Byla e3K-3-385-421/2019
Dėl sandorių, įkeitimo lakšto ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. K., Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei Lolitai Vičinienei, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų antstolė Raimonda Pauzienė, dėl sandorių, įkeitimo lakšto ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, teismo pareigos išspręsti visus pareikštus reikalavimus nevykdymą, kaip esminį proceso teisės normų pažeidimą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti UAB „AD Verbum“ ir ieškovės 2003 m. lapkričio 19 d. sudarytos pažymos-sąskaitos Nr. 255373 dalį dėl automobilio „Ssang Yong Rexton“ savininko apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad automobilio savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra V. K.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo 2003 m. spalio 15 d. sudarytą paskolos sutartį dėl 25 000 Lt (7240,50 Eur); 3) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo 2003 m. lapkričio 17 d. sudarytą paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur); 4) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo 2004 m. kovo 8 d. sudarytą skolų suderinimo sutartį; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą 11 925,81 Eur vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785.

93.

10Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies, 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ji nurodė, kad iš UAB „AD Verbum“ įsigijo automobilį „Ssang Yong Rexton“, tačiau nuo įsigijimo momento tikrasis automobilio įgijėjas buvo atsakovas – ieškovės sesers sugyventinis. Ieškovė sutiko padėti atsakovui, nes jis vengė registruoti turtą savo vardu. Asmeninių lėšų automobilio pardavėjui ieškovė nemokėjo, 108 000 Lt (31 279 Eur) sumokėjo atsakovas, jis iki šiol naudojasi automobiliu. 2003 m. ieškovė gavo minimalų darbo užmokestį, todėl negalėjo sumokėti automobilio pirkimo kainos ir neturėjo valios jo įsigyti. Tam, kad ji ateityje galėtų pagrįsti, iš kokių lėšų pirko automobilį, su atsakovu sudarė paskolos sutartis. 2004 m. kovo 8 d. dėl akių buvo sudaryta skolų suderinimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė su atsakovu susitarė, kad bendra skola atsakovui 2004 m. kovo 8 d. yra 61 000 Lt (17 666,82 Eur). Ieškovė 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštu įsipareigojo už suteiktą paskolą įkeisti atsakovui ginčo automobilį. 2004 m. kovo 2 d. panaudos sutarties pagrindu ieškovė perdavė ir suteikė teisę atsakovui eksploatuoti automobilį, būti transporto savininko atstovu draudimo įstaigoje ir kt. Atsakovui eksploatuojant automobilį 2007 metais pastebėta automobilio techninių gedimų, todėl ieškovė V. K. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama teismo įpareigoti pardavėją atsiimti netinkamos kokybės daiktą arba grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties kainą. Byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu UAB „Nellemann Baltic“ sutiko su ieškinio reikalavimu ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) sumažino automobilio pirkimo kainą, šias lėšas pervedė į V. K. banko sąskaitą. 2015 m. civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir dalių atidalijimo, kurioje atsakovas buvo V. K., ieškovė prieš jį liudijo, todėl galimai dėl šios priežasties V. K. kreipėsi į notarę, ši 2017 m. gruodžio 13 d. padarė 11 874,42 Eur vykdomąjį įrašą, o atsakovas jį pateikė antstolei vykdyti.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 830,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o valstybei – 225 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, 12,03 Eur pašto išlaidų atlyginimo, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės R. Pauzienės vykdomo išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/01427.

145.

15Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu, sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovas siekė įsigyti ginčo automobilį savo asmeniniam naudojimui ir savo vardu to padaryti negalėjo ar nenorėjo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2003 metais dirbo, gavo oficialias pajamas ir itin didelę pinigų sumą už parduotas AB „Merkurijus“ akcijas, turėjo savo vardu registruotus vertingus nekilnojamojo turto objektus, taip pat ir transporto priemonę. Atsakovas vien per 2003 m. spalio mėnesį iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išsiėmęs 525 000 Lt (152 050,51 Eur), todėl teismas sprendė, kad atsakovas galėjo įsigyti ginčo automobilį savo vardu ir neturėjo priežasčių jo registruoti kito asmens vardu, siekdamas galimai neteisėtų tikslų. Teismas įvertino, kad nors ieškovė teigė, jog atsakovas tuo metu vengė bet kokį turtą registruoti savo vardu, turėjo daug „juodų pinigų“, buvo susijęs su nusikalstamu pasauliu, tačiau šių teiginių įrodymais nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2003 metais turėjo pakankamai pinigų, kuriuos galėjo paskolinti ieškovei, be to, tuo metu buvo artimas šeimos narys.

166.

17Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2003 metais neturėjo savo vardu registruotos transporto priemonės, gyveno viena, buvo išsituokusi, todėl galimai turėjo poreikį įsigyti automobilį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė 1997 m. birželio 4 d. už 44 000 Lt (12 743,28 Eur) pardavė butą ( - ), 2002 m. vasario 15 d. už 20 000 Lt (5 792,40 Eur) įsigijo butą ( - ), šį pardavė ir gavo 15 000 Lt (4344,30 Eur). Nors butas ( - ) parduotas 2003 m. lapkričio 26 d., o ginčo automobilis įgytas 2003 m. lapkričio 19 d., šio buto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių sutartą buto pardavimo kainą ieškovė gavo prieš pasirašydama šią sutartį. Teismas padarė išvadą, kad už parduodamą butą pinigai ieškovei galimai buvo išmokėti iki ginčo automobilio įsigijimo, todėl ji turėjo bent 39 000 Lt (11 295,18 Eur) santaupų ir iki ginčo automobiliui įsigyti reikalingos sumos (108 000 Lt, arba 31 279 Eur) jai trūko 69 000 Lt (19 983,78 Eur), t. y. sumos, kuri yra artima paskolos sutartimis atsakovo jai paskolintai sumai (61 000 Lt, arba 17 666,82 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji 39 000 Lt (11 295,18 Eur) santaupų būtų išleidusi nekilnojamajam ar kitam vertingam turtui įsigyti.

187.

19Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartyse esant įrašams, jog skolinamas pinigų sumas ieškovė gavo, laikytina, kad paskolos sutartys buvo realiai sudarytos ir įvykdytos, pinigai – ieškovei realiai perduoti, todėl pripažinti jas negaliojančiomis, kaip sudarytas tik dėl akių, nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad 2004 m. kovo 8 d. skolų suderinimo akto pasirašymas, 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakšto pasirašymas bei aplinkybė, jog, ieškovei sudarius 2008 m. vasario 5 d. taikos sutartį su UAB „Nellemann Baltic“, tiesiogiai atsakovui buvo išmokėta 20 000 Lt (5792,40 Eur) už eksploatavimo metu nustatytus automobilio techninius trūkumus, patvirtina, kad atsakovas elgėsi kaip ieškovės kreditorius pagal paskolos sutartis. Teismas pažymėjo, kad, be ieškovės paaiškinimų, nėra įrodymų, patvirtinančių sandorių ydingumą.

208.

21Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai naudojosi ginčo automobiliu, teisiškai nereikšminga, nes atsakovas gyveno ir vedė bendrą ūkį su ieškovės seserimi, ieškovė su jais palaikė artimus santykius, todėl automobilį vienu ar kitu metu galėjo vairuoti visi susiję asmenys. Aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką nereikalavo grąžinti paskolintos sumos, o tokių veiksmų ėmėsi tik pablogėjus atsakovo ir ieškovės sesers santykiams, teismo vertinimu, taip pat teisiškai nereikšminga. Kreditorius yra laisvas bet kuriuo metu pareikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę, todėl faktas, jog atsakovo reikalavimas ieškovei grąžinti pasiskolintas sumas sutapo su ieškovės apklausa civilinėje byloje Nr. e2-1221-886/2016, nereiškia, kad atsakovas buvo atsisakęs (praradęs) reikalavimo teisės atgauti paskolintus pinigus.

229.

23Teismas vertino, kad nėra pagrindo Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 pripažinti negaliojančiu. Ieškovės prašyti pripažinti negaliojančiais sandoriai yra galiojantys, o vykdomajame įraše yra nurodytas tinkamas ieškovės skolos dydis, nes dalis skolos atsakovui buvo grąžinta.

2410.

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 3 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pažyma-sąskaita sudaryto sandorio dalis dėl automobilio „Ssang Yong Rexton“ pirkėjo yra apsimestinis sandoris, ir nustatė, kad automobilio pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas; laikė nesudarytomis paskolos sutartis, skolų suderinimo sutartį; pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento įkeitimo lakštą, vykdomąjį įrašą; priteisė ieškovei iš atsakovo 2249 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei iš atsakovo – 481,47 Eur išlaidų atlyginimo.

2611.

27Kolegija vadovavosi CK 1.86 straipsnio 1, 2 dalių, 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, kt.), pažymėjo, kad šiuo atveju sprendžiant kelių sandorių negaliojimo klausimą reikia šiuos sandorius aiškinti kartu, siekiant atskleisti tikrąją šalių valią, sandorių sudarymo aplinkybes, tarpusavio ryšius ir šalių elgesį prieš bei po sandorių sudarymo.

2812.

29Spręsdama dėl automobilio „Ssang Yong Rexton“ pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kolegija ištyrė ir įvertino ieškovės, atsakovo, liudytojos V. Č. parodymus bei pripažino, jog automobilio pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra V. K. Kolegija atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė, tiek liudytoja V. Č. teismui nuosekliai paaiškino, jog būtent atsakovo valia buvo įsigyti naują automobilį, už jį sumokėjo pats atsakovas grynaisiais pinigais, tokia valia susiformavo automobilio pirkimą aptarus su kartu gyvenančia V. Č. Nors atsakovas neigė savo valią, tačiau argumentų dėl ieškovės valios įsigyti automobilį, kolegijos vertinimu, nepagrindė. Spręsdama, kuri iš šalių – ieškovė ar atsakovas – turėjo valią įsigyti automobilį, kolegija atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes, jo vykdymą, automobilio naudojimą ir priežiūrą, jo laikymo vietą, privalomą automobilio draudimą ir techninę priežiūrą atlikusį asmenį, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad automobilis buvo laikomas prie atsakovo namų ir naudojamas atsakovo, patvirtina tiek ieškovės, tiek liudytojos V. Č. nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek byloje pateikta fotonuotrauka. Panaudos sutarties pagrindu ieškovė automobilį „Ssang Yong Rexton“ perdavė atsakovui neatlygintinai valdyti ir juo naudotis neapibrėžtam terminui, kartu perdavė ir kitas teises. Kolegija taip pat atsižvelgė į ieškovės parodymus, kad jai automobilio nereikėjo, nes ji gyveno centre, turėjo savo senesnį automobilį, o gaunamos pajamos neleido įsigyti naujo automobilio, be to, niekada nėra sėdėjusi prie šio automobilio vairo, automobilį registravo ir viskuo rūpinosi atsakovas, dokumentų reikėjo jam važiuojant į užsienį; atsakovas perkamą automobilį registravo ieškovės vardu siekdamas apsisaugoti nuo galimo turto konfiskavimo, nes turėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu, viską tvarkė atsakovo advokatas Gerutis Niaura. Kolegija pažymėjo, kad šias aplinkybes nuosekliai patvirtino ir daug metų su atsakovu gyvenusi, bendrą vaiką turinti liudytoja V. Č.

3013.

31Kolegija sprendė, kad ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą pripažinti, jog pažyma-sąskaita sudarytas sandoris yra su esminiais ieškovės valios trūkumais, tikroji valia nusipirkti „Ssang Yong Rexton“ automobilį buvo atsakovo. Atsakovas realiai sukūrė civilines teisines pasekmes – nusipirko ginčo automobilį (CK 1.63 straipsnis) asmeniniam ir artimųjų naudojimui. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovas turėjo pinigų automobiliui įsigyti. Kolegija konstatavo, kad pažyma-sąskaita sudaryto sandorio dalis dėl automobilio pirkėjo yra apsimestinis sandoris, pripažino, kad automobilio pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

3214.

33Bylos duomenų visuma, kolegijos vertinimu, nepatvirtina paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų perdavimo faktų. Kolegija nurodė, kad, ieškovui siekiant paneigti paskolos sutarties dalyko perdavimą, tokiomis aplinkybėmis grindžiant sutarties ydingumą, teismas turi taikyti paskolos sutarties (ne)sudarymo institutą (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalis). Nors sutartyse yra įrašai, kad ieškovė yra gavusi pinigus, tačiau ji paaiškino, kad realiai pinigai nebuvo perduoti, įrašai padaryti atsakovo ir advokato G. Niauros. Šių aplinkybių teisme atsakovas neneigė. Kolegija atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė, tiek liudytoja nurodė, jog atsakovas yra surašęs daug įvairių raštelių, ieškovė juo pasitikėjo ir pasirašinėjo, nes buvo įtikinta, kad taip reikia. Paskolos sutartys sudarytos prieš pat ieškovės vardu sudarytą apsimestinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės gaunamos pajamos ir turtinė padėtis nebuvo tokia, kuri leido skolintis dideles sumas naujam automobiliui įsigyti. Ieškovė nurodė, kad pasirašė sutartis jų neskaičiusi, nes pasitikėjo atsakovu. Atsakovas grąžinti paskolintas sumas iš ieškovės pareikalavo tik 2017 m. lapkričio 21 d., nors skola turėjo būti grąžinta 2008 m. spalio 1 d., be to, po to, kai ieškovė davė jam nepalankius parodymus kitoje byloje.

3415.

35Įvertinusi aplinkybes, kad paskolos sutartys buvo sudarytos prieš pat įsigyjant naują automobilį, kuris iš karto buvo perduotas eksploatuoti ir visiškai nusidėvėjo naudojantis atsakovui, teisėjų kolegija sprendė esant pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, konsultuojamas advokato, taip vykdė apgalvotą sandorių schemą. Kolegija laikė, kad ieškovė, turėdama ekonominį išsilavinimą ir veikdama pagal protingumo principą, nebūtų skolinusis pinigų naujam automobiliui, vėliau jį ilgus metus būtų palikusi naudoti pačiam paskolos davėjui, suteikdama jam neribotas naudojimo ir valdymo teises pagal neatlygintinę panaudos sutartį, be to, šį automobilį įkeitusi pagal paskolos davėjui ir panaudos gavėjui tuo pačiu metu. Tokia sandorių visuma juos aiškinant kartu, siekiant atskleisti tikrąją šalių valią, sandorių sudarymo aplinkybes, tarpusavio ryšius ir šalių elgesį prieš ir po sandorių sudarymo, kolegijos vertinimu, rodo, kad jie buvo skirti tikriesiems šalių ketinimams pridengti. Šias teismo išvadas patvirtina ieškovės ir liudytojos parodymai. Kolegija konstatavo, kad ieškovė negavo paskolos dalyko, todėl paskolos sutartis ir skolų suderinimo sutartį laikė nesudarytomis (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalis).

3616.

37Kolegija sprendė, kad yra pakankamas pagrindas įkeitimo lakštą pripažinti tariamuoju sandoriu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, nebūdama automobilio savininkė, jo negalėjo įkeisti, įkeitimo lakštą sprendė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sandorį. Pagal ginčo sandorius išduotas 11 925,81 Eur vykdomasis įrašas taip pat pripažintas negaliojančiu, taip užtikrinant veiksmingą ieškovės civilinių teisių gynybą ir iš civilinės apyvartos šalinant nepagrįstą vykdomąjį įrašą (CK 1.138 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

38III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3917.

40Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir palikti nepakeistą

42Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4317.1.

44Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas, taip pat CPK 259 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 270, 331 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias teismų sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, turiniui keliamus reikalavimus. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl praleisto dešimties metų ieškinio senaties termino, nenurodė jokių motyvų, dėl kurių laiko, kad ieškovė, 2018 m. kovo 6 d. pareiškusi patikslintą ieškinį, nepraleido termino ginčyti 2003 ir 2004 metais sudarytus sandorius. Atsakovas reiškė prašymus taikyti ieškinio senatį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams. Ieškovė, kaip ginčo sandorių šalis, žinojo (turėjo žinoti) apie savo pažeistas teises sandorių sudarymo metu, per įstatyme nustatytus terminus jų negynė; ieškinio senaties termino atnaujinimo aplinkybių neįrodinėjo, atitinkamo prašymo neteikė.

4517.2.

46Teismas, pripažindamas pažymą-sąskaitą dėl automobilio pirkėjo apsimestiniu sandoriu, pažeidė CK 1.86 straipsnio 1 dalį, 1.87 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.193–6.195 straipsniai), netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai vertino įrodymus (CPK 12, 176–178, 183, 185 straipsniai). Byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo sandoriu išreikšta šalių valia neatitiko jų tikrųjų ketinimų, kad atsakovo valia buvo įsigyti automobilį; išvados grįstos ieškovės ir jos sesers nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina bylos duomenys.

4717.3.

48Pripažindamas nesudarytomis paskolos sutartis, skolų suderinimo sutartį bei negaliojančiu įkeitimo lakštą, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarčių ginčijimą, paskolos gavėjo pareigą įrodyti, kad negavo pinigų pagal paskolos sutartį (CK 6.870 straipsnio 1–3 dalys, 6.875 straipsnio 1 dalis), bei draudimą ginčyti paskolos sutartį, remiantis liudytojų parodymais (CK 6.875 straipsnio 2 dalis), kartu pažeisdamas ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505-219/2018). Teismo išvada, kad ieškovė negavo pinigų pagal paskolos sutartis, nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje surinkti (ne)tiesioginiai įrodymai, lingvistinis ir loginis sutarčių aiškinimas bei visapusiškas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pinigai pagal paskolos sutartis buvo perduoti ieškovei, ji panaudojo juos transporto priemonei įsigyti, t. y. turėjo poreikį gauti tokią paskolą, o šalys po sandorio sudarymo veikė kaip kreditorius ir skolininkas. Visi sandoriai buvo tikri, todėl nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo juos naikinti.

4917.4.

50Teismas, spręsdamas dėl apsimestinio sandorio panaikinimo, nevertino ieškovės nesąžiningumo, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl atsisakymo ginti nesąžiningų ieškovų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016). Būdama visų ginčo sandorių šalis ir žinodama apie jų fiktyvumą, ieškovė tai suprato, sandoriai ją tenkino daugiau nei penkiolika metų ir juos ieškovė pradėjo ginčyti tik paaiškėjus, jog juos teks realiai vykdyti.

5118.

52Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5318.1.

54Apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2017 m. pabaigoje, gavusi iš antstolės raginimą sumokėti skolas. Jei atsakovas būtų pareiškęs reikalavimus 2008 m. (sutartyse nurodytu skolų grąžinimo terminu), ieškovė sutartis būtų ginčijusi anksčiau. Jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

5518.2.

56Atsakovas nenurodė konkrečių argumentų dėl CK 1.86 straipsnio normų taikymo, iš esmės ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl automobilio pirkimo–pardavimo sandorio. Argumentas dėl šalių valios abstraktus ir deklaratyvus. Teismas pagrįstai sprendė, kad sandorius būtina aiškinti kartu, bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, siekdamas įvertinti ne vien rašytinius bylos duomenis, susiformuoti vidinį įsitikinimą. Ieškovės giminystės ryšys su atsakovo šeima buvo pakankamai tolimas, kad jos vardu įsigytas turtas nebūtų susietas su atsakovu, kartu pakankamai artimas, kad turtą būtų galima valdyti ir kontroliuoti. Ieškovė dėl savo pozicijos neatitikties pateikė teismui išsamius paaiškinimus.

5718.3.

58Teismas teisingai nustatė tikrąją šalių valią dėl ginčo sandorių, įsigilino į bylos esmę. Rašytinė medžiaga iš esmės prieštarauja faktiniam šalių elgesiui. Sudarant fiktyvias sutartis tiesioginių rašytinių įrodymų negali būti, o netiesioginiai šiuo atveju nedera su ginčo sutartimis.

5918.4.

60Kasacinio teismo išaiškinimai dėl nesąžiningos šalies negynimo taikytini būtent atsakovui.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

63Dėl ieškinio senaties instituto reikšmės ir teismo pareigos spręsti ieškinio senaties (ne)taikymo klausimą nevykdymo teisinių padarinių

6419.

65Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. CK 1.134 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

6620.

67Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

6821.

69Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatis yra materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis (įstatymu nustatytas) elementas (CK 1.124, 1.126 straipsniai, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016, 31 punktas).

7022.

71Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22, 24 punktus).

7223.

73Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai; išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7424.

75Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.??? ? 3K-3-425-686/2015).

7625.

77Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.??? 3K-3-274/2014).

7826.

79Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis. Atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia (be kita ko), kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.??? 3K-3-363-469/2015).

8027.

81Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8228.

83Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino jo argumentų dėl praleisto dešimties metų ieškinio senaties termino, nenurodė jokių motyvų, nors atsakovas reiškė prašymus taikyti ieškinio senatį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams. Atsakovo įsitikinimu, teismas pažeidė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas, taip pat CPK 259 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 270, 331 straipsnių nuostatas.

8429.

85Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį išreiškė poziciją, jog ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, praleido visus ieškinio senaties terminus, nustatytus Civiliniame kodekse. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2018 m. birželio 22 d. posėdžio metu teismas pagarsino atsakovo atsiliepime nurodytus atsikirtimus į ieškinį, tarp jų – kad praleistas ieškinio senaties terminas ir kad ieškinys atmestinas; posėdžio metu atsakovo atstovė klausė ieškovės ir ieškovė pasisakė dėl priežasčių, dėl kurių į teismą kreipėsi tik 2018 metais; baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė aiškiai nurodė, kad senaties terminas sandoriams ginčyti yra praleistas, teismas turėtų taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006 ir 2013 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013. Atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl ieškinio senaties nenurodyta jokių argumentų, tačiau baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė dėl ieškinio senaties pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė yra praleidusi dešimties metų ieškinio senaties terminą sandoriams nuginčyti, todėl byloje taip pat turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.

8630.

87Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai sprendė dėl ginčo esmės: pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neįrodė teisiškai reikšmingų aplinkybių automobilio pirkimo–pardavimo sandorio apsimestinumui konstatuoti, laikė, kad paskolos sutartys buvo realiai sudarytos (pinigai perduoti), ir tuo pagrindu atmetė ieškinį; apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino; sprendė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sandoris apsimestinis dėl jo subjekto (ieškovės, sutartyje nurodytos kaip pirkėjos), paskolos sutartis ir skolų suderinimo sutartį laikė nesudarytomis, kadangi iš bylos duomenų nustatė, jog ieškovė negavo paskolos dalyko, įkeitimo lakštą ir vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nė vienas iš teismų nepasisakė dėl ginčo šalies – atsakovo valios taikyti ieškinio senatį, kaip pagrindą atmesti ieškinį, pareiškimo.

8831.

89Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, jog yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 260 straipsnis). Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

9032.

91Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9233.

93Ieškinio senaties klausimas yra vienas iš esminių klausimų šioje byloje. Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį tenkindamas, net ir nesant atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą argumentų dėl ieškinio senaties, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio senaties taikymo klausimo, nors toks klausimas atsakovo buvo iškeltas. Taigi šioje byloje nėra išspręsti visi reikalavimai, pareikšti pirmosios instancijos teisme, – neišspręstas ieškinio senaties taikymo klausimas, nors pirmosios instancijos teisme jis buvo keliamas.

9434.

95Minėta, kad ieškinio senatis – tai materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis elementas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl pagrindo taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (ne)buvimo, nustatyti atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias ne tik su pareikštu reikalavimu, bet ir atsikirtimais (inter alia, ar atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį (ar aiškiai išreikšta atsakovo valia), kuriems ieškovės pareikštiems reikalavimams, kada prasidėjo ieškinio senaties eiga, koks senaties terminas taikytinas, ar visiems ieškovės pareikštiems reikalavimams, ar jis nėra pasibaigęs, ar nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą šį terminą atnaujinti), ir spręsti, ar nėra pagrindo atmesti ieškovės pareikštą ieškinį dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino.

9635.

97Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai nesprendė dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. dėl pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9836.

99Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismų padaryti proceso teisės normų pažeidimai laikytini esminiais, suponuojančiais pagrindą panaikinti tiek skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

10037.

101Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos šią bylą nagrinėjusiems teismams priimant neteisėtus procesinius sprendimus, teisėjų kolegija neturi diskrecijos pasisakyti dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisinio (ne)pagrįstumo.

102Dėl bylos procesinės baigties

10338.

104Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs atsakovo kelto ieškinio senaties taikymo klausimo, kaip pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą sprendimą dėl ginčo esmės ir neatkreipęs dėmesio į pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, suponuojančius pagrindą panaikinti abiejų teismų priimtus procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 360 straipsnio nuostatomis.

105Dėl bylinėjimosi išlaidų

10639.

107Kasacinis teismas patyrė 15,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

108Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

109Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

110Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti UAB „AD... 9. 3.... 10. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 14. 5.... 15. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį ginčo... 16. 6.... 17. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2003 metais neturėjo savo vardu registruotos... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartyse esant įrašams, jog skolinamas... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai naudojosi ginčo... 22. 9.... 23. Teismas vertino, kad nėra pagrindo Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės... 24. 10.... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. 11.... 27. Kolegija vadovavosi CK 1.86 straipsnio 1, 2 dalių, 1.87 straipsnio 1 dalies... 28. 12.... 29. Spręsdama dėl automobilio „Ssang Yong Rexton“ pirkimo–pardavimo... 30. 13.... 31. Kolegija sprendė, kad ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės... 32. 14.... 33. Bylos duomenų visuma, kolegijos vertinimu, nepatvirtina paskolos sutarčių... 34. 15.... 35. Įvertinusi aplinkybes, kad paskolos sutartys buvo sudarytos prieš pat... 36. 16.... 37. Kolegija sprendė, kad yra pakankamas pagrindas įkeitimo lakštą pripažinti... 38. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 39. 17.... 40. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 42. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas... 43. 17.1.... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties taikymą... 45. 17.2.... 46. Teismas, pripažindamas pažymą-sąskaitą dėl automobilio pirkėjo... 47. 17.3.... 48. Pripažindamas nesudarytomis paskolos sutartis, skolų suderinimo sutartį bei... 49. 17.4.... 50. Teismas, spręsdamas dėl apsimestinio sandorio panaikinimo, nevertino... 51. 18.... 52. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 53. 18.1.... 54. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2017 m. pabaigoje, gavusi iš... 55. 18.2.... 56. Atsakovas nenurodė konkrečių argumentų dėl CK 1.86 straipsnio normų... 57. 18.3.... 58. Teismas teisingai nustatė tikrąją šalių valią dėl ginčo sandorių,... 59. 18.4.... 60. Kasacinio teismo išaiškinimai dėl nesąžiningos šalies negynimo taikytini... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 63. Dėl ieškinio senaties instituto reikšmės ir teismo pareigos spręsti... 64. 19.... 65. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 66. 20.... 67. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės... 68. 21.... 69. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatis yra... 70. 22.... 71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašyti taikyti ieškinio senatį... 72. 23.... 73. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės... 74. 24.... 75. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba... 76. 25.... 77. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas taikyti ieškinio... 78. 26.... 79. Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo... 80. 27.... 81. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio... 82. 28.... 83. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 84. 29.... 85. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą... 86. 30.... 87. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų... 88. 31.... 89. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas... 90. 32.... 91. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis... 92. 33.... 93. Ieškinio senaties klausimas yra vienas iš esminių klausimų šioje byloje.... 94. 34.... 95. Minėta, kad ieškinio senatis – tai materialinio teisinio santykio, dėl... 96. 35.... 97. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį,... 98. 36.... 99. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 100. 37.... 101. Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus esminius proceso teisės normų... 102. Dėl bylos procesinės baigties ... 103. 38.... 104. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos... 105. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 106. 39.... 107. Kasacinis teismas patyrė 15,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 108. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 109. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 110. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...