės atsakomybės, įskaitant CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), teisės normų atžvilgiu, nes pagal CK 3.1. straipsnio 2 dalį, kitų CK knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams, į kuriuos įeina ir sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai bei atsakomybės pagal vienas kito prievoles klausimai, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Bendrųjų ir specialiųjų normų atveju taikomos specialiosios normos.

202. Byloje nustatyta, kad atsakovė jai padovanoto turto verte ir dar didesne suma įvykdė atsakovo prievoles tretiesiems asmenims. Tokia situacija nepažeidžia jokių atsakovo kreditorių teisių bei turtinių interesų, kadangi dėl to neatsirado ir nepadidėjo atsakovo nemokumas. Šis atsakovės CK 3.99 straipsnio pagrindu dovanoto turto atžvilgiu taikomas atsakomybės apribojimas galioja nepriklausomai nuo atsakovo kreditorių skaičiaus bei jų reikalavimų dydžio. Atsakovė įvykdė prievoles kreditoriams, todėl jokie reikalavimai pagal atsakovo prievoles negali būti nukreipti į atsakovei dovanotą turtą.

213. Apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse nagrinėtų ginčų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl tokiomis nutartimis nėra pagrindo vadovautis.

224. Byloje nenustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, t. y. skolininko padėtis nebuvo pabloginta, nes atsakovė dovanoto turto ir didesne verte atsiskaitė su atsakovo kreditoriais, todėl sandoris nepažeidė kreditorių teisių.

235. Jeigu teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, restitucija ginčo byloje negali būti taikoma. Atsakovė dovanoto turto ir didesne verte yra perėmusi ir įvykdžiusi atsakovo skolas, todėl jeigu būtų taikoma restitucija, tai nesąžiningai pablogintų atsakovės padėtį, nes ji neturėtų dovanoto turto, tačiau perėmė ir įvykdė atsakovo skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

26Byloje kilo ginčas dėl tarp sutuoktinių sudarytos dovanojimo sutarties teisėtumo. Ieškovas atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį ginčija CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu – kaip pažeidžiančią ieškovo (atsakovo kreditoriaus) teises.

27Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad dovanojimo sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, kadangi CK 3.99 straipsnio 3 dalis, kuri yra specialioji norma CK šeštosios knygos atžvilgiu, įtvirtinta kreditoriaus interesų apsaugą – apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties momentu, dovanoto turto verte.

28Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas šį ginčą kasacine tvarka, nurodė, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalyje ir 6.66 straipsnyje nustatyti savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnis) bei tai, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu prisiimta apdovanotojo sutuoktinio atsakomybė kreditoriams už dovanotojo prievoles dovanoto turto verte neatima galimybės kitam dovanotojo kreditoriui reikšti actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013). Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad CK 3.99 straipsnio norma nėra specialioji norma CK šeštosios knygos atžvilgiu ir kreditorius turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus ir gali jas ginti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Taigi, kasacinio teismo nutarties argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, teisingumą ir patvirtina ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo teisingumą.

29Ginčo atveju vertinant atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį turi būti nustatomos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, nevertino atsakovo mokumo, jo galimybių atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningumo prezumpciją, į šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamą paskirstymą; kad svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, t. y. turi būti aiškinamasi, ar skolininkas (atsakovas) privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.

31Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Pauliano instituto pagrindu pareikšto ieškinio nenagrinėjo, t. y. netyrė, ar yra visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, ir skundžiamame sprendime tuo klausimu visiškai nepasisakė. Apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui tektų nagrinėti bylą iš esmės naujais aspektais, nei ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi galimybę tirti faktus, tačiau šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bylą nagrinėtų kaip pirmosios instancijos teismas, todėl tokiu būdu būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją ir paneigta apeliacijos esmė.

32Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

33Bylos šalys sutaria, kad 183 659,63 Lt vekseliu atsakovas V. M. užtikrino UAB „Čečeta“ prievolės ieškovui įvykdymą. Pagrindiniam ieškovo skolininkui buvo iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas 104 392,92 Lt ieškovo reikalavimas; UAB „Čečeta“ veikla pasibaigė likvidavimu dėl bankroto ir ši įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal Pauliano ieškinį sukelia teisines pasekmes tik tokį ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybėms, būtina išsiaiškinti, ar pagrindinio skolininko bankroto byloje buvo bent iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas ir kokia apimtimi, o tai leistų nustatyti atsakovo V. M. prievolės ieškovui dydį ir ginčo sandorio negaliojimo teisinių pasekmių ieškovui apimtį. Bylos duomenų šiuo klausimu stygius neleidžia apeliacinės instancijos teismui jį išspręsti. Be to, ginčo sutartimi atsakovei perleistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, todėl svarstytina dėl hipotekos turėtojo dalyvavimo nagrinėjamoje byloje, siekiant išsiaiškinti ieškinio patenkinimo atveju ieškovo piniginio reikalavimo patenkinimo galimybę iš ginčo turto. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, kurios lemia naujų įrodymų pateikimą bei galimą naujų asmenų įstojimą į bylą, ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikšto actio Pauliana nenagrinėjo, konstatuodamas, kad šis institutas ginčo atveju netaikytinas, sprendžia, kad dėl bylos esmės neatskleidimo yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės, kadangi reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais. Bylą nagrinėjant iš naujo taip pat būtina nustatyti ir įvertinti atsakovo mokumą, jo galimybes atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, tinkamai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą atsakovo nesąžiningumo prezumpcijos atveju, nustatyti dovanojimo motyvus ir nuspręsti, ar skolininkas (atsakovas) privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieškinį atsakovams R. M. ir V. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2005 m. kovo 9 d. išdavė ieškovui 186... 6. Atsakovas 2005 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartis su A. Š. ir J. Š., o... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23... 12. 1. Teismas nepagrįstai CK 3.99 straipsnį pripažino specialiąja teisės... 13. 2. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sutuoktinių sudaryti turto... 14. 3.Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė sąžiningai atsiskaitė su... 15. 4. Ginčijamas sandoris sudarytas nesant įstatymo ar kitos susitarimu... 16. 5. Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Jos... 17. 6. Atsakovų veiksmus, sudarant dovanojimo sutartį, teismas turėjo... 18. Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o sprendimą... 19. 1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalis negali... 20. 2. Byloje nustatyta, kad atsakovė jai padovanoto turto verte ir dar didesne... 21. 3. Apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse nagrinėtų ginčų ratio... 22. 4. Byloje nenustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, t. y.... 23. 5. Jeigu teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, restitucija ginčo... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 26. Byloje kilo ginčas dėl tarp sutuoktinių sudarytos dovanojimo sutarties... 27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad dovanojimo... 28. Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas šį ginčą kasacine tvarka,... 29. Ginčo atveju vertinant atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį turi būti... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje panaikino pirmosios ir... 31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Pauliano instituto pagrindu... 32. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra... 33. Bylos šalys sutaria, kad 183 659,63 Lt vekseliu atsakovas V. M. užtikrino UAB... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir civilinę...