Byla e2-621-887/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui, tretieji asmenys byloje notarė N. L., R. M., A. J., L. J., D. Ž., A. Ž

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, Rasai Marcinkonei, Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovo atstovui advokatui V. Š., atsakovėms N. R. ir I. Ž., jų atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, tretiesiems asmenims notarei N. L., R. M., A. J., L. J., D. Ž., A. Ž.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovėms N. R. ir I. Ž. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui, tretieji asmenys byloje notarė N. L., R. M., A. J., L. J., D. Ž., A. Ž..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia bei perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. 3315-0001-0037, esančio ( - ), pirkėjos atsakovės I. Ž. teises ir pareigas ieškovui J. M., ir įpareigoti ieškovą J. M. sumokėti atsakovei I. Ž. 25000,00 Eur. Priteisti ieškovo J. M. naudai solidariai iš atsakovių N. R. ir I. Ž. bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas J. M. prašė tenkinti ieškinį, patikslintame ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad siekdamos apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nurodytas sąlygas, atsakovės sudarė apsimestinį sandorį - dovanojimo sutartį. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiama užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. Viena iš šiam tikslui pasiekti nustatytų priemonių - pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi (eilės tvarka): žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, šiuo atveju - ieškovas. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodoma, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu - 2015 m. birželio 25 d., žemės sklypo savininkė buvo atsakovė N. R., o žemės sklypo naudotojų pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojusių žemės sklypą ne mažiau kaip vienerius metus nenurodyta. Atsakovė N. R. galėjo parduoti žemės sklypą atsakovei I. Ž. tik tokiu atveju, jeigu ieškovas ir kiti kaimyninių sklypų savininkai nepasinaudotų jiems priklausančia pirmenybės teise. Tačiau šiai taisyklei taikoma išimtis - ŽŪPŽĮĮ nuostatos netaikomos žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sandoriams. Todėl siekiant atlygintinio žemės sklypo perleidimo, atsakovės sudarė dovanojimo sutartį, kurios tikslas buvo pridengti faktiškai susiklosčiusius žemės sklypo pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Atsakovė N. R. perleido nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, o atsakovė I. Ž. (arba su ja susiję asmenys) už tai tiesiogiai arba netiesiogiai atlygino atsakovei N. R.. Tokiu būdu iš ieškovo ir kitų asmenų buvo neteisėtai atimta galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Ieškovo nuomone, atsakovė N. R. neturėjo jokių pagrįstų motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakove I. Ž.. Atsakovės N. R. bendravimas ir elgsena su ieškovu ir ieškovo sūnumi A. M. atskleidžia, jog atsakovė N. R. prieš dovanojimo sutarties sudarymą turėjo ketinimą atlygintinai perleisti žemės sklypą trečiajam asmeniui. 2015 m. pavasarį, prieš dovanojimo sutarties sudarymą, ieškovo sūnui A. M. bendraujant su stsakove N. R. telefonu, pastaroji papasakojo apie savo ketinimą parduoti žemės sklypą. Nurodė, jog yra paviešinusi skelbimą dėl žemės sklypo pardavimo. 2015 m. birželio mėn. pabaigoje ieškovo sūnui A. M. paskambinus atsakovei N. R. ir pasiteiravus apie žemės sklypo pardavimą, atsakovė nurodė, jog yra persigalvojusi ir žemės sklypo nuosavybės teisės niekam neperleis. Teigė lauksianti dar didesnės kainos, nes, anot jos, žemės sklypo kaina nuolat didėja ir ji neskubės parduoti. Tačiau rudenį, po nuimto derliaus, ieškovas pastebėjo, jog žemės sklype dažnai lankosi kiti, jam iš matymo pažįstami, asmenys. Kilus įtarimui, jog atsakovė galėjo žemės sklypą perleisti kitiems asmenims ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras, kuris parengė pažymą. Iš pažymos ieškovas sužinojo, jog žemės sklypo savininkė yra nebe atsakovė N. R., o atsakovė I. Ž.. Atsakovė N. R. neturėjo jokių suprantamų ir aiškių motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakove I. Ž.. Žemės sklypo plotas yra 8,4557 ha, iš kurių 8,2311 ha yra skirtas žemės ūkio naudmenoms (ariamos žemės plotas). Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus rajone žemės ūkio paskirties žemės kaina už hektarą gali svyruoti nuo 1000,00 Eur iki 1500,00 Eur ir daugiau, žemės sklypo kaina galėtų būti apie 10000,00 Eur. Maža to, atsakovė N. R. likus mėnesiui iki dovanojimo sutarties sudarymo užsakė žemės sklypo geodezinius matavimus iš įmonės UAB „Geoturtas“. Turint omenyje, jog žemės sklypo geodezinių matavimų rinkos kaina yra apie 600-800 Eur, manoma, kad atsakovė N. R. siekė nustatyti tikslų šio žemės sklypo plotą, tam, kad gautų maksimalią ir pagrįstą kainą. Akivaizdu, jog atsakovei N. R., kaip pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui, 10000,00 Eur suma turėtų būti didelė, todėl pagrįstai kyla klausimas, kokiais motyvais vadovaujantis atsakovė galėjo atsisakyti savo nuosavybės teisės į didelės vertės žemės sklypą ir ją neatlygintinai perleisti I. Ž.. Ieškovo žiniomis atsakovių nesieja jokie artimi giminystės ryšiai, per visą ilgą pažinties su N. R. laikotarpį niekada nėra matęs atsakovių drauge. Akivaizdu, jog didelės vertės žemės sklypo perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ar artimų žmonių ryšiai, prieštarauja tokio pobūdžio sandorio prigimčiai bei protingumo principui. Šios aplinkybės rodo, jog tikrasis atsakovių valios turinys galėjo būti kitoks, nei buvo deklaruota dovanojimo sutartimi. Atsakovės I. Ž. elgsena po dovanojimo sutarties sudarymo rodo, jog žemės sklypo įgijimas pačios atsakovės poreikiams tenkinti nebuvo reikalingas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog I. Ž. 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė panaudos sutartį, kuria D. Ž. buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis visu žemės sklypu net iki 2025 m. gruodžio 31 d. Aplinkybė, jog I. Ž. pati nesinaudoja jai padovanotu žemės sklypu, papildomai pagrindžia įtarimus apie tai, kad dovanojimo sutartimi atsakovė N. R. neturėjo kilnių ketinimų, pavyzdžiui, sudaryti palankias sąlygas jaunai ūkininkei I. Ž. pačiai vykdyti žemės ūkio veiklą. Priešingai, tai, jog I. Ž. ilgalaikės panaudos sutartimi yra neatlygintinai perleidusi naudojimosi teisę sesei D. Ž. rodo, jog žemės sklypo įsigijimu galėjo būti suinteresuota ne vien atsakovė, bet ir jos artimi giminaičiai. Atsakovė N. R. galėjo gauti užmokestį nebūtinai tiesiogiai iš I. Ž. - atlygį už žemės sklypo perleidimą, dovanojimo sutartimi pridengus faktinius pirkimo-pardavimo santykius, galėjo sumokėti jos artimi giminaičiai, kadangi jie taip pat turėjo aiškų interesą dėl žemės sklypo perleidimo. ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalis numato reikalavimus asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Ieškovas atitinka visus šiuos reikalavimus, kadangi jis paskutinius dvylika metų vykdė žemės ūkio veiklą; yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius; yra įregistravęs ūkininko ūkį (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0051203, PVM kodas LT100000215115). Be to, šiuo metu ieškovui (įskaitant ir susijusius asmenis - ieškovo sutuoktinę, tėvus ir nepilnamečius vaikus) nuosavybės teise priklauso 74,63 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taigi, perkėlus žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovui nebus pažeistas ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje numatytas reikalavimas neviršyti didžiausio nuosavybės teise įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto – 500,00 ha.

6Ieškovo J. M. atstovas advokatas V. Š. prašė tenkinti ieškinį visiškai, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Iš N. R. paaiškinimų matyti, kad ji galvojo žemės sklypą nuomoti, paskui nutarė parduoti. Todėl kyla klausimas, kodėl žemės sklypas buvo padovanotas. Buvo paaiškinta, kad I. Ž. žadėjo rūpintis žeme, planavo ūkininkauti. I. Ž. ūkininkauti ketino tris metus, tačiau neūkininkauja, todėl sklypą perdavė D. Ž.. D. ir I. gyvena Vilniuje, nei viena neūkininkauja. Iš D. Ž. paaiškinimų matyti, jog ji neneigia, kad jai ūkininkauti padeda tėvas. N. R. yra mažas pajamas gaunanti pensininkė, turi du vaikus, keturis anūkus, ji motyvavo, kad jai svarbu rūpinimasis žeme. Asmens pajamos mažos, ji pateikė dokumentus į bylą, kad ir vyro pajamos mažos, nes jis turi neįgalumą. Visos tos aplinkybės kelia paprastą klausimą, kodėl asmuo, kurio pajamos nedidelės, kuris turi vaikus, anūkus, turėtų motyvą padovanoti žemės sklypą. Nurodytas motyvas - artimi ryšiai. Teigiama, kad artimi ryšiai užsimezgė dar bendraujant su I. Ž. močiute. Bet I. Ž. nežino N. R. vaikų vardų, nors neva kartu užaugo. Akivaizdu, kad sukuriama istorija, norima klaidinti teismą. Teigiama, kad sieja atimi ryšiai, tačiau nėra nei vienos bendros nuotraukos. N. R. nežino, kur gyveno I. Ž. močiutė. Buvo dėstomos aplinkybės, kad N. R. atvyksta pas Ž., švenčia šventes, tačiau pati N. R. teigia, kad tris metus nebuvo pas juos atvykusi. A. Ž. yra stambus ūkininkas, kuris visą šeimos verslą struktūrizuoja. A. J., L. J. patvirtino, kad A. Ž. yra atvirai pasakęs, jog dovanojimo sandoris yra geriausias variantas perleisti žemės sklypą, apeinant įstatymą. Kuomet dėl sutartinio veikimo kreipėsi gauti A. Ž. banko išrašus, A. Ž. nurodė, kad turi teisę neteikti išrašų, nes tai būtų liudijimas prieš savo artimąjį giminaitį I. Ž.. Iš banko išrašų matyti, kad tą pačią dieną jis sumokėjo 25000,00 Eur N. R. už neva dovanotą žemės sklypą. Turto vertinimas pateiktas į bylą patvirtina šį faktą. I. Ž. yra atsakovė byloje, bet A. Ž. yra tas asmuo, kuris sumokėjo 25000,00 Eur N. R. už žemės sklypą. Buvo teikiami į bylą įrodymai, kad ieškovui anksčiau buvo dovanojami sklypai. Taip pat buvo pateiktas vertinimas, buvo pateiktos paskolos sutartys, teigiama, kad yra sutapimas, jog A. Ž. tą pačią dieną banke nusiėmė pinigų sumą. Atsirado dvi paskolos sutartys, jos sudarytos skaidant, kad nereikėtų notarinio tvirtinimo, jos sudarytos be procentų trims metams. 2012 metais pinigai nebuvo dalinami už dyką. Sutartys buvo pateiktos vėliau į bylą, kad sukurtų tam tikras abejones. A. Ž. patvirtino, kad jos neapskaitytos, kad jos sudarytos tam, kad būtų galima įsigyti sklypus. Nėra parašų, bet teigia, kad sudarytos asmeniniais tikslais. Ūkininkas privalėjo deklaruoti sandorį, bet jo nedeklaravo. Vienas sklypas įsigytas kitą dieną, o kitas po dešimt mėnesių. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad tai yra fikcija, buvo siekiama sukelti abejones teismui.

7Ieškovė N. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 8,4557 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kuris ribojasi su atsakovo J. M. žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ). Ji 2015-06-25 sudarė dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2605), kuria padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8,4557 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), atsakovei I. Ž.. Ši dovanojimo sutartis buvo ne apsimestinė, o reali ir šia sutartimi tikrai nebuvo siekiama pridengti kokį tai žemės pirkimo-pardavimo sandorį, kaip mano ieškovas. Ji yra pensinio amžiaus, gyvenanti ( - ). Tuo tarpu šis žemės sklypas yra ( - ), todėl jis buvo tik papildomas rūpestis. Nors su atsakove I. Ž. nėra susiję giminystės ryšiais, tačiau pažįstamos jau daugybę metų, kadangi ji ir atsakovės I. Ž. močiutė I. Ž. buvo labai geros draugės, nes kartu augo ir buvo kaimynės. Net ir vėliau, kai ji persikėlė gyventi į Alytų, o I. Ž. liko gyventi kaime, jos dažnai susitikdavo, viena kitą aplankydavo. Draugė I. Ž., aplankydama ją beveik visuomet kartu su savimi atsiveždavo savo anūkę I. Ž.. Kadangi atsakovė gyveno mieste, I. Ž., atvykdama visuomet atveždavo lauktuvių iš kaimo, t. y. įvairių daržovių, mėsos, paukštienos, pieno produktų ir pan. Kai ji nuvykdavo pas savo draugę I. Ž. į ( - ) kaimą, jos daug bendraudavo, su ja taip pat būdavo anūkė I. Ž.. Todėl ji šią mergaitę pažinojo nuo pat jos vaikystės ir ji buvo labai miela bei artima. I. Ž. paaugus, jų gražūs santykiai nenutrūko ir net numirus I. Ž. močiutei, jos ir toliau palaikė artimus ryšius. Mergaitė buvo labai prisirišus ir prie jos, ir močiutės, todėl ji I. Ž. laikė kaip savo krikšto dukra. Atvykdama pas savo draugę kaimą, visuomet atveždavo I. Ž. dovanėlių: saldainių, žaislų, drabužėlių ir kt. I. Ž. atsakovę pasveikindavo įvairiomis progomis, aplankydavo ir būdams suaugusi. Bendraujant su I. Ž., ji ne kartą man buvo sakiusi, kad svajoja ir planuoja sugrįžti gyventi į tėviškę ir užsiimti ūkininkavimu, taip išsaugoti bei puoselėti savo močiutės sodybą ir ūkį. Kadangi ji gyvena mieste ir būdama pensinio amžiaus jau neturi sveikatos užsiimti ūkininkavimu, norėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas būtų puoselėjamas ir prižiūrimas patikimų bei jai gerai pažįstamų žmonių. Todėl ji pasiūlė I. Ž. perimti žemės sklypą, t. y. nutarė jį padovanoti būtent atsakovei I. Ž.. 2015-06-25 dovanojimo sutartis Nr. 2605 tarp jos ir atsakovės I. Ž. buvo sudaryta laisva valia ir jos tvirtu apsisprendimu, kurioje buvo aiškiai išreikšta jos valia neatlygintinai perduoti apdovanotajai, t. y. atsakovei I. Ž., jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8,4557 ha žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ). Ieškovas yra neteisus ir meluoja, kad ji 2015 m. pavasarį telefonu bendraudama su ieškovo sūnumi A. M. ne kartą užsiminė apie ketinimą parduoti žemės sklypą ir minėjo, kad yra įdėtas skelbimas dėl žemės sklypo pardavimo. Taip pat, neva ji nurodė, kad dabartinis žemės sklypo naudotojas G. R. neketina už jos siūlomą kainą pirkti šio žemės sklypo, todėl ji ieško kito pirkėjo. 2015 m. pavasarį ne ji, o būtent ieškovo J. M. sūnus A. M. jai paskambino telefonu ir pasiteiravo ar kartais nenori parduoti jai priklausantį žemės sklypą. Tačiau ji atsakė, kad neketina parduoti žemės ir tuo pokalbis baigėsi. Ji niekada nėra davusi jokių skelbimų apie žemės pardavimą.

8Atsakovė N. R. teismo posėdyje patvirtino nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad kuomet sugrįžo gyventi į Alytų, vyras susirgo vėžiu, ji pati turi neįgalumą. Turi du vaikus, keturis anūkus, tačiau vaikai užsienyje, todėl susimąstė, ką daryti su žeme. I. Ž. jai kaip trečias vaikas, pastaroji žadėjo, kad ištekės, sugrįš ir ūkininkaus. Atsakovės tėvas žemę gavo veltui, todėl jos pinigai neįpareigojo. Jau seniai nedirba, gauna 270,00 Eur pensiją. Užsakė sklypo kadastrinius matavimus, kurie kainavo 300,00 Eur, nes svarstė ką daryti su žemės sklypu, galvojo ir apie pardavimą. Lėšų gavimas jai nerūpėjo, ji viskuo apsirūpinusi, viską turi, savo vaikų materialiai neparemia. Ji nežinojo, kad kas nors turi pirmumo teisę įsigyti, jeigu ji būtų pardavinėjusi žemės sklypą. Kai ieškovo sūnus jai skambino pora kartų pasikalbėti, siūlė nupirkti žemės sklypą iš jos, bet ji pamelavo, kad nuomos, nes jie kaime pavydūs, baisūs kaimynai. Ieškovo sūnus skambino antrą kartą pasikalbėti, ji buvo jau padovanojusi žemę I. Ž., bet vėl jam pamelavo. Ieškovui net už milijoną eurų neparduotų savo žemės, nes negera nuomonė apie jį.

9Atsakovė I. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Atsakovei N. R. asmeninės nuosavybės teise priklausė 8,4557 ha žemės sklypas, unikalus ( - ), esantis ( - ), kuris, kaip dabar sužinojo, ribojasi su ieškovo J. M. žemės sklypu, kadastro ( - ), esančiu ( - ) Atsakovė N. R. 2015-06-25 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 2605, kuria padovanojo jai 8,4557 ha žemės sklypą. Ši dovanojimo sutartis buvo ne apsimestinė, o reali ir šia sutartimi nebuvo siekiama pridengti žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Nors ji su atsakove N. R. nėra susijusi giminystės ryšiais, tačiau atsakovė N. R. ją pažįsta nuo mažens, kadangi jos močiutė I. Ž. ir atsakovė N. R. buvo kaimynės ir labai artimos draugės. Visą savo vaikystę ji praleido kartu su savo močiute, kadangi ji gyveno ( - ),, su jos šeima. Todėl jai dažnai tekdavo bendrauti ir su atsakove N. R., kuri dažnai atvažiuodavo į savo tėviškę ir susitikdavo su jos močiute. Kadangi močiutė ir atsakovė N. R. buvo geros draugės, tai jų bendravimas nenutrūko iki pat mano močiutės mirties. Atsakovė N. R. ją laikė kaip krikšto dukra, todėl ji su močiute dažnai nuvykdavo pas atsakovę N. R. į svečius. Numirus močiutei, jų geri santykiai su atsakove N. R. nenutrūko, viena kitą kartas nuo karto aplankydavo. Toks bendravimas tęsiasi iki šių dienų, Paskutiniu laiku atsakovė N. R. išsikalbėdavo ir labai norėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas tėviškėje neatitektų nepažįstamiems asmenims, o pati jau neturi sveikatos ir noro bei galimybių užsiimti ūkininkavimu. Tačiau ji norėjo, kad šis žemės sklypas būtų puoselėjamas bei prižiūrimas patikimų ir jai gerai pažįstamų žmonių. Todėl ne kartą N. R. buvo užsiminusi, kad jai žemės sklypas yra nereikalingas, juo nesinaudoja, tik sukelia papildomų problemų, nes už jį tenka mokėti žemės mokestį bei rūpintis, kad nedirvonuotų ir būtų prižiūrimas. Dabartinis žemės naudotojas, kuriam ji leido šį žemės sklypą dirbti, juo naudojasi neatlygintinai, todėl jai šis sklypas jokios naudos neduoda ir yra nereikalingas. Todėl 2015 m. birželio mėnesio pradžioje, N. R. pasiūlė jai neatlygintinai perimti šį žemės sklypą. Kadangi ji ateityje turėjo ir tebeturi planų sugrįžti į tėviškę ir pati ūkininkauti, todėl ji sutiko priimti šią dovaną. Juo labiau, kad jos vyresnė sesuo D. taip pat ūkininkauja ir yra užregistravusi ūkininko ūkį, todėl kol ji įgyvendins savo planus, šią žemę bus kam prižiūrėti. Todėl ji su atsakove N. R. sutarė, kad ji suruoš visus reikiamus dokumentus ir žemės sklypo dovanojimo sutartį įformins pas notarą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės N. R. valia būtent ir buvo žemės sklypą jai perleisti neatlygintinai, t. y. jį padovanoti, o ji šią dovaną neatlygintinai priėmė. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą.

10Atsakovė I. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvo nutraukta žemės sklypo panaudos sutartis ir nebuvo kam prižiūrėti žemės, todėl ji prisiėmė atsakomybę dėl žemės priežiūros. Ji gyvena ir dirba Vilniuje valstybiniame sektoriuje, stengiasi savaitgaliais bent du kartus per mėnesį sugrįžti. N. R. vaikų ir anūkų vardų nežino, su N. vaikais nebendrauja, žino, kad turi dukrą ir sūnų. Šventes švenčia su savo šeima, aplanko giminaičius, N . N. pas ją neatvažiuoja, nes turi sveikatos problemų. Nuotraukų su N. R. neturi. Žemė jai reikalinga, nes ateityje nori ūkininkauti, kai turės šeimą, nes jos šeimoje visi ūkininkauja, jai tai artima sritis. Tačiau kada šia veikla užsiims nežino. Panaudos sutartį su seserimi sudarė metų gale, kad žemė nebūtų palikta be priežiūros, kol pati nuspręs ūkininkauti. Ar buvo žemė dirbama iki panaudos sutarties sudarymo, nežino. Dovanos vertės nežinojo, pasidomėjo prasidėjus šiai bylai. Galvojo, kad vertė mažesnė, iki 3000,00 Eur. Pagal įvertinimą sklypo vertė 28400,00 Eur. N. R. sakė, kad dovanoja, nes myli, gerbia, nieko jos neprašė, tik pasirūpinti žemės sklypu, kad nebūtų apleistas. Savaime aišku, kad nepaliks N., ja rūpinsis.

11Atsakovių N. R. ir I. Ž. atstovas advokatas Antanas Vincas Pilipčikas teismo posėdyje prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad pats ieškovas pripažįsta, jog teismų praktikoje nurodoma, kad dovanojimo sutartys sudaromos turint tam tikrų motyvų - dovanojimu gali būti siekiama padėkoti ar padėti ir pan. Ieškovo argumentai neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja dovanojimo sutarties paskirčiai ir jos dvasiai. CK 6.465 straipsnyje nėra numatyta, kad dovanojimo sutartys gali būti sudaromos tik tarp giminaičių ir artimųjų. Kaip žinia praktikoje šios kategorijos sutartys sudaromos ne tik tarp fizinių, bet ir juridinių asmenų: valstybių, įvairių religinių konfesijų (dažnai bažnyčių), bendrovių, muziejų, bibliotekų ir t. t. Ieškovo prielaidos ir įtarinėjimai, kad dovanojimo sandoris apsimestinis nepagrįsti materialiais įrodymais ir logiškomis išvadomis. Kaip parodė byloje apklausta notarė N. L., jai jokių įtarimų sudarant sandorį nekilo. Notarė atsakovėms išaiškino šio sandorio teisines pasekmes. Sandoriui sudaryti prašymą notarų biurui N. R. pateikė 2015 m. birželio 22 d. Sandorio sudarymo dieną - birželio 25 dieną paskyrė notarė, o ne I. Ž. ar pati N. R., ar A. Ž.. Dovanojimo sutartis nuo pirkimo - pardavimo sutarties skiriasi svarbiausiu požymiu - neatlygintinumu. Ieškovas nepateikė pinigų perdavimo fakto, nes jo nėra, o vien tik spėlioja dėl kainos dydžio. Kainą nurodo pardavėjas, o ne pirkėjas. Vienam pardavėjas gali daiktą parduoti už penkis eurus, o kitam to paties daikto, kaip N. R. ieškovui ir už milijoną eurų neparduotų, tai pardavėjo valia ir prerogatyva. Todėl ieškovo išvedžiojimai apie sklypo vertę – 25000,00 Eur yra jo fantazijos vaisius. Notaro patvirtinti sandoriai yra oficialūs dokumentai, turintys prima facie įrodomąją galią, o tuo tarpu ieškovas notariškai patvirtintą sandorį ginčija žodiniais įrodymais - savo paaiškinimais ir liudytojų išvedžiojimais, nuovokomis, kurių parodymai tarpusavyje kertasi ir teismas tai turėtų vertinti kritiškai. Dovanojimo sutartis - tai valinis aktas. Atsakovė N. R. neneigia tos aplinkybės, kad ji su savo artimaisiais - sutuoktiniu, vaikais svarstė įvairius variantus. Pasirinktas variantas buvo priimtas sutinkant visiems jos artimiesiems. N. R. dukra V. M. penkiolika metų gyvena Londone, ištekėjusi, turi savo verslą, grįžti į Lietuvą šiuo metu neplanuoja ir nemato galimybės ateityje. Jos 23 metų sūnus baigęs koledžą, pagal specialybę turi darbą taip pat Londone. N. R. sūnus K. R. gyvena ir dirba Elektrėnuose, materialiai apsirūpinęs, kariškis, su žemės ūkiu jokių ryšių ir reikalų neturi. CK 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, kaip tą darė ieškovo sūnus, nuvykęs pas R., kur pasiligojęs N. R. sutuoktinis, negalėdamas kitaip jo išguiti, pagrasino iškviesiąs policiją. Esminis įrodymas, pagrindžiantis dovanojimo sutarties apsimestinumą ir įrodantis jog tarp atsakovių iš tiesų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, turėtų būti tai, jog atsakovei būtent I. Ž., o ne kas nors kitas, sumokėjo nustatytą pinigų sumą. Ieškovas ginčydamas notariškai patvirtintą sandorį, nepateikė esminio įrodymo - pinigų už ginčo žemę perdavimo fakto, nei jokių dokumentų, ar įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą nėra. Tokiais įrodymais, kaip nurodoma teisminės praktikos bylose, galėtų būti pinigų pervedimo į dovanotojos, šiuo atveju N. R. sąskaitą faktas, liudytojų parodymai apie pinigų mokėjimą ir pan. Pinigų mokėjimo faktas gali būti nustatinėjamas tik tiesioginiais įrodymais. Ieškovo manymas, kad atsakovei N. R. buvo sumokėta trečiojo asmens A. Ž. pinigais, prasilenkia su bet kokia sveika logika. Kaip žinia dovanojimo sutartis sudaryta 2015 m. birželio 25 d. Kaip teigia trečiasis asmuo A. Ž. ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, jis pinigus banke užsakė 2015 m. birželio 19 d. Užsakė ne išgalvotus 25000,00 Eur, o 33000,00 Eur. Pinigų išdavimo dieną taip pat nustato ne užsakovas, o bankas. Kreditoriams sumokėjęs 21721,00 Eur - A. Ž. birželio 25 d. – 14481,00 Eur, D. Š. - birželio 26 d. – 7240,00 Eur, A. Ž. neturėjo jokios finansinės galimybės sumokėti N. R. 2015 m. birželio 25 d. 25000,00 Eur, nes tiek pinigų neturėjo. A. Ž. paaiškino, kad apie dovaną jis sužinojo gerokai vėliau. Šias aplinkybes patvirtino ir kreditoriai - liudytojai D. Š. ir A. Ž.. Paskolos sutartys sudarytos tarp A. Ž. ir A. Ž. bei D. Š. yra sandoriai. Jie įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti niekiniais ar kitaip negaliojančiais. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovių nesieja jokie artimi santykiai sąmoningai klaidina teismą. Atsakovių šeimų artimi santykiai yra susiformavę dar nuo bendros kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę laikotarpio. Tai dar labiau įprasmina šiandieninės realijos. N. R. senelis J. Z. su žmona A. Z., gyvenę G. kaime turėjo keturis sūnus: J., J., A. ir N. R. tėvą A. Z.. Senelis su savo trimis sūnumis buvo partizanai. A. Z. buvo ryšininkė, jie visi kovojo prieš okupantus, gyveno bei slėpėsi iškastame bunkeryje ( - ), atsakovės I. Ž. senelės, t. y. jos tėvo A. Ž. mamos I. D. (Ž.) tėvų A. ir V. D. sodyboje. Apie tai rašoma V. K. knygoje „Lietuvos karžygiai" 566-567 psl., Vilnius 2014 m. A. ir V. D. juos rėmė, maitino ir slėpė. Todėl N. R., kaip ir jos artimieji, šiems žmonėms ir jų vaikams jaučia dėkingumą ir pagarbą. Ypač artimai, nuo pat jos mažens, ji bendrauju su bendraatsakove I. Ž., kuri dažna viešnia jos namuose, parūpina vaistų jos sunkiai sergančiam vyrui, motinai, padeda jiems buityje. Jų šeimų ryšiai stipresni nei kai kurių giminių. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmuo yra apdovanojamas dėl savo asmeninių savybių ir joks kitas pretendentas ar turintis pirmesnę teisę įsigyti žemę neturės tų savybių dėl kurios yra numatytas dovanojimas. Teiginys kad N. R. neturėjo padovanoti savo žemės sklypo, nes tai vertingas turtas, vertintinas kritiškai. Vienintelis artimas žmogus jai yra ir toliau senatvėje bus bendraatsakovė I. Ž., kurią visada laikė savo dukra, buvo numačiusi tapti jos krikšto motina. N. R. yra finansiškai apsirūpinusi, turi gyvenamąjį namą Žemaitės g., butą Statybininkų g. Alytuje. Jos santaupos pakankamos, gauna 250,00 Eur pensiją, jos vyras gauna 350,00 Eur pensiją, jos motinos, kurią globoja pensija 400,00 Eur. Visą gyvenimą su vyru dirbo, turi santaupų. Dovanotas turtas, kaip teisme patvirtino notarė N. L., nėra pagal vertę išskirtinis, tokių sandorių yra sudaroma ne vienas. Pats ieškovas J. M. yra sudaręs ne vieną tokį sandorį, pagal kurį įgijęs žemės sklypus. Jis valdo įvairiais būdais įsigijęs didžiulį žemės plotą – 300,00 ha. Jo siekis užvaldyti dar ir 8,4557 ha I. Ž. žemės sklypą, kuris jai yra vienintelis turtas, vertintinas kaip prieštaraujantis gerai moralei. Ieškovas iš pašalinių asmenų yra įsigijęs visą eilę seniūnijos žemės sklypų pagal dovanojimo sutartis. Akivaizdu, kad 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartis Nr. 2605, kuria N. R. laisva valia neatlygintinai perleido I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8,4557 ha žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ), o I. Ž. jį priėmė, buvo sudaryta laisva valia, notarinėje kontoroje, notaro akivaizdoje ir ji įstatymų nustatyta tvarka notaro buvo patvirtinta.

12Trečiasis asmuo notarė N. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Sandorio šalys dovanojimo sutartį sudarė tarpusavyje suderinta laisva valia, savanoriškai, niekieno neverčiamos tokiomis sąlygomis, kokiomis jos susitarė, t. y. perleido ginčo žemės sklypą neatlygintinai, kas yra numatyta įstatymais. Atsakovės savo sudaryta sutartimi nenustatė sąlygų, kurios prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovas teigia, kad šis atsakovių sudarytas sandoris yra apsimestinis ir kad šiuo dovanojimo sandoriu yra pridengta pirkimo pardavimo sandoris. Pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis - pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą). Vadinasi ieškovas turi pateikti įrodymus, kad buvo susitarta dėl perleisto žemės sklypo atlygintinumo ir pateikti įrodymus, kokia perleisto žemės sklypo kaina buvo sumokėta turto savininkui. Geodeziniai (kadastriniai) matavimai nėra privalomi pagal įstatymų reikalavimus. Tai nėra būtina bet kokio sandorio - ar pardavimo, ar dovanojimo sandorio sąlyga. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti geodeziniai (kadastriniai) matavimai. Teismui pateikta tik sklypo ribų paženklinimo aktas, kuris yra savarankiškas dokumentas, turintis savo prasmę, t. y. turto savininkas norėjo sutikslinti žemės sklypo ribas. Šis dokumentas (aktas) kelia abejones dėl savo teisėtumo, nes jis nepasirašytas trijų gretimų sklypų savininkų, tame tarpe ir paties ieškovo. Šio dokumento atsiradimas tik 2015 m. rodo, kad turto savininkas nesirūpino savo nuosavybe (sklypo ribomis, buvimo vieta), kas leidžia manyti, kad žemė jai buvo nereikalinga, nors žemės sklypas jos nuosavybėje (paveldėtas) yra nuo 2001 metų. Jeigu atsakovės N. R. tikslas būtų gauti pinigus, ji galėjo savo prašyme Nacionalinei Žemėtvarkos tarnybai nurodyti didelę sklypo kainą ir tada neaišku, ar ieškovas būtų pasinaudojęs savo pirmenybės teise ir pirkęs šį ginčo sklypą padidinta kaina. Ieškovo argumentas neva pirkimo sandorio sudarymą įrodo atsakovės N. R. bendravimas su ieškovo sūnumi Andriumi prieš dovanojimo sutarties sudarymą, kad atsakovė buvo aiškiai išreiškusi valią parduoti nuosavybės teise turimą sklypą – nepagrįsti teiginiai. Ieškovas teigdamas, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis sandoris, kuris neatitinka tikrosios šalių valios ir ketinimų ir kuriuo buvo pridengtas pirkimo - pardavimo sandoris, deklaruoja tuščius ir niekuo nepagrįstus teiginius, t. y. savo ieškiniu neįrodo ir nepateikia teismui jokių realių įrodymų nei apie atsakovės N. R. ketinimus parduoti, nei pateikia įrodymus, kokia pinigų suma buvo sumokėta. Ieškovas nurodo, kad sudarytu dovanojimo sandoriu žemės sklypas buvo neteisėtai perleistas. Jeigu neteisėtai, vadinasi, sandoris buvo sudarytas pažeidžiant tam tikras įstatymo normas arba joms prieštarauja, tačiau ieškinyje taip ir nenurodyta, kokiam įstatymui ginčijamas žemės dovanojimo sandoris prieštarauja ar kokias teisės normas jis pažeidžia. Notariškai patvirtinta žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, atitiko jų tikruosius ketinimus, šalių spendimas sudaryti dovanojimo sutartį buvo motyvuotas, neprieštarauja jokioms įstatymų normoms, sutartyje nėra sąlygų, kurias draudžia imperatyvios teisės normos, todėl šis sandoris ir buvo patvirtintas.

13Trečiasis asmuo notarė N. L. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad sutarties šalys yra veiksnios. Tik šalys gali išreikšti valią ir pasakyti, kaip nori daryti. Šalių valią aiškinosi, motyvų pakako. Įvertinimo aktas nenustato kainos, akcentavo kadastrinius matavimus, registrų centro išraše nėra nurodyta, jog atlikti kadastriniai matavimai yra preliminarūs matavimai. Iš ieškovo advokato baigiamosios kalbos peršasi mintis, kad dovanojimo sandoris apskritai negalimas. Jos akivaizdoje pinigai nebuvo mokami. Dovanojimo sandorių ne tarp giminaičių būna nedaug.

14Trečiasis asmuo A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra ūkininkas ir jam nuosavybės teise priklauso 74,63 ha žemės ūkio paskirties žemės. J. M. kartu su žmona R. M. bendrosios nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastro ( - ), esantį ( - ), sklypo dydis 1,2395 ha, jis ribojasi su ginčo sklypu. Šis besiribojantis sklypas (1,2395 ha) sudaro tik 1,7 proc. visų ieškovo nuosavybės teise valdomų valdų (74,63 ha). Ieškovas J. M., nuosavybės teise valdantis 74,63 ha yra didelis ūkininkas šiame regione, kuris nuolat aktyviai konkuruoja su kitais ūkininkais dėl žemės sklypų bei bando juos įgyti bet kokia kaina. Ieškovas J. M. gretimą, jo ūkiui santykinai nedidelį (1,2395 ha) žemės sklypą įsigijo 2011-08-18 tikėtina su tikslu, kad būdamas kaimynas galės supirkti aplinkinių savininkų žemės sklypus. J. M. ir jo sūnus A. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl visi jų liudijimai ir parodymai vertintini kritiškai bei turėtų būti pagrįsti faktiniais įrodymais. Teikdamas ieškinį ieškovas pateikė kaip priedą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, kuriame nurodyta, kad ginčo sklypo kaimynai yra L. J., E. M. V , J. M. ir R. M.. Tačiau ieškinį iškėlė tik ieškovas J. M., tai įrodo, kad kiti kaimynai L. J. ir E. M. V. dovanojimo sandoriui pretenzijų neturi. Ieškovas melagingai nurodė, kad 2015 m. pavasarį, prieš dovanojimo sutarties sudarymą, ieškovo sūnui A. M. N. R. sakė, jog yra paviešinusi skelbimą dėl žemės sklypo pardavimo. Ieškovas per visą teismo procesą nepateikė UAB Diginet atsakymo teismui. Iš to galima daryti išvadą, kad J. M. melagingai nurodė, kad N. R. įdėjo skelbimus dėl žemės pardavimo. Ieškovas melagingai teigia, kad niekada nėra matęs N. R. besilankant trečiojo asmens namuose. Jo šeima nebendrauja su ieškovo J. M. šeima. J. M. jo namuose buvo tik vieną kartą, iš J. M. namų jo kiemo nesimato. Todėl ieškovas negali žinoti, kas lankosi jo namuose, o juo labiau su kuo bendrauja už namų ribų ir kokie santykiai sieja. J. M. yra tiesioginis konkurentas, kuris siekia jam pakenkti. Taip pat jo šeima nebendrauja su liudininke I. V.. Ji niekada nesilankė jo namuose, gyvena už kelių kilometrų, todėl ji negali žinoti, kas lankosi jo namuose ir su kuo bendrauja. Ieškovas melagingai teigia, kad N. R. ir I. Ž. nesieja jokie artimi ryšiai. Jo šeimos santykiai su N. R. šeima turi ilgą istoriją dar nuo bendros kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę laikotarpio. N. R. senelis J. Z. su žmona A. Z. gyveno G.kaime, turėjo keturis vaikus: J., J., A. ir A . A. Z. buvo N. R. tėvas. Senelis su savo trimis sūnumis buvo partizanai. A. Z. buvo ryšininkė, jie visi kovojo prieš okupantus. Gyveno bei slėpėsi iškastame bunkeryje ( - ), jo mamos I. D. (Ž.) tėvų A. ir V. D. sodyboje. Jo seneliai (A. ir V.) rėmė, maitino ir slėpė Z . Todėl dar nuo tų laikų tarp jų šeimų išlikęs ryšys ir bendravimas. Jo teta ir mama Z. siūdavo, vieni pas kitus lankydavosi. N. R. savo noru ir gera valia padovanojo jo dukrai I. Ž. žemės sklypą. Jis nemokėjo N. R. pinigų už žemės sklypą. Ieškovo advokatas įtraukęs į bylą jo banko išrašą buvo akcentavęs 25000,00 Eur išimtus grynais iš banko sąskaitos. Juos nuėmė 2015-06-25 iš anksto paprašęs banko išduoti banko paskolą, kitoms besibaigiančioms paskoloms grąžinti A. Ž. ir D. Š.. Pinigus iš A. Ž. ir D. Š. skolinosi 2012 metais, kai pirko iš M. V. žemės sklypą. Pritrūko pinigų, todėl 2012 m. iš A. Ž. pasiskolino 50000,00 Lt, o iš D. Š. 25000,00 Lt. 2015-06-25 nuimtus pinigus atidavė A. Ž. ir D. Š.. Banko paskolos pravedimo data 2015-06-25 atsitiktinai sutapo su dovanojimo sutarties data. Bankas pravesdamas paskolą, nežinojo, kad jo dukra tą dieną sudarys dovanojimo sutartį. O kai tik bankas pravedė paskolą, jis nuėmė pinigus ir perdavė A. Ž. bei D. Š.. Jis nežinojo, kad tą dieną jo dukra I. Ž. su N. R. susitariusios sudaryti dovanojimo sutartį.

15Trečiasis asmuo A. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad bankui paraišką dėl paskolos gavimo buvo užsakęs birželio 19 dieną, jam bankas pravedė 33000,00 Eur, nusiėmė 25000,00 Eur. Jis nežinojo, kad birželio 25 dieną dukra sudarė dovanojimo sutartį, sužinojo po poros mėnesių. Ši byla iškelta tam, kad konkurentas sužinotų jo turtinę padėtį, kiek jis turi pinigų, jo tiekėjus, nori įkurti tokį patį verslą kaip jis. Jis sudarant sandorį nedalyvavo, pinigų N. R. nemokėjo. Pinigus naudojo apyvartinėms lėšoms, buvo skolingas žmonėms, grąžino skolas grynais Danutei ir Alyčiui 2015 m. birželio 25 - 26 d. Skolinosi litais 2012 metais, kai pirko žemę. Paskola buvo beprocentė, nes su Alyčiu draugai, Danutė - žmonos sesuo. Paskolos su dviem asmenimis neapskaitytos, nes neina i buhalteriją. Atiduodant pinigus liudytojų šalia nebuvo, kitų pinigų grąžinimo aplinkybių neprisimena, paaiškinti negali. Pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, jam dukra D. davė paklausyti teismo posėdžio garso įrašą.

16Trečiasis asmuo D. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodytos aplinkybės analogiškos atsakovių N. R. ir I. Ž. atsiliepimuose nurodytoms aplinkybėms.

17Trečiasis asmuo D. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinku visiškai, ieškinys melagingas. Ieškinyje nurodyta, kad buvo įdėti skelbimai dėl žemės pardavimo, išsireikalavo liudijimą dėl duomenų gavimo, o rezultatų nėra. Įtaria, kad sandoris apsimestinis, bet išsianalizavus dovanojimo sutarties tekstą, nerado argumentų, kad kažkas pažeista. Su N. R. šeima jie bendrauja jau keliomis kartomis ir N. R. norėjo jos sesei padovanoti žemę. N. R. žemės sklypo neketino parduoti, todėl pakvietė į teismą pasibylinėti. Šis ūkininkas stengiasi atgrasinti jaunus ūkininkus nuo ūkininkavimo, siekia, kad jam viskas liktų. Ieškovo advokatas tvirtina, kad jai buvo reikalingas ginčo žemės sklypas, bet situacija tokia, kad pavasarį ji steigė ūkį ant savo nuosavos žemės, metų gale svarstė didinimą, ieškojo sklypo, nusprendė su sese sudaryti panaudos sutartį. Ginčo žemės sklypas jai negalėjo padėti gauti išmokos, nes ji turėjo tris pasiūlymus išsinuomoti žemės sklypus apie 50,00 Eur į metus už ha. Paraišką teikė, tačiau jokios paramos negavo. Ūkininkauja nuo 2015 metų balandžio mėnesio, dirba Vilniuje telekomunikacijų sektoriuje. Žemės ūkio technikos neturi, samdo ir iš tėčio, ir ne iš tėčio. Grūdus parduoda pardavėjui arba juos laiko sandėlyje. Kulia samdytu kombainu iš tėčio, su juo sudaro atlygintiną nuomos sutartį, moka grynais ir pavedimu. Ginčo žemės sklypas buvo kaip visi sklypai, reikėjo daryti krūvą darbų, kad kažką pasėti. Kas dirbo ginčo žemės sklypą 2015 metų rudenį, nežino. Turi vieną sesę, du brolius, ūkininkauju ji vienintelė. Po 2015 metų daugiau daugiau žemės sklypų neįgijo, panaudos sutarčių nesudarė. Šiuo metu dirba lygiai tiek pat žemės kaip 2015 metais kiek per metus už hektarą gauna išmokų nežino. N. R. nuomonė apie ieškovą sutampa su jos nuomone. Kalbos, kad N. R. ieškovui žemės neparduotų nebuvo, jai pasakojo, kad ieškovas skambino N., reikalavo parduoti žemę. Mano, kad tai galėjo paskatinti padovanoti žemės sklypą jos sesei. M. tikslas, kad prigrasintų visiems konkurentams, kad jie būtų vieninteliai ūkininkai. A. M. sakė, kad turi savo ūkį virš 40 ha. Jis didesnis ūkininkas už ją. Ieškovo advokatas daug pasisakė apie ją, iškraipydamas faktus. Jos neprašė pateikti dokumentus, įrodančius jos veiklą. Ji pati veda savo ūkio apskaitą, pati pridavinėja mokesčių inspekcijai. Pajamų mokesčio įstatyme yra numatyti neleidžiami apskaitymai - ūkininkams neleidžiama į apskaitą traukti žemės pirkimo, geodezinių matavimų.

18Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Turi sklypą prie ginčo žemės, kurį išnuomavęs savo seserei. Apie ginčą sužinojo gavęs teismo šaukimą. N. R. nepažinojo, žinojo, kad tą žemės sklypą nuomavo G. R.. Jam niekas nesiūlė pirkti ginčo sklypo. Tokius sklypus dovanoti neįprasta, praktikoje negirdėjęs, kad vyktų dovanojimas tarp svetimų žmonių. Jis pretenzijų į žemę neturi, reikalavimo į sklypą nėra pareiškęs, kadangi viskas susiję su pinigais.

19Trečiasis asmuo L. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Turi žemės kaimynystėje su ginčo sklypu. Jos pozicija neutrali, paaiškinti nieko negali. Ji nėra pareiškusi ieškinio dėl dovanojimo sandorio, apie šį ginčo sklypą sužinojo gavusi teismo šaukimą, niekas nesiūlė pirkti ginčo žemės. Neketina pirkti ginčo žemės sklypo, pretenzijų neturi.

20Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Sandoris apsimestinis, nes tokiai sumai negali dovanoti svetimam žmogui žemės. N. R. sveikata prasta ir jai reikia pinigų, turi vaikų, anūkų. Sūnus su vyru sakė, kad N. R. žada parduoti žemę, jie matė atliekamus matavimus, susidomėjo, nes norėjo pirkti. N. R. telefono numerį gavo iš geodezininkų, sūnus skambino kelis kartus. Jai apie atsakovių ryšius niekas nežinoma. A. Ž. yra vidutinis ūkininkas, apie jį kaime atsiliepia labai prastai, niekas nenori jam duoti žemės. Pinigai buvo nuimti tą pačią dieną, kai buvo sudarytas sandoris. Banke parašai prašymą ir praneša, kada suteikia kreditą. Žmogus parašo, kurią nori dieną gauti pinigus.

21Teismas

konstatuoja:

22ieškinys tenkinamas.

23Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. M. yra ūkininko ūkį įregistravęs (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0051203, PVM kodas LT100000215115) ūkininkas, kartu su žmona R. M. bendrosios nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ). Su ieškovo žemės sklypu ribojasi kitas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro ( - ), esantis ( - ), plotas 8,4557 ha, kuris priklausė atsakovei N. R.. Atsakovės N. R. ir I. Ž. 2015 m. birželio 25 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 2605, kuria N. R. perleido nuosavybės teisę į 8,4557 ha žemės sklypą atsakovei I. Ž. (t. 1, b. l. 69-71). Su ginčo žemės sklypu ribojasi žemės sklypai nurodyti UAB „Geoturtas“ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Žemės sklypai priklausantys L. J., J. ir R. M. yra žemės ūkio paskirties, E. M. V. – miškų ūkio paskirties (t. 4, b. l. 42-50). 8,4557 ha žemės sklypo, kadastro ( - ), esančio ( - ), kuris priklausė atsakovei N. R., vertė nustatyta eksperto - 28200,00 Eur (t. 2, b. l. 40-51).

24Ieškovas reiškia ieškinį, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kadangi, jo manymu, atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, skirtas pridengti faktinį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį.

25ŽŪPŽĮĮ kaip vienas iš tikslų yra siekti užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai (ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viena iš šiam tikslui pasiekti nustatytų priemonių - pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, įtvirtinta šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Įstatymas nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi (eilės tvarka): žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis Įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Ieškovas atitinka pastarojo straipsnio reikalavimus (t. 4, b. l. 36-37), dėl to ginčo tarp šalių nėra.

26Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad jeigu atsakovė N. R. būtų sudarinėjusi ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, pirmiausia būtų turėjusi pasiūlyti jį įsigyti ieškovui bei kitiems kaimyninių žemės ūkio paskirties sklypų savininkams ir tik šiems nepasinaudojus priklausančia pirmenybės teise, atsakovė būtų galėjusi parduoti jį kitiems asmenims. Atsakovės sudarė dovanojimo sandorį.

27Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojimu gali būti siekiama padėkoti ar padėti, be to paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013).

29Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

30Byloje nustatyta, kad atsakovės nėra giminaitės. Atsakovė N. R. savo atsiliepime į ieškinį, kaip dovanojimo motyvą nurodė itin šiltus ir artimus ryšius su I. Ž.. Atsakovė N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos draugė buvo atsakovės I. Ž. močiutė I. Ž., kuri mirusi. Nuo 2014 metų N. R. su Ž. ryšių nepalaiko, neva bendrauja tik su I. Ž., kuri atvažiuoja pas ją per mėnesį vieną, du kartus. Savo ruožtu atsakovė I. Ž. paaiškino, kad ji gyvena Vilniuje, dirba valstybiniame sektoriuje. Iš Vilniaus į namus stengiasi sugrįžti bent du savaitgalius per mėnesį. Paaiškino, jog su N. R. vaikais nebendrauja, nei vaikų, nei anūkų vardų nežino, bendrų nuotraukų neturi, N. aplanko per šventes. Visos šios atsakovių nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, tai yra tik atsakovių paaiškinimai. Teismas tokio atsakovių bendravimo neturi priežasčių vertinti kaip įrodytus ilgalaikius artimus ir šiltus tarpusavio santykius. Tikėtina, kad atsakovė N. R. galėjo bendrauti su savo bendraamže I. Ž., bet ne su jos anūke atsakove I. Ž.. Atsakovė N. R. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ką gyvenime veikia I. Ž., nurodė, jog „dirba, lygtai piešia, kompiuteriais užsiima“. Atsakovė N. R. turi du vaikus, dukra gyvena Londone, sūnus Elektrėnuose taip pat turi anūkus. Atsakovė neaiškino teismui, kad ji su vaikais susipykusi, kad jie nutraukę santykius, nebendrauja, vienintelis nurodytas faktas, kad nedažnai aplanko. Tačiau atsakovė I. Ž. taip pat gyvena ir dirba Vilniuje, į namus sugrįžta vos 1-2 kartus per mėnesį, neva aplanko N. R. per šventes. Todėl atsakovės N. R. paaiškinimas, jog I. Ž. (svetimas žmogus) jai yra kaip trečias vaikas ir tikėdamasi, kad ši jos neapleis, padovanojo didelės vertės žemės sklypą, teismo vertinamas kaip abejotinas, nelogiškas. Teismui nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie atsakovės I. Ž. paramą ar pagalbą atsakovei N. R., ir dėl to jai būtų atsiradęs pagrindas atsidėkoti I. Ž..

31Išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme ir 2017-01-23 priėmus sprendimą, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus neva patvirtinančius artimus atsakovių ryšius. Atsakovės pateikė V. K. knygos „Lietuvos karžygiai“ ištrauką (566-567 psl.) bei 1999-10-01 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą Nr. 52-06-1617. Atsakovių tvirtinimu N. R. senelis ir žmona su trimis sūnumis dalyvavo partizaninėse kovose bei slėpėsi I. Ž. senelės tėvų sodyboje. Dėl to N. R. ir jos artimieji I. Ž. šeimai jaučia dėkingumą ir pagarbą. Teismas įvertinęs pastarųjų įrodymų turinį daro vienareikšmišką išvadą, jog nei knygos ištrauka, nei pažyma nepatvirtina atsakovių nurodytos aplinkybės, kad J. ir A. Z. su vaikais gyveno ir slėpėsi I. Ž. senelės I. D. tėvų A. ir V. D. sodyboje ( - ). Todėl atsakovių nurodytas aplinkybes, jų artimiems ryšiams pagrįsti, teismas vertina kaip neįrodytas.

32N. R. teismui aiškino, kad I. Ž. svajojo grįžti į močiutės ūkį ūkininkauti, puoselėti ir prižiūrėti sodybą. Teismas tokius atsakovės paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi I. Ž. ir šiandieną – praėjus trims metams, nėra tapusi ūkininke ir šia veikla neužsiima. Po 2015-06-25 dovanojimo sutarties sudarymo, 2015-12-10 I. Ž. sudarė panaudos sutartį su seserimi D. Ž., kuriai buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis visu žemės sklypu net iki 2025-12-31 (t. 1 b. l. 16). I. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai nežinoma, ar po dovanojimo sutarties sudarymo iki panaudos sutarties sudarymo žemė buvo dirbama ir kas ją dirbo. Pastarieji faktai patvirtina, kad atsakovei I. Ž. ginčo žemės sklypas nebuvo reikalingas, atsakovė juo nesidomėjo. Tuo tarpu trečiasis asmuo D. Ž. bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme, 2016-11-29 teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog ginčo žemės sklypas jai buvo reikalingas, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramą (t. 3 b. l. 3, 11:10:42). D. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ji žemės ūkio technikos neturi, samdo iš tėvo trečiojo asmens A. Ž. (t. 4 b. l. 95, 10:59:00). Pastarojo teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. ir liudytoja I. V. paaiškino, kad atsakovės I. Ž. ir trečiojo asmens D. Ž. nėra matę ūkininkaujančių ginčo sklype, žemę dirba trečiasis asmuo A. Ž. (11:33:47, 12:10:27). Todėl įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog N. R. argumentas, kad ji norėjo padėti I. Ž. kaip jaunai ūkininkei pradėti veiklą, neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi akivaizdu, kad ginčo žemės sklypu labiau suinteresuoti buvo tretieji asmenys D. Ž. ir A. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, jog pastarieji tretieji asmenys ne kartą bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad ši byla susijusi su jų asmenybėmis. D. Ž. tvirtino, jog tokiu būdu ieškovas siekia atgrasinti nuo ūkininkavimo jaunus ūkininkus – konkurentus. A. Ž. - kad konkurentai nori sužinoti jo turtinę padėtį, tiekėjus, įkurti tokį patį verslą (t. 4 b. l. 95 11:15:55). Kad šalys yra konkuruojantys ūkininkai, itin dažnai konkuruojantys kaina dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir ieškovas (t. 1, b. l. 121).

33Atsakovė N. R. atsiliepime nurodė, kad jai, kaip pensinio amžiaus žmogui, turimas žemės sklypas buvo tik papildomas rūpestis. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ilgą laiko tarpą panaudos pagrindais ginčo žemės sklypą buvo perdavusi G. R., kuris rūpinosi žeme, dirbo, prižiūrėjo ją. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji turėjo apsispręsti ką daryti su žeme G. R. pranešus, jog jis ketina nutraukti panaudos sutartį. Tačiau G. R. apklaustas liudytoju paaiškino, kad N. R. pageidavo nutraukti panaudos sutartį. Kadangi jis dar su atsakovės tėvu sudarydamas panaudos sutartį susitarė, kad šiems prireikus žemės, jis sutiks su sutarties nutraukimu, N. R. prašymui neprieštaravo. Todėl teismas pirmiau nurodytus atsakovės argumentus dėl ko ji sudarė dovanojimo sandorį taip pat vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Net ir darant prielaidą, kad žemės sklypas atsakovei kėlė rūpesčius, ji galėjo paklausią žemę išnuomoti, parduoti ir tokiu būdu gauti nemažas papildomas pajamas, savo, kaip pensinio amžiaus žmogaus, vaikų ar anūkų poreikiams patenkinti.

34Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė N. R. 2018-02-12 teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji galvojo apie žemės sklypo pardavimą, dėl to ir užsakė kadastrinius matavimus. Taip pat atsakovė patvirtino, kad ieškovo sūnui liudytojui A. M. dviejų telefoninių pokalbių metu sąmoningai melavo, kad žemę nuomos, nes nenorėjo parduoti žemės būtent ieškovui. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas su savo šeima yra pavydūs, baisūs kaimynai, jam savo žemės neparduotų ir už milijoną (t. 4 b. l. 95). Trečiasis asmuo D. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo reikalavimas parduoti jam žemės sklypą paskatino atsakovę N. R. jai priklausančią žemę padovanoti (t. 4 b. l. 95, 10:59:00). Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad N. R. siekė perleisti žemės sklypą konkrečiam asmeniui, svarbu ne ieškovui, o galimybė apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3-8 dalyse nustatytą žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą ir nepaisyti įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmumo teisę turinčių asmenų – sudarant dovanojimo sandorį.

35Atkreiptinas dėmesys, kad N. R. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. 2018-02-12 teismo posėdžio metu atsakovė aiškino, kad yra finansiškai apsirūpinusi, jai naudos iš žemės nereikėjo, galimybės parduoti žemę nesvarstė. Taip pat aiškino, kad galvojo parduoti žemės sklypą ir užsakė kadastrinius matavimus kainuojančius 600–800 Eur (t. 1 b. l. 4), gaudama 270,00 Eur pensiją. Atsiliepime į ieškinį teigė, kad ginčo žemės sklypas jai tik papildoma našta (t. 1 b. l. 91), tuo tarpu 2018-02-12 teismo posėdžio metu tvirtino, kad žemės sklypas jai problemų nekėlė. Kaip dovanojimo sutarties sudarymo motyvą nurodė tai, kad su I. Ž. yra artima, ją myli, gerbia. Tačiau po to sekė dar vienas motyvas, kad N. R. senelis ir žmona su trimis sūnumis dalyvavo partizaninėse kovose bei slėpėsi I. Ž. senelės tėvų sodyboje. Dėl to N. R. ir jos artimieji I. Ž. šeimai jaučia dėkingumą ir pagarbą. Visi nurodyti neatitikimai, kelia teismui abejones dėl atsakovės N. R. paaiškinimų tikrumo, teisingumo, o būtent ji objektyviausiai galėjo teismui atskleisti tikruosius dovanojimo sandorio motyvus.

36Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), teismui kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio, dėl ko darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo I. Ž. sutartimi, sudaryta 2015-06-25, atsakovės siekė pridengti kitą – ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, taip užkirsdamos kelią ieškovui pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

37Pagrindinis atsakovių bei jų atstovo argumentas, kodėl ieškovo ieškinys atmestinas, kad byloje nenustatytas pinigų perdavimo faktas atsakovei N. R. už ginčo žemės sklypą, kas reiškia, kad sandoris buvo neatlygintinis - dovanojimo. Iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad 2015-06-02 surašytas ginčo sklypo vertės (28200,00 Eur) nustatymo aktas (t. 2, b. l. 40). 2015-06-25 trečiasis asmuo A. Ž. pasirašė su AB DNB bankas kreditavimo sutartį ir tą pačią dieną iš savo sąskaitos paėmė 25000,00 Eur (t. 2, b. l. 12, t. 4, b. l. 28). 2015-06-25 atsakovės sudarė dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 69). 2016-10-14 ieškovo atstovui pateikus teismui A. Ž. banko sąskaitos išrašą (t. 2, b. l. 11), 2016-10-17 teismo posėdžio metu atsakovių atstovui pateikus ginčo žemės sklypo vertės nustatymo aktą (t. 2, b. l. 39), 2016-11-29 teismo posėdžio metu atsakovių atstovas pateikė į bylą A. Ž. žemės sklypų pirkimo – pardavimo bei dvi 2012 metų paskolų gavimo iš fizinių asmenų sutartis (t. 2, b. l. 124-143) neva pagrindžiančius, kad A. Ž. nuimta pinigų suma labai artima ginčo žemės sklypo vertei, tą pačią dieną kaip ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis tėra sutapimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. byloje esant liudytoju ir tiesiogiai nedalyvavus 2016-10-17 teismo posėdyje, trečiasis asmuo D. Ž. sudarė galimybę A. Ž. paklausyti teismo posėdžio garso įrašą, susipažinti su ieškovo atstovo teisiniais argumentais. Šias faktines aplinkybes patvirtino pats A. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu. Po ko ir atsirado nauji įrodymai byloje – dvi 2012 metų paskolų sutartys. Teismui kelia abejonių neva 2012-02-15 ir 2012-02-28 A. Ž. sudarytos paskolų sutartys su D. Š. ir A. Ž., kadangi kaip patvirtino pats A. Ž., D. Š. yra jo giminaitė, o A. Ž. draugas, paskolos buvo suteiktos gana ilgam laikui, beprocentinės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (12 straipsnis). Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (16 straipsnis). Todėl A. Ž. įsigijus už paskolas žemės sklypus savo ūkio veiklai, sandoriai turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje. Trečiasis asmuo patvirtino, kad šių sandorių jo ūkio apskaitoje nėra (t. 3, b. l. 161). Teismas daro išvadą, kad atsakovei I. Ž. už ginčo žemės sklypą susimokėti padėjo jos tėvas trečiasis asmuo A. Ž..

38Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo atstovui reikalaujant, kad A. Ž. pateiktų savo bankinius duomenis, pastarasis nurodė, jog prašomi pateikti įrodymai tiesiogiai liečia jam artimą asmenį – dukrą I. Ž., tuo tarpu įstatymas numato, kad asmuo neprivalo teikti rašytinių įrodymų pries save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius (t. 1, b. l. 194). Natūralu, kad atsakovės siekdamos nuslėpti tikrąsias aplinkybes, akivaizdžių, tiesioginių bankinių pavedimų neatliko. Todėl, teismo nuomone, pastarųjų faktinių aplinkybių visetas, tik dar labiau patvirtina teismo pirmiau konstatuotą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo I. Ž. sutartimi, sudaryta 2015-06-25, atsakovės siekė pridengti kitą – ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Tokiu būdu iš ieškovo ir kitų asmenų buvo neteisėtai atimta galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise, kas, vadovaujantis teismų praktika, suteikia galimybę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).

39Teismas įvertinęs nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodytą vieno aro kainos svyravimą bei kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovė I. Ž. įsigijo ginčo žemės sklypą iš atsakovės N. R. už 25000,00 Eur. Įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti priešingas išvadas, nepateikti.

40Teismas vertina, jog ieškinio reikalavimas yra visiškai įrodytas, todėl tenkintinas. Teismas pripažįsta 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia, pripažįsta pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkelia 8,4557 ha žemės sklypo, unikalus ( - ), esančio ( - ), pirkėjos atsakovės I. Ž. teises ir pareigas ieškovui J. M. ir įpareigoja ieškovą J. M. sumokėti atsakovei I. Ž. 25000,00 Eur.

41CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

42Ieškovas J. M. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 3230,57 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti. Teismo nuomone, ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl iš viso ieškovui atsakovės turi atlyginti 3230,57 Eur.

43Taip pat iš atsakovių priteistinos 72,90 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

45ieškinį tenkinti.

46Pripažinti 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia, pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkelti 8,4557 ha žemės sklypo, unikalus ( - ), esančio ( - ), pirkėjos atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) teises ir pareigas ieškovui J. M., a. k. ( - ) ir įpareigoti ieškovą J. M., a. k. ( - ) sumokėti atsakovei I. Ž., a. k. ( - ) 25000,00 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų).

47Priteisti iš atsakovių N. R., a. k. ( - ) ir I. Ž., a. k. ( - ) 3230,57 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos po 1615,28 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų 28 ct) ieškovui J. M., a. k. ( - )

48Priteisti iš atsakovių N. R., a. k. ( - ) ir I. Ž., a. k. ( - ) 72,90 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos po 36,45 Eur (trisdešimt šešis eurus 45 ct) valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

49Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. M.... 3. Teismas... 4. ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2015 m. birželio 25... 5. Ieškovas J. M. prašė tenkinti ieškinį, patikslintame ieškinyje nurodė... 6. Ieškovo J. M. atstovas advokatas V. Š. prašė tenkinti ieškinį visiškai,... 7. Ieškovė N. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu... 8. Atsakovė N. R. teismo posėdyje patvirtino nurodytas aplinkybes. Papildomai... 9. Atsakovė I. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai... 10. Atsakovė I. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvo... 11. Atsakovių N. R. ir I. Ž. atstovas advokatas Antanas Vincas Pilipčikas teismo... 12. Trečiasis asmuo notarė N. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį,... 13. Trečiasis asmuo notarė N. L. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad... 14. Trečiasis asmuo A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 15. Trečiasis asmuo A. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad bankui... 16. Trečiasis asmuo D. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 17. Trečiasis asmuo D. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su... 18. Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu... 19. Trečiasis asmuo L. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu... 20. Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu... 21. Teismas... 22. ieškinys tenkinamas.... 23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. M. yra ūkininko ūkį... 24. Ieškovas reiškia ieškinį, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus... 25. ŽŪPŽĮĮ kaip vienas iš tikslų yra siekti užtikrinti, kad Lietuvos... 26. Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad jeigu atsakovė N. R.... 27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad svarbu nustatyti... 29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje... 30. Byloje nustatyta, kad atsakovės nėra giminaitės. Atsakovė N. R. savo... 31. Išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme ir 2017-01-23 priėmus... 32. N. R. teismui aiškino, kad I. Ž. svajojo grįžti į močiutės ūkį... 33. Atsakovė N. R. atsiliepime nurodė, kad jai, kaip pensinio amžiaus žmogui,... 34. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė N. R. 2018-02-12 teismo posėdžio metu... 35. Atkreiptinas dėmesys, kad N. R. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi.... 36. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius jokių dovanojimo... 37. Pagrindinis atsakovių bei jų atstovo argumentas, kodėl ieškovo ieškinys... 38. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo atstovui reikalaujant, kad A. Ž. pateiktų... 39. Teismas įvertinęs nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodytą vieno aro... 40. Teismas vertina, jog ieškinio reikalavimas yra visiškai įrodytas, todėl... 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 42. Ieškovas J. M. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 3230,57 Eur išlaidas... 43. Taip pat iš atsakovių priteistinos 72,90 Eur išlaidos susijusios su... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 45. ieškinį tenkinti.... 46. Pripažinti 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir... 47. Priteisti iš atsakovių N. R., a. k. ( - ) ir I. Ž., a. k. ( - ) 3230,57 Eur... 48. Priteisti iš atsakovių N. R., a. k. ( - ) ir I. Ž., a. k. ( - ) 72,90 Eur... 49. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...