Byla e2-2127-180/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-6026-340/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ ieškinį atsakovėms: akcinei bendrovei LITGRID, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Elektromontuotojas“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Axis Power“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. AB „Energetikos tinklų institutas“ pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ 2016 m. vasario 17 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti Vilniaus E-3 110 kV skirstyklos techninio, darbo projekto parengimo ir rekonstravimo darbus (toliau – pirkimas), pasiūlymų eilės ir pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo, 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl susipažinimo su pirkimo dalyvių pasiūlymais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakoves UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ nesudaryti pirkimo sutarties, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
  3. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji prarastų galimybę konkuruoti pirkime, sudaryti pirkimo sutartį ir įvykdyti pirkimo objektą sudarančius darbus. Ieškovės teigimu, laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti tiek jos, tiek ir viešąjį interesą skaidriomis ir teisėtomis viešojo pirkimo procedūromis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės AB „Energetikos tinklų institutas“ prašymo netenkino.
  2. Teismo motyvai: pirkimo objektas neabejotinai strategiškai svarbus valstybei, Vilniaus miestui bei atsakovams, vykdantiems atitinkamus įsipareigojimus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus projekto laikiną sustabdymą. Ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirkimo pasiūlymų eilės 1-2 vietose esantys tiekėjai, galbūt, neįrodė turintys teisę atlikti pirkimo objektą sudarančius darbus – inžinerinius geologinius tyrinėjimus ir projekto ekspertizę. Nors laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, ji šias pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
  3. Teismas sprendė, kad ginčo atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo didesnę finansinę žalą patirtų perkančioji organizacija, kad pritaikius paminėtas priemones būtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su energetikos objekto rekonstravimu. Be to, pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šis finansavimas gali būti prarastas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė AB „Energetikos tinklų institutas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Nutartyje pateikiami motyvai yra deklaratyvūs ir iš esmės gali būti taikytini kiekvieno viešojo pirkimo atveju, nes kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu.
  2. Ieškinys prima facie yra pagrįstas. Priešingai nei nurodė teismas, aplinkybė dėl trečiųjų asmenų UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ ir UAB „Axis Power“ teisės atlikti projekto ekspertizę nėra ginčo objektas. Ieškinyje įrodinėjama, kad tretieji asmenys neturi teisės atlikti inžinerinių geologinių tyrinėjimų. Atsakovai teigia, kad pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas turėti teisę atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus, todėl tiekėjai atitinkamų įrodymų pateikti neturėjo. Tokiu būdu atsakovai pripažįsta, kad tretieji asmenys jokių įrodymų apie jų teisę atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus nepateikė, nors tokie įrodymai turėjo būti pateikti.
  3. Ieškinyje preliminariai įrodoma, kad inžineriniai geologiniai tyrinėjimai pirkimo sutarties vykdymo metu turės būti atlikti. Tokia pozicija grindžiama tiek pirkimo sąlygomis, tiek teisės aktų analize.
  4. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad imperatyvieji kitų įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems teisės subjektams, todėl aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas tiekėjui turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), suteikiantį teisę vykdyti perkamus darbus, nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės tokį dokumentą turėti ir jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).
  5. Teismas visiškai ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, kad tai, jog tiekėjas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, nereiškia, kad tiekėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir kad turėtų būti atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1253-236/2016).
  6. Nors ieškovė savo pažeistas teises iš esmės galėtų ginti ir teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, toks procesas aiškiai pažeidžia efektyvią tiekėjo teisių gynybą ir sąžiningą konkurenciją, kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) laiko saugoma ir ginama vertybe, o jos užtikrinimą – viena iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-16/98).
  7. Esant sudarytai pirkimo sutarčiai, ji turėtų būti naikinama ir turėtų būti sprendžiami neteisėtos sutarties sudarymo padariniai. Perkančioji organizacija pirkimo procedūras turėtų kartoti iš naujo, kas reiškia, kad atsakovės sugaištų papildomo laiko ir išeikvotų papildomus resursus konkurso organizavimui.
  8. Viešasis interesas, taikius laikinąsias apsaugos priemones, bus ne pažeistas, o, priešingai – užtikrintas. Atsakovių atsiliepimuose į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėstomi argumentai apie pirkimo objekto svarbą, galimas prarasti ES lėšas ir galimus kilti kitus nuostolius yra visiškai deklaratyvūs ir neįrodyti. Nei pirkimo medžiagoje, nei byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių poreikį skubiai sudaryti pirkimo sutartį, paneigiant viešąjį interesą viešojo pirkimo skaidrumu ir teisėtumu.
  9. Atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ argumentai dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto darbų svarbos ir nurodomo poreikio kaip skubiau vykdyti šiuos darbus, atitinkamai nestabdyti pirkimo, yra aiškiai paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1912-180/2016.
  1. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atsiliepime prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Priešingai nei teigia ieškovė, ieškinio tikėtinas pagrįstumas nėra įrodytas, nes ieškinys grindžiamas: prielaidomis apie tariamą trečiųjų asmenų kvalifikacijos neatitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, kurie pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti; tariamu atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ veiksmų neteisėtumu, kuriuo neva dirbtinai ribojamos ieškovės galimybės ginti pažeistas teises.
  2. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir dėl jų netaikymo galinčią atsirasti jai (ieškovei) ar visuomenei žalą. Pagrindinis ieškovės dalyvavimo pirkime interesas – finansinis, todėl net ir nepritaikius paminėtų priemonių ir sudarius pirkimo sutartį, ieškovė galėtų siekti patirtų nuostolių atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu tokie nuostoliai paaiškėtų ir būtų įrodyti.
  3. Nėra pagrindo vadovautis skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1912-180/2016, kadangi nurodytas procesinis sprendimas buvo priimtas esant kitokioms, nei nagrinėjamoje byloje, faktinėms aplinkybėms.
  4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pirkimo, kuris tiesiogiai susijęs su valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimu: Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas pripažintas valstybinės svarbos ekonominiu objektu. Ginčo pirkimu siekiama įsigyti projektavimo ir rangos darbus, kuriuos yra būtina atlikti siekiant užtikrinti įgyvendinant projektą statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės prijungimą prie elektros energijos perdavimo tinklo. Neužbaigus pirkimo procedūrų ir vėluojant ar negalint atlikti Vilniaus E-3 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbų, statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė negalėtų funkcionuoti – nebūtų prijungta prie elektros energijos perdavimo tinklo. Uždelsimas pasirašyti pirkimo sutartį ir pradėti Vilniaus E-3 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbus atsakovei UAB „Vilniaus kogeneracinei jėgainei“, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybei dėl vėlavimo prijungti paminėtą jėgainę prie elektros energijos perdavimo tinklo ir pavėluotos jėgainės funkcionavimo pradžios kainuotų mažiausiai 66 850 Eur nuostolių per dieną.
  1. Atsakovė AB LITGRID atsiliepime į skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį, prijungti prie bylos 2016 m. spalio 21 d. pirkimo sutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškinys prima facie pagrįstas. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsamiai nurodyti argumentai dėl akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neigiamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo finansines pasekmes galėtų pašalinti kiti būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
  3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad laikinas pirkimo objekto darbų įsigijimo sustabdymas neturės jokios neigiamos įtakos viešojo intereso tenkinimui. Vilniaus E-3 110 kV pastotės skirstykla eksploatuojama jau 33 metus, jos būklė yra kritiška, todėl yra rizika, kad bet kuriuo momentu gali būti nutraukiamas elektros energijos tiekimas vartotojams, galimi sprogimai, kurių metu gali būti apgadinti ar sugadinti šalia esantys įrenginiai, nukentėti žmonės. Taigi pirkimu siekiama užtikrinti su visuomenės viešuoju interesu susijusius poreikius, pirkimą baigti ir perkamus darbus atlikti kaip įmanoma greičiau.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Remiantis CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip laikinoji apsaugos priemonė viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Įstatymas nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).
  4. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).
  5. Nors atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas motyvavo neįrodytu šių priemonių taikymo pagrindu, atskirai dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepasisakė. Nepaisant to, sprendžiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiko vienos būtinos sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyta, kad AB „Energetikos tinklų institutas“ ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu buvo atmestas. Nors paminėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal bylos duomenis ir paminėtą teismų praktiką egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ieškinio pagrįstumo, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  6. Viena vertus, atmetus ieškinį pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo spręsti, kad apskundus tokį teismo sprendimą, ieškovės reikalavimų patenkinimo tikimybė neegzistuoja. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui pagrįstos abejonės dėl ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo priėmimo kilo ne tiek dėl teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, bet dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo – faktinio pagrindo bei pateiktų jį pagrindžiančių duomenų (CPK 111, 114, 135, 177 str.). Sutiktina su atsakovių atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad ieškinys iš esmės grindžiamas ieškovės pozicija, kaip turėtų būti vertinamos ir aiškinamos pirkimo sąlygos, bei subjektyvaus pobūdžio prielaidų pagrindu padarytomis atitinkamomis išvadomis. Vien ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
  7. Atmestinas skundo argumentas, kad, spręsdamas procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus dėl tiekėjo pareigos vadovautis iš anksto žinomais iš imperatyviųjų teisės normų kylančiais reikalavimais, nors jie ir nebuvo tiesiogiai įrašyti pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). Šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, todėl atsižvelgti į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus teismas neturėjo pagrindo.
  8. Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo (CPK 314 str.) nelemia ir skundo argumentas dėl neegzistuojančio poreikio kuo skubiau įvykdyti pirkimo objektą sudarančius darbus. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia nurodyto argumento pagrįstumą. Ginčo pirkimu siekiama įsigyti Vilniaus E-3 110 kV skirstyklos techninio, darbo projekto parengimo ir rekonstrukcijos darbus. Operatyvų šių darbų atlikimą sąlygoja ne tik kritinė, jau 33 metus naudojamos skirstyklos būklė, dėl kurios elektros tiekimas vartotojams gali būti nutrauktas ar kilti tokių padarinių, kaip šalia esančių įrenginių sugadinimas, žala žmonių sveikatai, bet ir tai, kad šis pirkimas susijęs su valstybinės svarbos ekonominiu objektu – Vilniaus kogeneracine jėgaine (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 486). Ginčo pirkimo objektą sudarančių darbų atlikimas reikalingas nurodytos jėgainės prijungimui prie elektros perdavimo tinklo. Nurodyti duomenys įrodo ginčo atveju egzistuojantį neatidėliotiną poreikį ir visuomenės interesą pirkimo sutarties sudarymu. Netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas laikėsi ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes atsisakė vienos įmonės ekonominį interesą ginti vartotojų teisėtų lūkesčių dėl nepertraukiamo elektros tiekimo, energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimo sąskaita (CPK 144 str., 4237 str. 1, 2 d.).
  9. Aplinkybė, kad egzistuoja kitas ieškovės pažeistų interesų gynybos būdas, tik vienas iš argumentų, patvirtinančių pagrįstai šiuo atveju viešajam interesui pirkimo objektu suteiktą prioritetą. Kadangi skundžiama nutartis teismo nebuvo grindžiama tik nurodyta aplinkybe, nėra aktualus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2‑1253‑236/2016, pateiktas išaiškinimas, kad vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovui teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Kasacinio teismo praktikoje susiformuota nuostata, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Šios ir apeliantės nurodytos bylos aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios. Jos skiriasi ginčo dalyku, pirkimo objektu ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
  10. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
  11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai